Departamentas įspėja, kad šie skambučiai yra melagingi, o įstaigos darbuotojai neskambina Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir telefonu nepraneša nei apie neva keliamas grėsmes, nei apie deportaciją.

Pasak jo, daugiausiai ši informacija skleidžiama grupėse, kuriose daugumą vartotojų sudaro baltarusiai.

Departamento teigimu, Lietuvoje esantiems užsieniečiams skambinantys ir migracijos darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai teigia, kad „užsieniečių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, „jiems gresia deportacija“, „imigrantams privalu išvykti iš šalies, tačiau reikia prisistatyti į klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje“ ir pan.

Asmenims, kurie sulaukė tokių skambučių, patariama visapusiškai įvertinti situaciją ir pasitikrinti savo paskyras Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS.

Pasak pranešimo, jei jokių pranešimų iš Migracijos departamento negauta, užsieniečiui nereikia lankytis klientų aptarnavimo skyriuje ar atlikti kokių nors papildomų veiksmų savo paskyroje.

Apie melagingus skambučius užsieniečiai raginami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, Lietuvos pareigūnams suteikiant visą informaciją apie pokalbio turinį, skambučio aplinkybes.

Politikas buvo paskelbęs informaciją, susijusią su A. Tapino organizuotu pinigų rinkimų kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui Ukrainai, visuomenininko neva praloštus pinigus.

Teismas pripažino R. Žemaitaičio įrašus kaip paskleistą žinią, o ne nuomonę.

Teismas įpareigojo R. Žemaitaitį socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją paneigiantį pranešimą, kuris turi likti minėtoje atsakovo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ neribotą laiką ir panaikinti anksčiau skelbtus įrašus.

Taip pat teismo sprendimu A. Tapinui priteista 2 000 eurų, o „Laisvės TV“ – 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Anot teismo, A. Tapino atstovais ieškinyje nurodė, kad R. Žemaitaitis 2022 metų liepą ir rugpjūtį įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Politikui buvo pateikta pretenzija, reikalaujanti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šis nereagavo.

R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, jog „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

A. Tapinas ieškinyje akcentavo, kad R. Žemaitaičio teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. Taip pat pabrėžta, kad „Laisvės TV“ dalykinė reputacija bei A. Tapino garbė ir orumas buvo pažeisti atsakovo ciniškais pasisakymais, kurie visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas bei yra įžeidžiantys, todėl turi būti paneigti bei, tikrovės neatitinkantys duomenys, panaikinti.

Taip pat teismo prašyta iš politiko priteisti kiekvienam ieškovui po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos. Šį prašymą teismas tenkino iš dalies.

R. Žemaitaitis teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad jis savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbė, o tik išdėstė savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.

Politikas nurodė, kad jo viena iš pareigų yra viešai dėstyti savo nuomonę visuomenei rūpimais klausimais ir atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras aktualias problemas, tad jis negali būti už tai nepagrįstai baudžiamas ar kitaip ribojama jo teisė viešai dėstyti nuomonę.

„Įvertinęs įrašus, teismas nustatė, kad, nors dėstomą informaciją buvo bandoma pateikti kaip nuomonę, naudojant klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau išanalizavęs visą įrašų turinį, teismas darė išvadą, kad pateikiama informacija turi ryškių faktų konstatavimo bruožų, todėl pripažino, kad minėtuose įrašuose pateikta informacija kvalifikuotina, kaip žinia, o ne nuomonė“, – informavo teismas.

R. Žemaitaičio paskleista informacija pripažinta kaip pažeidžianti garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją – teismas įvertino paskleistos informacijos turinį, paskleidimo mastą, aplinkybę, jog abi pusės yra viešieji asmenys, o informacija  buvo paskelbta keletą kartų, taip sukeliant abejones A. Tapinu ir jo vykdoma veikla.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. 

Štai garsiojo Kembridžo žodyno bendradarbiai šiemet Metų žodžiu išrinko „haliucinuoti“.

„Haliucinuoti“ lotynų kalboje reiškia kliedėti, kitaip tariant, jausti nesamus dalykus. Haliucinacija gali būti nemaloni arba netikėta, gali sukelti baimės ar panikos priepuolį.

Tik štai Kembridžo lingvistų aiškinimu, šis žodis, nūnai siejamas su dirbtiniu intelektu, įgavo dar baugesnę reikšmę.

Naujoji „haliucinuoti“ (angl. hallucinate) prasmė reiškia kurti melagingą informaciją ir ją dirbtinio intelekto sistemai pateikti, kaip faktą, kaip tiesą, siekiant manipuliuoti žmonėmis, iškreipiant praeities, dabarties ir ateities vaizdą.

