Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet laikinai – vienam mėnesiui.

Tuo tarpu Lietuvos žvalgyba įspėja, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos piliečiams vykstant į Rusiją ir Baltarusiją šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos juos verbuoti.

Dangaus kūnai: saulė teka 5.20 val., leidžiasi 21.11 val. Dienos ilgumas 15.51 val.

Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 4.14 val., teka 14.43 val.

Vardadieniai:

Dalius, Jokūbas, Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas

Datos:

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena

1855 — Vilniuje įkurta Laikinoji archeologinė komisija ir Vilniaus senienų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus pirmtakas.

1857 — gimė Mykolas J.Stupnickis, gydytojas, JAV lietuvių kultūros veikėjas, dramaturgas. Mirė 1945 m.

1881 — gimė Vanda Didžiulytė-Albrechtaitienė, poetė, beletristė, vertėja, gydytoja.

1931 — gimė dailininkė Milda Eitmonaitė.

1993 — Lietuva tapo Europos Tarybos nare.

2003 — vyko referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Dauguma pasisakė teigiamai.

2005 — po ilgos ir sunkios ligos Vilniuje mirė 80-metis rašytojas ir publicistas Ignas Pikturna.

2013 — eidamas 85-uosius metus mirė žurnalistas, poetas Bronius Mackevičius.

2014 — įvyko pirmasis prezidento rinkimų turas. Jame daugiausia balsų surinko pareigas ėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (45,92 proc. balsų) ir europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis (13,62 proc. balsų).

2019 — Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei už operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ skirtas pagrindinis „Auksinio liūto“ apdovanojimas.

2020 — eidamas 83-iuosius metus mirė teisininkas, vienas Konstitucijos kūrėjų Stasys Stačiokas.

Gegužės 11-oji pasaulio istorijoje:

330 — Konstantinas Didysis (Constantine the Great) paskyrė Bizantijos miestą (dabar Stambulą) naująja Rytų Romos Imperijos sostine.

1507 — Prancūzija aneksavo Genują Italijoje.

1824 — Britai užėmė Rangūną Birmoje.

1904 — gimė ispanų dailininkas Salvador Dali (Salvadoras Dali).

1916 — gimė ispanų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Camilo Jose Cela (Kamilas Chosė Sela). Mirė 2002 m.

1943 — II pasaulinio karo metais JAV daliniai išsilaipino Aleutų salose — tai buvo pirmoji teritorija, kurią JAV šiame kare susigrąžino iš Japonijos.

1949 — Izraelis tapo JTO nariu.

1973 — Vakarų Vokietijos žemesnieji parlamento rūmai patvirtino sutartį, kuria atkurti formalūs padalintų Vokietijų santykiai.

1988 — Gvatemalos vyriausybei ištikimi daliniai numalšino kariškių perversmą šalyje.

1993 — gaisro aukomis lėlių fabrike Tailande tapo mažiausiai 188 asmenys.

1996 — Tornado aukomis Bangladeše tapo 600 gyventojų, mažiausiai 34 tūkstančiai buvo sužeista.

1997 — IBM kompiuteris „The Deep Blue“ Niujorke laimėjo šešių partijų šachmatų mačą prieš pasaulio čempioną Garį Kasparovą.

2006 — Maskvoje, eidamas 84-uosius metus, mirė žymus rusų filosofas, rašytojas ir sociologas Aleksandr Zinovjev (Aleksandras Zinovjevas). A.Zinovjevas gimė 1922 m.

2011 — tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julian Assange (Džulianas Asandžas) pelnė Sidnėjaus taikos fondo aukščiausiąjį apdovanojimą už „išskirtinę narsą siekiant užtikrinti žmogaus teises“ ir įstojo į garbingą klubą, kuriam taip pat priklauso kovotojas su apartheidu Nelson Mandela (Nelsonas Mandela) ir Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama (Dalai Lama).

