„Teismo mediacija baigėsi šalims nesusitarus, derybų detalės konfidencialios ir negali būti atskleidžiamos“, – BNS šią savaitę informavo Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Klaipėdos baseinas, kurio statybos atsiėjo apie 16,6 mln. eurų, buvo atidarytas 2018-ųjų birželį nepašalinus daugybės defektų, užfiksuotų akte. Vėliau jų padaugėjo ir galiausiai savivaldybė 2019 metų pavasarį kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų pagrindinį rangovą „Axis Industries“ ir jau bankrutavusią bei išregistruotą bendrovę „Deglas“ atlikti atitinkamus darbus.

Viena didžiausių problemų – vandenį praleidžianti nardymo šachta.

Po devynių mėnesių mediacijos penktadienį šioje byloje vyko teismo posėdis, jie numatyti ir kovo pabaigoje bei balandį.

Anot savivaldybės teisininko, kol vyko mediacijos procesas, Klaipėdos savivaldybė patikslino defektų Klaipėdos baseino nardymo šachtoje šalinimo kainą. Tai padaryta po gautos antros teismo ekspertizės.

Šiuo metu savivaldybė iš bendrovės „Axis Industries“, kuri statė Klaipėdos baseiną ir buvo atsakinga už nardymo šachtos įrengimą, prašo teismo priteisti 1,14 mln. eurų defektų šalinimo išlaidų bei 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašoma priteisto teisinės pagalbos išlaidas.

Patikslintas savivaldybės ieškinys sumažintas apie 11 tūkstančių eurų. Anot Klaipėdos apygardos teismo, tai padaryta motyvuojant, kad dalies defektų šalinimo kaina dubliuojasi, o dėl kai kurių trūkumų nėra rangovo kaltės.

„Bylos nagrinėjimo metu dalis smulkių defektų buvo pašalinta, tačiau esminiai trūkumai, kurių egzistavimo atsakovai neneigia ir kurių šalinimo kaštai yra dideli, vis dar yra nepašalinti, nors nuo ieškinio teismui pateikimo jau yra praėję daugiau kaip trys metai“, – teigė A. Kačalinas.

Nardymo šachta, kuri netrukus po atidarymo ėmė leisti vandenį, jau trejus metus dėl nesandarumo neveikia. Anksčiau savivaldybė skelbė, kad tai bus viena moderniausių devynių metrų gylio šachtų Baltijos šalyse. Jos įrengimas kainavo kiek daugiau kaip pusę milijono eurų.

Šioje šachtoje buvo numatytos treniruotės narams ir tarnybų atstovams, jų praktikavimasis šaltuoju metų laiku.

Dėl nesandarumo iš šachtos pro nesandarius plyšius veržęsis vanduo iškilnojo grindis. Byloje iš viso išvardyta apie pora šimtų defektų.

Rangovas ir daugelis subrangovų su jiems pareikštais reikalavimais nesutinka. Su aptiktais trūkumais baseino šachtoje nesutinka ir ją įrengusi bendrovė „Montuotojas“.

Bendrovės gynėjas anksčiau teisme motyvavo, jog netinkamas šachtos metalas buvo pasirinktas techniniame projekte, o defektus nulėmė ir netinkama priežiūra.

Motyvuojama, jog kai kurie defektai atsirado dėl koncesininko, paties Klaipėdos baseino kaltės.

Šią savaitę priimtos pataisos apriboja galimybę taikyti privalomąją mediaciją sprendžiant civilinius ginčus, kai ginčo šalys yra smurto artimoje aplinkoje subjektai.

Už tai numatančias Mediacijos įstatymo pataisas balsavo 121 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pataisų iniciatorė socialdemokratė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad privalomas mediacijos taikymas civiliniuose ginčuose tais atvejais, kai vyko smurtas artimoje aplinkoje, prieštarauja pačiai mediacijos esmei, kad taikaus susitarimo pasiekimas derybų keliu galimas tik tarp lygiaverčių šalių.

„Visi suprantame, kad smurto artimoje aplinkoje atveju smurtautojas kontroliuoja auką, tai lygiavertės taikios derybos nėra įmanomos“, – pažymi D. Šakalienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras svarstymo metu sakė, kad tais atvejais, kai yra smurtas artimoje aplinkoje, santykiai tarp šeimos narių yra labai įtempti, privalomoji mediacija ne tik kad nepadėtų išspręsti, bet turbūt sukeltų dar didesnį konfliktą tarp šalių. Pasak jo, šios pataisos leis teismui nuspręsti, kad ne visais atvejais būtų privaloma mediacija.

