Apie tai policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ketvirtadienį sakė per nuotolinį susitikimą su Lietuvos socialdemokratų frakcija.

Anot R. Požėlos, vieną skundą pateikė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kitą – Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko. Šiuo metu dviejose policijos institucijose atliekamas informacijos patikslinimas.

„Policijos imunitetas yra gavęs T. V. Raskevičiaus skundą dėl galimo policijos neveikimo. Imuniteto valdyba atlieka informacijos patikslinimą, pirmadienį paskutinis terminas, kuomet bus priimtas vienas ar kitas sprendimas dėl pareigūnų veiksmų“, – sakė R. Požėla.

Anot jo, kitas tyrimas šiuo metu atliekamas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate dėl galimo LGBT vėliavos išniekinimo. Prokuratūra vertina, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Praėjusią ketvirtadienį Gėjų lyga prie Seimo rengė mitingą, ragino keisti nepilnamečių apsaugos įstatymą. Susirinkus maždaug dešimčiai dalyvių, mitingą sutrikdė prieš LGBT bendruomenę nusiteikę asmenys.

Į protestą atėjo kelios dešimtys žmonių su Lietuvos vėliavomis, prieštaraujančių protestui. Vienas iš jų – riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

A. Kandrotas vėliau perėjo per ant žolės ištiestą LGBTQ vaivorykštės spalvos vėliavą.

Nors mitingo organizatoriai kreipėsi į pareigūnus, kad jie būtų išprašyti, pareigūnams tinkamai nereagavus mitingą teko nutraukti.

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis per mitingą teigė manantis, kad protestas parodė teisėsaugos institucijų neveiksnumą.

„Po renginio turėjome situacijos aptarimą su kolega, Vilniaus apskrities komisariato vadovu, išsakiau tam tikrus pastebėjimus dėl renginio. Tikrai labai skaidriai, labai aiškiai kolegos atsakys į klausimus, ar yra pareigūnų veiksmuose tarnybinių, drausminių pažeidimų“, – sakė policijos komisaras.

Anot jo, su LGBT bendruomene policija palaiko gerus santykius, supranta jų patiriamas įtampas dalyvaujant renginiuose.  

„Džiaugiuosi, kad „Baltic Pride“ eitynės Baltijos sostinėse tampa miesto švente. Šiandien mums pavyko sukurti buvimo kartu stebuklą ir išsiųsti labai aiškią žinutę, kad demokratija, tolerancija ir pagarba kiekvienam žmogui, nepaisant individualių skirtumų, yra būtent tos vertybės, kuriomis vadovaujasi mūsų visuomenės. Esu tikras, kad kitais metais Vilniuje vyksiantis „Baltic Pride“ festivalis bus dar sėkmingesnis ir įdomesnis“, – pranešime teigia V.Simonko.

Šeštadienį keli tūkstančiai žmonių dalyvavo lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų (LGBT) bendruomenės šalininkų parade „Baltic Pride" Rygos centre, vykusiame be didesnių incidentų, neskaitant kelių dešimčių oponentų protestų.

Daugelis dalyvių buvo spalvingai apsirengę, kai kurie dėvėjo karnavalo kostiumus. Daugelis taip pat nešė Baltijos šalių ir kitų valstybių bei vaivorykštės spalvų vėliavas. Eitynėse dalyvavo įvairaus amžiaus žmonių, tarp jų – vaikų.

Eitynėse dalyvavo ir apie 300 Lietuvos atstovų: asociacijos LGL, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir žmogaus teisių aktyvistai.

Parado kolonoje važiavo keli automobiliai, iš kurių buvo leidžiama muzika ir dainos įvairiomis kalbomis.

Parade dalyvavo latvių, lietuvių, estų ir rusų, taip pat atvykėlių iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių.

Dalyvius pasitiko saujelė tokių renginių priešininkų, bet į jų piktus šūksnius kolonoje ėję žmonės atsakydavo siųsdami oro bučinius.

Kitos „Baltic Pride“ eitynės 2019 metais vyks Vilniuje.

Planuojama, kad dalies visuomenės pasipiktinimą keliančiose LGBT eitynėse Vilniaus centre dalyvaus iki 1 tūkst. žmonių.

„Mes esame Lietuvos piliečiai, mes gyvename čia ir mes nenorime, kad kai kurie politikai arba tam tikra visuomenės dalis laikytų mus kaip propagandą. Mes nesame statistiniai vienetai, esame tie, kurie gyvename šalia kitų. Man atrodo, žinia būtų padidinti matomumą, paskatinti pakantumą“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė V. Simonko, pristatydamas „Baltic Pride“ renginius.

Festivalis vyks birželio 16–19 dienomis. Numatyta surengti konferenciją apie žmogaus teises, susitikimą su LGBT bendruomenės nariais, kurie pasakos savo istorijas, taip pat eitynes, mitingą, koncertą, kino festivalį, vakarėlius.

