A. Blinkenas atvyko į Šanchajų prieš susitinkant su Kinijos aukšto rango pareigūnais aptarti Rusijos karo Ukrainoje, Taivano ir prekybos klausimų.

Ketvirtadienį lankydamasis Šanchajuje valstybės sekretorius pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra pasiryžęs užmegzti tiesioginį ir ilgalaikį Kinijos ir Jungtinių Valstijų dialogą.

„Manau, kad svarbu pabrėžti tiesioginio įsitraukimo, kalbėjimosi vienas su kitu, mūsų nesutarimų, kurie yra realūs, išsakymo ir bandymo juos išspręsti vertę, tiesą sakant, būtinybę“, – sakė A. Blinkenas.

„Esame įsipareigoję savo žmonėms ir pasauliui atsakingai tvarkyti abiejų šalių santykius“, – pridūrė jis.

Kinijos komunistų partijos sekretorius Šanchajuje Chen Jiningas (Čen Dziningas) kartu su A. Blinkenu aptarė JAV verslo svarbą šiame viename didžiausių Kinijos miestų.

„Nuo to, ar pasirinksime bendradarbiavimą, ar konfrontaciją, priklauso abiejų tautų, abiejų šalių gerovė ir žmonijos ateitis“, – sakė jis.

Tai antrasis valstybės sekretoriaus vizitas į Kiniją per mažiau nei metus.

Bendrystės nėra

226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) jungia per 20 daugiabučių, esančių Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. Tai viena didžiausių bendrijų Kaune. Tačiau bendrystės dvasia joje neviešpatauja. Atvirkščiai: daug nesutarimų, įtarimų, kaltinimų ir netgi atvirai konfliktinių situacijų, kai tenka panaudoti priverstines priemones.

Ne vieną mėnesį besitęsiančią priešpriešą dar labiau pakurstė prasidėjęs balsavimas, bandant perrinkti bendrijos administraciją. Pakeisti administraciją teko po Registrų centro sprendimo, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybė ir bendrijos vadovais nepatenkinti gyventojai. Pastarieji turėjo ir tebeturi abejonių dėl apskaitos skaidrumo bendrijoje ir jos nariams galimai nepalankios ar net žalingos veiklos.

226-ąją DNSB kritikuojančius gyventojus atstovaujanti Ieva Bagdonavičienė tvirtino matanti akivaizdžių bendrijos nelegalios veiklos požymių.

„Kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių (BMAES), kaip į prižiūrinčią instituciją, prašydami padėti iš bendrijos gauti gyventojams aktualią informaciją, ir sulaukėme paaiškinimo, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, 226-osios bendrijos pirmininkas Vidmantas Ardzijauskas išrinktas 1999 m. sausio 28 d., tad bendrijos valdymo organų kadencija seniausiai pasibaigusi“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Tai „Kauno dienai“ patvirtino ir BMAES Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė, pabrėžusi, kad pirmininkas turi būti perrenkamas kas treji metai.

Anot poskyrio vedėjos, minėtoje bendrijoje pirmininkas neperrinktas 20 metų ir situacija čia panaši į pelkę, iš kurios išsikapanoti bus nelengva.

Kvartalai: bendrijai priklauso daugiabučiai, esantys Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepateikė dokumentų

I. Bagdonavičienė pasakojo apie galimai neteisėtus bendrijos valdymą siekiančių išlaikyti žmonių veiksmus.

„Bendrijoje nesuformuoti valdymo organai, neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre. Gyventojų ir savivaldybės iniciatyva buvo inicijuotas bendrijos likvidavimas. Pradėtas neplaninis veiklos patikrinimas, tačiau pirmininkas per numatytą terminą informacijos ir dokumentų kopijų nepateikė. Jam buvo paskirta administracinė bauda“, – pabrėžė I. Bagdonavičienė.

Netrukus buvo atliktas dar vienas patikrinimas, po kurio ir nuspręsta imtis bendrijos veiklą stabdančių sprendimų.

„Pagal naują skundą darėme papildoma patikrinimą. Pamatėme, kad niekas nesikeičia. Prašėme informacijos dėl kaupiamųjų lėšų, bet bendrijos pirmininkas mums nepateikė jokių dokumentų. Už tai jam buvo skirta bauda ir mes dėl 226-osios bendrijos veiklos nesuderinamumo su teisės aktais kreipėmės į Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo“, – „Kauno dienai“ paaiškino BMAES poskyrio vedėja G. Jasevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad bendravimas su 226-osios bendrijos vadovu – komplikuotas ir neproduktyvus.

„Kai Registrų centras priima sprendimą dėl bendrijos likvidavimo, savivaldybė turi skirti bendro naudojimo objektų administratorius. Tai ir buvo padaryta – administratorius pasirinko gyventojai ir mero potvarkiu jie buvo paskirti. Pagal Civilinį kodeksą, pasikeitus administracijai, reikia perduoti dokumentus. Bet ta bendrija dokumentų neperduoda, bando vykdyti funkcijas, kurių neturėtų vykdyti. Kiek girdėjau iš gyventojų, keliasi atlyginimus – žodžiu, kaip vykdė neteisėtai veiklą, taip ir tebevykdo. Gyventojai ne kartą skambino, sakydami, kad pas pirmininką neįmanoma patekti, kad jis šaukia, informacijos neduoda ir panašiai. Gyventojai skundžiasi negalintys net sužinoti, kaip naudojamos kaupiamosios lėšos. Taip neturėtų būti. Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?“ – svarstė savivaldybės specialistė.

Rengia balsavimą

I. Bagdonavičienės ir jos bendraminčių tvirtinimu, bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas bendrijos likvidavimui skirtą metų laikotarpį siekia išnaudoti savo naudai: surengti jam palankų balsavimą.

„Balsavimą dėl bendrijos atgaivinimo inicijavo tik keletas gyventojų, slaptai, nepasitarę su dauguma, nebuvo jokio susirinkimo. Naujoji numatoma pirmininkė yra dabartinio tariamo pirmininko gera pažįstama, jokių kitų kandidatų nėra. Niekas neinformavo ir nesiūlė kitiems kandidatuoti. Neva V. Ardzijauskas nusišalina. Visi kiti kandidatai yra tie patys dabar bendrijoje dirbantys asmenys – namų valdytojai, kaip jie juos vadina“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Jos tvirtinimu, senosios bendrijos išsaugojimui galintys pasitarnauti gyventojų parašai renkami netinkamais būdais.