Sujaukti žmonių protus, panirusius į virtualią erdvę, tampa vis paprasčiau.

Kembridžo žodyno komanda įspėjo, kad nauja šio žodžio reikšmė atspindi dirbtinio intelekto milžinišką galią ir jos poveikį žmonėms.

Beje, pernai rusų lingvistai, žurnalistai ir kiti Rusijoje Metų žodžiu išrinko žodį „karas“ (keista, kad ne darinį „specialioji karinė operacija“).

Atsižvelgiant į Kembrižo žodyno ekspertų įžvalgas, hibridinis karas įgauna naują pagreitį – sujaukti žmonių protus, panirusius į virtualią erdvę, tampa vis paprasčiau. Netikra informacija, netikros nuotraukos staiga tampa „tikromis“.

Tad – banali frazė apie nuolat kartojamą melą, kuris staiga tampa tiesa, tiesos žodžiu, o tas žodis – kūnu, ne juokais kelia baugulį ir nerimą.

Dirbtinai kuriamos haliucinacijos nelinkusiesiems mąstyti, abejoti, analizuoti ir ieškoti, neabejotinai turės nepataisomų pasekmių. Žvelgiant dar giliau, artėjame prie Tamsiųjų amžių vartų.

„Su „Google“ atstovu aptarėme keletą svarbių dalykų – tai ir šiuo metu mūsų Seime iniciatyvą trinti paskyras, kurios skleidžia netikras naujienas apie karą, neapykantą ir taip toliau. Išgirdome, kad platforma palaiko ir supranta, kad tai yra labai svarbu, – karas vyksta ne tik su ginklais, bet ir viešojoje internetinėje erdvėje“, – BNS teigė A. Armonaitė, ketvirtadienį Vilniuje susitikusi su „Google“ politikos vadovu Levente Juhaszu (Levente Juhasu).

Seime šiuo metu svarstomos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno parengtos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama sugriežtinti manipuliavimo interneto platformų paskyromis reglamentavimą ir šalinti socialiniuose tinkluose skleidžiamą draudžiamą informaciją.

Dabar manipuliavimas algoritmais, pavyzdžiui, pasinaudojant „botų fermomis“, skleidžiant dezinformaciją nėra kriminalizuotas, tačiau priėmus pataisas už tai būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

 

Dabar manipuliavimas algoritmais, pavyzdžiui, pasinaudojant „botų fermomis“, skleidžiant dezinformaciją nėra kriminalizuotas, tačiau priėmus pataisas už tai būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad su L. Juhaszu aptarė galimybę panaudoti dirbtinį intelektą viešajame sektoriuje.

„Antras dalykas, kalbėjome apie dirbtinį intelektą, gal tai skamba kaip tolimas terminas, bet iš tikrųjų galime šią techhnologiją pritaikyti daugybėje gyvenimo sričių. Pati pristačiau ir manau, kad dirbtinio intelekto pagalba galima fundamentaliai mažinti biurokratiją verslui, žmonėms, tą Lietuva ir padarys per keletą metų su mūsų GovTech (inovacijų viešajame sektoriuje – BNS) iniciatyva. Apsikeitėm informacija ir toliau tęsiam bendravimą“, – sakė ministrė.

Susitikimas vyko investuotojų forume „Foreign Investors Annual Summit 2023“, kuriame ministrė pristatė Lietuvos konkurencinę padėtį, investicinę aplinką, inovacijų ir talentų politiką.

Šių metų liepą A. Armonaitė buvo susitikusi su „Google“ vyriausybinių reikalų ir viešosios politikos vadovu Karanu Bhatia (Karanu Batija) ir aptarė  Lietuvos politiką dirbtinio intelekto ir saugumo srityse, kovą su dezinformacija.

„Google“ atstovai tuo metu supažindino su veikla reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje ir susijusios dezinformacijos sklaidą.

„Taip, tokią informaciją gavome, ji buvo labai operatyviai patikrinta ir įsitikinus, kad informacija yra melaginga buvo pranešta policijai, kuri ėmėsi veiksmų“, – žurnalistams kalbėjo ji.

LRT portalas pirmadienį pranešė, kad socialiniuose tinkluose išplito tariamos egzamino temos, kuriose nurodyta, jog žinių patikrinime reikės rašyti apie aukojimąsi, žmogaus tobulėjimą, susivienijimą literatūroje bei augalų motyvus.

NŠA duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių.

