-
Kauno klinikų medikai pradinio gaivinimo išmokė apie 70 Vyriausybės darbuotojų
Rugsėjo 23 dieną renginio „Vyriausybė gaivina“ metu suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus apmokyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Iš viso pradinį gaivinimą atlikti išmoko apie 70 darbuotojų.
Vienos iš renginio iniciatorių, Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojos rezidentės Gabrielės Mickutės teigimu, kuo daugiau žmonių mokės atlikti pirmosios pagalbos ir pradinio gaivinimo veiksmus, tuo saugiau kiekvienam visuomenės nariui bus gyventi. „Sekdami vieni kitų pavyzdžiu ir matydami, kad vis daugiau žmonių moka gaivinti, galbūt ir kiti, kurie vis dar delsia, atras savyje motyvacijos tą išmokti, kad ištikus nelaimei, žinotų, kaip elgtis“, – pabrėžė G. Mickutė.
„Išmokti pirmosios pagalbos pagrindų niekada nėra per vėlu, ir nors šių įgūdžių norėtume niekada nepanaudoti, aplinkybių nesirenkame. Tai, ką pasirinkti galime, yra dalelė mūsų laiko šiandien, kad rytoj galėtume padėti kitam – artimajam ar atsitiktiniam praeiviui. Ir visi būsime saugesni, jeigu toks pavyzdys taps užkrečiantis“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius atkreipė dėmesį, kad staigi širdinė mirtis už ligoninės ribų (angl. Out of Hospital Cardiac Arrest (OHCA) vis dar išlieka viena iš pagrindinių mirštamumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. „Įvykus staigiai mirčiai, ypač svarbios tampa pirmosios minutės, nes kiekviena praleista minutė išgyvenamumo tikimybę sumažina 10 procentų. Todėl labai svarbu, žmogui šalia sukniubus ar netekus sąmonės, neišsigąsti, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir atlikti pradinį gaivinimą. Laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę“, – pažymėjo L. Darginavičius.
Gydytojai primena, kad, pastebėjus sukniubusį žmogų, reikėtų nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, skambinant numeriu 112. „Taip pat, laukiant greitosios medicinos pagalbos, reikėtų pradėti pradinio gaivinimo veiksmus, atliekant krūtinės paspaudimus 100–120 kartų per minutę dažniu, – aiškino L. Darginavičius. – Jei šalia yra išorinis automatinis defibriliatorius, paprašyti, kad jį atneštų kiti žmonės, ir prireikus atlikti elektrinę defibriliaciją.“
Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojų specializacija – ūmių būklių priežiūra ir gydymas. Skubiosios medicinos klinikos medikai teikia pagalbą ūmiai sunegalavusiems visuomenės nariams ne tik savo tiesioginio darbo metu, bet ir aktyviai įsitraukdami į šviečiamąją veiklą pirmosios ir skubiosios medicinos pagalbos tematika – veda mokymus visuomenei ir kitų sričių medikams.
Daugiau informacijos, kaip teisingai atlikti pradinį gaivinimą, galite rasti čia – https://bit.ly/3Uvy0ov.
Daugiau informacijos apie taisyklingą turniketo uždėjimą galite rasti čia – https://bit.ly/3UvT1PL.
-
Lietuvos rekordų paletėje – daugybė įdomybių
Vertingiausi rekordai
Pasak agentūros direktoriaus Vytauto Navaičio, vertingi visi rekordai, bet išskiria su Lietuvos nepriklausomybe susijusius, atvėrusius kelius didžiuotis Lietuva.
Tai, pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje peticija su 5 218 520 parašų. Ja siekta, kad Sovietų Sąjunga pripažintų Lietuvos Nepriklausomybę. Parašų rinkimo akciją 1988 m. gruodžio 22 d. Melburne (Australija) pradėjo Lietuvos Laisvės Lygos Tautinės tarybos lietuviškajai išeivijai įgaliotasis atstovas Algirdas Statkevičiaus.
Kitas V.Navaičio minimas rekordas – ilgiausia rankomis susikibusių žmonių grandinė, buvusi daugiau kaip 600 km ilgio. Ją 1989 m. rugpjūčio 23 d. sudarė apie pusantro milijono žmonių, susikibusių rankomis kelyje Vilnius–Ryga–Talinas. "Baltijos kelio" akcija įvyko Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pasirašymo 50-mečio sukakties dieną. Šia akcija trijų okupuotų Baltijos respublikų gyventojai reiškė protestą SSRS ir Vokietijos slaptajam Europos pasidalijimo sandėriu.
