Paklausta, kodėl Valentino dieną mini iš anksto ir ar tikrai lietuviai gali sau leisti pirkti žvakes už kelis tūkstančius eurų, veikli moteris tik mirkteli, kad tai padarė dėl dviejų labai svarbių priežasčių: pirmoji, nes tikrąją Valentino dieną su šeima ilsėsis prie Indijos vandenyno, o antroji – Meilės dieną reikia švęsti kasdien.

„Valentino diena – tai meilės diena. O man meilės diena yra kasdien – kasdien noriu jausti gyvenimo pulsą ir jaustis mylima bei geidžiama, kasdien noriu girdėti iš savo vyro komplimentus ir turėti bent kelias jaukias, intymias tik mudviejų akimirkas. Akimirkas, kai sumigus vaikams, užsiplikome arbatos, užsidegame žvakę ir tiesiog kalbamės. Man atrodo, kad nereikia specialių datų, kad pasakytume brangiems žmonėms, kaip juos mylime. Nes tai svarbu daryti kasdien“, – savo požiūrį į meilę išsakė K. Strolienė.

R. Andre nuotr.

„Krispo“ įkūrėja ir vadovė K. Strolienė sako, kad atstovauti vienam brangiausių prancūzų prekių ženklui – didžiulė pergalė ir kartu garbė. „Lalique“ – tai ne šiaip gražios ir brangios žvakės, tai – meno kūriniai, kuriems neabejingi meno gerbėjai, kolekcionieriai. Tai šimto metų istoriją skaičiuojantis prekių ženklas, kurio krištolinės žvakės gaminamos rankomis, dekoruojamos auksu ir platina. Tai tarsi relikvijos, perduodamos iš kartos į kartą, šeimos židiniai. Todėl kaina ir yra kaip meno kūrnių“, – sakė K. Strolienė.

R. Andre nuotr.

Pasak M. Petruškevičiaus, tokiai šaliai, kaip Lietuva, turėti „Lalique“ atstovus – didžiulis pasiekimas. René Lalique – tai garsiausias XIX–XX amžių sandūros laikotarpio „Gražiosios epochos“ („La Belle Epoque“ – pranc.), pasižymėjusios klasikine estetika, menininkas, juvelyras ir poetas, kuriam pasaulinę šlovę atnešė unikalūs stiklo dirbiniai. Nuo 1907 metų René Lalique stiklo kūriniai pelnė daugiausia apdovanojimų ir pripažinimo. Be to, jis išrado ir kvepalų buteliuką, sukūrė opalinį stiklą.

R. Andre nuotr.

René Lalique darbais buvo išpuoštas „Orient Express“  traukinį ir „Normandy“ kruizinis laivas, taip pat jis suprojektavo Rond Point des Champs Elysées fontanus ir sukūrė daugybę objektų – nuo kasdieniškesnių iki pačių drąsiausių, sulaukusių tarptautinės sėkmės. Po jo mirties veiklą tęsė sūnus Marcas Lalique, kurio didžiausias nuopelnas prekių ženklui – krištolo įvedimas. Būtent krištolinės žvakės iki šiol garsina Lalique šeimos vardą ir yra geidžiamiausias produktas.

R. Andre nuotr.

Šiandien prie įmonės vairo stovi Marie-Claude Lalique, Rene anūkė, kuri išsaugojo senelio dvasią ir perėmė įmonės valdymą. Ji ne tik atgaivino papuošalų ir juvelyrinių dirbinių gamybą, nuo ko Rene ir pradėjo savo amatą, bet ir išplėtė veiklą. Kartu su parfumeriais pradėjo kurti namų kvapus ir kvepiančias žvakes.

Išgirdęs, kad gimusiems po Avino ženklu atėję 2024-ieji metai prabėgs tarsi lenktynėse, o noras viską pasiekti iš karto gali iškrėsti žiaurų pokštą, be to, laukia pamokos ir išbandymai santykiuose su draugais ir giminaičiais, garsiausias Lietuvos dekoratorius, tarptautinio pripažinimo sulaukęs 39-erių Mantas Petruškevičius tik numoja ranka.

