Jo kūrybą labiau apibūdina forma nei turinys, o tai, kas nepasakyta, dažnai atskleidžia daugiau nei tai, kas pasakyta.

J. Fosse, dažnai lyginamo su Samueliu Beckettu (Samueliu Beketu), kūryba yra minimalistinė, ji remiasi paprasta kalba, kuri perteikia žinią ritmu, melodija ir tyla.

Tarp svarbiausių jo kūrinių – romanas „Naustet“ (1989), palankiai įvertintas kritikų, ir „Melancholia I“ ir „Melancholia II“ (1995–1996).

64 metų J. Fosse pavardė jau kelerius metus figūravo tarp potencialių Nobelio premijos laureatų.

„Jo didžiulį kūrybos lauką, parašytą norvegų niunoško kalba (viena iš Norvegijos rašytinių kalbų formų) ir apimantį įvairius žanrus, sudaro daugybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų“, – teigė žiuri.

„Nors šiandien jis yra vienas iš dažniausiai pasaulyje statomų dramaturgų, vis didesnį pripažinimą pelno ir jo prozos kūriniai“, – pridūrė ji.

„Esu priblokštas ir dėkingas. Aš tai vertinu kaip apdovanojimą literatūrai, kuri pirmiausia siekia būti literatūra, be jokių kitų sumetimų“, – sakoma J. Fosse pareiškime, kurį išplatino jo leidykla „Samlaget“.

Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją prancūzų rašytojai Annie Ernaux (Ani Erno) „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.

Akademija jau seniai kritikuojama dėl to, kad tarp jos atrinktų laureatų yra pernelyg daug vakariečių baltųjų vyrų.

Po 2018 metais kilusio skaudaus #MeToo skandalo Švedijos akademija ėmėsi esminių reformų ir pažadėjo globalesnę ir lyčių požiūriu lygiavertę literatūros premiją.

Po šio skandalo ji pagerbė tris moteris – A. Ernaux, JAV poetę Louise Gluck (Luiz Gliuk) ir lenkę Olgą Tokarczuk (Olgą Tokarčuk) – ir tris vyrus – austrų rašytoją Peterį Handke (Pėterį Handkę), Tanzanijos prozininką Abdulrazaką Gurnah (Abdulrazaką Gurną) bei J. Fosse.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.

Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

82 metų feminizmo ikona už savo bekompromisius atsiminimus apie moters gyvenimą šiuolaikinėje Prancūzijoje vadinama rašytoja žurnalistams Paryžiuje teigė, kad „man tikrai nesusidaro įspūdis, kad aš esu drąsi. Tai nėra drąsa, tai yra būtinybė“.

A. Ernaux teigė, kad literatūra negali turėti „staigaus poveikio“, tačiau ji jautė poreikį palaikyti „moterų ir engiamųjų“ kovą už savo teises.

Kalbėdama savo knygų leidėjo „Gallimard“ biure, esančio Lotynų kvartale, A. Ernaux neslėpė savo džiaugsmo dėl to, kad jaunieji skaitytojai vis dar plūsta pirkti jos knygų.

„Tai parodo, kad tai, ką aš rašau, vis dar yra gyva ir randa atgarsių. Iš visų malonumų, kuriuos galiu turėti kaip rašytoja, šitas yra pats geriausias“, – sakė Nobelio premijos laureatė.

Ji teigė, kad būtent šiuo metu yra svarbu palaikyti feminizmo judėjimą, kai JAV ir kitose pasaulio šalyse yra kvestionuojama teisė į abortą.

„Man neatrodo, kad mes, moterys, tapome lygiavertės su vyrais laisvės ir galios atžvilgiu. Vis dar yra šis dominavimas“, – sakė A. Ernaux.

Ji taip pat išreiškė savo paramą Irano žmonėms, kurie protestuoja prieš privalomą hidžabų dėvėjimą, bei pridūrė, kad „yra visiškai už tai, kad moterys protestuoja prieš šį absoliutų suvaržymą“.

A. Ernaux 2022 metų Nobelio literatūros laureate tapo ketvirtadienį. Ji yra 17-oji moteris, gavusi šį prestižinį įvertinimą, iš 119 laureatų nuo 1901 metų, kai buvo įteikta pirmoji Nobelio literatūros premija.