Gegužės 11-oji šou pasaulyje:

1932 — gimė italų dizaineris Valentino Garavani (Valentinas Garavanis).

1941 — gimė roko grupės „The Animals“ vokalistas Eric Burdon (Erikas Berdonas).

1965 — Liza Minnelli (Laiza Mineli) pasirodė miuzikle „Flora the Red Menace“.

1970 — įrašų kompanija „Cotillion Records“ išleido albumą „Woodstock“ .

1972 — John Lennon (Džonas Lenonas) TV šou „Dick Cavett“ metu apkaltino FBI telefoninių pokalbių klausymusi.

1978 — gimė prancūzų modelis ir aktorė Laetitia Casta (Leticija Kasta).

1981 — mirė Jamaikos daininkas, „regio karalius“ Bob Marley (Bobas Marlis). Gimė 1945 m.

1990 — rokenrolo atlikėjas Ritchie Valens (Ričis Valensas) po mirties buvo apdovanotas žvaigžde Holivudo šlovės take.

Vis tik, pažymi jis, kartu kyla ir prekybos deficitas – Lietuva Taivanui už prekes sumoka 32 mln. eurų daugiau nei Taivanas Lietuvai.

Ekspertas taip pat sutiko, kad ekonominių ryšių tvirtėjimą lėmė ir šylantys abipusiai politiniai santykiai.

„Panašu, kad Lietuvos ir Taivano politinių santykių sustiprėjimas iš tiesų davė vaisių ir padidino prekybą tarp dviejų šalių į abi puses – auga tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną, tiek Lietuvos importas iš Taivano“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.

Anot ekonomisto, nuo 2021 m. lapkričio, kuomet Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, tarpusavio prekyba, lyginant su fiksuota analogišku laikotarpiu metais anksčiau, išaugo nuo 29,3 mln, iki 46,3 mln. eurų.

„Taigi, augimas siekia 58 proc., arba 17 mln. eurų“, – teigė jis, kartu pabrėžęs, jog statistika atspindi lietuviškos kilmės prekių eksportą be reeksporto bei bendrą importą.

A. Izgorodinas dalijasi statistika: per pirmuosius keturis atstovybės veiklos mėnesius, lyginant su 2020 m. lapkričio–2021 m. vasario prekybos rezultatais, lietuviškos kilmės prekių Taivano verslas pirko 41 proc., arba 2 mln. eurų, daugiau.

Ekonomisto teigimu, lyginamuoju laikotarpiu išaugo 26 prekių grupių eksportas, nors beveik visą augimo dalį sudarė trijų kategorijų produkcija.

„2021 m. lapkritį–2022 m. vasarį, lyginant su 2020 m. lapkričiu–2021 m. vasariu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną išaugo 26 eksporto segmentuose – tai yra neblogas rezultatas. Tačiau 90 proc. eksporto į Taivaną prieaugio sudarė trys kategorijos – įvairių chemijos produktų (COVID vakcinų reagentai), medienos, elektros įrangos segmentai“, – tikina A. Izgorodinas.

Jo duomenimis, chemijos produktų pardavimų Taivanui apimtys didėjo 799 tūkst. eurų, medienos – 536 tūkst. eurų, elektronikos – 475 tūkst. eurų.

Ekonomisto vertinimu, 2 mln. eurų eksporto prieaugis nėra didelis.

„Iš kitos pusės, tai yra normalu: 2021 m. Taivanas buvo tik 64-a didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl didesniam eksporto į Taivaną augimui tiesiog reikia laiko ir įdirbio“, – svarstė ekspertas.

Importo augimas keliskart didesnis nei eksporto

A. Izgorodinas taip pat akcentavo, kad Lietuvos importas iš Taivano jo lygintu laikotarpiu išaugo 61 proc. (15 mln. eurų) – 13 mln. eurų daugiau, nei augo į salą išvežamų prekių apimtys. Tai, konstatuoja ekonomistas, tik liudija, jog Lietuva iš Taivano atsiveža daugiau prekių, nei salai jų parduoda, tad šylantys tarpusavio santykiai kol kas naudingesni Taibėjui.

