– Iš kokių šalių ir kokius atvežtus automobilius labiausiai mėgsta lietuviai?

– Čia jau nebesikeičianti tendencija. Lietuviai mėgsta vokiškus automobilius. 

– Kodėl?

– Ko gero, čia jau istoriškai susiformavę. Daug kas mano, kad vokiečiai geriau gyvena, daugiau uždirba, perka geresnius automobilius, kurie – geriau įrengti. Vairuotojai susidaro tokią iliuziją, kad automobiliai Vokietijoje – geriau prižiūrimi. Jeigu mes kalbėsime apie automobilius, kurie pastoviai registracijai į Lietuvą įvežti iš Vokietijos, tai ko gero, tai – sveiki automobiliai. Arba tokie, kurių žala –  nesunkiai suremontuojama. Viena populiaresnių naudotų automobilių eksporto į Lietuvą krypčių – JAV. Mes fiksuojame, kad tokių automobilių į šalį įvežama – 12 proc. Tai iš JAV atkeliauja absoliuti dauguma automobilių su stipria žala. Tuos automobilius perka amerikietiškuose aukcionuose. Ten jie labiau panašesni ne į automobilius, o į kotletus. Juos prikelti antram gyvenimui – sunku.

– Įvedus vin kodą galima pasižiūrėti, kaip automobilis iš JAV atrodė prieš remontą. Vokietijos atveju, nuotraukų internete nerasime?

– Reikia bandyti. Kartais būna, kartais ne. Remiantis mūsų duomenimis, truputį daugiau nei penktadalis iš Vokietijos atkeliaujančių automobilių turi istorinių įrašų apie kažkada anksčiau patirtą žalą. Vokiečiai nelabai klastoja ridą.

– O kas klastoja?

– Iš Italijos, JAV atvežti automobiliai dažniau turi suklastotą ridą. Bet iš Vokietijos, Prancūzijos tas fenomenas ne toks dažnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet rida būna suklastota toje pačioje šalyje, ar klastojama jau parvežus į Lietuvą?

– Labai sunku pasakyti. Dažniausiai, kai automobilis keliauja iš vienos šalies į kitą, tai kažkur toje pusiaukelėje ir būna klastojama. Labai sunku nustatyti tikslų laiką ir kaltininką. Todėl ir Lietuvoje mes neturim to tokio gero precedento. Nėra daug nubaustų žmonių už ridos klastojimą. Mes matom, kad tie patys sukčiai randa būdų prieiti prie senų automobilių ir tą ridą suklastoti. 

– Kodėl tą daro?

– Dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – bando parduoti už geresnę kainą. Kitas momentas – lizinguojami automobiliai. Žmonės įsipareigoja neviršyti tam tikros ridos ir kartais nepavyksta to padaryti. Tada ieško ridų korekcijų. Tai tokie dalykai, kurie mums nepatinka ir mes stengiamės tam užkirsti kelią.

– Kokių šalių atgabentus automobilius dar mėgsta lietuviai?

– Viena populiaresnių krypčių – Prancūzija, Belgija. Žinoma, didžiausia eksportuotoja Europoje – Vokietija. Tada Prancūzija, JAV, Italija, Belgija ir Olandija. Čia – šešios dominuojančios valstybės. 

Nėra daug nubaustų žmonių už ridos klastojimą.

– iš kokių šalių galima drąsiai pirkti ir nebijoti, kad automobilis bus paveiktas korozijos?

– Tikriausiai reikėtų kalbėti apie tas daugiau pietines rinkas. Ar tai būtų Italija, ar Pietų Prancūzija. Reikėtų tik atkreipti dėmesį į tai, jeigu automobilis perkamas iš Italijos, tai italai – nėra tokie kaip vokiečiai. Pirmas dalykas – saulė. Italijoje daug daugiau saulės, tai dažnai automobiliai gali būti pablukę. Kitas momentas – smulkūs pažeidimai. Ant itališkų automobilių žymiai daugiau tokių galima sutikti. Pavyzdžiui, kažkas parkavosi, įbrėžė kampą – niekam neįdomu, niekas nekreipia į tai dėmesio. Žinoma, jeigu tai naujas ar brangus automobilis, tai dažniausiai pranešama draudimui ir viskas sutvarkoma. Bet jeigu tai – pigesnis automobilis, situacija ignoruojama. Pakankamai dažnai taip būna su itališkais automobiliais. 

