„Šiais metais Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnai ypatingą dėmesį skiria narkotinių medžiagų platinimo ir šiuo metu nevaldomai plintančio vartojimo atvejams nustatyti ir ištirti“, – rašoma policijos pranešime.

Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnai sistemingai dirba Šeškinės, Lazdynų, Pilaitės, Karoliniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Fabijoniškių, Viršuliškių mikrorajonuose.

Per šiuos metus Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate pradėtas 21 ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo įvairių rūšių narkotinėmis medžiagomis.

Pareigūnai išaiškino narkotinių medžiagų platinimo atvejus – buvo sulaikyti 39 asmenys, kurie įsigijo ir su savimi turėjo narkotines medžiagas, ir 32 asmenys, platinę jas.

Iš sulaikytų asmenų buvo paimta daugiau nei 20 tūkst. 135 eurai, galimai įgyti iš nusikalstamų veikų.

Per sulaikymus ir kratas buvo rasta: karfentanilio (itin pavojingas sintetinis narkotikas, kurio 0,018 gramo yra labai didelis narkotinių medžiagų kiekis) 0,03 gramo; amfetamino (stimuliuojantis narkotikas, kurio 100 gramų yra labai didelis narkotinių medžiagų kiekis) – 209 gramai; kristalų (matanfetamino atmaina, kuri sparčiai naikina organizmą, labai didelis jų kiekis yra 100 g) 3,1 kilogramo; kanapių ir jų dalių – daugiau nei 288 gramų, kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu gresia laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Rugsėjo pabaigoje komisariato pareigūnai sulaikė dar vieną asmenį, platinusį narkotines medžiagas. Per sulaikymą jis bandė priešintis policijos pareigūnams, tačiau, panaudojus fizinės prievartos veiksmus, buvo sulaikytas. Sulaikymo ir kratų metu buvo rasta galimai nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, narkotinių medžiagų, svėrimo, fasavimo ir pakavimo priemonių.

Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 5-asis skyrius.

„Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu“, – BNS pirmadienį sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak jo, taip pat atliekų tvarkytojams išvežant šiukšles iššūkių kyla ir dėl šalia konteinerių pastatytų automobilių.

„Ir įprastinėmis sąlygomis išvežti šiukšles kai kur yra sunku, nes didelėms mašinoms sunku išlaviruoti, kai gyventojai bet kaip stato mašinas, o dabar dar labiau pasunkėjo“, – sakė vicemeras.

Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu.

Anot savivaldybės, Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) duomenys rodo, kad per savaitgalį „Ekonovus“ neaptarnavo 25 proc., o „Ecoservice“ – 20 proc. konteinerių.

V. Benkunsko teigimu, kiemus ir viešąsias teritorijas prižiūrinčios įmonės dar savaitgalį buvo paragintos suintensyvinti valymus, tačiau jis pabrėžia, kad tą jiems padaryti gali būti sudėtinga dėl nepakankamų žmogiškųjų resursų ir technikos trūkumo.

„Iš esmės tai yra praėjusios savaitės intensyvaus snygio padariniai, kuriuos mėginsime išspręsti. Kalbame ir su savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriumi, kad būtų su traktoriukais nuvažiuota ir tas sniegas nuvalytas, nukastas. Ir talkas organizuosime, jei reikės“, – kalbėjo vicemeras.

„Kooperuosime visus turimus pajėgumus, kad tą padarytume. (...) Pasitelksime ir „Grindą“, jei reikės“, – pridūrė jis.

Pasak V. Benkunsko, sutvarkyti susikaupusias atliekas savivaldybė planuoja per šią savaitę.

Rajonai – tik miegoti?

Atnaujinama Nepriklausomybės aikštė, tai irgi puiku. Miesto centrą gaivinti imtasi iš peties, čia nieko neprikiši.

