„Vitės“ rajono bendruomenė šiemet buvo pirmoji Klaipėdoje, pradėjusi švenčių laukimą.

Prie Centrinio stadiono bendruomenė kvietė gyventojus puošti eglutę, o vėliau kartu dalyvauti ir įžiebimo šventėje, kurią vedė žinoma atlikėja Violeta Tarasovienė.

Savaitgalį eglutėmis pasipuoš Žardininkų ir Pempininkų rajonai.

Žardininkų eglutė puikuosis skvere, šalia Reikjaviko g. 1 daugiabučio, o Pempininkų – Debreceno g. 32 namo kieme.

Čia ruošiama didelė staigmena, kuri nustebins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Taip pat vaikai galės atsinešti savo žaisliukus ir pakabinti juos ant eglutės.

„Bus muzikos, žaidimų, pakviesime Kalėdų Senelį, taip pat ruošiame didelę staigmeną, kurios atskleisti dar nenorime“, – kalbėjo „Smiltelės“ seniūnaitis Marius Bagdonavičius.

Pasak seniūnaičio, šių rajonų eglutės puošimo šventės kurį laiką nebuvo dėl karantino, todėl šiemet nuspręsta atgaivinti tradiciją ir suteikti gyventojams daugiau džiaugsmo.

„Buvo pertrauka per karantiną, dabar nusprendėme ir vėl organizuoti susibūrimą, žinome, kad vaikams tai labai patinka“, – teigė M. Bagdonavičius.

O štai Paupių gyvenamajame rajone bus statoma net 20 įvairaus dydžio kalėdinių eglučių, kurios papuoš šio rajono viešąsias erdves.

Asociacija „Paupių bendruomenė“ savo eglutes įžiebs gruodžio 16 d. teritorijoje prie tvenkinio Jaunystės gatvėje, ten bus įžiebta net 10 eglučių vienoje vietoje.

„Tai bene laukiamiausia šventė mūsų rajone, gyventojai visada aktyviai įsitraukia į eglučių puošimą. Ši šventė mums tapo tradicija, nes organizuojame ją nuo pat 2017 metų, kai ir buvo įsteigta bendruomenė“, – kalbėjo asociacijos „Paupių bendruomenė“ vadovė Regina Baguckienė.

Anksčiau gyventojai neturėjo tradicijos kartu švęsti švenčių, tačiau įsikūrus Paupio bendruomenei viskas pradėjo keistis.

Įkvėpti gyvybės

Šios programos tikslas – įkvėpti gyvybės, kūrybiškumo ir pasitikėjimo savimi atokiau nuo centro esantiems Kauno mikrorajonams ir Kauno rajono gyvenvietėms, arba vietoms, kurios paprastai nepatenka į kultūros maršrutus.

"Šia stovykla siekėme ne tik supažindinti vaikus su miesto mikrorajonais ir parodyti, kad ir juose yra ką veikti, bet ir ugdyti bendruomeniškumo jausmą nuo vaikystės", – pasakojo vaikų vasaros užimtumo savaitės organizatorė Stefanija Paulauskaitė.

Penkias stovyklos dienas jos dalyviai lankėsi penkiuose mikrorajonuose ir pažindinosi su įvairiomis veiklomis – nuo muziejaus užkulisių iki kino. Pavyzdžiui, Žaliakalnyje vaikai akis į akį susitiko su istorinio funikulieriaus darbuotoju, su kuriuo, tikėtina, nuo dabar visi tikrai užbėgs pasisveikinti. Šios išvykos metu stovyklautojai taip pat klausėsi Žaliakalnio senbuvės pasakojimo apie 1930-uosius siekiančią vieno kiemo istoriją.

Dainavos mikrorajone vaikų grupė iš arti susipažino su buvusiuose globos namuose neseniai vykusiu šiuolaikinio cirko festivaliu "Cirkuliacija" ir netradicinėje erdvėje žaisdami mokėsi, kaip keičiasi Kauno kultūrinis gyvenimas. Taip pat vaikai susipažino ir su lokaliomis Panemunės, Eigulių, bei Garliavos istorijomis.

Tampa skaitytojais

"Kaunas 2022" partneriai jau ne vienus metus organizuoja temines vaikų stovyklas vaikams. Ypač stiprias tokių stovyklų organizavimo tradicijas turi Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. Nenuostabu – vaikai sudaro nemažą dalį jos lankytojų, jų yra beveik 12 tūkst. iš maždaug 41 tūkst. visų registruotų vartotojų.

