„Tie žmonės, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, jų terminas iki darbo susiradimo sutrumpėjo 1,5 karto. Jeigu anksčiau Užimtumo tarnyboje registruotas negalią turintis žmogus būdavo įdarbinamas per 480 dienų, tai dabar jis darbą susiranda per trumpesnį nei 260 dienų laikotarpį“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Navickienė.

„Vadinasi, tie žmonės, kurie registruojasi ir gali susirasti darbą, jis susiranda tą darbą greičiau su Užimtumo tarnybos specialistais“, – pridūrė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, vidutinė žmogaus su negalia nedarbo trukmė – kai jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje – sumažėjo 1,6 karto iki 295 dienų. 2022 metų sausį–kovą šis laikotarpis siekė 480 dienų.

M. Navickienės teigimu, kai kurie neįgalieji darbą susiranda ir be Užimtumo tarnybos pagalbos.

Pokyčiai, kuriuos pradėjome su savo reformomis, padeda žmonėms, turintiems negalią, greičiau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.

„Manome, kad pokyčiai, kuriuos pradėjome su savo reformomis, padeda žmonėms, turintiems negalią, greičiau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, kartais ir be Užimtumo tarnybos pagalbos“, – teigė M. Navickienė.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad geresnius žmonių su negalia įsidarbinimo rezultatus lėmė savivaldos, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės sveikatos centrų įsitraukimas. 

„Tai reiškia, kad po to laiko (nedarbo trukmės – BNS) žmogui leidžiama ne tik jaustis oriai, ekonomiškai stabiliai, bet ir atitinkamai ir valstybė gauna grąžą per mokesčius, didėjantį vartojimą ir panašiai“, – žurnalistams sakė I. Balnanosienė.

Pasak M. Navickienės, šiemet aktyvios darbo rinkos priemonėms – subsidijavimui įdarbinant neįgaliuosius bei jų perkvalifikavimui – numatoma skirti apie 25 mln. eurų.

Esama gerame kelyje siekdami savo rodiklio – 40 proc. užimtųjų negalią turinčių asmenų iki 2030 metų.

„Tikiu, kad esama gerame kelyje siekdami savo rodiklio – 40 proc. užimtųjų negalią turinčių asmenų iki 2030 metų“, – teigė ministrė.

Pasak M. Navickienės, šiuo metu šalyje yra apie 147 tūkst. negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, iš kurių dirba 28 procentai.

Ministrė sako, kad šiuo metų vyksta diskusijos nuo kitų metų subsidijas ir dotacijas savivaldybėms skirti ne tik pagal nedirbančių žmonių su negalią skaičių, bet ir pagal jų neterminuoto įdarbinimo rodiklius.

„Kad tiesiog nekoduotumėme savo rėmimo sistema vien tik poreikio, bet ir bandytume pereiti prie to poveikio matavimo ir efektyvumo. Šiuo metu diskutuojame su kolegomis ir manau, kad nuo kitų metų mes gebėsime pereiti prie tokio rėmimo principo“, – teigė ministrė.

SADM duomenimis, šiemet sausį–kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žmonių su negalia įsidarbino 0,7 proc. daugiau – 1,9 tūkst.

Balandžio pradžioje bedarbio statusu Užimtumo tarnyboje buvo registruota 12,2 tūkst. žmonių su negalia – 10 proc. mažiau nei prieš metus ir 33,2 proc. mažiau nei prieš dvejus metus.

Tokį sprendimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas priėmė antradienį apsvarstęs „valstiečių“ frakcijos nario Algimanto  Dumbravos siūlymą Užimtumo įstatymo pataisoms.

Tačiau komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui darbdaviams neterminuotai skirti pusės neįgaliojo darbo užmokesčio subsidiją.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis mano, kad neterminuotas subsidijavimas „neįgaliuosius gali uždaryti mažo atlyginimo ribose“. Jam pritarė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

„Neterminuotas subsidijavimas skatina segreguotis ir priimti į įmonę daug negalią turinčių žmonių taip susimažinant gamybos ar veiklos sąnaudas bei naudojantis subsidijomis, nedidinti tų žmonių darbo užmokesčio atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, darbo patirtį“, – komitete sakė J. Jakštienė.   

Viceministrė teigė, kad neterminuotai neturėtų būti remiamos visos tokių žmonių grupės, nes tai didina biudžeto išlaidas, bet nepadeda neįgaliesiems lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.

