Leidinys primena, kad 2015 metais savivaldybė jį už 271,5 tūkst. eurų pardavė ten patalpas nuomojusiai UAB „Vaiteksai“.

Pasak „Šiaulių krašto“ dabar aiškinama, esą Dainų pirminis sveikatos centras nebetelpa savo pastate, jam reikia papildomų patalpų.

„Teigiama, kad „Vaiteksa“ nusipirktame pastate veiklos nebevykdo. Šios įmonės vadovė (Reda Vaitekaitienė – ELTA) dalyvavo vietos savivaldos rinkimuose su miesto mero Artūro Visocko suburtu rinkimų komitetu „Dirbame miestui“, tačiau į tarybą išrinkta nebuvo“, – rašoma skrastas.lt.

ETVB Ukrainos solidarumo fondas rems Ukrainos viduje perkeltus asmenis bei prisidės prie Ukrainos atstatymo.

Pasak G. Skaistės, fondas daugiausia dėmesio skirs Ukrainos socialinės ir sveikatos priežiūros infrastruktūrai bei gyvenamųjų namų atstatymui.

„Šį savo įnašą matome kaip platesnės apimties strategijos dalį. Lietuva paramai Ukrainoje per įvairius tiek finansinius, tiek tiesioginės paramos instrumentus yra skyrusi daugiau nei 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai yra vienas iš didžiausių rodiklių apskritai tarp visų šalių kurios teikia paramą (Ukrainai – BNS)“, – po sutarties pasirašymo teigė G. Skaistė.

„Šiuo laikotarpiu padėti ukrainiečiams reikia ne tik kariniame fronte, bet ir socialinėje srityje, kur yra daugybė iššūkių“, – pridūrė finansų ministrė.

ETVB valdytojas C. Monticellis pažymėjo, kad Lietuvos įnašas į Ukrainos solidarumo fondą pagal santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas didžiausių pasaulyje.

„Su šiuo 1 mln. eurų įnašu Ukrainos solidarumo fondui mes turime aiškų signalą, kad Lietuva pasitiki mumis kaip rimtu partneriu, efektyviai panaudojančiu mokesčių mokėtojų pinigus remiant Ukrainą“, – žurnalistams teigė C. Monticellis.

„Mums ypač didelė garbė gauti tokį indėlį, nes mes jį matome kaip katalizatorių tolesniems įnašams“, – pridūrė jis. 

G. Skaistė ir C. Monticellis taip pat aptarė ETVB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.

Pasak finansų ministrės, 2022 metais bankas Lietuvoje investavo 313 mln. eurų. ETVB atstovų teigimu, šiemet jo  investicijos Lietuvoje siekė apie 150 mln. eurų ir planuoja patvirtinti dar 57 mln. eurų investiciją pastatų atnaujinimui. 2024 metais bankas Lietuvai ketina skirti ir daugiau lėšų.

„Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.

ERPB viceprezidentas M. Bowmanas teigė, Lietuvos įnašas leis bankui toliau padėti Ukrainai susidoroti su Rusijos invazijos sukeltais iššūkiais.

„Šis fondas padės investuoti į Ukrainą jai susiduriant su tokiais reikšmingais iššūkiais, kaip vadovavimas karinėms pajėgoms, didelių šalį paliekančių pabėgėlių bei viduje perkeliamų žmonių srautų suvaldymas, karinių pajėgumų mobilizacija, taip pat karo veteranų integracija“, – sakė M. Bowmanas. 

ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti.

Finansų ministerija skelbia, jog Lietuva yra trečioji prie šio fondo prisidėjusi šalis – ankščiau lėšas įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva savo skirtą 1 mln. eurų perves iki šių metų pabaigos.

G. Skaistė ir M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.

„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, energetinį efektyvumą, taip pat skatinant ir energetinę nepriklausomybę ir prisidedant prie žaliųjų tikslų siekimo“, – sakė G. Skaistė. 

Jos teigimu, iki metų pabaigos taip pat tikimasi ERPB narių sprendimo iki 4 mlrd. eurų padidinti banko kapitalą.

Anot ministrės, 2022 metais ERPB Lietuvoje investavo 208 mln. eurų.

„Tikimės, kad šie metai taip pat bus pakankamai intensyvūs investicijų prasme“, – sakė G. Skaistė.

