Mišrią Seimo narių grupę sudaro 11 narių, jos seniūnė yra Agnė Širinskienė, pavaduotoja – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Mišrią Seimo narių grupę sudaro parlamentarai, kurie neprisijungia prie parlamentinių frakcijų. Jei Mišri Seimo narių grupė turi ne mažiau kaip septynis narius, ji turi visas frakcijos teises.

Seimo narių frakcijos laikomos opozicinėmis, jei tokiomis pasiskelbia per Seimo posėdį.

Į buvusią, Darbo partijos, frakciją jis grįžti neketina, o „darbiečiai“ jo ir nelaukia.

A. Skardžius penktadienį BNS plačiau nekomentavo, kas atsitiko, kad vos įstojęs į LSDP tą pačią dieną ją paliko.

Jis teigė viską pasakęs ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime spaudai.

Parlamentaras tvirtino kvietimą grįžti į LSDP turėjęs seniai, maždaug metus, nepaisant to, jo grįžimas partijoje sukėlė sąmyšį.

Savo pranešime A. Skardžius tvirtino, kad Socialdemokratų partija neatpažįstamai pasikeitusi nuo to laiko, kai jis jai priklausė, savo grįžimą vadino klaida.

Politikas sakė dirbsiąs Mišrioje Seimo narių grupėje ir abejojo, ar kitąmet dalyvausiąs parlamento rinkimuose.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis penktadienį atmetė galimybę, kad A. Skardžius grįžtų į „darbiečių“ frakciją Seime.

„Kad ir kaip kam nors kartais gali atrodyti, bet mūsų partija nėra kaip alaus baras Kuršėnuose, į kurį bet kada bet kas gali įeiti ar išeiti. Mūsų tiek partijos, tiek frakcijos nariai turi savigarbos ir orumo. Tikimybė, kad p. Skardžius galėtų grįžti pas mus yra lygi nuliui ir nėra bei nebus svarstoma“, – penktadienį BNS sakė A. Mazuronis.

Apie tai, kad A. Skardžius įstojo į LSDP, ketvirtadienį pranešė šios partijos frakcijos seniūnė Seime Orinta Leiputė. Parlamentaras buvo tapęs Kupiškio skyriaus nariu. Jos teigimu, įstojęs į partiją Seimo narys turi priklausyti jos frakcijai.

Nepaisant to, BNS žiniomis, ketvirtadienį sprendimui priimti A. Skardžių į LSDP frakciją pritarė ne visi Seimo socialdemokratai. Už A. Skardžiaus priėmimą balsavo šeši frakcijos nariai, trys – Dovilė Šakalienė, Linas Jonauskas, Eugenijus Sabutis – susilaikė. Julius Sabatauskas nebalsavo, o Gintautas Paluckas tuo metu nedalyvavo posėdyje.

Iki ketvirtadienio A. Skardžius priklausė Darbo partijos frakcijai.

Penktą kadenciją Seime dirbantis A. Skardžius yra buvo Socialdemokratų partijos nariu, bet iš jos išstojo, kai praėjusią kadenciją dalis socialdemokratų pasipriešino vadovybės sprendimui palikti valdančiąją koaliciją ir atskilę įkūrė „socialdarbiečių“ partiją. Ji vėliau tapo Lietuvos regionų partija. 2020 metais A. Skardžius Seimo rinkimuose dalyvavo su Darbo partija.

Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Statuto pataisos, kuriomis naujai reglamentuojamos Mišrios Seimo narių grupės teisės.

Iki šiol Statute buvo nustatyta, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami  Mišrios Seimo narių grupės nariais. Tokiai grupei buvo suteikiamos visos Statuto nustatytos frakcijos teisės.

Priimtomis pataisomis reglamentuota, kad Mišri Seimo narių grupė visas frakcijos teises  turės, jei ją sudarys ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Jeigu Mišrią Seimo narių grupę sudarys mažiau kaip 7 Seimo nariai, ji turės Statute frakcijai nustatytas teises, išskyrus teises gauti kompensacijas už naudojimąsi tarnybiniais telefonais, išlaidas frakcijos veiklai, turėti frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Ji neturės teisės kviesti į savo posėdžius ir užduoti klausimų kandidatui į Ministrus Pirmininkus.

