Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia. Greičiausiai kompensuojamųjų vaistų krepšelį sukaupia sergantieji sunkiomis ar lėtinėmis ligomis, kurioms gydyti reikia daugiau vaistų. Tokie gyventojai sutaupys ne vieną dešimtį eurų priemokų, kurių jiems nebereikės mokėti iš savo kišenės. 

Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E.sveikatos paskyroje. Duomenys apie paciento sukauptą priemokų krepšelį atsinaujina kitą dieną po kompensuojamųjų vaistų įsigijimo.

Paaiškėjus, kad gyventojui teko sumokėti paciento priemoką už kompensuojamuosius vaistus, nors priemokų krepšelis jau buvo sukauptas, nepagrįstai sumokėta paciento priemoka grąžinama.

Gyventojai, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis, informaciją apie sukauptą priemokų krepšelį gali sužinoti vaistinėse bei teritorinėse ligonių kasose. „Gyventojų aptarnavimo skyrių specialistai teritorinėse ligonių kasose ne tik padeda sužinoti, kokia suma sukaupta gyventojų priemokų krepšeliuose, bet ir nagrinėja nepagrįstai sumokėtų priemokų atvejus. Paaiškėjus, kad gyventojui teko sumokėti paciento priemoką už kompensuojamuosius vaistus, nors priemokų krepšelis jau buvo sukauptas, nepagrįstai sumokėta paciento priemoka grąžinama“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė. 

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad priemokų krepšelis skaičiuojamas tik kompensuojamiesiems vaistams su mažiausia priemoka. Tokiais vaistais laikomi vaistai, kurių galiojančiame kompensuojamųjų vaistų kainyne nurodyta paciento priemoka yra mažiausia, taip pat mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, skiriami epilepsijai gydyti, imunosupresantai, skiriami po transplantacijos), biologiniai (pavyzdžiui, insulinas), vieno tiekėjo grupės vaistai, bei vaistai, dėl kurių skyrimo konkrečiu vaisto pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui sprendimą priėmė gydytojų konsiliumas, t. y. vaistai, kurie yra nepakeičiami, arba gali būti keičiami tik gydytojo nurodymu.

Už kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones sumokėtos priemokos nėra kaupiamos vaistų priemokų krepšelyje.

Be to, visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos užpraeitą mėnesį buvo mažesnės nei 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio suma, kuri šiemet siekia 446 eurus per mėnesį, vaistinėje nereikia mokėti priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šiems gyventojams už paciento priemokas taip pat sumokama valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Vitkauskienės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad perkant vaistus skaičiuojamos asmens pajamos, gautos užpraeitą mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus vaistus perka kovo mėnesį, elektroninėje sistemoje palyginamos jo sausio mėnesį gautos pajamos, ar jos buvo mažesnės nei 446 eurai. Jeigu pasitaikytų pavienių atvejų, kad šioms gyventojų grupėms vaistinėje tektų primokėti priemoką už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, dėl šios priemokos grąžinimo būtų galima kreiptis į savo gyvenamosios vietos teritorinę ligonių kasą.

Pernai pažeidžiamiausių gyventojų grupių, taip pat ir sukaupusiųjų priemokų krepšelį, priemokoms padengti skiriami valstybės biudžeto asignavimai sudarė 25,8 mln. eurų. 2022 m. padengiamų priemokų suma sudarė 15,7 mln. eurų.

Krūtų implantai – kasdienybė privačiose klinikose. Ant operacinio stalo gulasi dažniausiai sveikos, bet savo išvaizda nepatenkintos moterys.

Anksčiau vyravo mada – kuo didesnės, dabar trokštamas natūralus, neoperuotas vaizdas.

Tačiau, ką daryti, jei gamta natūraliai apdovanoja taip, kad moteriškos grožybės dėl savo dydžio ima trukdyti ir apsunkinti gyvenimą.

„Prasideda šutimai, odos infekcijos, kvėpavimo problemos, miegant ant nugaros stoja kvėpavimas. Mano praktikoje buvo didžiausios krūtys, per abi pašalinom 5 kg, ir jos liko proporcingai didelės, ir numesti 5 kg nuo tokios vietos yra daug“, – pasakojo Baltijos–Amerikos klinikos plastikos chirurgas Jonas Tutkus.

Šiuo atveju moteris už operaciją mokėjo iš savo kišenės.