Pirmadienis kaip per miglą

Žinia, kad tapo milijonieriumi, Andriui smogė pirmadienio rytą. Po pusryčių su šeima vyras prisėdo pasitikrinti vienintelio turėto „Teleloto“ žaidimo bilieto.

„Žiūriu, kad kažkas kitaip nei visada. Ekrane daug nulių. Pasikviečiau žmoną, po to ir sūnų. Galiausiai visi sutarėm, kad matom tą patį – milijoną. Toliau man diena ėjo kaip per miglą. Kūnas išėjo į darbą, o mintys nežinau kur“, – įspūdžiais dalinosi Andrius.

Tuo tarpu į loterijos atstovybę laimėtoją atlydėjusi žmona sakė, kad ji naujieną priėmė ramiai ir jaudinosi tik dėl vyro.

„Kai jis skambino pasitikslinti, ar tikrai laimėjo, aš tik pergyvenau, kad jam spaudimas nesukiltų. O visa kita – žinau, kad mes susitvarkysime“, – užtikrintai kalbėjo moteris.

Apgailestauja, kad neįsiminė bilietą pardavusios kasininkės

1 000 000 eurų vertės bilietą Andrius įsigijo eilinį ketvirtadienį, po darbo, stabtelėjęs Kaune, Šiaurės pr. 44 esančioje parduotuvėje „Norfa“.

Vyro galvoje įstrigo įvairios detalės iš to apsipirkimo – jis prisimena, jog už pirkinius mokėjo 12,86 Eur, kasininkei padavė 15 Eur ir paprašė „Teleloto“ bilieto vietoj grąžos. Tuomet iš pardavėjos išskleistos bilietų vėduoklės išsitraukė vieną, kuriame buvo skaičius 13. Dar pagalvojo, kad bus nelaimingas, bet prašyti pakeisti jau nedrįso.

„Gaila, kad šalia viso to neįsiminiau pardavėjos veido. Kaip tyčia. Tikrai norėčiau padėkoti žmogui, iš kurio rankų tas laimingas bilietas mane pasiekė“, – apmaudo neslėpė vyras.

Su žmona pirks motociklą

Į laimėtus pinigus šeima žiūri pragmatiškai – pirmiausia žada įsigyti būstą, pasigerinti buitį, labiau pasirūpinti sveikata, investuoti. O tuomet dalį laimėjimo skirs ir abiejų mėgstamiausiai veiklai – kelionėms.

„Spontaniškai keliauti mums leidžia darbai, o dabar – ir finansai. Turėjome svajonę įsigyti motociklą, kad keliauti būtų dar smagiau, laisviau. Dabar svajonė galės virsti realybe“, – neslėpdamas džiugesio kalbėjo Andrius.

Tiesa, naujas Lietuvos milijonierius nežada atsisakyti ir kitos sau malonios pramogos – dalyvavimo loterijose. Jis ir toliau planuoja leisti sau įsigyti vieną „Teleloto“ bilietą per savaitę.

„Kai pirkau šiai savaitei, kasininkė dar įspėjo, kad milijoną jau kažkas nunešė. O aš bandžiau tramdyti šypseną, kad neišsiduočiau, jog žinau, kam taip pasisekė“, – pasakodamas juokėsi kaunietis.

„Teleloto“ Aukso puodas šiais metais laimėtas jau ketvirtą kartą. Balandžio mėnesį taip pat 1 000 000 eurų iškeliavo šeimai, bilietą pirkusiai Trakuose; o 450 000 eurų atiteko jaunam pakruojiškiui. Liepos mėnesį daugiau nei 800 000 eurų pasidalino trys žaidėjos – iš Kaišiadorių, Alytaus ir Vilniaus.

12,5 kvadratinio metro dydžio parkavimo vieta yra dalis apartamentų komplekso „The Peak“ vadinamame Honkongo kvartale, penktadienį rašė vietos žiniasklaida.

Apartamentų gyventojams atsiveria įspūdingas vaizdas į garsųjį Honkongo Viktorijos uostą. Tačiau svaigulį kelia ne tik reginys iš aukštai esančių butų, bet ir kainos: „The Peak“ pirmiausiai renkasi turtingiausi honkongiečiai.

Daugiausiai uždirbantiems Honkongo gyventojams įprasta už savo būstą pakloti milijonus Honkongo dolerių. Tuo tarpu paprastiems žmonėms vis sunkiau išsinuomoti būstą – nors daug butų Honkonge yra ne ką didesni nei minėta vieta automobiliui.