„2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatė Annie Ernaux tiki, kad rašymas išlaisvina. Jos kūryba bekompromisė, parašyta paprasta, švaria kalba“, – sakoma Švedijos akademijos pranešime.

„Su didele drąsa ir klinikišku aštrumu Annie Ernaux atskleidžia klasės patirties agoniją, aprašydama gėdą, pažeminimą, pavydą ar nesugebėjimą pamatyti, kas esi“, – priduriama pranešime.

82-ejų A. Ernaux yra sakiusi, kad „rašymas yra politinis veiksmas, atveriantis akis socialinei nelygybei [išvysti]. Šiam tikslui ji naudoja kalbą kaip „peilį“, kaip pati sako, kad praskleistų vaizduotės šydus“, nurodoma Švedijos akademijos pranešime.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų).

Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją prozininkui Abdulrazakui Gurnah (Abdulrazakui Gurnai) „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.

Laureatė savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect (Alenas Aspė), Johnas F. Clauseris (Džonas F. Klauzeris) ir Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris), pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi (Kerolin R. Bertosi), danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui (K. Beriui Šarplesui) už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“.

Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Švedijos akademija savo pasirinkimą paskelbs 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Stokholme. Praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah (Abdulrazakui Gurnai), o 2020-aisiais – JAV poetei Louise Gluck (Luiz Gliuk).

Literatūros kritikai ir Nobelio premijų stebėtojai šiemet pasidalijo į dvi stovyklas.

Yra manančių, kad ankstesni Akademijos pasirinkimai patvirtina, jog ji nemato reikalo apdovanoti žinomų autorių, ypač tų, kurie jau parduoda milijonus knygų.

Yra ir tokių, kurie mano, kad atėjo laikas apdovanoti visame pasaulyje žinomą ir mylimą rašytoją.

Aštuoniolikos narių Švedijos akademija vis dar atsigauna po ją sukrėtusio, 2017–2018 metais kilusio „#MeToo“ skandalo, ir prieštaringai vertinamo 2019 metų Nobelio premijos skyrimo austrų rašytojui Peteriui Handke (Pėteriui Handkei).

Pagarsėjusi ir peikiama dėl to, kad Nobelio premijos buvo skiriamos europiečiams vyrams, atnaujinta Akademija apdovanojo amerikietę ir Zanzibare gimusį vyrą, kurių darbuose daugiausia dėmesio skiriama pabėgėlių ir tremtyje gyvenančiųjų likimui, kolonializmui ir rasizmui.

Komisija ne kartą tvirtino, kad premija nėra politinė, jai netaikomos lyčių ar etninės kvotos, ir tvirtino, kad vienintelis jos kriterijus yra rašytojo kūrybos kokybė.

„Žinomesnis vardas“

Vis dėlto „Akademija dabar labai rūpinasi savo reputacija, kalbant apie įvairovę ir lyčių reprezentaciją, visiškai kitaip nei prieš 2017–2018 metų skandalą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas).

„Manau, kad po praėjusių metų staigmenos šiemet galime tikėtis žinomesnio vardo“, – sakė jis.

Jei Akademija eitų šiuo keliu, premija galėtų atitekti skaitytojų pamėgtiems japonui Haruki Murakami, amerikiečiams Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs), ir Cormacui McCarthy (Kormakui Makarčiui) ar kanadietei Margaret Atwood (Margaret Atvud), kurie jau ne vienerius metus minimi kaip galimi Nobelio premijos laimėtojai.

Tačiau po dviejų gerai įvertintų laureatų Akademija šį kartą gali ryžtis ir labiau ginčytinam pasirinkimui, nes prancūzas Michelis Houellebecqas (Mišelis Velbekas), be kita ko, žinomas dėl kontroversiškų pasisakymų apie islamą, šiemet pirmauja kai kuriose lažybų svetainėse.

Kanados atstovė Anne Carson (En Karson) taip pat buvo lažybininkų favoritė kartu su britų rašytoju Salmanu Rushdie (Salmanu Rašdžiu), prieštaringai vertinamu „Šėtoniškų eilių“ (The Satanic Verses) autoriumi. Rugpjūtį buvo pasikėsinta į jo gyvybę.

