Šis incidentas Švedijoje sukėlė gyventojų šoką ir pyktį.

Pastaraisiais metais šioje Skandinavijos šalyje labai padaugėjo naujų smurto proveržių, nusikalstamoms gaujoms kovojant dėl narkotikų rinkų kontrolės. Sprogimai ir susišaudymai fiksuojami kas savaitę.

Gaujos nusikaltimams daryti dažnai užverbuoja paauglius, nes jiems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, o kai kurie smurtautojai yra vos 12 metų amžiaus.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) ir opozicijos lyderė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) ketvirtadienio vakarą turėjo apsilankyti Šerholmeno priemiestyje, esančiame į pietus nuo sostinės.

Pastaraisiais mėnesiais šioje vietovėje įvyko keli šaudymo incidentai.

„Sistemai grėsmę keliantis nusikalstamumas, kurį dabar patiria mūsų šalis, turi žiaurių pasekmių visai mūsų laisvai ir atvirai visuomenei“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Instagram“ parašė U. Kristerssonas.

„Žmonėms, turintiems smurtinių ketinimų, neturėtų būti leidžiama įbauginti sąžiningus piliečius, kad jie tylėtų“, – pridūrė jis.

„Negailestingos gaujos nesustos, kol mes jų nesustabdysime“, – sakė jis.

Prieš imigraciją nusistačiusios Švedijos demokratų (SD) partijos lyderis Jimmie Akessonas (Jimis Okesonas), teigė, kad „neužtenka skambių frazių, Švedijai laikas paskelbti plataus masto karą kiekvienam šių nusikalstamų gaujų nariui“.

39-erių tėvas, žiniasklaidos pranešimuose įvardijamas tik kaip Mikaelis, ankstų trečiadienio vakarą buvo nušautas į galvą sūnaus akivaizdoje, kai jie dviračiais važiavo į baseiną.

Pasak policijos, jis mirė ankstų ketvirtadienį.

Kelios žiniasklaidos priemonės, įskaitant televizijos tinklą TV4 ir bulvarinius laikraščius „Expressen“ bei „Aftonbladet“, teigė, kad jis buvo nušautas, nes pasipriešino gaujai.

Policija šių pranešimų nepatvirtino.

„Jis nemėgo neteisybės. Tai jam kainavo gyvybę“, – „Expressen“ sakė jo sesuo, nenorėjusi sakyti savo vardo.

„Jis buvo jautrus, jam nepatiko skaityti apie visokius šaudymus“, – sakė ji.

Dėl nužudymo nebuvo sulaikytas nė vienas asmuo.

Remiantis policijos statistiniais duomenimis, praėjusiais metais užregistruoti 363 susišaudymai, per kuriuos žuvo 53 žmonės, ir 149 sprogdinimai.

Daugiau nei 25-erius Šerholmene gyvenanti Kicki (Kiki) naujienų agentūrai TT sakė, kad dabar bijo išeiti į lauką sutemus.

Mikaelis buvo nušautas, Švedijos parlamentui priėmus naują įstatymą, kuriuo policijai suteikiami įgaliojimai nustatyti zonas, kuriose ji gali apieškoti žmones ar jų transporto priemones, net jei jie nėra įtariami konkrečiais nusikaltimais.

Naujasis įstatymas įsigalios balandžio 25 dieną.

Pasiūlymas sulaukė prieštaringų vertinimų, kritikams teigiant, kad jis prieštarauja teisinės valstybės principams ir gali paskatinti diskriminaciją.

Kaip nurodoma prokuratūros veiklos ataskaitoje, praėjusių metų pabaigoje dirbo 602 prokurorai – dviem dešimtimis mažiau nei 2021-aisiais.

Per pastaruosius ketverius Lietuvoje daugiau nei pusšimčiu sumažėjo dirbančių prokurorų. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė jau anksčiau yra sakiusi, kad mokami atgynimai yra nekonkurencingi, todėl žmonės „renkasi kitas darbovietes“.

Dėl to ji ragino peržiūrėti prokuratūros finansavimą ir darbuotojų darbo užmokestį.

Praėjusiais metais fiksuotos 45 tūkst. 762 nusikalstamos veikos – 7,5 proc. daugiau nei metais anksčiau. Prokuratūra nurodo, kad antrus metus mažėja smurtinių nusikalstamų veikų, tokių kaip nužudymai, plėšimai, smurtas artimoje aplinkoje.

2020 metais fiksuoti 2,8 tūkst. sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, o 2022-aisiais – 2,5 tūkst. tokių nusikaltimų.

Vis dėlto, 2022 metais nusikalstamumo struktūroje ypač išryškėjo sisteminės vagystės iš parduotuvių, kai asmenys apskaičiuoja grobiamo turto vertę, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, teigiama ataskaitoje.

