Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos į Lietuvą patekti 91 neteisėtam migrantui. Penktadienį šis skaičius tesiekė 35, ketvirtadienį tokių neteisėtų migrantų neįleista 55, trečiadienį – 76, antradienį – 93, pirmadienį – 121, sekmadienį – 39.

Nė vienas migrantas šeštadienį nebuvo įleistas į Lietuvą.

Apie vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį ties Lazdijų rajonu, prie sienos Baltarusijos pusėje, buvo iššautos 4 signalinės raketos.

Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Jos teigimu, už Lietuvos narystę pasisakė 178 JT narės.

Lietuva, iki tol savo veiklą JT Žmogaus teisių taryboje vykdžiusi kaip stebėtoja, nuo 2022 metų sausio 1 dienos pirmą kartą trijų metų laikotarpiui taps pilnateise nare.

Anot ministerijos, Lietuva įsipareigojo aktyviai ginti žmogaus teisių universalumą ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su valstybėmis bei pilietine visuomene visame pasaulyje.

„Narystė JT Žmogaus teisių taryboje Lietuvai atveria naujas galimybes dalyvauti aukščiausio lygio diskusijose ginant žmogaus teises ir atkreipiant tarptautinės bendruomenės dėmesį į ir represijas patiriančias tautas, bendruomenes ir jų narius“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Džiaugiuosi šia naryste ir patvirtinu Lietuvos pasirengimą svariai prisidėti ir būti balsu tų, kuriems pagalba dabar yra labai reikalinga“, – pridūrė jis.

Kaip vėliau ketvirtadienį išplatintame Prezidentūros pranešime nurodė šalies vadovas Gitanas Nausėda, tai bus puiki galimybė Lietuvai pademonstruoti lyderystę žmogaus teisių srityje.

„JT Žmogaus teisių taryba įkvepia mus ginti žmogaus teises, identifikuoti jautriausias vietas ir ieškoti sprendimų. Lietuva yra pasirengusi panaudoti savo tarptautinę patirtį žmogaus teisių srityje ir prisijungti prie JT Žmogaus teisių tarybos bendruomenės kaip visateisė narė“, – sakė G. Nausėda.

URM teigimu, Lietuvos prioritetai narystės laikotarpiu yra išskirtinis dėmesys vaikų ir neįgaliųjų teisių apsaugai, žmogaus teisių gynėjų saugumui, žmogaus teisėms konfliktų zonose ir savalaikis reagavimas į žmogaus teisių pažeidimus.

Be kita ko, bus tęsiama aktyvi Lietuvos veikla ginant moterų ir mergaičių teises, žodžio laisvę, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, žurnalistų saugumą, religijos ir tikėjimo laisvę.

Lietuvos Vyriausybė sprendimą dėl Lietuvos kandidatavimo į Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metų laikotarpiui priėmė 2015 metais.

JT Žmogaus teisių taryba, įsteigta JT Generalinės Asamblėjos 2006 metais, yra JT žmogaus teisių apsaugos institucija, kurią sudaro 47 valstybės narės.

Žmogaus teisių taryba prisideda prie žmogaus teisių stiprinimo visame pasaulyje, stebi valstybių progresą ginant pamatines žmogaus laisves ir reaguoja į šių pažeidimus bei teikia rekomendacijas.

Spalio 14 dieną vykusių rinkimų į JT Žmogaus teisių tarybą metu 2022–2024 metų laikotarpiui kartu su Lietuva buvo išrinktos šios Tarybos narės: Argentina, Beninas, Eritrėja, Gambija, Hondūras, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtiniai Arabų Emyratai, Juodkalnija, Kamerūnas, Kataras, Kazachstanas, Liuksemburgas, Malaizija, Paragvajus, Somalis ir Suomija.

