„Gyvename labai neapibrėžtu metu, kai vienintelis aiškus dalykas yra nuolatinis visuomenės gyvenimo kitimas, todėl labai svarbu yra sutelkti bendruomenę dirbti kartu. Reikia gebėti prisitaikyti prie pasaulinių geopolitinių, demografinių ir tvarumo aktualijų, tad universitete kyla daug darbo organizavimo, komunikacinių, studentų rengimo ir studijų programų bei mokslinių tyrimų turinio iššūkių“, – kalbėjo LSU rektorė.

D. Rėklaitienė buvo vienintelė kandidatė, dalyvavusi rektoriaus konkurse.

Gyvename labai neapibrėžtu metu, kai vienintelis aiškus dalykas yra nuolatinis visuomenės gyvenimo kitimas, todėl labai svarbu yra sutelkti bendruomenę dirbti kartu.

Kaip pranešė universitetas, pirmajai kadencijai tarybos sprendimu D. Rėklaitienė buvo išrinkta 2018-ųjų gruodį ir taip tapo pirmąja rektore moterimi Lietuvos universitetų istorijoje. Dar metus prieš tai D. Rėklaitienė buvo laikinoji LSU rektorė.

D. Rėklaitienė 1995 metais Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar – LSU) baigė kineziterapijos bakalauro studijas, o 1997 metais tapo kineziterapijos magistre. 2003 metais jungtinėje tuomečių Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantūroje apgynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją.

Nuo 1997 metų ji dirbo asistente ir lektore tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje, nuo 2009 metų buvo Taikomosios fizinės veiklos katedros docentė. 2009–2011 metais D. Rėklaitienė dirbo Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros vedėja, o nuo 2014 metų vadovavo LSU Treniravimo mokslo katedrai.

LSU rektorių penkerių metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia universiteto taryba.

„Rektorės išrinkimas antrajai kadencijai yra natūralus jos jau atliktų darbų įvertinimas ir pasitikėjimo išraiška. Savo energija, tikėjimu universiteto ateitimi ir gebėjimu sutelkti komandą bendrai veiklai D. Rėklaitienė yra puiki LSU bendruomenės lyderė, garbingai atstovaujanti universitetui Lietuvoje bei užsienyje“, – teigė LSU tarybos pirmininkas Ritoldas Narmontas.

Lietuvos sporto universitetas pranešime nurodo esantis vienintelis specializuotas sporto ir sveikatingumo krypčių universitetas Baltijos šalyse, jis ruošia treniravimo, kineziterapijos, visuomenės sveikatos, fizinio ugdymo ir sporto vadybos specialistus.

Kaip pranešė LSU, konkurse gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties, žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją.

Rektorius turės plėtoti tarptautinius standartus atitinkančias studijas ir mokslinius tyrimus, skatinti eksperimentinę plėtrą sporto, fizinio ugdymo, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse.

Dokumentai priimami iki lapkričio 6-osios darbo dienos pabaigos.

Šiuo metu LSU vadovauja Diana Rėklaitienė, penkerių metų rektoriaus kadenciją pradėjusį 2018 metais. Prieš tai metus ji dar laikinai vadovavo universitetui.

Tai – viena iš priemonių, numatytų Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų pasirašytoje sutartyje, apimančioje bendradarbiavimą mokslo, studijų ir praktikos srityse.

Plečiant bendradarbiavimą studijų srityje, keturi universitetai rengia jungtinį studijų modulį, skirtą miesto, regiono iššūkiams spręsti, veiklas ir iniciatyvas viešinti visuomenei.

„Šiuo metu intensyviai rengiamas jungtinis studijų modulis kompleksinėms Kauno miesto problemoms spręsti, kuriame studijuoti bus kviečiami studentai iš visų bendradarbiaujančių universitetų. Džiugu, kad į parengiamuosius šio modulio darbus įsitraukė ne tik administracijos atstovai, bet ir universitetų dėstytojai, ekspertai. Tad jau planuojame, kaip informuoti ir pritraukti studentų šiai perspektyviai iniciatyvai“, – universitetų pranešime sakė LSMU prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis.

Kaip BNS sakė VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė, šiame modulyje studentai galės įgyti tarpdisciplininių gebėjimų, spręsdami realias mieste kylančias problemas.

Kaunas yra kontekstas.

„Subūrėme komandą iš tarpdisciplininių žmonių: sveikatos mokslų, sporto, iš VDU prisijungė menotyrininkai, sociologai, iš KTU – urbanistai, verslo dizaino žmonės“, – sakė S. Pilkienė.

Pasak jos, šie specialistai iki rugsėjo parengs laisvai pasirenkamą modulį, kuriame studentai mokysis analizuoti ir spręsti su miestu susijusius visuomenės iššūkius, tam pasitelkdami skirtingas perspektyvas.