Taip pat 170 proc. daugiau užregistruota nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną.

Be kita ko, per pastaruosius dvejus metu reguliariai auga nebaigtų tirti nusikalstamų veikų skaičius – nuo 23 tūkst. iki 25 tūkst. bylų.

Ginant viešąjį interesą atgauta 11 mln. eurų

Prokuratūra nurodo, kad 2022 metais viešojo intereso gynimo srityje vyravo bylos dėl vaikų teisių užtikrinimo ir gynimo, taip pat bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Ginant valstybės interesus teikti procesiniai dokumentai teritorijų planavimo ir neteisėtų statybų, kultūros paveldo ir saugomų teritorijų, valstybinės reikšmės objektų išreikalavimo iš privačių asmenų valdymo nuosavybės teise ir valstybinės žemės nuomos srityse.

Pernai prokurorų reikalavimai visiškai arba iš dalies patenkinti 24 bylose.

Įsiteisėjusiais teismų sprendimais patenkintų turtinių reikalavimų suma sudarė 11,29 mln. eurų.

Vien iš buvusios įmonės „Rubikon apskaitos sistemos“ Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui priteista 4,6 mln. eurų, byloje dėl greitųjų testų – 4,1 mln. eurų.

Nusikaltėliai integruojasi į tarptautinius tinklus

Pasak prokuratūros, nors Lietuvoje mažėja labai aukšto pavojingumo lygio nusikalstamų grupių, kartu matoma, kad tokios grupės glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis grupuotėmis ir integruojasi į tarptautinius kriminalinius tinklus.

„Kaip ir ankstesniais metais, organizuotų nusikalstamų grupių nariai, siekdami legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, dažniausiai investuoja į legalų verslą – prekybą nekilnojamuoju turtu, įvairias tarpininkavimo paslaugas, krovinių pervežimo įmones“, – rašoma ataskaitoje.

2022-aisiais dėl šios nusikalstamos veikos pradėti du ikiteisminiai tyrimai, užpernai – vienas. Teismui perduotos trys baudžiamosios bylos, užpernai – dvi, kaltinamojo teisinis statusas suteiktas 31 asmeniui.

Pirmosios instancijos teisme pernai išnagrinėta viena baudžiamoji byla, kurioje 24 asmenys kaltinti dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Išnagrinėjus šią bylą, pripažinti kaltais ir nuteisti 23 asmenys, vienam baudžiamoji byla nutraukta dėl jo mirties. Šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nes nebaigtas apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Taip pat 48 asmenys nuteisti už tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Daugiausia organizuotų grupių ir nusikalstamumų susivienijimų padaromų nusikaltimų susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Statistikos departamento paskelbti duomenys rodo, kad policijos pareigūnų mažėja kelerius metus iš eilės. Praėjusiais metais Lietuvoje dirbo 7 703 angelai sargai: 4 474 vyrai ir 3 229 moterys. 100 tūkst. gyventojų teko 275 pareigūnai. 2020-aisiais Lietuvos gyventojų saugumu rūpinosi 7 849 pareigūnai – 100 tūkst. gyventojų teko 281 pareigūnas. Prieš dešimtmetį, 2012-aisiais, policijos sistemoje dirbo 9 530 pareigūnų: 100 tūkst. gyventojų teko 321 policijos pareigūnas. Kitoks buvo ir lyčių pasiskirstymas: dirbo 6 623 vyrai ir 2 907 moterys.

Saugiausi turėtų jaustis Utenos rajono savivaldybės gyventojai – čia 2021 m. 100 tūkst. gyventojų teko 464 policijos pareigūnai. Vilniuje šis skaičius buvo 261, Kaune – 321, Klaipėdoje – 340 pareigūnų 100 tūkst. gyventojų. Mažiausiai, Statistikos departamento duomenimis, pareigūnų 2021 m. dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje – 100 tūkst. gyventojų teko vos 72 policijos pareigūnai. Nedaug atsiliko ir Kauno rajono savivaldybė – čia šis rodiklis siekė 75 pareigūnus 100 tūkst. gyventojų.

Policijos departamentas pripažįsta, kad situacija kelia nerimą. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad didžioji dalis policijos pareigūnų pradėjo dirbti pirmaisiais nepriklausomybės metais. Du dešimtmečius išdirbę pareigūnai gali išeiti į užtarnautą poilsį. Didžioji dalis pareigūnų šia galimybe ir pasinaudoja, nes darbas policijoje sunkus, kupinas pavojų ir įtampos.