– Tai kaip išsirinkti tą automobilį, kad viskas būtų gerai?

– Čia – sudėtingas procesas. Manau, kad tiesiog reikia skirti tam laiko. Galite patys atsidaryti užsienio automobilių skelbimų portalus, išsirinkti jums patinkantį ir paprašyti kažkokių patikimų įmonių, kurios galėtų tą automobilį pristatyti ir padėtų susitvarkyti dokumentus ir lizingą.

Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 34,5 tūkst. eurų vertės automobilį – 2,5 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ankstesniais metais automobilių įperkamumo augimas buvo didesnis ir svyruodavo apie keliolika procentų.

„Kadangi padidėjo palūkanų norma, dėl to tas augimas yra mažesnis“, – indekso pristatyme ketvirtadienį sakė T. Povilauskas.

Anot jo, šiemet skaičiuojant rodiklį taikyta 6,5 proc., arba 1,5 proc. punkto didesnė metinė palūkanų norma.

Vilniuje vieno asmens įperkamo automobilio vertė padidėjo 8,2 proc. iki 19,7 tūkst. eurų, o dviejų asmenų šeimai ji siekė 39 tūkst. eurų.

„Kodėl didėjo Vilniuje labiau nei Lietuvoje, akivaizdu. Naudojome pirmojo ketvirčio atlyginimus, o šiais metais algos Vilniuje augo šiek tiek sparčiau nei Lietuvoje“, – aiškino T. Povilauskas. 

Pasak SEB banko Lizingo departamento vadovo Simono Norbuto, vidutinė svertinė bet kurio automobilio kaina per metus padidėjo 16,6 proc., o įperkamo dviejų asmenų namų ūkio automobilio kaina – apie 7,8 procento.

Pasak T. Povilausko, beveik 12 tūkst. eurų siekianti svertinė automobilio kaina rodo, kad gyventojai vis dar perka automobilius už žemesnę kainą nei galėtų.

„Žiūrint į „Regitros“ sandorius per metus gerokai padaugėjo tų perkamų automobilių, kurių amžius yra iki 10 metų. (...) Žmonės gerino savo automobilio kokybę ir standartus, nes sandoriai rodo, kad buvo perkami naujesni automobiliai“, – teigė T. Povilauskas.

53 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų sprendimui pirkti elektromobilį turėtų įtakos finansinis skatinimas ir papildoma nauda.

Pasak S. Norbuto, elektromobiliai sudaro vos apie 0,5 proc. Lietuvos transporto parko.

Šiuo metu 5 tūkst. eurų subsidija mokama perkant naują elektromobilį, ir 2,5 tūkst. eurų – naudotą.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą kaltu pripažintam N. G.

Nuteistasis turės atlikti Vilniaus apygardos teismo praėjusių metų kovą paskelbtu nuosprendžiu jam skirtą galutinę pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę bei sumokėti 6 tūkst. eurų baudą. Vyras turės atlyginti ir vieno banko patirtą daugiau kaip 16 tūkst. eurų turtinę žalą.

Bylos duomenimis, 2017 metų pabaigoje N. G. su vienu banku sudarė lizingo sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti kreditą automobilio pirkimui. Vadovaujantis šia sutartimi, bankas iš vienos naudotais automobiliais prekiaujančios kompanijos nupirko 14 900 eurų vertės automobilį BMW, kurį valdyti ir naudoti perdavė N. G.

Sumokėjęs tik 1300 eurų pradinę įmoką nuteistasis daugiau jokių įmokų bankui neatliko, o į banko raginimus sumokėti susidariusią skolą bei įspėjimus nereagavo.

2018 metais bankui nutraukus lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį paaiškėjo, kad automobilis buvo parduotas užsienio piliečiui ir išgabentas iš Lietuvos.

Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, N. G. suklastojo banko sąskaitos išrašą, jame nurodydamas įmokas bankui. Šį klastotą dokumentą jis pateikė policijos tyrėjai kaip savo apklausoje duotų parodymų ir įmokų bankui patvirtinimą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus policijos pareigūnai, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Nors N. G. savo kaltės nepripažino, teismas konstatavo, kad tyrimo metu buvo surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama N. G. skundą, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. G. pripažino kaltu dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo bei dokumentų suklastojimo bei klastoto dokumento panaudojimo.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir banko patirtą daugiau kaip 16 tūkst. eurų turtinę žalą, kurią sudarė neišpirkto automobilio BMW vertė, pagal lizingo sutartį negautos palūkanos, nesumokėti delspinigiai bei turto paieškos išlaidos.