„Tarkime, tai galėtų būti sprendiniai klimato kaitos, miesto taršos, parkavimo, urbanistikos, logistikos, kuriuos padiktuos Kauno miesto strateginis planas, tiek ateinantys iš miesto tyrimo atvejai“, – pasakojo prorektorė.

Akademikės teigimu, šio modulio tikslas – išmokyti studentus bendradarbiauti tarpdisciplininėje srityje, nes tokio požiūrio iš šiuolaikinio specialisto reikalauja rinka.

„Kaunas yra kontekstas“, – sakė S. Pilkienė.

Modulį rengia aštuoni dėstytojai – po du iš kiekvieno universiteto. Pasak VDU atstovės, tai pirmas toks bendras universitetų projektas.

Šį modulį kaip laisvai pasirenkamąjį galės rinktis visų keturių universitetų studentai.

Pasak universitetų, jų studentai jau gali laisvai rinktis dominančius dalykus ir kituose Kauno universitetuose. Išklausiusiems tokį pasirenkamąjį studijų dalyką/modulį studentams rezultatai būtų įskaitomi universitetų studijų reglamentuose numatyta tvarka.

Ateinančiais metais Kauno universitetai taip pat rengiasi suaktyvinti Kauno kaip tarptautinio akademinio miesto statusą, numatyta bendrų projektų kaip pritraukti daugiau užsienio studentų, kaip Kaunas galėtų labiau reprezentuoti kaip patrauklus miestas užsienio studentams.

„Šiandien turime kalbėti ne apie konkuravimą šalies viduje, o apie tarptautiškumo didinimą ir mūsų universitetų patrauklumą studentams iš kitų šalių. Šiandieninis Kaunas, kaip studentų miestas, tikrai turi kuo didžiuotis – nuo studijų krypties pasirinkimo, darbo rinkos pasiūlos iki infrastruktūros plėtros. Esami bei būsimi studentai turi puikias perspektyvas savo ateitį kurti būtent čia ir mūsų universitetų indėlis yra labai svarbus“, – pranešime teigė KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis.

Toliau gerins rodiklius

Pernai LSU buvo 126-oje vietoje, o anksčiau per kelerius metus buvo pakilęs daugiau kaip per 80 pozicijų (2018 m. – 208, 2020 m. – 172).

Geriausias LSU rodiklis fiksuojamas PUB (straipsnių skaičiaus) kategorijoje, kurioje vienintelis šalyje specializuotas sporto universitetas užima 66 poziciją. Be to, dabar LSU į geriausių universitetų šimtuką patenka keturiose iš penkių kategorijų, o 2021-aisiais buvo trijų kategorijų šimtukuose.

Žemesnę poziciją Šanchajaus reitinge lėmė pasikeitusi skaičiavimo metodika. Jei anksčiau CPP (citavimų skaičius straipsniui) rodiklio suminis svoris buvo 25 proc., tai nuo šių metų išaugo iki 30 proc.

Kurdami ateities LSU strategiją akcentuojame ne tik kiekybę, bet ir kokybę.

„Kurdami ateities LSU strategiją akcentuojame ne tik kiekybę, bet ir kokybę, tad per artimiausius kelerius metus stengsimės gerinti CPP rodiklį. Mūsų tikslas – ir šio rodiklio šimtukas“, – kalbėjo LSU mokslo prorektorius prof. dr. Edmundas Jasinskas.

Atrenka ekspertai

Pokytis ir TOP (straipsnių skaičius aukščiausio lygio žurnaluose) rodiklio skaičiavimo metodikoje – suminis svoris nukrito nuo 25 iki 20 proc.

Jei senoji skaičiavimų metodika būtų išlikusi ir šiemet, LSU rikiuotųsi 121-oje pozicijoje.

„Tai yra mūsų tarptautinio matomumo įvertinimas, įrodantis, kad ne tik esame lyderiai Baltijos šalyse, bet ir labai rimtai konkuruojame su pasaulio sporto aukštosiomis mokyklomis. Būti Šanchajaus reitinge neabejotinai svarbu dėl ateities partnerysčių plėtros ir žinomumo tarp potencialių užsienio studentų“, – teigė LSU rektorė profesorė Diana Rėklaitienė.

Šanchajaus specializuotame reitinge dalyvauja sporto srities mokslinius tyrimus plėtojantys universitetai ir jų padaliniai iš viso pasaulio.

Ekspertų komisija iš kelių tūkstančių mokslo įstaigų, vertindama mokslo pasiekimus ir kitus svarbiausius rodiklius, atrenka 300 geriausiųjų. Po išsamios analizės šie sporto universitetai reitinguojami pagal atskirus kriterijus ir sudaromas bendras vertinimo sąrašas.

Lyderis – iš Australijos

Šiemet reitinge pirmas tris vietas užėmė Dikino (Australija) universitetas, Norvegijos sporto mokslo mokykla ir Kopenhagos (Danija) universitetas.