„Nebijau jokių iššūkių todėl, kad aš jų turiu kiekvieną dieną, ir jau esu užsigrūdinęs. Jei mano gyvenimas būtų sėslus, būtų nuobodoka“, – teigs M. Petruškevičius.

Tuo metu Skorpiono ženkle gimę broliai dvyniai krepšininkai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai komentuodami jiems skirtas astrologų prognozes naujiems metams, kaip visada šmaikštaus, ir nevengs vienas kito pašiepti. Broliai Lavrinovičiai prisipažins nesantys idealūs sutuoktiniai.

„Stengiamės tobulėti ir kiekvienais metais vis daugiau skirti dėmesio žmonoms...“, – pasakos broliai.

Paklaustas, ar moka ilsėtis tarp gausybės darbų ir projektų, nuomonės formuotojas Naglis Bierancas atviraus, kad jam, kaip daugumai Mergelių ženklo atstovų, būdingas darbštumas, todėl jis mėgsta dirbti ir yra labai atsakingas, bet nepamiršta ir patinginiauti.

„Išnaudoti laisvą laiką nieko neveikimui moku profesionaliai, nes esu profesionalus sofų gulėtojas, moku labai gerai bimbinėti iš kampo į kampą, ir nesijausti dėl to kaltas“, – teigs N. Bierancas.

O štai modelis, „SbyS“ prekės ženklo įkūrėja, 38-erių Simona Starkutė prisipažins, kad praėjusiais metais jos geraširdiškumas ir vėl pakišo jai koją. Paklausta, ko tikisi iš atėjusių 2024-ųjų metų prisipažins, kad pagal Zodiako ženklą ji – jautis, tad jai įprasta arti savo vagą.

„Man niekas niekada gyvenime nekrito iš dangaus. Aš niekada nesu laimėjusi loterijoje, todėl naujais metais tikiuosi vienintelio dalyko – daug darbų“, – teigs S. Starkutė.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., per LNK.

M. Petruškevičius ir jo komanda tampa svarbiausių Lietuvos ir užsienio turtuolių švenčių liudininkais. Neverta stebėtis, kad dirbant tokiuose renginiuose, daugybė detalių turi būti likti paslaptyje, o tai geriausiai garantuoja konfidencialumo sutartis. Tačiau kokie dažniausiai čia pasitaikantys reikalavimai?

„Su Lietuvos ponais pasirašinėjame daug dokumentų, bet man tai – ne naujiena, nes su užsienio klientais dėl visų įslaptintų informacijų reikia pasirašinėti net po šimtą lapų. Tokių sutarčių norintys žmonės dažniausiai turi už tai atsakingą komandą. Ji prižiūri, kad būtų užklijuotos visų telefonų kameros, kad niekas iš komandos nevaikščiotų ne su kompanijos apranga“, – pradėjo vardinti M. Petruškevičius.

TV3 nuotr. 

Kaip pasakojo floristas, gėles puokštėms ir dekorui jo komanda visuomet siunčiasi iš Nyderlandų, nes būtent ten suplaukia visos pasaulio gėlės. O štai tinkamų rekvizitų komanda ieško visame pasaulyje, mat skirtingai šventei reikalingas vis kitoks. O kokios gėlės yra pačios brangiausios?

„Atrodytų, kad rožė yra standartinė gėlė, bet jų kainos gali būti labai didelės. Pavyzdžiui, karališkos rožės, kurių dalis net ir pavadintos monarchų vardais. Jos labai kvepia ir jų auginimo kiekiai yra labai limituoti. Viena tokia rožė aukcione gali kainuoti apie 10–15 eurų, tačiau, kas parduotuvėje pirks vieną dieną stovintį žiedą už 30-40 eurų? Pamenu, kad kartą tokių rožių dekorui esame užsakę net apie 20 tūkstančių“, – pasakojo floristas.

