Abiem įstaigoms sutarus, nutarta palengvinti konsultacijų teikimą gyventojams telefonu. Ši funkcionali paslauga veikia tokiu principu: jeigu gyventojas paskambina į „Sodrą“ ir užduoda ligonių kasų kuruojamą klausimą, jis sujungiamas su VLK Elektroninių paslaugų skyriaus konsultantu. Ir atvirkščiai, jeigu paskambinus į VLK reikia „Sodros“ specialistų konsultacijos, skambutis peradresuojamas „Sodrai“. Taip taupomas skambinančiųjų laikas – nebereikia iš naujo skambinti norint gauti atsakymą į rūpimą klausimą.

„Pastebėjome, kad žmonės ne visada žino, kuri įstaiga kuruoja tam tikrus klausimus. Dabar, jeigu reikės, gyventojus galėsime iškart sujungti su juos dominantį klausimą kuruojančiais „Sodros“ specialistais. Ši funkcionali skambučio perjungimo paslauga ne tik taupys gyventojų laiką, bet ir suteiks galimybę gauti kompleksinę paslaugą iš abiejų institucijų vienu skambučiu“, – sakė VLK Elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Rolanda Jonuškienė.

Paskambinus ligonių kasų fiksuoto ryšio informacijos telefono numeriu +370 5 232 2222, galima pasitikslinti, ar žmogus yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Taip pat – gauti informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugas ir jų apmokėjimą, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, dantų protezavimą, pasikonsultuoti dėl gydymo įstaigoje sumokėto mokesčio teisėtumo, Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimo ir kitų paslaugų, kurias apdraustiesiems kompensuoja ligonių kasos.

Ši funkcionali skambučio perjungimo paslauga ne tik taupys gyventojų laiką, bet ir suteiks galimybę gauti kompleksinę paslaugą iš abiejų institucijų vienu skambučiu.

 

Kasdien ligonių kasų gyventojus konsultuojantys specialistai sulaukia apie 500 skambučių įvairiausiais klausimais.

„Sodros“ informacijos centro konsultantai telefono numeriu +370 5 250 0883 kasdien aptarnauja – suteikia informaciją ir konsultacijas – maždaug 4 tūkst. klientų. Žmonės aktyviai konsultuojasi telefonu bei elektroniniais kanalais. Todėl siekiame, kad šios konsultacijos būtų greitos, patogios ir efektyvios, reaguojame į besikeičiančius klientų poreikius“ – sakė „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Paskambinęs į „Sodros“ informacijos centrą klientas gali pasirinkti jį dominančią temą iš sąrašo, kuris pateikiamas pagal prioritetus: ligos, motinystės ir kitos išmokos, pensijos ir šalpos išmokos, nedarbo išmokos bedarbiams, įmokų mokėjimas ir formų pildymas.

Skambinant „Sodros“ numeriu +370 5 250 0883 taikomi standartiniai operatorių tarifai, tai yra tokie patys kaip skambinant bet kuriuo kitu numeriu. Skambinant trumpuoju „Sodros“ numeriu 1883 – priklausomai nuo operatoriaus tarifų, skambutis kainuoja iki 15 centų už minutę.

„Reiktų taip pat paminėti, kad šiame kompensuojamų vaistų kainyne šiuo metu yra įtraukta daugiau nei 2000 pozicijų būtent prekinių pavadinimų vaistų“, – teigė Valstybės ligonių kasos vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.

Šeimos gydytojų asociacija įsitikinusi – tiek vaistų tinkamam gydymui nepakaks.

„Daugumoj Europos šalių tikrai tas kompensuojamų vaistų skaičius yra kur kas didesnis ir, man atrodo, Lietuva tikrai nepasiekė, sakykim, tų 50 proc. vakarų Europos šalių, kurios tikrai kompensuoja daugiau ir yra lyderės“, – tvirtino Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas

Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos tikina, kad visos svarbiausios veikliosios medžiagos sąraše išliko, tad pacientų gydymui kainyno pokyčiai nekenks.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gali keistis tik vaistų firminiai pavadinimai. Tad, iš esmės, būtent gydančioji, veiklioji medžiaga kainyne vis tiek lieka ir pacientų gydymas gali būti tęsiamas“, – tvirtino L. Škiudaitė.