Pagal naujausią Šanchajaus reitingą LSU lenkia žinomas JAV, Kinijos, Brazilijos, Švedijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos ir kitų pasaulio šalių aukštąsias sporto mokyklas, tarp kurių ir žymusis Karolinskos institutas (Švedija, 195 pozicija).

„Dešimtmetį būdamas LKF prezidentu ir iki šiol A. Sabonis glaudžiai bendradarbiauja su LSU dėstytojais ir mokslininkais – krepšinio specialistais, noriai dalijasi savo treniruočių ir varžybine patirtimi. Tai itin svarbu rengiant būsimuosius krepšinio specialistus“, – sakė LSU senato pirmininkas doc. dr. Vidas Bružas.

LSU garbės daktaras A. Sabonis – vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, 1982 m. pasaulio čempionas, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempionas, 1992 m. Atlantos ir 1996 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 1997 m. išrinktas geriausiu Europos krepšininku, 2003 m. su Kauno „Žalgirio“ komanda tapo Lietuvos čempionu ir naudingiausiu Eurolygos sezono žaidėju.

Už nuopelnus sportui ir šalies vardo garsinimą A. Saboniui 1995 m. įteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas, 1996 m. – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas, 1997 m. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.

Per įspūdingą sportinę karjerą Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose A. Sabonis pelnė ir svarbių tarptautinių įvertinimų: 2001 m. jam buvo įteiktas aukščiausias Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) apdovanojimas – Olimpinis ordinas, 2010 m. išrinktas į FIBA šlovės muziejų, 2011 m. – į NBA šlovės muziejų.

LSU garbės daktaro vardas V. Makūnui suteiktas už naujų švietimo idėjų propagavimą ir jgyvendinimą rajono mokymo ir ugdymo jstaigose, už nuolatinj Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimą ir visokeriopą paramą LSU skleidžiant gerąją patirtj apie Universiteto veiklas, organizuojant studentų pedagogines praktikas, jdarbinant LSU absolventus ir teikiant jiems metodinę pagalbą.

„Lietuvos sporto universitetą ir Kauno rajono savivaldybę, kuriai sėkmingai vadovauja V. Makūnas, jau daugelį metų sieja tvirti bendradarbiavimo ryšiai. Gražiomis sporto tradicijomis garsėjančiame Kauno rajone gyvenantys LSU studentai kasmet sulaukia ir finansinės mero fondo paramos – vardinių stipendijų, – teigė LSU senato pirmininkas V. Bružas. – Pastaruoju metu Kauno rajono meras išreiškė norą dar labiau stiprinti bendradarbiavimą su Universitetu, kuriant sporto klasę Garliavos A. Mitkaus pagrindinėje mokykloje. Universiteto dėstytojams ir mokslininkams tai bus puiki galimybė tęsti mokinių stebėjimą ir atlikti mokslinius tyrimus, konsultuoti mitybos, sporto psichologijos ir pedagogikos klausimais, mokyklos vadovybei ir treneriams parengti mokinių atrankos į sporto klasę kriterijus.“

LSU garbės daktarų būryje – daug žinomų Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų, sportininkų ir visuomenės atstovų. Tarp jų – olimpinis čempionas, LSU alumnas Modestas Paulauskas, legendinis treneris, LSU alumnas Vladas Garastas, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje, LSU alumnas Aleksandras Kosauskas, Karolinska (Švedija) universiteto mokslininkas Hakan Westerblad ir kt.

Sutartis pasirašyta tarp keturių aukštųjų mokyklų – Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus Rimanto Benečio, pasauliniai pokyčiai iš jaunosios kartos reikalauja ne tik plataus akiračio, profesinių žinių, bet ir „kritinio mąstymo, atsakingumo, gebėjimo spręsti sudėtingas problemas, mokytis visą gyvenimą, gebėti bendradarbiauti“.

„Tad prisimenant savo šaknis, šiandien sujungti Kauno mieste veikiančių universitetų akademines, mokslines pajėgas, ugdyti stiprią, išprususią jaunų specialistų kartą mums yra ir garbė, ir priedermė“, – sakė  R. Benetis.

Kaip skelbiama, šiuo žingsniu siekiama spartinti mokslo ir naujų technologijų sklaidą visuomenėje, stiprinti miesto akademinę bendruomenę ir Kauno kaip tarptautinio studentų miesto įvaizdį.

Universitetai keisis mokslo ir technologine informacija, kartu rengs ir įgyvendins mokslo tyrimų ir kitų sričių projektus, drauge kurs mokslinę produkciją, dalyvaus mokslo ir kituose renginiuose.

LSMU nuotr.

LSMU teigimu, susitarimu numatyta tarpuniversitetinių studijų dalykų forma leis jaunimui laisvai rinktis dominančius dalykus ir kituose Kauno universitetuose, net jei tos disciplinos tiesiogiai nesusijusios su studijų programa.

