„Darome viską, kad sustabdytume tolesnį pandemijos plitimą, siekiame spartesnio vakcinų tiekimo. Europos Sąjungos pasirinktas bendro apsirūpinimo kelias buvo teisingas ir šių susitarimų privaloma laikytis“, – sakė Lietuvos premjerė.

Susitikime pabrėžta, kad reikia vengti nepanaudotų vakcinų sankaupų susidarymo, būtina sudaryti galimybę skolintis vakcinas tarp skirtingu greičiu skiepijančių valstybių narių. Tokią sistemą Lietuva taiko tarp savivaldybių šalies viduje.

Kalbant apie skaitmeninį žaliąjį sertifikatą, pažymėta, kad turi būti pripažįstami tik Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintų vakcinų pažymėjimai. Taip pat reikia skatinti gyventojų pasitikėjimą vakcinavimu, komunikacija turi būti koordinuota, remtis EVA rekomendacijomis, siekiant išvengti vienašalių sprendimų.

Pasak I. Šimonytės, Ispanija – svarbi Lietuvos draugė ir partnerė. Lietuva labai vertina Ispanijos indėlį į Baltijos šalių saugumą. Šalis dėkinga Ispanijai ir jos konsulatui Karakase už pagalbą perkeliant iš Venesuelos dvidešimt šešis lietuvių kilmės asmenis.

Vyriausybės spaudos pranešime pažymima, kad I. Šimonytė ir A. González Laya sutarė, kad nėra atskirų Europos Sąjungos pietinių ir rytinių valstybių problemų. Jos yra aktualios visai Bendrijai ir visas jas reikia spręsti bendrais pajėgumais, ar tai būtų migracijos iššūkiai, su kuriais susiduria Ispanija, ar Rytų partnerystės klausimai, kuriuos sprendžia Lietuva.

Susitikime akcentuota, kad Lietuva intensyviai konsultuojasi su Europos Komisija dėl rekomenduojamų reformų įgyvendinimo. Didysis iššūkis – aukštesnės vertės ekonomika ir žaliojo kurso įsipareigojimai. Svarbiausia – energetinis efektyvumas (renovacija), skaitmenizavimas, švietimas, mokslas ir inovacijos. Ministrė pirmininkė ir Ispanijos užsienio reikalų ministrė sutarė, kad svarbu skatinti Ispanijos ir Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą. Viena tokių sričių galėtų būti bendri atsinaujinančią energetiką skatinantys projektai.

Aptariant saugumo klausimus, pabrėžta, kad Lietuva dėkoja už svarų Ispanijos indėlį užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Laukiama 8-osios (Baltijos šalyse) Ispanijos pajėgų NATO oro policijos misijos.

Už ją yra mokama 0,0 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2028 metų kovo 3 dieną. 　

Kaip nurodo ministerija, paklausa aukcione siekė 137,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,035 proc., didžiausias patvirtintas – -0,025 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,031 proc.

Susitikimo metu nuolatiniai atstovai aptarė visuomenės sveikatos, klimato iššūkius ir JT klimato kaitos prioritetus, diskutavo apie bendradarbiavimo ir abipusės paramos tarptautinėse organizacijose stiprinimą, dvišalio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes.

Esvatinio Karalystė yra 188-oji valstybė, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius. Esvatinis, 2018 metais pakeitęs pavadinimą iš Svazilando, yra viena mažiausių šalių Afrikoje.

Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.

Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.

„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras. 

„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.

„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.

URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.

Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje.

Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.

„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.

Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija

Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.

„Tikimasi ir dvišaliai žym,iai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.

„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.

E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis.

Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.

Tai yra didžiausia iki šiol Lietuvą pasiekusi šios vakcinos partija. Ketvirtadienį ji bus paskirstyta savivaldybių skiepijimo centrams.

Iki šios dienos Lietuva gavo 127,7 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 108 tūkst.

Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 336,4 tūkst. gyventojų, arba 12 proc. visuomenės.

