„Studentų himnas išsako mūsų įsipareigojimą Respublikai – bendrajam gėriui, kurį įkūnija nepriklausoma demokratinė valstybė. Kuo aktyviau į bendrojo gėrio kūrybą įsitraukia aukštojo mokslo institucijos ir visa akademinė bendruomenė, tuo visa valstybė stipresnė ir geriau pasirengusi reaguoti į ateities iššūkius“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, jog studentų himnas „Gaudeamus“ yra giesmė jaunystei ir jaunatviškam entuziazmui, be kurio sunku įsivaizduoti studijų laikotarpį. Anot jo, ne mažiau svarbu, kad „Gaudeamus“ pagerbia mokslininkus, kurie kuria, kaupia, saugo ir perduoda neįkainojamas žinias – bet kurios aukštosios mokyklos pagrindą.

G. Nausėda taip pat teigė, jog siekdami ateityje klestėti nepriklausomoje Lietuvoje, turėsime vis daugiau ir tiksliau investuoti į aukštąjį mokslą.

„Nuolatinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje ne mažiau svarbu pažinti Lietuvos, kaimyninių šalių bei viso pasaulio kultūros paveldą. Nepaklysti audringuose permainų vandenyse mums padeda lietuviška tapatybė, kurią didele dalimi maitina praeities studijos“, – teigė prezidentas.

Ukrainos švietimo ministerija pranešė, kad beveik per 3,5 mln. moksleivių grįžta mokytis tiek virtualiai, tiek klasėje.

Pasak pareigūnų, tiek dideli, tiek mažesni miestai visoje Ukrainoje nuolat atakuojami artilerijos, dronų ir raketų, o tūkstančiai mokyklų buvo apgadintos arba sugriautos.

„Tauta išsaugojo galimybę vaikams lankyti ukrainietišką mokyklą“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Ukrainos mokytojai yra tikri didvyriai“, – pridūrė jis.

Ukrainoje mokyklą lanko daugiau kaip 3,6 mln. vaikų, iš jų beveik 900 tūkst. mokosi nuotoliniu būdu, sakė A. Jermakas.

„Svarbiausia, kad mūsų vaikai mokytųsi“, – sakė šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

„Ir mūsų pedagogai, mokytojai ir dėstytojai mokys. Nes žinios ir kultūra yra tai, kas mus skiria nuo priešo“, – pridūrė jis.

Vakarų Ukrainoje esančio Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad moksleiviai mokysis valdyti dronus, ir paviešino nuotrauką, kurioje mokiniai sėdi prie kompiuterių.

„Tai mūsų naujoji realybė“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.

Tuo tarpu Kyjivo policija penktadienį pranešė sulaukusi pranešimų apie užminuotas Ukrainos sostinės mokyklas ir teigė, kad jos pajėgos tikrina mokymo įstaigas.

„Gavome informacijos apie sprogmenis Kyjivo mokyklose“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė spaudai Julija Hirdvilis.

„Visas švietimo įstaigas tikrina Kyjivo policijos pajėgos, dalyvaujant Valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai“, – nurodė ji.

Policijos pajėgos taip pat sakė, kad dėl evakuacijos spręs mokyklos ir policija, ir ragino žmones išlikti ramius.

Prezidentas linkėjo sėkmės moksluose ir svajonių siekimo, pedagogams – neprarasti motyvacijos.

„Mokiniams ir studentams, ypač pradedantiems pirmuosius mokslo ar studijų metus, linkiu, kad žinių troškimas ir pažinimo džiaugsmas augtų kartu su jūsų asmeniniu brendimu“, – Prezidentūros sveikinime sakė G. Nausėda.

Anot jo, mokytojams svarbu neprarasti motyvacijos ugdant jaunąją kartą: „Linkiu niekada neprarasti motyvacijos ugdant ir auginant jaunąją kartą, linkiu tobulėti kartu su mokiniais“.

Prezidentas pabrėžė, kad mokykla šiandien svarbi ugdant pilietiškumą bei patriotiškumą.

Seimo pirmininkė, sveikindama su mokslo metų pradžia, linkėjo „nepaliauti tobulėti, augti kartu ir įgyvendinti drąsias svajones“.