Pirmuosius pasirenkamuosius tarpuniversitetinius dalykus studentai galės pasirinkti jau šio semestro pabaigoje ir juos studijuoti nuo rudens semestro.

Taip pat numatyta sukurti jungtinį studijų modulį, skirtą miesto, regiono iššūkiams spręsti, veiklas ir iniciatyvas viešinti visuomenei.

Kaune veikiantys universitetai bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Veikia gabių mokinių ugdymo programa, KTU, LSMU, VDU ir Lietuvos energetikos instituto jungtinių mokslininkų grupių finansavimo projektai.

Pastaroji bendradarbiavimo sutartis aprėpia visų Kauno miesto universitetų bendras veiklas studijų, mokslo projektų, viešosios komunikacijos srityse.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) vykdo projektą „Sporto inventoriaus, skirto Kauno miesto gyventojų fiziniam aktyvumui didinti, įsigijimas“, bendrai finansuojamą valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vykdant šį projektą, įsigytas šiuolaikiškas sporto inventorius.

Kviečiame Kauno miesto vaikus ir jaunimą, senjorus, neįgaliuosius sportuoti naudojantis šiuo inventoriumi LSU sporto bazėse – treniruoklių salėje ir lengvosios atletikos manieže.

Kreiptis tel.+370 699 32433.

Atlyginimas lyg pensija

Lietuvos sporto universitete (LSU) savo požiūrį išdėstė Seulo olimpiniai čempionai Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, buvę šalies rinktinės strategai Kęstutis Kemzūra ir Ramūnas Butautas, LSU rektorė Diana Rėklaitienė.

Krepšinio mokslo konferencijoje „Treniravimas ir vadyba“ taip pat dalyvavo Madrido technologijos universiteto krepšinio tyrėjas Miguelis Angelis Gomezas Ruano, Milano klubo „AX Armani Olimpia“ atletinio rengimo vadovas ir Udinės universiteto krepšinio tyrėjas prof. dr. Francesco Cuzzolinas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Renginys, kurio globėjas – Arvydas Sabonis, buvo skirtas Lietuvos krepšinio 100-mečiui.

Rinktinė – pavyzdys

„Visų pasaulio komandų metraščiuose yra sėkmingų ir krizinių laikotarpių“, – sakė R.Kurtinaitis, kalbėdamas apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.

Mūsiškiai pernai praleido Tokijo olimpiadą, nors iki šiol lietuviai dalyvavo visose vasaros žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo.

Tačiau nacionalinė komanda jau užsitikrino kelialapį į kitą 2023 m. pasaulio čempionato atrankos etapą, o šiemet rugsėjį bandys siekti ir Europos čempionato trofėjų.

„Vyrų rinktinės situacija nebloga. Kol kas nėra svarių laimėjimų, nes pritrūksta sėkmės – vieno laimėto aštuntfinalio ar ketvirtfinalio. Tačiau trenerių štabas labai stiprus, tad, manau, viskas bus gerai“, – reziumavo R.Kurtinaitis.

Anot olimpinio čempiono, vyrų rinktinės rezultatai – pavyzdys, kuriuo galima sudominti vaikus, kad rinktųsi krepšinį. Tačiau būtina skatinti ir jaunimą ugdančių trenerių motyvaciją.

Prioritetas: K.Kemzūros nuomone, pirmiausia pradedančiuosius krepšininkus reikėtų mokyti paties žaidimo, o ne jo schemų. / ltu.basketball nuotr.

„Mano sūnus treniruoja kelias vaikų grupes ir gauna 500 eurų atlygį. Dabar Lietuvoje ir pensijos turbūt didesnės. Kitas dalykas – karjeros galimybės, negerai, jeigu nėra profesinio augimo perspektyvos. Juk sakoma: blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu“, – svarstė R.Kurtinaitis.

„Yra daug sisteminių klausimų. Atlyginimai, motyvacijos skatinimas, perspektyvos matymas – šie dalykai aktualūs ne tik krepšinyje, bet ir kitose sporto šakose. Formuodami sporto politiką ir tobulindami sistemą tikrai stengiamės pakeisti, kad treneris būtų suinteresuotas likti sporto sektoriuje ir keltų kvalifikaciją“, – antrino LSU vadovė D.Rėklaitienė.

Koziris – savitumas

LSU krepšinio studijų ir mokslo centro vadovas doc. dr. R.Butautas iš probleminių aspektų išskyrė ir individualių talentų ugdymą. Būtent tuo garsėja JAV ir kelių Europos valstybių krepšinio mokyklos.

