Tai, kad Norvegijos Nobelio institutas atkreipė dėmesį jau ne vien į tradicinius karštuosius pasaulio regionus, bet ir į Senojo žemyno problemas, premiją padalijo Filipinų ir Rusijos žurnalistams, sukėlė nedviprasmiškų jausmų. Sumišo euforija, džiaugsmas puse širdies ir nusivylimas. Kad ir kokių abejotinų sprendimų praeityje buvo priėmę šios premijos dalytojai, parodytas dėmesys bene daugiausia nukraujavusiam Rusijos leidiniui jo redaktoriaus Muratovo asmeniui – garbingas gestas. Juolab kai žinia paskelbta vienos iš ryškiausių, deja, ne vienintelės, ne paskutinės "Novaja gazeta" žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo metinių ir neišaiškinto nusikaltimo senaties sukakties dienomis. Aplodismentų fone girdėti balsų, nusivylusių, kad už borto liko Baltarusijos opozicija, jau daugiau kaip metus pavyzdingai kovojanti diplomatinį ir skaitmeninį-partizaninį karą su valdžią uzurpavusiu diktatoriumi. Iš tiesų, Sviatlana Cichanouskaja ne ką silpnesnis taikios kovos už pilietines teises simbolis nei dvi poros žydų ir arabų lyderių, kadaise avansu apdovanotų už taiką Artimuosiuose Rytuose, bet jos taip ir nepasiekusių. Kodėl Nobelio premijos institutas taikos laureatu nepasirinko pagrindinio Europos politinio kalinio Aleksejaus Navalno – pasirodė Kremliaus bijąs labiau nei 1975-aisiais, kai apdovanojo Andrejų Sacharovą? Klausimai dėl A.Navalno politinės karjeros pradžioje skambėjusių nacionalistinių gaidų norvegų išminčiams pasirodė svarbesni nei tai, kad jis simbolizuoja teroristinio režimo požiūrį į žmogaus teises su visa jas ginančia tarptautinių institucijų sistema, kad yra gyvas valdžios susidorojimo su pilietine visuomene pavyzdys? Atsakymų nesulauksime – Nobelio premijos komitetas, jam patariantis institutas savo sprendimų nekomentuoja. Kita vertus, jų skelbiama žinia pasauliui labai aiški: nors šiandien žmonija mano informacijos alkį numalšinsianti socialiniuose tinkluose, profesionalioji žurnalistika yra viena svarbiausių taikaus sambūvio atramų. Ir visai nesvarbu, kieno – Čečėnijos gėjų, neįgalių Rusijos našlaičių, autoritarinio režimo spaudžiamų Filipinų gyventojų ar Lietuvos mokesčių mokėtojų interesams atstovautų, tikri žurnalistai visada yra tiesos ir jos nusipelniusių žmonių pusėje.

 Laureatai sukūrė „naują ir originalų įrankį molekulėms kurti – organokatalizę“, sakoma akademijos pranešime. Šios technologijos padėjo sukurti naujų vaistų ir „padaryti chemiją žalesnę“.

B. Listas ir D. W. C. MacMillanas, kuriems abiem – po 53 metus, taip pat gaus po aukso medalį ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) premijos piniginę dalį.

Škotijoje gimęs D. W. C. MacMillanas dirba JAV Prinstono universiteto profesoriumi, o B. Listas yra Vokietijoje veikiančio Maxo Plancko (Makso Plancko) anglių tyrimų instituto direktorius bei profesoriauja Kelno universitete.

„Galvojau, kad kažkas juokauja. Sėdėjau, pusryčiavau su žmona“, – per spaudos konferenciją po laureatų paskelbimo telefonu žurnalistams sakė B. Listas.

Pasak jo, paprastai tuo metu, kai skelbiami laureatai, jo žmona juokauja, kad jam reiktų stebėti savo telefoną ir laukti skambučio iš Švedijos.

„Bet šiandien mes to pokšto net neminėjome“, – sakė jis.

„Sunku apsakyti, koks jausmas tuo metu, bet tai buvo labai ypatinga akimirka ir jos niekada nepamiršiu“, – pridūrė B. Listas.

„Daugelis tyrimų sričių priklausomos nuo chemikų gebėjimo konstruoti molekules, galinčias sudaryti elastingas ir patvarias medžiagas, kaupti energiją akumuliatoriuose arba slopinti ligos vystymąsi“, – sakoma Karališkosios mokslų akademijos pranešime.