Nėra sudėtinga patekti į Lietuvos rekordų knygą – reikia pateikti tiek ir tokių įrodymų, kad paskui pats rekordininkas nebegalėtų jų paneigti.
Brangus V.Navaičiui ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rekordas, kai sąjūdininkai beveik per mėnesį surinko daugiausiai Lietuvoje parašų – apie 1 800 000, reikalaujant artimiausioje Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sesijoje nesvarstyti sovietinės konstitucijos pakeitimų ir papildymų, nes jie ribotų sąjunginių respublikų ir tautų teises. Tačiau, pasak V.Navaičio, į Lietuvos rekordų knygą gali būti įrašyti ir kitokie pasiekimai, apibūdinami žodeliais didžiausias, mažiausias, greičiausias, sunkiausias ar kitaip išskirtinis, kaip antai didžiausia morka, ilgiausi plaukai ar barzda pakeltas didžiausias svoris ir pan.
Pusvalandis ledo glėbyje
"Nėra sudėtinga patekti į Lietuvos rekordų knygą – reikia pateikti tiek ir tokių įrodymų, kad po to pats rekordininkas nebegalėtų jų paneigti", – sakė pašnekovas, pradėjęs registruoti rekordus 1985 m. vasarą, kai būsimosios Lietuvos rekordų knygos turinį sudarė, išstudijavęs Gineso pasaulio rekordų knygos struktūrą, rekordų registravimo taisykles ir pan.
Beje, išleista ir Lietuvos vaikų bei jaunimo iki 18 metų rekordų knyga, kurioje registruoti didumo, mažumo, aukščio, ilgio, ištvermės bei kiti rekordai. Įdomu tai, kad vaikų rekordų knygas turi tik Danija ir Lietuva, nors internete registruojančiųjų vaikų rekordus yra ir daugiau.
Tačiau grįžkime į Kauną, kur pirmą kartą registruotas grūdinimosi rekordas, atskleidžiantis žmogaus galimybes būti ledo gniaužtuose.
Vilnietis Modestas Stumbrys Kauno alaus darykloje "Genys Brewing" įėjęs į talpą, sudarytą iš ledo luitų, buvo iki pečių apipiltas panašiais į krušos metu susidarančiais stambiais ledo gabaliukais. Liudininkai ir rekordo stebėtojai, žvelgdami į tokį vyro užsišaldymą, patys šalo, o M.Stumbrio žmona Agnė jau po 15 min. ragino vyrą išeiti iš to ledo rūmo. Tačiau po 20 min. Modestas paprašė dar jį apipilti ledukais. Vėliau jais jis buvo apipiltas dar kartą, ir tik po 30 min. 4,10 sek. M.Stumbrys išėjo iš ledo talpos ir buvo pripažintas ilgiausiai Lietuvoje išbuvusiu apgaubtas ledu.
Kad Kaunas yra šalčiui atspariausių žmonių vieta, buvo įrodęs Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius. Jis 2012 m. vasario 2 d. esant minus 30 °C oro temperatūrai maudėsi Nemune, ties Kaunu. Tai šalčiausių atviruose vandenyse maudynių rekordas Lietuvoje. Be to, K.Pricevičius yra daugiausia – aštuonis kartus dalyvavęs Naujametės nakties maudynėse atviruose vandenyse. Jis iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. 2001–2004, 2008–2010, 2017, ir 2019 m. Naujuosius metus sutiko, pasinėręs atviruosiuose vandenyse.
Puode – 213,55 kg plovo
Rekordas registruotas ir Lietuvos aviacijos muziejuje, atidarant Lietuvos karo aviacijos šimtmečiui paminėti skirtą parodą "Orlaivių raidos istorija". Joje galima pamatyti įvairiausių 72 kartus sumažintų orlaivių modelius, kuriuos sukūrė klubo "Sparnai 72" nariai.
Gausiausias aviamodelių rinkinys sudarytas iš 1020 stendinių 1:72 mastelio nepasikartojančių aviamodelių – nuostabi padangių užkariavimo ir pasaulio orlaivių raidos istorija, galinti daug papasakoti tiek mažiems, tiek ir suaugusiems Lietuvos aviacijos muziejaus lankytojams. Parodą dar galima pamatyti iki gegužės 12 d.