Kitas politinis pasirinkimas karo Ukrainoje kontekste būtų Berlyne gyvenanti rusų rašytoja Liudmila Ulickaja, arši prezidento Vladimiro Putino kritikė, suomė Sofi Oksanen ar ukrainietis Andrijus Kurkovas.

Pastaraisiais metais jos pavardė nuolat linksniuojama tarp pretendentų į Nobelio premiją kartu su vengrų rašytojais Peteriu Nadasu (Pėteriu Nadašu) ir Laszlu Krasznahorkai (Lašlu Krašnahorkai), prancūzų romanistėmis Annie Ernaux (Ani Erno) ir Maryse Conde (Maris Kondė), norvegais Jonu Fosse (Jonu Fose) ir Karlu Ove Knausgaardu (Karlu Ove Knausgoru), Kenijos rašytoju Ngugi wa Thiong'o (Ngugiu Va Tiong'u), kroate Dubravka Ugrešič, amerikiečiais Thomas Pynchonu (Tomu Pinčonu) ir Donu DeLillo (Donu DeLilu), antigviečių kilmės amerikiete Jamaika Kincaid (Džamaika Kinkeid), Izraelio rašytoju Davidu Grossmanu (Davidu Grosmanu), argentiniečiu Cesaru Aira (Sesaru Aira) ir sirų kilmės poetu Adoniu.

Metas Azijai?

Nobelio literatūros premijos laureatu nuo tada, kai prieš 10 metų juo tapo kinas Mo Yan (Mo Jan), nėra tapęs joks azijietis.

Premijos skyrimas Yan Lianke (Jan Liankei) – kandžiam Kinijos visuomenės stebėtojui, kurio kai kurie kūriniai Kinijoje buvo uždrausti, – supykdytų Pekiną, lygiai kaip ir Lao Yiwu (Lao Jivu), žinomo Lao Wei (Lao Vei) slapyvardžiu ir laikomo „kinų Solženicynu“, apdovanojimas.

Jų tėvynainis Can Xue (Can Siue) taip pat laikomas vertu šio apdovanojimo.

Nobelio literatūros premijos laureatų sąraše pirmauja didžiosios Vakarų šalys – Prancūzija turi 15, o tokios milžiniškos šalys kaip Kinija ir Indija turi tik po vieną laureatą.

Indų poetas ir rašytojas Vikramas Sethas (Vikramas Setas) irgi laikomas galimu laureatu.

Švedijos akademiją ilgą laiką kamavo įtarimai dėl informacijos apie nugalėtojus nutekinimo, tačiau ji yra žinoma dėl slaptų metodų, kuriais stengiasi išlaikyti apmąstymus ir parengiamuosius Nobelio premijos skyrimo darbus paslaptyje.

Jos svarstymai taip pat užantspauduojami 50 metų.

Yra žinoma, kad ji turi ilgą sąrašą, kuris per metus apkarpomas iki trumpo penkių pavardžių sąrašo, o po to 18 narių balsuoja dėl nugalėtojo.

Ketvirtadienį paskelbus premijos už pasiekimus literatūros srityje laureatą, penktadienį Nobelio premijų sezonas bus tęsiamas visų laukiama Taikos premija – vieninteliu Osle paskelbiamu Nobelio apdovanojimu.

Lažybininkai mano, kad šių metų premija galėtų atliepti karą Ukrainoje arba klimato kaitą.

Paskutinis apdovanojimas – Ekonomikos premija – bus paskirta pirmadienį, spalio 10 dieną.

Prestižinės premijos laimėtoju A. Gurnah buvo paskelbtas spalį už savo romanus, kuriuose atvirai vaizduojami kolonializmo padariniai ir sunki pabėgėlių padėtis.

72 metų rašytojas nusilenkė Švedijos ambasadorei Jungtinėje Karalystėje Mikaelai Kumlin Granit, kai ji per ceremoniją savo oficialioje rezidencijoje įteikė jam medalį ir diplomą.

Jis šypsodamasis parodė gautą apdovanojimą, sulaukdamas šiltų plojimų ir pozuodamas fotografams.

Tradiciškai apdovanojimą A. Gurnah turėjo įteikti Švedijos karalius, tačiau dėl antrus metus taikomų koronaviruso apribojimų jis negalėjo keliauti.