Tačiau darbas su gėlėmis yra tik dalis to, ką šiandien daro M. Petruškevičius – visai neseniai jo kurta vazos ir gėlių kompozicija sužavėjo visą pasaulį.

TV3 nuotr. 

„Tai buvo vienkartinis iššūkis, išskirtinis projektas – Venecijos bienalės dalis. Ten buvo išrinkti 10 geriausių dekoratorių, kuriems pasiūlyta galimybė sukurti vazas iš Murano stiklo. Tai buvo prestižo klausimas“, – pasakojo M. Petruškevičius.

Vėliau net trijų kūrėjų vazų tiražas buvo kiek padidintas, todėl dabar M. Petruškevičiaus vazą būtų galima rasti tiek Italijoje, tiek Lietuvoje, tiek ir Brazilijoje.  „Pirmoje vietoje man yra prestižas, lygis, gerai atliktas darbas, o po to jau visi finansiniai klausimai“, – kalbėdamas apie savo darbo subtilybes sakė jis.

Atviras pokalbis su M. Petruškevičiumi ir linksmas žaidimas – trečiadienį, laidoje „Gero vakaro šou“, 19.30 val. per TV3.

M. Petruškevičius atskleidė, kodėl šeimos modelis – mylima antra pusė, namas ir vaikai – jo nevilioja.

„Nenoriu būti butaforinis ir sakyti, kad laimė yra gyventi su tuo ar anuo, turėti vaikų, namą – visa tai ne man“, – teigė M. Petruškevičius.

Prabangiausias pasaulio vietas garsenybių vestuvėms dekoruojantis M. Petruškevičius savęs sėsliame gyvenimo kelyje kol kas nemato: laisvos sielos menininką traukia pokyčiai ir potyriai.

Man turbūt būtų nuobodu mylėti vieną gėlę.

„Man turbūt būtų nuobodu mylėti vieną gėlę“, – kukliai šypsodamasis pripažino floristikos meistras.

Vis dėlto pati įsimylėjimo būsena, M. Petruškevičiaus teigimu, yra itin svarbi jo kasdienio gyvenimo bei kūrybinio įkvėpimo dalis. „Manau, kad man įsimylėti yra būtina ir aš tą daryti turiu priverstinai. Turiu sutikti tokią gražią gėlę, kurią, eidamas pieva, norėčiau nuskinti“, – laidoje šmaikštauja garsus meno pasaulio atstovas.

 G. Jauniškio nuotr. 

Reiklus sau ir kitiems

Gražiausios gėlės paieškos vyrą lydi ir karjeroje: laidos metu kūrėjas atvirai pasakojo apie vidinį norą nuolat siekti tobulybės ir dėl to kylančius iššūkius.

„Man daug kas siūlo atsipalaiduoti, leisti komandai aplink mane išsiplėsti ir perleisti jiems visą valdymą, bet aš vis dar kažkaip nepaleidžiu“, – apie perfekcionizmą bei vadovavimą atviravo žymusis floristas.

Nors dekoro meną įvaldęs M. Petruškevičius, prisimindamas vaikystę, džiaugėsi, jog užaugo Lietuvoje, tačiau kurti vien savo gimtinėje jis nenorėtų – tai reikštų stagnaciją.

„Įrodyti Šiauliuose ar Panevėžyje, kad moki gerai surišti puokštę – čia nėra ir niekada nebuvo mano siekiamybė. Visada norėdavau kažko daugiau ir dabar to paties noriu. Visi projektai užsienyje, prestižiniai renginiai, garsių kompanijų vardai, su kuriais bendradarbiauju, mane labai įkvepia ir kartais tai nėra apie atlyginimą, tiesiog suteikia labai didelių pliusų ir neleidžia būti prarūgusiu vandeniu, kuris nuolat kuria vietinei publikai“, – aiškino kūrėjas.