Be to, J. Jakštienė suskaičiavo, kad tokia tvarka iš valstybės biudžeto pareikalautų 37,9 mln. eurų.

Pasak jos, darbdaviai pripažįsta, kad įdarbinti neįgaliuosius juos labiausiai skatina kompensacija darbo vietos pritaikymui, o mažiausiai – darbo užmokesčio subsidija: „Su neterminuoto subsidijavimo siūlymais mes labiau artėjame prie socialinių įmonių atviroje darbo rinkoje formavimo“.

Didžioji dalis darbdavių norėtų kokybiškų paslaugų – ne subsidijos iš esmės lemia neįgaliųjų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje.

„Didžioji dalis darbdavių norėtų kokybiškų paslaugų – ne subsidijos iš esmės lemia neįgaliųjų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje“, – pridūrė ji.

J. Jakštienės teigimu, Estijoje dabar darbo užmokesčio subsidija mokama pusę metų nevertinant negalios sunkumo ir darbingumo lygio – per trejus metus neįgaliųjų įdarbinimas šalyje išaugo 10 proc.

Dabar siūloma neterminuotą subsidijavimą palikti tik iki 25 proc. darbingumą turintiems neįgaliesiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vidutinė darbo užmokesčio subsidija siektų 581 eurą per mėnesį, jas 2023 metais gautų apie 4145 neįgaliųjų. Iųš biudžeto tam reikėtų 19,233 mln. eurų, o 2024 metais – atitinkamai 5545 žmonių ir 21,769 mln. eurų. 2025-2027 metais subsidijoms reikėtų jau 26,8-33,8 mln. eurų.

Sunkiausią negalią turintiems ir iki 25 proc. darbingiems žmonėms atlyginimo subsidija būtų mokama neterminuotai, ji siektų 75 proc. neįgaliojo darbo užmokesčio. Šešis mėnesius subsidija būtų mokama lengvą negalią turintiems ir 40-55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto būtų dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.

Seimo svarstomomis Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama įteisinti neįgaliųjų įdarbinimo reformą – bus atsisakyta socialinės įmonės statuso, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais.

Už Užimtumo įstatymo pakeitimus balsavo 77, prieš – 2, o susilaikė 22 parlamentarai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pataisos leis kuo daugiau negalią turinčių žmonių dirbti atviroje darbo rinkoje, pasirinkti jiems tinkamą darbo vietą, o visi darbdaviai galėtų tinkamai pritaikyti darbo vietą ir aplinką žmonėms su negalia.

„Kad visi jaustųsi ne negalintys, o galintys surasti darbo vietą pagal savo kompetencijas, kvalifikaciją, su tam tikra valstybės pagalba“, – Seimo posėdyje sakė M. Navickienė.

Anot jos, dabartinis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis, priklausomai nuo įmonės statuso, yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas priimti tokius darbuotojus specialaus statuso neturintiems darbdaviams.

„Norime eiti ta kryptimi, kad ne subsidijos darbo užmokesčiui skatina neįgaliųjų įdarbinimą, o jiems ir darbdaviams teikiamos įdarbinimo paslaugos, pagalba, kurių plėtros ir siekiame siūlydami asmenų su negalia užimtumo modelio pertvarką“, – sakė ministrė.

Konservatorius Justas Džiugelis teigė, kad reforma įgyvendins socialinį teisingumą visiems neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, kad žmonės galėtų įsidarbinti visose įmonėse, nepaisant to, ar jos turi socialinės įmonės statusą, ar ne.

„Su šia reforma ketiname išravėti piktnaudžiavimo sėklas, kad nebūtų statuso, o visos įmonės galėtų pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant asistentu, aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais, kad žmogus su negalia galėtų kompensuoti savo negalią valstybės pagalba, valstybės apmokamais pinigais“, – teigė parlamentaras.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis teigė, kad pataisos yra svarbus žingsnis siekiant suvienodinti sąlygas visiems žmonėms su negalia dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau jis kelia klausimą, kas iš esmės padės perlaužti neigiamas neįgaliųjų įdarbinimo tendencijas.