„Lietuvos prekybos deficitas su Taivanu išaugo nuo -19,5 mln. eurų iki -32 mln. eurų. Tai reiškia, kad kol kas iš dvišalių Lietuvos–Taivano santykių sustiprėjimo labiausiai išlošė Taivanas“, – teigė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, atidarius atstovybę labiausiai augo elektronikos prekių ir komponentų (6,2 mln. eurų), metalų (2,1 mln. eurų), transporto priemonių komponentų (1,9 mln. eurų), mašinų bei įrenginių importas (1,2 mln. eurų).

A. Izgorodinas svarstė, kad, esant neigiamam prekybos balansui, tikslinga aktyviau svarstyti, kaip skatinti lietuviškos produkcijos eksportą į šią Tolimosios Azijos salą.

„Lietuva Taivanui už pateiktas prekes sumoka daugiau nei Taivanas Lietuvai už Lietuvos prekes. Manyčiau, kad, kalbant apie tolesnį Lietuvos–Taivano santykių sustiprinimą, reikia daugiau dėmesio skirti Lietuvos eksporto į Taivaną augimo klausimams“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.

Iš viso 2021 m. lapkričio – šių metų vasario mėnesiais Lietuva iš Taivano importavo prekių už beveik 39,5 mln. eurų, į jį eksportavo – už 6,85 mln. eurų.

Daugiausia atsivežta elektronikos, taivaniečiai labiausiai pirko lietuviškus chemijos gaminius

Remiantis A. Izgorodino pateikta statistika, nuo lapkričio iki vasario iš Taivano Lietuva daugiausia importavo elektros mašinų, įrangos, elektronikos prekių bei jų dalių – už 11,3 mln. eurų. Taip pat atsivežta antžeminio transporto priemonių, jų dalių bei reikmenų beveik 6,8 mln. eurų, dar 6 mln. eurų sudarė mašinų bei įrenginių importas.

Apie 3,2 mln. eurų Lietuvai kainavo iš Taivano importuoti plastikai ir jų dirbiniai, o optikos, fotografijos, matavimo, medicinos ir kt. prietaisų atsivežta už 2,9 mln. eurų.

Paklausiausios lietuviškos prekės Taivane tuo pačiu laikotarpiu buvo įvairūs chemijos produktai – jų eksportuota už 1,4 mln. eurų. 1,3 mln. eurų pajamų iš salos pirkėjų gavo medienos ir jos gaminių bei medžio anglių tiekėjai, dar 1 mln. – optikos, fotografijos, medicinos ir kt. prietaisų gamintojai. Elektros įrangos ir elektronikos bei vatos, virvių, lynų ir neaustinių medžiagų ir jų dirbinių eksportas siekė atitinkamai 622 ir 427 mln. eurų.

Pastarųjų eksportas sumažėjo labiausiai – 226 mln. eurų, o 216 mln. eurų smuko optikos ir kt. prietaisų pardavimai Taivanui. Taip pat per metus krito gatavų tekstilės dirbinių, muilo ir skalbiklių, trąšų, mineralinio kuro eksportas.

Tarp įsivežamų prekių labiausiai krito taivanietiškų dažiklių, aliuminio ir jo dirbinių, vario ir jo dirbinių bei organinių chemijos produktų importas.

Dangaus kūnai: saulė teka 5.26 val., leidžiasi 21.05 val. Dienos ilgumas 15.39 val.

Mėnulis (jaunatis) leidžiasi 3.27 val., teka 10.46 val.

Vardadieniai:

Audrė, Džiugas, Mykolas, Stanislovas, Stasys, Viktoras, Vitalis

Datos:

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena

Šv. Stanislovas, Cibulinis (tinkamiausia svogūnų sodinimo ir žirnių sėjimo diena)

Lietuvos muitinės įkūrimo diena

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena

1846 — gimė Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė, prozininkė, publicistė. Mirė 1933 m.

