Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, buvo gautas bendrovės „Orlen Lietuva“ pranešimas, kad prie terminalo plūduro baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė jūrinės žarnos mova ir išsiliejo apie 300 litrų naftos.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras taršai įvertinti pasitelkė budintį sraigtasparnį, kuris aptiko teršalų dėmę į pietus nuo Būtingės terminalo.

Preliminariais duomenimis, teršalų dėmė yra apie dviejų kilometrų ilgio ir pusės kilometro pločio. Užterštumą įvertino ir vėliau skridę Aplinkos apsaugos departamento specialistai.

Kaip skelbiama, į nelaimės vietą išsiųstas Karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“, bet teršalų surinkimo sąlygas blogina stiprus bangavimas ir naftos dėmė dreifuoja pietų kryptimi.

Įvertinti teršalų sklaidą dar kartą gali būti pasitelktas sraigtasparnis ir Karinių jūrų pajėgų aprūpinimo laivas „Jotvingis“.

„Akivaizdu, kad tai būtų didelis proveržis“, – JT būstinėje žurnalistams sakė Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) vadovas Achimas Steineris (Achimas Šteineris).

Tarša pastebėta, kai buvo keičiamas paviršinių nuotekų vamzdis.

Aplinkosaugininkams apžiūrėjus įvykio vietą įtariama, kad tai naftos produktai, tačiau ištekėjo nedidelis kiekis. Tarša šiuo metu lokalizuota.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą ir aiškinasi įvykio aplinkybes.

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai teismas uždraudė keturiems Ispanijos naftos bendrovės „Repsol“ direktoriams 18 mėnesių išvykti iš šalies. Šiai bendrovei priklauso naftos perdirbimo gamykla, kurioje įvyko nelaimė.

Aplinkos ministras Rubenas Ramirezas žurnalistams sakė, kad sausio 15 dieną į jūrą išsiliejo „skaičius, lygus 11 900 barelių“, o ne 6 000, kaip buvo skelbta anksčiau (1 barelis – apie 159 litrai).

„Repsol“ patvirtino, kad skaičius išties didesnis, tačiau pateikė šiek tiek mažesnį įvertinimą nei ministras.

Išsiliejimas, kurį Peru vyriausybė apibūdino kaip „ekologinę katastrofą“, įvyko tuo metu, kai su Italijos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Mare Doricum“ iškrovinėjo naftą La Pampiljos naftos perdirbimo gamykloje, esančioje prie pat Peru krantų, maždaug už 30 kilometrų į šiaurę nuo Limos.

„Repsol“ sakė, kad tanklaivį užklupo vadinamosios klastingos bangos, kurias sukėlė cunamis, susidaręs po didžiulio ugnikalnio išsiveržimo netoli Tongos, esančios toliau nei už 10 tūkst. kilometrų.

Pasak prokurorų, naftos dėmę vandenyno srovės nuvilko maždaug 140 kilometrų į šiaurę nuo naftos perdirbimo gamyklos, dėl to žuvo nenustatytas skaičius žuvų ir jūros paukščių.

Be to, šimtai vietinių žvejų negalėjo ištraukti iš vandens savo valčių. Jie surengė protestus prieš Ispanijos įmonę.

Aplinkos viceministras Alfredo Mamanis sakė, kad iš jūros ir maždaug 20 paplūdimių buvo išvalyta 4 225 bareliai naftos, t. y. šiek tiek daugiau nei trečdalis viso kiekio.

Peru pareikalavo iš „Repsol“ kompensacijos, be to, energetikos milžinei gresia galima 34,5 mln. JAV dolerių dydžio bauda, pranešė Aplinkos ministerija. O „Repsol“ prezidentui, jei jis bus pripažintas kaltu, gresia laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki šešerių metų.

Baiminamasi, kad iš Venesuelos valstybinei naftos įmonei PDVSA priklausančio tanklaivio, esančio vandenyse tarp Venesuelos ir Trinidado salos, gali išsilieti 1,3 mln. barelių naftos.

„Laivas yra tiesus ir stabilus, nėra jokios matomos grėsmės jam nuskęsti“, – per spaudos konferenciją Port of Speine sakė Trinidado ir Tobago energetikos ministras Franklinas Khanas.

Tanklaivis „Nabarima“, jau kelis mėnesius stovintis nuleidęs inkarą Parijos įlankoje, yra naudojamas kaip naftos rezervuaras, bet vaizdo įraše, kuriuo spalio 16 dieną pasidalijo nevyriausybinė organizacija „Fisherman and Friends of the Sea“, matyti, kad laivas yra pasviręs.

Antradienį į laivą nuvyko trijų ekspertų grupė, ankstesnę dieną gavusi Venesuelos prezidento Nicolas Maduro vyriausybės leidimą jame apsilankyti, sakė F. Khanas.

