Taryba antradienį pritarė nuostatoms dėl dujų iš Rusijos ir Baltarusijos importo draudimo – tai leis ES narėms laikinai apriboti bet kurio atskiro tinklo naudotojo išankstines paraiškas dėl pajėgumų įleidimo taškuose ir SGD terminaluose tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos, panešė Energetikos ministerija. 

„ES svarbu siekti, kad energija būtų importuojama tik iš patikimų energijos tiekėjų trečiosiose šalyse“, – pranešime sakė  A. Zananavičius.

Nuostatos įtrauktos bendru Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos siūlymu, kurį parėmė ir Europos Komisija.

A. Zananavičius taip pat sakė teigiamai vertinantis sprendimą atidėti išsamesnių vandenilio rinkos taisyklių taikymą iki 2035 metų pabaigos, kol ši rinka bus pakankamai brandi.

„Buvo atsižvelgta į specifinę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių padėtį ir dėl regioninių ypatumų bei riboto rinkos dydžio leista iki 2030 metų pabaigos nesilaikyti reikalavimo dėl teisinio dujų ir vandenilio operatorių veiklos rūšių atskyrimo“, – sakė A. Zananavičius.

Pasak jo, svarbu siekti dujų rinkos dekarbonizavimo kartu suteikiant pakankamai laiko ir lankstumo ES valstybėms pasirengti energetikos sektoriaus virsmui.

ES energetikos ministrai taip pat sutarė, kad savanoriškas dujų poreikio sumažinimas 15 proc. būtų išlaikytas iki 2024 metų kovo. Taip siekiama išvengti galimų dujų tiekimo rizikų, tinkamai pasiruošti kitai žiemai ir pildyti gamtinių dujų saugyklas.

Įvyko ir pirmieji ministrų politiniai debatai dėl pasiūlymo peržiūrėti ES elektros energijos rinkos modelį.

Kitas Tarybos posėdis vyks birželio 19 dieną Liuksemburge.

Susitikimuose su Lietuvos kariuomenės atstovais aptartas Islandijos ir Lietuvos bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse, NATO viršūnių susitikimų nutarimų įgyvendinimas stiprinant regioninį saugumą, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Taip pat pasirašytas tarpusavio pagalbos memorandumas tarp Islandijos Saugumo ir gynybos direktorato generalinio direktoriaus ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado Artūro Radvilo.

J. G. Allanssonas lankėsi Šiaurės šalių – Lietuvos sprogmenų neutralizavimo mokymuose Ukrainos kariams ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės štabe. Vizito metu pristatyti mokymai, projekte dalyvaujantys Šiaurės šalių ir Lietuvos instruktoriai, kurso dalyviai, apžiūrėti mokymuose naudojami sprogmenys bei įranga.

Su Islandija draugaujame nuo tada, kai ji pirmoji pripažino mūsų nepriklausomybę.

Islandijos atstovas susitiko su vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu bei kitais kariuomenės atstovais, Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu.

„Su Islandija draugaujame nuo tada, kai ji pirmoji pripažino mūsų nepriklausomybę. Karinėje srityje sustiprėjome kartu dalyvaudami tarptautinėse operacijose Afganistane, Islandijos karininkai NATO vienetuose Lietuvoje tarnauja nuo 2015 m. Šiandien mes kartu sėkmingame projekte, remiant kariaujančius ukrainiečius“, – pranešime cituojamas V. Rupšys.

Islandija – šalis be nuolatinės kariuomenės, yra Jungtinių Tautų, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė.

Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad pagal kovo 8 dieną sudarytą sutartį autobusai už 1,95 mln. eurų (be PVM) bus įsigyti iš konkursą laimėjusios Šilutėje veikiančios įmonės „Commercial Transport Service“.

Pasak agentūros direktoriaus pavaduotojo patarėjo bei projektų Ukrainoje vadovo Artūro Žarnovskio, įmonė autobusus pristatys per 11 mėnesių.