1912 — gimė literatūros tyrinėtojas Marcelinas Ročka. Mirė 1983 m.

1914 — Vilniuje gimė prancūzų rašytojas Romain Gary (Romenas Gari). Mirė 1980 m.

Gegužės 8-oji pasaulio istorijoje:

1668 — gimė prancūzų rašytojas Alain-Rene Lesage (Alenas Renė Lesažas). Mirė 1747 m.

1737 — gimė žymus anglų istorikas ir mokslininkas Edward Gibbon (Edvardas Gibonas).

1828 — gimė šveicaras Henri Dunant (Anri Diunanas) — Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos įkūrėjas bei Nobelio taikos premijos (1901 m.) laureatas.

1847 — Robert Thompson (Robertas Tompsonas) užpaentavo guminę padangą.

1852 — Londono sutartimi, kurią pasirašė Didžioji Britanija, Rusija, Prūsija, Austrija, Švedija ir Prancūzija, buvo garantuotas Danijos vientisumas.

1880 — mirė prancūzų rašytojas Gustaves Flaubert (Gustavas Floberas).

1884 — Misūryje gimė 33-iasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas (1945-1953) Hary S. Truman (Haris S. Trumanas).

1886 — Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro John S.Pemberton (Džono S.Pembertono) išradimu — gaivinančiu gėrimu „Coca Cola“ .

1902 — Martinikos saloje išsiveržus ugnikalniui, žuvo 30 tūkst. gyventojų.

1903 — Taityje mirė prancūzų dailininkas Paul Gauguin (Polas Gogenas). Gimė 1848 m.

1921 — Švedijoje panaikinta mirties bausmė.

1945 — Antihitlerinės koalicijos pergalės diena. Europoje oficialiai baigėsi II-asis Pasaulinis karas.

1975 — JAV prezidentas Gerald Ford (Džeraldas Fordas) patvirtino karinę paramą Pietų Korėjai.

1984 — SSRS paskelbė nedalyvausianti Los Andželo vasaros olimpinės žaidynėse.

1988 — Prancūzijos Prezidentu buvo dar kartą išrinktas Francois Mitterrand (Fransua Miteranas).

1994 — Kosta Rikos Prezidentu tapo Jose Maria Figueres (Chosė Marija Figeresas).

1995 — beveik 80 valstybių vadovai dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Paryžiuje, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

2009 — per automobilių katastrofą netoli Sankt Peterburgo žuvo garsi rusų balerina Ninel Kurgapkina (Ninel Kurgapkina), kuriai buvo 80 metų. SSRS liaudies artistė N.Kurgapkina gimė 1929 m.

2012 — būdamas 83-erių metų amžiaus Danberyje, Konektikute, mirė dailininkas, paveikslėlių knygų kūrėjas Maurice Sendak (Morisas Sendakas), knygos „Kur tie pabaisos“ (Where the Wild Things Are) autorius.

2012 — tapybos meistro Mark Rothko (Marko Rotko) saulėlydžio spalvų paveikslas tapo brangiausiu šiuolaikinio meno kūriniu, kuris buvo parduotas už 86,9 mln. dolerių (230,5 mln. litų) itin pelningame „Christie's“ aukcione Niujorke.

Gegužės 8-oji šou pasaulyje:

1951 — gimė „Talking Heads“ narys Chris Frantz (Krisas Francas).

1953 — gimė grupės „Van Halen“ būgnininkas Alex Van Halen (Aleksas Van Halenas).

1964 — gimė britų grupės „Blur“ būgnininkas Dave Rowntree (Deivas Rountris).

1970 — išleistas „The Beatles“ albumas „Let it Be“.

1975 — Madride gimė ispanų dainininkas Enrique Iglesias (Enrikė Iglesijas).