Paklaustas, ar būtų norėjęs augti kitokiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, Italijoje, M. Petruškevičius nė sekundės nedvejojęs šyptelėjo: „Nereikia nuo vaikystės gyventi rūmuose, kad turėtum gerą skonį. <...> Pas mane tokių rūmų nebuvo – gal ir gerai, kad nebuvo, nes aš dabar bandau juos kurti kitiems.”

Matant, kaip atrodė prabangios stilistės ir modelio Astos Valentaitės, prodiuserės, televizijos laidų vedėjos Vaidos Poderytės vestuvės, ko gero, neverta stebėtis, kad žinomos moterys svarbiausios šventės gyvenime dekoratoriumi pasirinko 36-erių M. Petruškevičių. Ir tai tik pora jo įspūdingų darbų.

Kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikai, kai floristas asmeninėse šventėse bus ne mada, o būtinybė. Juk ankščiau puokštes nuotakoms kurdavo gėlių pardavėjai kioskeliuose, o išgirdę apie floristo specialybę modavo ranka sakydami, kad ji nereikalinga, juk gėles į vazas mokame pamerkti ir patys. Dabar M. Petruškevičius šį laiką puikiai pamena ir sako daug prisidėjęs prie to, kad toks požiūris pasikeistų.

Stengiuosi nebūti tuščia puodyne, nesikartoti, nes žmonės kaskart tikisi kažko naujo, nematyto ir įspūdingo.

Paklaustas, iš kur semiasi idėjų, Mantas nuoširdžiai sako nežinantis, tad kartais ir pats savęs to klausiantis. „Stengiuosi nebūti tuščia puodyne, nesikartoti, nes žmonės kaskart tikisi kažko naujo, nematyto ir įspūdingo...“ – pasakojo M. Petruškevičius. Kiek Mantui teko dirbti ir ką paaukoti tam, kad taptų vienu iš dešimties geriausių Europos floristų? Kodėl, anot jo, klysta manantys, kad dekoratoriaus darbas švarus ir lengvas? Ir ką, pasak Manto, reikėtų pamiršti svajojantiems apie sėkmę ir pripažinimą?

Kadrai iš įspūdingiausių M. Petruškevičiaus puoštų švenčių ir interviu su garsiu floristu – gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pirmadienio vakarą, 20 val., per LNK.

I. Marozienė mirė būdama 63-ejų. 

Verslininkės draugas, floristas Mantas Petruškevičius „Facebook“ pasidalino bendra nuotrauka su I. Maroziene ir paraše: „Irena! Be Tavęs bus labai labai liūdna... Pasiilgsiu. Love u“. Žinomas vyras pridėjo, kad su I. Maroziene juos siejo 20 metų draugystės.

Verslininkę pažinoję turbūt pastebėjo, kad moteris mėgdavo puoštis drabužiais, sukurtais Lietuvos dizainerių. Vienas jų – Egidijus Rainys – pasidalijo jautriu įrašu, kuriame teigė, kad I. Marozienė turėjo įtakos jo karjerai.

„Šiandien laukiau... Tai turbūt skaudžiausias neįvykęs susitikimas mano gyvenime. Ašaros kaupiasi gerklėje ir sunku parinkti tinkamus žodžius. Aš visada prisiminsiu, kas mane jauną, šviežiai iškeptą dizainerį paėmė už rankos, pasitikėjo ir padėjo tapti tuo, kuo esu. Ačiū, I. Maroziene, už viską. Ir netiesa, kad nepakeičiamų nėra... Lieka didelė tuštuma...“ – rašė E. Rainys.

Nuostabos ir liūdesio neslėpė ir komunikacijos konsultantas Artūras Povilaitis.

„Išgirdus man pasidarė sunku! Net kažką pasakyti sunku, net kažką parašyti sunku! Visiškai netikėta ir labai labai liūdna!“ – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.