„Šis Jungtinių Tautų tyrimas parodė, kad Lietuva žengia teisingu keliu. Juk tyrime aplenkėme daug šalių, kurias iki šiol laikome pavyzdžiu. Tikimės, kad, dar labiau išgryninę darniesiems pirkimams keliamus tikslus, kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba pirkimo vykdytojams teikdami metodinę pagalbą gebėsime dar daugiau pasiekti šioje srityje“, – ministerijos pranešime spaudai cituojamas ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

JTO atliekant šių viešųjų pirkimų politikos ir jos įgyvendinimo vertinimą, buvo atsižvelgta į veiksmų planus, reguliavimą, teikiamas pagalbos priemones siekiant aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių tikslų viešuosiuose pirkimuose. Taip pat vertinta, kaip šalims praktiškai sekasi pasiekti realius rezultatus. Pagal tai pasaulio šalys buvo suskirstytos į 5 kategorijas: nepatenkinamo, žemo, vidutinio ir žemo, vidutinio ir aukšto bei aukšto lygio. Beveik pagal visus rodiklius Lietuvos vertinimas yra aukštesnis nei kitų šalių vidurkis arba maksimalus.

JTO pažymi, kad reguliuojant viešuosius pirkimus Lietuvoje daugiau dėmesio reikia skirti galutinės naudos gavimui ir galutinių tikslų įgyvendinimui.

Kartu su Lietuva vidutinį ir aukštą vertinimą gavo Belgija, Bulgarija, Prancūzija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Portugalija ir JAV.

Darnieji pirkimai yra tokie pirkimai, kuriais siekiama, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir kuriais būtų sprendžiamos socialinės problemos, siekiama ekonominių tikslų, informuoja EIM.

„Lietuvą su Lenkija sieja ilgametė istorija, kurią šiandien liudija daugybė paveldo objektų. Svarbiausiais abiem šalims kultūros paveldo apsaugos klausimais turime siekti tęstinio konstruktyvaus dialogo, drauge keistis gerąja patirtimi šioje srityje ir spręsti su paveldo išsaugojimu susijusius iššūkius. Būtent šioms temoms bus skirtas ir artimiausias abiejų šalių ekspertų grupės susitikimas“, – sako viceministras R. Mikaitis.

Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo grupės ekspertų posėdžiai periodiškai vyksta nuo tada, kai 1999 m. gruodžio 16 d. Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės pasirašė sutartį dėl Vyriausybės įgaliotųjų atstovų bendradarbiavimo kultūros paveldo apsaugos srityje. Šių metų spalio 18–20 d. Kaune bus organizuojamas jau dvyliktasis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis. Kaip praneša Kultūros ministerija, jame dalyvaujant šalių delegacijoms planuojama aptarti abiem šalims aktualius kultūros paveldo apsaugos ir istorinės atminties išsaugojimo klausimus, taip pat atminties institucijų – muziejų, bibliotekų ir valstybės archyvų – bendradarbiavimo kryptis.

Tai jau antroji vakcinų partija, skirta Taivanui dvišalio susitarimo pagrindu pagal Vyriausybės patvirtintą paramos trečiosioms šalims programą, primenama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Iš viso Taivanui, Ukrainai, Gruzijai, Armėnijai ir Moldovai jau skirta 505,9 tūkst. „Vaxzevria“ ir „Moderna“ vakcinos dozių.

Šiuo metu Lietuvoje yra nepanaudota daugiau nei 1 mln. vakcinos dozių. Kiekvieną savaitę šalį pasiekia naujos vakcinų siuntos.

Savivaldybėms vakcinos paskirstomos, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimą.

Užsiregistruoti į bet kurį Lietuvos vakcinacijos centrą galima www.koronastop.lt arba Karštąja linija 1808. Skiepijantis mobiliuosiuose vakcinavimo punktuose išankstinės registracijos nereikia.

Iš trijų rugsėjo pabaigoje pristatytų NPD didinimo alternatvyų ministerija nusprendė registruoti siūlymą NPD nuo 400 iki 460 eurų kelti iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbantiems gyventojams. Gaunantiems didesnes pajamas NPD apskaičiavimo tvarka nesikeis, rašoma ministerijos pranešime.