„Išsilavinęs ir mąstantis žmogus buvo ir yra kiekvienos visuomenės vertybė. Nes jis atsakingai kuria savo ir šalies dabartį, rūpinasi ateitimi. Gerbia kitą žmogų ir jo teises. Nepasiduoda įvairioms manipuliacijoms. Skatina pasaulio pažangą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Todėl šiandien, rugsėjo 1-ąją, kai prasideda dar vieni mokslo, pažinimo, tobulėjimo metai, ypač noriu pasveikinti tuos, kurie mokosi ir moko: moksleivius, studentus, mokytojus, dėstytojus ir kitus švietimo bendruomenės narius. Taip pat sveikinu kiekvieną šeimą, kuri savo vaikams yra pirmoji mokykla. Ir tuos, kurie pasiryžo mokytis visą gyvenimą“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Premjerė Ingrida Šimonytė mokytojams ir dėstytojams linkėjo kantrybės, smalsumo, atidumo pažeidžiamiems ir išlikti pavyzdžiu.

„Sulig rugsėju daliai mūsų vaikų prasidės nauja, ugdanti kelionė, gausi atradimų, žinių ir užsimezgusių draugysčių, kitiems tai bus jos tąsa ar pabaiga, palydinti į suaugusiųjų gyvenimo etapą. Kad ir kelinta Rugsėjo 1-oji bebūtų, linkiu įdomių, prasmingų mokslo metų, rasti atsakymus į svarbius klausimus tiek apie pasaulį, tiek apie save, ir niekuomet nenustoti kelti naujų“, – sveikinime rašė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat linkėjo į bendruomenę priimti ukrainiečių moksleivius ir studentus.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose penktadienį prasideda mokslo metai, bet šiemet šventines nuotaikas temdo mokytojų profesinių sąjungų planai streikuoti, jeigu Vyriausybė dar šiemet nesiims didinti atlyginimų pedagogams.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikindamas lituanistinių mokyklų bendruomenes pažymėjo, jog jos yra pilietiškumo, patriotizmo ugdymo pamatas, o lietuvių kalbos puoselėjimas užsienyje – ne tik svarbus ryšio su Lietuva išlaikymo, bet ir valstybės išlikimo garantas.

„Lietuvių kalba yra pagrindas jaunajai diasporos kartai geriau pažinti Lietuvą, tiesiogiai ją suvokti ir dalyvauti ją kuriant. Štai kodėl investicija į lituanistinį švietimą kartu yra ir investicija į tvirtą diasporos ryšį su Lietuva ateityje“, – teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras taip pat teigė, kad Lietuvos valstybės skiriamas finansavimas pasaulio lituanistinėms mokykloms padeda didinti jų ir jose besimokančiųjų skaičių, gerinti lituanistinio švietimo prieinamumą ir užtikrinti jo kokybę, taip pat leidžia Lietuvos diasporos jaunimui išlaikyti ryšį ir kurti bendrystę su Lietuva.

Dėmesį švietimo bendruomenei parodyti tradiciškai žada ir šalies vadovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda šia proga mokinius sveikins Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, o studentus – Kauno universitetų mokslo metų pradžios šventėje. Premjerė Ingrida Šimonytė lankysis Utenos Krašuonos progimnazijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį apsilankys keliose ugdymo įstaigose: Bukiškio progimnazijoje Vilniaus rajone, vėliau – Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, vakare jis dalyvaus Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos šventiniame koncerte.

„Naujos mokslo metų pradžios proga sveikinu kiekvieną iš Jūsų: kuris mokėsi, mokosi, moko ar kada nors mokė kitus. Visi per šiuos metus įgysime naujų žinių, patobulinsime ar net įgysime naujų kompetencijų. Tyrinėkime nuosekliai, neskubėkime, užpildykime turimas spragas. Siekime ne tik išmokti, bet iš esmės suprasti tai, ko mokomės“, – sakoma ministro sveikinime.

Vis dėlto dalis pedagogų jau rugsėjo viduryje ketina rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Apie šiuos planus pranešė Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), reikalaujanti atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

G. Jakštas Rugsėjo 1-osios išvakarėse teigė, kad ministerija ketina kreiptis į teisininkus dėl Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) planuojamo streiko teisėtumo.

Apie ketinimus streikuoti informavo ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų.

Šiais mokslo metais, preliminariais duomenimis, daugiau nei 900 bendrojo ugdymo mokyklų mokysis beveik 344 tūkst. mokinių – puse tūkstančio mažiau negu praėjusiais mokslo metais.