„Paaiškėjo, kad šiuo metu slapta renka parašus tik iš senųjų gyventojų, kad pasitvirtintų įstatus. Kaip žinoma, bendrijos likvidavimas trunka metus, šiuo atveju – iki rugsėjo 27 d. Tai arba sutvarkys ir dirbs toliau, arba bus likviduoti. Biuleteniai dalinami tik bendrijos nariams, kurių sąrašo taip pat neteikia, nors pagal įstatymą privalo tą daryti. Biuleteniai nėra adresuoti konkrečiai gyventojui, nėra nurodytas adresas. Tai suteikia galimybę juos klastoti. Jei gyventojas nepasirašo, kad paėmė, tai meta į pašto dėžutę. Taip net nebus aišku, kiek tų biuletenių buvo išdalinta“, – svarstė I. Bagdonavičienė.

Anot jos, balsavimui teikiami klausimai – painūs ir nesuprantami.

„Viskas suplakta. Kodėl, pavyzdžiui, neįtrauktas punktas dėl audito, nors labai gražiai rašoma, kad jau dabar bus viskas skaidriau. Ne visi kandidatai žinomi – pavyzdžiui, į revizoriaus poziciją. Naujieji įstatai taip pat taisyti su gyventojais nederinant ir nesitariant. Norima abejotinu būdu surinkti parašus ir kreiptis į teismą dėl likvidavimo statuso panaikinimo. Iš tiesų turėtų būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, bet ir vėl ieškoma įstatymo spragų, todėl balsai renkami paštu“, – pastebėjo I. Bagdonavičienė.

Pasitelkia antstolius

226-osios DNSB veikla nepatenkintiems gyventojams atstovaujanti I. Bagdonavičienė pasakojo apie pasitaikančias ypač aštrias konfliktines situacijas.

I. Bagdonavičienės tvirtinimu, V. Ardzijauskas bendrauja ne geranoriškai ir dėl to kyla konfliktai, nesusipratimai.

„Geranoriškai neperduoda nei raktų, nei ataskaitų, nei namo dokumentacijos, nei informacijos apie sukauptas lėšas. Viena bendrovė, paskirta administruoti kai kuriuos namus, beveik visus juos savo žinion perėmė tik su antstolių pagalba, o trijuose daugiabučiuose (Kuršių g. 30, Šarkuvos g. 9 ir 19) teko net pjauti spynas“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į kai kuriuos kitus bendrijos veiklos ypatumus.

„Bendrija, jungianti apie 1,3 tūkst. gyventojų, neturi nei interneto svetainės, nei elektroninio pašto. Oficialiai skelbiamas tik laidinis telefono numeris, todėl ribojamos galimybės pateikti ir gauti prašomą informaciją“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ji informavo, kad dėl bendrijos veiklos buvo kreiptasi į prokuratūrą.

„Deja, gautas atsisakymas pradėti tyrimą, nes dokumentų nepateikimas, prokuratūros aiškinimu, negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika. O kaip dokumentus gauti, jei nei gyventojams, nei savivaldybei jie nepateikiami?“ – retoriškai klausė kaunietė.

Jos tvirtinimu, nemažai bendrijos daugiabučių savininkų nuogąstauja, kad gali patirti nuostolių.

„Bijome, kad galime likti be sukauptų lėšų, nes rugsėjo mėnesį daugelyje namų buvo vykdomi lauko įėjimo laiptų keitimo darbai, kai kur tvarkomas liftas, kai kur stogas ir pan. Mūsų žiniomis, sąmatos su gyventojais nederintos, oficialiai ši informacija neskelbiama. Todėl gyventojams būtų aktualu sužinoti kaupiamųjų lėšų banko sąskaitos likutį ir įsitikinti, kad turimuose žiniaraščiuose pateiktos sumos yra tikrai realios ir pinigai yra banko sąskaitoje“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ketina teistis

– Gyventojai tvirtina neturintys informacijos, kaip naudojamos lėšos, negauna išlaidų sąmatos ir panašiai. Kaip tai paaiškintumėte? – „Kauno diena“ paklausė V. Ardzijausko.

– Yra namų valdytojai, yra namų susirinkimai… Niekam, kas kreipiasi, šiaip sau jokių sąrašų neduoda. Kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pradžioje bus padarytos kiekvieno namo ataskaitos. Noriu pabrėžti, kad namo gyventojų susirinkimuose visi dokumentai yra pateikiami raštiškai, o tiems, kas pageidauja, pateikiamos ataskaitos pagal kiekvieną butą. Kai į mus kreipiasi dėl ataskaitų, turime konkrečiai žinoti – bendrijos nariai kreipėsi ar ne. Tokia yra tvarka. Visi reikalai tvarkomi su atskiro namo valdytoju. Jei su namo valdytoju neišsprendžiama, yra valdyba. Aiškinti telefonais, žinutėmis mums jau pabodo, mes čia tokių reikalų net nedarome. Dėl to, kad neva gyventojai negauna informacijos… Kiekvienas namas išsirenka savo valdytoją. Būna namo susirinkimai ir gyventojai visą ataskaitą pilnai gauna. O abejojantiems net į pašto dėžutę įmetama.

Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?

– Gyventojai neturi informacijos apie išlaidas.

– O kodėl jie tai turi žinoti. Kiekvienas namas turi savo – savo valdytoją, santechniką, elektriką ir juos renka pats namas.

– Kodėl bendrijoje nėra sutarimo?

– Jo niekada nebus, nes ten atstovaujama įvairiems interesams.

– Redakcijos pašnekovai sako, kad atliekami fiktyvūs darbai, abejoja, ar teisėtai viename iš daugiabučių veikia kirpykla.

– Jokie darbai neatliekami be namo gyventojų susirinkimo arba atliekami avariniu atveju. Kalbant apie kirpyklą, yra namo gyventojų susirinkimo protokolai. Nuomojasi žmonės ne bendro naudojimo patalpas, moka mokesčius namui. Dėl mūsų buvo surašytas skundas policijai, trijų lapų didelis skundas. Policija tik juokėsi ir sakė, kad čia bus paskutinis skundas ant mūsų…

– Bandote atkurti bendriją. Kokiame etape dabar esate?