„Išdirbę dvidešimt metų didžioji dalis pareigūnų pasitraukia į pensiją, tad galima teigti, kad policijos personalas po truputį sensta. Pareigūnai taip pat skundžiasi dideliu darbo krūviu, nemažais reikalavimais ir per mažu atlyginimu“, – teigė R. Matonis.

Ramūnas Matonis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Policijos atstovo tvirtinimu, naujai į policijos sistemą atėjusio dirbti pareigūno darbo užmokestis atskaičius darbuotojo mokesčius – apie 900 eurų. Vilniuje jis siekia beveik 1 000 eurų. Šalies neto darbo užmokesčio vidurkis – 1 087 eurai, o Vilniuje – 1 237 eurai.

Be to, pareigūnams yra keliami ir labai aukšti reikalavimai – turi būti pasirengę ne tik fiziškai, bet ir nepriekaištingos reputacijos. Nemaža dalis norinčiųjų negali dirbti policijoje dėl sveikatos problemų.

„Tenka pripažinti, kad jaunimas pastaraisiais metais nelabai noriai renkasi darbą policijoje, nors tarnybos prestižas ir gyventojų pasitikėjimas pakankamai didelis“, – konstatuoja policijos atstovas.

Išdirbę dvidešimt metų didžioji dalis pareigūnų pasitraukia į pensiją, tad galima teigti, kad policijos personalas po truputį sensta. Pareigūnai taip pat skundžiasi dideliu darbo krūviu, nemažais reikalavimais ir per mažu atlyginimu.

R. Matonio teigimu, klaida buvo padaryta tuomet, kai buvo panaikinta policijos akademija. Teko iš naujo kurti pareigūnų rengimo sistemą, kuri po truputį atsigauna. Jaunuosius policijos pareigūnus ruošia dvi įstaigos – Lietuvos policijos mokykla ir Mykolo Romerio universitetas.

„Pareigūnų trūkumas tikrai jaučiamas, labiausiai jų trūksta didžiuosiuose miestuose, ypač – Vilniuje. Tačiau viliamės, kad pareigūnų rengimo sistema įgaus pagreitį“, – sakė R. Matonis.

Nepaisant retėjančių policijos pareigūnų gretų, visuomenės pasitikėjimas policija šovė į neregėtas aukštumas. Pernai net 80 proc. gyventojų teigė pasitikintys policija. Šis rodiklis, palyginti su 2020 m., išaugo 7 procentiniais punktais. Anot R. Matonio, nors policijos pareigūnų skaičius mažėja, tačiau kriminogeninė situacija šalyje gerėja. Iš dalies žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą kompensuoja išmaniosios technologijos: nuolat atnaujinamas policijos automobilių parkas, pareigūnai aprūpinami mobilia kompiuterine technika, kelių erelius padeda tramdyti mobilūs greičio matuokliai. Prie saugumo prisideda ir didėjantis vaizdo kamerų tinklas visoje Lietuvoje.

Dar viena svarbi priežastis, kodėl stebimas mažėjantis nusikalstamumas, – visuomenė tampa nepakanti pažeidėjams. Apie įvairius teisės aktų pažeidimus galima pranešti ne tik Bendruoju pagalbos telefonu, bet ir portale www.epolicija.lt. Komunikacijos skyriaus vedėjo teigimu, kasmet pranešimų per šį portalą skaičius tik auga. Pavyzdžiui, 2012-aisiais, kai startavo epolicija.lt, sulaukta 9 086 pranešimų dėl įvairių teisės aktų pažeidimų, o pernai jų būta jau 118 350.

Nors pranešimų apie pažeidimus iš gyventojų skaičiai kiekvienais metais auga, registruotas nusikalstamumas mažėja. Tiesa, stebima, kad ir patys nusikaltimai bei pažeidimai keičiasi – sparčiai daugėja nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, sukčiavimų. Vis tik pagrindiniai nusikaltimai nesikeičia – vyrauja vagystės, smurtas artimoje aplinkoje. Po truputį gerėja ir nusikaltimų išaiškinamumas. Pavyzdžiui, dar prieš penkerius metus, 2017-aisiais, iš užregistruoto 61 451 nusikaltimo išaiškinta 34 308. Pernai užregistruota 39 718 nusikalstamų veikų, iš kurių 26 513 ištirta.

Jos atliktas auditas „Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas“ parodė, kad nusikalstamumas pastaraisiais metais mažėja, tačiau egzistuoja įvykiai, apie kuriuos policijai nepranešama.

„Mūsų atliktas auditas rodo, kad nuo 2017 metų registruotas nusikalstamumas šalyje nuosekliai mažėjo ir 2019 metais pasiekė 2 tūkst. nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų“, – pranešime spaudai sakė laikinoji Visuomenės gerovės audito departamento direktorė Rasa Kudžmienė.