NPD pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

„Keičiant NPD formulę užtikrinsime, kad jau kitais metais gyventojų pajamos iš darbo užmokesčio „į rankas“ augtų dar sparčiau, didžiausią naudą suteikdamos mažiausiai uždirbantiems. Be to, NPD padidinimas kartu su minimalaus mėnesinio atlygio augimu būtų svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką – atsirastų papildomos galimybės ir paskatos žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD dydis yra 400 eurų, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims – 645 eurų arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio. FM įstatymo projektu siūlo proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.

Keičiant NPD formulę užtikrinsime, kad jau kitais metais gyventojų pajamos iš darbo užmokesčio „į rankas“ augtų dar sparčiau.

Vyriausybei pritarus, nuo 2022 m. pradžios MMA kiltų reikšmingiausiai per dešimtmetį – 13,6 proc. ir sieks 730 eurų. Seime priėmus FM siūlymą, NPD padidėtų 15 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA, teigia ministerija.

Preliminariu skaičiavimu, ministerijos siūlomi NPD pakeitimai kainuos apie 74,1 milijono eurų. Tai 6,1 mln. eurų daugiau, nei buvo pristatyta rugsėjo 29 d., kai ministerija pirmą kartą pateikė tris NPD didinimo alternatyvas.

Tuomet tarpinstitucinės darbo grupės pajamų nelygybės situacijai Lietuvoje aptarti posėdžio metu finansų viceministrė Rūta Bilkšytė pristatė tris NPD kėlimo alternatyvas.

Pirmąja NPD keitimo alternatyva FM pasiūlė didinti maksimalų taikytiną NPD 60 eurų. Būtent šis projektas registruojamas ketvirtadienį.

Pagal antrąjį variantą maksimalus taikytinas NPD didėtų iki 437 eurų. Tokio padidinimo naudą pajustų visi uždirbantys iki dvejų VDU.

Trečiąją pristatytą alternatyvą dar vasarą pasiūlė Lietuvos bankas. Pagal ją, maksimalus taikytinas NPD būtų sulyginamas su MMA, tačiau taikant šį modelį naudą pajustų tik uždirbantys iki vieno VDU. Uždirbantiems vieną du VDU pajamos į rankas mažėtų.

Dangaus kūnai: saulė teka 7.33 val., leidžiasi 18.40 val. Dienos ilgumas 11.07 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 8.29 val., leidžiasi 19.18 val.

Vardadieniai:

Butrimas, Daunora, Eivina, Morkus, Renatas

Datos:

Krašto apsaugos diena

Diena už orų darbą

1876 — gimė kunigas, publicistas, lietuviškų leidinių redaktorius (redagavo „Draugą“ — pasaulio lietuvių dienraštį) Antanas Civinskas. Mirė 1913 m.

1896 — gimė rašytojas, dramaturgas Stasys Kapnys. Mirė 1958 m.

1920 — Suvalkuose Lietuva ir Lenkija sudarė sutartį, kuria Vilnius buvo pripažintas Lietuvai. Spalio 9 dieną Lenkija sulaužė susitarimą, užėmusi Vilnių bei Vilniaus kraštą.

1939 — Vokietija kreipėsi į Lietuvą, Latviją ir Estiją dėl šiose šalyse gyvenančių vokiečių išleidimo į Vokietiją.

1944 — būdamas 23 metų, žuvo poetas Vytautas Mačernis.

1988 — Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, buvo iškilmingai iškelta Lietuvos tautinė vėliava.

1990 — apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“.

1991 — Lietuva priimta į UNESCO.

2006 — sulaukęs 74-erių metų, po ligos mirė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Šerys. Skulptorius gimė 1931 m.

2006 — sulaukęs 79-erių metų, po sunkios ligos mirė Gediminas Jokūbonis. G.Jokūbonis sukūrė daug žinomų skulptūrų — Adomo Mickevičiaus paminklą ir skverą Vilniuje, Maironio paminklą Kaune, „Motiną“ Pirčiupio žudynių memoriale, Kipro Petrausko paminklą Vilniuje, Antano Baranausko paminklą Seinuose ir daugybę kitų.

2014 — eidamas 88-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius, Choro dirigavimo katedros vedėjas, Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas bei meno vadovas Antanas Jozėnas.