Prognozuojama, kad į pirmą klasę susirinks 2,3 tūkst. mažiau pirmokų: 28,9 tūkst., pernai jų buvo 31,2 tūkstančio.

Bendras studentų skaičius sieks apie 90 tūkstančių. Rugpjūčio duomenimis, į pirmą kursą priimta beveik 18 tūkst. studentų.

Pagal pirminio profesinio mokymo programas mokysis per 24 tūkst. mokinių.

Šiemet Bendrojo ugdymo mokyklose dirbs daugiau nei 26 tūkst. mokytojų, universitetuose ir kolegijose – apie 6 tūkst. dėstytojų.

Į šventę atvyko šimtai moksleivių, o jauniausius į pirmą klasę išlydėjo jų tėveliai.

Pirmokai tradiciškai paskambino varpeliu, kuris simbolizavo pirmosios pamokos pradžią.

Rugsėjo 1-oji prasidėjo nuo nedidelio mokyklų vėliavų parado – jomis nešini į aikštės centrą žengė Klaipėdos mokyklų atstovai.

Šiemet miesto mokyklose mokytis pradės daugiau pirmokų – net 1 949. Pernai jų buvo 1 791. Taip yra dėl to, kad pirmokėlių gretose – ir vaikai iš karo siaubiamos Ukrainos.

Bendrai į Klaipėdos mokyklas šiemet ateis 21 324 mokiniai.

Skambėjo sveikinimo kalbos. Vaikus sveikino ir miesto vadovas Vytautas Grubliauskas, kuris palinkėjo neprarasti tikėjimo ir optimizmo bei priminė, kad šie metai – ypatingi, kadangi miestas švenčia 770-ąjį savo gimtadienį.

"Linkiu jums visiems ištvermės ir kantrybės – nuo pirmoko iki abituriento. Galbūt kiekvienas pirmokas su lengvu, vaikišku pavydu žvelgia į abiturientą, o abiturientas, ko gero, galvoja, kaip gerai pirmokui, jam dar viskas gana nesunku, bet rugsėjis – visiems pradžia", – kalbėjo meras.

Jis taip pat sveikino atvykusius ir moksleiviais uostamiestyje tapusius ukrainiečius vaikus.

"Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti beveik tūkstantį Ukrainos vaikų, kurie įsiliejo į mūsų gretas. Prašyčiau jūsų visų jiems draugiškumo, atlaidumo, nuoširdumo bendraujant. Jiems reikia mūsų visų palaikymo", – teigė V.Grubliauskas.

Susirinkusiuosius palaimino klebonas Rolandas Karpavičius, o po jo maldos Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė paskelbė 2022–2023-iųjų mokslo metų pradžią.

"Klaipėda – vienas seniausių miestų valstybėje, bet jis ne senas, jis jaunatviškas, nes jame mokosi per 21 tūkst. moksleivių, o ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko daugiau kaip 10 tūkst. mažylių", – sakė L.Prižgintienė.

Pasirodymus ir dainas šventės proga dovanojo violončelių duetas "Voiceless", Karalienės Luizės jaunimo centro šokių ansambliai bei žinomi atlikėjai – Jeronimas Milius ir Rokas Spalinskas.

Po sveikinimų centrine miesto gatve pajudėjo moksleivių automobilių kolona, juos lydėjo senovinių automobilių asociacijos "Seni kibirai" atstovai.

Kaip rašoma savivaldybės pranešime, dabar ši erdvė – kur kas patogesnė ir modernesnė. Vizualiai ji apsijungia su Vienybės aikšte. Universitetų apsuptas skveras – nuo seno pamėgtas studentų ir moksleivių, tad atidarymas bus skirtas jiems. Mokslo ir žinių dieną akademinis jaunimas čia švęs iki pat vėlumos. Vienybės aikštėje – Jessica Shy ir OG Version koncertai, o Studentų skvere – DJ pasirodymas ir specialiai sušviesti aplinkiniai pastatai.

Ne tik vakare, bet ir visą Rugsėjo 1-ąją kauniečių laukia nemažai veiksmo. Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei Vytauto Didžiojo universitetai kvies studentiją šventiškai paminėti Lietuvos universiteto 100-metį ir drauge pažymėti naujų mokslo metų startą. 