„Turime aiškius duomenis, kas įvyksta, kai socialinėse įmonėse dirbančių žmonių su negalia sumažėja. Taip yra nutikę, nes buvo priimti įstatymų projektai praėjusioje kadencijoje ir ženkliai sumažėjo skaičius. Tuo metu atviroje darbo rinkoje jų daugiau neįsidarbino – priešingai, turime neigiamas tendencijas, atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia įsidarbina mažiau“, – posėdyje sakė L. Kukuraitis.

Pasak jo, reforma numato ir gerų dalykų – įvedamas darbo asistentas, padidintos pagalbos įsidarbinant apmokėjimo koeficientas, darbo vietos bus ne tik steigiamos, bet ir pritaikomos neįgaliesiems.

Tačiau politikui nerimo kelia tai, kad subsidija darbo užmokesčiui su vidutine negalia būtų mokama iki dvejų metų, o su lengva negalia – iki šešių mėnesių.

„Kas tai per terminas, kodėl 24 mėnesiai? Jei žmonės su lengva negalia turi šešių mėnesių terminą, kas vyksta po šešių mėnesių, kas gali pasikeisti, kad duodame 24 mėnesių terminą? Šis terminas neturi loginio paaiškinimo, išskyrus tai, kad tai skiriama tam tikram pereinamajam laikotarpiui“, – sakė L. Kukuraitis.

„Valstiečių“ frakcijos narys Algimantas Dumbrava teigė, kad įstatymo projektui būtų galima pritarti, jei vidutinę negalią turintiems asmenims būtų numatyta subsidija iki 36 mėnesių arba neterminuotai.

Liberalas Andrius Bagdonas taip pat kalbėjo, kad siūlymas sumažinti subsidijas įmonėms už antros grupės negalią turinčių asmenų įdarbinimą iki dviejų metų gali palikti išuos žmones be darbo.

„Susidaro įspūdis, kad visą atsakomybę už neįgalaus asmens integraciją į atvirą darbo rinką siekiame permesti verslui. Turiu abejonių, ar be papildomų valstybės paskatų darbdaviai taip pat aktyviai įdarbins šiuos asmenis atsižvelgiant į patirtus kaštus“, – kalbėjo jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, šių metų sausio 1 dieną darbingo amžiaus žmonių su negalia buvo apie147 tūkst., iš jų dirbo tik 29 proc. Tikimasi, jog reforma padės pasiekti, kad į darbo rinkas įsilietų dukart daugiau žmonių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuvoje 20-64 m. amžiaus gyventojų užimtumas buvo grįžęs į priešpandeminį lygį ir siekė 77,4 proc. – pagal dirbančiųjų proporciją Lietuva užėmė 9-ąją vietą ES. Vis dėlto didelis užimtumo rodiklis atskleidžia ne vien darbo jėgos įveiklinimą, bet ir galimą darbuotojų trūkumą.

„Kuo didesnis gyventojų užimtumas, tuo šalyje mažesnės papildomo įdarbinimo galimybės – jau dirbantys žmonės nebegali užpildyti naujų darbo vietų, vadinasi, susiformuoja didelis darbo jėgos trūkumas“, – komentavo A. Izgorodinas.

Pasak jo, vienas iš didesnės darbuotojų pasiūlos sprendimų galėtų būti žmonių su negalia įdarbinimas. Šiuo metu Lietuvoje darbą turi tik trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų.

„Nuo darbuotojų trūkumo kenčiantys didieji verslo sektoriai nebegali patenkinti visų eksporto ir vidaus vartojimo užsakymų, tad didesnis neįgaliųjų užimtumas būtų didžiulė paskata visai šalies ekonomikai. Didindami darbuotojų pasiūlą gerintume ne tik įmonių situaciją – augdamas verslas sparčiau augintų ir ekonomiką, dėl to augtų ir darbo užmokestis, juk kuo geriau sekasi įmonėms, tuo geriau ir darbuotojams. Bet kad įmonėms gerai sektųsi, joms reikia įgyvendinti daugiau užsakymų“, – aiškino ekonomistas.

Dialogas tarp verslo ir valstybės

A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie vykdomas neįgaliųjų užimtumo reformas svarbu įvertinti, kiek šiuos pokyčius skatina pati valstybė, o kiek – verslas.

