Vakar priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikintas AAD nurodymas  vieno iš užterštų sklypų savininkui  UAB „Regio“ parengti išsamaus užterštos teritorijos tvarkymo planą, esminės reikšmės veiksmams dėl užterštos teritorijos išvalymo ir Nemuno taršos sustabdymo neturės. 

„Naftos produktais užterštos Nemuno krantinės ir teritorijos Kaune sutvarkymas – vienas svarbiausių  aplinkosaugos uždavinių. Teismo sprendimas nebuvo netikėtas, tad toliau tęsiame suplanuotus darbus bendradarbiaudami su Kauno miesto savivaldybe ir užterštų sklypų valdytojais. Siekiame, kad teršalai iš istoriškai užterštos teritorijos į Nemuną nepatektų“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Šiuo metu Kaune Nemuno krantinėje, Juozapavičiaus pr., vykdomi taršos sustabdymo sistemos įrengimo darbai: statoma speciali teršalams surinkti skirta „sienelė“, t. y. gruntiniam vandeniui valyti ir taršai sustabdyti įrengiama dviem eilėmis šachmatine tvarka išdėstytų filtruojamųjų – sugeriamųjų gręžinių zona. Gręžiniuose besikaupiantiems naftos produktų surinkti naudojami ir periodiškai keičiami specialios naftos produktus sugeriančios medžiagos elementai. Iš viso planuojama įrengti iki 45 filtruojamųjų gręžinių. Papildomai apsaugai užtikrinti įgyvendintos dar dvi taršos sustabdymo priemonės. Ties Nemuno krantu vandens paviršiuje įrengiama ir sistemingai prižiūrima apie 20 m boninė užtvara ir  specialus sugeriamasis kilimėlis.

Šių darbų projektą departamentas įgyvendina iš Aplinkos ministerijos skirto papildomo 100 tūkst. eurų finansavimo taršos suvaldymo priemonėms.

Darbų pabaiga numatoma kitą savaitę.

Teritorija stebima vaizdo kamera, kad būtų galima nuolat sekti ir įvertinti galimą taršos susidarymą. Pastebėję susidariusią naftos produktų plėvelę, aplinkosaugininkai nedelsdami vyks į vietą ir imsis priemonių taršai stabdyti.

Apie tai politikai trečiadienį diskutavo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame tartasi nuolat pasikartojančios situacijos, kai Nemunas teršiamas iš naftos produktais užterštų teritorijų A. Juozapavičiaus prospekte ir upės krantinėje.

„Procesų lyderiu neabejotinai kviečiame būti savivaldybę, nes, kaip žinia, Aplinkos ministerija tikrai aplinkos išvalymo darbais neužsiima, o Aplinkos apsaugos departamentas irgi turi būti nešališkas subjektas, kuris įvertintų, ar atliekant tuos darbus yra laikomasi nustatytų reikalavimų“, – komitete kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Tuo tarpu Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis pabrėžė, kad iki šiol savivaldybė buvo vienintelė, kuri prisidėjo tvarkant šią problemą – prižiūrint šulinius, į kuriuos subėga naftos produktai. Tai kasmet atsieina apie 60 tūkst. eurų.

Jo teigimu, savivaldybė neturi 8 mln. eurų, reikalingų minėtiems sklypams sutvarkyti, ir pabrėžė, jog vienas jų yra privatus, taigi, atlikus darbus, padidėtų jo vertė.

Dabar buvo nuspręsta pakeisti įstatymus ir perduoti visą pareigą ir atsakomybę savivaldybei.

Kauno administracijos vadovas neslėpė apmaudo, jog pakeitus įstatymus pareiga rūpintis tarša numatyta savivaldybei. T. Metelionio vertinimu, iki tol visas galimybes spręsti problemą turėjo būtent ministerija, paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

„Dabar buvo nuspręsta pakeisti įstatymus ir perduoti visą pareigą ir atsakomybę savivaldybei“, – tvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas.

Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis daugiau atsakomybės tvarkant taršą tokiais atvejais, kai ją sukėlęs juridinis asmuo nebevykdo veiklos, numatyta savivaldybėms.

„Turbūt kreipsimės į ministeriją, prašydami nuomonės, pasiūlymo ir priemonių plano, kaip savivaldybė pagal naujai pakeistus teisės aktus ir turimus šaltinius lėšų, kurie yra bene 6-7 kartus mažesni negu yra poreikis, jau nekalbant apie kitas aplinkos apsaugos programos poreikius (...) kaip mes galėtume tvarkyti“, – sakė T. Metelionis.

Viceministrė savo ruožtu pabrėžė, jog savivaldybių vaidmuo įstatyme buvo numatytas ir anksčiau, o dabar jos gali panaudoti tam Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, be to, pagalbą yra siūliusi ir ministerija.

„Kai mes pradėjome kalbėti ir beldėmės į savivaldybės duris, buvome pasirengę iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos gerokai daugiau pinigų į tą sutelktinį fondą įnešti, prisidedant geležinkeliams tuo pačiu, ir kalbinome savivaldybę prisidėti savo dalimi, bet nebuvome išgirsti ir ta iniciatyva mūsų nebuvo tinkamai priimta“, – sakė R. Radavičienė.

Aplinkosaugininkai užterštų teritorijų sklypų savininkams yra davę privalomuosius nurodymus dėl užterštų teritorijų tvarkymo planų parengimo. Tvarkymo planą yra parengęs vieno sklypo savininkas – „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“. Dėl privalomųjų nurodymų kitiems dviem sklypų savininkams – NŽT ir bendrovei „Regio“ – tebevyksta teisminiai procesai.

Vasario viduryje šioje teritorijoje prasidės specialios požeminės sienelės, kuri neleistų teršalams patekti į upę, įrengimo darbai. Vis dėlto visos šalys sutinka, jog šis sprendimas tėra laikinas, nes iš esmės nesprendžia problemos.

Pagal parengtą planą, efektyviausia būtų tvarkyti visus tris sklypus vienu metu. Tai galėtų kainuoti apie 8 mln. eurų.

NŽT laikinasis vadovas Saulius Mocevičius teigė, jog tarnyba privalomuosius aplinkosaugininkų nurodymus apskundė siekdama aiškumo, ar turi įgaliojimus tvarkyti valstybinę žemę.

„Šitiems darbams mes niekada neturėjome jokio finansavimo ir tokių darbų niekados gyvenime nedirbome. Kas svarbiausia, mes šioje srityje neturėjome visiškai jokios kompetencijos“, – kalbėjo vadovas.

Jis pabrėžė, kad tarša atsirado ne NŽT valdomame sklype ir šis tiesiogiai nė nesisieja su užteršta teritorija bei įspėjo, kad susiformavus precedentui, jog jiems reikia tvarkyti savo valdomą sklypą, tokie nurodymai galėtų būti teikiami visiems savininkams, į kurių sklypus tarša atiteka iš kitų teritorijų.

Didžiausia tarša šiuo metu yra bendrovės „Regio“ sklype. Jos atstovė Martyna Leonavičiūtė posėdyje teigė, kad bendrovė įsigijo rinkos kaina, pati sklypo neteršė.

„Mes esame pasiruošę ir norime bendradarbiauti, bet „Regio“ tiesiog nemano, kad jie turėtų būti visu 100 procentų atsakinga už tą taršą, kurios ji nesukėlė“, – kalbėjo bendrovės atstovė.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, tarša sklypuose A. Juozapavičiaus g. 118-120 esančiuose sklypuose skaičiuojama dar nuo 1862 metų.

Skaičiuojama, kad norint ją visiškai išvalyti, reikėtų maždaug trejų metų.