Erdvė atokvėpiui ir pasimatymams

Vidurdienį šventinė diena tradiciškai prasidės Šv. Mišiomis Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po jų 14 val. nuo Soboro startuos tradicija tapusi eisena iš Nepriklausomybės aikštės. Studentams, dėstytojams ir rektoriams su visa akademine bendruomene pasiekus Studentų skverą, ši erdvė bus oficialiai atidaryta.

„Simboliška, kad akademinei bendruomenei minint Lietuvos universiteto šimtmetį ir švenčiant Rugsėjo 1-ąją, miestas gali įteikti simbolinę dovaną – jaukesnį ir patrauklesnį skverą. Toks paskutinis štrichas gražiai papildys ir pratęs vaizdingą Vienybės aikštę. Jaunimas seniai pamėgęs šitą erdvę. Tegul su kiekviena diena ji būna vis gyvesnė ir pilna šurmulio. Vieni Studentų skvere susitiks pabendrauti, atsipūsti tarp paskaitų, o kažkas gal paskirs pasimatymą ar prisės čia paskutinįkart perversti konspektus prieš artėjantį kolokviumą. Mokslai tądien dar palauks, tad iš širdies pašėlkite, kad būtų geras startas visiems artėjantiems metams“, – linkėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Popietės ir vakaro koncertai

Po skvero atidarymo ceremonijos ir oficialios renginio dalies šventiškas veiksmas persikels kitapus K. Donelaičio gatvės – į Vienybės aikštę. Čia apie 15 val. popietinę renginių programą savuoju koncertu scenoje pratęs Jessica Shy. 

Nuo 19 val. lauks Kauno miesto dovana jaunimui – vakarinė šventės dalis. Mokslus trumpam pamiršti padės OG Version pasirodymas Vienybės aikštės scenoje. Po jo skirstytis dar neleis muzikos ir šviesų šou Studentų skvere. Vakarėlis tęsis iki 23 valandos.

Atgimusią erdvę juosiantys universitetų fasadai sužibs šviesomis. Spalvų spektrui toną užduos ne tik pastatų architektūra, bet ir DJ muzikos ritmai. Miksuodamas geriausius vasaros hitus vakarėlio nuotaiką kurs ypatingas svečias – DJ B.GODSun.

Šiuolaikiška traukos vieta

Po rekonstrukcijos Studentų skveras stilistiškai suvienodėjo su prestižinius įvertinimus už dizainą bei architektūrą pelniusia Vienybės aikšte. Pastaroji greitai tapo išskirtiniu traukos centru tiek kauniečiams, tiek ir miesto svečiams. Tikimasi, kad tokios pat sėkmės sulauks ir kitapus K. Donelaičio gatvės atgijęs skveras.

Senąjį grindinį pakeitė granito plokštės ir šviesus betonas, kompleksiškai atnaujintos požeminės komunikacijos, apšvietimo sistemos.

Kur kas daugiau jaukumo aikštei suteikia sutvarkytos žaliosios zonos su augalų apšvietimu bei tarp jų įrengtos jaukios terasos su suoleliais.

„Nerimauja ir patys tėvai. Aš savo konsultacijose ir praktikoje susiduriu su tuo, kad tėvai atveda vaikus, kurie nerimauja, yra patyrę mokymosi sunkumų. Patys tėvai taip pat jaučia sunkumą ir jaudinasi, kaip seksis jų vaikams“, – teigė psichologė.

Mokykla – emociškai sudėtinga vieta vaikams, nes ten reikia ne tik demonstruoti gerus mokymosi rezultatus, bet dar ir išmokti bendrauti grupėje, o kartais ir pakęsti patyčias.

„Mokykloje tu turi susidurti su sėkmėmis ir nesėkmėmis. Vieniems vaikams sekasi mokytis lengviau, kitiems sunkiau, jie patyria ir bendravimo sunkumų. Neretai pasitaiko ir patyčių, smurto atvejų. Sunkiausia yra todėl, kad vaikai nepasitiki savimi ir tai labai siejasi su tuo, kaip mes, būdami tėvais, būname su savo vaikais. Nes jie į mokyklą ateina jau stokodami tos iniciatyvos ir motyvacijos. Galvoja, kad jie neatitiks tų suaugusiųjų lūkesčių“, – aiškino J. Stipinienė.

Tėvai vaidina ryškų vaidmenį mokinių gyvenime, kai kalbama apie nepasitikėjimo savimi problemas.