„Kadangi negalite vykti į Stokholmą, jūsų Nobelio premijos medalis ir diplomas šiandien buvo atvežti jums čia“, – sakė M. K. Granit.

Pagrindinė apdovanojimų ceremonija, kurioje bus išsamiai pristatyti visi A. Gurnah pasiekimai, vyks gruodžio 10 dieną Stokholme.

Taip pat jis gaus piniginę premiją – 10 mln. Švedijos kronų (973 tūkst. eurų).

A. Gurnah tapo penktuoju afrikiečiu, pelniusiu Nobelio literatūros premiją, paskutinis ją gavęs anksčiau – Pietų Afrikos rašytojas J. M. Coetzee (2003 m.).

Gimęs prie Rytų Afrikos krantų esančiame Zanzibare, dabar priklausančiame Tanzanijai, 20 amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje A. Gurnah kaip pabėgėlis atvyko į JK, vėliau gavo šios šalies pilietybę.

Švedijos akademija teigė, kad A. Gurnah buvo pagerbtas „už bekompromisį ir užuojautos kupiną kolonializmo padarinių ir pabėgėlio likimo prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“ tyrinėjimą.

„Rašau apie šias aplinkybes, nes noriu rašyti apie žmonių tarpusavio santykius ir... ką išgyvena žmonės, kai iš naujo kuria savo gyvenimus“, – sakė A. Gurnah žurnalistams spaudos konferencijoje Londone po savo laimėjimo.

Zanzibaro saloje užaugęs ir 7-o dešimtmečio pabaigoje į Angliją kaip pabėgėlis atvykęs A. Gurnah yra jau penktas šia premija apdovanotas afrikietis.

„Jūs tikrai pateisinote savo profesiją, jūsų pergalė yra Tanzanijos ir Afrikos pergalė“, – vyriausybės atstovas paskelbė tviteryje.

Zanzibare 1948 metais gimęs ir Anglijoje gyvenantis A. Gurnah yra Kento universiteto profesorius. Jis yra parašęs 10 romanų, tarp jų „Rojų“ (Paradise), 1994 metais pretendavusį į prestižinę „Booker“ grožinės literatūros premiją.

Švedijos akademijos pranešime sakoma, kad A. Gurnah apdovanotas „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.

„Jo romanai atsitraukia nuo stereotipinių aprašymų ir atveria mums akis į Rytų Afrikos kultūrinę įvairovę, nepažįstamą daugeliui kitų pasaulio šalių“, – pridūrė Nobelio fondas.

A. Gurnah Nobelio premijų interneto svetainei sakė, kad jį pribloškė skambutis iš Švedijos akademijos.

„Pagalvojau, kad tai pokštas, – teigė jis. – Tokie dalykai paprastai pasklinda prieš kelias savaites,.. todėl apie tai net nepagalvojau.“

Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijoje, dar nepriimtas.

Nobelio komitetas „tebelaiko atvirą galimybę priimti šių metų Nobelio taikos premijos laureatą(-us) Osle“, sakoma pranešime.

Tikimasi, kad sprendimas dėl ceremonijos Osle formato bus apsispręsta iki spalio vidurio.

„Manau, visi norėtų, kad COVID-19 jau būtų pasibaigusi, bet dar nesame to pasiekę“, – sakoma Nobelio fondo vykdomojo direktoriaus Vidaro Helgeseno pranešime.

„Neaiškumas dėl pandemijos krypties ir tarptautinių kelionių galimybių yra priežastis, kodėl 2021-ųjų laureatai savo medalius ir diplomus gaus savosiose šalyse“, – tęsė jis.

Laureatai skelbiami spalio pradžioje, bet premijos paprastai teikiamos per dideles iškilmingas ceremonijas Stokholme ir Osle gruodžio 10-ąją, minint jų įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais metines.

Pernai fondas taip pat nusprendė mokslo sričių ir literatūros premijas įteikti laureatų šalyse, nes dėl pandemijos kelionės buvo smarkiai suvaržytos.

Mokslo premijų grupę sudaro apdovanojimai medicinos, chemijos ir fizikos srityse.

Kaip ir 2020 metais, šiemet ceremonijos „bus skaitmeninių ir fizinių renginių mišinys“, nurodė Nobelio fondas.

Nobelio premijų, kurioms šiemet sukanka 120 metų nuo jų pirmojo įteikimo 1901-aisiais, laimėtojai bus paskelbti spalio 4–11 dienomis.