2019 metais vidutinė buto Honkonge kaina siekė apie milijoną eurų. Šiais metais 1 000 kvadratinių metrų būstas čia parduotas už 48 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vyras per aštuonerius metus galėjo gauti daugiau kaip 516 tūkst. eurų neteisėtų pajamų, už kurias įsigijo du erdvius butus sostinėje bei pirko automobilius ir nekilnojamą turtą savo artimiesiems.

Pasak tarnybos, įtarimą sukėlė tai, kad vilnietis nuolat į savo asmenines banko sąskaitas įnešdavo nemažas sumas pinigų, kurių dalį vėl tuoj pat išgrynindavo.

Tiriant jo veiklą įtarimų sulaukė ir vyro motina. Nustatyta, kad per tą patį laikotarpį moteris galėjo neteisėtai įgyti beveik 470 tūkst. eurų, už kuriuos ji taip pat įsigijo ne vieną nekilnojamo turto objektą.

Abiems kaltinamiesiems šiuo metu apribota teisė naudotis turimu nekilnojamu turtu.

Griežčiausia įstatyme numatyta bausmė už didelės vertės neteisėtą praturtėjimą – laisvės atėmimas iki ketverių metų ir turto konfiskavimas.

Baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė ministerijos parengtam Mecenavimo įstatymo projektui – už jį balsavo 56 parlamentarai, prieš – keturi, 32 susilaikė.

Pagal projektą, nacionalinio mecenato vardą siūloma suteikti asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 1 mln. eurų dydžio paramą, savivaldybės mecenato vardą – skyrusiam ne mažiau nei 250 tūkst. eurų dydžio paramą.

Šią normą kritikavęs konservatorius Arvydas Anušauskas teigė manąs, kad sumų nustatymas diskredituoja mecenatystės idėją.

„Iš tikrųjų nemanau, kad mažiau vertinga 10 tūkst. eurų suma už 1 milijono“, – sakė jis.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson savo ruožtu tvirtino, kad dabar mecenatų vardas nuvertintas.

„Tai, kas vyksta šiandien, tai yra kaip tik diskreditavimas paties mecenato vardo. Aš iš savo praktikos galiu pasakyti, teko ne kartą ekspertuoti įvairius projektus ir ten matydavosi, kad oficialiuose raštuose būna tokių kuriozinių pavadinimų, save pavadina mecenatais, kurie skiria, pavyzdžiui, 500 eurų. Tai nėra mecenatas, tai yra labdaros davėjas, gal paramos davėjas. Mecenatas – pati sąvoka reikalauja elitizavimo“,– aiškino ministrė.

Anot projekto, mecenatai turėtų paremti projektus, vykdomus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, kultūros ir jos paveldo, meno, mokslo, religijos, socialinės gerovės, sporto, švietimo ir visuomenės informavimo srityse.

Pasak ministrės, papildomų mokesčių lengvatų mecenatams nenumatoma, jiems galios jau veikiančios Labdaros ir paramos įstatyme numatytos lengvatos.

„Mokesčių lengvatos nėra mecenavimo tikslas“, – pabrėžė L. Ruokytė-Jonsson.

Pagal projektą, nacionaliniais arba savivaldybės mecenatais galėtų būti Lietuvos, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių, NATO valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kam suteikti mecenato vardą arba jį atimti, spręstų Mecenavimo taryba.

Šis vardas būtų suteiktas tik nepriekaištingos reputacijos asmeniui, kurio paremtas projektas pripažintas mecenuojamuoju.

Numatoma, kad mecenatų vardai būtų įrašomi į Mecenatų knygą, ši būtų pildoma ir saugoma Valdovų rūmuose, o patiems mecenatams įteikiami specialūs ženklai – juvelyrinė segė.

Projektą kritikavęs konservatorius Andrius Navickas vadino jį formaliu ir tuščiu. Jis tvirtino pasigendantis mecenavimo skatinimo mechanizmo.

„(...) Kad tai tikrai pritrauktų ir kad atsirastų rėmėjai kultūros projektams, nes tikrai valstybė negali viso to padaryti. O šitas įstatymas yra nukreiptas tiktai į labai labai mažą skaičių tokio elito, kurie renkasi savo vakarėliuose, geria šampaną, dalinasi sagėmis“, – sakė jis.

Mecenavimo įstatymo Lietuvoje nėra buvę. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai.

