-
Merginos IT srityje – misija įmanoma: KITM siūlo kūrybiškus mokymus
Specialybė lyties neturi
Nors IT specialybes dažniau renkasi vaikinai, tačiau šios profesijos puikiai tinka ir merginoms, nes darbdaviams nėra svarbi lytis, svarbu – sugebėjimai ir noras tobulėti. KITM siūlo atsikratyti stereotipų, rinktis norimą ir perspektyvią profesiją be jokių lyties apribojimų.
„Aš ir pati dėstau, ir merginų turiu, kurios puikiai mokosi dirbtinio intelekto subtilybių ir programuoja. Merginos ir moterys turi platesnį matymą, todėl jos puikiai įveikia joms patikėtas užduotis ir randa būdų, kaip galima patobulinti IT procesus“, – tikino Gimnazijos skyriaus vedėja Giedrė Juodelienė.
KITM siūlo mokytis įvairių programavimo kalbų (JavaScript, Java, .NET, PHP), programinės įrangos testuotojo ir multimedijos specialybes, kurios tinka ir merginoms, ir vaikinams.
„Programuotojų ieško tiek Lietuvos, tiek užsienio kompanijos. Darbą nesudėtinga rasti ir reklamos kūrėjams. Darbo rinkoje tikrai nėra svarbu, kas tą darbą atliks – vaikinas ar mergina. Šiose specialybėse lyties klausimas neegzistuoja. Svarbios yra žinios ir noras tobulėti“, – pridūrė IT mokytoja.
„Jei patinka iššūkiai, nagrinėti problemas ir ieškoti išeičių, nėra skirtumo ar vaikinas, ar mergina tai darys. Verta pažymėti, kad viena pirmųjų programuotojų buvo moteris, todėl tėra stereotipas, kad šie darbai esą skirti tik vyrams. IT sritis yra tuo graži, jog čia nėra svarbi lytis, amžius. Čia svarbu loginis mąstymas, kantrybė ir atidumas detalėms. Ši sritis suteikia laisvę dirbti nuotoliu, derinti grafikus“, – pažymėjo KITM programavimo mokytoja Jolita Kuncienė.
Kūrybos galia
Dar vienas stereotipas, kuriuo apipinta IT sritis – esą tai labai nuobodu, tačiau realybė kitokia. Tiek programavimo, tiek multimedijos srityse reikia labai daug kūrybos, tad merginos gali puikiai save realizuoti.
Kūryba: merginoms patinka IT mokymai, nes juose daug kūrybiškumo. (KITM nuotr.)
„KITM siūlo multimedijos ir programuotojų specialybes. Jose tikrai puikiai įsilieja ir merginos. Pavyzdžiui, multimedija apima montažą, fotografiją, garso dizainą, animaciją ir kitas sritis, kuriose tikrai kalbama meno kalba. Programuotojai kuria tinklalapius, jų dizainą ir pan. Tikrai norime laužyti stereotipus, nes šiose specialybėse merginos gali labai daug ką nuveikti ir sukurti labai gražių dalykų“, – kalbėjo G. Juodelienė.
„Per savo darbo praktiką pastebėjau, kad merginos turi meniškesnes sielas, gilesnę vaizduotę, todėl joms kartais net lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Merginos sugeba matyti pasaulio grožį ir jį perteikti skaitmeniniu būdu, vizualizuoti, kaip viskas turi atrodyti. Multimedijos specialybėje šios savybės labai padeda“, – antrino KITM animaciją dėstantis Mantas Poška.
Tai yra ir kūryba, kur galima įgyvendinti savo idėjas.
J. Kuncienė pridūrė, kad programavime nėra vieno teisingo atsakymo. Tą patį rezultatą galima gauti bent keliais skirtingais būdais, todėl kūrybiškumas padeda ieškoti naujų kelių. „Labai įdomu stebėti skirtingą žmonių mąstymą ir kaip jie savitai sprendžia uždavinius. IT specialybės iš tiesų išlaisvina“, – tikino mokytoja.