Apžiūra parodė, kad „nėra jokio matomo vandens skverbimosi į laivą“, tad ekspertai padarė išvadą, kad korpuso nesandarumo, apie kurį buvo pranešta rugsėjo pradžioje, nebeliko, kalbėjo ministras.

Pasak F. Khano, tikrintojai pranešė, kad laive atliekami priežiūros ir remonto darbai, įskaitant siurblių ir elektros variklių keitimą, kai to prireikia. Ekspertų nuomone, šiuo atžvilgiu padėtis „gana patenkinama“.

Tuo metu Venesuelos naftos sektoriaus profesinės sąjungos vadovas Eudisas Girot sakė, kad 264 metrų ilgio laive nuo 2014 metų nuolat iškildavo problemų dėl priežiūros.

Jis sakė naujienų agentūrai AFP, kad šias problemas PDVSA „ignoruodavo“.

Pasak E. Girot, keli PDVSA darbuotojai spalio 12 dieną pranešė, kad tanklaivio pasvirimas padidėjo iki aštuonių laipsnių, jo variklių skyrius užlietas, o vandens siurbliai sugedę.

„Jeigu nafta nebus perpumpuota – net jeigu „Nabarima“ gali būti stabilizuotas, mums nuolat gresia ekologinė katastrofa“, – AFP sakė Venesuelos opozicijos įstatymų leidėjas Robertas Alcala.

„Nabarima“ savininkė yra bendrovė „Petrosucre“, kurios daugumą akcijų valdo PDVSA. Dar 26 proc. jos akcijų priklauso Italijos naftos ir dujų milžinei ENI.

Kita Venesuelos opozicijos deputatas Luisas Stefanelli sakė, kad PDVSA pasiuntė du laivus, mėginsiančius išpumpuoti naftą iš „Nabarima“.

PDVSA antradienį pradėjo tanklaivyje laikomos naftos perpumpavimą į laivą „Icarus“, nurodė Trinidado vyriausybė.

Tačiau F. Khanas rekomendavo atsiųsti didesnį laivą, nes „Icarus“ gali priimti tik ketvirtadalį iš 1,3 mln. barelių „Nabarima“ naftos krovinio.

PDVSA padėties nekomentavo, bet praeitą mėnesį įmonės teigė, jog aplinkosaugininkų pareiškimai apie blogą „Nabarima“ būklę yra „melagienos“.

Naftos perkėlimo pastangas trikdė JAV sankcijos, nukreiptos prieš PDVSA.

Trinidadas ir Tobagas parengė atsarginį planą, kaip būtų galima išvengti žalos aplinkai, jeigu iš venesueliečių tanklaivio nafta vis dėlto išsilietų.

Venesueloje, kur infrastruktūra prastai prižiūrima, naftos išsiliejimai gana dažni.

Šios Pietų Amerikos valstybės pajamos beveik visiškai priklausomos nuo naftos eksporto, bet dabar Venesuela per dieną išgauna tik 400 tūkst. barelių naftos, nors prieš dešimtmetį gamybos apimtys buvo 3,2 mln. barelių per dieną.

Opozicija ir analitikai dėl šios padėties kaltina vyriausybės korupciją ir aplaidumą, o N. Maduro režimas sako, kad priežastis yra JAV sankcijos.

Nauja dėmė buvo pastebėta netoli sostinės, maždaug 60 km į šiaurę nuo pirmosios, tviteryje parašė nacionalinio naftos konglomerato „Kuwait Petroleum Corp“ (KPC) atstovas šeichas Talalas Khaledas al Sabahas (Talalas Chaledas Sabahas).

Kuveito aplinkosaugos administracija nurodė, kad antroji dėmė yra maždaug 1,6 km ilgio ir kad imamasi priemonių jai sulaikyti.

Privati aplinkosaugininkų grupė „Kuwait Green Line“ antradienį paskelbė, kad buvo pastebėta naujų naftos dėmių ir kad teršalai plinta.

Praėjusią savaitę daug naftos išsiliejo prie pietinių Kuveito krantų netoli Saudo Arabijos ir bendro Kuveito ir Saudo Arabijos telkinio „al Khafji“.

Naftos pareigūnai paskelbė, kad nepaprastųjų situacijų darbuotojai surinko didžiąją dalį išsiliejusios naftos ir kad padėtis valdoma.

Buvo imtasi atsargumo priemonių aplink gyvybiškai svarbius objektus Ras al Zuro rajone, kur statomas didžiulis 30 milijardų dolerių vertės naftos kompleksas, įskaitant naftos perdirbimo gamyklą, galėsiančią perdirbti 615 tūkst. barelių per dieną.