Įvertinusi valstybių narių prašymus, EK pasiūlė Europos Sąjungos Tarybai suteikti papildomą 3,7 mlrd. eurų finansinę paramą šešioms valstybėms narėms pagal priemonę SURE, skirtą COVID-19 pandemijos paveiktoms darbo vietoms ir pajamoms išsaugoti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

„Ši papildoma finansinė parama padės ES šalims apsaugoti savo žmones ir darbo jėgą, dėl pandemijos patiriančius nepaliaujamą spaudimą“, – pranešime sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

EK teigimu, paskolos padės valstybėms padengti išlaidas, pirmiausia skirtas savarankiškai dirbantiems žmonėms, taip pat sveikatos priemonėms. 

Už ją yra mokama 0,3 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2032 m. vasario 12 d.

Paklausa aukcione siekė 64,9 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,180 proc., didžiausias patvirtintas – 0,240 proc., vidutinis svertinis pelningumas – 0,218 proc.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti šeštadienį ryte laukia apie 680 vilkikų, Lavoriškių – 570, Šalčininkų punktuose – apie 480, o Raigardo – 300.

„Jei lyginsime penktadienio 9 val. ir šeštadienio 9 val. duomenis, yra padidėjimas, bet per dieną būna nemažai svyravimų, tai padidėja, tai sumažėja, dalis automobilių išvažiuoja, dalis atvažiuoja“, – BNS sakė R. Pukinskas.

Iš Lietuvos į Baltarusiją pralaidumas yra didesnis: Medininkų punkte palaukimo aikštelėje yra 170 vilkikų, Lavoriškių bei Raigardo punkte – 20, o Šalčininkuose laukia apie 100 vilkikų.

Muitinės sistemos neveikia nuo antradienio. Sutrikus pagrindiniam serveriui, vilkikai tikrinami ne elektroniniu, o popieriniu būdu, o tai ilgiau užtrunka. Tikimasi, jog sistemos veiks pirmadienį ryte.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigė, kai kurie vairuotojai prie sienos laukia kelias paras, vėluoja pristatyti krovinius ir dėl to patiria nuostolių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį pareiškė, kad tai yra ilgalaikio aplaidumo pasekmė. Anot jos, Muitinės informacinėms sistemoms nebuvo skiriamos lėšos, o sugedęs serveris yra dešimties metų senumo.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Ministras verslo atstovams pristatė pagrindines Vyriausybės programos ekonominės diplomatijos iniciatyvas: strateginę diversifikaciją, Lietuvos atstovavimo tinklo plėtrą, ypatingą dėmesį skirdamas Pietryčių Azijos valstybėms. Užsienio reikalų ministerijos pranešime nurodoma, kad artimiausiu metu planuojama atidaryti Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje ir Singapūre, taip pat stiprinti atstovavimą Japonijoje ir Australijoje.

„Pietryčių Azijos regiono valstybių ekonominis potencialas nėra iki galo išnaudotas. Matome daug galimybių mūsų verslui ne tik eksportuoti lietuviškas aukštos pridėtinės vertės prekes ar importuoti gamybai reikalingus produktus, bet ir sulaukti daugiau investicijų iš demokratinių valstybių tame regione“, – susitikime sakė G. Landsbergis.

Verslo atstovai diskusijoje išreiškė pritarimą ministerijos siūlomoms ekonominio atstovavimo tinklo plėtros kryptims, didžiausią prioritetą teikiant Pietų Korėjai, taip pat ieškant naujų galimybių verslui ir kitose regiono šalyse: Singapūre, Taivane, Indonezijoje, Vietname ir Tailande.

Susitikime taip pat aptartos ir priemonės iškeltiems tikslams pasiekti. Valstybės biudžete numatytas didesnis finansavimas ekonominei diplomatijai leis jau šiemet sustiprinti ambasadas prioritetinėse šalyse ir skirti daugiau lėšų ekonominei veiklai. Planuojama iki 2024 metų užtikrinti, kad visose dvišalėse ambasadose būtų ekonomines funkcijas atliekantys darbuotojai.