„Projektą Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patikėta įgyvendinti Lietuvos institucijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai, kaip patikimai organizacijai, gebančiai dirbti skaidriai, efektyviai ir turinčiai glaudų santykį bei patirtį su Ukrainos institucijomis“, – BNS teigė A. Žarnovskis.

Pirkimų portalo duomenims, konkursas sulaukė keturių pasiūlymų.

Pasak A. Žarnovskio, autobusų pirkimas suplanuotas dar iki praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje.

Jis yra 30 mln. eurų vertės Europos taikos priemonės projekto remti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dalis.

„Šis pirkimas yra vienas iš daugelio šiame projekte. Viso projekto vertė – apie 30 mln. eurų. Projekto metu perkamos medicinos priemonės, transportas, inžinerinė įranga, skirta išminavimui“, – teigė A. Žarnovskis.

Pasak jo, Centrinė projektų valdymo agentūra Ukrainoje šiuo metu taip pat dalyvauja renovuojant sprogdinimų apgadintą mokyklą Borodiankoje, joje po atstatymo turėtų mokytis apie 700 vaikų, bei nuo sprogimų ir gaisro nukentėjusį vaikų darželį Irpinėje. Abiejų objektų tvarkymo darbus planuojama baigti iki rugsėjo.

„Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai sutarė dėl komunikato, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui. Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.

M. Esperio teigimu Lietuvai norint, jog šalyje pilnu pajėgumu būtų dislokuota brigada, privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą.

Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia.

„Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį“, – teigė Vilniuje vykusioje Baltijos karinėje konferencijoje dalyvavęs amerikietis.

Kitos interviu temos:

* Artimiausiu metu galima tikėtis proveržio Ukrainos kare prieš Rusiją;

* Rusijos kariuomenė po kovų Ukrainoje bus palaužta dar daugelį metų;

* Kinija gali padėti Rusijai atkurti karinę infrastruktūrą;

* Būtina griežtinti sankcijas Rusijai ir užkirsti kelią spragoms;

* Delsimas dėl Švedijos narystės NATO Turikija naudojasi situacija vidaus politikai;

* NATO turi didinti išlaidas gynybai, ateityje pasiruošti atgrasyti Kiniją

– Baltijos karinės konferencijos metu aptarėte NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą karinėje bei strateginėje perspektyvoje, taip pat palietėte Rusijos karo Ukrainoje pamokas. Taigi, pradedant nuo Rusijos karo Ukrainoje, kaip šis karas pakeitė Europos mąstymą apie gynybą?

– Na, manau, pirmiausia jis pakeitė Europos mąstymą apie Rusiją. Nesu tikras, ar visi Europoje suprato grėsmę taip, kaip ją suprato Jungtinės Valstijos, Lietuva ar kitos priešakyje esančios valstybės. Todėl manau, kad tai buvo esminis pokytis. Nesu tikras, ar visi tai visiškai priėmė, tačiau tai buvo svarbu.

Antra, manau, kad supratome, jog nors karo prigimtis nepasikeitė, pakito veiksmų pobūdis. Taigi, viena vertus, matome, kad Rusija kariauja Pirmąjį pasaulinį karą primenantį „rusišką“, sovietinį naikinamąjį karą, intensyviai naudoja artileriją ir pėstininkus. Tuo pat metu matome, kaip posovietinė valstybė, Ukraina, pritaiko žinias, taktiką ir amuniciją, kurias per 30 metų nepriklausomybės gavo iš Vakarų. Taigi, nors mūšio lauke jie taip pat naudoja artileriją, daug geriau prisitaiko. Jie naudoja bepiločius orlaivius, mobilią gynybą, jie įgalina savo jaunuosius karius ir seržantus. Taigi manau, kad tai yra antrasis aspektas.

Trečiasis aspektas – stiprios gynybos pramonės bazės, galinčios palaikyti kovą, svarba – su tuo susiduriame dabar. Europos Sąjunga priėmė sprendimą pirkti amuniciją, leisti sudaryti sutartis, Jungtinės Valstijos taip pat tai daro. Mes supratome, kad konfliktai išeikvoja daug amunicijos, todėl turime norėti ir sugebėti išlaikyti stiprią gynybos pramonę.