1998 — „Smashing Pumpkins“ padavė į teismą radijo sindikatą „Westwood One“. Grupės nariai apkaltino kompaniją žodinio susitarimo nevykdymu, kuomet ji davė leidimą transliuoti 1991 m. grupės narių interviu.

2011 — sulaukęs 78-erių metų amžiaus savo vasarnamyje Šveicarijoje mirė legendinis vokiečių „pleibojus“ Gunter Sachs (Giunteris Zachsas), buvęs prancūzų „sekso bombos“ Brigitte Bardot (Brižit Bardo) vyras.

2011 — Holivudo aktorius ir režisierius David Schwimmer (Deividas Švimeris), kuris išgarsėjo vaidindamas populiariame televizijos seriale „Draugai“ (Friends), pirmąkart tapo tėčiu, susilaukęs dukters Cleo (Kleo).

– Kas pasiskaitys, pritaikys reikalavimus savo vairavimui, tikėtina, kad jie iš tikrųjų taps naudingi. Tiems, kurie ignoruoja ir susiduria su problemomis eisme, žinoma, tai bus dar viena nepasitenkinimo vieta. 

– Ką reikėtų žinoti apie eismo pakeitimus?

– Keičiasi mūsų gyvenimas, transporto priemonės, įpročiai. Atsiranda įvairių teisinių kolizijų, kurias siekiame taisyklėmis ir įstatymais koreguoti. Eismas yra labai apibrėžtas dalykas.

– Kaip dažnai kitur Europoje keičiasi kelio ženklai? Ar tai bus susiję tik su elektriniais paspirtukais?

– Greičio mažinimas centrinėse eismo zonose. Ne vienas miestas Europoje tai įsivedęs. Tam tikrų modifikacijų reikalavimuose atsiranda. Vairuotojai, eismo dalyviai  nori, kad pakeitimų būtų kuo mažiau, kad visą laiką galiotų taisyklės, kurias išmoko ir įsisavino. Tačiau atsiranda naujų transporto priemonių, tai lemia, kad reikia taikyti, adaptuoti taisykles, nes tikslas yra judėti saugiai.

– Vienas iš pakitimų apims važiavimą A juosta. Ar kelio ženklas bus visiems suprantamas ir patogus?

– Kai atsiranda dubliavimas ar keletas patikslinimų, kelių rūšių A juosta, tai aiškios žinutės nesuteikia. Eisme labai svarbu, kad būtų logiška. Kad pamačius simbolį, ženklą, viskas būtų aišku ir nekiltų klausimų. Jei ženklai bus aiškūs ir jų nebus per daug, tai turėtų turėti prasmę ir įgauti teigiamą efektą. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip jums atrodo, ar ženklinimo nebus per daug? Ženkle gali atsirasti net penkių transporto priemonių žymėjimas.

– Žmogus apskritai pagal savo galimybes vienu metu gali penkis ar šešis veiksmus apdoroti. Šiuo atveju, jei reikėtų įvertinti, apmąstyti ir suprastai, ar tai taikoma tau, priartėjame prie ribos. Ženklus reikia sukabinti, prižiūrėti, juo labiau jei tai horizontalusis ženklinimas. Po žiemos jis nudyla. Atsiranda niuansų ir trūkumų.

– Ką daryti užsieniečiui?

Reikia džiaugtis, kad automobiliams dar leidžiama ten važiuoti, nes ilgainiui to tikriausiai nebeliks.

– Praktiškas patarimas – daryti, kaip kiti daro. Atvažiavus į kitą valstybę atsakomybę turi prisiimti vairuotojas. Važiuojant su kemperiu prieš tai pasitikslinti. Nes tai jau kitokio pobūdžio transporto priemonė, todėl jai gali galioti papildomi reikalavimai.

– Ar neturėtų visoje Europoje būti gana bendri kelio ženklai? Įvažiavus į mažą valstybę, tokią kaip Lietuva, atsiranda ženklų, kurių nėra niekur kitur.