„Šis darbas reikalauja katalizatorių, kurie yra medžiagos, valdančios ir spartinančios chemines reakcijas, netapdamos galutinio produkto dalimi“, – pridūrė akademija. Pažymima, kad prieš laureatams išvystant savąją tyrimų sritį mokslininkai manė, kad katalizatorių būna tik dviejų rūšių – metalų ir fermentų.

2000 metais abu tyrėjai nepriklausomai vienas nuo kito išvystė trečios rūšies medžiagas – nedidelės molekulinės masės „asimetrinius organinius katalizatorius“.

Prieš paskelbiant šių metų laureatus ekspertai sakė, kad premija už pasiekimus chemijos srityje gali būti paskirta labai plačiam tyrėjų ratui.

Specializuotas institutas „Clarivate“, kasmet skelbiantis į Nobelio premiją galinčių pretenduoti mokslo pasiekimų sąrašus, nurodė, kad tikėtinus kriterijus atitinka daugiau kaip 70 mokslininkų, kurių straipsniai yra itin gausiai cituojami.

Pernai ši premija atiteko prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai) „už genomo redagavimo technologijos sukūrimą“. Jos buvo tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe (Sjukuras Manabė), vokietis Klausas Hasselmannas (Klausas Haselmanas) ir italas Giorgio Parisi (Džordžui Pariziui). Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Laureatai paskelbti likus mėnesiui iki Glazge rengiamo klimato viršūnių susitikimo COP26, kur visuotinis atšilimas bus svarbiausias darbotvarkės klausimas.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premijos dalį.

Švedijos karališkosios mokslų akademijos sprendimu, pusė premijos atiteks Romos universiteto „La Sapienza“ profesoriui 73-ejų G. Parisi, pelniusiam pripažinimą „už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą“.

Šis mokslininkas atrado sunkiai įžvelgiamus dėsningumus sudėtingose chaotiškose sistemose; jo darbas tapo vienu iš svarbiausių indėlių plėtojant sudėtingų sistemų teoriją, pažymėjo akademija.

Kitą premijos dalis buvo paskirta 90 metų S. Manabe, dirbančiam Prinstono universitete, ir 89-erių K. Hasselmannui, vienam iš Europos klimato forumo įkūrėjų, „už Žemės klimato fizinį modeliavimą, kintamumo kvantifikavimą ir patikimą pasaulinio atšilimo prognozavimą“.

Akademija pažymėjo, kad šie mokslininkai „pademonstravo, kaip atmosferoje padidėję anglies dvideginio lygiai veda prie didesnių temperatūrų Žemės paviršiuje. Jų darbai paklojo pamatus šiuolaikinių klimato modelių sukūrimui.

„Tvirtas mokslinis pagrindas“

„Šiais metais pripažinti atradimai rodo, kad mūsų žinios apie klimatą paremtos tvirtu moksliniu pagrindu, pagrįstu kruopščia stebėjimų analize“, – pareiškė Nobelio fizikos komiteto pirmininkas Thorsas Hansas Hanssonas (Torsas Hansas Hansonas).

Pastaruosius dvejus metus Švedijos karališkoji mokslų akademija Nobelio premijomis pagerbė astronomijos atradimus, todėl stebėtojai kėlė prielaidą, kad atėjo metas srities pasikeitimui.

2019 metais pusė Nobelio fizikos premijos buvo paskirta JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo).

Šie trys kosmologai buvo pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją.

Praeitų metų Nobelio fizikos premija paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez) už tyrimus, susijusius su juodosiomis skylėmis – Visatos objektais, kurių gravitacija tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas, net ir šviesa.

Įprasta apdovanojimų ceremonija atšaukta

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

„Šių metų Nobelio premijos laureatų novatoriški atradimai leido mums suprasti, kaip šiluma, šaltis arba mechaninė jėga gali sužadinti nervinius impulsus, leidžiančius mums suvokti pasaulį ir prie jo prisitaikyti“, – paskelbė Nobelio komiteto sekretorius Thomas Perlmannas (Tomas Perlmanas).

„Kasdieniame gyvenime šiuos jutimus laikome savaime suprantamais, bet kaip sužadinami nerviniai impulsai, kad būtų galima suvokti temperatūrą ir spaudimą? Šį klausimą išsprendė šių metų Nobelio premijos laureatai“, – pridūrė jis.

Kalifornijos universiteto San Fransiske profesorius D. Julius pasitelkė kapsaiciną – paprikai deginantį skonį suteikiančią specifinio kvapo medžiagą – kad nustatytų odos nervų galūnėlėse esančius receptorius, reaguojančius į šilumą.