– Palietėte du įdomius dalykus, susijusius su Ukrainos ir Rusijos požiūrių skirtumu. Dalis karo ekspertų teigia, kad nepaisant 300 tūkst. į tarnybą šaukiamų rusų rezervo karių Rusijai nepavyks pasiekti, kad didysis jos puolimas pavyktų. Tad kaip jūs matytumėte puolimą ir kontrpuolimą ateityje?

– Man atrodo, kad šiuo metu ir vyksta šis Rusijos puolimas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Bachmutui ir puolimui vadovaujančiai „Wagner“ grupuotei. Tačiau panašu, kad spaudimas daromas ir šiauriau bei piečiau esančiuose frontuose. Atrodo, kad tai yra geriausia, ką rusai gali surengti. Taigi nemanau, kad sulauksime kokio nors proveržio, kokio galbūt tikėjomės anksčiau.

Manau, kad proveržis bus iš ukrainiečių pusės. Ir aš tikiuosi, kad kitą mėnesį, balandį, gegužę, mes pamatysime proveržį, sunkiųjų ukrainiečių pajėgų, tankų ir mechanizuotųjų pėstininkų prasiveržimą į rusų fronto liniją. Pralaužus tas linijas rusai iš karto bus išstumti, pasitrauks iš rytų. Tikėkimės, kad mums pavyks juos išstumti ir iš pietų. Ir manau, kad ukrainiečiams tai bus labai svarbu: jie turi išsiaiškinti tašką, kuriame sustos ir įtvirtins savo laimėjimus, o tada reorganizuosis kitam ėjimui. Bet aš tikiuosi, kad būtent tai pamatysime balandį ar gegužę.

– Ar Vakaruose pastebite spaudimą Ukrainai, atiduoti teritorijas ir sėsti bei derėtis su Rusija?

– Ne, niekada. Aš vakar citavau buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą George'ą H. W. Bushą (Džordžą H. V. Bušą), kuris čia 2002 metais pasakė: „daugiau jokios Jaltos, jokio Miuncheno“. Ukrainos žmonės turi nuspręsti, kaip jiems atrodo pergalė, kas bus padėta ant derybų stalo. Ir tai, ką iki šiol sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra tai, kam aš pritarčiau – kad Rusija turėtų palikti visą Ukrainą, įskaitant Krymą. Bet tai turi nuspręsti jis pats. Ir aš manau, kad mes turėtume palaikyti jį ir Ukrainos žmones siekiant šių tikslų.

– Taigi sakytumėte, kad Vakarai dar nepavargo remti Ukrainą?

– Ne, nemanau. Manau, kad mes vis dar matome, jog ginklai, šaudmenys ir pagalba yra teikiami. Ir kartais atrodo, kad kai kurie žmonės šiek tiek svyruoja, ir mums reikia juos sutvirtinti. Bet manau, kad tai yra svarbus klausimas (...) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Vakarai pavargs, kad kai kurios sostinės darys nuolaidas. Norint, kad karas baigtųsi turime nuo to apsisaugoti.

– Lietuvos žvalgyba atkreipė dėmesį, kad gruodį Rusijos Gynybos ministerija pristatė šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi. Be to, Rusijos pajėgumai Kaliningrade dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai. Ar ir kaip į tai turėtų reaguoti Vakarai?

– Ataskaitos nemačiau, norėčiau ją perskaityti ir šiek tiek geriau suprasti.

Žiūrėkite, mes manėme, kad Rusija yra grėsmė Jungtinėms Valstijoms. Jie turėjo trečią ar ketvirtą pagal dydį kariuomenę pasaulyje. O dabar sužinojome, kad jų kariuomenė, nors ir turinti branduolinių ginklų, yra antrarūšė ar net trečiarūšė. Vis dėlto, kalbant apie sausumos pajėgas, jos nėra labai pajėgios. Šiandien yra pranešimų, kad rusai iš savo atsargų traukia T-54 tankus, kurie buvo pagaminti dar Antrojo pasaulinio karo metais. Atrodo, kad desperatiškai bandoma aprūpinti savo kariuomenę. Jie šauktinius į frontą siunčia be ginklų, be neperšaunamų liemenių, be elementarios įrangos.