„Būtų visiems naudinga, jei žmonių su negalia įdarbinimas taptų kuo paprastesnis, kad įmonės galėtų surasti naujų darbuotojų, o neįgalieji – įsilieti į darbo rinką. Jei verslui sudėtinga prisitaikyti prie vykdomų reformų, vadinasi, galimybe įdarbinti neįgaliuosius pasinaudos tik nedidelė dalis įmonių“, – pastebėjo A. Izgorodinas.

Pasak pašnekovo, nors dialogo tarp verslo asociacijų ir valstybės institucijų netrūksta, dažniausiai diskutuojama standartiniais klausimais – apie verslo finansavimą ir mokesčius. Tuo tarpu diskusijų apie neįgaliųjų įdarbinimą galėtų būti ir daugiau.

„Pastarieji keleri metai nebuvo lengvi – painiavos į ekonomiką ir darbo rinką įnešė tiek pandemija, tiek karas Ukrainoje. Vis dėlto klausimą apie neįgaliųjų įdarbinimą galima ir reikia kelti. Nepaisant buvusio neapibrėžtumo karo pradžioje ir nuogąstavimų dėl infliacijos, makroekonomikos rodikliai atskleidžia, kad situacija po truputį stabilizuojasi. Verslas yra nusiteikęs toliau dirbti, tad darbuotojų trūkumą reikia spręsti nedelsiant“, – sakė ekonomistas.

Jo nuomone, šiuo metu svarbiausias valdžios ir verslo bendradarbiavimas: „Valstybinės institucijos turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką sako įmonės – ar joms yra palankios neįgaliųjų įdarbinimo procedūros, ar nereikia didesnių subsidijų, kas galėtų padėti įdarbinti daugiau negalią turinčių darbuotojų.“

Trūksta komunikacijos

Didinant neįgaliųjų užimtumą, svarbiu išlieka jų darbo vietų subsidijavimas – tai ne tik galimybė kompensuoti darbo vietos įrengimą, bet ir jos išlaikymą, kai žmogus su negalia dirba mažiau efektyviai, nei negalios neturintys darbuotojai.

„Labai svarbu, kad Lietuva ir toliau išlaikytų neįgaliųjų darbo vietų subsidijavimą, tuo labiau, kad valstybė šiuo metu rinkose skolinasi labai pigiai ir yra galimybių iš išorės gauti reikalingą finansavimą konkrečiai biudžeto eilutei“, – sakė A. Izogorodinas.

Vis dėlto ekonomistas mano, kad dalį įsipareigojimų įdarbinant negalią turinčius darbuotojus turėtų prisiimti ir pats verslas.

„Subsidijos yra gerai, bet ir verslas turi parodyti savo socialinę atsakomybę bei atitinkamai dalį kaštų prisiimti sau – negalią turintys žmonės nėra blogesni darbuotojai, jie taip pat gali dirbti. Juo labiau, kad tai yra ir įmonių reputacijos klausimas – Lietuvos eksportas yra visiškai priklausomas nuo Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, kur neįgaliųjų integravimas į darbo rinką yra vertinamas, tad įdarbindamos negalią turinčius žmones įmonės gali pelnyti ne vien papildomų reputacijos taškų, bet ir daugiau užsakymų“, – pabrėžė jis.

Priežastimi, kodėl neįgalieji neįsilieja į darbo rinką, gali būti ir komunikacijos trūkumas – ne visos įmonės žino apie darbo vietų subsidijavimą, trūksta gerosios praktikos pavyzdžių.

„Stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, kad dar per mažai kalbama apie negalią turinčių žmonių įdarbinimą. Tam nepakanka valstybinių institucijų spaudos pranešimų – reikia ir gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos skleistų ne tik valdžia, bet ir patys verslo atstovai: jei įmonės matys, kad jų partneriai ar tiekėjai įdarbina neįgaliuosius, jos gali pasekti šiuo pavyzdžiu“, – sakė A. Izgorodinas.

Jei tam pritars Seimas, pakeitimai įsigalios nuo kitų metų.

„Tikslas yra remti žmones, turinčius negalią visuose jų pasirinkimuose dirbti, ir kad ta parama nebūtų priklausoma nuo įmonės statuso, o būtų priklausoma tik nuo negalią turinčio žmogaus pasirinkimo ir galimybių“, – posėdyje sakė ministrė Monika Navickienė.

Pasak ministrės, šiuo metu Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus neįgalių žmonių, iš kurių dirba tik trečdalis, iš jų tik 10 proc. – socialinėse įmonėse.