Kauno mugė "Pavasaris – 2019" taip pat nustebino rekordu. Skambant linksmoms dainoms ir muzikos akordams, šeimos restoranas "KaravanSarai" pagerino didžiausio plovo Lietuvos rekordą. Prieš tai pasvėrus tuščią 1,02 m skersmens ir 37 cm gylio plovui virti puodą, vadinamą kazanu, ir produktus, kurių buvo paruošta 248 kg bei kazaną su išvirtu uzbekų šventiniu avienos plovu, paaiškėjo, kad per keturias su puse valandos restorano "KaravanSarai" šefo Dariaus Lileikio ir uzbekų virėjų išvirtas plovas svėrė 213,55 kg. Jį galėjo paragauti 610 šio patiekalo mėgėjų.
Rekordinis margumynas
Aukščiausias vyras – 223,6 cm ūgio kaunietis Arvydas Sabonis.
Ilgiausi dvynukų plaukai – 86 ir 85 cm – devynmečių Skaistės ir Emilės Kazlauskaičių iš Ukmergės. Jos dalyvavo Kaune 2017 m. lapkričio 12 d. vykusiame pasaulio ilgaplaukių konkurse.
Aukščiausia šukuosena – 2,32 m aukščio – sukurta kaunietės Jolantos Mačiulienės 2003 m. lapkričio 22 d. iš 97 m ilgio 480 plaukų sruogelių, 870 segtukų. Taip pat panaudota beveik 1,25 kg klijų ir 1600 ml plaukų lako. Manekenės natūralių plaukų ilgis – 90 cm.
Ilgiausia blakstiena – 32 mm ilgio – užaugo kauniečiui Dariui Ruzgui ant viršutinio dešinės akies voko 2006 m. balandžio 22 d.
Daugiausia vienu metu gimė 4 vaikai. Pirmą kartą tai buvo 1932 m. liepos 6 d., kai marijampolietė Marija Jūraitienė Kaune susilaukė 2 mergaičių ir 2 berniukų. Vienas jų sulaukė brandaus amžiaus. Paskutinį kartą tai buvo 2018 m. spalio 18 d., kai Kauno klinikose panevėžietė Viktorija Paltanavičienė pagimdė tris berniukus ir mergaitę, du berniukai – identiški dvyniai.
Daugiausia skirtingais metais, bet tą pačią dieną gimė 3 šeimos vaikai. Visos kauniečių Raimondos ir Ramūno Trilikauskų atžalos pasaulį išvydo kovo 23 d., bet skirtingais metais. Trilikauskaitė Vilija gimė 1987 m., Trilikauskas Edvardas – 1993 m., o Nerijus – 2001 m.
Jauniausia mokinė – 5 metų 5 mėnesių 12 dienų amžiaus – Elija Lapėnaitė 2006 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kauno rajono Viršužiglio pagrindinės mokyklos pirmoje klasėje. Paruošiamąją klasę lankė nuo trejų metų.
Jauniausia gimnazistė – 12 metų 6 mėnesių 18 dienų amžiaus. Tai kaunietė Sintija Raudonytė, 2012 m. rugsėjo 1 d. pradėjusi mokytis Kauno "Saulės" gimnazijoje.
Daugiausia išradimų ir patentų – 1715 – autorius ir bendraautorius kaunietis profesorius, akademikas Kazimieras Ragulskis. Iš moterų daugiausia išradimų – 112 – autorė ir bendraautorė yra kaunietė technikos mokslų daktarė, nusipelniusi išradėja Antanina Garmutė.
Jauniausias brošiūros autorius – 6 metų 8 mėnesių 16 dienų amžiaus – kaunietis Austis Juozaitis. "Smaltijos" leidykla jo 28 puslapių knygelę "Nuostabi vaikystė" išleido 2017 m. rugsėjo 19 d. 200 egz. tiražu.
Vyriausia jaunavedžių pora (sudėjus abiejų metus) – 179 metai 7 mėnesiai 11 dienų – susituokus kauniečiams našliams 102 metų 8 mėnesių 26 dienų amžiaus Stanislovui Grigui su 76 metų 10 mėnesių 16 dienų amžiaus Brone Mikutiene. Santuoka įregistruota Kauno civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. lapkričio 3 d.
Vyriausias jaunikis – 102 metų 8 mėnesių 26 dienų amžiaus – kaunietis Stanislovas Grigas su 76 metų 10 mėnesių 16 dienų amžiaus Brone Mikutiene santuoką įregistravo Kauno civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. lapkričio 3 d.