Galbūt pacientė nežinojo, kaip ir kai kurioms moterims, kyla nuostaba, kad panašiais atvejais valstybė tiesia pagalbos ranką. Itin didelių krūtų savininkėms mažinimas gali būti atliekamos nemokamai, iš privalomojo sveikatos draudimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„2023 metais virš 500 moterų buvo atliktos krūtų mažinimo operacijos dėl medicininių indikacijų“, – sakė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės sk. patarėja Žydrūnė Baigienė.

Tokios mažinimo procedūros, kurias apmoka valstybė, atliekamos tik Santaros ir Kauno klinikose.

„Pacientės atsineša skaičių 30 cm, atstumas nuo kaklo iki spenelio, bet vienas parametras ne visada parodo, kokia situacija, nes turi spręsti, pagal jų dydį ir sunkį“, –  aiškino Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas Nerijus Jakutis.

Vien Santarų klinikose eilė jau iki kitų metų.

N. Jakutis išskiria moterų grupę nuo 40 metų, jos įprastai gimdžiusios, tačiau sako, kad didelę krūtinę turėjo nuo paauglystės. Paauglės taip pat atvyksta, būna lydimos mamų.

„Ateina su viltimi, kad bus kompensuojama, tačiau ne visada taip nutinka“, – kalbėjo Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovė Loreta Pilipaitytė.

Moteris gali išgirsti neigiamą atsakymą, įvertinus kriterijus, kurie taip tiksliai ir neapibrėžti.

2023 metais virš 500 moterų buvo atliktos krūtų mažinimo operacijos dėl medicininių indikacijų.

„Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad gairių neturime, vadovaujamės tarptautinėmis gairėmis surašytomis ir vertiname pacientes individualiai“, – teigė L.  Pilipaitytė.

„Nėra sistemos, kuri apspręstų, kuriais atvejais kompensuojama. Tai palikta plastikos chirurgo kompetencijai“, – sakė N. Jakutis.

„Operaciją atlieka plastikos chirurgai, bet sprendimą, priima arba neurologas, arba ortopedas-traumatologas, jeigu kažkas negerai su stuburu“ – aiškino Ž. Baigienė.

„Ši sritis turi labai ploną liniją tarp sveikatos ir estetikos. Jeigu elgtumėmes visiškai teisingai, po operacijos, pasvėrus ir pamatavus, būtų galima pasakyti, vis dėl to jums buvo estetika, bet tai būtų amoralu“, – teigė J. Tutkus.

Tačiau taip yra kitose šalyse, pavyzdžiui pašalintos krūties dalies svoris matuojamas Danijoje.

„Išmatavimų yra daug, specialios lentelės, pagal kurias ir atrenkame“, – sakė L. Pilipaitytė.

„Taip atrodo visiems būtų lengviau. Gal ir būtų galima apie tai pagalvoti, kad būtų daugiau objektyvių kriterijų“, – svarstė N. Jakutis.

Krūtų operacijos kompensuojamos ir ištikus bėdai – susirgus vėžiu.

Aušra Bružienė nuolat bendrauja su moterimis, kurioms dėl ligos pašalinamos krūtys. Dalis jų ryžtasi rekonstrukcijai implantais, juos taip pat dengia valstybė, bet ne taip seniai, nuo 2022 metų.

„Ne visi nori apie tai kalbėti, bet daug daugiau atsiranda moterų, kurios ryžtasi“, – teigė Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.

Ligonių kasos pateikia skaičius, kiek operacijų atlikta pernai ir metais anksčiau, kiek pinigų operacijoms, tarp jų ir mažinimui, bei implantams skirta.

Deja, implantai iki šiol nekompensuojami tais atvejais, kai moteriškumo simbolį tenka pašalinti dėl profilaktikos, kai vėžiu sergama šeimoje.

„Mano atveju, aš turiu genų mutaciją ir mano dukros paveldėjo. Joms nėra kompensuojama, turėjo susimokėti pačios. Tai yra labai skaudu“, – kalbėjo A. Bružienė.

Gerokai išaugęs slaugos namuose paslaugų skaičius, gauti pacientų skundai teritorines ligonių kasas paskatino išsiaiškinti, ar visada gyventojai gauna šias paslaugas, ar pagrįstai jos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pernai ligonių kasos atliko 157 patikrinimus 135 gydymo įstaigose, kurios gyventojams teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Neatitikčių ir pažeidimų nenustatyta tik trijose.