„Šiaip tai yra natūralu, kad jie patiria nerimą ir stresą. Net ir suaugę grįžę po atostogų į darbus patiria stresą ir įtampą. Tai – natūrali būsena. Iš kitos pusės, dalis vaikų išgyvena stipriau. Ypatingai tie, kurie nepasitiki savimi. Jie jau iš karto žino, kad jiems iškart kažkas nesiseks. Jie turi daugiau baimių, neturi užnugario. Šiame etape labai svarbūs yra tėvai – kad būtų kaip siena už vaikų nugarų, duotų atsvarą ir tikėtų jais“, – pabrėžė J. Stipinienė.

Nerimas, jaudulys ir stresas atsiliepia ir fizinei žmogaus sveikatai. 

„Turbūt yra esminiai požymiai. Labai dažnai tėvai atveda vaikus, kai jau būna spalio mėnuo ir vaikai mėnesį jau ėję į mokyklą. Pagrindiniai požymiai būna – pilvo skausmai, galvos skausmai ir dažnai vaikas ryte atsikėlęs pradeda verkti, kad nenori eiti į mokyklą. Jis skundžiasi, kad bijo ar kažką ne taip suvalgė – ne būtinai jis pasakys, bet tėvai turėtų suprasti ir ieškoti priežasčių, kas gi čia su vaiku vyksta“, – teigė J. Stipinienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tėvai turėtų spinduliuoti pozityvumą ir gerą emociją kalbėdami apie mokyklą, nes menkiausias nerimas persiduoda ir vaikui.

Tėvams labai svarbu žinoti, kad jie yra atsakingi už vaiko saugumą ir jo ramybę, o tai sustiprina vaiko tikėjimą savimi.

„Labai svarbu pačių tėvų pozityvi nuostata. Labai svarbu, kad mes patys savo balso tonu ar kūno kalba neišduotume savo nerimo, kuris vis tiek nesąmoningai persiduoda mūsų vaikams. Vaikas mumyse turi matyti jausti tai, kad mes juo tikime. Turime pozityviai kalbėti apie mokyklą, pasakoti apie savo patirtį, eiti su juo pasivaikščioti saugiausiu keliu iki mokyklos. Reikia šiek tiek nusisukti nuo savo poreikių ir skirti daugiau dėmesio vaikui. Ypatingai jautriems ir nerimą patiriantiems vaikams labai svarbu palaipsniui eiti į dienos rėžimą, kuris būtų artimesnis mokslo metams“, – aiškino J. Stipinienė.

Kokybiškas miegas – itin svarbus kiekvienam žmogui, jam sutrikus tampame irzlūs bei pikti.

„Reikėtų riboti ir telefono bei kompiuterio naudojimą. Matau, kad čia yra problema, kai vaikams net ir einant miegoti paliekamas tas telefonas naudoti. Paskutiniu metu pastebiu, kad yra neišsimiegojimo problema, kas irgi sustiprina vaikų susierzinimą, kai jiems mokykloje ištverti pasidaro dar sunkiau. Tėvams labai svarbu žinoti, kad jie yra atsakingi už vaiko saugumą ir jo ramybę, o tai sustiprina vaiko tikėjimą savimi. Jam tai svarbu, kad jis galėtų geriau jaustis pačioje mokykloje“, – aiškino psichologė.

Dažna problema – suaugusieji per daug reikalauja ir tikisi iš moksleivių, o jie dėl to patiria stresą ir jiems mokytis pasidaro dar sudėtingiau.

„Dabar konsultacijose turiu vieną paauglę, kuri eis į 11 klasę. Jai jau baisu ir ji skundžiasi dideliu mokymosi krūviu ir turi labai didelių lūkesčių sau, nes patiria didelių lūkesčių ir iš suaugusiųjų. Nenori nuvilti tėvų, mokytojų. Turbūt tas čia yra esminis sunkumas. Tėvai turi perduoti žinią paaugliams, kad jie jais tiki, priima tokius, kokie jie yra. Aišku, su paaugliu dėl telefono jau nekovosime, būtų labai kvaila, bet labai svarbu, kad mes su juo kalbėtume ir matytume jį, nenusisuktume nuo jo. Galbūt patys užvestume tą kalbą apie artėjančius mokslo metus. Tėvams reikia būti kuo paprastesniems ir neparodant nerimo parodyti rūpestį“, – patarė J. Stipinienė.