Kai Mišri Seimo narių grupė nesusidaro dėl Seimo nario, neįsiregistravusio į jokią frakciją, dalyvavimo komitetuose sprendžiama Seniūnų sueigoje, atsižvelgus į šio Seimo nario pageidavimą.

Seimo statute taip pat įtvirtinta per pandemiją prigijusi tradicija Seimo posėdžiuose dėl teisės aktų balsuoti nustatytų laikotarpių metu, o ne po kiekvieno darbotvarkės klausimo atskirai.

Statuto pataisos priimtos už balsavus 72 Seimo nariams, 20 parlamentarų balsavus prieš ir 35 susilaikius.

Šiuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklauso tik vienas Seimo narys - Mindaugas Puidokas.

Seimas antradienį pritarė tai numatančioms Seimo Statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Jis siūlo spręsti teisinį neaiškumą dėl Mišrios Seimo narių grupės galimybės naudotis tokiomis teisėmis kaip ir Seimo frakcijos, nors tokioje grupėje dirba, pavyzdžiui, tik vienas parlamentaras.

Seimo Statute siūloma nustatyti, kad Mišriai Seimo narių grupei būtų suteikiamos visos Seimo statuto nustatytos frakcijos teisės, kai tokią grupę sudaro ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. „Šiuo metu susiklostė paradoksali situacija ir ta situacija yra neišspręsta. Verta apsvarstyti, ar nedidelei  grupei reikia suteikti tokias pat teises kaip frakcijai“, – svarstė projektą pateikęs J. Razma.

Šiuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklauso tik vienas Seimo narys – Mindaugas Puidokas.

Seimo opozicija piktinosi, kad valdantieji nori per Seimo mažumą pervažiuoti buldozeriu. „Kai tik jūs valdžioje – „bardakas“ su Statutu prasideda“, – piktinosi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Kai tik jūs valdžioje – „bardakas“ su Statutu prasideda.

„Nekeiskite tai, kas egzistuoja, nepavydėkite Seimo nariui“, – patarė parlamentaras Petras Gražulis.

Šiuo metu Seimo Statute numatyta, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos Mišrios Seimo narių grupės nariais, taip pat nurodyta, kad Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos Statute nustatytos frakcijos teisės.

Siūloma įteisinti per pandemiją įvestą balsavimo tvarką

Seime siūloma įtvirtinti per pandeminį laikotarpį taikytą balsavimo dėl teisės aktų praktiką, kai parlamentarai balsuoja ne po kiekvieno apsvarstyto teisės akto projekto, o per iš anksto numatytą balsavimo laiką.

Tokius pakeitimus Seimo Statute siūlo įteisinti projektą pristatęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. „Siūlymus dėl balsavimo laikų naujo reglamentavimo paskatino pandeminiu laikotarpiu praktikoje pasiteisinusi praktika, kuomet Seimo posėdžių darbotvarkėje balsavimo laikai buvo sukoncentruoti į vieną-du laikotarpius“, – sako J. Razma.

Jam atrodo, kad toks būdas tikrai turi pranašumų. „Tai įrodo ir žymiai geresnis dalyvavimas balsuojant dėl projektų“, – sakė jis kolegoms.

Pagal siūlomą projektą, „dėl įstatymo projekto priėmimo metu svarstomų pasiūlymų, straipsnių priėmimo ir viso įstatymo projekto priėmimo balsuojama Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytu balsavimo laikotarpiu, kuris nustatomas vieną ar du kartus Seimo rytiniame ir vakariniame posėdyje.“

Šiuo metu Statute numatyta, kad Seimo pirmininkas kartu su Seimo pirmininko pavaduotojais pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas.

Siekiant mažinti priimamų Seime projektų skaičių, J. Razma siūlo įtvirtinti galimybę Seimui po svarstymo sujungti kelis to paties įstatymo keitimo projektus, kuriems tą dieną Seimas po svarstymo pritarė.

Statuto pataisos sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 64 parlamentarai, 26 buvo prieš, susilaikė 21 Seimo  narys. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete jos į Seimo salę sugrįš gegužės 24 d.