Didelės perspektyvos
Kiekvienas programuotojas, animatorius ar kitas IT specialistas – labai vertinamas ir greitai suranda norimą darbą. Šiuose sektoriuose daugėja ir moterų.
„Work in Lithuania“ skelbė, kad IT sektoriuje moterys sudaro beveik 24 proc. Tai yra gerokai daugiau nei ES vidurkis. Ši tendencija kiekvienais metais gerėja ir vis daugiau moterų save atranda startuolių, finansinių technologijų (fintech) sektoriuose, kurie neatsiejami nuo inovatyvių IT sprendimų.
Apie tai, kad merginoms nesudėtinga rasti darbą, liudijo ir KITM absolventės. „Nusprendžiau, kad programuotojų visada reikės ir čia gerai mokės. Baigus mokslus įsidarbinau po kelių mėnesių. Moterims reikėtų tiesiog nebijoti“, – savo patirtimi pasidalijo Renata Norkienė, anksčiau įgytą chemikės specialybę iškeitusi į programavimą.
„Ateitį siesiu su programavimu ir vaizdo redagavimu. IT sritis nėra vien kodai ar sunkios techninės užduotys. Tai yra ir kūryba, kur galima įgyvendinti savo idėjas“, – tikino multimedijos specialybės abiturientė Emilija Jurčenko.
Priėmimas į KITM programas jau prasidėjo. Po 8 klasių priėmimas vykdomas KITM interneto svetainėje www.kitm.lt. Po 10, 12 klasių ir norintiems persikvalifikuoti – per www.lamabpo.lt.
-
Vairavimo instruktorė: merginos tampa agresyvesnės nei vaikinai 7
Kiekvienas turi savo kelio ir istorijos pradžią. M. Ulevičienė puikiai pamena, kaip prieš keturis dešimtmečius ji nusprendė, kad automobilis gali būti puikiu pagalbininku jos kasdienybėje.
„Pagalvojau, kad universitete baigiau labai gerą prekybos ekonomikos specialybę, mane paskyrė didelės ir gražios parduotuvės Klaipėdoje direktore. Tuo metu gaudavau geresnį atlyginimą nei vyrai, tai kodėl aš negaliu kaip ir vyrai vairuoti automobilio?
Juk tai didelis patogumas. Juo labiau, kad mūsų šeimoje augo du sūnūs ir pagalvojau, kad būtų labai patogu važiuojant į darbą pačiai juos nuvežti į mokyklą, darželį ir apsipirkinėti“, – prisimena M. Ulevičienė.
Be didelio vargo ji gali išvardinti ir to laikmečio populiariausius automobilius. Daugiausia gatvėmis riedėjo „Žiguliai“, „Maskvičiai“ ir „Zaporožiečiai“. Aukštesnio rango vadovai galėjo mėgautis „Volgomis“, o „Čaika“, kaip sako M. Ulevičienė, buvo lyg iš sapnų karalystės. Tuo metu jos pirmasis automobilis buvo „Žigulys“. Visgi ji pripažįsta, kad padarė vieną klaidą.
„Aš padariau vieną didelę mąstymo klaidą. Maniau, kad bus labai sunku perjunginėti pavaras, nes stebėjausi, kokiu stebuklingu būdu randama ir įjungiama teisinga pavara. Tačiau svarbiausia buvo „susidraugauti“ su sankaba.
Ir mokiniams dabar taip sakau, kad jei yra vienintelis sudėtingas dalykas, kurį jums priminsiu ir tai įkyrės, tai sankabos tolygus atleidinėjimas.
Kai yra įvaldoma sankaba, galima sakyti, kad pusė darbo jau yra padaryta. Automobilis klausys“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ pasakoja M. Ulevičienė.
Merginos tampa agresyvesnės
Kalbant apie Lietuvos vairuotojų kultūrą, M. Ulevičienė džiaugiasi didesne tolerancija tiems, kurie valdyti automobilį dar tik mokosi.