Per šį egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso per egzaminą kompiuteriu bus galima naudotis 20 minučių, o iki jo pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu bus leidžiama naudotis tik 10 minučių, jei lauks kiti mokiniai.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas prasidėjo pirmadienį, 9 valandą.

„Skleidžiant ir dalinantis informacija, prašome prieš tai atsakingai ją įvertinti ir teikti tik įsitikinus, kad ji teisinga. Atkreipiame dėmesį į tai, kad policijai buvo pranešta apie galimai tamsios spalvos automobilį, kuriuo važiuojantis asmuo ar asmenys kalbina mažametes mergaites ir bando pasikviesti į automobilį. Informacija nedelsiant buvo patikrinta. Informuojame, kad pagal gautą pranešimą dėl galimo tamsios spalvos BMW automobilio ir vairuotojo, kalbinančio mergaites, policija nustatė minimą automobilį. Tikrinant informaciją ji objektyviais duomenimis nepatvirtinta“, – feisbuke skelbė policijos pareigūnai.

Jie prašo visų tėvų pasikalbėti su vaikais apie tai, kaip saugiai elgtis, kaip bendrauti su nepažįstamais asmenims, tačiau įbauginti tikrai nereikia.

„Dar sykį atkreipiame dėmesį – informacija apie važinėjantį tamsios spalvos automobilį ir vairuotoją, kalbinantį mergaites, oficialiai nėra patvirtinta. Elkimės atsakingai ir nekelkime nereikalingos panikos! Asmenis, turinčius konkrečios informacijos apie panašius atvejus, prašome informuoti policiją“, – prašė policijos pareigūnai.

Gana tikroviškai sukurtas plakatas skelbia, kad vietoje šios bažnyčios iškils daugiaaukštė stovėjimo aikštelė.

Tiesa, iš nurodyto rangovo, užsakovo pavardžių – Skirmantas Lėšas ir Donatas Šaibas – ir kitos pateiktos informacijos galima spręsti, kad plakatas yra melagingas. 

Gali būti, kad tai reakcija į vis labiau apmokestinamą miesto centrą. Nemokamos parkingo vietos tirpte tirpsta. Dėl to gyventojai ir miesto centre dirbantys žmonės patiria nemažai nepatogumų ir išlaidų. Miesto argumentai, kad taip bandoma centrą atlaisvinti nuo automobilių srauto įtikina ne visus.

Melagingame plakate pateikiama vizualizacija/Regimanto Zakšensko nuotr.

Plakato turinį ir kontekstą komentavę kauniečiai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu, kai viešojoje erdvėje ir taip pilna netikrų naujienų, tokie bandymai papokštauti ar tokiu būdu pareiškiamas nepritarimas miesto planavimo, viešųjų erdvių įveiklinimo strategijai, atrodo keistokai. 

Maža to, visuomenėje dar labiau didina įtampą ir apskritai nepasitikėjimą valstybe.

Kauno policijos atstovų komentaras dėl situacijos buvo trumpas: „Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate toks pranešimas negautas“.

Vėliau pareigūnų atstovai papildė, kad „reaguojant į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją dėl šio įvykio, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate bus pradėtas aplinkybių patikslinimas“.

Kauniečiams niekada netrūko humoro jausmo, ir šis atvejis tą patvirtina.

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius situacijos nesureikšmino.

„Kauniečiams niekada netrūko humoro jausmo, ir šis atvejis tą patvirtina. Pas kiekvieną jis individualus. Tokia kompiliacija galbūt labiau tiktų balandžio 1-ąją, kadangi tai visiškai prasilenkia su realybe“, – komentavo T. Jarusevičius.

Jis spėjo, kad maketo autorius įkvėpė bendras miesto darbų kontekstas. „Visai netoliese, K. Donelaičio gatvėje, buvusio „Merkurijaus“ užnugaryje išties kyla daugiaaukštė automobilių saugykla su atskira erdve dviračiams. Jos patogumais jau greitai naudosis į miesto centrą atvykę kauniečiai. Tuo metu Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios fasadas jau kitąmet bus baigtas tvarkyti – vėl puoš miestą ir taps vienu iš atnaujintos Laisvės alėjos akcentų“, – teigė T. Jarusevičius.

Apie R. Pociaus pasitraukimo iš tarnybos aplinkybes jis pirmadienį komentavo po to, kai buvęs VST vadas interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė ne kartą sulaukęs vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalavimo trauktis iš pareigų po pernai vykusių riaušių malšinimo prie Seimo.

Jis tvirtino, kad ministrė tuomet delsė priimti sprendimus.