„Festivalio šūkis – „Mes esame žmonės, ne propaganda“. Šiuo šūkiu siekiame atkreipti visuomenės ir mūsų politikų dėmesį į diskriminacinę Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą ir į neegzistuojančią galimybę tos pačios lyties šeimoms įteisinti savo santykius“, – teigė V.Simonko.

Renginiuose Vilniuje planuoja dalyvauti buvusi Islandijos premjerė Johana Sigurdardottir (Jouhana Sigurdardoutir) ir jos partnerė rašytoja Jonina Leosdottir (Jounina Leosduotir), Europos Parlamento vicepirmininkė Ulrikė Lunaček, Švedijos kultūros ir demokratijos ministrė Alice Bah Kuhnke (Alis Ba-Kunkė) ir kt.

Seksualinių mažumų eitynėse šiemet planuoja dalyvauti keturių užsienio šalių ambasadoriai. Bus žygiuojama nuo Lukiškių aikštės Gedimino prospektu iki Bernardinų sodo. Organizatorių teigimu, gautas leidimas eitynėms iki 1 tūkst. dalyvių. Vilniaus policija garantavo užtikrinsianti jų saugumą.

„Didžiuojuosi mūsų ambasadorių drąsa ir pasiryžimu į eitynes ateiti kartu su savo vaikais ir taip parodyti paramą plačiąja prasme LGBT bendruomenei. Galbūt tie mitai apie propagandą savaime išgaruos, kai matys tokį pozityvų vaizdą“, – svarstė Lietuvos gėjų lygos vadovas.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom-Ruin (Sesilija Ruthstriom-Ruin) penktadienį per spaudos konferenciją savo ruožtu teigė, kad panašūs renginiai vyksta ir Švedijoje, kur taip pat dar kyla problemų dėl LGBT asmenų teisių.

Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė svarstė, kad Lietuvoje netolerancija homoseksualiems žmonėms kyla iš nežinojimo, nepažinimo.

„Tai, ką matysime Vilniuje kitą savaitę, bus dar vienas žingsnis į pažinimą žmonių, kurie yra mūsų visuomenėje, kurie po truputį lenda iš tam tikrų šešėlių, kurie yra mūsų visuomenės dalis“, – teigė parlamentarė.

V. Simonko tvirtinimu, šiandien lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų socialinė padėtis Lietuvoje stagnuoja. „Mūsų įstatymų leidėjai ir politikos formuotojai deda visas pastangas, kad mūsų bendruomenės nariams gyvenimas Lietuvoje būtų kuo sudėtingesnis. Šiuo metu Seime svarstomos aštuonios atvirai homofobinės ir transfobinės įstatymų iniciatyvos, kuriomis siekiama riboti LBGT asmenų žmogaus teises. Lietuva Europoje pamažu tampa žinoma kaip homofobiška šalis“, – teigė jis.

Gėjų lygos vadovas pabrėžė, kad Lietuva – vienintelė ES valstybė, kurioje galioja homoseksualumo propagandą draudžiantis įstatymas. „Nors tariamai norima apsaugoti mūsų vaikus nuo neigiamos informacijos, iš tiesų siekiama cenzūruoti su LBGT asmenimis susijusią pozityvią informaciją“, – sakė jis.

„Baltic Pride“ yra kasmetinis LGBT festivalis, pakaitomis rengiamas vienoje iš Baltijos šalių sostinių.

Pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Lietuvoje įvyko 2010-aisiais sostinės Upės gatvėje. Tuomet valdžia apskritai nenorėjo leisti eitynių, bet teismas nusprendė, kad jos turi vykti. 2013 metais Vilniaus valdžia nenorėjo leisti eitynių centrine sostinės gatve – Gedimino prospektu, ir siūlė nuošalesnę Upės gatvę, bet teismas nusprendė, kad toks ribojimas yra nepagrįstas. Tuomet Gedimino prospektu pražygiavo apie 500 seksualinių mažumų atstovų.

Abu kartus prieš šias eitynes Vilniuje surengtos protesto akcijos, panaudota dūminių užsklandų ir ašarinių dujų granatų.

Tai BNS patvirtino Lietuvos gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Raskevičius. Pati gėjų pora viešumo vengia.

Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės pabaigoje atmetė Baltarusijos piliečio skundą dėl Migracijos departamento sprendimo atsisakyti išduoti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Teisėjas Bronius Januška tuomet paskelbė, kad užsieniečio skundas prieš Migracijos departamentą yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Baltarusis santuoką su Lietuvos piliečiu yra sudaręs Olandijoje.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju. Tačiau Lietuvoje santuoka su tos pačios lyties asmeniu negalima. 

Lietuvos plaukimo pažiba Rūta Meilutytė prabilo po to, kai jos tėvas Saulius Meilutis įžeidė Lietuvos homoseksualus, rašo portalas delfi.lt. 