Seimo Statute siūloma nustatyti, kad Mišriai Seimo narių grupei būtų suteikiamos visos Seimo statuto nustatytos frakcijos teisės, kai tokią  grupę sudaro  ne mažiau kaip 7 Seimo nariai.

Tokias Seimo Statuto pataisas įregistravo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Parlamentaras sako, kad projekto rengimą paskatino praktikoje pasitaikiusi situacija, kai šiuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklauso tik vienas Seimo narys.  

Beje, Seimo valdybos nariai jau yra diskutavę apie, jų nuomone, keistą situaciją, kai šiuo metu Mišriai Seimo narių  grupei priklauso tik vienas Seimo narys – Mindaugas Puidokas, tačiau tai grupei priklauso tokios pats teisės, lėšos, kaip ir kitoms frakcijoms.

Pasak J. Razmos, akivaizdu, kad iškyla teisinis neaiškumas, ar vienas asmuo tai „grupė“, kuriai priskirtos visos frakcijos teisės. Nors, kaip žinoma, frakciją galima sudaryti iš ne mažiau kaip septynių narių.

Akivaizdu, kad iškyla teisinis neaiškumas, ar vienas asmuo tai „grupė“, kuriai priskirtos visos frakcijos teisės.

„Todėl šia Statuto pataisa ir norima reglamentuoti, kai Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos frakcijos teisės. Šiuo metu Statute nėra nustatyta, koks Seimo narių skaičius turi būti Mišrioje Seimo narių grupėje, kad ji įgytų Statuto nustatytas frakcijos teises. Toks reguliavimas yra dviprasmiškas, nes taikant vien tik lingvistinį aiškinimo būdą būtų galima teigti, kad tuo atveju, jei yra grupė Seimo narių, kurie priklauso Mišriai Seimo narių grupei, nesvarbu koks jų skaičius, tokia grupė turi Statuto nustatytas frakcijos teises“, – pažymi J. Razma.

Tačiau toks aiškinimas, anot jo, akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos ir prieštarauja Konstitucinio Teismo (KT) 2001 m. sausio 25 d. nutarime suformuluotai doktrinai.

KT konstatavo, kad  nustatant ar keičiant jau nustatytą minimalų frakciją galinčių sudaryti Seimo narių skaičių neturi būti akivaizdžių disproporcijų tarp minimalaus skaičiaus ir bendro Seimo narių skaičiaus.

„Konstitucinis Teismas suformulavo aiškią taisyklę, kad esant 7 frakcijos narių skaičiui proporcija lyginant su 141 Seimo narių skaičiumi (t. y. kai 7 nariai sudaro 1/20,5) dar nėra pažeista.  Pagal galiojančias Seimo statuto nuostatas galėtume daryti ir tokią išvadą, kad Mišrią Seimo narių grupę sudarant tik 2 Seimo nariams, t. y. turint tik 1/70,5 visų Seimo narių skaičiaus ji galėtų turėti analogiškas teises, kurias turi frakcija, kurios sudarymui būtinas ne mažesnis kaip 7 asmenų skaičius. Toks reguliavimas prieštarauja minėtame Konstitucinio Teismo nutarime suformuluotai būtinos proporcijos taisyklei. Kartu toks reguliavimas pažeidžia ir Konstitucijos 29 straipsnį, nes asmenų grupės (mišrios Seimo narių grupės ir frakcijos) padėtis iš esmės skiriasi, tačiau joms nustatytas vienodas teisinis reguliavimas dėl teisių apimties, taip nepagrįstai suteikiant privilegijas mišriai Seimo narių grupei“, – sako J. Razma.

Šiuo metu Seimo Statute  numatyta, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais, taip pat nurodyta, kad mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos Statute nustatytos frakcijos teisės.

ELTA primena, kad pagal Seimo Statutą, frakcijos veiklai metams skiriama reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms frakcijos veiklos išlaidoms apmokėti 0,8 VMDU dydžio suma ir papildoma suma, atsižvelgiant į frakcijos dydį taip, kad kiekvienam frakcijos nariui tektų po 0,32 VMDU dydžio suma. Jeigu frakcijos dydis keičiasi, jai skiriama papildoma suma tikslinama kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgiant į frakcijos dydį, joms  taip pat skiriamos lėšos  įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms apmokėti. Seimo valdyba, atsižvelgdama į frakcijos narių skaičių, nustato kiekvienos frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Kiekvienai frakcijai steigiama ne mažiau kaip viena frakcijos referento pareigybė.