„Buvo nuspręsta atsistatydinimo priežasčių neviešinti, bet esame priversti paaiškinti, kad vadas melavo apie susitikimus su diplomatais ir tuo metu nebuvo darbo vietoje, ne kartą be priežasties nedalyvavo Vidaus reikalų ministerijos statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo, paaiškinimų konkrečių nepateikdavo, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras. – Daugybę kartų neatsiliepė į skambučius, kai turi būti pasiekiamumas 24/7“.

Buvo nuspręsta atsistatydinimo priežasčių neviešinti, bet esame priversti paaiškinti, kad vadas melavo apie susitikimus su diplomatais.

Anot jo, R. Pocius atsisakydavo skirti viešojo saugumo pareigūnus policijai, kurie užtikrintų viešąją tvarką renginiuose.

V. Dmitrijevas taip pat priminė, jog R. Pocius buvo atleistas šalių susitarimu ir pats parašė pareiškimą išeiti iš darbo.

Anot viceministro, buvusio vado pareiškimai yra „desperatiškas bandymas pridengti tikrąsias problemas“, kurios nesusijusios su pernai rugpjūtį prie Seimo vykusiu riaušių malšinimu.

„Galime pasakyti tiek, kad vasarą gavęs nuobaudą vieną, antros išvengė, nes suskubo pateikti atsistatydinimo prašymą“, – sakė V. Dmitrijevas.

Pirmoji tarnybinė nuobauda, pasak viceministro, birželį buvo skirta už nedalyvavimą pasitarimuose, taip pat kartu už nesuderintų veiksmų ir įstatymų leidybos iniciatyvų teikimą.

R. Pocius interviu portalui teigė, jog tarnybos gerokai anksčiau turėjo įspėjimų, kad prie Seimo kils riaušės tačiau, kadangi buvo delsiama priimti sprendimus, minia įsisiautėjo, o kitą dieną VRM ir Policijos departamento vadovybė viską bandė paaiškinti tuo, jog neva buvo veikiama pagal skandinavišką riaušių malšinimo modelį.

Anot jo, santykiai po šio įvykio su A. Bilotaite tapo įtempti, tačiau „kompromituojančios informacijos apie mane buvo ieškoma iškart po jos atėjimo“.

Riaušėse dalyvavo ir iškviesti VST pareigūnai, tačiau R. Pociaus teigimu, darbas nebuvo koordinuotas.

Birželį Vyriausybė R. Pociui skyrė tarybinę nuobaudą už nepaklusimą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybei. Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria grįsta nuobauda, buvęs pareigūnas ginčija teisme, tačiau trauktis iš pareigų jis nusprendė nesulaukęs teismo sprendimo.

Pareigas R. Pocius paliko šalių susitarimu, jį Vyriausybė atleido praėjusį trečiadienį.

Nuo 2015 metų VST vadovavusio R. Pociaus teigimu, tokį sprendimą teko priimti, nes darbas tapo nebeįmanomas – po daugybės ministrės A. Bilotaitės reikalavimų atsistatydinti iš pareigų sekė nuolatiniai tikrinimai, ar tarnybos vadovas yra darbo vietoje.

Dar karo Ukrainoje pradžioje internete pasklido suklastotas vaizdo įrašas, kuriame šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neva ragina Ukrainos karius sudėti ginklus ir pasiduoti. Nors ši klastotė buvo gana prastos kokybės ir suklaidino nedaugelį, tačiau puikiai iliustruoja pastangas informaciniame kare panaudoti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijas.

Dr. P. Pakutinskas sako, kad naujausios technologijos įgalina vis tikslesnes ir realistiškesnes klastotes, o dirbtinio intelekto pagalba manipuliuotą vaizdą nuo autentiško žmogaus akiai atskirti gali būti sudėtinga ar netgi visai neįmanoma.

„Tai, kas angliškai vadinama deepfake – naudojant mašininio mokymosi algoritmus modifikuota vaizdinė ar garsinė medžiaga – yra vis labiau paplitęs reiškinys, o imitacijas tampa vis sunkiau atpažinti net ir įgudusiai akiai. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir įdėjus šiek tiek pastangų, šiandien galima iš esmės į bet kurio žmogaus, įskaitant valstybių vadovus, lūpas įdėti bet kokius žodžius, o vaizdinėse manipuliacijose „užfiksuoti“ kompromituojančius jų veiksmus. Tai kelia didelį pavojų tiek pavieniams asmenims, kurie gali tapti vis pažangesnius įrankius naudojančių kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, tiek ir valstybių saugumui, visos politinės ir demokratinės sistemos stabilumui“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Tinkamą atsaką gali suduoti tik dirbtinis intelektas

Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.