"Įvairūs užsiėmimai vaikams, neformaliojo švietimo būreliai, atostogų stovyklos bibliotekoje vyksta nuolat, net 22-ose vietose visame mieste", – atskleidė bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė. – Vaikus į stovyklas vilioja tiek patogi bibliotekos infrastruktūra ir jos skyrių bei padalinių išsidėstymas įvairiuose, net ir nuo miesto centro nutolusiuose, mikrorajonuose, tiek ir veiklų įvairovė. Vis daugiau vaikų ne tik užsuka į įvairias bibliotekos organizuojamas edukacijas, bet po jų užsiregistruoja ir tampa skaitytojais."

Svarbi partnerystė

Veiklas mažiausiems kauniečiams organizavo ir "Kaunas 2022" partneris Kauno miesto muziejus. Šios įstaigos edukacijos skyriaus vedėja Vėjūnė Sudarytė teigia, jog svarbu, kad visos suinteresuotos pusės mato prasmę vaikams patraukliai pristatyti gimtąjį miestą ir jo apylinkes, miesto istoriją, kultūrą ir artimiausius kaimynus.

"Svajodami apie vasaros atostogas dažnai įsivaizduojame keliones į egzotiškas šalis, kur, atrodo, tiek daug įdomaus ir nematyto. Tačiau ne mažiau įdomių dalykų slepiasi mūsų gimtojo miesto gatvėse ir kiemuose, kurie atrodo iki skausmo pažįstami. Atrodytų, ką nauja gali pasakyti tūkstančius kartų numinti takeliai, išvažinėti autobusų ir troleibusų maršrutai, kiemas, kuriame žaidžia tie patys vaikai, o prieš tai galbūt žaidė net jų tėvai? Tačiau kiek kauniečių yra aplankę visus Kauno mikrorajonus ir priemiesčius, kiek jų gali pasigirti žinantys savo kvartalo istoriją? Nuo savo kiemo, artimiausių kaimynų pažinimo ir prasideda kultūringų, bendruomeniškų ir aktyvių asmenybių kelias", – įsitikinusi V.Sudarytė.

Jaučiasi nuskriausti

Galą su galu vos suduriantys pensininkai ir didesnio uždarbio į Vakarus emigruojantis jaunimas gal ir nesuprato tokio polėkio, bet Kaunas iš tiesų turi kuo didžiuotis.

Pirmiausia – iš varganos būklės prikeliama Laisvės alėja. Tiesa, dėl antrojo jos restauracijos etapo iškilo nesklandumų, bet, regis, jie jau išsisprendė.

Gatvės jau neprimena miesto po sunkiųjų bombonešių antskrydžio. Šurmuliuoja gyvas Senamiestis, dažomi aptrupėję namų fasadai. Tvarkomi ir įvažiuojamieji kiemai miegamuosiuose mikrorajonuose – bet teisybės dėlei turėtume pasakyti, kad per lėtai. Apskritai didžiausias dėmesys sutelktas į Senamiestį ir centrinę miesto dalį, o tolesni mikrorajonai kol kas jaučiasi nuskriausti.

Galima į valias kritikuoti sovietinės statybos daugiabučių mikrorajonus, vadinti juos posovietiniais reliktais arba betoniniais skruzdėlynais, bet faktas – juose gyvena beveik du trečdaliai kauniečių.

Gintautas Labanauskas

Išskirtinė ekskursija

Štai padarykime tokią ekskursiją – pereikime iš Partizanų gatvės kiemais statmenai iki "Kauno saulėtekio" prekybos centro V.Krėvės prospekte.

Pereiti saugiai pavyks tik esant sausam orui ir tik jei atidžiai žvalgysitės po kojomis. Išsiklaipęs šaligatvis, nudilę, aptrupėję asfaltuoti takai. Kažkada tvarkingi sporto aikštynai nusėti duobėmis ir "papuošti" sulaužytais suoliukais. Čia daugiabučių gyventojai ar atvykusieji į įstaigas bando pasistatyti automobilius. Nors padaryti tai sprogmenų poligoną primenančioje aikštėje – iššūkis.

Vaizdas tikrai nykus ir abejoju, ar čia gyvenantys kauniečiai jaučiasi labai laimingi.

Kodėl pasirinktas toks maršrutas? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, maršrutas gana intensyvus, nes ši Partizanų gatvės atkarpa tirštai apgyvendinta, o "Kauno saulėtekis" yra arčiausias iš didesnių prekybos centrų.

Antra – būtent "Saulėtekyje" įsikūrė visuomeninis judėjimas "Vieningas Kaunas" ir "Viči" įmonių grupė.

Keistai atrodo, kai Kauno atgimimo įkvėpėjo organizacijos įsikūrusios tokioje apleistoje aplinkoje. Sena lietuviška patarlė – batsiuvys be batų?