Pagal priimtus įstatymo pakeitimus privalomoji mediacija negalės būti taikoma šeimos ginčuose, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo sieks smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis bus galimas smurtautojas ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje.

Tačiau jei šeimos ginčą privalomosios mediacijos būdu sieks spręsti smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, jam išliks teisė kreiptis dėl privalomosios mediacijos ir galimybė ginčo šalims nemokamai pasinaudoti mediacijos paslaugomis.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, po trečiadienį priimto Ministrų kabineto sprendimo įkainiai šią kadenciją keliami jau trečią kartą.

„Tobulindami valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, siekiame, kad teisinės paslaugos būtų teikiamos tiems, kuriems jų labiausiai reikia – mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet kartu būtų ir aukštos kokybės. Todėl didindami valandinį įkainį, tikimės pritraukti kuo daugiau geriausių advokatų ir mediatorių“, – sako E. Jankevičius.

Pasak Teisingumo ministerijos, Lietuva, palyginti su kitomis šalimis Baltijos šalimis, turi didžiausią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėjų ratą, bet advokatai gauna mažesnį atlygį už suteiktas paslaugas.

Lietuvoje antrinė teisinė pagalba teikiama visų rūšių bylose, o pavyzdžiui, Latvijoje – tik civilinėse ir išimtiniais atvejais – administracinėse bylose, bei, teisėjo sprendimu, kitose bylose.

Ministerijos duomenimis, pernai vien civilinėse ir administracinėse bylose antrinė teisinė pagalba Lietuvoje buvo suteikta 13 206 atvejais, kai tuo tarpu Latvijoje – 1 081.

Antrinę teisinę pagalbą Lietuvoje nuolat teikia per 50 advokatų, o esant poreikiui, galima pasitelkti apie 500. Mediaciją gali teikti 521 mediatorius.

Nustatytą užmokestį kiekvienam advokatui ir mediatoriui išmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi teisinei pagalbai skirtą laiką ir išlaidas.

Nepilnamečio vaiko materialinis išlaikymas

Pasak Klaipėdos apylinkės teismo, ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo, pagal 2019 m. duomenis, patenka tarp dažniausiai civilinėse bylose, šeimos teisiniuose santykiuose, nagrinėjamų ginčų, ir tokių ginčų per 2019 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 8 156.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius teigia, kad dažniausiai asmenys į teismą kreipiasi prašydami nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo ar motinos priteisti pusę minimalios mėnesinės algos dydžio.

„Taip, turbūt, yra dėl to, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Žinoma, be šio orientacinio teismų praktikoje suformuoto kriterijaus yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, o būtent, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Be to, teismo pareiga yra atsižvelgti ir į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą“, – teigė V. Pliuskevičius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą įtvirtinančias teisės normas, yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Pilnamečio vaiko materialinis išlaikymas (parama)

Išlaikymas pilnamečiui vaikui iš vaiko tėvų gali būti teismo priteistas keliais atvejais:

– kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas;

– kai tėvai turi galimybę išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama.

Kaip ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo atveju, taip ir šiuo atveju, nagrinėdamas pilnamečio vaiko reikalavimą, pareikštą tėvams dėl išlaikymo priteisimo, teismas nustato tokį išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir kuriuo būtų užtikrintos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti. Pilnamečio vaiko išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tėvai neprivalo išlaikyti pilnametystės sulaukusių vaikų, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Sutuoktinių tarpusavio materialinis išlaikymas

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pažymėtina, kad sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Yra laikoma, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.

Jei dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi, kai vaikui jau yra sukakę dešimt metų, tai teismas įsiskolinimą priteistų tik už trejus paskutinius metus, o ne už visus dešimt metų.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka nutraukta, neturi teisės reikalauti priteisti išlaikymą. Įdomu tai, kad, kai buvęs sutuoktinis, iš kurio teismo priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.

Pilnamečių vaikų pareiga materialiai išlaikyti tėvus

Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus tėvus ir jais rūpintis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus reiškia finansinės paramos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, tėvams mokėjimą. Tai yra pilnamečių vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais bei jiems padėti teikiant reikalingą materialinį išlaikymą.