Visgi pacientai skundžiasi, kad kas pusę metų persvarstomas kompensuojamų vaistų sąrašas sveikatai esą jau pakenkė.

„Praėjus pusei metų, jeigu žmogui jau viskas gerai, kraujo spaudimas susireguliavo, jis nueina į vaistinę ir to vaisto jau nebėra. Tai ir yra kiekvienam tam žmogui tokia tragedija“, – aiškino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Yra dalis pacientų, kurie negali vartoti pigiausio vaisto dėl tam tikrų alerginių reakcijų, jie privalo pirkti galbūt ir brangesni vaistą.

Šeimos gydytojai pastebi, kad širdininkams išsiderina kraujo spaudimas, diabetininkams ima šokinėti cukraus kiekis kraujyje, be to kartais mažėja vaistų veiksmingumas, gali prasidėti alerginės reakcijos.

„Yra dalis pacientų, kurie negali vartoti pigiausio vaisto dėl tam tikrų alerginių reakcijų, jie privalo pirkti galbūt ir brangesni vaistą“, – sakė J. Kalibatas.

Tad neretai kompensuojamų vaistų sąraše neberadę savo vaistų žmonės tiesiog apsisprendžia juos įsigyti iš savų pinigų.

Šeimos gydytojai neretai susiduria su situacijomis, kai pacientui išrašius vaistus paaiškėja, kad jie jau nebėra kompensuojami. Ši klaida gali baigtis baudomis iš Valstybinių ligoninių kasų. Visgi, pačios ligonių kasos tikina, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti – anot L. Škiudaitės, tiktai dėl vaisto išrašyto nieko nenutiks, vaisto išrašymas kažkokios atsakomybės neužtraukia.

Kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka perkantiems pacientams bus taikomas metinis priemokų krepšelis, kurį viršijus, papildomas vaistų išlaidas padengs valstybė.

Šiuos pokyčius inicijavusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi, kad tai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą ir reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindinė mirties priežastis. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 931 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst. pacientų. Todėl ypač svarbi tampa šių ligų prevencija, tačiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujama vangiai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šioje programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų.

Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Dabar tikslinės populiacijos amžiaus ribos plečiamos ir nuo šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.

Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus.

Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika.

Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė, – po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą toliau išsamiai tirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas.

„2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln. eurų. Jokia kita vaistų grupė per keletą metų nepatyrė tokio spartaus augimo kaip ši“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Kaip rašoma pranešime, neabejojama, kad tokį reikšmingą šuolį lėmė ne tik per 2016–2022 m. laikotarpį gerokai išaugęs onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, bet ir daugelio naujų, itin brangių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą.

„2016 metais kompensuojamųjų vaistų sąraše buvo įrašyti 85 vaistai onkologinėms ligoms gydyti,  o praeitais metais ligonių kasos kompensavo jau 130 skirtingų priešnavikinių vaistų“, – sako E. Stropus.

Analizės duomenimis, daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pernai pareikalavo bronchų ir plaučių piktybinių navikų gydymas kompensuojamaisiais vaistais. Tam prireikė daugiau nei 27 mln. eurų. Dar beveik 21 mln. eurų praeitais metais buvo skirta vaistams nuo piktybinės melanomos kompensuoti, o per 17 mln. eurų – vaistams krūties vėžiui gydyti. Taip pat daugiau nei 15 mln. eurų skirta limfoidine leukemija ir arti 14 mln. eurų inkstų vėžiu sergančių pacientų vaistams kompensuoti.

VLK specialistų atlikta analizė taip pat atskleidė, kad 2022 m. kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus Lietuvoje vartojo beveik 45 tūkst. žmonių, t. y. net 11 tūkst. pacientų daugiau nei 2016-aisiais.