– Dabar žmonėms nešiojami biuleteniai, vyksta bendrijos narių raštiškas balsavimas. Ir praėjusį kartą buvo raštiškas balsavimas, turėjome narių daugumą, bet jie neužskaitė. Neteisėtai. Mūsų tikslas – atstatyti bendriją pagal naujus nutarimus. Būstų savininkai spręs, ar bendrijas kurti pagal atskirus namus, ar keli namai norės jungtis į vieną bendriją. Čia, manau, konfrontacijos nevyksta, vyksta pinigų perskirstymas. Žodžiu, seni gyventojai niekuo nesiskundžia, bet yra atėję nauji gyventojai.

– Kodėl paskirtiems naujiems administratoriams nepateikėte dokumentų, neįleidote į patalpas?

– Mes nieko nesiruošiame leisti, nes savivaldybės sprendimai yra neteisėti… Viską spręs teismai… Bendrija susitvarkys dokumentus dėl naujų įstatų… Bendrija susitvarkyti įstatus turi iki rugpjūčio pabaigos, tai ir bus padaryta… Garantuoju 150 proc. Ir mes jau baigiame padaryti. Ir visos bendrijos, patekusios į panašią situaciją, taip elgiasi – paduoda savivaldybę į teismą. Taip padarė 216–oji bendrija, kuri yra Sukilėlių gatvėje. Visi jai nepalankūs savivaldybės sprendimai buvo anuliuoti. Taigi turime pavyzdį, ir tas pavyzdys svarbus ne mums vieniems. Aš esu ilgametis bendrijos pirmininkas ir esu gavęs vėliavą iš savivaldybės už labai gerą darbą, o čia, pasirodo, tapau kažkokiu parazitu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Didelėms – sunkiau

– Kokią išeitį jūs, kaip specialistė, pasiūlytumėte gyventojams, bandantiems išsikapstyti iš padėties, kuri susidarė aptariamoje bendrijoje? – „Kauno diena“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės BMAES poskyrio vedėjos G. Jasevičienės.

– Bendrijos pirmininkas ir visi turėtų laikytis teisės aktų, naujiems admistratoriams turi perduoti dokumentus, perduoti kaupiamąsias lėšas ir, jei norima bendrijai gero, nekiršinti gyventojų. Dabar vyksta bendrijos likvidavimo procesas, kuris trunka metus laiko. Pasibaigus šiai procedūrai, gyventojai gali pasilikti tą administratorių, kuris skirtas, gali pakeisti į kitą. Jie turėtų suprasti, kad vieno namo bendrija yra daug patogiau ir paprasčiau. Kai yra didelė bendrija, valdymas yra sudėtingas. Reikia suprasti, kad pagal įstatymą bendrija ar administratorius yra bendro naudojimo objektams valdyti. Keli namai neturi bendro naudojimo objektų. Bendrija turėtų būti steigiama vieno namo pagrindu. Tai yra racionalu ir patys žmonės priima sprendimus… Dabar įsivaizduokite: toje bendrijoje kelios dešimtys namų, bendrijos įstatai nepakeisti, pirmininkas nepakeistas, sprendimų priėmimas neaiškus, nes pagal galiojančius įstatymus yra įgaliotinių susirinkimas. Įgaliotinių susirinkimas turėtų būti numatytas įstatuose, bet minėtoje bendrijoje tokių susirinkimų nevykdavo… Ten yra pelkė.

Pasak G. Jasevičienės, žmonių situacija toje bendrijoje yra nepavydėtina.

„Jei ta bendrija išsiardys, butų savininkams atsiras galimybė, jei, žinoma, jie turės valios, įsisteigti vieno namo bendrijas. V. Ardzijauskas gali būti vieno ar dviejų namų pirmininkas, jeigu jis žmonėms patiko. Kaune yra didelių bendrijų ir visose didelėse bendrijose situacija yra panaši, nes didelėms bendrijos tvarkytis yra sunku“, – apibendrino savivaldybės specialistė.

Šįkart visos poros šoko senoje Havanos aikštėje, o juos vertinančią komisiją sudarė advokatė, du IT specialistai ir jogos mokytojas.

Pirmieji sekmadienio vakarą pasirodė Gailė Butvilaitė ir jos partneris Oddebi. Nors poros ryšys vis stiprėja, tarp jų pasitaiko ir nesutarimų.  O ypač – šokių aikštelėje. „Mano praktika rodo, kad kai susitinka du stiprūs personažai, vienas iš dviejų turi pasiduoti. Aš ieškau būdų, kaip apeiti jos valdingumą, kad ji suminkštėtų“, – prieš šokį sakė Oddebi.

Pora šįkart pasirinko šokti mambo. Anot Gailės, tai – tarsi mokytis visai kitą kalbą… Ir vis dėlto jiems pavyko nustebinti – komisija jų šokį įvertino 18 balų. „Buvo emocionalu – jie atrodė kaip tikra pora, tarsi tikri sutuoktiniai. Jie į vienas kitą įsiklausė – buvo beveik tobula“, – po šokio pasirodymą komentavo advokatė.

Antrieji pasirodė Monika Liu ir Manuelis. Repeticijų metu Manuelis stipriai nustebino Moniką, nes į vieną jų stipriai vėlavo… Tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, tam buvo rimta priežastis – mirė šokėjo dėdė. „Pabudęs namuose neturėjau jokios energijos. Jaučiausi labai išsekęs. Nenorėjau ateiti su bloga energija ir perduoti jos Monikai“, – savo vėlavimo priežastį aiškino jis.

Vis dėlto atsigavęs, Manuelis visus pribloškė. Pora šokių aikštelėje apsikeitė vaidmenimis – jie ne tik šoko pagal David Bowie dainą, bet Manuelis dar ir avėjo aukštakulnius! Pora buvo įvertinta 18 balų. „Man labai patiko, tai buvo labai originalu – kažkas, ko niekuomet nesitikėčiau. Tai – labai neįprastas sprendimas. Buvo puiku“, – sakė IT specialistas.

Aktorius Tadas Gryn ir jo partnerė Cher mezga vis artimesnį tarpusavio ryšį – tą pastebi ir kiti. „Atrodo, kad pas juos yra ir laisvės, ir šėliojimo. Stebint juos, kyla mažiausiai įtampos – jie labai vienas kitu pasitiki, labai vienas kitą palaiko ir atrodo, kad tarp jų žaižaruoja mažiausiai elektros“, – apie šią porą kalbėjo Ugnė Zavistauskaitė.