Materialinis išlaikymas tėvams gali būti priteistas ne visais atvejais – teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos materialiai išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, ar tuo atveju, jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą, vertina byloje esančias faktines aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, išlaikymo bylose vadovaujasi proporcingumo principu.

Teisėjas V. Pliuskevičius pabrėžia, kad kiekvienam besikreipiančiajam dėl išlaikymo priteisimo svarbu žinoti, kad ieškovas, su kuriuo gyvena vaikas, turi pasirinkimo teisę dėl bylos teismingumo. Tai reiškia, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas ne tik pagal atsakovo, bet ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

„Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. O jei asmuo kreipiasi ne tik dėl išlaikymo priteisimo, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, svarbu žinoti ir tai, kad įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius trejus metus skaičiuojant iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos, pvz., jei dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi, kai vaikui jau yra sukakę dešimt metų, tai teismas įsiskolinimą priteistų tik už trejus paskutinius metus, o ne už visus dešimt metų“, – kalbėjo teisėjas.

Mediacija bylose dėl išlaikymo

Ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo priskiriami šeimos bylų kategorijai, tokios bylos dažnai yra lydimos emocijų, kadangi ginčo šalys tokiose bylose yra esami ar buvę artimi asmenys, turintys vienas kitam vienokių ar kitokių asmeninio pobūdžio nuoskaudų. Tačiau būtent bylose dėl šeimos teisinių santykių teisminei mediacijai perduotų bylų skaičius 2019 m. didėjo labiausiai, net 52 procentais, ir siekė 292 atvejus. Be to, tokio pobūdžio bylos – ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo – pakankamai dažnai baigiami šalims sudarius taikos sutartį teismo proceso metu.

Teisėjas V. Pliuskevičius teigia, kad mediacija yra puiki galimybė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, ypač šeimos bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų ir yra svarbu išsaugoti taiką bei gerus šalių santykius. Dėl mediacijos svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo pakeitimams, šeimos bylose buvo įtvirtinta privalomoji mediacija.

„Pagal naująjį teisinį reguliavimą mediacijos inicijavimas yra privalomas – bendro abiejų šalių arba kurios nors vienos šalies prašymo pateikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nesant bendro šalių prašymo, mediaciją inicijuojant tik vienai ginčo šaliai, o kitai ginčo šaliai nesutinkant, neatsiliepiant į kvietimą dalyvauti mediacijoje, ginčas sprendžiamas teisme. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pirmiausia reikia inicijuoti privalomąją mediaciją, ir prie ieškinio kreipiantis į teismą pridėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotą pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo arba mediatoriaus pažymą dėl mediacijos įvykdymo. Priešingu atveju, teismas, nustatęs, kad nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija, atsisako priimti ieškinį“, – aiškino teisėjas V. Pliuskevičius.

„Gana dažnai tarp šalių kilusius ginčus galima išspręsti be teismo pagalbos – abiem pusėms susėdus prie stalo ir ieškant abi puses tenkinančio susitarimo“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot ministro, išplėtus galimybę administracinius ginčus spręsti mediacijos būdu, greičiau bus rastas bendras sutarimas, taupomos ir privačių asmenų ir valstybės biudžeto lėšos.

Skirtingai negu šeimos ginčuose, administracinėse bylose mediacija nebus privaloma – taikoma tik šalių prašymu ar sutikimu. Pavyzdžiui, bus galima tartis ginčuose dėl žalos atlyginimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ar rinkliavų išieškojimo ir kituose, sakoma ministerijos pranešime.

Pagal priimtas pataisas, administracinius ginčus bus galima spręsti neteisminės bei teisminės mediacijos būdu.

Ginčo sprendimą mediacijos būdu galės inicijuoti ginčo šalys, neteisminės mediacijos atveju – taip pat ir administracinį ginčą nagrinėjanti ginčų komisija, pranešėju byloje paskirtas ginčų komisijos narys, teisminės mediacijos atveju – administracinę bylą nagrinėjantis teismas.

Įstatyme įtvirtinta, kad spręsti neteisminės ar teisminės mediacijos būdu bus galima perduoti tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama administracinio ginčo šalims sudaryti taikos sutartį.

Pagal priimtas pataisas, šie pasikeitimai įsigalios nuo 2021 metų.

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų pataisas, išplečiančias mediacijos taikymą, kai skundas nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ar administraciniame teisme.

Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 88 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.

„Gana dažnai tarp šalių kilusius ginčus galima išspręsti be teismo pagalbos – abiem pusėms susėdus prie stalo ir ieškant abi puses tenkinančio susitarimo. Išplėtus galimybę administracinius ginčus spręsti mediacijos būdu, greičiau bus rastas bendras sutarimas, taupomos ir privačių asmenų ir valstybės biudžeto lėšos“, – teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Ministras pažymi, kad skirtingai negu šeimos ginčuose, administracinėse bylose mediacija nebus privaloma – taikoma tik šalių prašymu ar sutikimu. Pavyzdžiui, bus galima tartis ginčuose dėl žalos atlyginimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ar rinkliavų išieškojimo ir kituose.

Neteisminę mediaciją, kaip nurodoma Teisingumo ministerijos pranešime, Lietuvos administracinių ginčų komisijoje vykdys šios komisijos narys, turintis mediatoriaus kvalifikaciją ir įrašytas į Mediatorių sąrašą. Teisminę administracinių ginčų mediaciją vykdytų ne tik teisėjai, kaip dabar nustatyta, bet ir mediatoriai, įtraukti į Mediatorių sąrašą.

Priimti įstatymų pakeitimai dėl mediacijos administraciniuose ginčuose įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d.

Patobulinta neprivalomos mediacijos tvarka visose civilinėse bylose jau taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d., o nuo 2020 m. pradžios – privaloma mediacija yra šeimos ginčų bylose.

„Privalomoji mediacija reiškia, kad sutuoktiniai turėtų pabandyti susitarti dėl konkrečių dalykų, kurie bus aktualūs ir ateityje, pavyzdžiui, kaip pasidalins turtą, su kuo vaikai gyvens, kokį išlaikymą turėtų gauti vaikai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ginčo šalys privalo susitaikyti – tai tik būdas ir galimybė išspręsti teisines problemas operatyviau, neviešinant kilusio konflikto“, – sako teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas.

Šio proceso privalumai – savanoriškumas, lankstumas, konfidencialumas. Mediacijos lankstumas ypač praverčia sprendžiant šeimos ginčus, nes neretai jie būna itin jautrūs. Todėl yra numatytos įvairios šio proceso technikos, pavyzdžiui, asmenys gali atskirai bendrauti su mediatoriumi ir nesusitikti tarpusavyje. Svarbus mediacijos privalumas – konfidencialumas: mediacijos metu atskleista informacija laikoma slapta, ją draudžiama viešinti, nebent ginčo šalys susitartų kitaip, sakoma pranešime.

Mediacijos įstatymas neįpareigoja ginčo šalių susitikti akis į akį ir spręsti savo nesutarimą bendroje mediacijos sesijoje. Be to, įstatymas numato ginčo šalims plačias galimybes bet kuriuo metu, bet kurioje stadijoje pasitraukti iš mediacijos ir kreiptis tiesiogiai į teismą, nenurodant, kodėl tai daroma. Be to, kai mediaciją inicijuoja vienas sutuoktinių ir per nustatytą terminą negaunamas kitos pusės sutikimas, asmenys turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.

Privalomoji mediacija reiškia, kad sutuoktiniai turėtų pabandyti susitarti dėl konkrečių dalykų, kurie bus aktualūs ir ateityje.

Mediatoriaus paslaugomis bus galima pasinaudoti nemokamai, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ji skirs mediatorių, kuris ir padės visus klausimus išspręsti taikiai, bendru sutarimu. Sutuoktiniai ir patys galės pasirinkti mediatorių iš specialaus Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir pasinaudoti jo paslaugomis, tokiais atvejais paslauga būtų mokama.

Asmenims nemokamos mediacijos paslaugos būtų teikiamos 4 valandas. Pavyzdžiui, mediatorius pasikviestų sutuoktinius, nesutariančius dėl turto padalinimo, ir pasiūlytų galimus sprendimų variantus. Tuomet jie galės apsvarstyti pateiktus pasiūlymus ir per kitą susitikimą su mediatoriumi išsakyti savo nuomonę. Ginčą pavykus išspręsti taikiai, būtų paruošiamas taikos sutarties projektas ar surašomas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, kurį tvirtintų teismas.