Todėl manau, kad iš tikrųjų matome nusilpusias sausumos pajėgas, kurių, jei tikėsime pranešimais, 90 proc. dalyvavo kovoje ir patyrė iki 200 tūkst. sužeistųjų ir žuvusiųjų nuostolių. Taigi manau, kad Rusijos kariuomenė bus palaužta dar daugelį metų. Jie vis dar turi pajėgų karinį jūrų laivyną, oro pajėgas, kurios iš esmės nepažeistos, tačiau karas parodė, jog jos nesugeba pasiekti jokio oro pranašumo virš Ukrainos.

Taigi, nemanau, kad Rusijos kariuomenė yra tokia, kokia, manėme esanti, tačiau tai nereiškia, kad turėtume jos neįvertinti.

– Jūs paminėjote tai, kad Rusija turi branduolinių ginklų. Tad kokios aplinkybės, jūsų nuomone, paskatintų Rusiją panaudoti šiuos ginklus kare?

– Na, jei tikėtumėte jais, jei tikėtumėte jų doktrina, tai įvyktų tada, kai kažkas keltų grėsmę Rusijos valstybei. O aš nemanau, kad tai, ką planuoja ar apie ką kalba Ukraina, kels grėsmę pačiai Rusijos valstybei, Rusijos egzistavimui ar Rusijos valdžiai.

– Taigi toks scenarijus – mažai tikėtinas?

– Manau, kad labai mažai tikėtinas. Tai nereiškia, kad neturėtume to stebėti, bet manau, kad tai mažai tikėtina.

– Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingo) ir V. Putinas neseniai baigė derybas Maskvoje. Ar stiprėjantys Maskvos ir Pekino ryšiai gali turėti netiesioginės įtakos rytinio flango saugumui?

– Na, jei Kinija priims sprendimą padėti Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, taip. Žinome, kad Rusija, kaip jau minėjote, perkėlė karius iš rytinio sparno į Ukrainą. Taigi, jei Kinija gali padėti Rusijai atkurti jos karinę infrastruktūrą, naudodama senas ar naujas technologijas, ginklus, amuniciją, tai tarsi atkuria grėsmę, kurią jūs turėtumėte savo pasienyje.

Be to, Kinija šiuo metu remia Rusiją kitais būdais, pirkdama energiją, rusišką energiją, tiekdama dvejopos paskirties prekes, technologijas ir panašiai. Taigi, strateginė partnerystė išlieka iššūkiu, ir ji nėra vienintelė šalis, kuri tai daro. Pavyzdžiui, Indija perka rusiškas prekes, amuniciją ir panašiai. Taigi manau, kad turime toliau stengtis tai apriboti ir spausti šias šalis, kad jos prisidėtų prie sankcijų.

– Ar sakytumėte, kad JAV bei Vakarai daro pakankamai?

– Manau, kad Jungtinės Valstijos, šalies administracija atliko gerą vadovaujamąjį darbą vienydama sąjungininkus, tačiau pakeliui buvo klaidų. Ir dalykas, dėl kurio kritikavau Joe Bideno (Džo Baideno) administraciją, yra tai, kad mes per lėtai ir per vėlai aprūpinome Ukrainą ginklais, kurių jai reikia, nesvarbu, ar tai būtų HIMARS, ar „Patriot“, ar tankai, ar F-16. Mes tiesiog pavėlavome. Tačiau vėlgi, manau, kad išskyrus tai viskas buvo gerai.