Prisiminimais dalijosi ir sporto žurnalistė Laima Janušonytė.

Ji mokėjo džiaugtis gyvenimu, jį labai mylėjo ir brangino, ir gyveno.

„Yra žiauriai, tiesiog nepakeliamai liūdna ir graudu, kai išeina tavo bendraamžiai… Mes nebuvome geros draugės, bet geros pažįstamos. Keliai susitikdavo labai, labai seniai, kokiose nors automobilių lenktynėse, paskui pas draugus, šventėse ar „Amatininkuose“... I. Marozienė buvo... tiesiog ranka nekyla rašyti buvo... Ji – visada besišypsanti, pozityvi, graži, visada kupina gerų jausmų, draugiška ir labai geranoriška. Ji mokėjo džiaugtis gyvenimu, jį labai mylėjo ir brangino, ir gyveno... Stipri, talentinga, daug pasiekusi moteris. Jai dar gyventi ir gyventi, ir mylėti, ir šampaną gerti, ir su draugais švęsti gyvenimą... daug visko. Deja, Irutė išėjo vakar. Taip staiga, per greitai, tikrai per anksti... Kai išeina bendraamžiai – susimąstai: kiek liko tau? Ar ta vasara dar pasikartos? Ar susitiksi su savo draugais, ar išgersi taurę vyno, ar dar prisės šalia tavo sena gera pažįstama? Liūdesys... Nuoširdi užuojauta Irutės dukroms Birutei ir Justinai, artimiesiems, draugams ir visiems, pažinojusiems šią nuostabią, energingą, gyvenimą mylinčią moterį. Labai tavęs ilgėsimės, Iručiuk“, – rašė L. Janušonytė.

I. Marozienei dėkingumą reiškė ir dainininkas Petras Daunys. Vyras verslininkei dėkojo už palaikymą ir galimybę pažinti.

„I. Maroziene, tu mūsų Saulė ir šviesa, energija ir šiluma. Dėkingas tau už tavo plačią širdį kaip jūra, nuoširdumą, dosnumą ir tikrumą. Dėkingas, kad tik dėl Rasos Barauskaitės tave pažinau. Taip pat dėkingas, kad visoje situacijoje vienintelė mus palaikei ir nuoširdžiai džiaugeisi. Dėkingas, kad galėjau su tavim pliurpt Molėtuose, vaikščiot prie jūros ar dainuot per tavo paskutinį gimtadienį... Tu man visad liksi šviesa. Kuri užgeso. Bet tu mūsų saulė, saulėlydis ir saulėtekis tuo pačiu. Aš Tave myliu! Ilsėkis ramybėje“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė P. Daunys.

Dvi planuotojos šventę planavo beveik trejus metus.

Pasak vestuvių planuotojos Gintarės Dapkutės Rodriguez, dėl karantino ir kelionių ribojimų vestuvių datą teko keisti net du kartus, o ieškant vietos ceremonijai ir šventei, buvo aplankyti gražiausi, prabangiausi viešbučiai visoje Italijoje, vilos Romoje, Florencijoje ir Venecijoje. Trijų dienų šventėje linksminosi 110 svečių iš viso pasaulio. Įdomus faktas – aptarnaujančio personalo buvo beveik tiek pat, kiek ir svečių – 96 žmonės. Šventei, kurioje buvo trys skirtingos dalys, dekorą kūrė dekoratorius Mantas Petruškevičius.

Įspūdingoms vestuvėms Mantas pasakos sunaudojęs daugiau nei 40 tūkstančių hortenzijų, rožių, ir orchidėjų žiedų, kurios specialiai sunkvežimiuose su šaldytuvais buvo atvežtos iš Kolumbijos, Ekvadoro ir Olandijos. Pakalnutės, iš kurių buvo sukurta nuotakos puokštė, augintos specialiai, todėl nieko stebėtino, kad vien puokštė kainavo 1000 eurų. Sietynus, įspūdingas vazas, netgi skėčius specialiai šiai šventei Mantas pirko ir siuntėsi iš Prancūzijos, Italijos bei Vokietijos. Ir visa tai – dėl vieno vienintelio vakaro. Mantas neabejoja, kad kai kuriems tai gali pasirodyti tikras pinigų švaistymas, tačiau taip manantiems jis turi atsakymą.