„Tačiau finansavimas vis dar neproporcingai didelis yra būtent socialinėms įmonėms – per metus virš 25 mln. eurų skiriama šių įmonių finansavimui, tuo tarpu atviroje darbo rinkoje dirbančių neįgalių asmenų aktyvios darbo rinkos priemonėms yra skiriama tik 8 mln. eurų“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė M. Navickienė.

„Šiais pokyčiais siekiame, kad šios abi biudžeto išlaidų eilutės būtų konsoliduotos ir virš 33 mln. eurų pasiektų kiekvieną neįgalų žmogų, kur jis bepasirinktų dirbti“, – pridūrė ji. 

Ministrė tikisi, kad įgyvendinus šiuos pokyčius kasmet būtų papildomai įdarbinama per tris tūkstančius neįgaliųjų.

Siūloma atsisakyti socialinių įmonių statuso ir taikyti Užimtumo įstatyme numatytas paramos priemones darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius žmones.

Numatoma, kad darbingo amžiaus neįgalieji, kurie buvo socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu nėra nutraukta, būtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais.

Subsidija darbo užmokesčiui, priklausomai nuo darbingumo lygio kompensuojant 50-75 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (1095 eurai), asmenims su sunkia negalia būtų mokama neterminuotai, su vidutine negalia – iki dvejų metų, su lengva negalia – iki šešių mėnesių.

Be to, įteisinama nauja priemonė – subsidija darbo asistento išlaidoms, kuri siektų 62 proc. minimaliojo valandinio atlygio – 2,77 euro) už kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į dirbtą laiką, kai buvo suteikta darbo asistento pagalba. Neįgaliajam pagal poreikį darbo asistentas padės atlikti su darbu susijusias funkcijas.

Taip pat nustatomos darbo vietų pritaikymo subsidijos: techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti, o maksimalus subsidijos dydis siektų 31 MMA (22,6 tūkst. eurų). Patalpoms remontuoti siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems, subsidijos dydis vienam neįgaliam darbuotojui būtų iki 4,7 MMA (3431 euras). Ji skiriama ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

Numatyta ir padidinti padidinti pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis – nuo 0,1 iki 0,2 bazinės socialinės išmokos (8,4 euro) už kiekvieną neįgalų asmenį.

Asmeniui vienu metu galėtų būti taikomos abi remiamojo įdarbinimo priemonės – įdarbinimas subsidijuojant ir subsidija darbo asistento išlaidoms, jos taip pat galėtų būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymo subsidijavimu.

Anot ministerijos, lėšų poreikis neįgaliųjų užimtumo rėmimui išliktų toks pat, kaip numatyta skirti socialinėms įmonėms (25,3 mln. eurų) ir neįgaliųjų dalyvavimui aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (8,4 mln. eurų) – 33,7 mln. eurų per metus.

Šių metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirba tik 29,1 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų.

Vyriausybės posėdis ir pasitarimas:

Aplinkos pritaikymas

Spalio mėnesį organizuotos apklausos duomenimis, 56 proc. apklaustų įmonių turi darbuotojų, turinčių negalią, tačiau tik 37 proc. respondentų patvirtino, kad jų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms, turintiems negalią.

„Darbo aplinkos pritaikymas yra itin aktualus sunkią regos ar judėjimo negalią turintiems darbuotojams – jiems reikalinga ir speciali infrastruktūra: pandusai prie laiptų, tinkami praėjimai tiek biuro koridoriuose, laisvalaikio zonose, tiek kabinetuose, turėklai, pritaikyti sanitariniai mazgai“, – sakė DNA vadovė Simona Kunigonytė.

Tik 6 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atskleidė, kad jose dirba sunkią negalią turintys darbuotojai, 22 proc. – vidutinę. Daugiausia įmonėse dirba lengvą negalią turinčių darbuotojų – tokių įmonių tarp apklaustųjų yra 28 proc.