Kaip rodo banko duomenys, vidutinė lizingo sutarties vertė, kai perkamas naujas automobilis, siekia kiek daugiau negu 17 tūkst. eurų, o naudotam automobiliui įsigyti skiriama apie 11 tūkst. eurų.

Banko duomenimis, populiariausi tarp šalies gyventojų yra „Toyota“, „Kia“, „Nissan“, „Škoda“ ir „Volkswagen“ gamintojų automobiliai.

Be to, nuo šių metų pavasario per 7 mėnesius per 120 pirkėjų įsigijo žemų emisijų „Toyota“, „Kia“ ir „Audi“ automobilius (anglies dvideginio emisija neviršija 95 g/km).

Tuo metu banko suteiktų vartojimo paskolų automobiliui įsigyti skaičius per devynis 2019 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, keitėsi nežymiai ir padidėjo 1 procentu.

Vidutinė paskolos automobiliui vertė sudarė apie 6 tūkst. eurų, o iš viso bankas per devynis šių metų mėnesius šio tipo paskolų suteikė už daugiau kaip 18 mln. eurų, teigiama pranešime.

Sumos svyruoja

Likutinė vertė automobiliams suteikiama labai įvairi – po penkerių metų ji gali būti ir 25, ir 40 proc. Griežtų taisyklių šioje srityje nėra, nes prognozuoti kainą po tiek metų yra be galo sudėtinga užduotis. Pardavėjai apsidraudžia ir likutinę vertę neretai nurodo gerokai mažesnę, nei numatoma, todėl didelė tikimybė, kad, pasibaigus sutarčiai, pirkėjui finansiškai bus naudinga automobilį išpirkti ir iškart parduoti. O kaip suprasti, kada tokia tikimybė didžiausia ir automobilį pavyks parduoti ne tik finansiškai naudingai, bet ir greitai?

Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į numatomą automobilio pardavimą pasibaigus sutarčiai, įvertinti naudotų kainas (ir palyginti jas su naujo), pardavimo greitį galima peržvelgus skelbimus jau šiandien. Papildomai reikėtų įvertinti dabartinę naujo automobilio įrangą. Pavyzdžiui, dabar naudoto mikroautobuso niekas nepirktų be ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), nes ji jau daugelį metų privalomai montuojama į kiekvieną ES parduodamą transporto priemonę ir vairuotojai prie jos yra įpratę. Tikėtina, kad po penkerių metų žmonės vangiau pirks tuos modelius, kurie neturės kai kurių jau šiandien daugeliui žinomų ir naudingų sistemų.

Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į numatomą automobilio pardavimą pasibaigus sutarčiai, įvertinti naudotų kainas (ir palyginti jas su naujo), pardavimo greitį galima peržvelgus skelbimus jau šiandien.

Svarbi kokybė

Pavyzdžiui, "Mercedes-Benz Vito" standartinėje įrangoje yra šoninio vėjo kompensavimo ir vairuotojo dėmesio išlaikymo pagalbinė sistemos, o papildomai užsakomos aklosios zonos stebėjimo, susidūrimo prevencijos ir kitos saugumo sistemos. Dėl šios priežasties dažniausiai lengviau parduodami "premium" klasės automobiliai – ši tendencija galioja tiek asmeninės, tiek komercinės paskirties modeliams.

Nauji jie yra kokybiškesni, geriau sukomplektuoti, tad per kelerius metus moraliai pasensta mažiau, o ir fizinis nusidėvėjimas neretai mažesnis. Tas pats jau anksčiau minėtas "Vito" mikroautobusas turi visiškai cinkuotą kėbulą, tad po penkerių metų jis atrodys gerai, o kai kurių kitų jie gali būti padengti paviršinėmis rūdimis. Kėbulai labai sparčiai rūdija būtent Lietuvoje – žiemą keliuose barstoma druska bei pastovi aukšta santykinė oro drėgmė neigiamai veikia metalines dalis, o cinkavimas yra bene geriausia apsauga nuo vadinamojo rudojo maro.