Anot dr. P. Pakutinsko, realistiškos klastotės, kuriamos dirbtinio intelekto pagalba, taip pat gali pakirsti žmonių pasitikėjimą bet kokia informacija ir visą viešąjį lauką paversti savotiška pilkąja zona, kurioje niekuomet negali žinoti, kas tikra, o kas – melas. Tokia terpė yra palanki sklisti įvairioms konspiracijos teorijoms, kraštutinėms pažiūroms ir ideologijoms, formuotis nuo patvirtintos ir patikimos informacijos atsiribojusiems socialiniams burbulams, veikiantiems prieš visos visuomenės interesus.

„Tačiau tos pačios technologijos, kurios įgalina naujas dezinformacijos formas ir jos sklaidos būdus, taip pat gali padėti su jais kovoti. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sprendimai yra vienintelis adekvatus atsakas tokioms grėsmėms. Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Į tokių technologijų vystymą reikia toliau investuoti, nes kibernetinėje erdvėje nuolat vyksta varžybos tarp blogų kėslų turinčių nusikaltėlių bei informacinio karo atakas vykdančių priešiškų valstybių ir tokius veiksmus atremti siekiančių institucijų, įmonių ir tyrėjų“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Su dezinformacija kovoti padeda įvairiais būdais

Anot eksperto, dirbtinio intelekto sprendimai su melagingomis naujienomis ir klastotėmis internete gali padėti kovoti keliais būdais. Visų pirma, mašininio mokymosi algoritmai gali būti „ištreniruojami“ atpažinti suklastotą turinį pagal jo formą – t. y. pėdsakus, kuriuos palieka skaitmeninė originalių vaizdų ar garsų manipuliacija. Dirbtinis intelektas gali pastebėti įvairius netolygumus, nesutapimus ir pakeitimus, kurių žmogaus akis dažnai neužfiksuoja.

„Kita tyrimų sritis yra susijusi su naujienų turinio analizavimu. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelktas naujienų skenavimui ieškant jau žinomų melagingų naujienų ar tam tikrų joms būdingų semantinių struktūrų. Tai yra išties aktualu, nes iš pirminių šaltinių melagingi faktai ar suklastoti vaizdai bei garsai socialiniuose tinkluose turi galimybę išplisti labai plačiai. Dirbtinis intelektas gali padėti laiku atpažinti melagienų plitimo „židinius“ ir juos užgesinti“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Galiausiai, dr. P. Pakutinsko teigimu, analizuojami tam tikri naujienų dalijimosi ypatumai, kurie taip pat neretai gali išduoti melagingas naujienas. Pavyzdžiui, itin daug pasidalijimų, tačiau mažai patiktukų, sulaukiantys socialinės medijos įrašai gali būti melagingos naujienos požymis ir ženklas, kad tokią informaciją reikėtų papildomai patikrinti. Nagrinėjant įprastų ir melagingų naujienų sklaidos ir plitimo charakteristikas įmanoma sukurti tam tikrą rizikos vertinimo mechanizmą, kuris leistų lengviau aptikti melagingą informaciją ir sustabdyti jos plitimą.

ES įsigaliojo griežtesnis reglamentavimas

Su melagingomis paskyromis ir suklastota informacija įvairiomis priemonėmis Europos Sąjungoje aktyviau kovoti turės ir didžiosios technologijų kompanijos. Birželio viduryje Europos Komisija paskelbė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį šiuo metu yra pasirašę 34 subjektai – tarp jų ir tokios platformos bei kompanijos kaip „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“.

Kartu su neseniai priimtu ES Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsimu teisės aktu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Sugriežtintame kodekse numatytos tokios kovos su dezinformacija kryptys kaip reagavimas į naują manipuliacinę elgseną, faktų tikrinimo veiklos plėtimas, finansinių paskatų skleisti dezinformaciją naikinimas ir kt.

„Naujųjų nuostatų įgyvendinimas tikrai neapsieis be dirbtinio intelekto sprendimų. Na o žvelgiant kiek plačiau – kad ir kaip bežiūrėsime, dirbtinis intelektas įvairiose žmonių gyvenimo sferose neišvengiamai vaidins vis didesnį vaidmenį. Svarbu pasistengti, kad jo galimybės daugiau naudos ir pranašumų suteiktų ne nusikaltėliams ar valstybėms-agresorėms, o visiems žmonėms ir atvertų žmonijai naujas galimybes tobulėti ir kurti“, – sako dr. P. Pakutinskas.