Tuo metu Libane gimęs molekulinės biologijos ir neuromokslų specialistas A. Patapoutianas, dirbantis Scrippso (Skripso) tyrimų institute La Chojoje, Kalifornijoje, tyrinėdamas spaudimui jautrias ląsteles atrado ištisą naują receptorių, reaguojančių į mechaninį poveikį odai ir vidaus organams, klasę.

„Šie proveržį nulėmę atradimai sužadino intensyvius tyrimus, vedusius į staigiai didėjusį mūsų supratimą, kaip nervinės ląstelės junta karštį, šaltį ir mechaninį dirginimą“, – nurodė Nobelio komitetas.

EPA-ELTA nuotr.

Medicinai – ypatingas dėmesys

Nobelio medicinos premija įgijo ypatingą reikšmę dėl koronaviruso pandemijos, kuri akcentavo medicinos tyrimų svarbą visuomenėms ir ekonomikoms visame pasaulyje.

Abu tyrėjai nebuvo minimi tarp favoritų pelnyti prestižinį apdovanojimą, laukiant, kada bus paskelbti laureatai.

Daugelis prognozavo, kad šių metų premija gali būti skirta už informacinės RNR (iRNR) technologijas, atvėrusias galimybę sukurti kai kurias iš šiuo metu vartojamų vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19. Dėl šios priežasties favoritais laikyti mokslininkai, dirbantys imunologijos srityje.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

65 metų D. Julius ir 12 metų už jį jaunesnis A. Patapoutianas gaus po aukso medalį ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premijos dalį.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui) „už hepatito C viruso atradimą“.

Jie apdovanoti už „lemiamą indėlį į kovą su per kraują plintančiu hepatitu, didele pasauline sveikatos problema, sukeliančia kepenų cirozę ir kepenų vėžį žmonėms visame pasaulyje“, nurodė komitetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę daugiau kaip 70 mln. žmonių, o kasmet nuo šios chroniškos ligos miršta 400 tūkst. žmonių.

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Taikos premija – žiniasklaidos arba baltarusių veikėjams?

Kaip galimos taikos premijos laureatės buvo minimos žiniasklaidos organizacijos, pavyzdžiui „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ir Komitetas žurnalistams ginti (CPJ). Kai kas šį prestižinį apdovanojimą prognozuoja Baltarusijos opozicijai, vadovaujamai Sviatlanos Cichanouskajos. Tarp favoritų jau iš anksčiau minėta švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) ir jos judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future).

Tuo metu prognozuojant literatūros premijos laureatus Stokholmo kultūros sluoksniuose buvo minimi dešimtys jau įprastais pretendentais tapusių veikėjų.

Nuo 2012 metų, kai šią premiją laimėjo kinas Mo Yanas (Mo Janas), Švedijos akademija šį apdovanojimą skirdavo tik Europos arba Šiaurės Amerikos atstovams. Dėl tokios padėties stiprėjo spėlionės, kad šiemet šį disbalansą bus mėginama atitaisyti.

Iš 117 ligšiolinių Nobelio literatūros premijos laureatų 95 yra kilę iš Europos arba Šiaurės Amerikos.

„Tai pasididžiavimo verta akimirka“, – po pripažinimo Ženevoje pareiškė WFP atstovas Tomsonas Phiris. Jis kaip tik dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje pasakojo apie WFP darbą Sudane, kai buvo paskelbtas laureatas. Šis apdovanojimas yra ir darbuotojų, ir daugybės savanorių pagalbininkų visame pasaulyje pripažinimas, sakė T. Phiris.

„Mes ir šiais metais teikėme pagalbą ir darėme daugiau nei mūsų pareiga“, – kalbėjo jis. WFP, nepaisant pandemijos nulemtų kelionių ribojimų, toliau rūpinosi badaujančiaisiais. „Mes vienu metu buvome didžiausia pasaulio oro bendrovė“, – tęsė T. Phiris. WFO užsakinėjo lėktuvus, kai nebeskraidė komerciniai orlaiviai, kurie paprastai gabena daug WFP siuntų.

Pasaulio maisto programa yra didžiausia pasaulyje humanitarinė organizacija, sprendžianti bado ir maisto saugumo klausimus. 2019 m. organizacija suteikė paramą beveik 100 mln. žmonių 88-ose pasaulio šalyse.

WFP taip pat vaidina svarbų vaidmenį daugiašaliame bendradarbiavime, kuriuo siekiama maisto saugumą paversti prielaida taikai. Organizacija daug prisidėjo prie JT valstybių narių mobilizacijos kovai su bado kaip ginklo naudojimu karuose ir konfliktuose.

Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (apie 950 tūkst. eurų).

Kūriniais vaikystės ir šeimos gyvenimo temomis pagarsėjusi 77 metų L. Glück 1993-iaisiais pelnė Pulitzerio (Pulicerio) premiją už poezijos rinkinį „Laukinis vilkdalkgis“ (The Wild Iris), o 2014 metais jai buvo paskirta Nacionalinė knygų premija už vėliausią rinkinį „Ištikima ir dorybinga naktis“ (Faithful and Virtuous Night).

Ši Jeilio universiteto anglų kalbos profesorė „siekia to, kas universalu, ir šiuo atžvilgiu ji semiasi įkvėpimo iš mitų ir klasikinių motyvų, esamų daugumoje jos kūrinių“, nurodė akademija.

Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Matsas Malmas sakė kalbėjęs su L. Glück prieš viešą laureato paskelbimą.

„Ši žinia buvo netikėta, bet džiugi, kiek galiu pasakyti“, – žurnalistams sakė M. Malmas.

L. Glück yra ketvirta moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją per pastarąjį dešimtmetį ir tik 16-ta nuo premijų teikimo pradžios 1901 metais.

„Didonos, Persefonės ir Euridikės – apleistųjų, nubaustųjų, išduotųjų – balsai tėra asmenybės virsmo kaukės, labai asmeniškos, bet ir labai universalios“, – sakė jis. 

Jos rinkiniuose „Achilo triumfas“ (The Triumph of Achilles, 1985) ir „Araratas“ (Ararat, 1990) piešiami „beveik iki žiaurumo tiesmukiški skausmingų šeimos santykių vaizdai“, paskelbė komisija, atkreipdama dėmesį į poetės „stulbinamą apgaulingai natūralų toną“, neturintį „jokių poetinės puošybos pėdsakų“.

L. Glück taip pat yra radikalių permainų ir atgimimo poetė, eilėraštyje „Snowdrops“ vaizduojanti stebuklingą gyvybės ratą, dažnai išsiskirianti „humoru ir kandžiu sąmoju“.

Pranešime sakoma, kad L. Glück 2006 metų poezijos knyga „Avernas“ (Averno) yra „tobulas rinkinys, Persefonės nužengimo į pragarą mirties dievo Hado nelaisvėn vizionieriška interpretacija“.

„Ji kuria sapnus primenančias poemas, atgaivindama prisiminimus ir keliones, kad priverstų sudvejoti ir sustoti naujoms įžvalgoms. Pasaulis yra išlaisvinimas, kad vėl magiškai atsirastų“, – paskelbė Akademija.

Kontroversiški sprendimai

Praeitais metais Švedijos akademijos sprendimas literatūros premiją paskirti austrų rašytojui Peteriui Handke (Pėteriui Handkei) išprovokavo didelę kritikos bangą. Daugelis stebėjosi, kodėl šis prestižinis apdovanojimas skirtas rašytojui, žinomam dėl savo palaikymo Serbijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui per Balkanų karus ir jo pajėgų įvykdytų žiaurumų menkinimo.

Akademija savo ruožtu gynė savo pasirinkimą, aiškindama, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į nuopelnus literatūrai, o ne kokius nors politinius argumentus.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Antradienį  Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).

Trečiadienį Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai) už genomo redagavimo technologijos CRISPR-cas9 sukūrimą. Pasak ekspertų, į pastarąją premiją taip pat pretendavo Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto vadovas profesorius Virginijus Šiksnys, bet Nobelio komitetas į jo indėlį neatsižvelgė.

Daug dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.

„Naudodamiesi šia [technologija] mokslininkai gali su itin dideliu tikslumu keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR. Ši technologija padarė revoliuciją gyvybės mokslų [srityje], prisideda prie naujų vėžio gydymo būdų ir gali išpildyti svajonę gydyti paveldimas ligas“, – paskelbė Nobelio komitetas.

51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.

Tyrinėdama vienas įprastas žalingas bakterijas E. Charpentier atrado anksčiau nežinotą molekulę: bakterijos senovinio imuninio atsako dalį, kuri „nuginkluoja“ virusus nukirpdama jų genetinės medžiagos dalis.

2011 metais publikavusi savo tyrimo išvadas E. Charpentier drauge su J. A. Doudna atkūrė tų bakterijų genetines „žirkles“ ir supaprastino jas, kad jas būtų lengviau naudoti ir taikyti kitai genetinei medžiagai.