Nors Lietuvoje vis bandoma paskatinti sunkią negalią turinčių žmonių įdarbinimą, situacija nė kiek negerėja, pastebėjo S.Kunigonytė: „Sunkią negalią turintys darbuotojai yra reikalingi tik socialinėms įmonėms, kuriose tokių darbuotojų turi būti bent 10 proc. Atviroje darbo rinkoje mažą darbingumo lygį turintys neįgalieji nepageidaujami.“

Pasirenkami pagal negalią

Pasak S.Kunigonytės, sunkią negalią turintys darbuotojai yra tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, nes, norint jiems pritaikyti darbo vietą, reikia nemažai investicijų, tačiau apklausa parodė, kad tik 11 proc. įmonių dėl šios priežasties patyrė papildomų išlaidų.

„Aplinkos pritaikymas apima ne tik laiptus ar turėklus, bet ir pačių darbdavių bei darbuotojų psichologinį pasirengimą priimti žmogų, turintį negalią, į kolektyvą. Itin svarbus nusiteikimas, kad neįgaliam darbuotojui gali prireikti daugiau dėmesio jį įvedant tiek į darbo procesus, tiek į pačią komandą, iš anksto apgalvoti ir susiplanuoti, kokių papildomų sistemų ar procesų gali prireikti“, – pasakojo ji.

89 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių įvardijo, kad, pritaikant darbo aplinką negalią turintiems darbuotojams, neturėjo papildomų išlaidų – tai gali būti siejama su tuo, kad dauguma įmonėse dirbančių darbuotojų turi lengvą arba vidutinę negalią, sakė DNA vadovė.

Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra patogesni darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų.

„Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra patogesni darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų, investuoti į reikalingus infrastruktūros pokyčius. Kita vertus, sunkią negalią turintys žmonės nori ir gali dirbti, tačiau tam reikalingas darbdavių geranoriškumas labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką“, – teigė S.Kunigonytė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje dirbo tik 8,3 proc. sunkią negalią turinčių neįgaliųjų. Palyginti su Europos ekspertų negalios klausimais akademinio tinklo (ANED) 2018 m. pabaigoje paskelbtais duomenimis, didžiausias sunkų neįgalumą turinčių asmenų užimtumas, palyginti su bendra 20–64 metų amžiaus grupe, fiksuotas Prancūzijoje ir Švedijoje – atitinkamai 43,4 proc. ir 42,3 proc. Situacija nebloga ir kaimyninėje Latvijoje (26,4 proc.) bei Estijoje (38,8 proc.). Užimtumo tarnybos duomenimis, negalią turinčių žmonių skaičius itin išaugo per pandemiją – iki 25 proc. darbingumą turinčių žmonių skaičius išaugo net 293 proc.

Nepasiruošusi

Apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių aplinka yra išvis nepritaikyta arba tik iš dalies pritaikyta (13 proc.) negalią turintiems darbuotojams.

„Nepritaikyta darbo aplinka reiškia, kad atvira darbo rinka nepasiruošusi priimti žmonių, turinčių vidutinę ar sunkią negalią. Pritrūksta ne tik infrastruktūros pritaikymo, bet ir pasiruošimo – tarkime, verslo centre yra pandusas, erdvūs liftai, tačiau biuro suplanavimas neleidžia negalią turinčiam žmogui savarankiškai judėti patalpose. Kartais iki visiško pritaikomumo reikia tik nedidelių pokyčių, bet tam ryžtasi tik dalis darbdavių“, – komentavo S.Kunigonytė.

Pasak jos, kritikos strėlės skirtos ir didžiausiam Lietuvoje darbdaviui – viešajam sektoriui, kuriame ne tik nutilo kalbos apie kvotas įdarbinti neįgaliuosius viešajame sektoriuje, bet kartu sustojo ir viešojo sektoriaus pastatų aplinkos pritaikymas žmonėms, turintiems negalią.

Palyginti su praėjusiais metais vykdytos apklausos rezultatais, kai apklausoje sutiko dalyvauti 26 įmonės, šiemet įmonių įsitraukimas buvo didesnis – iš 150 dalyvauti apklausoje pakviestų didžiausių Lietuvos įmonių atsakymais pasidalijo 32.

Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų. Šių klientų registravimosi pikas fiksuotas praėjusių metų trečią ketvirtį (5,6 tūkst.), kai buvo du kartus daugiau nei antrą. Palyginti su pandemijos pradžia 2020-aisiais, šiuo metu darbo ieško 3,4 tūkst. (30,5 proc.) daugiau neįgaliųjų.

Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžiaus žmonės su negalia. Atviroje darbo rinkoje iš jų aktyvūs 26,3 proc. (43 897). Dirbančių atviroje darbo rinkoje negaliųjų skaičius nuo 2020 m. pradžios šiek tiek padidėjo (apie 0,5 proc.).

Užimtumo tarnyboje pirmą šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius – vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį. Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas. Nepaisant to, užsiregistravusių neįgaliųjų skaičius mėnesio pabaigoje šiais metais (iki rugsėjo pabaigos) mažėjo.

Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia. Tai – informacijos trūkumas, silpna motyvacija ir pasyvumas ieškant darbo.

„Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema – kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės. Svarbiausios mokymo poreikio kryptys susijusios su profesiniu orientavimu, kompiuteriniu raštingumu, verslo kūrimo žinių ir įgūdžių stoka bei užsienio kalbų mokėjimu“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Negalią turinčio asmens profilis: kas antras – per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30–40 proc. darbingumas. Jaunimas tarp darbo ieškančių neįgaliųjų sudaro 40 proc., 30–39 metų – 29 proc., 40–54 metų – 17 proc.

Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30–40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc. punkto.

Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų – 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui. Nors didėjo 29,5 proc., tačiau lėčiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Grįžusių į darbo rinką beveik pusė (46,6 proc.) neįgaliųjų – laikino ir remiamo užimtumo atvejai.

Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus – net 94,3 proc. – daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Pradedančių veiklą pagal verslo liudijimą 2019 m. buvo beveik kas dešimtas Užimtumo tarnyboje registruotas, šiais metais – kas trečias.

Per devynis mėnesius įsteigtos 132 darbo vietos neįgaliesiems, 2020 m. – 102. Daugiausiai naujų darbo vietų įsteigta 2017 m. – 219. Neįgaliųjų integracijai į darbo rinką padidinti Užimtumo tarnyba įgyvendina ESF projektą „Profesinė reabilitacija“, kuris 900 neįgaliųjų suteiks galimybę dalyvauti reabilitacijos programoje (nuo projekto pradžios jame dalyvavo 661 neįgalusis).

Ieško nekvalifikuoto darbo

Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko – 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo – 9,6 proc. Kvalifikuoto darbo ieškančių grupėje moterys daugiausiai nori pardavėjo darbo, vyrai – automobilio vairuotojo.

Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės. Dažniausiai – valytojais, pagalbiniais darbininkais, apsaugos darbuotojais, pardavėjais, automobilio vairuotojais, kiemsargiais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, pakuotojais ir virėjais.

Pagal neterminuotas darbo sutartis negalią turinčius asmenis įdarbinusios įmonės – MAXIMA LT, „Rimi Lietuva“, „Ekskomisarų biuras“, „Valo City“, „Palink“, „Ainava“.

Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausį–spalį socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo, laikotarpio pabaigoje spalio 31 d. – 4483 negalią turintys asmenys. Vidutinis darbo užmokestis, išmokėtas neįgaliajam, dirbančiam socialinėje įmonėje, sausį–spalį buvo 754,47 euro.

#Jokio skirtumo

Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Ši iniciatyva pabrėžia potencialaus darbuotojo sugebėjimus, išsilavinimą bei asmenines darbuotojo savybes skatinant negalią turinčių žmonių integraciją į darbo rinką.

Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas. Iniciatyva pasidalinta Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“.

Darbo skelbimų informacinėje platformoje, kur darbdaviai gali skelbti laisvas darbo vietas, Užimtumo tarnyba artimiausiu metu planuoja atskirai įdiegti ir išskirti funkciją, kad jie galėtų pažymėti priimantys dirbti negalią turintį darbuotoją.

Kaip pranešė tarnyba, mokslinį tyrimą jos užsakymu atliks Kauno technologijos universitetas. Tikimasi, kad rezultatai pravers gerinant šiems žmonėms teikiamų paslaugų kokybę.

„Tyrimo tikslas – nustatyti neįgaliųjų asmenų įdarbinimo Lietuvos darbo rinkoje skatinančius ir ribojančius veiksnius, atskleidžiant jų kvalifikacijos ar perkvalifikavimo poreikius ir lūkesčius. Remdamiesi duomenimis, galėsime tikslingiau ir kokybiškiau parinkti paslaugas ir priemones mūsų klientams, siekiant tvaraus jų užimtumo“, – sako Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Indrė Sevostjanova.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai atlikdami tyrimą taikys giluminio struktūrizuoto interviu metodą. Rezultatus planuojama apibendrinti iki gegužės 31-osios.