Medicinos premijos laimėtojas ar laimėtojai bus paskelbti pirmadienį. Antradienį paaiškės, kam atiteks apdovanojimas fizikos, o trečiadienį – chemijos srityje.

Nekantriai laukiami literatūros ir taikos premijų laureatų vardai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Spalio 11-ąją bus paskirta Švedijos centrinio banko įkurta ekonomikos premija.

P. Handke kritikavo NATO antskrydžių kampaniją prieš Serbiją per 10-o dešimtmečio pabaigoje kilusį Kosovo karą, taip pat pasakė kalbą buvusio Serbijos autoritarinio lyderio Slobodano Miloševičiaus laidotuvėse 2006 metais.

Kosovas buvo Serbijos dalis iki 1999 metų, kai siekdama sustabdyti S. Miloševičių į konfliktą įsikišo NATO.

Kadenciją baigiantis Kosovo užsienio reikalų ministras Behgjetas Pacolli (Behdžetas Pacolis) liepė savo šalies ambasadoriui Švedijoje „boikotuoti ceremoniją“, pabrėždamas, kad „rašytojas, palaikęs Miloševičių ir jo genocidą Bosnijoje ir Kosove, nenusipelno Nobelio premijos“.

Albanijos ambasadorius Švedijoje, demonstruodamas solidarumą su Kosovo albanais, taip pat nedalyvaus įteikimo ceremonijoje, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Tiranoje. Albanija boikotuos ceremoniją dėl P. Handke paramos „Slobodanui Miloševičiui, „Balkanų mėsininkui“, kuris buvo atsakingas už daugelį masinių žiaurumų per kruviną buvusios Jugoslavijos griūtį“.

Kosove gimęs laikinasis Albanijos užsienio reikalų ministras Gentas Cakajus tviteryje parašė, kad „per Jugoslavijos griūtį įvykdytų karo žiaurumų pateisinimas neturi būti apdovanojamas“.

Milazimas Krasniqi (Milazimas Krasnikis), gyvenantis Hočė e Vogelyje, už 80 km į pietvakarius nuo Kosovo sostinės Prištinos esančiame kaimelyje, sakė negalįs patikėti, „kad XXI amžiuje prizą gauna Miloševičiaus draugas ir šalininkas“. Karo metais jo gyvenvietėje buvo nužudyti daugiau kaip 40 žmonių.

Iš viso 1998–1999 metų karas pareikalavo per 10 tūkst. žmonių gyvybių. 78 dienas trukusi NATO oro kampanija nutraukė serbų valdymą Kosove, o Jungtinės Tautos šią provinciją valdė iki 2008 metų, kai Priština paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Belgradas šio žingsnio taip ir nepripažino.

„Netoleruotina ir nepriimtina pagerbti liūdnai pagarsėjusius rašytojus tokiomis premijomis; rašytojus, kurie pateisina nusikaltimus regione“, – teigė Prištinoje gyvenantis analitikas Shkelzenas Maliqi (Škelzenas Malikis).

Kosovo dienraštis „Koha Ditore“ savo pirmajame puslapyje paskelbė karikatūrą, kurioje S. Miloševičius ploja Nobelio premiją gavusiam P. Hadke.

Tačiau Kosovo etninių serbų mažuma tokios nuomonės nesilaiko.

„Kad ir ką jis rašė apie serbus, jis rašė gerai ir baisiai, – sakė Dimitrie Dimitričius (Dimitrijė Dimitričius), etninis serbas iš Hočė e Madės kaimo, esančio netoli Hočė e Vogelio. – Tie, kurie paskyrė [premiją], nėra neprotingi.“

Hočė e Madėje buvo klijuojami plakatai, kuriuose rašoma: „Sveikinimai mūsų Nobeliui!“

Pastaruoju metu įtampa tarp Kosovo ir Serbijos didėja. 2011-aisiais pradėtas dialogas tarpininkaujant Europos Sąjungai yra įstrigęs nuo praėjusių metų, kai Kosovas įvedė 100 proc. tarifo importo muitus visoms Serbijos ir Bosnijos prekėms, nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų atšaukti ar įšaldyti tokią priemonę.