Daugiausia davė kraujo – 57 l nemokamai – tauragiškė Teresė Lilija Mockienė (g. 1939). Ji donorė nuo 1960 m. Tuo metu gyveno Karagandoje. Iš viso davė kraujo 115 kartų. Iš vyrų daugiausia davė kraujo – 53,390 l mokamai – kaunietis donoras Pranas Karalius (g. 1920).
Daugiausia kartų davė kraujo – 148 – alytiškis Juozas Bankietas (g. 1932). Jis donoras nuo 1959 m. Iki 1992 m. jis nemokamai davė 51,840 l kraujo. Šiek tiek mažiau – 120 kartų – mokamai kraujo davė kaunietis Pranas Karalius (g. 1920) ir 115 kartų nemokamai – vilkaviškietis Juozas Medelis (g. 1937). Iš moterų daugiausia kartų davė kraujo nemokamai – 115 – tauragiškė Teresė Lilija Mockienė (g. 1939).
Daugiausia suko lankų – 48 lankus – penkiolikametė kaunietė Marija Zobovaitė atidarant 6-ąją paukščių ir gyvūnų parodą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos parodų paviljone 2019 m. sausio 19 d. Ji lankus suko 8,28 sek.
Jauniausias plėšrūnų dresuotojas – 6 metų kaunietis Mykolas Zobovas (g. 1987). Jis Zobovų atrakcione "Ąžuolyno meškutės" pasirodo su savo dresuojamomis meškomis – dviratininke Laura, sveriančia 170 kg, ir šokėja Lialia, sveriančia 360 kg.
Masiškiausias rankų paspaudimas – 355 poros arba 710 žmonių – spaudė vieni kitiems rankas kontaktų apsikeitimo renginyje "KTU karjeros dienos", įvykusiame Kauno technologijos universitete 2013 m. kovo 13 d. Rankų paspaudime dalyvavo įmonių atstovai ir studentai.
Ilgiausia judanti žmonių vora – 527 m ilgio, sudaryta iš 790 studentų – judėjo sukviesti Kauno kolegijos studentų atstovybės Nemuno krantine Kaune 2008 m. lapkričio 17 d.
Ilgiausias rankose perduodamos liepsnos konvejeris – 12 žmonių – sudarytas Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto studentų perduodant iš rankų į rankas liepsną, užsidegančią nuo butano ir propano dujų putų mišinio "Chemikų dienų" proga 2015 m. balandžio 13 d.
Didžiausias degtukas – 43 cm ilgio, 4,8 cm pločio, 1,5 cm – storio, pagamintas akcinėje bendrovėje "Liepsna". Juo 2003 m. birželio 23 d. Kauno santakoje vykusioje Joninių šventėje uždegtas laužas. Degtuko sieros galvutė buvo apie 3,5 cm.
Didžiausias ugnies krioklys (fejerverkas) – 186 m pločio (degiuosius paketus išdėsčius ant tilto turėklo kas 1 m) nuo Kauno Aleksoto tilto iki vandens 1994 m. vasario 15 d. – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventės išvakarėse, buvo įžiebtas Kauno m. savivaldybės ir valstybinės įmonės "Vilniaus parkai". Ugninį krioklį Nemuno vanduo atspindėjo apie dvi su puse minutės (visu pločiu švytėjo 40 sek.). Jam sudeginta 54 kg pirotechnikos produktų ir 320 m bikfordo degiklio.
Didžiausia atšvaitų mozaika – 6,25 kv. m ploto, 2,5×2,5 m dydžių – sudaryta Kauno mokinių iš 1,5 tūkst. atšvaitų Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos renginyje "Noriu būti matomas", įvykusiame 2009 m. lapkričio 18 d.
Masiškiausia ekskursija – 752 ekskursantams – surengta Kauno regiono turizmo informacijos centro septynių gidų po Kauno senamiestį Lietuvos tūkstantmečio proga 2009 m. rugsėjo 10 d.
Daugiausia kalbų pravesta pamoka – 33 kalbomis – per 500 studentų, mokinių ir mokytojų mokėsi pasakyti žodį "laisvė" ir susipažino su laisvės samprata įvairiose kultūrose, susirinkę Europos kalbų dienos proga į Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto dėstytojų ir studentų pamoką, pravestą Vienybės aikštėje Kaune 2012 m. rugsėjo 26 d.