Specialistų pasiteiravome, ar krepšiniui nevertėtų pasekti Lietuvos futbolo federacijos pavyzdžiu, kuri investavo kelis šimtus tūkstančių eurų, kad įsigytų jaunųjų talentų kalve tapusio Belgijos „Anderlecht“ klubo treniruočių metodikas ir specialistų priežiūrą. Prieš tai futbolininkai pirko garsiojo Amsterdamo „Ajax“ programas. Pirmieji tokios strategijos vaisiai gal ir nebuvo labai ryškūs, tačiau kelis gabius žaidėjus jaunimo rinktinėms jau išugdė.

R.Kurtinaitis pripažino, kad apie tai verta pamąstyti. Kiti renginio dalyviai taip pat pabrėžė, kad iš pažangiausių šalių tikrai yra ko pasimokyti, tačiau ir Lietuvos krepšinio metodikos yra stiprios, nors ir labiau akcentuoja komandinį žaidimą.

Svečias: praktikos seminarą surengė Milano klubo „AX Armani Olimpia“ atstovas ir Udinės universiteto krepšinio tyrėjas prof. dr. F.Cuzzolinas. / lsu.lt nuotr.

„Turime savo krepšinio mokyklą. Mus giria už komandinį žaidimą ir negalime to atsisakyti, būtina išlaikyti savitumą, – kalbėjo R.Butautas. – Kita vertus, reikia paisyti pasaulinių tendencijų, kitų šalių patirties ir atitinkamai koreguoti savo darbo kryptis.“

Simpatijos – Ispanijai

K.Kemzūra, dirbantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės stratego Kazio Maksvyčio trenerių štabe, neslėpė, kad jam itin imponuoja ispaniška žaidimo koncepcija, bet kiekvienas treneris turi kurti savo metodiką.

„Dabar tapo iššūkiu atsirinkti, kas mums tinka. Sistemos kūrimas yra trenerio viso gyvenimo darbas, nes reikia prisitaikyti prie įvairių žaidėjų, – sakė jis. – Man patinka Ispanijos krepšinis – jo greitis, agresyvumas, intensyvumas. Ta linkme reikia eiti. Tik kaip? Galima jaunimo žaidime taikyti mažiau vadinamųjų pikenrolų (gynėjo ir aukštaūgio derinių dviese prieš du – aut. past.), tik ar turime tam žaidėjų. Neneigiu individualumo reikšmės, bet ne visada ateina derlingas ruduo. Vis dėlto man krepšinis yra komandinio sporto šaka, kur kiekvienas turi žinoti savo vaidmenį ir to nereikia išsižadėti.“

NCAA – ne rojus

Anot K.Kemzūros, nemažai Lietuvos talentų nubyra baigę krepšinio mokyklas ir nesugeba įsilieti į vyrų krepšinį.

„Niekas neatkartos NCAA modelio, nors bandymų su studentų lyga buvo. Dabar iki 18 metų turime aiškią ugdymo piramidę, čempionatus, lygas, o vėliau iki pat kokių 23-ejų metų atsiveria skylė, – įvardijo K.Kemzūra. – Galima važiuoti už Atlanto. Turime ir blogų, ir gerų pavyzdžių. Mums gal ir sunku konkuruoti su JAV, bet ten yra ir gerų trenerių, ir nelabai. Todėl svarbiausia tinkamai pasirinkti.“

Šiuo metu bene didžiausios viltys siejamos su NCAA augančiais jaunaisiais talentais Ąžuolu Tubeliu ir Augustu Marčiulioniu. R.Kurtinaitis nesiryžo įvardyti, ar du Lietuvos krepšinio perliukai nesuklydo nelikę tobulėti stipriausiuose Lietuvos klubuose, bet atskleidė, kad pastaruoju metu universitetai už Atlanto susiduria su ugdymo iššūkiais.

„Prieš keliolika metų pasikeitė JAV krepšinio sistema ir dabar jaunuoliai negali sportuoti tiek, kiek nori. Universitetuose treniruočių laikas yra ribojamas, nes ten norima, kad sportininkai gyvenime turėtų kažką daugiau nei tik krepšinis, – pabrėžė R.Kurtinaitis. – Bendrauju su NBA treneriais, jie jau negauna tokio kokybiško produkto iš universitetų, kaip anksčiau. Todėl dabar NBA žaidžia per 100 užsieniečių.“

Anot jo, Lietuvoje išsprendus tobulėjimo nuo 18 iki 23 m. problemą, jaunimui būtų galima pasiūlyti visavertį 10 mėnesių per metus krepšinio krūvį.

Nesusitarė civilizuotai

Konfliktas tarp LSU ir R.Paulausko kilo, kai specialistas iš universiteto informacinės mokymosi sistemos pašalino krepšinio metodikos medžiagą.

Toks trenerio poelgis įvertintas kaip savavališkas ir neteisėtas.

Pernai rugpjūtį Kauno apylinkės teismas R.Paulauską pripažino kaltu dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims: jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą ir nurodė atlyginti LSU per 2 tūkst. eurų civilinę žalą. Skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą.