– Pagrindiniai ženklai, kuriuos numato Signalų konvencija, išlikę. Gal skiriasi atspalviai, siluetai. Atsiranda niuansų ir valstybė nusprendžia, kad apribos paspirtukų, elektrinių paspirtukų eismą, įsives lėtojo greičio gatves. Tai nėra pagrindas keisti fundamentalius dalykus, bet svarbu, kad išliktų simbolikos logika.

– Ar šie pakeitimai atitinka pagrindines Signalų konvencijos taisykles?

– Manau, taip. Yra keletas, kurie tik patikslina, norint išvengti tolesnių teisinių niuansų. Kai kurie ir dabar vykdomi, jų laikomasi, tik jie nebuvo įforminti.

– Vienas iš pakeitimų apims ir lėtojo eismo gatves. Dviračiai ir kitos priemonės turės didesnę pirmenybę. Tai rodo besikeičiantį mūsų gyvenimą?

– Tai duoklė tvariam ir darniam judėjimui. Turime suprasti, kad miesto centrinės dalys jau nebus patrauklios automobilių eismui, gatvės nebebus platesnės, nedaugės sankryžų. Atsiras zonų, kur prioritetas teikiamas pėstiesiems, dviratininkams. Reikia džiaugtis, kad automobiliams dar leidžiama ten važiuoti, nes ilgainiui to tikriausiai nebeliks. Automobilis turi duoti pirmenybę dviratininkams, pėstiesiems, nes tai yra jų zona. 

– Ar esate tikras, kad pavyks išvengti nesklandumų?

– Gali būti visko. Jei bus aiški žinutė eismo dalyviui, bus ženklinimas, ištransliuota informacija, manau, turėtų suveikti. Kelias turėtų kalbėti pats apie save, t. y. jei vairuotojas pamato siaurą gatvę, kurioje šalia pėstieji ir dviratininkai, – tai svetima vieta automobiliui, todėl turi taikstytis prie eismo dalyvių, važiuoti minimaliu greičiu. 

„Medininkų pasienio kontrolės punkte srautas yra padidėjęs apie 30 proc., jei lygintumėme laikotarpius nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 15 dienos, kai dar nebuvo įvestas bevizis režimas, ir po įvesto režimo“, – televizijai teigė Padvarionių pasienio užkardos vadas Sigitas Valainis.

Lietuvos gyventojai teigia vykstantys verslo tikslais, taip pat aplankyti artimųjų, pažįstamų, įsipilti pigesnio kuro. Tuo metu S. Valainis sako, kad Lietuvai nuo gegužės panaikinus dėl COVID-19 buvusią ekstremaliąją situaciją, taip pat padaugėjo ir atvykstančiųjų iš Rusijos bei Baltarusijos, turinčių Šengeno vizas.

Minskas pranešė, kad Baltarusijos sieną su Latvija ir Lietuva be vizų galima kirsti pasienio punktuose nuo balandžio 15-osios iki gegužės 15-osios.

Tai galima daryti neribotą skaičių kartų, lankytis visoje Baltarusijos teritorijoje nereikia turėti leidimo lankytis pasienio zonoje, tik bus privalu iš anksto informuoti apie tokius ketinimus sienos apsaugos pareigūnus.

Lietuvos žvalgyba įspėja, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos piliečiams vykstant į Rusiją ir Baltarusiją šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos juos verbuoti.

Interviu šia tema – su Krašto apsaugos viceministru Margiriu Abukevičiumi.

–  NATO Jungtinės ekspedicinės pajėgos į Lietuvą atvyko Lietuvos ir Latvijos prašymu. Dalis jų dislokuota Nemenčinėje, dalis – Latvijoje ir mes norėjome, kad JEF vėliava matytųsi regione. Matant, kas vyksta Ukrainoje, mes norėjome JEF matyti kaip operacines pajėgas Lietuvoje.

– Ką dabar bus galima joje padaryti?