Šiame rajone taip pat yra dvi elektrinės ir vandens gėlinimo įmonės, bet buvo paskelbta, kad joms pavojaus nėra.

Iš kur išsiliejo nafta, dar nenustatyta, bet pareigūnai sakė, kad mėginiai buvo nusiųsti į užsienį ištirti.

Britanijos energetikos milžinė „British Petroleum“ (BP) sumokės rekordinę 20,8 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų) kompensaciją, kad JAV vyriausybė nebereikštų teisinių pretenzijų dėl žalos, padarytos per 2010 metų katastrofinį naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje, pirmadienį pranešė JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch (Loreta Linč).

Per sprogimą, nugriaudėjusį netoli Luizianos krantų gręžybos platformoje „Deepwater Horizon“, žuvo 11 žmonių ir prasidėjo didžiulis naftos išsiliejimas. Į Meksikos įlankos vandenis pateko iš viso 780 tūkst. kubinių metrų naftos.

BP tik po 87 dienų sugebėjo užkimšti pramuštą gręžinį, kurio žiotys buvo maždaug 1,5 km gylyje, o jūros paviršiuje pasklidusi naftos dėmė buvo Virdžinijos valstijos dydžio.

„Šis istorinis sprendinys yra stiprus ir deramas atsakas į didžiausią ekologinę katastrofą per Amerikos istoriją, – L.Lynch sakė per spaudos konferenciją. – BP priims bausmę, kurios nusipelnė, taip pat suteiks kritiškai reikalingą kompensaciją už žalą, kurią sukėlė aplinkai ir ekonomikai Meksikos įlankos regione.“

Paplūdimiai pajuodo nuo naftos penkiose valstijose, o per katastrofą, kuri prikaustė šalies ir pasaulio dėmesį, taip pat buvo buvo padaryta didžiulė žala regiono turizmo ir žvejybos sektoriui.

Ši kompensacija bus didžiausia, sumokėta kaip viena suma per JAV teisingumo departamento istoriją.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė BP ketvirtadienį nurodė sutinkanti sumokėti rekordinę 18,7 mlrd. JAV dolerių (16,9 mlrd. eurų) kompensaciją JAV vyriausybei ir penkioms valstijoms už žalą, padarytą per katastrofinį 2010 metų naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje.

Tas išsiliejimas prasidėjo nuo sprogimo naftos platformoje „Deepwater Horizon“, per kurį žuvo 11 žmonių. Vėliau milijonai barelių naftos ištekėjo į Meksikos įlankos valandos, sukeldamos viena iš didžiausių ekologinių katastrofų Jungtinėse Valstijose.

Prireikė 87 dienų, kol sugedęs BP gręžinys, esantis jūros dugne maždaug 1,5 km gylyje prie Luizianos krantų, buvo uždarytas.

Penkiose valstijose paplūdimiai pajuodo nuo naftos, o regiono turizmo ir žvejybos sektoriai buvo nuniokoti per šalį sukrėtusią tragediją.

BP akcijos prekybos biržoje pabaigoje pabrango 4 proc. po sprendimo, kurį pasveikino JAV vyriausybė.

„Valdyba pasvėrė grėsmes, laiką ir padarinius, susijusius su daug metų trunkančiu bylinėjimusi, kuris kirstųsi su bendrovės pageidavimu galėti nustatyti aiškų kursą ateičiai“, – sakė BP valdybos pirmininkas Carlas-Henricas Svanbergas (Karlas Henrikas Svanbergas).

„Šiuo sprendimu atveriame kelią BP ir Meksikos įlankos (bylos) užbaigimui“, – pridūrė jis.

Bendrovė sudarė taikos sutartį su JAV federaline vyriausybe, Meksikos įlankos pakrantės valstijomis (Alabama, Florida, Luiziana, Misisipe ir Teksasu) taip pat su daugiau negu 400 vietos administracijų, kurių ekonomikos smarkiai nukentėjo dėl tos katastrofos.

JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch (Loreta Linč) sakė, kad susitarimui užbaigti prireiks kelių mėnesių.

„Šis susitarimas bus didžiausia per Amerikos istoriją (taikos) sutartis su pavieniu subjektu“, – pažymėjo ji.

Žmonių paieškos, gelbėjimo ir išsiliejusios naftos surinkimo jūroje ir Kuršių mariose funkcijas siūloma perduoti vienos institucijos žinion. Šiuo metu šias pareigas vykdo trys institucijos ir tai yra neracionalu – teigia tokią idėją keliančios uosto direkcijos vadovai.