Mediacijos paslaugas teikia tik profesionalūs ir kvalifikuoti specialistai. Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę, įstatyme yra numatyti reikalavimai mediatoriams – baigti specialius mokymus ir išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir pateikti tai įrodančius dokumentus, laikytis nešališkumo, konfidencialumo principų, Europos mediatorių elgesio kodekso reikalavimų.

Mediacija taip pat leidžia sumažinti teismų darbo krūvį. Kasmet pirmosios instancijos teismuose ginčo teisena (t. y. tuomet, kai tarp šalių kilęs ginčas) išnagrinėjama apie 8 tūkst. šeimos bylų (išlaikymo vaikams priteisimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, santuokoje įgyto turto padalijimas ir kt.). 

Sausio 1 dieną įsigalioja įstatymo nuostata, kad bandymas taikiai išspręsti ginčą taikoma nagrinėjant šeimos ginčus.

Seime registruota Mediacijos įstatymo pataisa, kad minima nuostata negaliotų, kai gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

„Nuo sausio pirmosios visuose šeimos ginčuose – skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, vaiko išlaikymas, bendravimas su vaiku, turto pasidalijimas – bus privaloma taikyti mediaciją, nes tai greitesnis, pigesnis, privatesnis procesas, kurio tikslas yra taikus lygiaverčių ginčo šalių susitarimas. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju auka ir smurtautojas nėra vienodoje galios pozicijoje“, – BNS sakė viena pataisos iniciatorių socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

„Įsivaizduokite, jus apiplėšė ir sumušė, o policija pasiūlo taikiai susitarti su nusikaltėliu. Smurtą kasmet patiria dešimtys tūkstančių moterų, tad akivaizdu, kad privalomos mediacijos reikalavimas paliestų šimtus ar tūkstančius aukų, kurios mėgina išsiskirti su smurtautoju. Kaip liudija praktika, smurtautojai neretai mėgina manipuliuoti teise globoti vaikus, jų išlaikymu, būsto atėmimu, tad mediacijos taikymas tokiose skyrybų bylose ne tik neužtikrintų aukos apsaugos, bet, tikėtina, baigtųsi jos teisių pažeidimu ir atgrasytų smurtą patiriančias moteris nuo skyrybų“, – kalbėjo Seimo narė.

Pataisą registravo socialdemokratės D. Šakalienė ir Rasa Budbergytė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, konservatorė Ingrida Šimonytė, „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Pradedama nuo taisyklių

Šeimos mediacija – taikus šeimos ginčų sprendimo būdas, padedant trečiajam nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui arba kitaip vadinamam mediatoriui.

Kreiptis į šeimos mediatorių gali bet kuri ginčo šalis, tačiau dalyvauti mediacijoje turi abi. Šeimos mediacija – tai galimybė be teismo įsikišimo abiem šalims taikiai išspręsti ginčą. Šių metų sausį, įsigaliojus Mediacijos įstatymui, šeimos mediacijos paslaugos iki keturių valandų trukmės gali būti teikiamos nemokamos, tereikia kreiptis į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą.

Kaip ir ką dirba šeimos mediatoriai? Jie per trumpą laiką – keletą susitikimų – kuria sąlygas šeimos nariams, kurie konfliktuoja tarpusavyje. Pavyzdžiui, abiem tėvams, tėvams ir seneliams, tėvams ir vaikams padeda susitarti dėl jiems svarbių klausimų ir taikiai išspręsti konfliktą, siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius – vaikus. Ginčo šalys, atvykusios pas šeimos mediatorių, visų pirma, išgirsta, kokių mediacijos principų bus laikomasi, kad procesas vyktų.

Tvirtina teismas

Pagrindiniai mediacijos principai yra konfidencialumas, savanoriškumas, neutralumas, sąžiningumas.

Konfidencialumo principas teigia, kad visa, kas pasakoma mediacijos metu, yra laikoma paslaptyje, viešas yra tik pats susitarimas. Savanoriškumo principas – kiekvienas mediacijos proceso dalyvis dalyvauja savanoriškai ir gali bet kuriuo metu mediacijos paslaugos atsisakyti. Neutralumo principas – mediatorius yra neutralus ir nešališkas kiekvieno mediacijos dalyvio atžvilgiu. Sąžiningumo principas teigia, kad, siekiant susitarimo, svarbu kiekvienam būti sąžiningam.