G.Morozovienė pasakoja, kad šiemet į mokyklą keliaus viena iš jų dviejų atžalų – trečiokė Goda. Nors pasiruošimo mokyklai įkarštis rugpjūčio pradžioje jų šeimoje nenaujiena, moteris pripažįsta, kad tai reikalauja nemažai papildomų išlaidų, pastangų ir laiko. Todėl, norėdama sutaupyti, apsipirkimus planuoja iš anksto, gerai apgalvodama mokyklinių prekių sąrašą.

„Nors nemažai šeimų mokyklai ruošiasi paskutinėmis minutėmis, aš stengiuosi to išvengti ir likusius vasaros savaitgalius mieliau skiriu ne lakstymui po parduotuves, o pramogoms su vaikais arba trumpoms išvykoms. Mokyklinių prekių pradedame dairytis jau rugpjūčio pradžioje, kai jų pasirinkimas itin platus. Stengiuosi apgalvoti kiekvieną pirkinį, dairausi akcijų ir gerų pasiūlymų – taip pavyksta sutaupyti, o vienam apsipirkimui išleistų pinigų suma nebūna gąsdinanti. Kai kurias prekes ar daugiau sąsiuvinių perkame ir po rugsėjo 1-osios. Tada jau tiksliai žinome, ko ir kiek reikės mokykloje. Be to, tokiu metu galima rasti ir didesnių nuolaidų“, – patarimu dalijasi G.Morozovienė.

Dar viena jos rekomendacija – namuose peržiūrėti senas vaikų mokyklines priemones: „Nemažai kanceliarinių prekių ir net sąsiuvinių lieka po kiekvienų mokslo metų, todėl, prieš ruošdamiesi įsigyti naujų, būtinai peržiūrėkite vaiko rašomojo stalo stalčius. Nuo pernai pas mūsų Godą tikrai liko nemažai priemonių, kurias, artėjant rugsėjui, liks išrūšiuoti, atrinkti ir toliau naudoti.“

Moteris visuomet atkreipia dėmesį ne tik į prekių kainą, bet ir į kokybę, o ieškodama geriausio jų santykio nepamiršta, kad vaikams svarbi ir mokyklinių prekių išvaizda.

„Kuprinę dukrai visuomet renkame ergonominę, kad kuo mažiau jaustųsi knygų svoris ir vaiko laikysena būtų taisyklinga. Visuomet pasidomiu kainomis ir kokybės aspektu, o kuprinės modelį ir spalvą leidžiu išsirinkti pačiai Godai, – sako dviejų vaikų mama ir priduria, kad kartais vis tiek tenka ieškoti kompromisų. – Nesavivaliauju ir nekišu vaikams savo nuomonės, tačiau visada mielai patariu. Vis dėlto penalą, pieštukinę ar kitus kasdienius reikmenis leidžiu dukrai išsirinkti tokius, kokių nori. Juk tada bus maloniau ir juos naudoti, kils didesnė motyvacija mokytis.“

Nors G.Morozovienė dar neskaičiavo, kiek šiemet iš viso planuoja išleisti dukros mokyklinių prekių krepšeliui, ji visada ieško tik kokybiškų gaminių.

Psichologiniai iššūkiai

Psichologė pastebi, kad, artėjant rugsėjo 1-ajai, nerimas, stresas, įtampa ypač sustiprėja tiems vaikams, kurie per pastaruosius metus patyrė bendravimo ar mokymosi sunkumų.

„Pavyzdžiui, jeigu vaikas neturi draugų arba patyrė patyčių, jis nenori eiti į mokyklą. Arba jeigu kuris dalykas nesiseka, nerimą paaštrina dar ir baimė, kaip į tai reaguos suaugusieji – tėvai, mokytojai“, – pavyzdžiais dalijasi psichologė.

Daug paauglių pabrėžia, kad stresą kelia ir pasikeitęs mokslo krūvis. Tai ypač gali paveikti jautresnius vaikus ar lėčiau įsisavinančius informaciją.

Psichologinių iššūkių gali būti dar daugiau tiems mokiniams, kurių laukia reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, pirmokai žengia į visiškai naują gyvenimo etapą – keičiasi vieta, mokymosi aplinka, draugai ir t.t. Penktokams atsiranda savų iššūkių – vietoj vieno mokytojo dabar jų bus daugiau, keisis auklėtojas ir mokymosi struktūra.