2014 — eidamas 79 metus mirė profesorius, habilituotas mokslų daktaras, fizikos teoretikas, visuomenės veikėjas Ramūnas Katilius.

Spalio 7-oji pasaulio istorijoje:

1471 — gimė Danijos karalius Frederikas I.

1748 — gimė Švedijos karalius Karolis XIII.

1769 — kapitonas James Cook (Džeimsas Kukas) išsilaipino Naujojoje Zelandijoje.

1806 — Ralph Wedgewood (Ralfas Vedžvudas) užpatentavo anglies popierių kopijoms daryti — kalkę.

1849 — sulaukęs 40 metų, mirė amerikiečių rašytojas, poetas, kritikas Edgar Allan Poe (Edgaras Alanas Po).

1879 — britai okupavo Afganistaną.

1885 — gimė danų mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Niels Bohr (Nilsas Boras).

1919 — įkurta ilgiausiai pasaulyje egzistuojanti Nyderlandų nacionalinė aviakompanija KLM.

1919 — gimė istorikas, Prancūzų Akademijos narys Georges Duby (Žoržas Diubi). Mirė 1996 m.

1931 — gimė 1984 metų Nobelio Taikos premijos laureatas, kovos prieš aparteidą PAR lyderis arkivyskupas Desmond Tutu (Dezmondas Tutas).

1949 — įkurta Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR).

1963 — JAV prezidentas John F. Kennedy (Džonas F.Kenedis) pasirašė branduolinių bandymų uždraudimo sutartį tarp JAV, Britanijos ir SSRS.

1977 — priimta nauja SSRS konstitucija.

1988 — tūkstančiai darbininkų Jugoslavijoje, reikalaudami didesnių atlyginimų, nušalino nuo valdžios komunistų lyderius.

1995 — popiežius Jonas Paulius II laikė Šv. mišias 250 000 maldininkų Niujorko centriniame parke.

2005 — Nobelio taikos premija paskirta Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos priežiūros agentūrai (TATENA) ir jos generaliniam direktoriui, egiptiečiui Mohamed ElBaradei (Mohamedui Elbaradėjui), už pastangas kovojant su branduolinės ginkluotės platinimu.

2007 — Paryžiaus Orsė muziejuje, kur saugoma didžiausia Prancūzijoje XIX ir XX amžių sandūros tapybos kolekcija, įsibrovėliai smarkiai apgadino Claude Monet (Klodo Monė) paveikslą „Tiltas Aržantėjuje“. Garsiame paveiksle „Tiltas Aržantėjuje“, nutapytame 1874 metais, pavaizduotos burinės valtys prie tilto per Senos upę.

2009 — Nobelio chemijos premija už paslaptingų ir gyvybei ypač svarbių ribosomų tyrimus skirta JAV mokslininkams Venkatraman Ramakrishnan (Venkatramanui Ramakrišnanui) ir Thom Steitz (Tomui Steicui) bei izraelietei Ada Yonath (Adai Jonat).

2009 — Egiptas pranešė nutraukiantis bet kokį bendradarbiavimą su Prancūzijos Luvro muziejumi, kol šis nesugrąžins „pavogtų“ faraonų laikų senienų. Egipto aukščiausiosios senienų tarybos vadovas Zahi Hawass (Zahis Havasas) garsų Paryžiaus muziejų kaltino tuo, kad šis 1980 m. įsigijo senienas, nors žinojo, kad jos yra vogtos.

2010 — Nobelio literatūros premija atiteko Peru rašytojui Mario Vargas Llosa (Marijui Vargasui Liosai).

Spalio 7-oji šou pasaulyje:

1967 — britų grupė „Beatles“ atsisakė koncertuoti Shea stadione už 1 milijoną dolerių.

1968 — gimė amerikiečių dainininkė Toni Braxton (Brekston).

1968 — gimė grupės „Radiohead“ muzikantas Thom Yorke (Tomas Jorkas).

1969 — gimė Leeroy Thornhill (Lyrojus Tornhilas) iš grupės „Prodigy“.