– Koks pirmas dalykas, ką žmogus turi daryti, kai mano, kad jam reikia kojų venų operacijos?

– Visų pirma turi kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pažiūrėjęs, kokia žmogaus sveikatos būklė, padarys tyrimus, skirs siuntimą pas gydytoją specialistą, kuris gali nuspręsti, kad reikalinga kojų venų operacija. Šis pasiūlys, kokioje įstaigoje gali gydytis, turi pasiūlyti bent tris įstaigas, kuriose gali būti atliekama operacija. Svarbu, kad žmogui, kuris apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, ši paslauga įstaigoje, kuri sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, nemokama. Nesvarbu, kokiu metodu operacija bus atlikta – ar chirurginiu, ar lazeriniu – jam bazinė paslauga nemokama: operacija, vaistai, nemokamos medicinos priemonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Seniau buvo galvojama, kad reikia primokėti už lazeriu atliekamas procedūras. Dabar nebesvarbu, kokį būdą pasirinks žmogus?

– Nesvarbu. Ji vienodai nemokama, nes operacijos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

– Kiek jau atliktų operacijų lazeriu?

– Pernai atlikta per 9 tūkst. operacijų. Iš jų – 7 tūkst. lazeriu.

– Ar galima rinktis operacijas ir privačiose klinikose, ne tik valstybinėse?

– Taip, nes teritorinės ligoninių kasos sudaro sutartis ne tik su viešosiomis įstaigomis, bet ir su privačiomis.

– Gal galite pakartoti bazinį apmokamą paketą?

– Operacija, vaistai, specialios medicinos priemonės nemokamos įstaigose, kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Operacija, vaistai, specialios medicinos priemonės nemokamos įstaigose, kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa.

– Ši operacija neilga ir nereikia palatos ar likti ligoninėje.

– Taip. Jei pacientui po procedūros reikia pabūti ilgiau, tai sprendžia kiekvienas gydytojas pagal sveikatos būklę.

– Ar privačios klinikos gali apgauti pacientus?

– Papildomos priemokos įmanomos, jei žmogus pasirenka brangesnes medžiagas, medicinos priemones, tada įstaiga turi pacientui aiškiai pasakyti, kad turės susimokėti skirtumą tarp įstaigos nurodytos ir bazinės kainos.

– Tačiau bazinio paketo užtenka priemonėms?

– Taip, bazinio paketo užtenka. Jeigu siūlomos kitos papildomos komforto paslaugos, kiekvienu atveju tai įstaigos ir paciento susitarimo reikalas. Gydymo įstaiga turi gauti paciento sutikimą dėl papildomų išlaidų.

– Pacientas turėtų labai gerai apsvarstyti, ar jam reikia papildomų paslaugų.

– Taip. Pagalvoti, ar jam to reikia.

„Galima ir pačiam pasveikti arba gydytojų pagalbos nebereikės“ – taip aštriai ir kartu beviltiškai pasisako dalis pacientų.

„Didelė betvarkė. Žmonės ir miršta nesulaukę gydytojų pagalbos“,  – piktinosi  pašnekovė.

„Dabar vyresnioji dukra turi dėl nugaros problemų, tai esame trys šimtai kažkelinti pas gydytoją eilėje“ –   kalbėjo kita moteris.

„Visi galbūt labai mėgsta vaikščioti pas gydytojus“, – porino senjoras, paklaustas, kodėl, jo nuomone, tiek ilgai reikia laukti eilėje pas medikus.

„Gal trūksta gydytojų, sunku pasakyti“, –  sakė kitas užkalbintas praeivis.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Šiuo metu ilgiausiai tenka laukti pas kardiologą, oftalmologą ar reabilitologą. Eilės po kelis mėnesius – jau anksčiau LNK žinios pranešė ir apie aštuonių mėnesių eilę.