„Paaugliams nerimą ima kelti ne tik patys mokslai, bet ir mintys, kaip juos priims kiti. Daug paauglių pabrėžia, kad stresą kelia pasikeitęs mokslo krūvis. Tai ypač gali paveikti jautresnius vaikus ar lėčiau įsisavinančius informaciją, daugiau iš savęs reikalaujančius arba tuos, kuriems suaugusieji daro didelį spaudimą“, – pasakoja J.Stipinienė.

J. Stipinienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Į ką atkreipti dėmesį

Apie patiriamą nerimą, stresą signalizuoja ne tik vaiko elgesys. Vaikas  gali jausti ir fizinių negalavimų. Pavyzdžiui, pradinukams rytais gali pradėti skaudėti pilvą. Jie skundžiasi, kad negera, sunku atsikelti, nubusti, rytais daugiau verkšlena, skundžiasi, kad neišsimiegojo. Jautresniems vaikams tai gali prasidėti ir likus savaitei iki mokyklos, nes jie jau pradeda nerimauti.

„Šiuos požymius tėvams gali būti sunku atpažinti, nes galvojama, kad vaikas tiesiog kažko netinkamo užvalgė, apsinuodijo maistu. Bet reikia atkreipti dėmesį į tokius negalavimus, ypač jeigu anksčiau to nebūdavo. Jie gali reikšti, kad vaikas itin stresuoja dėl naujo artėjančio etapo“, – įspėja J.Stipinienė.

Vyresniems vaikams didelė įtampa, nerimas gali sukelti galvos skausmą ar svaigimą, nuotaikų kaitą, miego problemų. Pavyzdžiui, vakarais jiems sunku užmigti, o naktį dažnai prabunda. Pasak psichologės, jeigu tai tęsiasi tris keturias savaites, galima įžvelgti, kad vaikui jau gali reikėti pagalbos.

Psichologinius iššūkius atskleidžia ir elgesys mokykloje: sunku susikaupti, suprastėja dėmesio koncentracija, išryškėja charakterio kraštutinumai – arba vaikas labai aktyvus, arba, atvirkščiai, užsisklendžia, laikosi nuošalyje.

Ką verta padaryti

J.Stipinienės teigimu, daug įtakos vaikų emocinei būklei daro įdirbis. Jeigu jau nuo ketverių metukų skatinamas vaiko savarankiškumas, iniciatyvumas, vengiama didelės kritikos, tai ir ūgtelėjus nauja aplinka nesukels tiek daug streso, jis nebijos paklausti, ko nežino, nebijos užkalbinti kitų vaikų.

Bet net jeigu vaiko pasitikėjimui savimi nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, tolesnis tėvų elgesys situaciją gali pagerinti. Psichologės teigimu, su vaikais reikia tiesiog paprastai kalbėtis.

„Jeigu vaikas klausia apie mokyklą, reikia labai žmogiškai, aiškiai atsakyti – pavyzdžiui, kad tai vieta, kur vaikai kartu susirenka mokytis. Pasakyti, kad nieko tokio, jeigu dabar kažko nemoki – ten viską po truputį išmoksi ir aš tau visada padėsiu“, – patarimu dalijasi J.Stipinienė.

Atžaloms susitvarkyti su pokyčiais gali padėti ir įprasta namų rutina. Psichologė pataria, kad ypač mažesnius vaikus – pirmokus, antrokus – prie naujos dienotvarkės pratinti reikėtų anksčiau, kad vienu metu  neužgriūtų visi pokyčiai. Pavyzdžiui, likus savaitei iki mokyklos juos jau pradėti kelti anksčiau.

„Tėvų uždavinys – vaikui padėti sukurti saugumo jausmą. Galima su vaiku pasirepetuoti kelią į mokyklą, paaiškinti, kas ir kaip jį palydės,  pasiims po pamokų. Jeigu keičiasi mokykla ar vaikui kyla daug klausimų, galima kartu nueiti ir į mokyklą apsižiūrėti. Aiškumas sumažins stresą“, – pataria J.Stipinienė.

Būti šalia ir patarti

Psichologė pabrėžia – svarbiausia yra klausyti paties vaiko, nes kiekvienas yra unikalus. Vaikai moka užduoti jiems rūpimus klausimus ir tėvams svarbu sąžiningai į juos atsakyti, kartu aptarti atsakymus.