Taigi, šeimos mediatorius įvertina, ar abi ginčo šalys yra pasiruošusios ir pajėgios tarpusavyje kalbėtis ir bendrauti jiems svarbiais klausimais. Jei nors viena šalis nesutinka ir atsisako dalyvauti, mediacija yra negalima.

Jei abi šalys sutinka dalyvauti mediacijoje ir jos proceso pabaigoje pasiekia susitarimą, jis yra perkeliamas į taikos sutartį, ją pasirašo abi šalys ir gali teikti tvirtinti teismui. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgauna šalims privalomo galutinio teismo sprendimo galią.

Kai atrodo beviltiška

Keliose mediacijos sesijose reikia dalyvauti? Mediacijos trukmė priklauso nuo konflikto sudėtingumo ir sprendžiamų klausimų kiekio, šeimos narių emocinės brandos, išgyventų traumų, gebėjimo ir geranoriškumo bendradarbiauti.

Vidutiniškai reikia dalyvauti nuo dviejų iki dešimties sesijų. Sprendžiant atskirus probleminius klausimus, pavyzdžiui, bendros tėvystės plano sudarymas, gali trukti nuo vienos iki trijų sesijų.

Mediatoriai yra apmokyti rasti būdą, kaip padėti abiem pusėms judėti į priekį, nors ir atrodo, kad išeities nėra.

O jeigu esamas ar buvęs sutuoktinis ar partneris yra visiškai nesukalbamas? Šeimos mediacija – tai trečio, neutralaus asmens pagalba konflikto pusėms suprasti savo konflikto motyvus ir priežastis. Mediatoriai yra apmokyti rasti būdą, kaip padėti abiem pusėms judėti į priekį, nors ir atrodo, kad išeities nėra.

Abi konflikto šalys gali nenorėti ir netikėti, kad yra galimybė susitaikyti ir atrasti abi puses tenkinantį sprendimą. Dėl to kartais mediatorius dirba su kiekviena konflikto šalimi atskirai, padėdamas rasti problemos sprendimą. Konfliktuojantys šeimos nariai išgyvena emociškai sudėtingą etapą ir kartais nepastebi, kad į konfliktą įtraukia vis daugiau aplinkinių, pavyzdžiui, vaikus, senelius, draugus, giminaičius. Mediatoriui padedant daugumai klientų (tačiau ne visiems ir ne visuomet) pavyksta suprasti sudėtingą konflikto prigimtį, savo emocijas ir bendradarbiauti.

Pagal teisės aktus

Mediacija nebus sėkminga, jeigu nors viena iš šalių nenori susitarti, yra nepajėgi tai padaryti ar laikytis susitarimo. Gali būti, kad jai nenaudinga susitarti.

Mediacija taip pat negalima, esant grėsmei ar baimei, kad kuri nors ginčo šalis smurtaus. Mediacijos metu priimti sprendimai ir susitarimai gali būti įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu jie atitinka galiojančius teisės aktus. Pavyzdžiui, abi konflikto šalys nusprendžia, kad vaikui išlaikymas yra nereikalingas ir kita pusė nereikalauja išlaikymo. Toks sprendimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų.

Įprastai šeimos mediacija vyksta, advokatams nedalyvaujant, tačiau abi konflikto šalys, jeigu jiems reikalingas teisinis patarimas, gali į juos kreiptis. Šeimos mediacijoje advokatai gali atlikti patariamąjį ar konsultacinį vaidmenį, sprendžiant su šeimos teise susijusius klausimus, tačiau sprendimą priimti ir su juo sutikti turi abi konflikto šalys, bet ne advokatai. Mediacijos dalyviai kiekvienas atskirai gali kreiptis į savo advokatus, kurie galėtų peržiūrėti galutinį susitarimą bei taikos sutartį, prieš abiem šalims jį pasirašant.

Niekas neteisia

Šiuo metu Lietuvoje šeimos mediacija yra gana naujas metodas spręsti šeimos ginčus ir gali atrodyti kitoks nei įprastas teisminis procesas.

Niekas už ginčo šalis nesprendžia ir nepasako, kas yra teisus, o kas ne. Tai metodas, reikalaujantis asmeninio dalyvavimo, labai emocionalus dėl buvusių konfliktų, nepasitikėjimo vienas kitu ir kitais, gąsdinantis dėl nežinios, kaip viskas bus, ar bus atsižvelgta į asmeninius interesus. Šis metodas skatina ieškoti optimaliausio sprendimo abiem ginčo pusėms, leidžia išsaugoti savo ir kito orumą, prisiimant atsakomybę kiekvienam už savo sprendimus.