Lemia niuansai

Kartais automobilio vertė po kelerių metų žmonėms būna neaktuali – dalis pirkėjų renkasi sutartis be likutinės vertės, t.y. sumoka visą automobilio kainą per nustatytą terminą. Tai daryti ne visada naudinga – per laikotarpį, kuris dažniausiai siekia penkerius metus, rinkoje gali nutikti daug pokyčių. Pavyzdžiui, šiandien nusipirktas automobilis po tiek metų gali būti labai nepopuliarus, išaiškėti tam tikrų jo gedimų ir kitų problemų, tad pačiam jį parduoti bus sudėtinga, o toliau naudotis nepatikimu automobiliu taip pat nebus naudinga.

Pasirinkus sutartį su likutine verte, šią riziką prisiima pardavėjas – jeigu automobilis per penkerius metus nuvertėja daugiau, nei buvo numatyta pirkimo metu, pardavėjas vis tiek jį atsiima. O jeigu nutiko priešingai, automobilio rinkos vertė yra didesnė, nei numatyta likutinė vertė sutartyje, jį galima išsipirkti ir pelningai parduoti rinkoje.

Kitas, ne ką mažiau svarbus privalumas – mažesnė mėnesinė įmoka. Pavyzdžiui, jeigu automobilis kainuoja 20 tūkst. eurų, būtina pradinė įmoka yra 2 tūkst. eurų (10 proc. nuo pirkimo kainos), tad, pasirinkus sutartį be likutinės vertės, per 60 mėnesių (penkerius metus) reikėtų sumokėti 18 tūkst. eurų (neskaičiuojant palūkanų, draudimo įmokų ir kitų papildomų išlaidų) – arba 300 eurų per mėnesį. Jeigu automobilis įsigyjamas, pavyzdžiui, su 25 proc. likutine verte (5 tūkst. eurų), per 60 mėnesių reikėtų sumokėti tik 13 tūkst. eurų (arba 217 eurų per mėnesį). Skirtumas – 83 eurai per mėnesį. Ir tai yra premija už tai, kad po penkerių metų (ar kito  laikotarpio) turėsite sprendimo laisvę: galėsite automobilį arba išsipirkti (arba pasirašyti naują sutartį), arba palikti pardavėjui.

„Estijos „Swedbank“ atitinkamoms Rusijos tarnyboms pateikė oficialius paklausimas dėl šios problemos, laukia jos išaiškinimų“, – teigiama „Swedbank“ pranešime.

„Panašių problemų anksčiau buvo kilę ir su „Luminor“ lizinguojamais automobiliais, bet jų priežastys nesuprantamos. Nuo tokių problemų neapsaugota nė viena lizingo bendrovė“, – teigiama Estijos „Swedbank“ pranešė.

Jis savo klientus ragina supratingumo bei apsvarstyti galimybes į Rusiją keliauti autobusais ar traukiniais.

„Dabar „Swedbank“ lizinguojamas automobilis į Rusiją įvažiuoti gali tik tuo atveju, jei už jį sumokamas jo likutinės lizinguojamos vertės užstatas. Užstatas grąžinamas iš Rusijos grįžtant“, – teigiama Estijos „Swedbank“.

„Tendencijas diktuoja rinka. Vis daugiau žmonių, ypač įsigydami didesnius pirkinius, nenori iškart sumokėti visos sumos. Juk galima už naują telefoną, kompiuterį ar net atostogas mokėti nedidelėmis dalimis kas mėnesį, o paslaugą ar prekę gauti iškart. Verslas į tai reaguoja, tad tokiu būdu bus galima įsigyti vis daugiau ir įvairesnių paslaugų“, - teigia finansų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos direktorius Vaidotas Rimeikis.

Pasak plastinės chirurgijos klinikos „Grožio chirurgija“ marketingo ir pardavimų vadovės Renatos Petraitytės, sparčiai auga susidomėjimas galimybe išsimokėtinai pirkti brangesnes ir didesnes grožio procedūras. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet plastinių operacijų pirkimas išsimokėtinai išaugo 25 proc.

„Dažniausiai išsimokėtinai perkamos plastinės operacijos - vokų pakėlimas, krūtinės pakėlimas ar mažinimas, pilvo plastika ar šių operacijų kombinacijos, kurios kainuoja kiek brangiau, tad klientams jas apmokant lizingu tenka ne tokia didelė finansinė našta sumokėti visą sumą iš karto“, - pasakoja R. Petraitytė.

Taip pat pastebimos tendencijos, kad metų pabaigoje mūsų šalies gyventojai įsigyja keliones 2019-ųjų pavasariui, vasarai ir net rudeniui.