„Tėvams reikia būti šalia, patarti, bet nereikia visko daryti už vaiką – svarbiausia yra juos drąsinti. Visų probleminių situacijų numatyti negalite, tad reikia, kad ir pats vaikas žinotų, kur jis galėtų savarankiškai ieškoti pagalbos. Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad mokykloje visada yra valytoja, kurios galima paprašyti padėti surasti kabinetą. Svarbu neužgniaužti vaiko iniciatyvumo, bet kartu dalyvauti jo gyvenime – jei jis žinos turįs užnugarį, jausis tvirčiau, mažės nerimas ir stresas“, – reziumuoja J.Stipinienė.

Pasak psichologės, tai tinkamas tėvų požiūris, mat mažiesiems labai svarbu, kad tėvai matytų, vertintų jų pirmus žingsnius einant nauju gyvenimo keliu.

„Be to, kai vaikui leidžiama ir pačiam priimti sprendimus, tai jį įgalina, suteikia papildomų teigimų emocijų ir motyvacijos: štai, išsirinkau pieštukus, nupiešiu ką nors gražaus. Noriu dėtis kuprinę, nes man labai patinka jos spalva“, – įsitikinusi ekspertė.

Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.).

Vakar vykusiame nuotoliniame Klaipėdos miesto valdžios pasitarime su atsakingais švietimo bei sveikatos ir kitų sričių specialistais aptarti pasirengimo naujiems mokslo metams klausimai. Naujoji mokymo tvarka artimiausiu metu (savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje) bus patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tačiau jau dabar susitarta dėl svarbiausių dalykų, be to, mokymo įstaigų vadovai gavo raštą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl ugdymo organizavimo (srautų valdymo, testavimosi, hibridinio mokymo ir kt. klausimais).

Švietimo sektoriaus atstovus neramina klausimas dėl mokinių testavimo. Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo projekte ( jis dar nėra įsigaliojęs) nurodytos testavimo galimybės, bet galutinius sprendimus dėl konkrečių testavimosi būdų (kaupinių ar savikontrolės greitaisiais testais) turės priimti savivaldybių administracijos. Tačiau mokyklos dar turės gauti tėvų sutikimus dėl mokinių iki 16 m. amžiaus testavimo. Siekiant saugios aplinkos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose bus atliekamas aplinkos paviršių testavimas.

„Vertindami realią situaciją, galimybes ir pajėgumus, linkstame į vadinamojo savikontrolės mechanizmo, kuris atliekamas greitaisiais antigenų testais, įteisinimą nuo 1 iki 12 klasės. Taip pat mokymo sutartyse bus numatytos hibridinio mokymosi galimybės prie tam tikrų sąlygų“, – naujas principines nuostatas įvardijo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Atsipalaiduoti negalėsime. Taip nebus, kad galėtume mokytis įprastai, reikalavimai yra griežti ir reikės pasistengti juos įvykdyti.

Didelį susirūpinimą mokymo įstaigų vadovams kelia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimai dėl sporto salių naudojimo. Rekomenduojama, kad sporto salėje vienu metu sportuotų viena klasė. Kol orai leidžia, dalis mokinių sportuos lauke. Kaip įgyvendinti rekomendaciją vėliau, kai atšals orai, kol kas nėra aišku, nes įprastai dalyje mokyklų sporto salėje užsiėmimai vykdavo 2-3 klasėms, be to, dabar yra padidintas kūno kultūros pamokų skaičius. Aišku viena: vieno sprendimo kaip realizuoti ministerijos rekomendacijas nėra ir nebus, mokyklų vadovai patys turės nusistatyti tvarką.

„Atsipalaiduoti negalėsime. Taip nebus, kad galėtume mokytis įprastai, reikalavimai yra griežti ir reikės pasistengti juos įvykdyti“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė. Anot jos, mokykloje fiksavus užsikrėtimo COVID-19 atvejus, nuotolinis mokymas būtų neišvengiamas.

Savivaldybės švietimo įstaigose jau yra pabaigti arba baigiami iš anksto suplanuoti remonto darbai (liko 4 įstaigos, kur šie darbai dar yra tęsiami, tarp jų yra viena, kur darbų rangovas galimai nespės atlikti iki rugsėjo 1 d.). Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė sakė, kad to pavyko pasiekti, nes įstaigų remonto darbai šiemet buvo pradėti anksčiau, išnaudojant karantino laikotarpį, kuomet daugelyje švietimo įstaigų mokymo procesas vyko nuotoliniu būdu.