Tačiau norėtųsi daugiau dėmesio kitiems miesto rajonams, kuriuos kažkodėl vadiname miegamaisiais. Ar todėl, kad čia nėra daugiau ką veikti, tik miegoti? Nuobodų jų įvaizdį turime pakeisti.

Apie tai jau rašiau, tačiau nebijau pasikartoti, nes problema tikrai labai opi. Reikia nebijoti pasitikėti savo jėgomis ir neapsiriboti tik centrinės miesto dalies tvarkymu.

Senamiestį ir Centrą galime sutvarkyti pasinaudodami ES parama, net vaizdingų Žaliakalnio medinukų remontą gali paremti Norvegijos fondai, o miesto pakraščiuose esančius rajonus kilstelėti į aukštesnį lygį galime tik savo jėgomis.

Statyti sovietmečiu šie gyvenamieji kvartalai – Dainava, Kalniečiai, Eiguliai, Šilainiai – iš tiesų nepasižymi architektūriniu subtilumu. Jie dar paniekinamai vadinami betoniniais skruzdėlynais. Eina laikas ir jau baigia iš mūsų atminties išsitrinti tie žmonės, kurie svajojo kažkada gauti butą šiuose skruzdėlynuose, o gavę buvo neapsakomai laimingi. Ačiū Dievui, laikai pasikeitė į gera, ir dabar nebereikia pusę gyvenimo lenkti nugarą, kad gautum galimybę gyventi pilkame ir niūriame betoninių džiunglių narvelyje.

Ir tik renovacija, mano nuomone, šiandieną labiau propagandinė ir parodomoji nei masinė, nors neabejotinai naudinga, kiek pagyvina skurdžios pilkumos tikrovę. Bet visiškai aišku, kad to per maža.

Dėmesys eismo saugumui

Jokiu būdu negalima teigti, kad miesto valdžia visiškai apleidusi rajonus. Bumbtelėjus kur nors į duobę Ukmergės gatvėje taip gali pasirodyti, tačiau sklandžiai pervažiavus anksčiau tarsi subombarduota, o dabar lygia Partizanų gatve norisi tik paploti merui per petį. Už tai, kad jis supranta tankiai apgyvendintų rajonų kauniečių rūpesčius, nors pats gyvena ramioje, miško apsuptoje gyvenvietėje.

Po kapitalinio remonto praėjusiais metais pakeista ir didelė dalis šaligatvių Partizanų gatvėje, nors kiemuose, kuriais galima pasiekti prekybos centrą V.Krėvės prospekte, vaizdas vis dar nykus.

Šiuo metu Partizanų gatve tiesiamas dviračių takas – viena vertus, tai turėtų būti dviratininkams įdomi trasa, nes gatvė labai ilga ir įvairi. Kita vertus, būtina atsižvelgti į eismo saugumo saugiklius, nes šia gatve transporto srautai – didžiuliai. Juk Partizanų gatvė – tai nors ir apmirusios, bet vis dėlto pramonės ir prekybos objektų trasa.

Mažiau draudimų, didesnio visų mūsų dėmesio, širdies šilumos – ir pilkai betono masei įkvėpsime gyvybės.

Galėtų tapti traukos zona

Partizanų gatvės, Kalniečių ir Eigulių mikrorajonų gyventojams ypač gera naujiena – Kalniečių ir Dainavos parkų rekonstrukcija. Tiesa, ji buvo pradėta ne be valdininkiško abejingumo. Parkai apsupti daugiabučių kvartalų,  tačiau nebuvo pasirūpinta patogiais takais patekti į parkus, apšvietimu ir drenažu. Pavasarį šie du parkai labiau primindavo pelkes.

Trūkumai, atrodo, buvo pašalinti. Dabar Kalniečių ir Dainavos parkai – tvarkingi, čia būtų miela vaikščioti, sportuoti, žaisti. Ir aplinkiniai gyventojai mielai čia leidžia laisvalaikį. Bet – tik aplinkiniai.

