Renginys pradėtas Marijono Mikutavičiaus daina „Aš tikrai myliu Lietuvą“, o paskui dainos „Aš esu vėliava“ žodžiai skambėjo „Gilijos“ mokyklos pradinukų lūpose.

Kartodama žodžius, mokyklos kieme šoko visa bendruomenė.

Šiai Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo šventei paminėti choreografiją kūrė ir šokio vaikus mokė šios mokyklos šokių vadovas Rolandas Stonys.

Pasak mokytojo, tai pirmieji metai, kai prie šokio prisijungė ir mokyklos administracija.

„Vaikai, jau mokėdami šokį, vis tiek brovėsi pas mane net ir per pertraukas, o per pamokas sakydavo, kad nori dar kartą pakartoti šokį, nors jį jau ir buvo puikiai išmokę. Noriu pasidžiaugti, kad šiais metais šokio mokėsi ne tik vaikai, bet ir administracija, kolegos taip pat ateidavo pasimokyti šokio judesių per pertraukas“, – kalbėjo R. Stonys.

Beje, užpernai Kovo 11-osios proga „Gilijos“ pradinukai taip pat šoko masinį šokį pagal tą pačią V. Bareikio dainą „Aš esu vėliava“, šiais metais, pasak mokytojo, patys vaikai pasirinko šią dainą.

Šiemet mokiniai neprivalėjo rankose laikyti vėliavėlių. Pasak R. Stonio, vaikams buvo suteikta saviraiškos laisvė ir pasipuošti trispalvėmis jie galėjo, kaip patys norėjo.

Ne vienerius metus mažieji uostamiesčio patriotai masiniu šokiu mokyklos kieme su mažytėmis trispalvėmis rankose sutinka artėjančią Kovo 11-ąją. Šįkart čia buvo ir ukrainietiškų akcentų.

Šis pilietiškumo ugdymo renginys buvo skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 33 metų sukaktį.

Mokyklos bendruomenės nariai – mokiniai, jų tėveliai, įstaigos darbuotojai – rinkosi mokyklos kieme, pasipuošę lietuviška atributika.

Visi kartu sugiedojo Lietuvos himną, išklausė mokyklos direktorės Lauros Vaitkienės sveikinimo kalbą ir dovanojo Lietuvai masinį šokį pagal M. Mikutavičiaus dainą.

„Aš tikrai myliu Lietuvą!“ – skambėjo „Gilijos“ mokyklos pradinukų lūpose.

Iniciatyva: vaikus šokio judesių šiai šventei kasmet moko mokyklos šokių mokytojas R. Stonys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kartodami šiuos žodžius kartu su M. Mikutavičiumi, kurio balso įrašas griaudėjo mokyklos kieme, mažieji patriotai šoko mojuodami mažytėmis trispalvėmis.

Šiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventei paminėti choreografiją kūrė ir šokio vaikus mokė šios mokyklos šokių vadovas Rolandas Stonys.

Mokytojas neslėpė, kad ruoštis tenka net kelias savaites. Anot R. Stonio, vaikai būna labai užsidegę, noriai mokosi judesių.

Šis masinis šokis esą labai geras sprendimas paminėti Nepriklausomybės atkūrimo dieną, nes norisi ne sėdėti ir klausytis kalbų, o judėti.

Ši šventė jau tampa mokyklos tradicija, nes masinis šokis suteikia bendrystės ir pasitikėjimo savo valstybe jausmą.

Vadinamasis flashmobas – masinis patriotinis šokis Klaipėdos „Gilijos“ pradinėje mokykloje buvo šokamas jau šeštą kartą, o „Vyturio“ mokykloje – antrą.

Šį kartą Nepriklausomybės vaikai Lietuvos laisvę sveikino pagal Marijono Mikutavičiaus dainą „Pasveikinkim vieni kitus“.

Taip jaunieji uostamiesčio patriotai masiniu šokiu mokyklos kieme su mažytėmis trispalvėmis rankose sutinka artėjančią Kovo 11-ąją šventę.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šventei paminėti choreografiją kūrė ir šokio vaikus mokė šiose mokyklose dirbantis šokių vadovas Rolandas Stonys.

„Per dvi mokyklas šio šokio išmokyta 1,2 tūkst. vaikų. Vaikai ateidavo repetuoti ir per pertraukas. Tam šokiui suburta visa bendruomenė – ir mamos, ir tėčiai, ne tik vaikai. Šitas masinis šokis – labai geras sprendimas paminėti Nepriklausomybės atgavimo dieną, nes norisi ne sėdėti ir kalbų klausytis, o – judėti. Šį kartą šokome pagal M.Mikutavičiaus dainą „Pasveikinkim vieni kitus“. Ar ateičiai mums pakaks patriotinių kūrinių masiniam šokiui? Manau, taip. Mažiausiai 10–20 metų tikrai nepritrūksime“, – pasidžiaugė R.Stonys.