Jei konfliktuojančioms šalims nepavyksta savarankiškai išspręsti kylančių konfliktų, joms tikrai verta kreiptis į mediatorius, kurie yra apmokyti išlaikyti konfidencialumą, neutralumą susitikimų su šeima metu ir padėti bendrauti bei bendradarbiauti, ieškant priimtiniausio sprendimo.

Kreiptis į šeimos mediatorių tikslinga, kai

* konfliktuojančios šalys yra nepajėgios savarankiškai (be trečio asmens įsikišimo) priimti abi puses tenkinantį sprendimą;

* nori ne tik išsakyti savo, bet ir išgirsti kitos pusės požiūrį į istoriją;

siekia ateityje bendrauti ir spręsti kartu su vaikų gyvenimu susijusius klausimus.

Geriausia į šeimos mediatorių kreiptis iki abiejų šalių nutarimo konfliktą spręsti teisme.

Kai konfliktai užsitęsia, ir abi pusės nemato galimybės taikiai išspręsti ginčo, prasideda ilgalaikis ir daug emocinių jėgų reikalaujantis teismo procesas, kuriame dalyvauja abiejų pusių advokatai ir gali paskatinti abi puses nepasitikėti vienas kitu.

Trumpai apie mediaciją

Teisminiam bylos nagrinėjimui yra bent keli alternatyvūs ginčų sprendimo būdai – taikinimas, arbitražas ar teisminė mediacija.

Apie pastarąją Kauno apylinkės teismo teisėja, geriausia 2016-ųjų mediatorė Giedrė Jakštienė, galėtų kalbėti ištisas valandas. Juolab kad taikus asmenų ginčo sprendimo būdas teisme tampa vis populiaresnis – žmonės ne tik žino, kas yra mediacija, bet ir išreiškia norą pasinaudoti nemokama paslauga. Kauno apylinkės teismo darbuotojai kone kasdien gauna bent po vieną prašymą skirti teisines mediacijas.

"Sprendimas visada yra čia ir dabar, tik žmonės jo nenori pripažinti, – atkartojusi citatą iš perskaitytos knygos, G.Jakštienė prisiminė realią situaciją, apibūdinančią mediacijos galią. – Susipyko du kaimynai dėl šuns būdos. Vienas skundėsi, kad ši pastatyta toje tvoros pusėje, kur įrengtas jo miegamasis. Dėl šuns amsėjimo jis esą negali užmigti. Kitas atkirto būdos netrauksiąs niekur kitur, mat ši toje vietoje stovi jau keliolika metų."

Po teisinių mediacijų paaiškėjo, kad ne tvora, būda ar jos keturkojis gyventojas buvo pretekstas vyrams kreiptis į teismą. Išsiaiškinę tikrąją priežastį, kaimynai galiausiai susitaikė ir išsiskirstė gražiuoju.

"Kiek žinau, vėliau kieme drauge žadėjo šašlykus kepti", – susikivirčijusių vyrų pavyzdžiu G.Jakštienė atkreipė dėmesį, kad ne visais atvejais reikia belstis į teismų duris. Yra situacijų, kai viską galima išspręsti taikiai, tereikia prisėsti ir pasikalbėti.

Principinis karas

Taikiai spręsti ginčus svarbu ne tik skyrybų bylose, kai sutuoktiniai nepasidalija turto ar nesutaria dėl vaikų priežiūros. Taikus ginčų sprendimas, anot teisėjos, išgelbėtų ne vieną verslininką.

"Bylinėtis verslo pasaulio žmones iš dalies skatina noras įrodyti savas tiesas. Tai – ambicijų karas", – jo pasekmės, anot teisėjos, neretai būna itin skaudžios abiem šalims.

Tenka didelės bylinėjimosi išlaidos, mat verslo bylose dažniau nei kitose dominuoja gerai žinomų, nemenkų honorarų prašančių advokatų pavardės. Sugaištamas laikas, išeikvota energija ir įrašai teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Kas norėtų turėti partnerį skolininką?