Sankcijos yra kitas klausimas. Sankcijų problema yra ta, kad nors mes galime turėti 130 šalių, kurios prieštarauja Rusijos invazijai (...), tik 30 šalių iš tikrųjų taiko sankcijas Rusijai, ir daugeliu atvejų tos sankcijos, įskaitant Europos šalyse, turi spragų. Galiausiai šalys prisitaiko prie sankcijų. Taigi, manau, kad turime išnagrinėti visas sankcijas, turime jas sugriežtinti ir užtikrinti, kad jose nebūtų spragų, ypač leidžiančių Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, įsigyti puslaidininkių ir panašių dalykų.

– Grįžtant prie NATO. Kodėl Turkija blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą ir kiek tikėtina, kad abi šalys prie Aljanso prisijungs per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje?

– Atrodo, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) uždegė žalią šviesą Suomijos stojimui į NATO. R. T. Erdoganas ir yra problema, kodėl Suomijos ir Švedijos narystė – atidėliojama. Aš manau, kad tai vidaus politika: Švedija padarė daug, kad patenkintų Ankaros reikalavimus – jie priėmė terorizmo įstatymą, ėmėsi kitų veiksmų. Todėl manau, kad jie padarė viską, kas yra priimtina. Tiesiog manau, kad prezidentas R. T. Erdoganas buvo nesąžiningas jų atžvilgiu. Vis dėlto tikiuosi, kad po gegužės mėnesį įvyksiančių rinkimų Turkijoje Švedija imsis išskirtinių veiksmų. Ir manau, kad nepaprastai svarbu, jog abi šalys prisijungtų liepos mėnesį.

– Taigi manote, kad R. T. Erdoganas pralaimės rinkimus ir tokiu būdu procesas pagreitės?

– Nežinau, ar jis laimės, ar pralaimės, bet manau, kad pasibaigus rinkimams jis bus labiau linkęs rasti būdą sutikti su Švedijos prašymu ir jį patvirtinti.

– Ar sekėte naujienas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ir jei taip, kaip vertinate kilusias diskusijas?

– Na, man nėra visiškai aišku, kas buvo įsipareigota. Žinau, kad klausimas yra, ar Vokietija įsipareigojo brigadą dislokuoti visa apimtimi, ar ne (...). Vakar turėjau galimybę porą valandų praleisti su „Geležinio Vilko“ brigados kariais (...), turėjau progą su jais pabendrauti ir pamatyti įrangą. Mano nuomone, jei prisiimi įsipareigojimą, turėtum jį vykdyti. Įsipareigojimas, apie kurį kalbu jau kelerius metus, yra 2 proc. gynybai įsipareigojimas. Ir tik septynios šalys iš trisdešimties įvykdė jį, Lietuva yra viena iš jų kaip ir Jungtinės Valstijos. Bet tai reiškia, kad 22 NATO sąjungininkės, net ir dabar, Rusijos invazijos į Ukrainą metu, vis dar nevykdo savo įsipareigojimo dėl išlaidų.

(...) taigi, jei buvo prisiimtas įsipareigojimas, manau, kad jis turėtų būti vykdomas. Jei jo nesugebate įvykdyti, tuomet neįsipareigokite. Taigi, žinote, manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti čia vokiečių brigadą. Kita vertus, jūs turite sugebėti ją priimti bei išlaikyti. Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį. Tai reiškia techninę priežiūrą, bazinius šaudymo poligonus, treniruočių vietas, manevrų vietas. Yra visa eilė dalykų, o tam reikia daug pinigų. Taigi norėčiau išgirsti, kas nutiko ir kaip visa tai vyksta, ir tik tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

– Paminėjote įsipareigojimą gynybai skirti tam tikrą šalies BVP procentinę dalį. Ar manote, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje gali būti pasiektas įsipareigojimas skirti tam tikrą BVP dalį gynybai? Ir kokia suma būtų pakankama?

– Na, 2014 metais Velse sutarėme, kad 2 proc. bus ta suma, kurią visi išleisime dėl tuometinės Rusijos invazijos į Ukrainą. Taigi, jei dėl tos priežasties 2014-aisiais įsipareigojome skirti būtent tiek, tuomet logiška, kad 2023 metais Vilniuje turėtume įsipareigoti išleisti šiek tiek daugiau.