Viso miesto traukos zona atnaujinti, išpuoselėti parkai netapo. Pavyzdžiui, ne taip seniai, E.Levino skvere prie Žaliakalnio funikulieriaus vyko V.Putvinskio gatvės šventė – performansus rengė menininkai, kūrybą skaitė poetai, grojo muzikantai. Nes čia arti Centras, Senamiestis, čia nuo seno menininkų pamėgta vieta. Ar įsivaizduojate panašų renginį Kalniečių parke?

Tvarkingą žaliąją oazę vis dėlto supa nuobodi pilko betono masė. Kita vertus, juk pati bendruomenė galėtų atrasti savo nišą kultūriniams renginiams arti namų.

Įkvėpti gyvybės

Pavyzdžiui, Dainavos parke matyti daug pagyvenusių ir net jaunesnio amžiaus žmonių, žaidžiančių šachmatais. O kodėl čia negalėtų vykti mėgėjiški šachmatų čempionatai tarp Kauno mikrorajonų? Šmaikštuolius perspėju: neturėjau omenyje Naujųjų Vasiukų tarpplanetinio šachmatų čempionato iš nemirtingojo I.Ilfo ir E.Petrovo kūrinio.

Kalniečių parkas – puiki vieta sezoniniams maratonams ir kitiems judriems sportiniams renginiams.

Be to, tokiose vietose kaip Kalniečių ir Dainavos parkai galėtų būti numatytos grilio zonos kaip Vakaruose – saugios vietos pasičirškinti kepsnių karštą vasaros vakarą, laikantis priešgaisrinio saugumo taisyklių.

Taigi, mano nuomone reikia daugiau leidimų, mažiau draudimų, didesnio visų mūsų dėmesio, širdies šilumos – ir pilkai betono masei įkvėpsime gyvybės.

„Specialiai šiems drabužiams Akvilė Magicdust sukūrė piešinį, kurio tema prabėga nuo kosmoso iki gyvūnų, augalų, žmonių, įvairių gyvenimiškų smulkmenų. Pasirinkome patogią bei jaukią konstrukciją, kuri tinka tiek vyrams, tiek moterims. Kokybiška, natūrali medvilnė, iš kurios pagaminti kolekcijos modeliai, suteikia tikrą vasarišką komfortą“, – sako prekinio ženklo „Beleberda“ įkūrėja Rūta Sakalauskaitė.

Tuo tarpu žymi iliustratorė ir komiksų kūrėja Akvilė Magicdust, kurios piešinėliai nugulė ant marškinėlių bei suknelių, neslepia, jog ryškias spalvas renkasi sąmoningai, taip prieštaraudama niūrioms lietuvių nuotaikoms. Mergina, paprastai kurianti komiksus, plakatus, atvirukus, zinus, šiam nestandartiniam projektui įkvėpimo sėmėsi iš Vilniaus miegamųjų rajonų aplinkos, 2000-ųjų metų pradžios žaislų, nugirstų svetimų pokalbių ir sapnų.

Jau ne pirmus metus gyvuojantis prekinis ženklas „Beleberda“ specializuojasi megztų drabužių kūryboje ir gamyboje, bet marškinėlių bei suknelių kolekcija – pirma tokia įdomi kolaboracija.

„Mums labai svarbu atsakinga gamyba, kokybiškos medžiagos, tad labai smagu, kad radome ir išbandėme skaitmeninę spaudą ant natūralaus audinio“, – džiaugiasi R. Sakalauskaitė.

Nauja kolekcija bus pristatyta kiek neįprastai: kūrėjos jau šį šeštadienį, o naujos kolekcijos modelius bus galima ne tik pamatyti, bet ir pasimatuoti.

Kūrėjos laukia liepos 2 d. 18 val. hostelio „Jamaika“ kiemelyje (Visų Šventųjų g. 9, Vilnius). 