Kosovas reikalauja po derybų visiškai pripažinti jo valstybingumą, o tai kol kas nėra priimtina Serbijai.

Pernai buvo paskirti penki nepriklausomi kandidatai, kurie turėjo padėti iš keturių žmonių sudarytam komitetui atrinkti kandidatus, iš kurių vėliau komitetas atrinktų vieną laureatą. Tokiu būdu Švedijos akademija mėgino keisti sudėtį po pernai metais organizaciją apėmusios krizės, privertusios neskelbti premijos laureato ir ceremoniją atidėti vieneriems metams.

Spalį Švedijos akademija paskelbė, kad 2018 m. Nobelio literatūros premiją laimėjo autorė iš Lenkijos Olga Tokarczuk, o 2019 m. laureatu tapo austrų rašytojas Peteris Handkė. Apdovanojimų ceremonija Stokholme įvyks gruodžio 10 d.

Du atsistatydinę nepriklausomi kandidatai buvo literatūros vertėja ir rašytoja Gun-Britta Sundstrom ir literatūros kritikas Kristofferis Leandoeris.

Paklaustas, kodėl pasitraukia, K. Leandoeris teigė „neturįs nei kantrybės, nei laiko“ sulaukti, kol komitetas įgyvendins visas žadėtas reformas, rašė „Reuters“.

„Akademija ir aš, mes skirtingai žiūrime į laiką: vieneri metai mano gyvenime yra per daug, o akademijos gyvenime (vieneri metai) yra gerokai per mažai“, – „Svenska Dagbladet“ dienraštyje rašė K. Leandoeris.

Literatūros kritikas teigė, kad jo sprendimas nėra susijęs su tuo, kad 2019 m. literatūros premija paskirta kontroversiškam rašytojui P. Handkei – už pastarąjį žingsnį Švedijos akademija kritikos sulaukė ir iš organizacijos narių ir iš tarptautinės bendruomenės atstovų.

Tačiau G.-B. Sundstrom dienraštyje „Dagens Nyheter“ teigė, kad sprendimas apdovanoti P. Handkę buvo interpretuojamas taip, tarsi literatūra būtų aukščiau politikos, o ji nesutinka remti tokios pozicijos.

P. Handkė griežtai kritikuojamas už tai, kad Balkanų karo metais Serbiją laikė nukentėjusiąja, šalį vaizdavo kaip auką. Taip pat rašytojas kritikos sulaukė ir už dalyvavimą buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus laidotuvėse. S. Miloševičius mirė 2006 m. Hagoje, kur turėjo stoti prieš teismą dėl įvykdytų karo nusikaltimų.

Nuolatinis akademijos sekretorius Matsas Malmas teigė apgailestaujantis dėl nepriklausomų kandidatų sprendimo. Akademija dabar svarstys, kaip 2020 m. organizuoti Nobelio komiteto darbą, sakė M. Malmas.

Pasiūlymai dėl kandidatų Nobelio literatūros premijai gauti teikiami iki sausio 31 d.

Nobelio komitetas trumpą kandidatų sąrašą įtvirtina po vasaros atostogų, o laimėtojas dažniausiai skelbiamas spalio mėnesį.

Tokius komentarus ji išsakė bendraudama su skaitytojais Vokietijos Bylefeldo mieste, praėjus kelioms valandoms po žinios, kad ji laimėjo Nobelio literatūros premiją. Savo virvutėmis susuktais plaukais ir ilga pilka suknele garsėjanti autorė pajuokavo nesitikėjusi, kad šis susitikimas bus toks svarbus.

Paklausta apie savo profesiją O. Tokarczuk papasakojo, kad turi klinikinės psichologės specialybę, bet pabrėžė: „Tegaliu rašyti.“

Pasak laureatės, ji nuolat yra užsiėmusi – ne tik rašo, bet ir keliauja, stebi, renka faktus.

O. Tokarczuk pareiškė žinojusi, kad jos vardas „figūravo“ kandidatų gauti Nobelio premiją sąraše, bet nesitikėjo, kad taps nugalėtoja. Ji sulaukė Švedijos akademijos skambučio keliaudama automobiliu iš Berlyno į Bylefeldą.

„Tai įvyko kažkur Vokietijos greitkelyje, net nesu tikra, kur tiksliai“, – publikai kalbėjo rašytoja.