Ir manau, kad turėtume padidinti iki 2,5 proc. ne tik dėl Rusijos sukelto ir tebesitęsiančio karo, bet ir dėl to, kad susiduriame su agresyvia Kinija. Tam tikru momentu norime sugebėti atgrasyti Kiniją. Žinau, kad tai nėra dabartinis Europos prioritetas, bet galiausiai vienaip ar kitaip tai bus aktualu. Todėl manau, kad nėra neprotinga skirti 2,5 proc. BVP. Kelios šalys taip jau daro. Tikriausiai keturios ar penkios iš tų šalių, kurios jau priklauso NATO, jau tai daro. Tačiau manau, kad turime priversti visus vykdyti savo įsipareigojimus. Jei tai padarysime, užtikrinsime kolektyvinį saugumą.

– Dėkoju už pokalbį.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Vilnius pinigų srautus iš trąšų laiko vienais pagrindinių finansuojant Aliaksandro Lukašenkos režimą.

ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Vis dėlto sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

Lietuva tam priešinasi, tačiau diskusijos vėl aštrėja į Briuselyje ketvirtadienį vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) aptarti klausimo atvykus Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antonijui Guterišui), ES šalių vadovų susitikimo išvakarėse pranešė portalas „Politico“.

JT teigia, kad dėl apsunkinto išgabenimo Baltarusijos trąšų eksportas smarkiai sumažėjo, o dėl to mažiau išsivysčiusiose šalyse smarkiai išaugo maisto kainos.

Lietuva teigia, kad tai – propagandinis naratyvas.

„Lobistiniais tikslais naudojamas maisto krizės argumentas yra Rusijos propagandos atspindys, kuriuo siekiama šantažuoti tarptautinę bendruomenę, nors iš tiesų kalio trąšų poveikis maisto saugumui Afrikos šalyse yra labai ribotas“, – sakoma trečiadienį priimtame bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pareiškime.

Komitetai pabrėžė, kad „griežtai nepritaria jokiems kompromisams, kurie švelnintų anksčiau Baltarusijai įvestas sankcijas ir paliktų galimybę taikyti išlygas Baltarusijos trąšų oligarchams ar įmonėms“.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda EVT turėtų „nepritarti jokioms derogacijoms“.

„Jeigu tos derogacijos liks tekste, Lietuva negalės pritarti, bent jau tokia yra pozicija, o, EVT, kaip žinia, Lietuvai atstovauja prezidentas“, – žurnalistams Seime teigė premjerė.

„Politico“ teigia, kad Lietuvos pozicija remia ir kiti sankcijų „vanagai“ – Latvija, Estija bei Lenkija.

G. Nausėda ragina dėl trąšų nesuteikti progų Baltarusijai švęsti, sako turintis palaikymą

Prezidentas Gitanas Nausėda sako turintis regiono šalių palaikymą atsispirti Europos Sąjungos (ES) koridoriuose brandinamoms sankcijų išimtims baltarusiškoms trąšoms.

„Šiandien koordinaciniame susitikime su Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiais aš iškėliau šitą klausimą ir matau, kad kolegos palaiko“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda, atvykęs į ES šalių lyderių susitikimą.

„Pasakykite, prašau, kas atsitiko pozityvaus, kad tas sankcijas būtų galima sušvelninti? Nieko. Situacija tik dar labiau pablogėjo“, – sakė G. Nausėda.

„Turime nesudaryti galimybių švęsti pergalę šitoms dviem diktatūrinėms valstybėms švelnindami savo sankcijas“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, kalbos apie sankcijų poveikį Afrikos šalims yra nepagrįstos – dvi šio žemyno šalys turi kalio trąšas gaminančias įmones, kurių produkcija viršija kontinento reikmes.

„Man nesueina galai – kaip jos eksportuoja šias trąšas ne į Afriką, o į kitas valstybes? Tai galbūt sutvarkykime prekybos ir gamybos grandines, tiesiogiai remkime tas šalis, kurias norime paremti, bet nepasiduokime šitiems dirbtiniams argumentams“, – kalbėjo prezidentas.