„CityBee“ tampa integruota Vilniaus viešojo transporto dalimi, tad paslaugos plėtra į miegamuosius rajonus, kur gyvenančių žmonių koncentracija didelė, yra siekis tapti patogesniu miestiečio pasirinkimu kelionei vietoje nuosavo automobilio. Papildomos stotelės atidaromos Justiniškių, Grigiškių, Antakalnio, Lazdynų, Santariškių, Žirmūnų, Šnipiškių, Naujamiesčio, Pilaitės, senamiesčio rajonuose, taip pat pasiimti „CityBee“ automobilį galima ir šalia „Akropolio“ esančioje stovėjimo aikštelėje“, – sako Aurimas Drūtys, „CityBee“ direktorius.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, Vilnius sparčiai žengia į priekį, įsileisdamas vis daugiau naujovių į savo gyvenimą. „Šiuo metu Lietuvos sostinė yra vienintelė visame regione, kurioje įdiegta ir sparčiai populiarėja dalijimosi automobiliais paslauga. Vis didėjantis „CityBee“ stotelių skaičius liudija apie paslaugos reikalingumą vilniečiams. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė, atverdama duris naujiems augantiems verslams ir greitai derindama sprendimus, eilinį kartą pateisina ir užtvirtina draugiško miesto vardą“, – sako R. Šimašius. 

Dovilė Šiekštelytė-Batutienė, „Akropolis LT“ direktorė teigia esantys vienu pirmųjų prekybos centrų, kuriuos galima pasiekti ne tik nuosavu automobiliu ar viešuoju transportu, bet ir naudojantis šiuolaikiška automobilių dalijimosi paslauga. „Nuolatos galvojame, kaip mūsų prekybos centro lankytojams suteikti dar daugiau patogumo visose srityse, įskaitant ir mūsų pasiekiamumą. Visuomet esame atviri naujovėms, todėl džiaugiamės, kad „CityBee“ savo plėtrai pasirinko mūsų prekybos centrą ir manome, kad mūsų klientai šias naujas galimybes mus pasiekti tikrai įvertins. Be to, visai nesenai prie mūsų prekybos centro buvo įrengtos ir elektromobilių savininkams skirtos dvi greitojo įkrovimo stotelės“, – sako D. Šiekštelytė-Batutienė.

A. Drūtys teigia, kad šiuo metu sostinėje yra 83 stotelės bei 250 bendrovės automobilių. Vadovas pastebi vis didėjantį gyventojų susidomėjimą teikiama paslauga ir primena, kad bendrovė šiais metais ne tik plės „CityBee“ stotelių skaičių, tačiau taip pat metus užbaigs su 400 automobilių parku Vilniuje. Vilniečius džiugins ir atnaujinama mobilioji programėlė, kurioje atsiras vartotojų ilgą laiką prašyta funkcija, kuri praneš apie atsiradusį laisvą automobilį norimu laiku.

Automobilių dalinimosi paslauga skatina mažinti nuosavų automobilių skaičių miesto centre, padeda spręsti eismo spūsčių klausimą. Įmonės skaičiavimais, per 2015 m. „CityBee“ automobiliai sutaupė per 4 mln. tonų anglies dvideginio. Remiantis automobilių dalinimosi paslaugas teikiančių bendrovių duomenimis, didžiuosiuose Europos miestuose vienas automobilių dalinimosi paslaugos automobilis gali pakeisti­ net iki 12 nuosavų transporto priemonių.

A. Drūtys teigia, kad bendrovė nuolatos stebi automobilių poreikį ir atsižvelgia į gyventojų teigiamai vertinamas transporto priemonių markes. „Stebime, kuriuos automobilius klientai vertina palankiausiai, ir siekiame, kad nauji, paslaugų teikimui skirti automobiliai atitiktų mažos, patogios bei miesto žmogaus poreikius atitinkančios transporto priemonės reikalavimus“, – teigia A. Drūtys.