Pirmadienį vėlai vakare pasienio užkardos pareigūnai per sienos stebėjimo sistemą pamatė hidrokostiumą dėvėjusį asmenį.

Jis tamsoje Baltarusijos krante įbrido į Nemuną, kuriuo eina siena, ir vandeniu pradėjo prieš save stumti krovinį. Upės plotis čia yra apie 70 metrų.

Nemažą dalį kelio brisdamas, dalį paplaukdamas plaukikas greitai pasiekė Lietuvos krantą, jame paliko ryšulius ir paskubomis grįžo į Baltarusijos pusę.

Nedelsiant į šią vietą Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimo prieigose atskubėję kurorto pasieniečiai ant kranto rado du paketus. Juose buvo 1800 pakelių cigarečių “Minsk Capital” su Baltarusijos banderolėmis. Prie didesniojo paketo buvo pritvirtintos petnešos, kad kontrabandą ant pečių gabenti būtų patogiau.

VSAT nuotr.

Atlikus vietovės apžiūrą daugiau daiktų ir asmenų nefiksuota. Cigaretės saugomos Druskininkų pasienio užkardoje. Įvykis tiriamas.

Kai Nemunas iš Baltarusijos įteka į Lietuvą, juo 17 kilometrų eina abiejų valstybių siena. Baltarusijos krante kontrabandininkai jaučiai laisvai ir veikia netrukdomi šios šalies pasieniečių.

VSAT nuotr.

Dažniausiai rūkalų kroviniai su pritvirtintais GPS įrenginiais Baltarusijos krante nuleidžiami į Nemuną planuojant, kad srovė cigaretes atneš į Lietuvos krantą.

Pernai Druskininkų pasieniečiai upėje sulaikė net 46 tokias kontrabandinių rūkalų siuntas.

Rusniškiai dar išvakarėse nerimastingai dairėsi į ledo sukaustytą Atmatos vagą.

Dėl atlydžio Nemuno žemupyje daug kur pievos skendi vandenyje.

Tačiau ledo lytys buvo sukaustę Ventės ragą. Įspūdingi ledo kalnai šeštadienį dar traukė būrius smalsuolių. Kai kurie net rizikavo ir kopė į ledų kalnus, kurie susiformavo Ventės molo gale.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Skirvytė ties Rusne per parą pašoko iki 3,5 metro lygį.

Fiksuoti visų pajūrio ir pamario upių vandens lygių kilimai, bet jie nesiekia stichinių ribų.

Tai jau 44-as baltarusiškos kontrabandos krovinys, kurį kurorto pasieniečiai šiemet ištraukė iš Nemuno, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Jį Baltarusijos krante į upę nuleidę asmenys prie siuntos pritvirtino dvi voneles su smėliu, taip reguliuodami krovinio plūdrumą. Taip pat prie cigarečių buvo pritaisyti gyvūnams skirtas GPS įrenginys bei nuotolinis durų skambutis.

Ketvirtadienį vakare Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Nemune, Druskininkų savivaldybės Lipliūnų kaimo ribose, pastebėjo plaukiantį įtartiną objektą. Jį pasieniečiai išgriebė iš upės.

Paaiškėjo, kad į polietileną supakuotoje siuntoje buvo 1200 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos akcizo ženklais.

Kontrabandą Baltarusijos krante nuleidę asmenys šįkart nesivargino siuntos maskuoti ledu ir sniegu bei nebandė jos padaryti panašios į ledo lytį, kaip tokiais atvejais dažniausiai darydavo iki šiol.

Šįkart kontrabandininkai prie cigarečių dėžių pritvirtino dvi plastikines voneles ir pripylė į jas smėlio. Tai padaryta siekiant sureguliuoti krovinio plūdrumą, t. y. kad jis būtų nugrimzdęs į vandenį ir nepastebimas nuo kranto, tačiau tuo pat metu jį Nemuno srovė neštų į Lietuvos pusę.