„Tuštybių mugė tai yra tam, kas neturi pinigų, o kas turi pinigų, jiems tai ne tuštybių mugė. Tai čia du labai skirtingi dalykai. Visi, kas neturi pinigų, kas negali sau leisti, visi sako, kad tai yra tuštybių mugė, nes daugiau neturi ką pasakyti...“ – įsitikinęs M. Petruškevičius.

Tuo metu žinoma radijo ir televizijos laidų vedėja Ieva Stasiulevičiūtė papasakos apie pradėtą vestuvių vedėjos karjerą, ir atskleis, kodėl moteris šioje sferoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. „Man vis dar labai keista save vadinti – Ieva, jūsų vestuvių vedėja. Labai juokinga, aš gyvenime kaip svečias esu buvusi dvejose vestuvėse, abi poros išsiskyrė. Aš niekaip neišteku, tai bent kitus sutuoksiu...“, – sakys I. Stasiulevičiūtė.

Moteris atskleis, kad vienas pirmųjų klausimų, kuriuos užduoda klientams susitikimo metu – ar jums tikrai reikia vedėjo. „Mano darbas nėra visus linksminti ir statyti ant kojų. Esu tarpininkė, šventės koordinatorė, kuri it šventės šeimininkė rūpinasi, kad visiems būtų jauku, ir nieko netrūktų“, – apie nematomą darbo dalį pasakos Ieva.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ apie pasakiškų vestuvių užkulisius – nuo finansų iki organizatorių, vedėjų ir fotografų paslapčių šį pirmadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Kalėdos Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių namuose – šventas reikalas. Ir čia kasmet susirenka net 26 artimiausi gausios šeimos nariai. Vieną kartą dėl to, kad Kalėdos apskritai įvyktų, jas šeima nusprendė švęsti gruodžio 18 dieną. Kaip į tokią žinią sureagavo artimieji?

„Atsimenu, kai pasakėme, ypač vyresnioji karta liko nesuprausi: ką? Kalėdos 18 dieną?! Tačiau man atrodo, kad Kalėdas galima švęsti bet kada. Labai gerai, kai pavyksta tikslią datą, yra be galo smagu, bet, jei nepavyksta, padarykime 18-ąją. Ir, kas įdomiausia, tai buvo geriausios Kūčios. Niekur niekam nereikėjo skubėti, lėkti, absoliučiai visi galėjo. Ir visi sakė, kad buvo geriausios šventės“, – teigia ji.

Moteris sako: labai dažnai viską per daug sureikšminame ir norime, kad viskas pavyktų tobulai, dėl tos įtampos galime net ir susipykti. Todėl visiems į viską siūlo žiūrėti paprasčiau. Labiau atsipalaiduoti rekomenduoja ir Mantas Petruškevičius, kalbėdamas apie namų puošybą.

Manau, visiems reiktų mažiau viską sureikšminti. Koks skirtumas, viena ponia bus pasipuošusi viena girlianda daugiau ar mažiau.

„Manau, visiems reiktų mažiau viską sureikšminti. Koks skirtumas, viena ponia bus pasipuošusi viena girlianda daugiau ar mažiau“, – šypsosi Mantas. Laidoje Mantas papasakos ir apie naują tendenciją, kuri atsirado Lietuvoje. Savo namus gausiai mėgstantys dekoruoti klientai žinomam dekoratoriui prieš žiemos šventes išvykdami į keliones palieka savo namų raktus, kad grįžus viskas alsuotų Kalėdomis. O kartais namų dekorui išleidžia daugiau pinigų, nei milžiniškas erdves norintys papuošti prekybos centrai.