Naujas stoteles miesto gyventojai galės rasti J. Franko g. 2a, Antakalnio g. 1, Antakalnio g. 59, Žirmūnų g. 106E, Linkmenų g. 22, Rygos g. 8, Justiniškių g. 12, Justiniškių g. 79, Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškės, Vydūno g. 27, Švitrigailos g. 33, , Architektų g. 152.

Kovo mėnesį „CityBee“ paskelbė apie iki 2016 m. pabaigos planuojamą du kartus didesnę bendrovės plėtrą. Iki metų pabaigos automobilių parką ketinama išplėsti iki 400 transporto priemonių. Vilnius šiuo metu – vienintelis Rytų Europos miestas, kuriame įdiegta ir sparčiai populiarėja tokio lygio dalijimosi automobiliais paslauga.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad, nors Vilniuje populiarus išlieka senamiestis, kur, kaip įprasta manyti, verslo sėkmė garantuota, maitinimo įstaigos vis dažniau ieško patalpų išsinuomoti naujuose rajonuose. Pašnekovų teigimu, toks verslo judėjimas į rajonus yra patogus jų gyventojams, tačiau retai yra labai sėkmingas verslui. „Paprastai žmonės, norėdami praleisti laiką su draugais, klientais kavinėje, nevažiuoja į miegamuosius rajonus. To vasarą nedaro ir turistai“, – kalba NT agentūros „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas Darius Tumas.

NT agentūros „Citus“ direktorės Viktorijos Čijunskytės teigimu, naujuose Vilniaus mikrorajonuose statoma daug gyvenamųjų pastatų, kurių pirmuose aukštuose netrūksta vietos komercinėms patalpoms. Patalpose gyvenamuosiuose namuose, pasak V. Čijunskytės, yra linkę įsikuri nedideli restoranai, o restoranų tinklai renkasi patalpas prekybos centruose.  

„Dažniausiai naujuose kvartaluose apsigyvena jaunos šeimos, turinčios nemažą perkamąją galią. Joms patogu, kai šalia namų yra kirpykla, stomatologijos kabinetas, treniruočių salė ar kavinė. Paprastai tokiuose rajonuose kuriasi picerijos, alaus barai, užkandinės bei kepyklėlės“, – sako pašnekovė.

Jos teigimu, naujuose Vilniaus kvartaluose infrastruktūra dar nebūna išvystyta, tad įvairių paslaugų (taip pat ir maitinimo) taškai sulaukia daug klientų. Tuo metu Kaune, pasak V. Čijunskytės, miegamuosiuose kvartaluose patalpų komercinei veiklai ieškoma kur kas rečiau nei Vilniuje.

Savo ruožtu D. Tumas dažnėjančio kavinių atsiradimo atokiau miesto centro nevadina tendencija. Anot pašnekovo, tai yra tiesiog natūralus reiškinys, nes plečiasi gyvenamieji rajonai, be to, senamiestyje patalpų paklausa didesnė už pasiūlą.
„Nevadinčiau to tendencija, tai tiesiog yra natūralus reiškinys. Gyvenamieji rajonai, jų gyventojų skaičius didėja, todėl natūraliai atsiranda paslaugų poreikis. Tačiau tai nėra judėjimas iš centro į miegamąjį rajoną. Dažniau tai yra verslo plėtra, rečiau – įmonių bandymas orientuotis į paslaugų tiekimą konkrečiame mikrorajone.

Viena iš priežasčių ir tikrai ne pagrindinė, kodėl kavinės atsidarinėja miegamuosiuose rajonuose, yra tai, kad patalpų senamiestyje paklausa šiandieną yra gerokai didesnė nei pasiūla. Todėl verslininkai, norėdami pradėti savo veiklą, bando tai daryti ir ne tokiose patraukliose vietose. Tačiau šiose vietose nėra tokių didelių žmonių srautų, kaip miesto centre, todėl klientams pritraukti reikalingas išradingumas“, – aiškina D. Tumas.