Ilgiausiai šokusi pora – 58 val. 29 min., o įskaitant leistinas pertraukėles – 63 val. 19 min. – kauniečiai Jūratė Klimaitė (g. 1966) ir Osvaldas Petrošius (g. 1967) šokių maratone "57–15", įvykusiame, viešbučio "Lietuva" (dabar "Radisson Blu Hotel Lietuva") Vilniuje naktiniame klube "Jet Set" 1995 m. rugsėjo 20–23 d.
Žinomi ir ilgiau trukę šokio maratonai, tačiau jie vyko nesilaikant rekordų registravimo taisyklių arba dėl organizatorių aplaidumo nepateikus rekordui registruoti būtinų dokumentų. Kad taip neatsitiktų ir jums, sumaniusiems patekti į Lietuvos rekordų knygą, reikėtų susipažinti su rekordų registravimo taisyklėmis, užsukus į tinklalapį rekordai.lt.
-
Vaikai su negalia gerina Lietuvos rekordus
Bet išmokti plaukti svajojančių neįgalių vaikų Lietuvoje ne vienas. Birželio 27 dieną vyksiančio Kauno triatlono „Orion Tri-Fun“ dalyviai turės galimybę prisidėti prie jų svajonių išsipildymo.
„Šie vaikai yra tikri didvyriai, mūsų laikų herojai. Todėl kiekvienas Kauno triatlono varžybų dalyvis, pasipuošęs herojaus simbolika, automatiškai taps rėmėju – jų startinis mokestis bus pervestas „Sauliuko“ klubui. Paremti klubo veiklą galima bus ir renginio metu“, - sakė Kauno triatlono „Orion Tri-Fun“ organizatorius Dovydas Valiuška ir pridūrė, jog kostiumams tinka viskas: nuo „supermeno“ skraistės iki Vytauto Didžiojo šalmo.
Tėvai dalinasi patirtimi
Sauliaus tėvai, Dalia ir Alvydas Šatinskai, iškovoję sūnui su sunkia negalia šviesesnę ateitį, nusprendė padėti kitoms šeimoms. Šiandien „Sauliuko“ sveikatos ir integracijos klubo projektinėje veikloje neįgaliesiems dalyvauja 25 šeimos, o bendradarbiaujama net su 200 šeimų.
„Daugelis galvoja, kad įkūrėme klubą savo vaikui. Ne. Mus pažįsta kaip Sauliuko tėvus, nes pirmieji su tokia diagnoze esame pasiekę stebėtinų sveikatos rezultatų“, - sako sveikatos ir integracijos klubo „Sauliukas“ vadovė D. Šatinskienė.
Naujagimiui gydytojai nustatė sunkią diagnozę – nekalbės, nesėdės, nevaikščios. Bet jau būdamas 2 su puse metų jis stojosi, vaikščiojo su lazdomis, pradėjo kalbėti. Begalė operacijų ir tėvų užsispyrimas davė pradžią stabilesniam vaiko gyvenimui.
Pasak D. Šatinskienės, gimus sūnui ji daugiau informacijos gavo iš kitų tėvų, turinčių vaikus su negalia, nei medikų. Tai paskatino į vieną bendruomenę suvienyti vienodo likimo šeimas: „Pas mus pradėjo vežti vaikus iš visos Lietuvos, tėvai konsultavosi, kaip gydyti, kaip sportuoti, kaip elgtis. Labai svarbu pasisemti patirties ir pasidalinti gerąja praktika.“
Dabar jau septyniolikmetis S. Šatinskas dalyvauja tarptautinėse plaukimo varžybose, džiaugiasi ir skina apdovanojimus. Vaikinas kartu su dar keliais „Sauliuko“ sveikatos ir integracijos centro plaukikais treniruojasi 4 kartus per savaitę.
Sportas – kelias į visavertį gyvenimą
Sauliaus nesustabdė įgimta nugaros išvarža ir 7 sudėtingos operacijos. Priešingai, jo didžiausia svajonė ir siekiamybė – imti pavyzdį iš tėčio ir tapti plaukimo treneriu bei visą likusį gyvenimą padėti kitiems.
„Jis jau dabar moko kitus vaikus plaukti ir padeda man vesti treniruotes, nuo vaikystės kaip žuvis sukasi vandenyje. Saulius be galo užsispyręs ir tvirto charakterio, visada siekia savo“, - sako „Sauliuko“ sveikatos ir integracijos klubo treneris bei Lietuvos neįgaliųjų plaukimo federacijos prezidentas A. V. Šatinskas.