„Kalbama apie neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims. Tas neteisėtumas turėjo būti įrodytas. Tuo metu dirbau LSU, todėl turėjau visas galimybes įkelti ir ištrinti medžiagą. Mano veiksmų neteisėtumo niekas neįrodė. Sakyčiau, visai nenagrinėjo, nors aš visą laiką šį klausimą kėliau“, – „Kauno dienai“ teigė R.Paulauskas.

Treneriui R.Paulauskui jau dviejų institucijų teismai nebuvo palankūs. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Krepšinio treneris tikino, kad medžiaga, kurią jis ištrynė išeidamas iš darbo, yra iškirtinai jo dėstymo metodika, o ne universitetui kurta mokymo programa. Tačiau LSU rektorė Diana Rėklaitienė laikosi priešingos pozicijos.

„Dėstytojas atsakingas už savo programą ir medžiagos pateikimą. Visa medžiaga sudedama į elektroninę erdvę ir tai yra tas turinys, už kurį dėstytojui yra sumokama. Ta medžiaga tampa universiteto nuosavybe penkerius metus“, – aiškino rektorė.

Ar akademinė visuomenė šį ginčą galėjo išspręsti civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojo proceso kirčiais? „Čia pats Rūtenis pradėjo. Jis norėjo išeiti ir ištrynė tą medžiagą. Buvo likę dar du mėnesiai iki jo išėjimo. Mes paprašėme sukelti atgal. Užuot įkėlęs, jis per advokatus atsiuntė raštą ir atsisakė tai daryti. Kai sužinojome, kad nedarys, nuėjome kitu keliu – kreipėmės į policiją“, – pasakojo D.Rėklaitienė.

„Policija prašymą atmetė, sakydama, kad nėra priežasčių ikiteisminiam tyrimui. Tada jie (LSU – red.past.) keliavo į prokuratūrą ir rado gerą užtarėją, kuris pritaikė tinkamą straipsnį. Jeigu mes tai pritempiame prie poveikio elektriniams duomenims, pagal tokią logiką kiekvienas mokyklos mokytojas, kuris į nuotolinio mokymo platformą įkelia bet kokią medžiagą, gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, – piktinosi R.Paulauskas.

Viliuosi, kad ši išnagrinėta byla suteiks aiškumo ir užkirs kelią panašiems galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje.

Metų įdirbis

R.Paulauskas LSU dirbo nuo 2012 m. spalio kviestiniu dėstytoju, o nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. su LSU sudarė terminuotą penkerių metų darbo sutartį, pagal kurią jam skirtos docento pareigos.

Teismo nagrinėjamu objektu tapo 2016 m. pradėta kurti programa „Krepšinio treniravimas ir valdymas“ ir jos aprašai. Prieš kuriant modulius, buvo parinkti jų koordinatoriai. R.Paulauskas buvo vieno modulio koordinatorius ir vienintelis dėstytojas.

LSU atstovai nurodo, kad R.Paulausko pareiga buvo sukurti moduliui tinkamą medžiagą ir ją įkelti į e.mokymo sistemą. Jau prasidėjus mokslo metams, 2019 m. rudenį, R.Palaulauskas pranešė nuo 2020 m. sausio 1 d. išeinantis iš darbo.

Teisme LSU atstovai aiškino nežinoję dėstytojo išėjimo priežasčių. „Kauno dienai“ R.Paulauskas aiškino, kad spaudimą ėmęs jausti dar 2019 m. vasarą.

„LSU rektorė man papriekaištavo, kad vasarą dėsčiau „Tarptautiniame krepšinio universitete“. Gavau žinutę, kad to daryti negalėjau. Buvo sumažintas darbo užmokestis ir tada aš nusprendžiau išeiti iš darbo. Likus savaitei iki išėjimo, pradėjo tyrinėti, ką aš dėsčiau, kad galėtų perduoti kitiems dėstytojams“, – teigė R.Paulauskas.

Jis nesigina, kad iš parengto modulio ištrynė sukeltą medžiagą ir vaizdo įrašus.

„Buvo kuriama programa. Aš buvau pagrindinis tos programos rengėjas. Visi aprašai ir pagrindinė dalis buvo mano sukurta. Ją tvirtino senatas ir studijų kokybės vertinimo centras. Ši medžiaga, be abejo, yra universiteto nuosavybė, jos niekas negali paimti, pavogti ir pan. Aš, kaip dėstytojas, savo dalyko metodinę medžiagą atsinešiau iš ankstesnės darbovietės ir ja dalijausi – pagal tai, ką aš buvau pasiruošęs, pagal daugybės metų įdirbį. Jokios kalbos apie kitų dėstytojų medžiagos paėmimą nėra ir negali būti. Aš naudojausi savo medžiaga, pateikiau ją studentams, juos mokiau“, – aiškino krepšinio treneris.