– Viena vertus, tikslas buvo parodyti, kad vadavietė perdislokuojama, esant krizėms sąlygoms, gali veikti greitai. Tuo pačiu tai yra galimybė žmonėms, dirbantiems joje, turėti artimesnį ir glaudesnį ryšį tiek su lietuvių pajėgomis ir štabais, tiek su kitų JEF pajėgų štabais.

Tai – tęstinė vadavietės veikla, jie tiesiog dirbs iš Lietuvos visą mėnesį. Tačiau suprantant situaciją regione, labai svarbu, kad jie būtų kuo arčiau čia vykstančių įvykių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Kokias įprastai užduotis atlieka ši vadavietė?

– JEF susideda iš dešimties valstybių. Aštuonios šiaurės šalys, plius Olandija ir Didžioji Britanija. Viena iš kasdieninių ir pagrindinių šios vadavietės veiklų – pratybos. Į ką mes koncentruojamės susitikimų metu – parodyti, kad JEF yra veikiančios pajėgos krizių metu. Šis dislokavimas – vienas tų pavyzdžių.

– Jūs minėjote, kad ši vadavietė dislokuota Lietuvos ir Latvijos prašymu. Ar reikėjo įtikinėti kitas NATO partneres, kad tą reikia padaryti kaip simbolinį žingsnį?

– Man atrodo, svarbu suprasti, kad tai nėra NATO pajėgos. Tai dešimties šalių pajėgos, vadovaujamos Jungtinės Karalystės.

Įtikinėti nereikėjo – visi supranta saugumo situaciją. Toks dislokavimas vyksta pirmą kartą.

Kalbant apie JEF ir jo ateitį, mums svarbu, kad vykstant diskusijai dėl NATO, mes turėtume kalbėti apie tai, kaip turi prisitaikyti pats JEF.

Dar vienas svarbus elementas – Suomijos ir Švedijos narystė. Šios abi šalys kol kas nėra NATO narės. Todėl tikimės, kad ateityje šios ekspedicinės pajėgos taps dar svarbesnės, kai visos valstybės bus NATO narės.

– Kodėl tik mėnesiui ši vadavietė veiks ne ten, kur veikė įprastai?

– Toks yra pirminis planas – geresniam regiono pažinimui, susitikimams su Lietuvos štabų atstovais. To laiko tikrai pakanka. Jeigu ateityje matysime, kad reikia ilgesnio buvimo, vėlgi kalbėsimės tame pačiame dešimties šalių rate.

„GIPL užtikrina tą mūsų visišką regioninę integraciją nuo Suomijos iki Lenkijos ir toliau (…) ir ta bendra rinka turės savo teigiamus efektus“, – sako ministras.

Ketvirtadienį „Žinių radijui“ D. Kreivys teigė, jog įjungus GIPL, „tampame Europos Sąjungos dujų tinklo dalimi“. Pasak ministro, Lietuva ir Baltijos šalys tampa saugesnės nuo galimų Rusijos manipuliacijų, pavyzdžiui, veiksmų dujų sistemai išbalansuoti.

„Turėdami šitą dujotiekį, pirmiausia užsitikriname savo dujų srities stabilumą. Uždarius rusišką importą pradžioje rusai ėmė sukinėti, tiesiog susibalansuoti sistemą, o ją susibalansuoti nėra lengva. Dujotiekis su Lenkija būtent leidžia susibalansuoti mūsų sistemas“, – kalbėjo D. Kreivys.

Turėdami šitą dujotiekį, pirmiausia užsitikriname savo dujų srities stabilumą. Uždarius rusišką importą pradžioje rusai ėmė sukinėti, tiesiog susibalansuoti sistemą, o ją susibalansuoti nėra lengva.

Kartu ministras pabrėžė, kad naujajai jungčiai pradėjus veikti, dar efektyviau bus panaudojami Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai. D. Kreivys aiškino, kad jų jau yra užsakęs Lenkijos dujų tiekėjas PGNIG, o ir dabar terminalas naudojamas 100 proc.