1982 — Niujorko Vintergardeno teatre debiutavo miuziklas „Cats“. 1997-aisiais jis tapo ilgiausiai rodomu miuziklu Brodvėjaus istorijoje.

2003 — Holivudo aktorius Arnold Schwarzenegger (Arnoldas Švarcnegeris) buvo išrinktas Kalifornijos gubernatoriumi.

2008 — Lisa Marie Presley (Laiza Mari Presli), vienintelis Elvis Presley (Elvio Preslio) vaikas, po Cezario pjūvio pagimdė dvynukes. L.M.Presley taip pat turi du vaikus su buvusiu vyru Danny Keough (Daniu Kju). Po 1994 metais įvykusių skyrybų su juo buvo trumpam ištekėjusi už Michael Jackson (Maiklo Džeksono), o paskui — už aktoriaus Nicolas Cage (Nikolo Keidžo).

2011 — būdama 78 metų šiaurės Australijoje mirė „Oskarui“ nominuota australų aktorė Diane Cilento (Dajan Silento), kuri anksčiau buvo susituokusi su filmų apie Džeimsą Bondą žvaigžde Sean Connery (Šonu Koneriu).

2011 — Holivudo superžvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnold Schwarzenegger (Arnoldas Švarcenegeris) dalyvavo memorialinio muziejaus, įkurto jo vaikystės name Austrijoje, oficialaus atidarymo ceremonijoje.

2012 — kino kūrėjas Guy Ritchie (Gajus Ričis) susižadėjo su savo drauge, manekene Jacqui Ainsley (Džeki Einsli).

2013 — būdamas 68 metų mirė iškilus Prancūzijos teatro, operos ir kino režisierius Patrice Chereau (Patrisas Šero), tarp kurio darbų — 1994 m. kostiuminė drama „Karalienė Margo“ (La Reine Margot) ir 1976 m. kompozitoriaus Richard Wagner (Richardo Vagnerio) operos ciklo „Nibelungo žiedas“ (Der Ring des Nibelungen) pastatymas.

Iš abiejų šalių į Vokietiją atvykstantys asmenys, kurie nebuvo visiškai paskiepyti arba persirgę, turės karantinuotis 10 dienų, o palikti karantiną galės po penkių dienų, jei COVID-19 testo rezultatas bus neigiamas.

Vokietijos URM savo interneto svetainėje skelbiamuose pranešimuose dėl kelionių perspėja, kad nereikėtų vykti „į nebūtinas turistines keliones“ į Rumuniją ir Lietuvą.

Slovėnija iki šiol yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, kuri visiškai priskirta didelės rizikos teritorijai.

Apie 70 pasaulio šalių yra visiškai arba iš dalies įtrauktos į rizikos sąrašą.

Be Rumunijos ir Lietuvos, sekmadienį į šį sąrašą taip pat pateks Baltarusija ir Salvadoras, o Mozambikas bus išbrauktas.

Dangaus kūnai: saulė teka 7.25 val., leidžiasi 18.50 val. Dienos ilgumas 11.25 val.

Mėnulis (delčia) teka 2.40 val., leidžiasi 18.26 val.

Vardadieniai:

Alanas, Alanta, Evaldas, Kristina, Milgintas, Teresė, Vaida

Datos:

1458 — gimė Šventasis Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Kazimiero ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Alberto II dukters Elžbietos Habsburgaitės sūnus, Lietuvos globėjas.

1806 — gimė rašytojas Aloyzas Kareiva. Mirė 1884 m.

1827 — gimė poetas Motiejus Žutautas. Mirė 1880 m.

1866 — gimė kunigas, dramaturgas ir religinės literatūros kūrėjas Juozas Remeikis. Mirė 1944 m.

1877 — gimė lietuvių visuomenės veikėjas Pranas Kuzma. Mirė 1943 m.

1890 — Peleniuose (Šakių raj.) gimė dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas Vincas Grybas. 1941 m. buvo fašistų nužudytas.

1896 — gimė Viktoras Vaičiūnas, gydytojas psichiatras ir neuropatologas, 1922–1925 m. Lietuvos kariuomenės gydytojas. Mirė 1945 m.