Tą pastebėjo ir komisija, įvertinusi porą 17 balų. „Mergina savo kraujyje turi šokį – tai joje gimsta natūraliai. Ir, tam tikra prasme, ji vaikiną vedė. Tačiau aš nustebau, kad vaikinas, būdamas ne iš Kubos, puikiai jautė ritmą ir šokį atliko puikiai“, – sakė jogos instruktorius.

Ugnė šokių aikštelėje ima jaustis vis geriau, tačiau tai iššaukė pirmuosius nesutarimus su partneriu Alfredo. Pastarasis visuomet nori valdyti viską – muziką, šokio žingsnelius ir net tai, kaip pasirodo Ugnė.

Buvo emocionalu – jie atrodė kaip tikra pora, tarsi tikri sutuoktiniai. Jie į vienas kitą įsiklausė – buvo beveik tobula.

„Dabar jie abu pasako tai, ką galvoja. Jie abu dirba stipriai ir įdeda širdies, tačiau tai nesuveikia. Ji suprato, kad tai, ką jie darė, yra truputį ne apie ją, o šiek tiek daugiau apie jos partnerį, kuris yra profesionalus, geras, stiprus ir nuostabus, bet ir šokio liniją daugiau traukiantis į save. Tiesa, jei jiems sektųsi ir jie gautų geriausius balus, toks konfliktas nė nebūtų įvykęs. Važiuoti namo Ugnė dar nenori, nes ji – tikra kovotoja. Galbūt jos pagrindinis tikslas nėra laimėti, bet iš projekto anksti iškristi ir jį palikti ji taip pat nenori. Jai patinka šokti ir čia būti“, – apie porą kalbėjo salsos mokytoja Sandra Saikauskaitė.

Vis dėlto šįkart porai pavyko rasti bendrą sutarimą – jie buvo įvertinti 16 balų. „Puiki interpretacija, tačiau norėčiau jums parekomenduoti choreografijoje surasti ką nors tokio, kad dažniau būtų progų šokti kartu. Mano nuomone, šokote per daug atskirai. Tai neatrodė kaip poros šokis“, – pastebėjo vienas komisijos narys, IT specialistas.

Vis labiau į gyvenimą Kuboje įsitraukia ir Simas Buterlevičius. O apsilankęs savo partnerės Indiros namuose, jis ne tik klausėsi širdį virpinančių istorijų apie jos vaikystę, bet ir nubraukė pirmąsias ašaras.

„Mes esame įsisukę į savo kasdienybę – galvojame, kaip mums reikia to ar ano, kaip mes atrodome. O čia gauni priminimą, kad laimė yra ne kažkokiuose standartuose kažką pasiekti – turėti karjerą, namus, mašinas, drabužius ar dar kažką“, – sakė Simas ir neslėpė, kad Indiros istorija graudina jį iki ašarų.

Toks atvirumas porą tik dar labiau suartino ir šokių aikštelėje – jų pasirodymas buvo įvertintas 18 balų. „Šis krepšininkas-šokėjas yra vertas mūsų pagyrų. Matosi, kad buvo įdėta daug pastangų. Jis sušoko puikiai – viskas ritme ir tempe. Manau, kad jis yra puikus mokinys, o šalia jo – tikra profesionalė. Tai buvo puikus pasirodymas“, – sakė advokatė.

Vis daugiau laiko kartu ne vien repeticijų salėse praleidžia ir Norbertas Liatkovskis bei jo partnerė Raquel. Norbertas netgi apsilankė kartu su šokėja vietinėje sporto salėje! Tiesa, pamatęs, kaip Raquel sportuoja, Norbertas negalėjo patikėti. „Aš visur gaunu šoką dėl to, ką jie daro ir kaip jie viską sugeba. Jau nebežinau, kas man būtų baisiau, – ar čia nueiti į sporto salę, ar toliau eiti šokti salsos“, – sakė jis.

Tačiau kartu Norbertas pripažino ir tai, kad pagaliau pradėjo suprasti, apie ką yra salsa, – tai neliko nepastebėta ir komisijos, įvertinusios porą 19 balų. „Manau, kad viskas, ką jis turi lietuviško, yra tik gražios jo akys ir plaukai. O jo kraujas yra kubietiškas. Atrodė, kad šiam bulių kovotojui labai reikėjo kažką sutramdyti“, – po poros pasirodymo sakė vienas komisijos narys.

Jurgitą Jurkutę ir jos partnerį Adrianą be jokios abejonės būtų galima pavadinti projekto pirmūnais, stabiliai besilaikančiais balų lentelės viršūnėje. O taip pat jie kas kartą randa būdų, kaip visus nustebinti. Štai šįkart jie į savo pasirodymą įtraukė judesių, kuriuos Jurgitai buvo parodžiusi jos dukrelė Kornelija!

„Ši choreografija turi kai ką ypatingo, nes ji skirta Kornelijai, Jurgitos dukrytei. Jurgita kartą man parodė jos šokio vaizdo įrašą, o aš pasiūliau šiuos mažus jos dukrytės žingsnelius panaudoti kitame mūsų šokyje, kad ji pamatytų tai per televiziją“, – pasakos Adrianas.

Neverta stebėtis, kad pora ir vėl buvo įvertinta aukščiausiais balais – komisija jiems skyrė 20! „Buvo labai gražu – jūs nusipelnėte pagyrų dėl to, ką atlikote. Kartais taip jau nutinka, kad šokyje tenka improvizuoti, tačiau, sveikinimai jums, kad nepasimetėte. Viskas buvo tikrai labai gerai“, – sakė IT specialistė.

„Salsamanai“ – sekmadieniais, 19.30 val. per TV3, daugiau kelionių – laidoje „Salsamanai. Kuba“ naujos kartos televizijoje Go3.

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad tokios bylos sudėtingėja – padaugėjo ginčų dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų, ikisutartinių santykių, psichologinio smurto.

Daugiausia prašymų gauta iš statybų (17 proc.) ir transporto bei saugojimo (17 proc.) įmonių. 

Apie 40 proc. visų reikalavimų buvo išspręsta ieškovų naudai reikalavimus tenkinant visiškai arba iš dalies. 22 proc. (4 proc. daugiau nei 2022 metais) bylų baigėsi taikos sutartimi, o 14 proc. skundų buvo atmesta.