Kelionių agentūros „Air Guru“ pardavimų vadovo Tado Čekavičiaus teigimu, jų klientai vis dažniau keliones užsisako iš anksto. Gana dažnai kelionės perkamos ir kaip dovana, tad susidomėjimas kelionėmis kalėdiniu laikotarpiu išauga.

„Perkant iš anksto galima ir sutaupyti. Be to, taip lengviau planuoti savo finansus, nereikia staigiai išleisti didelės pinigų sumos, o tai - itin aktualu šeimoms, kurios kelionę perka 3 ar 4 asmenims“, - sako T. Čekavičius.

Jo manymu, lizingo paslauga labai reikalinga keliones perkančioms šeimoms su vaikais bei kitoms didesnėms žmonių grupėms. Po vieną kelionės išsimokėtinai perkamos rečiau, o keliaujantieji su visa šeima šia paslauga naudojasi labai noriai.

Vidutinis kelionių agentūros klientas - 28-40 metų dirbantis, stabilias nuolatines pajamas turintis žmogus.

Lietuviai dažniausiai renkasi poilsines keliones 7 dienoms „viskas įskaičiuota“ tipo viešbučiuose, o kelionei vienam asmeniui vidutiniškai skiria 500-600 eurų. Kryptys įvairios - nuo Egipto ir Turkijos iki naujų krypčių, tokių kaip Albanija, Bulgarija ar Gruzija. Tiesa, nemažai žmonių keliauja ir į egzotiškas keliones, pavyzdžiui, Pietryčių Aziją.

„Vichy“ vandens pramogų parko generalinio direktoriaus Mariaus Šiškausko teigimu, svarbu klientui suteikti laisvę ir galimybę rinktis, kaip jis nori mokėti už teikiamas paslaugas - ar mokėti visą sumą iškart, ar dalimis išskirstant per pasirinktą laikotarpį.

„Gruodžio mėnesį pas mus vyksta aktyvūs metinių vandens parko lankymo abonementų pardavimai. Juos dažnai įsigyja ne pavieniai asmenys, o šeimos. Taip pat tokie abonementai perkami kaip dovana, todėl lizingo paslauga - labai aktuali“, - sakė „Vichy“ vandens parko generalinis direktorius.

„Įsigyjamų naujų transporto priemonių dalis sparčiai auga pastaruosius kelerius metus. Pernai lizingu naujų automobilių jau buvo nupirkta tiek pat, kiek naudotų, o šiemet pastebimas dar didesnis augimo šuolis. Tam neabejotinai įtakos turi palanki šalies ekonominė situacija, taip pat vairuotojų teikiami prioritetai naujų automobilių privalumams – didesnį komfortą ir vairavimo saugumą, taip pat mažesnę aplinkos taršą užtikrinančioms naujosioms technologijoms. Tikėtina, kad Europos šalyse girdimos kalbos ir svarstymai įvesti aplinkos taršos mokesčius, dar labiau paskatins pirkėją rinktis naujesnius, aplinką labiau tausojančius automobilius“, – komentuoja Saulius Mickus, SEB banko Lizingo departamento direktorius.

Banko duomenimis, per pirmus šių metų aštuonis mėnesius gyventojai lizingu įsigijo daugiau automobilių nei tuo pačiu metu pernai – naujų lizingo sutarčių skaičius padidėjo 20 procentų. Naujiems ir naudotiems automobiliams įsigyti gyventojai šiais metais pasiskolino 26,9 mln. eurų, o tai yra trečdaliu daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

Tarp geidžiamiausių tebėra SUV

Banko duomenimis, gyventojai, kurie dairėsi naudotų transporto priemonių, dažniausiai rinkosi „Volkswagen“ automobilius – kas penktas iš visų lizingu pirktų naudotų automobilių buvo būtent „Volkswagen“. Antri pagal populiarumą išliko ženklo „Toyota“ automobiliai, toliau rikiuojasi „Audi“, „Volvo“ ir BMW.

„Kaip ir pernai, „Volkswagen Passat“ tebėra perkamiausių naudotų automobilių sąrašo pirmoje vietoje. Lietuvos vairuotojai nuo seno yra pamėgę šį modelį dėl patogumo, praktiškumo ir vertės išlaikymo, todėl jo pozicijos išlieka tvirtos“, – atkreipia dėmesį S. Mickus.