Tuomet jos perprogramavo tas „žirkles“ taip, kad jomis būtų galima perkirpti bet kokią DNR molekulę nustatytoje vietoje, atverdamos galimybes mokslininkams perrašyti gyvybės kodą tose vietose, kur DNR iškerpama.

CRISPR/Cas9 jau prisidėjo prie reikšmingų pasiekimų javų atsparumo srityje: naudojantis šia technologija buvo pakeistas genetinis jų kodas, kad jie geriau atlaikytų sausras ir kenkėjus.

Technologija taip pat sudarė sąlygas sukurti naujų vėžio gydymo metodų ir daug ekspertų tikisi, kad su ja vieną dieną bus galima gydyti paveldimas ligas.

Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie (Mari Kiuri), 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Pernai ši premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams – amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui).

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Antradienį  Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

„Dėl dabartinės pandemijos Nobelio savaitė nebus, kokia paprastai būdavo. Šie metai – labai ypatingi, kai visiems reikia aukotis ir prisitaikyti prie visiškai naujų aplinkybių, bet mes kitokiais būdais atkreipsime dėmesį į laureatus, jų atradimus ir darbus“, – sakoma Nobelio fondo direktoriaus Larso Heikensteno pranešime.

Prabangus Nobelio banketas paprastai žymi gruodį vykstančios vadinamosios Nobelio savaitės pabaigą, kai tų metų premijų laureatai pakviečiami į Stokholmą sakyti kalbų ir dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje.

Per banketą Švedijos sostinės rotušėje laureatai kartu su šalies karališkosios šeimos nariais ir apie 1,3 tūkst. svečių vaišinami įvairiais patiekalais ir turi galimybę mėgautis pramogine programa.

Laureatai, išskyrus pelniusius Nobelio taikos premiją, teikiamą Osle, per šią vakarienę tradiciškai pasako kalbas.

Fondas pridūrė, kad šiais metais apdovanojimų už pasiekimus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos, o galiausiai – ekonomikos srityje laureatai bus paskelbti spalio 5–12 dienomis.

Apdovanojimų ceremonijos Stokholme ir Osle, rengiamos gruodžio 10-ąją – minint premijų įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties metines – šiemet taip pat įgis „naujus pavidalus“.

Paskutinį kartą Nobelio banketas buvo atšauktas 1956 metais, kad į jį netektų pakviesti Sovietų Sąjungos ambasadorių, tvyrant pasipiktinimui dėl revoliucijos Vengrijoje numalšinimo, sakė viena Nobelio fondo atstovė.

Pokyliai taip pat nebuvo rengiami vykstant abiem pasauliniams karams ir 1907 bei 1924 metais.

„Man šie rinkimai yra svarbiausi nuo 1989-ųjų (kai žlugo komunistinis režimas)", – per lenkų naujienų televizijos TVN24 tiesioginę transliaciją iš Vokietijos miesto Diuseldorfo sakė O. Tokarczuk.

„Mums iškilęs aiškus pasirinkimas: ar balsuosime už Lenkiją, tolsiančią nuo Europos ir atidėsiančia į šalį demokratinės vertybes? Manau, tai pasirinkimas tarp demokratijos ir autoritarizmo“, – pridūrė ji.

„Balsuokime teisingai“, – paragino O. Tokarczuk. Šį jos pareiškimą daugelis vertina kaip paramą dabartinei Lenkijos centristų ir liberalų opozicijai.

Ši 57 metų vegetarė ir aplinkosaugos aktyvistė taip pat nevengdavo kritikuoti Lenkijos dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės.

Mums iškilęs aiškus pasirinkimas: ar balsuosime už Lenkiją, tolsiančią nuo Europos ir atidėsiančia į šalį demokratinės vertybes?

Kritikai sako, kad šios partijos inicijuotos teismų reformos kertasi su teisinės valstybės principais, tolina Lenkiją nuo jos partnerių Europos Sąjungoje ir skatina šliaužiantį autoritarizmo įsigalėjimą. Vis dėlto PiS šalininkai giria šios partijos dosnias socialines programas, įskaitant populiarias išmokas vaikams, turinčias kurti veiksmingą socialinio saugumo tinklą.

„Dabar galvoju apie Lenkiją ir lenkus, išgyvenančius sudėtingą metą, susiduriančius su rinkimais, lemsiančiais demokratijos pavidalą, taip pat ar apskritai bus demokratija“, – rašytoja ketvirtadienį sakė naujienų agentūrai AFP, praėjus kelioms valandoms po pranešimo, kad O. Tokarczuk laimėjo 2018 metų Nobelio literatūros premiją, kurios paskyrimas dėl skandalų buvo atidėtas.