Vilioja kaina, bet ne klientų skaičius

Pasak V. Čijunskytės, renkantis vietą viešojo maitinimo verslui, nuomos ar pirkimo kaina yra labai svarbi. Toliau nuo centro ar miesto pakraštyje ji yra mažesnė. „Įsikūrus toliau nuo centro, greičiau atsiperka investicijos. O tai – labai svarbus argumentas, ypač pradedantiems verslininkams“, – įsitikinusi V. Čijunskytė.

Pašnekovė mano, kad nauji pastatai vis patrauklesni ir dėl to, jog juose patogiau įgyvendinti savo idėjas: dažniausiai naujose komercinėse patalpose būna padaryta tik dalinė apdaila, todėl turintys išskirtinių idėjų verslininkai kavinės įrengimą gali pritaikyti pagal savo poreikius.

D. Tumas sako įžvelgiantis tik vieną maitinimo paslaugų verslo įsikūrimo rajonuose privalumą – mažesnę nuomos kainą.
„Reikia suprasti, kad bet kurio paslaugų sektoriaus veiklą vykdantį verslą domina tos vietos, kuriose yra didelė žmonių koncentracija. Nė vienas vietos savo verslui tikrai nepradeda ieškoti nuo miesto pakraščių.

Juk paprastai žmonės, norėdami praleisti laiką su draugais, šeima, klientais restorane ar kavinėje, nevažiuoja į miegamuosius rajonus. Jie važiuoja į senamiestį, kur galima dar ir pasivaikščioti. Nepamirškime vasaros, turistų srautų. Jie juk taip pat nevažiuoja apžiūrinėti miegamųjų rajonų“, – pigios nuomos ir nepatogios vietos trūkumus dėsto D. Tumas.

Patalpų savininkai jaunam verslui gali tarti „ne“

Pasak V. Čijunskytės, gerai matomoje, žmonių gausiai lankomoje vietoje esančios, iki 200 kv. m. patalpos, šalia kurių galima įrengti lauko kavinę, yra paklausiausios. Tačiau net ir radus poreikius bei finansus atitinkančią vietą, nereiškia, kad ją išsinuomosite.
„Suprantama, kad patalpų savininkai taip pat kelia savus reikalavimus, jie nori apsidrausti, todėl atidžiai vertina kavinės kūrėjus. Jiems svarbu, kad kavinė būtų pelninga ir po pusmečio neišsikeltų, – sako V. Čijunskytė. – Todėl nuomotojai kreipia dėmesį į kavinės koncepciją, vertina žmonių, kurie nori atidaryti kavinę, patirtį: ar jie turi dar panašių kavinių, ar tai pirmoji veikla.“

„Citus“ duomenimis, praėjusiais metais Vilniuje patalpų nuomai dažniausiai ieškojo greito maisto restoranų, barų, kepyklėlių savininkai. Be to, ketinta įkurti ir specializuotų maitinimo įstaigų (vietnamietiško, armėniško, prancūziško maisto ar jūros gėrybių restoranų).

Kaune taip pat populiarėja greito maisto restoranai, kokybiškų produktų sumuštinių barai ir picerijos. Pasitaikanti naujovė yra kavinės, siūlančios maisto gaminimo kursus.

Vasario 26 d., vakare, Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai kartu su savanoriais vilniečiais vykdys edukacinę akciją šunų savininkams. Miegamuosiuose rajonuose vilniečiai bus kviečiami susirinkti savo šunų ekskrementus, jiems bus dovanojami specialūs maišeliai.

„Džiugu, kad vis daugiau šunų savininkų susirenka savo augintinių ekskrementus, tačiau, deja, didžioji dauguma, ypač miegamuosiuose rajonuose, viską palieka po savęs. Tad šia akcija norime paskatinti kuo daugiau vilniečių labiau mylėti savo miestą ir galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus”, - sako šios edukacinės akcijos iniciatorė Vilniaus miesto tarybos narė, administracinės teisės pažeidimų komisijos pirmininkė Indrė Jakaitytė.