Tarp lizingu įsigyjamų naujų automobilių populiariausiu išliko SUV modelis „Kia Sportage“. Kitos populiariausios naujų automobilių, šiemet įsigytų lizingu, markės yra „Škoda“, „Volkswagen“, „Toyota“ ir „Peugeot“.

Greičiau grąžina pasiskolintą sumą

Vidutinė lizingu įsigyto naujo automobilio kaina, banko duomenimis, šiemet yra beveik 26 tūkst. eurų, naudoto – 15 tūkst. eurų. Pirkdami automobilį lizingu gyventojai dažniausiai skolinasi apie 75 proc. jo vertės ir lizingo sutartį pasirašo vidutiniškai penkeriems metams. „Automobilių lizingo rinkoje Lietuvoje matome dar vieną optimistinę tendenciją – daugėja klientų, kurie lizingo įmokas sumoka anksčiau nei planavo tai padaryti. Augant darbo užmokesčiui, finansinių įsipareigojimų turintys gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti dėl ateities, todėl skiria daugiau lėšų įmokoms ir, atitinkamai, greičiau baigia jas mokėti“, – sako S. Mickus.

„Nors naudotų automobilių gyventojai šiemet pirko mažiau, tačiau rinkosi juos brangesnius. Dėl šios priežasties bendra finansuojama suma jiems išliko beveik tokia pat kaip pernai. Bendra finansuojama suma naujiems automobiliams išaugo 20 procentų. Automobilių lizingo rinkoje fiksuojami pokyčiai gerai atspindi ekonominę šalies situaciją. Gerėjant makroekonomikos rezultatams ir atitinkamai augant gyventojų perkamajai galiai vis daugiau jų turi galimybę įsigyti ir geresnį automobilį – visiškai naują arba aukštesnės klasės naudotą“, – komentuoja Saulius Mickus, SEB banko Lizingo departamento direktorius. Iš viso SEB bankas šių metų pirmąjį pusmetį gyventojams, kurie pasinaudojo automobilių lizingo paslauga, suteikė 9 proc. daugiau finansavimo.

Lizingu perkamo naujo automobilio vidutinė vertė šių metų pirmą pusmetį buvo kiek didesnė nei 26 tūkst. eurų, naudoto – per 14 tūkst. eurų. Savo lėšomis gyventojai padengdavo vidutiniškai 27 proc. automobilio vertės (pernai – 25 proc.). Vidutinis lizingo terminas – penkeri metai.

Lizingu naują automobilį įsigiję gyventojai dažniausiai rinkosi „VW Tiguan“, „Skoda Octavia“, „Kia Sportage“, „Skoda Superb“ ir „Nissan Qashqai“. Lizingu pirktų naudotų automobilių penketuko pirmoje vietoje taip pat rikiuojasi „Volkswagen“ atstovas, „VW Passat“, toliau – „Volvo XC 60“, „Nissan Qashqai“, 5 serijos BMW ir „Skoda Superb“.

Pasak SEB banko atstovo, automobilių lizingo paslauga Lietuvoje naudojasi „tiek studentai, tiek pensininkai“, tačiau aktyviausi klientai yra keturiasdešimtmečiai vyrai. Vyriausiam banko klientui, kuris šių metų pirmąjį pusmetį lizingo būdu įsigijo automobilį, buvo 73-eji, jauniausiam – 20 metų. Automobilių lizingo paslauga aktyviausiai naudojosi Vilniaus gyventojai, kurie pasirašo daugiau kaip pusę visų sutarčių.

Kad galėtų pasinaudoti automobilių lizingo paslauga ir pasirašyti sutartį, SEB banko klientai nebeturi vykti į banko skyrių. Pateikus prašymą per interneto banko sistemą, sulaukti atsakymo užtrunka penkias minutes. Jei klientas naudojasi mobiliuoju parašu, automobilių lizingo sutartį jis taip pat gali pasirašyti internetu.

Norint lizingu įsigyti naudotą automobilį, svarbu žinoti, kad lizingo termino pabaigoje jis turi būti ne senesnis kaip 13 metų. Klientas savo lėšomis turi padengti bent 10 proc. automobilio kainos, o mažiausia banko finansuojama suma yra 5 tūkst. eurų. Maksimalus lizingo terminas – septyneri metai. Lizingu automobilį galima įsigyti tiek iš oficialaus automobilių pardavėjo, tiek iš fizinio ar juridinio asmens, transporto priemonės savininko.