Ankstesniais metais Kovo 11-osios proga „Gilijos“ pradinukai taip pat šoko masinį šokį ir pagal kitas M.Mikutavičiaus dainas – „Trys milijonai“ ir „Aš tikrai myliu Lietuvą“.

„Mes laisvą Lietuvą sveikiname šokiu. Šį šventė jau tapo mūsų mokyklos tradicija. Šitas masinis šokis suteikia bendrystės, pasitikėjimo jausmą. Tai mūsų visos mokyklos bendruomenės gestas, parodantis, jog lygiai prieš 30 metų kovo 11-ąją įgyta laisvė mums yra brangi“, – kalbėjo „Gilijos“ mokyklos vadovė Renata Mikienė.

Rugsėjo 21-ąją minimos Tarptautinės taikos dienos proga sostinės centre surengtas bendras šokis – „flashmobas“, į kurį, nepaisydami lietaus, entuziastingai jungėsi Vilniaus šokėjai ir praeiviai.

Pačiame Gedimino prospekte, šalia V.Kudirkos aikštės, šokti už taiką ne tik pasaulyje, bet ir savo gyvenime ragino VŠĮ „Savanorių centras“ bei „Showmakers“ akademija.

Darganotą dieną praskaidrinusi iniciatyva – pasaulinio projekto „Peace one Day” dalis, taigi tuo pat metu taikos šokį šoko ir įvairių pasaulio miestų dalyviai. Kad lietuviai tikrai ne prastesni už juos, kad nėra abejingi smurtui, karui ir nori gyventi taikoje, įrodys renginio metu filmuotas vaizdo klipas.

„Flashmobo“ rengėjai prisijungti kvietė visus: senus ir jaunus, studentus ir šeimas, konservatorius ir socialdemokratus, vaikas ir pensininkus. O „Show Makers Akademijos“ vadovas Šarūnas Kirdeikis pasidžiaugė, kad lietuviai jau yra pakankamai drąsūs, kad išdrįstų prisidėti prie bendro šokio gatvėje ir vylėsi, kad daugumos kuklumą ir nepasitikėjimą savimi pamažu nugalės noras pajusti bendruomeniškumą, džiaugsmą būti kartu.

Šeštadienį „flashmobe“ daugiausia dalyvavo šokėjų iš vaikų ir jaunimo klubo „Verdenė“, šokių studijų „Vijūnas” ir „INdY DANCE”, grupės „Boom Dance“, Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos. Prie jų ryžosi prisijungti jaunuolių būreliai, ypač studentų „naujokų“, į ritmą bandė pataikyti lietaus ir balų mėgėjai – mažieji vilniečiai, šokančiuosius smalsiai stebėjo ir apie renginį klausinėjo turistai, o vyresnio amžiaus žmonės šokiu ir veikliu jaunimu grožėjosi iš tolo – patys savo drovumą šokti „nurašė“ amžiui.

Palinkėti vieni kitiems taikos ir doros vilniečius kvietė ir Planetos piliečių sąjunga. Popietę prie Baltojo tilto ji surengė Taikos dienos šventę, kuri truks iki 19 val. Čia laukia krištolinių dubenų bei Aleksandro Belkino atliekama džiazo muzika, meditacija ,,Prabusk, Žmonija”, akcijos „Laimingas vanduo“ ir „Apkabinkime Žemę“, uždegta Taikos ugnis.

Apie Tarptautinę taikos dieną

Jungtinių tautų organizacija paskelbė rugsėjo 21-ąją Tarptautine taikos diena (iki 2002 m. ši diena buvo minima trečią rugsėjo antradienį). Diena minima nuo 1981 metų.

Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus.

Organizaciją „Peace one Day” 1999 m. įkūrė filmų prodiuseris Jeremy Gilley. Jos tikslas – kad Taikos diena įsitvirtintų visų valstybių institucijose ir taptų savaime egzistuojančiu reiškiniu. 2012 – aisiais metais apie „Peace one Day” organizaciją žinojo daugiau negu 280 milijonų žmonių. Remiantis tyrimu, mažiausiai 2% iš šių 280 milijonų elgėsi taikiai per šią dieną.

Šiais metais rugsėjo 21 dieną žmonės buriasi ir dalyvauja eisenose net 65-iose pasaulio šalyse, renginiai už taiką vyksta daugiau negu 400 skirtingų pasaulio miestų.