„Kai pradėjau dirbti, mokomieji automobiliai buvo kaip koks miesto gumbas. Dabar reaguojama visiškai kitaip. Kadangi visi turime šeimas, pavyzdžiui, gal tavo dukra ar sūnus mokosi. Dėl to keičiasi požiūris.
Kartais, jei reikia išvažiuoti iš šalutinio kelio ar persirikiuoti į kitą juostą, nepatikėsite – tik parodome posūkį ir mus greitai praleidžia“, – teigiamais pokyčiais džiaugiasi vairavimo instruktorė.
Tačiau ne viskas keliuose džiugina. Daug metų vairuojanti ir kitus to mokanti instruktorė pastebi, kad merginos už automobilio vairo ne visada elgiasi adekvačiai.
„Sakyčiau, anksčiau agresyvūs buvo vaikinai su BMW, o dabar panelės. Automobilis ar geras, ar ne, jos vis tiek mano, kad kur aš važiuoju, ten pagrindinis kelias, mane visi mato, o aš nieko. Pas paneles tokios tendencijos, kad jos aršesnės nei vaikinai.
Tarkime, jei mane myli vaikinas, myli tėtis, o aš graži – viskas. Gerai, kad protingas žmogus pristabdo ir įleidžia. Bet atsiras kita tokia pati panelė, nepasižiūrės, kad irgi sėdi egoistė, tai jos gali susidurti ir automobilius apgadinti“, – pastebi M. Ulevičienė.
E. Genio/LRT nuotr.
Instruktorės reiklumas padeda persilaužti
Daugiau nei 18 metų vairavimo instruktore dirbanti M. Ulevičienė save laiko reiklia mokytoja. Tačiau ši savybė atsirado dėl noro gerai išmokyti ir padėti būsimiems vairuotojams. Ji pasakoja, kad per savo praktiką taiko tokią metodiką, kuri padeda įveikti tam tikras baimes.
„Pas mane kiekvieną pamoką yra vis kita tema, vis kita užduotis. Jei kas sekasi blogiau, „varau“ ratais, kol pavyksta. Pavyzdžiui, neseniai mokėmės žiedines sankryžas ir vienas vaikinas pasakė, kad jam žiedai baisūs, sunku ir jis jų bijo.
Tada, sakau, šiandien visą pamoką važinėsimem, kol nebijosi. Ir iš tikrųjų, viskas tampa labai aišku ir atsistoja į savo vietas“, – patirtimi dalijasi M. Ulevičienė.
Vairavimo mokytojai tenka dirbti su įvairiais žmonėmis. Kartais prie vairo sėda tokie, kurie turi blogų prisiminimų, susijusių su vairavimu ar automobiliais. Ji pripažįsta, kad su tokiais žmonėmis dirbti sunkiausia, nes jie visko bijo, tačiau galiausiai rezultatas džiugina.
„Sunkiausia su tais, kurie ateina po padarytų avarijų. Iš karto matyti, kai, pavyzdžiui, reikia išvažiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelią – jau dreba. Kai reikia įvažiuoti į žiedinę, žmogus jau bijo. Vėliau, kai paklausi, gal jis turėjo avariją, išgirsti, kad taip.
Viena mokinė labai sunkiai mokėsi. Visko bijojo, net, kaip sakoma, nuo medžio krintančio lapo. Paklausiau, kas buvo? Ji papasakojo, kad kartą važiavo su draugu, padarė avariją, vertėsi kūliais ir abu atsibudo reanimacijoje.
Ji mokėsi ir išmoko, o savo dėkingumą išreiškė labai įdomiai. Atvirutėje parašė labai gražų laišką. Aš jį saugau ir dabar“, – pasakoja M. Ulevičienė.
Visą pokalbį su vairavimo instruktore Marija Ulevičiene galite išgirsti LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Vytenis Kudarauskas