Norintieji prisijungti, kviečiami ateiti:

17.00 Šeškinėje, prie prekybos centro “IKI” (Šeškinės g. 32), Žirmūnuose, prie prekybos centro “IKI” (“Minsko”)

18.00 Antakalnyje, Vileišio g. prie Bendrojo pagalbos centro;

18.30 Fabijoniškėse, prie prekybos centro “Mandarinas”.

Beveik 70 litų arba 6 proc. – tiek pernai vidutiniškai padidėjo nuomos kaina Vilniuje ir metų pradžioje siekė 1110 litų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, per praėjusius metus nuomos kaina kiek ūgtelėjo ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune apie 10 proc. iki 720 litų, Klaipėdoje apie 5 proc. iki 950 litų.

„Praėjusiais metais butų nuomos kainos Lietuvoje paaugo nedaug, tiek, kiek ir buvo planuojama”, - teigia Evaldas Narbuntovičius, portalo projekto vadovas.

Nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, bene labiausiai per metus paaugo vidutinės nuomojamų butų Vilniaus miegamuosiuose rajonuose kainos: Baltupiuose apie 70 litų – iki 870 litų, tiek pat Fabijoniškėse – iki 836 litų, Šeškinėje apie 50 litų – iki 697 litų. Sostinės senamiestyje nuomojami butai taip pat pabrango apie 50 litų – iki 1888 litų. Šiame rajone vidutinės butų nuomos kainos yra didžiausios sostinėje ir visoje Lietuvoje.

„Nuomos kainos išlieka pakankamai aukštos, o paskolų palūkanų normos šiuo metu – žemiausiame taške. Situacija panaši kaip ir prieš krizę, kuomet finansiškai naudingiau buvo butą ne nuomoti, o pirkti. Norint išsinuomoti kokybiškai įrengtą dviejų kambarių apie 50 kvadratinių metrų butą toli nuo centro esančiose Fabijoniškėse teks sumokėti ir 1000 litų, o, pavyzdžiui, Šiaurės miestelyje dar daugiau – apie 1500 litų”, - apie butų nuomą Vilniuje pasakoja E. Narbuntovičius.

Šiuo metu vidutinė vieno kambario nuomos kaina Vilniuje siekia apie 680 litų: senos statybos apie 630 litų, naujos – apie 1015 litų. Dviejų kambarių butai išnuomojami už trečdaliu didesnę kainą – 1100 litų. Minėto dydžio butas senos statybos name kainuotų iki 1000, naujos – 1350 litų.

„Kadangi butų kainos jau nebemažės, dalis žmonių noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Todėl šiemet pasiūla nuomos rinkoje augs. Dėl šios priežasties nuomos kainos neturėtų kilti”, - teigia portalo projekto vadovas.

Kituose miestuose butai išnuomojami kur kas pigiau nei sostinėje. Portalo duomenimis, Kaune vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina siekia 400 litų, o Klaipėdoje – beveik 540 litų, dviejų kambarių kainų skirtumas dar didesnis: 663 litai Kaune ir 1050 litų Klaipėdoje.

„Tradiciškai nuomos kainomis Klaipėda lenkia Kauną, kur žymiai pigesni senos statybos namuose nuomojami butai. Jei Kaune vieno kambario butas vidutiniškai išnuomojamas už 390 litų, tai Klaipėdoje šimtu litų daugiau. Dviejų kambarių butai senos statybos namuose Klaipėdoje – 950 litų – vidutiniškai išnuomojami daugiau nei trečdaliu brangiau nei Kaune – 590 litų”, - skaičiuoja E. Narbuntovičius.

Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje šiemet butų nuomos kainos neturėtų žymiai pasikeisti.