Pernai apie 27 proc. padidėjo priteistos piniginės sumos: Darbo ginčų komisijos priteisė 10,24 mln. eurų, iš kurių 10,09 mln. eurų – darbuotojų, o 0,14 mln. eurų – darbdavių naudai.

VDI teigimu, kaip ir anksčiau, pernai dominavo (apie 74 proc.) reikalavimai išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje, kaip ir 2022-aisiais, – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Šią savaitę V. Zelenskio biuras ir Gynybos ministerija paneigė gandus apie Valerijaus Zalužno atleidimą, ir šis itin savo šalyje populiarus karininkas vis dar eina savo pareigas. Tačiau pastarieji pranešimai pakurstė prognozes, kad jis netrukus atsistatydins, o tai gali būti naudinga Rusijai.

Jo pasitraukimas būtų didžiausias sukrėtimas Ukrainos karinei vadovybei nuo Rusijos invazijos pradžios, po nesėkmingo vasaros kontrpuolimo šaliai susiduriant su amunicijos ir personalo trūkumu. Tai taip pat gali pakenkti Ukrainos karių, kurie jau beveik dvejus metus kovoja įtemptuose mūšiuose, kovinei dvasiai.

Naujienų agentūros „The Associated Press“ kalbintas vienas ukrainiečių pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad per pirmadienį vykusį susitikimą V. Zelenskis pasakė V. Zalužnui, jog jis turi atsistatydinti, jei nepavyks rasti bendro sprendimo svarbiausiais klausimais.

Tas pareigūnas nurodė, kad susitikimas buvo emocingas, ir užsiminė, kad mobilizacija buvo viena iš nesutarimų sričių. Jis pridūrė, kad įtampa tarp abiejų vyrų didėja ir kad generolas savo noru iš pareigų nepasitrauks.

V. Zelenskis turi teisę pašalinti V. Zalužną. Tačiau jis turi tai labai gerai pagrįsti, labai gerai paaiškinti, kad tai būtų suprantama ukrainiečiams.

Pirmadienį Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimą V. Zalužno atleidimą. Ukrainos leidinys „Dzerkalo tyžnia“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, artimais V. Zelenskiui ir V. Zalužnui, teigė, kad prezidentas paprašė generolo atsistatydinti. Pasak pranešimų, kariuomenės vadui buvo pasiūlytas patarėjo postas, tačiau jis atsisakė.

Prezidento kanceliarija ir V. Zalužno biuras neatsakė į AP prašymus pateikti komentarus.

Visa tai vyksta tuo metu, kai JAV Kongrese blokuojama Kyjivui labai reikalinga karinė pagalba, o Ukrainos pajėgos gina pozicijas nuo besiveržiančių Rusijos karių.

„V. Zelenskis turi teisę pašalinti V. Zalužną. Tačiau jis turi tai labai gerai pagrįsti, labai gerai paaiškinti, kad tai būtų suprantama ukrainiečiams“, – sakė Kyjivo Demokratinių iniciatyvų fondo tyrimų direktorius Oleksijus Haranas.

„Mes žinome, kad jei V. Zalužnas bus atleistas dabar, tuo pasinaudos Rusijos propaganda, tuo pasinaudos jėgos, įskaitant Jungtinėse Valstijose, kurios vilkina ginklų tiekimą Ukrainai. Taigi tai nebus gerai“, – kalbėjo jis.

V. Zalužnas yra labai populiarus visoje šalyje ir kariuomenėje, tačiau su V. Zelenskiu jis nesutaria nuo tada, kai pernai interviu žurnalui „The Economist“ pareiškė, kad kovos su Rusija atsidūrė aklavietėje. Prezidentas tai neigė.

Rusijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį pasidžiaugė Vakarų pranešimais apie šiuos gandus ir kelis kartus aptarė šią naujieną per populiarią televizijos kanalo „Rossija 1“ diskusijų laidą „60 minučių“, taip pat per naujienų kanalą „Rossija 24“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Kremlius seka naujienas apie V. Zalužną.

„Vis dar yra daug klausimų“, – remiantis naujienų agentūra TASS, sakė D. Peskovas, ir pridūrė: „Vienas dalykas išlieka akivaizdus: Kyjivo režimas turi daugybę problemų, ten viskas negerai. Tai akivaizdu.“

„Akivaizdu, kad nepavykęs kontrpuolimas ir problemos fronte veda į vis didesnį konfliktą (...) tiek karinio, tiek civilinio [Ukrainos] elito gretose“, – kalbėjo D. Peskovas. Jis prognozavo, kad šie konfliktai didės, Rusijos karui, jo teigimu, sėkmingai tęsiantis.

„Tikiu, kad čia yra visiškai laikinas, absoliučiai laikinas (nesutarimas – BNS), kiek iki tų rinkimų (...), tikimės, per porą savaičių viskas baigsis. Manau, kad du prezidentai turi pasišnekėti, su Morawieckiu reikia pasišnekėti, ir nusiraminti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, turėdamas omenyje Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moravieckį).

„Aš manau, palaukime rinkimų, ir išsispręs tie klausimai (...). Tikimės, kad tai yra laikinas politinės konjunktūros dalykas ir tikrai lenkams linkiu tęsti, ką jie darė – jie darė nuostabų darbą“, – pridūrė komiteto vadovas.

Jam pritarė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

„Su tuo ir susiję“, – sakė URK vadovas, paklaustas, ar nesutarimai nesusiję su artėjančiais rinkimais.

Lenkijos parlamento rinkimai vyks spalio 15-ąją.

Gilėjant Lenkijos ir Ukrainos ginčui dėl ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo, M. Morawieckis pareiškė, jog Varšuva nebetiekia ginklų Kyjivui, nes nori aprūpinti savo kariuomenę.

Anot L. Kasčiūno, Lenkija visada buvo „raktinė šalis“ teikiant paramą Ukrainai ir užtikrinant jos logistiką, o „dėl kažkokio tai vieno kito neteisingai pasakyto žodžio iš kažkieno pusės įsiaudrinti nereikėtų“.

Jis taip pat įspėjo, kad Varšuvos pareiškimai gali būti neigiamas signalas Vakarams.