R.Paulausko nuomone, kiekvienas dėstytojas atsineša savo paskaitų medžiagą ir įkelia ją į elektroninę erdvę, todėl jis, nieko blogo nemanydamas, savo paskaitų medžiagą išsiėmė ir atlaisvino vietą kitam dėstytojui.

Netikėtai dingo

LSU vadovybė dar iki R.Paulausko išėjimo iš darbo pastebėjo, kad iš e.mokymo sistemos dėstytojas pašalino medžiagą, ir kreipėsi į jį ragindama atkurti tai, kas buvo. Ji teigė, kad R.Paulauskas atsisakė tai padaryti, todėl, nelaukdama, kol jis pats išeis iš darbo, atleido už šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus.

Trenerio atleidimas atsidūrė ant Darbo ginčų komisijos stalo. Komisijos sprendimu, LSU teisėtai atleido R.Paulauską iš darbo. Šis darbo ginčas civiline tvarka persikėlė į teismą. Lygiagrečiai prokuratūra jau ėmė aiškintis R.Paulausko veiksmus dėl ištrintos medžiagos laikydamasi baudžiamojo kodekso. Civilinis procesas buvo sustabdytas, laukiant teismo verdikto baudžiamajame procese.

Teismuose aiškinantis medžiagos ištrynimo niuansus, LSU laikėsi pozicijos, kad sukurtas modulis ir visa jame esanti mokymo medžiaga, kuriuos sukūrė darbuotojas, eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas darbo funkcijas, penkeriems metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

„Būdamas LSU darbuotojas, R. Paulauskas tapo darbo grupės nariu, jo paskirtis – parengti naują ir vienintelę jungtinę studijų programą, t.y.  sukurti naujus modulius ir juos dėstyti. Už tai R. Paulauskui buvo mokamas darbo užmokestis. Jis už universiteto lėšas vyko į užsienio stažuotes, naudojosi universiteto infrastruktūra ir ištekliais”, – aiškino LSU rektorė D.Rėklaitienė.

Anot rektorės, naujai parengtas modulis ir visa jame sudėta medžiaga  yra atestuojami. Sukurtos medžiagos autorystė nesikeičia, ji lieka to žmogaus, kuris ją sukūrė, o štai nuosavybė jau ne jo. „Čia kaip paveikslas, jį nusiperkame, tačiau parsinešus namo jo autorystė nesikeičia, pasikeičia tik jo savininkas. Šiuo atveju lygiai tas pats. Medžiagos autorystė lieka to dėstytojo, tik savininkas yra universitetas“, – tęsė D.Rėklaitienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad R.Paulausko teiginys, kad ištrintą medžiagą jis atsinešė iš kitos institucijos, neatitinka tikrovės. LSU jis dirbo nuo 2012 m., o naujas modulis, kurio medžiagą ištrynė, buvo kuriamas kartu su kitais universiteto dėstytojais.

Pasiėmė tik savo?

Krepšinio treneris R.Paulauskas intelektinės nuosavybės niuansus mato visiškai kitaip. „Jei aš savo automobilį pasistačiau svetimame kieme, dėl to jo nuosavybė nesikeičia. Jis ir toliau lieka mano, o ne to kiemo savininko“, – palyginimą pateikė R.Paulauskas.

Jis tvirtino, kad, išeidamas iš darbo, iš e.mokymo sistemos išėmė tik savo paskaitų turinio šablonus, parengtus PPT formatu. Juose buvo tik medžiagos pagrindinės tezės, citatos, tam tikri vaizdo įrašų fragmentai, sąvokos ir trenerio požiūrio į dalyką interpretacija, tyrimų rezultatai, bet ne visa teorinė medžiaga.

„Informacija, kuri buvo pateikta, yra mano ilgametės akademinės ir praktinės veiklos rezultatas: ji parengta iki man įsidarbinant LSU, o ne sukurta einant darbines pareigas šiame universitete”, – savo laikėsi R.Paulauskas.

Aktualu ir kitiems

LSU rektorė D.Rėklaitienė atkreipė dėmesį į tai, kad universitetas, pasirašydamas darbo sutartį su dėstytoju, laimėjusiu konkursą docento pareigoms, su juo sieja savo ilgalaikius planus ir teisėtai tikisi susitarimų vykdymo.

„Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jei kiekvienas darbuotojas, išeidamas iš darbo, išsineštų ar sunaikintų viską, ką jis buvo sukūręs ar pagaminęs, – kas tuomet atsitiktų su įmonės veiklos tęstinumu?“ – retorinius klausimus kėlė rektorė.

LSU rektorės D.Rėklaitienės teigimu, tai, ką treneris sukūrė dirbdamas pas juos, tampa universiteto nuosavybe. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

D.Rėklaitienė atmetė tai, kad ginčo objektu tapusi medžiaga buvo reikalinga kitiems dėstytojams, kad R.Paulauskui išėjus jie galėtų tęsti trenerio pradėtą darbą.