"Tai dar ne viskas, – apie neišmatuojamas verslininkų ambicijas ir blogiausią verslo baigties scenarijų toliau kalbėjo G.Jakštienė. – Tarkime, kalbame apie ginčą tarp statybos bendrovių. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendrovės veikla paralyžiuojama, stringa apmokėjimai kreditoriams ir rangovams, netenkama klientų, o įmonė priversta skelbti bankrotą."

Bylą inicijavęs verslininkas lieka prie suskilusios geldos, mat nėra net iš ko išieškoti priteistų sumų. Kad ginčą buvo galima išspręsti taikiu būdu, suvokiama per vėlai – tada, kai jau baigėsi procesas.

"Kreiptis į teismą verslininkus neretai veja viltis, kad tai paskatins oponentą greičiau spręsti ginčą, grąžinti skolas. Būna ir taip, kad prasidėjus teismo procesui žmonės nori pažiūrėti, kas bus toliau", – pasirinktos taktikos minusus vardijo teisėja.

Kuo ilgiau teismo procesas trunka, tuo daugiau pinigų ir vidinių resursų jis kainuoja. Kaina šiuo atveju matuojame ir prarastomis galimybėmis – priėmus teismo sprendimą, taikytis paprastai jau yra per vėlu.

Sudaromas mokėjimo grafikas

Įstatymas, G.Jakštienės teigimu, taikos sutartį leidžia pasirašyti dar neprasidėjus teismo procesui ir tada, kai ginčas jau pasiekė teismą. Kodėl naudinga taikiai susitarti tiek vienoje, tiek kitoje stadijoje?

Išspręsdamos ginčą taikiai, abi šalys gali sutarti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba susitarti nereikalauti viena iš kitos šias išlaidas kompensuoti. Taikos sutartimi galima lanksčiai susitarti dėl įvairių su ginču susijusių klausimų. Tarkime, numatyti nestandartinius atsiskaitymo būdus.

"Turto dalybos, verslo santykiai, skolos už paslaugas", – pastarąjį klausimą, teisėjos tikinimu, taikiai sprendžia draudimo, komunalines ar daugiabučių administravimo paslaugas teikiančios bendrovės.

Anksčiau buvusios gana griežtos šiuo klausimu, dabar jos su skolininkais geranoriškai pasirašo taikos sutartis dėl skolos išmokėjimo grafiko ir kitų sąlygų.

Sprendimas visada yra čia ir dabar, tik žmonės jo nenori pripažinti.

"Dabar net savivaldybėje yra taikos sutarčių sudarymo komisija, kuri teismams sumažina naštą. Pamenate, miestiečių, kurių automobiliai nukentėjo miesto gatvių duobėse, antplūdį? Dabar to nėra", – sąmoningėjančia visuomene ir besikeičiančiu požiūriu džiaugėsi G.Jakštienė.

Teisininkai esą vietoje išsprendžia problemas arba surašo taikos sutartis ir atneša jas patvirtinti teismui.

Skatina tartis taikiai

"Kai žmonės susitaria, atsiranda vidinio pasitikėjimo ir didesnė paskata vykdyti įsipareigojimus labiau nei tada, kai gauni teismo sprendimą", – G.Jakštienė patikino, kad juridiškai taikos sutartys turi tokią pačią galią, kaip ir bet koks kitas teisme pasirašytas dokumentas.

Patvirtinus taikos sutartį ji įsigalioja per 7 d., o byla, jei ji buvo pradėta, nutraukiama.

Būtina įsidėmėti, kad taikos sutarties sudarymo civilinės bylos nagrinėjimo metu pasekmė yra ir ta, kad sudaręs taikos sutartį, ieškovas laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą, todėl taikos sutarties patvirtinimas teisme užkerta kelią pateikti ieškinį dėl to paties reikalavimo.

"Du kartus tos pačios bylos teismas nenagrinėja", – darsyk pakartojo teisėja.

Nuo sausio 1-osios iki šių metų lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teisme sudarytos 766 taikos sutartys: 740 jų – teisminio nagrinėjimo, 26 buvo teiktos tvirtinti iki teismo proceso.

"Būna žmonių, kurie pasiima net vartojimo paskolą, kad sumokėtų advokatui. Todėl manau, kad ir advokatai turėtų skatinti žmones pirmiausia problemą spręsti taikiai", – nors taikaus sutarimo tendencija pastebimai auga, G.Jakštienė ragino žmones prieš minant teismų slenksčius gerai pasverti, ar problemos jie nėra pajėgūs išspręsti taikiai.