Kita vertus, mero Visvaldo Matijošaičio situacija šiuo atveju – sudėtinga. Jei bus pradėta tvarkyti V.Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės atkarpa ties "Saulėtekiu", žmonės ims niurnėti esą savo verslui ir savo politinei organizacijai aplinką gerina.

Vaizdas – kitur

Tačiau ir be šios vietos Kauno daugiabučių mikrorajonuose yra ką veikti. Dainavos mikrorajonas infrastruktūros remonto nematė nuo sovietinių laikų. O statytas jis, manau, ne vėliau kaip praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.

Kalniečių mikrorajone – panašios bėdos. Vietomis šaligatvio net pėdsakai išnykę. Tiesa, kai kurios įvažos į kiemus išlygintos, bet bendro vaizdo nepagerina, gerokai apleistas buvęs "Kalniečių" prekybos centras. Jau daug metų stūkso šis Kauno tikrai nepuošiantis statinys, pasitinkantis kauniečius ir miesto svečius tik įvažiavus į miestą iš sostinės pusės Savanorių prospekte, o sprendimų iki šiol nerasta.

Esu optimistas ir matau, kad nepaisant dar neišspęstų problemų Kaunas kaip miestas sparčiai vystosi bei progresuoja. Štai greitai turėsime naują ledo areną. Greta "Girstučio" komplekso esančiame tuščiame 2 ha ploto sklype per artimiausius dvejus metus numatoma pastatyti žiemos sportui skirtą areną. Tokius planus pristačiusi Kauno miesto savivaldybė šią vasarą planuoja pradėti statybos darbus vykdysiančios įmonės paieškas.

Nauja ledo arena – puiku. Vystyti sporto infrastruktūrą sportiškiausiame Lietuvos mieste – būtina.

Bet Kalniečių, Šilainių, Dainavos ir kitų mikrorajonų gyventojai taip pat nori saugiai pareiti namo. Tad ir tenka spręsti, ką pirmiau daryti: statyti naują ledo areną ar sutvarkyti infrastruktūrą daugiabučių mikrorajonų, kuriuose gyvena didžioji dalis kauniečių? Būtų gerai, kad priimant tokius sprendimus šiandien stipriau girdėtųsi ir Kauno visuomenės balsas.

„Pagalvojau, kad Lietuva galiausiai susikraustė į miestus ir čia susikūrė savo bendruomenes. Kai kurios jų, kaip Vilniaus Užupis ar Kauno Šančiai, labai ryškios ir charakteringos. Šančiai net turi savo dialektą. Kai kurios ramios ir ne iškart pastebimos. Bet visur yra istorijų, kurias verta papasakoti, ”- sako laidos "Mano kiemas" vedėjas Rytis Zemkauskas.

Per Info TV startuoja naujas televizinis projektas, pasakojantis apie miestų mikrorajonus. Savotiškus „miesto miestelius” - senamiesčius, į kuriuos traukia turistai ar pramogų ieškotojai, naujamiesčius, kuriuose dirbama ir miegamuosius rajonus, į kuriuos grįžtama. Prieš pareinant namo daugelis dar užsuka į krautuvėlę, kurioje Milda patars, kurios daržovės  šviežesnės, į kepyklėlę sūrio lazdelių prie vyno, į kirpyklą pas Dalytę ar palieka vaikų batus apsiūti Romukui...

„Mano kiemas” yra erdvė, kurioje vedžiojame šunį, einame pasivaikščioti, baramės su kaimynais dėl amžinai veikiančios automobilio signalizacijos, nešame šiukšles, skundžiamės, kad kažkas amžinai kažką gręžia, sėdime su kaimynais kieme ant suolelio, sodiname darželius po balkonais...

„Mano kiemas” kalbasi su miestelėnais – architektais, menininkais, valdininkais, gydytojais, senais gyventojais, kaimynais ir praeiviais.
Laidos koncepcija kažkada atėjo į galvą R. Zemkauskui, kuriant „Alchemijos” laidas.

Pasakoti istorijas ir kalbėtis su žmonėmis ėmėsi žurnalistė Jurgita Pridotkaitė ir operatorius Gvidas Kovėra. Visą vasarą ir rudenį jie keliavo po Lietuvą.

Ir dar vienas visiškai išskirtinis šios laidos bruožas. „Mano kiemo” laidoje garsūs ir ne tokie garsūs Lietuvos muzikantai trumpam tapo gatvės muzikantais. Ar... savo kiemo muzikantais. Nuo Lino Adomaičio iki klaipėdiečių jaunimo grupės „Grock” ar violončelininko Sauliaus Bartulio.

„Mano kiemas” - per Info TV sekmadienio vakarais 21.45 val.