1906 — gimė proletarinis lietuvių rašytojas, poetas ir prozininkas Kazys Malinauskas. 1942 m. Kaune sušaudytas.

1907 — išleistas tautininkų laikraštis „Viltis“, kurį redagavo Antanas Smetona ir Juozas Tumas-Vaižgantas.

1914 — II visuotiniame lietuvių Seime Brukline (JAV) įkurtas Lietuvos šelpimo fondas, kuris, be kitų labdaringų darbų, finansavo rašytojos Žemaitės kelionę po Ameriką.

1924 — gimė Lietuvos gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė Ona Grinkevičienė. Mirė 2004 m.

1952 — gimė literatūros tyrinėtojas Saulius Žukas.

1995 — Lietuvos Seimas pataisė „nulinės“ pilietybės įstatymą — viso pasaulio lietuviams suteikta Lietuvos pilietybė.

2006 — Antanas Sireika atsistatydino iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų. Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu A.Sireika tapo 2001 metais, po nesėkmės Europos čempionate atsistatydinus Jonui Kazlauskui. 2003 metais Švedijoje A.Sireikos treniruojama rinktinė tapo Senojo žemyno čempione, po metų Atėnų olimpiadoje užėmė ketvirtą vietą, o 2005-aisiais Europos pirmenybėse Serbijoje ir Juodkalnijoje buvo penkta. 2006 metų pasaulio čempionate Japonijoje A.Sireikos vadovaujama komanda užėmė septintą vietą.

Spalio 3-oji pasaulio istorijoje:

1226 — mirė pranciškonų ordino įkūrėjas Pranciškus Asyžietis.

1691 — pasirašyta Limeriko sutartis, kuria baigėsi airių sukilimas prieš anglų valdžią.

1824 — priimta Meksikos konstitucija, kuria šalis paskelbta nepriklausoma.

1863 — JAV prezidento Abraham Lincoln (Abrahamo Linkolno) dekretu paskutinis lapkričio ketvirtadienis šalyje paskelbtas Padėkos (Thanksgiving) diena.

1888 — gimė vokiečių žurnalistas Carl von Ossietzky (Karlas fon Osieckis), 1935 metais už reportažus apie Vokietijos ginklavimąsi jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

1904 — prancūzų-ispanų sutartimi išsaugota Maroko nepriklausomybė.

1929 — serbų, kroatų ir slovėnų karalystė pavadinta Jugoslavija.

1941 — II pasauliniame kare Adolf Hitler (Adolfas Hitleris) pareiškė apie galutinę Vokietijos pergalę prieš SSRS.

1952 — Australijos pakrantėje Didžioji Britanija atliko pirmąjį atominės bombos bandymą.

1971 — į orbitą aplink Mėnulį paleistas SSRS dirbtinis žemės palydovas „Luna 19“.

1977 — įtarus kyšininkavimu, sulaikyta buvusi Indijos premjerė Indira Gandhi (Indira Gandi).

1990 — Vokietijos Federacinės Respublikos Vienybės diena.

1993 — komunistai Maskvoje užėmė miesto merijos pastatą.

1994 — Jordanija ir Izraelis Baltuosiuose rūmuose Vašingtone (JAV) pasirašė taikos sutartį.

1996 — Nobelio literatūros premija atiteko lenkų poetei Wislawa Szymborska (Vislavai Šimborskai).

2006 — Nobelio fizikos premiją už galaktikos ir žvaigždžių kilmės tyrinėjimus, patvirtinančius Didžiojo sprogimo teoriją, gavo amerikiečiai John C.Mather (Džonas Meideris) ir George F.Smoot (Džordžas Smutas). Amerikiečių mokslininkų duetas buvo pagerbtas už „idealiojo spinduolio formos ir kosminių submilimetrinių bangų foninės spinduliuotės anizotropijos“ atradimą.

2011 — amerikietis Bruce Beutler (Briusas Beutleris), Liuksemburge gimęs Jules Hoffmann (Žiulis Hofmanas) ir kanadietis Ralph Steinman (Ralfas Šteinmanas) pelnė 2011 metų Nobelio medicinos premiją už imuninės sistemos tyrimus, kurie atvėrė naujas galimybes gydyti vėžį ir kitas ligas.