„Reikia atskirti visada, kažkokiame lygmenyje, kur tu gali politines audras kurti, kur tu gali daryti tai, ką reikia daryti. Turime suvokti: jei stabdome paramą, tai signalas visiems stabdyti paramą, nors nuovargis ne pas mus regione. Tai reiškia, kad rusai gali nueiti į priekį, tai mes turėsime čia visi rimtų Europos saugumo problemų, netgi žiūrint pragmatiškai, o ką jau kalbėti apie ukrainiečių likimus“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Manau, tai turi būti nuoširdus abiejų pusių aukščiausių vadovų pokalbis, aišku, su amerikiečių tam tikru įsitraukimu, ir mūsų gali būti žodis (...), ta iniciatyva gali būti sveikintina, bet ar ji būtų lemtinga – atskiras klausimas“, – tvirtino NSGK vadovas.

Jis žadėjo su Ž. Pavilioniu „savais kanalais“ siekti diplomatinio dialogo tarp valstybių.

Lenkijos ir Ukrainos ginčai įsiplieskė Varšuvai pratęsus ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo draudimą, nepaisant to, jog savus apribojimus atšaukė Europos Sąjunga.

Didėjant ginčui dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.

Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį.

Lenkijos premjeras ketvirtadienio naktį pareiškė, jog „mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“.

„Premjeras (M. Morawieckis – BNS) pasakė, jei aš tiksliai mačiau, kad mes griežtinsime savo poziciją, jei griežtės ir tas tonas. Bet aš supratau, Kyjivo oficialus tonas buvo kaip tik – maldykime emocijas, reakcijas, ir veikime visi kartu. Ir to norime palinkėti“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

„Aišku, mes nepritariame tam (Lenkijos – BNS) sprendimui dėl grūdų, mes manome, kad turime visi padėti Ukrainai šiuo metu. Ir tikrai labai tikiuosi, kad mes net ir prieš rinkimus išlaikysime tą strateginę liniją, kaip ir čia, Seime, visos partijos parėmė Ukrainos pakvietimą į NATO ir nepaisant rinkimų savo šaly, ar Europoje, ar kur nors ne Europoje, mes dirbsime strategiškai dėl Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo“, – kalbėjo jis.

Jis pabrėžė, Vakarų valstybės turi rezervuotai kelti savo nacionalinius interesus siekiant bendro tikslo – progreso Ukrainai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

„Jei visi žiūrėsime tik savo interesų, Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą. Supraskime tai, supraskime, kad siekiame bendro gėrio, siekiame istorinio sprendimo, kad Ukraina įstotų, ir išmokime daryti kompromisus tarp savo ir ukrainiečių interesų (...). Ir to labai linkime mūsų broliams lenkams“,  – kalbėjo Ž. Pavilionis.

– Kas tokio turėjo nutikti, kad išeitų net dvylika gydytojų, o kiti dar žada tą padaryti po atostogų?

– Ši situacija prasidėjo dėl rinkimus laimėjusios Nijolės Guobienės. Ji nesiteikė bendrauti su ligoninės bendruomene, nors mes ją bandėm prisikviesti. Balandžio mėnesį buvo medikų diena, atėjo vicemerė. Visi gydytojai gražiai prašė jos ateiti, juk prasideda reorganizacija, sveikatos centro kūrimas, norime žinoti, kas bus rytoj. Jauni gydytojai pasiėmę kreditus, neįsivaizduoja tolimesnio gyvenimo. Tačiau merė į susitikimą taip ir neatvyko. Gegužės 25 d. miesto taryba priėmė sprendimą įkurti sveikatos centrą. Nebuvo jokio dialogo. Manau, kad jei būtų atėję savivaldybės atstovai, paaiškinę situaciją, kad gal čia nieko blogo, paaiškintų vieną ar kitą modelį. Bet to nieko nebuvo. Birželio 22 d. merė pagaliau atėjo į ligoninę, į susitikimą su gydytojais. Tačiau jokio pokalbio nebuvo. O gydytojams pasakius, kad jie nori išeiti, atsakymas buvo labai aštrus: „Esate laisvi žmonės, eikite, kur norite“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gydytojų trūksta visoje Lietuvoje, o ypač regionuose. O čia išėjo net dvylika gydytojų. Kaip Zarasams rasti naujų gydytojų, kaip juos prisivilioti?

– Šiuo metu uždarytas Vidaus, Dienos chirurgijos skyrius, neveikia net Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius. Smarkiai sumažėjo konsultacijų. Neįsivaizduoju, ką merė mąsto ir ką ji toliau galvoja daryti. Labiausiai nukentės pacientai, kuriems dabar tenka važiuoti į Visaginą arba Uteną.

– Dažnas pacientas paklaustų dėl Hipokrato priesaikos, kodėl dabar gydytojai mus taip metė?

– Gydytojai nuėjo į kitas ligonines. Vienus pakvietė į Rokiškio ligoninę, kitus į Kauno. Gydytojai visur yra reikalingi. Jie nepaliko paciento ant operacinio stalo. Problema jau sena, o valdžia mūsų į tai nežiūri. Jie galvoja, kad palakstysim ir grįšim.

– Dažnai sakoma, kad nauja valdžia – nauja šluota. Galbūt jūs galėjote tai numatyti?

– Merė manęs sveikatos centro vadovu nematė, o kai buvome su ja susitikę, ji įvardino, kad sveikatos centro vadovas turi būti medikas. Ligoninėje dirbau tris metus, per juos nebuvo nė vieno rimto skundo. Šiais metais dirbome „su pliusu“, pritraukėme jaunų darbuotojų, pradėjome teikti naujas paslaugas. Mūsų gyventojams nebereikėjo išvažiuoti į Uteną ar kitur, atlikome aukštas dienos chirurgijos paslaugas.

– Po pokalbio su mere, kad naujai kuriamo sveikatos centro vadovu savivaldybės administracija nemato nei jūsų, nei pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus. Ar buvo paaiškinta kodėl, ar buvo padaryta kažkokių klaidų, gal gydytojai skundėsi?

Taip, kaip buvo, jau nebebus, nes kai kurie gydytojai jau susirado darbus ir atgal nebegrįš.

– Darbu ligoninėje nesiskundė ir gydytojai, dėl to dabar visi ir išėjo. Nes matė, kad esame viena komanda, vienas kitu pasitikime. Viską darėme dėl savo rajono gyventojų. O dabar jie nemato tolimesnės vizijos, kas toliau gali būti Zarasuose, kas bus rytoj. O jei žmogus prasimokęs daug metų, kad taptų gydytojų, nežino, kas bus rytoj, tai jo laukia bet kur kitur.