Dažnai tėvai guodžiasi, kad šiandieniniai vaikai nesidomi, nenori dalyvauti procese, o paauglių net ir per Kalėdas negalima ištraukti iš savo kambario. Apie tai „XXI amžiaus laidoje“ taip pat pasisakys Austėja. „Man atrodo, kad nepaprastai svarbu yra turėti taisykles nuo ankstyvos vaikystės. Dėl to, kad jeigu nebus aišku, koks yra šeimos lūkestis vaikams, kai jiems yra treji, tikrai nebus aišku, koks yra, kai jiems yra trylika. Netgi elementarus dalykas kaip apranga. Mes kalbėdavome, kad yra šventė, todėl pasipuoškime. Atsimenu keliamus klausimus – taigi būsim tik mes, kam čia reikia. Tačiau kai pamatė, kad yra taisyklė ir tradicija, kad taip bus visada – klausimų nebekyla. Ir kaip smagu, kai susitinkam, o brolis sako sesei – gerai atrodai“, – pasakoja ji.

Dekoro meistras ir, rodos, pompastikoje kasdien besimaudantis M. Petruškevičius, kalbėdamas apie savo Kalėdas prisipažins: jo namuose nerasi nieko panašaus į įspūdingus jo dekoruojamus viešbučius ar restoranus: „Priklausau tai paprastų žmonių kategorijai, kuri uždeda keletą papuošimų ir gana. Kiekvienais metais važiuoju pas senelį. Ten metai iš metų stovi ta pati eglė, paprasta, natūrali, su tarybiniais žaislais. Ir man tai didelis malonumas matyti tuos pačius kabančius žaislus. Nesinori nieko keisti.“

Aš nežinau, kodėl mes visada renkamės tą metalinį kūgį, kuris stovi Katedros aikštėje. Aš rinkčiausi tą, kuri stovi Vatikane.

Laidos metu M. Petruškevičius pažers kritikos Vilniaus miesto eglei ir miesto dekoravimu besirūpinantiems žmonėms: „Visos eglės atrodo per grubios, nesvarbu, kad jas išrenka gražiausiomis pasaulyje. Aš nežinau, kodėl mes visada renkamės tą metalinį kūgį, kuris stovi Katedros aikštėje. Aš rinkčiausi tą, kuri stovi Vatikane. Ne sukapota į dalis ir atvežta metalo krūva, o natūrali eglė su savo pakrypusiu kamienu, kuri spinduliuoja tikrąją kalėdinę dvasią. Galbūt mano dizainas irgi daug kam nepatinka, bet mes dar turėtume stipriai padirbėti su miesto puošimu. Mano žodis galbūt nereikšmingas, nes ten viską sprendžia bobulytės ir dėdulės, kurie neturi labai gero skonio. Tačiau tos sintetinės spalvos mane tiesiog erzina. Prie mūsų miesto man nedera mėlynas arba baltas apšvietimas. Gatvėse irgi prideda tų visokiausių plastikinių dekoracijų, kurios šviečia šlykščiomis mėlynomis spalvomis kaip pigiose kaimo diskotekose.“

Todėl ir namus derėtų spalvinti jaukiomis spalvomis. O kaip tai padaryti – tiesiai iš geriausio Lietuvos dekoro meistro lūpų, jau šią šeštadienio pavakarę „XXI amžiaus laidoje“, 17.25 val., per LNK.

M. Petruškevičius į laidos vedėjų Justino Jankevičiaus ir Mindaugo Stasiulio klausimą, kaip laikosi, atsakė, kad puikiai, bet labai darbingai: „Išties įtemptas labai sezonas, atrodo, kad nebuvo nei jokių krizių, nei pandemijų, labai suskubo visi tuoktis“, – pasakojo Mantas.