„Dujotiekis leidžia dar geriau užkrauti terminalą, išnaudoti jo pajėgumus. Dabar terminalas yra panaudojamas 100 proc., ir taip yra iki metų galo. PGNIG yra užsakęs 6 krovinius atvežti iki mūsų terminalo. Be abejo, dalis tų krovinių tekės į Lenkiją, dalis pasiliks Baltijos šalyse, kur PGNIG prekiaus“, – teigė D. Kreivys.

Didėjant terminalo apkrovoms, pasak jo, mažės vartotojų sąskaitose esanti terminalo išlaikymo dedamoji.

„Tokiu būdu mažės mūsų dujų kainos“, – pažymėjo ministras, antrąja mažesnių kainų priežastimi įvardijęs atsirasiančią didesnę konkurenciją tarp dujų rinkos dalyvių.

„Ateina didžiuliai žaidėjai, kaip PGNIG. PGNIG turi ilgalaikius kontraktus su amerikiečiais, kitais dujų tiekėjais. Vadinasi, jie turi erdvės konkuruoti geresnėmis kainomis“, – aiškino D. Kreivys.

„Labai tikiuosi, kad ta konkurencija, kuri atsiras dujų rinkoje, bus žymiai aštresnė ir kas galiausiai išvirs geresnėmis kainomis mūsų vartotojams“, – tęsė jis.

ELTA primena, kad gegužės 1 d., 12.40 val., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.

508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją, faktiškai išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes.

Per artimiausius penkis mėnesius pajėgumai, transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalą, sieks 217 000 m3/h, arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus, arba 21 TWh/metus. Pajėgumai, transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą, bus 230 000 m3/h, arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus, arba apie 22 TWh/metus.

Ketvirtadienį Vilniaus rajone vyks GIPL atidarymo ceremonija, kurioje pakviesti dalyvauti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką, projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.

„Mes esame NATO nariai ir jei jau mums pavyktų susikurti tą atgrasymo architektūrą visą naują, apie kurią mes kalbame: paaugti iki brigados, turėti galimybę priimti diviziją bei pajudėti priešakinės gynybos principo link, tai aš manau, kad mes sukursime labai stiprų atgrasymą ir tokių intencijų mūsų saugumo patikrinti Rusija neturės“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.

„Bet negalima užmigti, negalima tik stebėti, kaip ukrainiečiai kaunasi už Europą, bet reikia daryti viską, kad mes patys šiame Rytų flange sustiprėtume“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas pabrėžia, kad norint sustiprinti Lietuvos saugumą reikia ir patiems padaryti nemažai namų darbų, paruošti visuomenę rezistencijai.

„Tai, ką mes dabar derėdamiesi dėl politinių partijų susitarimo kalbame, kad visuotinė gynyba yra tas principas, kuriuo reikia vadovautis. Neužtenka tik NATO, neužtenka tik Lietuvos kariuomenės, kas yra be galo svarbu ir reikalinga stiprinti jos kovinę galią, bet reikia įtraukti visuomenę, reikia Šaulių sąjungą padaryti masine, ambicinga organizacija. Reikia dirbti su rezervu, organizuoti rezervą, žmones, kurie pabaigę karinę tarnybą, kad jie žinotų savo funkcijas karo atveju“, – sakė politikas.

„Reikia ruoštis rezistencijai, kai visuomenė yra atspari ir galinti kovoti net užnugaryje, tai irgi didžiulis atgrasymas priešui eiti čia, į mūsų teritoriją. Kitaip tariant, turime sukurti labai atsparią, orią visuomenę, kuri nebijotų priešo intencijų“, – pabrėžė jis.

Kaip BNS informavo ministrės atstovė Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė, ministrė Hagoje susitiks su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo, taip pat Europolo ir Eurojusto atstovais.

Anot ministrės atstovės, vizito tikslas – aptarti ir koordinuoti veiksmus dėl pagalbos Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai.

Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.