Šiuo metu žmonių paieška ir gelbėjimu, naftos teršalų likvidavimu jūroje rūpinasi Karinių jūrų pajėgų kariškiai, Kuršių mariose – valstybės sienos apsaugos tarnyba, o uosto akvatorijoje – uosto direkcija. Pastarosios vadovai sako, kad tai – neracionalu vien dėl to, kad brangios įrangos tenka įsigyti visiems, todėl atsakingoms ministerijoms siūloma išanalizuoti galimybę perduoti šias funkcijas vienai žinybai. Labiausiai tam esą tiktų Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Uosto direkcijai laikyti ekipažus vien tai funkcijai, kur mes poreikį turim – ačiū Dievui – aišku labai retai – nėra racionalu. o ši institucija turi budėjimus visą parą, turi savo koordinacinį centrą ir bazes, ir paprastesnę galimybę gauti ES lėšas šioms funkcijoms vykdyti.“ – kalbėjo Krikštonių kaimo bendruomenės narė Irena Uleckienė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai sako, kad toks pasiūlymas su jais dar nėra aptartas, todėl jo kol kas nekomentuoja. Kariškiai teigia, kad be jų pagalbos užtikrinti šias funkcijas jūroje – vargu ar pavyks.

„Kad ir kokia institucija organizuotų ir koordinuotų žmonių paiešką, gelbėjimą ir taršos likvidavimą jūroje vis dėlto Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų laivai, oro pajėgų sraigtasparniai turės būt pasitelkiami toms operacijoms vykdyti, nes nei viena kita institucija tokių pajėgumų neturi. Tiesiog pailgėtų reakcijos laikas“ – aiškino Karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.

Žmonių gelbėjimas ir taršos likvidavimas pasieniečiams yra priskirti Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Lietuvoje kasmet įvyksta iki 60 incidentų, kada tenka gelbėti žmones jūroje ar Kuršių mariose.

Ispanijos teismas trečiadienį pripažino, kad tanklaivio „Prestige“ įgulos nariai nėra atsakingi dėl prieš 11 metų įvykusios jų laivo katastrofos ir naftos išsiliejimo, sukėlusio vieną didžiausių Europoje ekologinių katastrofų.

Galisijos regiono Aukštojo Teismo teisėjas Juanas Luisas Pia (Chuanas Luisas Pija) nurodė, kad tanklaivio kapitonas – 78 metų graikas Apostolas Manguras (Apostolos Mangouras) – ir 73 metų laivo inžinierius graikas Nikolajas Argyripulas (Nikolaos Argyropoulos) „turėtų būti atleisti“ nuo atsakomybės už laivo nuskendimą ir aplinkos užteršimą viename turtingiausių pasaulio žvejybos rajonų.

Ieškovai reikalavo skirti 5–12 metų laisvės atėmimo bausmes „Prestige“ kapitonui, inžinieriui ir tuomečiam Ispanijos komercinio laivyno vadovui Jose Luisui Lopezui-Sorsui (Chosė Luisui Lopesui-Sorsui).

Tuo tarpu dar vienas kaltinamasis šioje byloje – kapitono antrasis padėjėjas filipinietis Ireneo Maloto (Irenėjus Malotas) – šiuo metu slapstosi.

Prokurorai taip pat prašo priteisti 4,328 mlrd. eurų (beveik 15 mlrd. litų) kompensaciją už padarytą žalą.

Su Bahamų vėliava plaukiojusiam Liberijos tanklaiviui apvirtus ir galiausiai nuskendus 2002-ųjų lapkritį, jūroje išsiliejo 50 tūkst. tonų naftos, kuri užteršė Ispanijos, taip pat Portugalijos ir Prancūzijos pakrantes.

A.Manguras kaltino dėl to išsiliejimo Ispanijos institucijas, kurios atsisakė įleisti tanklaivį į uostą, kai jis pasiuntė nelaimės signalą dėl korpuse atsiradusio įtrūkimo.

Kapitonas, kartu su advokatais atstovaujantis laivybos bendrovei „Mare Shipping“, kuriai priklausė „Prestige“, sakė, jog dėl įsakymo likti jūroje per audrą tanklaivis perlūžo ir išliejo savo krovinį, šešias dienas plūduriavęs paviršiuje.

„Laivas buvo įskilęs, o jie jį pasiuntė į vandenyną, – A.Manguras sakė teismui lapkritį. – Tai buvo blogiausia alternatyva. Jie pasiuntė mus plaukiojančiame karste ... kad nuskęstume.“
Ispanijos dabartinis konservatyvių pažiūrų premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) tuo metu buvo premjero pavaduotojas ir iš pradžių stengėsi nesureikšminti nelaimės masto.

Jis ne kartą sakė, kad juodos naftos dėmės, pasirodžiusios tanklaivio nuskendimo vietoje, tėra „maži molio pėdsakai“.