– Ar žinote, kokia situacija Zarasų ligoninėje, kokios paslaugos dar veikia?

– Kol kas ligoninėje dar veikia Priėmimo skyrius, slauga, fizioterapija, iš dalies veikia konsultacinė poliklinika. Tačiau vadovo naujo dar nėra.

– Kiek laiko užtruks išspręsti šią krizę, kad gyventojai sulauktų gydytojų sugrįžusių į ligoninę?

– Taip, kaip buvo, jau nebebus, nes kai kurie gydytojai jau susirado darbus ir atgal nebegrįš. Vidaus ligų skyrių ir reanimaciją galima paleisti funkcionuoti per mėnesį, jei kažkas su gydytojais kalbėsis.

– Jūsų praktikoje, ko gero, būta tarp kaimynų dėl tvoros ar per aukštų medžių ginčių, kurie pasiekia ir teismą?

– Tokių ginčų kyla tikrai labai daug. Yra bendrosios teisinės taisyklės. Jeigu nori žmogus statyti tvorą peržengiant sklypo ribą, visai atvejais būtina gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Būtinai raštišką, nes žodinio vėliau, jei kiltų ginčų, neįrodysi. Teisės aktai nenustato notarinės formos. Užtenka rašytinio savininko sutikimo. Tačiau rekomenduoju, kad tame sutikime būtų detaliai aptarta, kokia žadama statyti tvora. Patarčiau net pridėti eskizą, koks bus pamatas, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos. Kad kaimynas raštiškai patvirtintų, jog neprieštarauja. Pasitaiko, kad jau apsitvėrus, kaimynai pareiškia, jog ne tokios tvoros tikėjosi ir ima bylinėtis. Jei tvora numatoma prie pat sklypo ribos, bet jos neperžengiant, ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų instaliacijos, t. y. šviesos pralaidumo, reikalavimų. Pavyzdžiui, akliną tvorą, kai nenorima prašyti kaimyno sutikimo, reikia statyti 1 metro atstumu nuo savo sklypo ribos iš šiaurinės, vakarinės ir rytinės pusių. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– O kodėl nereglamentuojama pietinė pusė, o kitos, tarkim, šiaurinė pusė, labai svarbu?

– Jūsų šiaurinė pusė bus pietinė kaimynui. Ne pagal reikalavimus pastatyta labai aukšta tvora iš šios pusės užstos saulę, mes šešėlį į kaimyno sklypą ir kentės šviesos negaudami jo augalai. Ginčų dėl to tikrai kyla dažnai. Yra bylų, kai statant stoginę kaimynai kreipėsi į teismą dėl to, kad ji buvo atitraukta nuo jų sklypo ribos ne 3 metrų atstumu, kaip reikalaujama, o – 2,98 m. Ginčas kilo net dėl kelių centimetrų paklaidos.

Yra bylų, kai statant stoginę kaimynai kreipėsi į teismą dėl to, kad ji buvo atitraukta nuo jų sklypo ribos ne 3 m atstumu, kaip reikalaujama, o – 2,98 m. Ginčas kilo net dėl kelių centimetrų paklaidos.

 

– O kaip dėl medžių, ar yra ribojamas jų aukštis, atstumai?

– Krūmai ir medžiai iki 2 m aukščio turi būti sodinami 1 m atstumu iš visų pusių. Aukštesni augalai, augantys ar formuojami 2–3 m aukščio, – 2 m atstumu. O dar aukštesni iš šiaurinės pusės turėtų būti sodinami 5 m atstumu, o iš kitų pusių – 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Daugiausiai ginčų kyla dėl  tujų gyvatvorių. Jeigu šių augalų tvora formuojama iki 1,3 m aukščio, iš šiaurinės pusės reikia sodinti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, o iš kitų pusių – mažesniu atstumu. O jeigu formuojama bus aukštesnė gyvatvorė, iš visų pusių turi būti atitraukta po 1 m nuo sklypo ribos.

– Ką daryti, jeigu kaimyno seno medžio šakos lenda į mano sklypą?

– Tokiu atveju siūlyčiau nusiųsti kaimynui raštišką reikalavimą susitvarkyti augalus, o jeigu kaimynas nereaguoja, tokiu atveju asmuo turi teisę pats apgenėti tas augalo šaknis ar šakas, kurios patenka į jo sklypo teritoriją.

– Dėl ko dažniausiai kyla ginčų?

– Jų yra labai įvairių. Dažniausiai asmenys puola tvertis tvora kaimynams, su kuriais nesutariama, išvykus atostogauti. Taip tikintis, kad post factum kaimynai neprieštaraus ir jau nesibylinės. Deja. Arba pasitaiko tokių netikėtų, išskirtinių atvejų. Vienas nustebino net mane pačią. Atsikraustė naujakuriai į naują kvartalą, kuriame jau kaimynai buvo jų sklypo riboje įsirengę tvorą. Naujakuriai neprieštaravo, nekėlė pretenzijų, bet tvorą pastatę kaimynai pasakė, kad jie jau turi tvorą ir nesąžininga. Pareikalavo prie jų tvoros atsitverti dar ir sava. Kadangi naujakuriai į tokį reikalavimą nereagavo, kaimynai perlipę per tvorą iš kitos pusės ją išterliojo dažais, manydami, kad šie dabar bus priversti statyti savo tvorą. Taigi būna net tokių  keistų atvejų. Kad nesutarimų kiltų kuo mažiau, patarčiau viską numatyti ir suderinti su kaimynais raštiškai, iš anksto, kad vėliau, pavyzdžiui, kilus nesantaikai, ta tvora ar medis netaptų pretekstu suvesti sąskaitas.

– Ar dažnai lietuviai kreipiasi dėl nesutarimų su kaimynais į teisininkus?

– Taip, tai gana dažnas reiškinys.

– Dėl ko dažniausiai kyla nesutarimų?

– Dėl pačių įvairiausių priežasčių – pradedant nuo skleidžiamo triukšmo ir baigiant įvairiais bendrosios nuosavybės klausimais.

– Ar dažnai tokie nesutarimai, tokios bylos pasiekia teismus?

– Teismus ne taip dažnai pasiekia. Galbūt dažniau, įsikišus teisininkams, pavyksta rasti bendrą sutarimą. Tačiau būna tų ginčų ir teismuose.