Iniciatyvos tęsinys

"MG Baltic" prezidentas Darius Mockus pasakojo, kad fondas yra prieš metus pradėtos iniciatyvos tęsinys.

"Paskyrėme premiją už Nepriklausomybės Akto suradimą ir sugrąžinimą Lietuvai, nepasiekę laukto rezultato, nusprendėme sukurti fondą ir visą premijos sumą paskirti istorijai reikšmingiems darbams", – teigė D.Mockus.

Iniciatyva "Sugrąžinkime Vasario 16-osios aktą Lietuvai" buvo pradėta 2017 m. vasario 16 d., ja buvo siekiama surasti ir sugrąžinti Lietuvai Nepriklausomybės Aktą.

Praėjusių metų kovą visus sujaudino profesoriaus Liudo Mažylio radinys Berlyno archyvuose, tačiau paaiškėjo, kad jo rastas dokumentas negali būti perduotas Lietuvai ir neatitinka koncerno nurodytų sąlygų premijai išmokėti.

Aktas nebuvo sugrąžintas Lietuvai, tačiau iniciatyvą jis vadina sėkminga, nes paskatino visuomenę domėtis šalies istorija.

L.Mažylis teigiamai vertino koncerno "MG Baltic" iniciatyvą skirti lėšų moksliniams tyrimams.

"Labai gerai. Skiriančiojo lėšas nuožiūra turi būti suformuota kompetentinga komisija, taryba ar dar kažkas, kas turėtų autoritetą. Reikėtų palinkėti sėkmės, kad tas lėšas paskirstytų sėkmingai. Esu girdėjęs, kad pasaulyje ir Lietuvoje tokių dalykų yra vykę. Gal tai ir būtų sveikintina trajektorija", – žiniasklaidai yra sakęs profesorius.

Aktualūs klausimai

Fondas skelbia, kad jo prioritetu išlieka Nepriklausomybės Akto sugrąžinimas Lietuvai. Fondas taip pat vertins paraiškas dėl Lietuvos istorijos tyrimų, leidybos, skatins istorinės minties vystymąsi, visuomenės domėjimąsi istoriniu paveldu, Lietuvos istorijos žinomumo sklaidą.

Fondui vadovaus devynių ekspertų taryba, kurią sudaro istorikai ir kitų sričių ekspertai. Ji ir vertins gautas paraiškas. Taryba dirbs visuomeniniais pagrindais. Paraiškas Vasario 16-osios fondui teikti gali visi norintieji.

Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Rimantas Miknys, išrinktas fondo tarybos pirmininku, pasakojo, kad bus remiami projektai ir iniciatyvos, susijusios su Lietuvos valstybingumu.

Tikrai nepakankamai yra išnagrinėtas tų laikų visuomenės ir valstybės santykis, kuris yra itin aktualus ir šiandien.

"Pavyzdžiui, istoriniai tyrimai. Bet ne to valstybingumo, kuris buvo susietas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, o atkurto valstybingumo, modernios, demokratinės, nebe luominės visuomenės istoriniai tyrimai. Iki šiol tokie tyrimai nebuvo išplėtoti, o žinios, kurios buvo mokslo pasaulyje atrastos, nepakankamai plačiai paskleistos visuomenėje", – dėstė R.Miknys.

Jis minėjo, kad pirmiausia, pavyzdžiui, reikia atsakyti į klausimą, kas buvo visuomenė iki 1918 m. vasario 16 d., ir kaip ji keitėsi po šios datos, nusprendus atkurti valstybingumą.

"Šių dienų visuomenei labai svarbu žinoti ir suprasti, kaip anų dienų žmonės žiūrėjo į politiką, į valstybę. Yra labai daug neatsakytų, tirtinų klausimų. Tikrai nepakankamai yra išnagrinėtas tų laikų visuomenės ir valstybės santykis, kuris yra itin aktualus ir šiandien", – vertino profesorius.

Anot jo, kai nėra tyrimų, negalime visuomenei pasakyti, iš kur ji atėjusi, iš kokios problematikos, negalime platesniame kontekste paaiškinti, kodėl taip gausiai emigruojame. "O emigracijos problema buvo tarpukario Lietuvoje. Buvo kelios emigracijos bangos ir grįžimai. Lietuva išsiskiria judrumu, bet tai dar nėra pakankamai ištirta ir paskleista", – teigė R.Miknys.