Frakcija savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų.

Parlamentarai sutartinai kalba, kad Seimo pirmininkės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymai savivaldoje taikyti aiškų valdžių atskyrimo principą tiesiog yra jų noras įvelti politikus į ginčus ir taip politines jėgas atitolinti nuo sutarimo.

„Tas noras prikurti papildomų reikalavimų, įvelti į diskusijas, ginčus ir po to pasakyti, kad va mes nesusitarėme. Tai mes tą labai aiškiai matome, tie metodai nėra nauji. Jau anksčiau visos partijos deklaravo, kad jos už tiesioginius merų rinkimus, bet po to prikuria papildomų reikalavimų, per kuriuos ir nėra susitariama. Tai ta pati tendencija matoma ir dabar“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino J. Pinskus, kurio įžvalgoms pritarė ir frakcijos narys D. Griškevičius.

„Mano požiūriu, tai nėra nuoširdus noras, o tiesiog imitacija pačio proceso, kad po to būtų pasakyta, jog mes teikėme Seimui, tačiau Seimas nenubalsavo. Bet už tokį sprendimą, kokį yra pateikę konservatoriai, negali balsuoti joks Seimo narys, kuris pasisako už tiesioginius merų rinkimus, nes tai visiškai nėra apie tai, apie ką yra kalbama“, – tvirtino Mišrios grupės narys.

Jeigu mes taikome valdžių atskyrimo principą, tai Seimas pirmiausiai turėtų pradėti nuo savęs ir pasakyti, kad ministrai ir premjeras negali būti Seimo nariais tuo pačiu metu.

Parlamentaras mano, kad valdžių atskyrimo principas nėra taikomas ir nacionaliniu lygmeniu, kadangi vykdomosios valdžios – Vyriausybės atstovai gali būti ir parlamento nariai, todėl tokio principo taikyti neva negalima ir savivaldybės tarybos bei mero įgaliojimų apibrėžimui.  

„Jeigu mes taikome valdžių atskyrimo principą, tai Seimas pirmiausiai turėtų pradėti nuo savęs ir pasakyti, kad ministrai ir premjeras negali būti Seimo nariais tuo pačiu metu. Nes jeigu žaidimo taisyklės lygios, tai jos turi būti lygios tiek Seime, tiek savivaldoje“, – tvirtina D. Griškevičius, pažymėdamas, kad mero galių klausimu politikams apskritai nėra būtina apsispręsti keičiant Konstituciją – tam, politiko nuomone, pakanka Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų.

„Niekas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kai kurie kiti pakeitimai yra labai lengvai išsprendžiami tiesiog tam tikrų kitų įstatymų pakeitimu, numatant tam tikras merų funkcijas, galias ir panašiai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras.

Mišrios grupės nariai D. Griškevičius ir J. Pinskus taip pat vieningai atmetė ir merų kadencijų ribojimo idėją. Parlamentarų nuomone, jeigu jau norima riboti vienasmenio tiesiogiai renkamo organo kadencijų skaičių, tokiai iniciatyvai pavyzdys turėtų būti nacionalinė atstovaujamoji institucija – Seimas.

„Kodėl Seimo narių kadencijų klausimo mes nesprendžiame, nes aš manau, kad Seimas visada turi būti kelrodė žvaigždė, pradėti nuo savęs ir rodyti tam tikras iniciatyvas“, – kalbėjo D. Griškevičius.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau praėjusį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

J. Pinskus seniūno pareigas perėmė iš Seimo narės Ritos Tamašunienės.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos iškeltas J. Pinskus į  Seimą išrinktas vienmandatėje Molėtų–Širvintų rinkimų  apygardoje. Šis politikas jau trečią kadenciją dirba Seime.

Mišrioje Seimo narių grupėje šiuo metu yra 12 parlamentarų.