Spalio 3-oji šou pasaulyje:

1961 — gimė grupės „Motley Crue“ muzikantas Tommy Lee (Tomis Ly).

1969 — gimė grupės „No Doubt“ vokalistė Gwen Stefani (Gven Stefani).

1971 — gimė vienas iš grupės „Backstreet Boys“ „berniukų“ Kevin Richardson (Kevinas Ričardsonas).

1992 — TV pokalbių laidos „Saturday Night Live“ metu airių dainininkė Sinead O'Connor (Šineid Okonor) suplėšė popiežiaus atvaizdą.

2005 — aktoriaus Benjamin Bratt (Bendžamino Brato) žmona Talisa Soto Bratt (Talaiza Soto Brat) pagimdė berniuką, antrąjį jųdviejų vaiką.

„Išmanusis skaitiklis – tai įrenginys, kuris prijungtas prie duomenų tinklo renka ne tik suvartojimo duomenis, bet ir registruoja visos sistemos problemas. Pavyzdžiui, jei dingsta elektra, toks skaitiklis pats informuos, kad štai šiame name ar bute elektros nėra, paslaugos teikėjui nereikės laukti, kad klientas pats kreiptųsi“, – „Lietuvos rytui“ sakė bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

„Bitė“ kol kas yra vienintelis mobiliojo ryšio operatorius, Lietuvoje prižiūrintis čia jau įdiegtą nedidelę išmaniųjų skaitiklių dalį.

Technologijos – trys

Pasak G. Butėno, šiuo metu egzistuoja trys labiausiai konkuruojančios išmaniųjų skaitiklių platformos: „NB-IoT“ (angl. „Narrow Band Internet Of Things“, liet. – siaurajuostis daiktų internetas), „LoRa“ ir „SigFox“.

Pavyzdžiui, jei dingsta elektra, toks skaitiklis pats informuos, kad štai šiame name ar bute elektros nėra, paslaugos teikėjui nereikės laukti, kad klientas pats kreiptųsi.

„Pagrindinis skirtumas tarp „NB-IoT“ ir kitų dviejų technologijų yra tas, kad pastarosios dvi naudoja nekomercinius, nesertifikuotus dažnius, kuriais gali veikti labai daug skirtingų standartų įrenginių“, – sakė technologijų vadovas.

Pasak jo, kai tais pačiais dažniais pradeda dirbti labai daug vartotojų (ar įrenginių), tai sukuria dažnio apkrovą ir kokybė dėl to gali suprastėti.

„Visa tai galioja ir „LoRa“, ir „SigFox“, kurie savo technologiją diegia ir labai puikius rezultatus demonstruoja esant apytuštiems dažniams ir tinklams. Todėl šiuo metu stambių „LoRa“ tinklų pasaulyje yra vos keletas, o dauguma – paprastai mažesnės apimties“, – sakė G.Butėnas.

Tuo metu „NB-IoT“ technologijoje naudojami jau sertifikuoti dažniai, kuriuos visi operatoriai yra išsipirkę nuosavus, tad ir dirbti juose gali tik jie.

Pasak asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, siaurajuostis internetas yra LTE-M ryšio technologija, o šiam paprastam protokolui ji patogi dėl to, kad žema dažnių juosta yra atspari trikdžiams, todėl gali prasiskverbti giliai į pastatus, taip pat gali aprėpti didelius plotus.

„Siaurajuosčio interneto patogumas yra tas, kad LTE-M perduoda nedidelius duomenų kiekius, spektrą panaudoja efektyviai, o kitame gale modemas gali veikti maitinamas ne iš elektros tinklo, o baterija. Tad padėjęs daviklį pakartotinai neįkraudamas jį naudoti gali kokius penkerius metus“, – sakė jis.

Pokyčių problema

Tačiau privalumų turi ir „LoRa“, ir „SigFox“, o bene esminis yra jų kaina. Kitas svarbus aspektas – paslaugų teikėjų ir platformos keitimas.