Instituto vadovo nuomone, emigracija rodo, kad lietuvių tauta nebijo iššūkių, bet tą savybę, anot jo, reikia suprasti ir tuo pasinaudoti. "Šias žinias turi pasitelkti žmonės, kurie reguliuoja šiuos procesus, ir iš to rasti naudos valstybei", – kalbėjo profesorius.

Rimantas Miknys. A. Ufarto / BFL nuotr.

Didina sąmoningumą

R.Miknys pripažino, kad istorija pati savaime niekuomet neduoda atsakymų, kaip spręsti dabarties problemas. "Bet ji suteikia galimybę aiškiau suvokti ir suprasti, tuomet lengviau ir rasti sprendimą. Vienas iš fondo uždavinių – sklaida, istorijos populiarinimas, kad visuomenė save geriau istoriškai suvoktų, kad ir ji, ir visos kamuojančios problemos neatsirado staiga. Kai kurios problemos tęsiasi. Reikėtų ieškoti šaknų, kaip jos atsirado. Atsakymai gal pasufleruos naujų sprendimo būdų", – sakė fondo tarybos pirmininkas.

Jo vertinimu, istorinių žinių populiarinimas mums labai padėtų geriau susivokti valstybės ir visuomenės funkcionavimo procesuose, nes akivaizdu, kad mums to dar labai trūksta.

"Istorinio susivokimo gilinimas, pavyzdžiui, labai pasitarnautų renkant savo visuomenės atstovus į valdžios institucijas. Kuo gilesnis susivokimas, tuo sėkmingesnis pasirinkimas", – tvirtino R.Miknys.

"Istorinės žinios suteikia padrąsinimo, kad visais laikais žmonės turėjo problemų, darė klaidas, ginčijosi, priėmė sprendimus. Tai suteikia žemę po kojomis", – pridūrė pašnekovas.

Vis dėlto, kad būtų galima pasiimti visą istorijos teikiamą naudą, reikės gerokai padirbėti. "Valstybė visko nepadarys. Gerai, kad šiandien yra verslo aplinka, kuri jau suvokia, kad reikia ne tik kaupti kapitalą, uždirbti pridedamąją vertę, kartu spręsti problemas, bet ir ieškoti būdų, kaip tą kapitalą padaryti veiksmingą socialinėje sferoje, kaip didinti žmonių sąmoningumą ir savivertę. Tik sąmoningas žmogus ateityje gali užtikrinti visuomenės funkcionavimo stabilumą, o jis suteikia sąlygas ir pačiam verslui reikštis kitaip. Tad istorija turi rūpėti ne tik istorikams", – kalbėjo R.Miknys.

Jis atkreipė dėmesį, kad bus finansuojami ne tik projektai, kurie yra susiję su istoriniais tyrimais, jų ir istorinės informacijos sklaida, bet ir bus remiami jauni istorikai, jų stažuotės užsienyje, jeigu stažuočių tematika – Lietuvos valstybingumas ir moderni visuomenė.

"Numatoma, kad bus skiriama lėšų meno kultūros projektams, istoriškai Lietuvai aktualių meno kūrinių, knygų, meno albumų įsigijimui muziejams, istorinių objektų eksponavimo išlaidų finansavimas", – vardijo profesorius.

Vasario 16-osios fondo tarybos narių sąrašas

Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Rimantas Miknys (pirmininkas).

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius, Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas Rimvydas Petrauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto narys, VDU Kauno istorijos centro vadovas Jonas Vaičenonis.

Klaipėdos universiteto Istorijos ir archeologijos katedros profesorius, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius.

Kolekcininkas, visuomenininkas, Lietuvos filatelistų sąjungos valdybos narys, nepriklausomas įvairių įmonių valdybų narys, socialinių mokslų daktaras Vygintas Bubnys (fondo tarybos pirmininko pavaduotojas).

Vienas buvusių koncerno "VP grupė" akcininkų, knygyno "Sofoklis" steigėjas ir knygų autorius Ignas Staškevičius.

Prodiuseris, edukacinių pramoginių filmų ir laidų kūrėjas, buvęs "Viasat Broadcasting" vyriausiasis prodiuseris Rytų ir Centrinei Europai, buvęs LNK kūrybos direktorius Laurynas Šeškus.

Tarptautinės konsultacinės organizacijos "Bridge Capital" vadovaujantis partneris Lietuvoje Jonas Tamulis.