Pasak tarnybos, tyrimas vyks dviem etapais. Pirmojo metu bus siekiama išsiaiškinti neįgaliųjų įsidarbinimo lūkesčius ir barjerus.

„Pirmojo etapo turinį sudarys skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliųjų įsidarbinimo motyvai ir poreikis. Taip pat – jų lūkesčiai, susiję su darbdavio pasirinkimu, darbo vieta, pareigomis, darbo laiku. Bus atsižvelgta ir į vidinius bei išorinius veiksnius, kurie skatina ar riboja skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliuosius įgyti reikiamą darbui kvalifikaciją“, – teigia tarnyba.

Interviu su neįgaliaisiais metu bus siekiama išsiaiškinti jų požiūrį į egzistuojančias kvalifikacijos įgijimo ar perkvalifikavimo galimybes. Taip pat – nustatyti priemones, kurios paskatintų skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliuosius integruotis į darbo rinką.

Antrojo etapo metu bus analizuojama esamų ir potencialių darbdavių nuostatos, lūkesčiai ir įsitraukimas į neįgaliųjų įdarbinimą.

Nurodoma, kad Užimtumo tarnyboje 2021-ųjų vasario 1 dieną buvo registruoti 19 352 darbingo amžiaus neįgalieji. Iš jų 647 nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis, 5990 – 30–40 proc. siekiantis darbingumo lygis, 12 715 – 45–55 proc. darbingumo lygis.

„Galima bandyti veikti horizontaliai, per visas skurdo grupes, o vis dėlto galima veikti per tas grupes, kur skurdo rodiklis yra santykinai gerokai blogesnis negu bendras. Tos grupės yra labai gerai žinomos: tai yra vieniši pensininkai, vieniši tėvai su vaikais, paprastai mamos, neįgalieji. Jeigu koncentruoji pastangas per visą spektrą, tada ženklesnį rezultatą pasiekti būna gana sunku, bet jeigu tu koncentruoji pastangas, kur rodikliai yra blogausi, tada bendras rezultatas taip pat taisosi greičiau“, – žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, siekiant skurdo mažinimo, gali būti pasitelktos išmokos, neįgaliųjų įdarbinimo priemonės.

„Pirmos priemonės yra paprastesnės – priemokos vienišiems asmenims, (...) neįgaliųjų įdarbinimo priemonės, apie kurias diskutavome praėjusią kadenciją, bet galbūt pavytų taiklesnių pasiūlyti, kokias priemones taikyti, kad daugiau neįgaliųjų galėtų dirbti ir užsidirbti“, – sakė paskirtoji premjerė.

G. Nausėda ketvirtadienį viešai konsultacijai pateikė Nedarbo socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimus, pranešė Prezidentūra.

„Žmonių gerovės siekiančioje valstybėje itin svarbu užtikrinti teisingą, taiklią, proporcingą ir adekvačią socialinių išmokų sistemą“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Žmonių gerovės siekiančioje valstybėje itin svarbu užtikrinti teisingą, taiklią, proporcingą ir adekvačią socialinių išmokų sistemą.

Pasak prezidento, jei pataisos būtų priimtos, didžiausią poveikį pajustų žmonės su negalia – darbdaviai būtų skatinami juos įdarbinti.

Vaistų priemokas valstybė dabar padengia pensinio amžiaus bei neįgaliems žmonėms, kurių mėnesio pajamų suma sudaro mažiau kaip 95 proc. praėjusių metų minimalaus vartojimo poreikio.

Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. minimalaus vartojimo poreikio ribą, be to pajamas vertinti ne pagal praėjusių, o pagal einamųjų metų minimalaus vartojimo poreikių dydį.

„Valstybė negali viena ranka nustatyti minimalių vartojimo poreikių dydžio, sakydama, kad tai absoliutaus skurdo riba, o kita ranka tą dydį pati mažinti. Taip pat visiškai nepagrįsta, vertinant šios dienos žmonių pajamas, lyginti jas ne su šiandien aktualiu, o su praėjusių metų vartojimo poreikių dydžiu“, – sakė G. Nausėda.

Seimui priėmus Nedarbo draudimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, Sveikatos draudimo – nuo kovo 1 dienos.