Laidos vedėjai daug klausinėjo svečio apie vestuves. Floristas papasakojo, kad daugiausiai jam teko pirkti net 40 tūkstančių rožių tik vienam vakarui. Ir pridūrė: „Dabar yra tokia tendencija, kad dekoras labai reikšmingas, pasiturintys vyrai labiau domisi dekoru ir žavisi gėlėmis nei nuotaka“.

M. Petruškevičius pasidalino ir ne viena smagia istorija, nutikusia per sutuoktuvių šventę. Pavyzdžiui, jis papasakojo apie praeitą savaitgalį vykusias vestuves, kuriose personalas sumušė jaunikį.

Tačiau labiausiai tiek laidos vedėjus, tiek studijos svečius prajuokino šmaikšti istorija apie per vestuves dingusį „tinginį“. „Kažkas pasigedo močiutės padovanoto „tinginio“ ir iškėlė didžiausią skandalą, kur jis dingo, o po to prisiminė, kad pati jaunoji jį suvalgė“, – pasakojo M. Petruškevičius.

Floristas „Gero vakaro šou“ laidoje taip pat papasakos apie dabartines gėlių madas ir tendencijas, kaip jis uždirbo pirmuosius pinigus ir prisimins kultinę televizijos laidą, kurią vedė – „Mados reidas“.

Daugiau juoką keliančiu istorijų iš M. Petruškevičiaus lūpų bei smagų žaidimą, kurio metu jis turėjo pademonstruoti, kaip gerai atpažįsta gėlių rūšis, žiūrėkite 19.30 val. „Gero vakaro šou“ laidoje per TV3.

Ir visas vargas – dėl šio vienintelio vakaro, po kurio kalnai gėlių keliaus į šiukšlyną. Tačiau Mantas iš visų jėgų stengiasi sukurti tokią atmosferą ateisiantiems svečiams, kurios jie nepamirštų galbūt ir visą likusį gyvenimą.

35-erių Mantas atrodo niekuo nepasikeitęs nuo tų laikų, kai buvo dažnas vakarėlių svečias. Gal tik rengiasi nebe taip puošniai, kaip anuomet. Mantas ir neslepia, kad kasdien nuo devynių ryto jis dieną pradeda sporto salėje.

„Tas žinomumas, kuris man buvo gan malonus anksčiau, jau dabar yra nubrauktas, – šį sekmadienį „Delfi TV“ gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“ prisipažins Mantas ir neslėps, jog jis pramogų pasaulyje neturėjo nė vieno tokio žmogaus, kuriuo galėtų visiškai pasitikėti, ir sunkią akimirką išsipasakoti. – Nereikia visiškai pasitikėti kažkuo vienu. Nes ir geriausi draugai gali išduoti. Aš pasitikiu savimi.“

Mantas jau seniai apleido žvaigždžių vakarėlius, turtingų ponių draugiją, beveik nebedalina interviu ir vengia viešumos. Mantas neslepia visiškai susikoncentravęs į savo darbą, nes turi didžiulių ambicijų – jis siekia būti vienu geriausių dekoratorių visame pasaulyje. Jis jau ir turi ne vieną apdovanojimą. Žinomas lietuvis pripažintas vienu geriausių Pabaltijos šalių dekoratorių.

„Aš tai galvoju, kad ir dabar tos kritikos sulaukiu įvairios. Dieve, ką ta kritika, man tai patinka. Aš esu susitaikęs su tuo, aš esu susigyvenęs, manęs nei skaudina, nei žeidžia. Žmonės tiesiog kartais nieko neveikiantys kritikuoja dėl to, kad savęs nėra taip stipriai gyvenime išreiškę, kaip aš“, – apie piktus lietuvių žodžius sako Mantas.

Mantas neslepia – pastaruosius kelerius metus jis jaučiasi išties save realizuojantis, radęs savo vietą po saule, todėl jam nebereikia arogantiškos žvaigždės pozos ir dailių kostiumų. Pokalbis su M. Petruškevičiumi šį sekmadienį gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“ 20 val.