Vaikas, kuris daktarų manymu turėjo sėdėti neįgaliųjų vežimėlyje, būdamas 4 mėnesių jau plaukiojo, o profesionaliame baseine lankytis pradėjo nuo 7-erių. 2015 m. Nyderlanduose IWAS žaidynėse jis pelnė 2 aukso medalius ir buvo pasveikintas prezidentės Dalios Grybauskaitės. Be to, 2016 m. varžybose Vokietijoje užėmė trečią vietą.
„Sauliuko“ sveikatos ir integracijos centro treniruojamų vaikų rezultatai nenustoja stebinti. S. Šatinskas, dar pilnai neatsistatęs po 2 operacijų, šiemet IDM Vokietijos atvirame neįgaliųjų plaukimo čempionate pagerino tris Lietuvos suaugusiųjų rekordus, o kitas centro plaukikas pagerino du Lietuvos rekordus. Varžybose dalyvavo 550 dalyvių iš 44 pasaulio šalių.
Sunkiausia – socialinė atskirtis
„Mūsų klubas ruošia 4 vaikus tarptautinėms varžyboms, jie visi gali atstovauti Lietuvai ir siekia gerų rezultatų, labai prisideda tėvai. Mes ne sporto mokykla, neturime didelio finansavimo, todėl per metus pasirenkame vienerias tarptautines varžybas. Bet yra geranoriškų trenerių, žmonių, kurie pataria ir padeda“, - sako D. Šatinskienė ir priduria: „Ritos Garbaravičienės fondas prisideda labai daug, padovanojo mums sportines aprangas, kurių anksčiau neturėjome“.
Anot, A. Šatinsko, kiti vaikai taip pat turi galimybę treniruotis. Bet net 70 proc. klubo vaikų yra su sunkia negalia, jiems įsitraukti į sportinę veiklą sudėtinga, jeigu neprisideda tėvai. Vaikas pats negali persirengti, o Lietuvoje galioja įstatymas, iki 14 metų draudžiantis perrengti vaikus svetimiems asmenims. Be to, juos reikia įkelti į baseiną ir iškelti, todėl reikalingi bent du žmonės. Tik su tėvų pagalba vaikai gali pasiekti labai aukštų rezultatų.
Išryškėja ir neįgaliųjų integracijos problemos, nes daugelyje sporto renginių nėra pritaikytų persirengimo kabinų ar viešųjų tualetų, pravažiavimo vežimėliams, o tai pasunkina galimybes dalyvauti varžybose.
Jau 9-erius metus gyvuojantis klubas vykdo ir įvairius socialinius projektus, sulaukia daug paramos iš visuomenės. „Mums geriausia paramos forma – kompensuojama vaikų stovyklėlė, renginiai, vaišės ar spektakliukas, kai žmogus kažką padovanoja. Tada jaučiasi nuoširdus ryšys ir gera emocija, o ir rėmėjai mato, kiek laimės suteikė“, - sako D. Šatinskienė.
Dar visai neseniai klubui persikraustyti į naujas patalptas padėjo Kroatijos laikinojo ambasadoriaus paskirti kariai, o Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono kareiviai dalino košę neįgaliesiems. „Mokykloje sveiki vaikai košės iš kareivių nevalgo, o tokios šeimos neprisisotinę renginiais, jiems kiekviena šventė labai svarbi ir vertinama“, - sako D. Šatinskienė.
Be to, „Chorų karuose“ prieš kelis metus laimėjęs Kauno Studentiškas choras su generolais „16 Hz“ gautą laimėjimą paskyrė „Sauliuko“ sveikatos ir integracijos klubui.
Pasak D. Šatinskienės, visi turintys negalią vaikai ar suaugusieji išgyvena labai didelę socialinę atskirtį. „Mes siekiame, kad neįgalios šeimos, vaikai, ar suaugusieji kažkuo užsiimtų, būtų sveikesni, turėtų tikslą, o negalvotų, kad gavo neįgalumo pašalpą ir gyvenimas baigėsi.“
S. Šatinskas kartu su dar keliais „Sauliuko“ sveikatos ir integracijos centro plaukikais planuoja startuoti „Orion Tri-Fun“ plaukimo distancijoje, o klubo draugai buria bičiulius, kurie su vaikinais dalyvaus komandinėje estafetėje.
Kauno triatlonas „Oriont Tri-Fun“ startuos birželio 27 dieną 19 valandą. Dalyviai varžysis individualiai ar komandinėje estafetėje šiose trasose: 200 m plaukimas Kauno mariose, 10 km važiavimas dviračiu ir 2,5 km bėgimas Pažaislio miško parke. Registruotis galima čia.