– Ką patartumėte gyventojams, kurie turi triukšmingus kaimynus?

– Pirmiausiai patarčiau įsivertinti, koks yra tas triukšmas, ar jis iš tiesų yra toks, kuris draudžiamas pagal teisės aktus. Jeigu asmuo gyvena daugiabučiame name, dar prieš perkant būstą reikėtų įsisąmoninti, kad vienoks ar kitoks triukšmas yra neišvengiamas. Tokiu atveju, jei retkarčiais paloja šuo, pabėgioja vaikas ar patriukšmaujama, šiek tiek garsiau kartais paskamba muzika, na, turbūt nereikėtų skubėti rašyti skundų, kviesti policiją ir pan. Tačiau jei iš tikrųjų kaimynais trikdo ramybę ir tas triukšmas tęsiasi ilgai, trukdo poilsiui, kitoms veikloms, tuomet reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Priminkite, nuo kada iki kada trunka tas vadinamas ramybės laikas?

– Jis trunka nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, o savaitgaliais – iki 9 val. ryto.

– Jeigu kaimynai ramybės valandomis triukšmauja, net po policijos kvietimo nesikeičia, žmogus kreipiasi į teisininkus. Kas tokiu atveju gali grėsti triukšmadariui?

–  Be abejo, baudos.

Jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

 

– O ką daryti su tais kaimynais, kurie skundžia nepagrįstai?

– Mūsų teisės aktai kaip ir nenumato kažkokių baudų už nepagrįstus skundus. Išskyrus atvejus, jei asmuo melagingai skundžia dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo atveju gali būti skiriama bauda, taikoma atsakomybė. Tačiau jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, kenčia jo psichinė sveikata, tokiu atveju galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

– Jeigu kaimynas įsirengia vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau šalia gyvenančiam kaimynui tai nepatinka. Ką daryti tokiu atveju?

– Vėlgi, tai priklauso, kurioje vietoje ta kamera įrengta: ar mes kalbame apie privačią teritoriją, ar apie bendro naudojimo. Jeigu ji įrengta privačioje teritorijoje, bet į vaizdo stebėjimo lauką patenka ir kaimyno teritorija ar gatvė, tuomet tokiam žmogui turėtų būti taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai ir toks asmuo taip paprastai tokio stebėjimo vykdyti negalėtų.

– Kur pirmiausiai reikėtų kreiptis nesutariant su kaimynu?

– Jeigu mes kalbame apie nesutarimus dėl triukšmo, kitą daromą žalą, tai reikėtų pirmiausiai kreiptis į policiją. Tačiau jei kalbame apie kažkokius bendrosios nuosavybės klausimus, pavyzdžiui, nesutariama dėl bendro naudojimo kelio, tvoros ar kitų dalykų, tuomet pirmiausiai reikėtų kreiptis į advokatą.  

„Pusė kelių nevalyta. Skaičiuojame išlaidas, kad iki 4–5 mln. eurų gyventojams kainuos vien degalai, jei 200 dienų visiems reikės važiuoti lankstais“, – sakė vienas iš protesto organizatorių Aurimas Maldūnas.

Lankstai čia atsidaro, kai nuo seniausio Lietuvoje viaduko dėl prasidėjusio remonto krito pirmieji betono luitai. Šie laikinai sustabdė ne tik automagistralės eismą, bet ir iki dabar padalijo miestą į dvi dalis.

Vis plačiau piniginę varsto nuo 7 iki 10 tūkst. gyventojų. Jų nuostoliai dar labiau išaugo dėl nesusikalbėjimo uždarius ir geležinkelio pervažą. Anksčiau ji buvo virtusi alternatyva viadukui.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Statybos leidimus, mano supratimu, išdavė vietinė valdžia tiek Lietuvos geležinkeliams, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijai daryti projektus. Kažkas laiku neprisėdo ir nepažiūrėjo, kad laikai persidengia“, – tęsė A. Maldūnas.

Gyventojai jaučiasi bejėgiai ir stojo priešais susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio langus. Atvežė parodyti ištuštėjusius degalų bakus, meldžia pagalbos ir tikisi, kad įteikta Kalėdų dovana – gyventojų parašai – padės suprasti bėdas.

Rangovas dar rudenį prašė papildomų 400 tūkst. eurų ir tiltas jau būtų baigtas. Tačiau Automobilių kelių direkcijų jų nerado.

Padariniai tokie, kad, neduok Dieve, įvyks kokia nelaimė ir jie užtruks, nes jie irgi turi lankstais važiuoti.

Vis dėlto metalinis viadukas Vievyje išdygo dar rudenį, bet eismas juo nevyksta. Reikia baigti asfalto darbus, o šie dėl orų atidėti bent iki pavasario.

„Jis jautrus šalčiui, konstrukcija visa peršalus, jeigu nepadarysime arba blogai atliksime bandymus, kas atsakys už galimus padarinius?“ – retoriškai klausė Automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Tačiau gyventojai atkerta, kad skaudžių padarinių jau yra.

„Kol neturime greitosios pagalbos ir ugniagesių sraigtasparnių, tol jie važiuoja. Padariniai tokie, kad, neduok Dieve, įvyks kokia nelaimė ir jie užtruks, nes jie irgi turi lankstais važiuoti“, – pažymėjo Aurimas.

Automobilių kelių direkcijai siūlyta statytis specialias palapines ir šildyti viaduką. Tačiau bandymų net ir uždėjus jas atlikti negalima, tiltas vis tiek lauktų šilumos.

„Jeigu oras leis, tai mėnesių klausimas ir tada jau dešimtmečiams jokių problemų nebus“,  – žadėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.

Elektrėnų savivaldybė skaičiuoja, kad vien autobusų parko patirti nuostoliai per metus siekia keliasdešimt tūkstančių eurų. Tikisi, kad išgelbės prezidentas Gitanas Nausėda arba premjerė Ingrida Šimonytė, mat šią savaitę kreipėsi pagalbos į juos.

Tačiau gyventojai kelia klausimus dėl degalų kompensacijų.

„Nežinau analogo, kad Lietuvoje būtų tokia situacija, jog valstybė dengtų nuostolius tokiu atveju“, – sakė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius.

Viaduko prieigos eismas jau atidarytas, tačiau, pagal rangovo planus, Vievio viaduku judėti bus galima tik birželio pabaigoje. Pervažos darbai baigsis tik rudenį.