Jo teigimu, sankcijų išimtis siekiama sukurti precedentą, kad Europa „krypsta į šoną“.

„Tai būtų nepaprastai žalinga politiškai“, – sakė šalies vadovas.

Dangaus kūnai: saulė teka 6.14 val., leidžiasi 18.37 val. Dienos ilgumas 12.23 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 6.58 val., leidžiasi 21.13 val.

Vardadieniai:

Akvilė, Alfonsas, Galigantas, Jovita, Vismantė

Datos:

Pasaulinė meteorologijos diena

1900 — gimė Jurgis Dobkevičius, lietuvių lakūnas, aviacijos konstruktorius. Žuvo 1926 metais bandydamas lėktuvą „Dobi-34“.

1902 — gimė vertėjas Juozas Sužiedėlis. Mirė 1982 m.

1907 — gimė rašytojas Juozas Žyžius. Mirė 1971 m.

1907 — gimė vertėjas Povilas Simonaitis. Mirė 1979 m.

1918 — Vokietija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos valstybę, bet priklausomą nuo Vokietijos (pagal 1917 12 11 Lietuvos Tarybos aktą).

1927 — Kaune gimė gydytojas mikrochirurgas, medicinos daktaras Algimantas Otonas Narakas. Mirė 1993 m. Lozanoje, Šveicarijoje.

1939 — Vokietija užgrobė Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą.

2007 — Prezidentas Valdas Adamkus įžymiausiai lietuvių kilmės JAV aktorei, aktyviai labdaros akcijų dalyvei ir lietuvybės puoselėtojai Rūtai Lee įteikė Lietuvos valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

2012 — Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete atidaryta automatinė meteorologijos stotis, kuri naudojama mokslo ir studijų tikslams – vykdant miesto mikroklimato ir biometeorologinės aplinkos tyrimus, rengiant meteorologus ir hidrologus.

Kovo 23-ioji pasaulio istorijoje:

1822 — Lenkų išradėjas Ignacy Lukasiewicz (Ignacas Lukaševičius) sukonstravo pirmą pasaulyje žibalinę lempą.

1839 — laikraštyje „Boston's Morning Post“ užfiksuotas pirmasis trumpinio „OK“ (oll korekt; viskas gerai) pavartojimas.

1842 — mirė prancūzų rašytojas Stendhal (Stendalis). Tikrasis vardas Marie-Henri Beyle (Mari-Anri Beilis).

1848 — pirmieji naujakuriai išsilaipino Naujojoje Zelandijoje.

1910 — gimė japonų kino režisierius Akira Kurosawa (Akira Kurosava).

1919 — Benito Mussolini (Benito Musolinis) Italijoje įkūrė naują politinę partiją — Fasci di Combattimento ir suformuoja savo fašistinį judėjimą.

1929 — ant Jungtinių Valstijų prezidento stalo Baltuosiuose Rūmuose pirmą kartą įrengiamas telefono aparatas.

1933 — Vokietijos Reichstagas iki 1937 metų balandžio Adolfui Hitleriui suteikė diktatoriškas teises.

1956 — Pakistanas tapo nepriklausoma valstybe.

1966 — pirmą kartą per keturis amžius Romoje (Italija) susitiko katalikų ir anglikonų bažnyčių hierarchai — Kenterberio arkivyskupas ir Romos popiežius.

1992 — tūkstančiai albanų po rinkimų džiaugėsi komunizmo žlugimu šalyje.

1999 — NATO generalinis sekretorius Javier Solana (Chavjeras Solana) nurodė NATO vyriausiajam vadui generolui Wesley Clark (Vesliui Klarkui) panaudoti karinę jėgą sprendžiant Kosovo krizę ir pradėti bombarduoti karinius Jugoslavijos taikinius.

2010 — Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasirašė vadinamąją „Obamacare“ sveikatos apsaugos programą.

2014 — Madride mirė Ispanijos premjeras Adolfo Suarez (Adolfas Suaresas), kuris po generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties (1975 m.) atvedė šalį į demokratiją.