Patikrinus beveik 57 tūkst. paslaugų, nustatyta, kad daugiau nei pusė jų – beveik 32 tūkst. – turi įvairių neatitikimų. Pavyzdžiui, paslaugas slaugytoja teikė atostogų metu; slaugytoja teikė paslaugas, nors ji nebuvo įtraukta į slaugos paslaugų namuose komandos sudėtį; slaugytoja, dirbanti 1,5 etato krūviu, per dieną suteikė aštuoniomis dešimtimis paslaugų daugiau, nei gali suteikti pagal nustatytą tvarką; vienu metu pas pacientą lankėsi kelių skirtingų gydymo įstaigų specialistai.

Skatintume pacientus ir jų artimuosius, portale e. sveikata radus įrašų apie paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, apie tai pranešti artimiausiai teritorinei ligonių kasai.

Užfiksuota ir tokių atvejų, kai įstaigos pateikė apmokėti sąskaitas už slaugos paslaugas namuose, nors tuo metu pacientai buvo gydomi ligoninėje. Įstaigų paaiškinimai, kodėl stacionare gydomiems žmonėms buvo prirašytos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, įvairūs, bet nepagrįsti: gydymo įstaigos tikino, kad pacientui neva buvo teiktos nuotolinės paslaugos, konsultuoti paciento artimieji, slaugytoja paciento nerado, suklydo įrašydama datą ir pan.

„Profesionalios pagalbos poreikis, slaugant ligonius namuose, labai išaugęs, todėl netoleruotina, kad šios paslaugos visai nesuteikiamos arba teikiamos netinkamai. Skatintume pacientus ir jų artimuosius, portale e. sveikata radus įrašų apie paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, apie tai pranešti artimiausiai teritorinei ligonių kasai“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Neteisėtai panaudotas PSDF lėšas – daugiau nei 368,5 tūkst. eurų – įstaigos grąžino.

Įvertinusios didžiulį paslaugų prirašinėjimo mastą, ligonių kasos skelbia tęsiančios patikrinimus gydymo įstaigose, pacientams teikiančiose slaugos paslaugas namuose.

VLK atkreipia pacientų ir jų artimųjų dėmesį, kad per e. sveikatos portalą galima pasitikrinti, kokias sveikatos priežiūros paslaugas yra gavęs pacientas.

Abiem įstaigoms sutarus, nutarta palengvinti konsultacijų teikimą gyventojams telefonu. Ši funkcionali paslauga veikia tokiu principu: jeigu gyventojas paskambina į „Sodrą“ ir užduoda ligonių kasų kuruojamą klausimą, jis sujungiamas su VLK Elektroninių paslaugų skyriaus konsultantu. Ir atvirkščiai, jeigu paskambinus į VLK reikia „Sodros“ specialistų konsultacijos, skambutis peradresuojamas „Sodrai“. Taip taupomas skambinančiųjų laikas – nebereikia iš naujo skambinti norint gauti atsakymą į rūpimą klausimą.

„Pastebėjome, kad žmonės ne visada žino, kuri įstaiga kuruoja tam tikrus klausimus. Dabar, jeigu reikės, gyventojus galėsime iškart sujungti su juos dominantį klausimą kuruojančiais „Sodros“ specialistais. Ši funkcionali skambučio perjungimo paslauga ne tik taupys gyventojų laiką, bet ir suteiks galimybę gauti kompleksinę paslaugą iš abiejų institucijų vienu skambučiu“, – sakė VLK Elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Rolanda Jonuškienė.

Paskambinus ligonių kasų fiksuoto ryšio informacijos telefono numeriu +370 5 232 2222, galima pasitikslinti, ar žmogus yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Taip pat – gauti informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugas ir jų apmokėjimą, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, dantų protezavimą, pasikonsultuoti dėl gydymo įstaigoje sumokėto mokesčio teisėtumo, Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimo ir kitų paslaugų, kurias apdraustiesiems kompensuoja ligonių kasos.

Ši funkcionali skambučio perjungimo paslauga ne tik taupys gyventojų laiką, bet ir suteiks galimybę gauti kompleksinę paslaugą iš abiejų institucijų vienu skambučiu.

 

Kasdien ligonių kasų gyventojus konsultuojantys specialistai sulaukia apie 500 skambučių įvairiausiais klausimais.