„Tuos kelis mėnesius, iki jam išeinant iš LSU, medžiaga ir informacija buvo reikalinga studentams”, – sutrikdytą mokymosi procesą minėjo rektorė.

D.Rėklaitienė kritiškai įvertino ir buvusio dėstytojo sprendimą universitetą palikti jau prasidėjus mokslo metams. Anot rektorės, R.Paulauskas net nenurodė išėjimo priežasties, o jo išėjimas sutrikdė ugdymo procesą.

„Labai apmaudu, kad, praėjus daugiau nei 30 nepriklausomybės metų, visuomenėje yra priimtinas požiūris, kad tai, kas yra ne privataus asmens, bet valstybės, galima nesaugoti, nepaisyti įstatymų ir susitarimų“, – stebėjosi rektorė.

Ji neabejojo, kad ši byla palietė viso aukštojo mokslo sistemai aktualią problemą. Esą ir kiti universitetai susiduria su panašaus pobūdžio klausimais, kurie dažnai lieka neatsakyti, o problemos neišspręstos ir nutylėtos. „Viliuosi, kad ši išnagrinėta byla suteiks aiškumo ir užkirs kelią panašiems galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje“, – apkaltinamųjų nuosprendžių reikšmę pabrėžė D.Rėklaitienė.

Telpa į mikroautobusą

Į Lietuvos sporto universiteto (LSU) inovatyvios mobiliosios laboratorijos pristatymą atvyko ne tik E.Stanionis, bet ir olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Marekas Blaževičius. Žinomo lengvosios atletikos trenerio Alekso Stanislovaičio vardu pavadintame manieže svečiams buvo pademonstruotos Lietuvos sporto mokslo galimybės. Kai kurios jų – unikalios.

Taip aukštai mokslo galimybių kartelę iškėlė naujoji Sporto mokslo laboratorija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) finansuotas projektas vakar buvo pristatytas visuomenei.

Į vieną mikroautobusą telpančioje laboratorijoje surinkta kelios dešimtys šiuolaikinių aparatų ir įrenginių, kuriais galima visapusiškai ištirti žmogaus organizmą. Nuo judesio trajektorijos taisyklingumo iki kraujo mėginių analizės, nuo reakcijos greičio iki raumenų sandaros tyrimų – aparatūra suteikia duomenis net apie smulkiausius aspektus. Bet, anot LSU rektorės Dianos Rėklaitienės, būtent, atrodytų, smulkūs pranašumai leidžia išugdyti čempionus.

Komandoje – 28 mokslininkai

„Stebėdami žiemos olimpines žaidynes dar kartą įsitikinome, kokią didžiulę įtaką sporto pasiekimams turi technologijos. Kartais jos lemia ne ką mažiau nei pačių atletų pastangos ir treniruotės“, – kolegei pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Sporto technologijos kartais lemia ne mažiau nei pačių atletų pastangos ir treniruotės.

Kad ir kokie modernūs ir brangūs būtų įrenginiai, jie savaime rezultatų nepagerins. Didžiulę reikšmę turi ir duomenis analizuojančių specialistų kompetencija. Ne veltui naujojoje laboratorijoje darbuosis 28 mokslininkai, išmanantys ne tik fiziologiją, biochemiją, mediciną, bet ir daugelį kitų aspektų.

„Turime viską, kuo gali pasigirti geriausios pasaulio laboratorijos. Pavyzdžiui, garsiosios įmonės „Nike“ laboratorija naudojasi tomis pačiomis technologijomis, – teigė viena projekto kuratorių, buvusi daugkartinė Lietuvos bėgimo čempionė, LSU docentė Jūratė Stanislovaitienė. – Jei mūsų laikais būtume turėję galimybę naudotis tokiomis laboratorijomis, net neabejoju, kad mūsų rezultatai būtų dar geresni.“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Išbandys praktiškai

Prie LSU veikiančio Sporto mokslo ir inovacijų instituto specialistai, vadovaujami mokslų daktaro Gedimino Mamkaus, ketina darbuotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Mobilioji laboratorija jau lankėsi ne vienoje šalies mokykloje, kur tyrė moksleivių sveikatą. Taip pat ketinama tirti ir senyvo amžiaus žmones, suteikiant jiems konkrečių patarimų.

Be to, mokslininkai dirbs įvairių sporto šakų treniruočių stovyklose, varžybose. Per porą valandų laboratorija gali ištirti iki 40 žmonių.

„Ketinu pasinaudoti bent keliais testavimo paketais rengdamasis savo svarbiausioms karjeros kovoms. Noriu pagerinti ištvermę, reakciją ir kitus aspektus. Papildomi duomenys tam tikrai pravers“, – neabejojo E.Stanionis, kurio po poros mėnesių Dalase (JAV) laukia kova su WBA čempionu Radžabu Butajevu.