„Jeigu kalbėti apie reabilitologus, įdomu, kodėl visi taip suintensyvėjo. Gal atsėdėjo per pandemiją namuose, prisirinko ligų, nori pabandyti jas iškrapštyti, pagerinti savo sveikatos būklę, – sakė Centro poliklinikos gydytoja Mantė Barzdenytė. – Padidėjo  besikreipiančiųjų į specialistus skaičius, o gydytojų tai nepadaugėjo. Procedūrų kabinetai irgi nesiplečia.“

Pasak gydytojos, pacientų srautas jos kabinete irgi nesibaigiantis. Tad siūlo sunegalavusiems pirmu taikymu pas gydytoją neskubėti. Taip pagalbos sulauks tas, kuriam reikia labiau.

„Esant lengviems sveikatos sutrikimams, iš pradžių galima būtų taikyti kažkokį gydymą namuose. O tik tada, jei  būklė negerėja, ima blogėti, reikėtų kreiptis į gydytoją. Šiuo metu, kiek mes pastebime, vos sunegalavę jau puola tyrimus visokius atlikti“, – kalbėjo M. Barzdenytė.

Teoriškai pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per savaitę, pas gydytoją specialistą – per mėnesį. Bet praktiškai – viskas kitaip. Į problemą reaguoja ir Valstybinė ligonių kasa, imasi veiksmų – viršsutartinių paslaugų apmokėjimo. 

Pagrindinis tikslas yra sumažinti eiles. Taip pat, be abejo, sumokėti toms gydymo įstaigoms, kurios aktyviau dirbo.

„Mes jau apmokėjome už šias paslaugas, kurias gydymo įstaigos viršijo per devynis šių metų mėnesius. Tam panaudojome jau 27 mln. eurų, – padėtį komentavo Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius. – Didžioji dalis jau pasiekė gydymo įstaigas, o likusioji pasieks artimiausiu metu.“

Likusių metų viršijimus taip pat apmokės. Anksčiau toks mokėjimas laukdavo tik metų gale. Ir ne per du, o vieną kartą.

„Pagrindinis tikslas yra sumažinti eiles, – sakė G. Kacevičius. – Taip pat, be abejo, sumokėti toms gydymo įstaigoms, kurios aktyviau dirbo.“

Vis dėlto patys gydytojai sako, kad vargu ar tai problemą išspręs iš esmės. 

„Nebent pradėsime klonuoti gydytojus, gal tuomet ir pavyks“, – savo nuomonę išsakė gydytoja M. Barzdenytė.

„Gydytojas negali dirbti keletą kartų ilgiau nei turi darbo valandų, darbo dienos ir priimti daugiau žmonių“, – svarstė Rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris. 

„Iš esmės čia didelio pokyčio nebus, galbūt pliusas tas, kad Ligonių kasos bent pasižadėjo apmokėti visas viršsutartines paslaugas, nes buvo tokių metų, kai neapmokėdavo“, – sakė Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.

Ministerija skelbia ir apie netolygumus – yra gydymo įstaigų, kur vienas gydytojas aptarnauja ir šimtą pacientų, o kitur vienam šeimos gydytojui tenka apie du tūkstančius pacientų. Šiuos netolygumus planuojama mažinti. Taip pat netrukus atsiras ir dar viena naujovė – vieša švieslentė.

Jeigu švieslentė bus naudojama bausti gydymo įstaigas, tai tada nepritarčiau tokiam mechanizmui.

„Jeigu švieslentė bus naudojama bausti gydymo įstaigas, tai tada nepritarčiau tokiam mechanizmui“, – kalbėjo  L. Paškevičius.

Už tai, kad pacientai nepatenka pas medikus, iki šiol sankcijų gydymo įstaigoms nebuvo. Dabar gali atsirasti.

„Jeigu mus baus, ir pacientai taip pat jaus pasekmes“, – sakė M. Barzdenytė.

Švieslentė parodys, kiek ir kokia gydymo įstaiga pateikė registracijos talonų. Ministerijos teigimu, daugiau viešumo – sutrumpės ir eilės pas medikus. Apie švieslentę, kada ir kaip ji pradės veikti, žadama pateikti jau netrukus.