„Sodros“ informacijos centro konsultantai telefono numeriu +370 5 250 0883 kasdien aptarnauja – suteikia informaciją ir konsultacijas – maždaug 4 tūkst. klientų. Žmonės aktyviai konsultuojasi telefonu bei elektroniniais kanalais. Todėl siekiame, kad šios konsultacijos būtų greitos, patogios ir efektyvios, reaguojame į besikeičiančius klientų poreikius“ – sakė „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Paskambinęs į „Sodros“ informacijos centrą klientas gali pasirinkti jį dominančią temą iš sąrašo, kuris pateikiamas pagal prioritetus: ligos, motinystės ir kitos išmokos, pensijos ir šalpos išmokos, nedarbo išmokos bedarbiams, įmokų mokėjimas ir formų pildymas.

Skambinant „Sodros“ numeriu +370 5 250 0883 taikomi standartiniai operatorių tarifai, tai yra tokie patys kaip skambinant bet kuriuo kitu numeriu. Skambinant trumpuoju „Sodros“ numeriu 1883 – priklausomai nuo operatoriaus tarifų, skambutis kainuoja iki 15 centų už minutę.

„Reiktų taip pat paminėti, kad šiame kompensuojamų vaistų kainyne šiuo metu yra įtraukta daugiau nei 2000 pozicijų būtent prekinių pavadinimų vaistų“, – teigė Valstybės ligonių kasos vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.

Šeimos gydytojų asociacija įsitikinusi – tiek vaistų tinkamam gydymui nepakaks.

„Daugumoj Europos šalių tikrai tas kompensuojamų vaistų skaičius yra kur kas didesnis ir, man atrodo, Lietuva tikrai nepasiekė, sakykim, tų 50 proc. vakarų Europos šalių, kurios tikrai kompensuoja daugiau ir yra lyderės“, – tvirtino Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas

Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos tikina, kad visos svarbiausios veikliosios medžiagos sąraše išliko, tad pacientų gydymui kainyno pokyčiai nekenks.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gali keistis tik vaistų firminiai pavadinimai. Tad, iš esmės, būtent gydančioji, veiklioji medžiaga kainyne vis tiek lieka ir pacientų gydymas gali būti tęsiamas“, – tvirtino L. Škiudaitė.

Visgi pacientai skundžiasi, kad kas pusę metų persvarstomas kompensuojamų vaistų sąrašas sveikatai esą jau pakenkė.

„Praėjus pusei metų, jeigu žmogui jau viskas gerai, kraujo spaudimas susireguliavo, jis nueina į vaistinę ir to vaisto jau nebėra. Tai ir yra kiekvienam tam žmogui tokia tragedija“, – aiškino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Yra dalis pacientų, kurie negali vartoti pigiausio vaisto dėl tam tikrų alerginių reakcijų, jie privalo pirkti galbūt ir brangesni vaistą.

Šeimos gydytojai pastebi, kad širdininkams išsiderina kraujo spaudimas, diabetininkams ima šokinėti cukraus kiekis kraujyje, be to kartais mažėja vaistų veiksmingumas, gali prasidėti alerginės reakcijos.

„Yra dalis pacientų, kurie negali vartoti pigiausio vaisto dėl tam tikrų alerginių reakcijų, jie privalo pirkti galbūt ir brangesni vaistą“, – sakė J. Kalibatas.

Tad neretai kompensuojamų vaistų sąraše neberadę savo vaistų žmonės tiesiog apsisprendžia juos įsigyti iš savų pinigų.

Šeimos gydytojai neretai susiduria su situacijomis, kai pacientui išrašius vaistus paaiškėja, kad jie jau nebėra kompensuojami. Ši klaida gali baigtis baudomis iš Valstybinių ligoninių kasų. Visgi, pačios ligonių kasos tikina, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti – anot L. Škiudaitės, tiktai dėl vaisto išrašyto nieko nenutiks, vaisto išrašymas kažkokios atsakomybės neužtraukia.

Kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka perkantiems pacientams bus taikomas metinis priemokų krepšelis, kurį viršijus, papildomas vaistų išlaidas padengs valstybė.

Šiuos pokyčius inicijavusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi, kad tai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą ir reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindinė mirties priežastis. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 931 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst. pacientų. Todėl ypač svarbi tampa šių ligų prevencija, tačiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujama vangiai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šioje programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų.

Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Dabar tikslinės populiacijos amžiaus ribos plečiamos ir nuo šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.

Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus.

Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika.

Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė, – po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą toliau išsamiai tirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas.

„2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln. eurų. Jokia kita vaistų grupė per keletą metų nepatyrė tokio spartaus augimo kaip ši“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Kaip rašoma pranešime, neabejojama, kad tokį reikšmingą šuolį lėmė ne tik per 2016–2022 m. laikotarpį gerokai išaugęs onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, bet ir daugelio naujų, itin brangių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą.

„2016 metais kompensuojamųjų vaistų sąraše buvo įrašyti 85 vaistai onkologinėms ligoms gydyti,  o praeitais metais ligonių kasos kompensavo jau 130 skirtingų priešnavikinių vaistų“, – sako E. Stropus.

Analizės duomenimis, daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pernai pareikalavo bronchų ir plaučių piktybinių navikų gydymas kompensuojamaisiais vaistais. Tam prireikė daugiau nei 27 mln. eurų. Dar beveik 21 mln. eurų praeitais metais buvo skirta vaistams nuo piktybinės melanomos kompensuoti, o per 17 mln. eurų – vaistams krūties vėžiui gydyti. Taip pat daugiau nei 15 mln. eurų skirta limfoidine leukemija ir arti 14 mln. eurų inkstų vėžiu sergančių pacientų vaistams kompensuoti.

VLK specialistų atlikta analizė taip pat atskleidė, kad 2022 m. kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus Lietuvoje vartojo beveik 45 tūkst. žmonių, t. y. net 11 tūkst. pacientų daugiau nei 2016-aisiais.

– Koks pirmas dalykas, ką žmogus turi daryti, kai mano, kad jam reikia kojų venų operacijos?

– Visų pirma turi kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pažiūrėjęs, kokia žmogaus sveikatos būklė, padarys tyrimus, skirs siuntimą pas gydytoją specialistą, kuris gali nuspręsti, kad reikalinga kojų venų operacija. Šis pasiūlys, kokioje įstaigoje gali gydytis, turi pasiūlyti bent tris įstaigas, kuriose gali būti atliekama operacija. Svarbu, kad žmogui, kuris apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, ši paslauga įstaigoje, kuri sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, nemokama. Nesvarbu, kokiu metodu operacija bus atlikta – ar chirurginiu, ar lazeriniu – jam bazinė paslauga nemokama: operacija, vaistai, nemokamos medicinos priemonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Seniau buvo galvojama, kad reikia primokėti už lazeriu atliekamas procedūras. Dabar nebesvarbu, kokį būdą pasirinks žmogus?

– Nesvarbu. Ji vienodai nemokama, nes operacijos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

– Kiek jau atliktų operacijų lazeriu?

– Pernai atlikta per 9 tūkst. operacijų. Iš jų – 7 tūkst. lazeriu.

– Ar galima rinktis operacijas ir privačiose klinikose, ne tik valstybinėse?

– Taip, nes teritorinės ligoninių kasos sudaro sutartis ne tik su viešosiomis įstaigomis, bet ir su privačiomis.

– Gal galite pakartoti bazinį apmokamą paketą?

– Operacija, vaistai, specialios medicinos priemonės nemokamos įstaigose, kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Operacija, vaistai, specialios medicinos priemonės nemokamos įstaigose, kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa.

– Ši operacija neilga ir nereikia palatos ar likti ligoninėje.

– Taip. Jei pacientui po procedūros reikia pabūti ilgiau, tai sprendžia kiekvienas gydytojas pagal sveikatos būklę.

– Ar privačios klinikos gali apgauti pacientus?

– Papildomos priemokos įmanomos, jei žmogus pasirenka brangesnes medžiagas, medicinos priemones, tada įstaiga turi pacientui aiškiai pasakyti, kad turės susimokėti skirtumą tarp įstaigos nurodytos ir bazinės kainos.

– Tačiau bazinio paketo užtenka priemonėms?

– Taip, bazinio paketo užtenka. Jeigu siūlomos kitos papildomos komforto paslaugos, kiekvienu atveju tai įstaigos ir paciento susitarimo reikalas. Gydymo įstaiga turi gauti paciento sutikimą dėl papildomų išlaidų.

– Pacientas turėtų labai gerai apsvarstyti, ar jam reikia papildomų paslaugų.

– Taip. Pagalvoti, ar jam to reikia.