Lietuvos gėjų lyga, į eitynių „Baltic Pride“ renginį pakvietusi plaukikę R. Meilutytę, sulaukė jos tėvo Sauliaus Meilučio atsakymo. Pavadinęs gėjus „gamtos anomalija“, S. Meilutis pareiškė negalįs paremti eitynių. 

Rūta savo feisbuko paskyroje parašė: „Šiandieninis laiškas buvo Tėčio, bet ne mano ar mano fondo nuomonė. Manau, kad šiandieniniame pasaulyje neturi likti vietos netolerancijai".

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad teismui nėra pagrindo nagrinėti Lietuvos gėjų lygos (LGL) skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) išvados.

Organizacija skunde teigė, kad remiantis išvada televizija atsisakė rodyti vaizdo klipą apie seksualines mažumas, tačiau teismas nurodė, kad išvada yra tik rekomendacinio pobūdio dokumentas, ir patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendimą.

„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama išvada buvo rekomendacinio pobūdžio, nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu“, - rašoma teismo nutartyje.

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė rugsėjį patvirtino ekspertų grupės išvadą, kurioje nurodoma, kad vaizdo klipas apie seksualines mažumas „turi neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai bei sveikatai, pamatinių vertybių gyvenime tinkamam formavimuisi“.

Ekspertų išvadoje pažymima, jog vaizdo klipe „diegiama idėja, kad šeimą gali sukurti ir tos pačios lyties asmenys“ ir „išreiškiamas raginimas keisti požiūrį į vienalytę šeimą“.

LGL atstovai tvirtina, jog remdamasi išvada TV3 televizija vaizdo klipą sutiko transliuoti tik nuo 23 iki 6 valandos ir pažymėjus raide S.

Išvadą sukritikavo Lietuvos psichologų sąjunga, kuri pareiškė, kad neigiamą įtaką nepilnamečiams daro ne seksualinių mažumų socialinė reklama, o jos draudimas.

Lietuvos gėjų lyga teigia, kad vaizdo klipu siekta „parodyti, kad visuomenėje egzistuoja kitą seksualinę orientaciją turintys asmenys, kurie (...) nenori būti engiami ar diskriminuojami“, tačiau klipas „niekaip neskatina žiūrovų tapti homoseksualiais ir kurti tokią šeimą“.

Vaizdo klipe skelbiami stereotipai apie seksualines mažumas ir rodomos homoseksualių asmenų porų gyvenimo akimirkos, pateikiami statistiniai duomenys, kad tik 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia pažįstantys bent vieną lesbietę, gėjų ar biseksualų asmenį ir priduriama, kad „likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“. Reklamoje matyti vaikinas, vilkintis marškinėlius su užrašu „Už šeimų įvairovę“, o po vaivorykštės spalvų vėliava skelbiamas užrašas „Šeima yra šeima“.

Vaizdo klipą galime peržiūrėti internete https://www.youtube.com/watch?v=3rLit2Pc3Ig.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato, kad nepilnamečiams kenkia ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

LGL pirmininkas Vladimiras Simonko BNS penktadienį sakė, kad šis teisės aktas primena „homoseksualumo propagandos“ draudimo įstatymą Rusijoje, ir neatmetė galimybės skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre.

„Liūdna, kad Lietuvoje galioja Vladimiro Putino įstatymas - mums visiems žinoma, kad yra kritikuojamas V.Putino antigėjiškas homofobiškas įstatymas, bet jis iš esmės Europos Sąjungoje, Lietuvoje, yra labai panašus. Negaliu pasakyti, ką mes darysime, kadangi tiktai vakar gavome teismo sprendimą. Yra įvairių minčių, be abejo, teisininkai turi išnagrinėti, ar šita byla galėtų keliauti į Strasbūrą. Man, kaip ne teisininkui, aišku, norėtųsi pasakyti - gerai, keliaujam į Strasbūrą“, - teigė V.Simonko.

Vilniaus apylinkės teismas nutraukė Petrui Gražuliui iškeltą byla dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams per seksualinių mažumų eitynes 2013-aisiais, nes pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Sprendimas dėl bylos nutraukimo priimtas pirmadienį, BNS informavo Vilniaus apylinkės teismas.

P.Gražuliui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis 2013 metų liepos 27 dieną Vilniuje nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir neiti į Lietuvos gėjų lygos organizuotą renginį „Baltic Pride 2013“ bei neperžengti specialios policijos juostos.

Teismas nurodo, kad savo aktyviais veiksmais, naudodamas grubią jėgą bei stumdamas pareigūnus, P.Gražulis bandė prasiveržti į renginį, sulaikymo metu garsiai šaukė bei bandė ištrūkti, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, tokiu būdu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą.

Nuobaudos skirti teismas negalėjo, nes Seimas dar 2013 metų spalio 8-ąją atmetė siūlymą atimti P.Gražulio parlamentaro teisinę neliečiamybę.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.