Prie siuntos, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, buvo pritvirtintas ir GPS įrenginys. Tik šįkart baltarusiai pasirinko ne įprastą GPS, o skirtą gyvūnams. Jų šeimininkai tokius prietaisus dažniausiai naudoja siekdami kontroliuoti augintinių judėjimo maršrutą ir apsidrausdami, kad gyvūnai, dažniausiai šunys, nepasiklystų. Kontrabandininkams šis GPS buvo reikalingas srovės nešamoms cigaretėms sekti.

Prie krovinio jie dar pritaisė ir nuotolinį durų skambutį. Taip kontrabandininkai apsidraudė nuo atvejų, jei GPS rodytų siuntos buvimo vietą su paklaida arba išvis nustotų veikti. Kai krovinys pasiektų Lietuvos krantą, čia jo laukiantys baltarusių bendrininkai eitų palei Nemuną ir nešdamiesi nuotolinio skambučio mygtuką jį spaudytų. Išgirdę skambučio garsą, jie čiuptų aptiktą atplaukusią kontrabandą ir kuo skubiau ją gabentų į Lietuvos gilumą.

Pasak Lietuvos pasieniečių, Baltarusijos krante kontrabandininkai veikia laisvai ir „nepastebimi“ šios šalies pareigūnų.

Kai Nemunas iš Baltarusijos įteka į Lietuvą, juo 17 kilometrų eina abiejų valstybių siena.

Analogiškus atvejus neretai užkardo ir Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos pareigūnai. Jie saugo sienos su Baltarusija ruožą Švenčionių rajone. Čia Nerimi, prieš upei įsukant į Lietuvos teritoriją, apie septynis kilometrus irgi eina siena su Baltarusija.

„Dėl numatomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija rinkoje“, – penktadienį pranešė taryba.

Baigus sandorį „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigis 100 proc. „Eglės“ sanatorijos, „Namitos“ akcijų ir netiesiogiai – „Birštono šaltinio“ akcijų.

Birželį skelbta, kad fondas ir įmonės pasirašė neskelbiamos vertės pirkimo-pardavimo sutartį, sandoris bus finansuojamas savomis ir skolintomis lėšomis.

Bendros „Namitos“ gydyklos – funkcinės diagnostikos ir reabilitacijos centro „Nemunas“ ir „Eglės sanatorijos“ pajamos pernai siekė 23,4 mln. eurų, įmonėse dirbo virš 700 darbuotojų.

100 proc. Druskininkuose ir Birštone veikiančios „Eglės“ sanatorijos akcijų priklauso įmonei „Visnorus“, kurią valdo Artūras Salda, dar penki fiziniai asmenys ir bendrovė „Mintaka“. „Namitos“ akcijas valdo „Eglės sanatorija“ ir fizinių asmenų valdoma bendrovė „Eriadas“.

Per reidą aplinkosaugininkai gavo informacijos iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, kad Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotas asmuo, traukiantis tinklus į medinę valtį.

Paaiškėjo, kad neteisėta žvejyba buvo vykdoma dviem statomaisiais tinklais, kuriais asmuo sugavo 69 sterkus, 59 karšius ir meknių. Asmeniui gresia iki 300 eurų bauda ir teks atlyginti žalą žuvų ištekliams 22 560 eurų.

„Esame dėkingi Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams ir policijos pareigūnams už bendradarbiavimą ir pagalbą sulaikant pažeidėją. O žvejams mėgėjams, primename, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia vykdyti mėgėjišką žūklę 500 metrų atstumu žemiau Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės“, – sakė Kauno gyvosios gamtos apsaugos viršininkas Darius Jurevičius.

Be to, praėjusį ketvirtadienį aplinkosaugininkai Kauno mariose nustatė dar vieną tinklininką. Pažeidėjas žuvies sugauti nespėjo ir jam gresia iki 300 eurų bauda. Taip pat paimta stiklo pluošto valtis su varikliu ir šeši statomieji tinklai.