2021 — kilus smėlio audrai, beveik 200 tūkst tonų talpos krovininis laivas „MV Ever Given“ šešioms dienoms užblokavo Sueco kanalą. Incidentas per dieną sulaikydavo maždaug 9,6 mlrd. dolerių (8,15 mlrd. eurų) vertės krovinių, gabenamų tarp Azijos ir Europos.

2022 — Mirė buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright (Madlena Olbrait).

Kovo 23-ioji šou pasaulyje:

1957 — gimė aktorė Amanda Plummer (Amanda Plamer) („Bulvarinis skaitalas“).

1961 — Elvis Presley (Elvis Preslis) įrašė hitą „Can't Help Falling in Love“.

1964 — išleista pirmoji John Lennon (Džono Lenono) knyga „In His Own Write“.

1968 — gimė Damon Albarn (Deimonas Elbanas) — britų grupės „Blur“ vokalistas.

1973 — Yoko Ono (Joko Ono) gavo leidimą nuolatiniam gyvenimui JAV.

1999 — išleistas Ricky Martino (Rikio Martino) hitas „Livin' la Vida Loca“. Nuo tada jo parduota daugiau nei 8 mln. kopijų.

2003 — „Oskarų“ apdovanojimuose triumfavo filmas „Čikaga“, pripažintas geriausiu filmu. Adrienas Brody'is (Adrienas Brodis) paskelbtas geriausiu aktoriumi už vaidmenį filme „Pianistas“, o Nicole Kidman (Nikolė Kidman) – geriausia aktore už vaidmenį „Valandose“.

2010 — būdamas 74 metų amžiaus Niujorke mirė fotografas Jim Marshall (Džimas Maršalas), pagarsėjęs roko žvaigždžių nuotraukomis.

2011 — mirė viena garsiausių ir patraukliausių XX amžiaus kino žvaigždžių, Holivudo legenda Elizabeth Taylor (Elizabet Teilor). Gimė 1923 m.

2012 — išleistas 53 metų „popmuzikos karalienės“ Madonna (Madonos) albumas MDNA.

Latvijos pasienyje pirmadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti penkis kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį sekmadienį neįleido 66 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti daugiau nei 500 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista beveik 20 tūkstančių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą. 

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Kaip teigiama pirmadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, Lietuva remia šią iniciatyvą, nes veikdamas karo zonoje Prokuroro biuras gali geriausiai užtikrinti įrodymų rinkimo kokybę ir jų patikimumą, veiksmingą bendradarbiavimą su Ukrainos teisėsaugos institucijomis.

Konferencijoje dalyvaujančios teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią TBT veiklą, būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, didesnis jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių indėlis.

„Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri prasidėjus agresijai prieš Ukrainą kreipėsi į TBT, taip pat visada rodė lyderystę skiriant papildomą finansinę ir kitą paramą šiam teismui. Susitelkimas duoda akivaizdžių rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti, bet sustoti negalime tol, kol visi siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdę asmenys bus nuteisti“, – pranešime cituojama ji.

Pasak ministerijos, konferencijos metu taip pat bus aptartas tarptautinių nusikaltimų tyrimas Ukrainoje, esminiai TBT poreikiai ir iššūkiai siekiant greito ir veiksmingo tyrimo.

Taip pat pirmadienį įvyko dvišalis Lietuvos ir Jungtinės Karalystės delegacijų susitikimas, jo metu aptarti specialaus tribunolo agresijos nusikalimui prieš Ukrainą steigimo bei dėl šalių bendradarbiavimo nuteistųjų perdavimo srityse klausimai.

TBT pagal Lietuvos pareiškimą praėjusių metų kovą pradėjo tyrimą dėl situacijos Ukrainoje.

„Lietuva 2022 metais skyrė 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiais metais Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų. Be to, Lietuva greitu metu ketina išsiųsti tyrėjų komandą padėti TBT biurui Kyjive“, – nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos. Orderis šiuo pagrindu išduotas ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.