„Jei norėsi keisti operatorių, susidursi su klausimu, kaip tai padaryti fiziškai nevykstant į vietą ir nekeičiant tų įrenginių. Nes jei jų bus dešimt, tai nedidelė bėda. Bet jei tų įrenginių milijonas?“, – aiškino M. Ubartas.

„Tele2“ technologijų direktorius Valerijus Kovzanas atkreipė dėmesį, kad daug kas gali priklausyti nuo objekto dydžio: didesniuose objektuose „NB-IoT“/„LoRa“/„SigFox“ modulį dar galbūt būtų galima keisti, o mažuose įrenginiuose toks jau būna įdiegtas paties gamintojo.

„Kalbant apie operatoriaus keitimą iš „NB-IoT“ į „NB-IoT“ svarbiausia būtų, kad įrenginys palaikytų eSIM, nes taip būtų galima nuotoliniu būdu pakeisti virtualiosios SIM kortelės profilį. Priešingu atveju keičiant operatorių reikėtų fiziškai pakeisti ir fizines SIM korteles, o turint tūkstančius įrenginių tai būtų sudėtinga“, – teigė V. Kovzanas.

Saugumas ir stabilumas

Paprašytas įvertinti visų trijų technologijų saugumo lygį G. Butėnas sakė, kad nė viena iš šių technologijų nėra kuo nors ypač bloga ar išsiskirianti iš kitų, nes visos naudoja gana gerą duomenų šifravimą.

G. Butėnas teigė, kad, kiek gali spręsti iš trejus metus trunkančios praktinės „Bitės“ patirties su bendrove „Vilniaus vandenys“, kurios kai kurie mazgai ir elementai yra itin sunkiai pasiekiami, nes yra požemiuose, rūsiuose, šuliniuose ar panašioje aplinkoje, „NB-IoT“ technologinis sprendimas pasiteisino.

Remiantis ta pačia patirtimi, bandyti „SigFox“ ar „LoRa“ ryšys tokiomis sąlygomis neveikė. Bet, žinoma, viskas priklauso nuo konkrečių poreikių ir aplinkybių.

„Tai, kad naudojami komerciniai kontroliuojami ir valdomi dažniai, suteikia daug kokybės, o „NBIoT“ šiuo atveju lyderiauja. Bet, kalbant apie kainą, negalima pasakyti, kad ši technologija yra pigiausia“, – teigė „Bitės“ technologijų vadovas.

Tuo metu V. Kovzanas sakė, kad, kiek jo įmonė mato iš atskirų ataskaitų, „NB-IoT“ technologija yra jautresnė ir turi geresnę aprėptį.

„Jei tankiame tinkle viena kuri nors bazinė stotis neveikia, tą zoną galima aprėpti kitų stočių sąskaita. Galbūt pralaidumas sumažės, bet ryšys nebus prarastas“, – sakė jis.

Technologijos dar tobulėja

Paklaustas, ar mato kokių sričių, kuriose „LoRa“ ar „SigFox“ turėtų pranašumų prieš „NB-IoT“, „Tele2“ technologijų vadovas sakė, kad pirmiausia reikia atsižvelgti, jog visos šios technologijos šiandien dar tik plėtojamos.

„Jei kalbame apie vietinio lygio instaliaciją, kai nedideliam tiekėjui reikia surinkti duomenis iš vartotojų grupės, o kokybė nėra svarbi, šiuo atveju tiks ir „LoRa“ ir „SigFox“. Juk kaina, be abejonės, irgi bus svarbi“, – tvirtino specialistas.

Anot jo, galimas ir toks scenarijus, kai „LoRa“ ar „SigFox“ yra „NB-IoT“ technologiją papildantis sprendimas.

„Įsivaizduoju, kad tai yra nuo konkretaus scenarijaus priklausomas variantas. Nėra vieno atsakymo, bet pagal tinklo kokybę ir užtikrinamumą „NB-IoT“ yra stiprus industrinis standartas, kuris nėra paremtas vieno gamintojo patentuotais standartais, kaip yra „LoRa“ atveju“, – apibendrino V. Kovzanas.