„Deja, šis viešojo saugumo programoje numatytas rodiklis rodo tik dalį tikrojo nusikalstamumo. Jei būtų atliekami išsamūs tyrimai, paaiškėtų, kiek žmonių, patyrusių neteisėtą poveikį, nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Latentinio nusikalstamumo žinojimas padėtų numatyti, kurios prevencinės priemonės yra paveikiausios ir kokių dar trūksta“, – teigė ji.

Valstybės kontrolės teigimu, turėtų būti tobulinama nusikaltimų prevencijos sistema, nes šiuo metu trūksta reguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų šioje srityje atsakingus subjektus, jų pareigas ir funkcijas.

Audito apklausos duomenimis, policijos vaidmuo nusikaltimų prevencijos sistemoje nėra pakankamai aiškus 29 komisariatams (48 proc.) ir 24 savivaldybėms (40 proc.).

2017 metais pareigūnų aprūpinimas dar neatitiko standarto ir nesiekė 50 proc., tačiau 2019 metais jau buvo daugiau nei 85 proc.

Kita vertus, materialinis policijos aprūpinimas reikiama ginkluote, specialiomis priemonėmis, tarnybine uniforma, ryšio ir transporto priemonėmis šiuo metu yra tinkamas ir sudaro sąlygas vykdyti reagavimo funkciją.

„2017 metais pareigūnų aprūpinimas dar neatitiko standarto ir nesiekė 50 proc., tačiau 2019 metais jau buvo daugiau nei 85 proc.“, – teigia Valstybės kontrolė.

Anot jos, norint geriau valdyti žmogiškuosius išteklius ir didinti pareigūnų pasitenkinimą tarnyba, būtina užtikrinti ne tik materialinį aprūpinimą, bet ir optimalų jų darbo krūvį.

„Žmogiškųjų išteklių valdymą reikėtų tobulinti, nes, auditorių atliktos apklausos duomenimis, darbo krūviai netenkina 53 proc. reagavimo ir ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančių pareigūnų ir 38 proc. tik ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiųjų“, – rašoma pranešime.

Audito metu taip pat nustatyta, kad iki šiol neišspręsta problema dėl centralizuoto psichologų pasitelkimo.

2017–2019 metais užregistruoti 9145 vaikai iki 18 metų, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, taip pat – 5584 nepilnamečių padaryti nusikaltimai, tačiau 30 proc. policijos komisariatų nurodė, kad buvo atvejų, kai mažamečių ir nepilnamečių apklausos vyko nedalyvaujant psichologui.

„Policijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija 2018–2019 metais teikė siūlymus Vyriausybei ir kitoms suinteresuotoms ministerijoms dėl centralizuoto psichologų pasitelkimo, tačiau problema neišspręsta iki šiol“, – sako Valstybės kontrolė.

Jos teigimu, įgyvendinus audito rekomendacijas, būtų užtikrinta sisteminga ir rezultatyvi nusikaltimų prevencija, žinomas tikrasis nusikalstamumo mastas, pareigūnų darbo krūviai taptų tolygesni ir būtų užtikrintas psichologų dalyvavimas nepilnamečių apklausose.

Policijos sistemoje šiuo metu dirba daugiau kaip 7,7 tūkst. pareigūnų, jų darbo užmokesčiui 2020 metais skirta 162,5 mln. eurų (iš 234,9 mln.).

Jo žiniomis, plėšikai naudojo tuos pačius metodus, kaip ir nusikaltėliai, kurie diena anksčiau apiplėšė banką Brazilijos pietuose. Jie užtvėrė į miestą vedančius kelius ir, paėmę įkaitais vietos gyventojų, sudarė iš jų gyvuosius skydus. Piktadariai turėjo šaunamųjų ginklų ir sprogmenų. Šie du nusikaltimai skirtingose šalies dalyse buvo padaryti mažiau kaip per para.

Kametos meras Waldolis Valente feisbuke pranešė, kad per susišaudymą tarp banditų ir vietos gyventojų žuvo mažiausiai vienas žmogus. Nusikaltėliams pavyko pasprukti.

Naktį į antradienį apie 30 žmonių užpuolė banką Krisiumos mieste šalies pietuose. Ten nukentėjo du žmonės – policininkas ir banko apsaugos darbuotojas. Prieš antpuolį plėšikai užblokavo visus kelius į miestą, kad sutrukdytų policijai. Kaip gyvąjį skydą nusikaltėliai naudojo vietos gyventojus, paimtus įkaitais.

Televizijos kanalo „Globo“ žiniomis, dalį pagrobtų pinigų plėšikai pametė sprukdami. Keturi vietos gyventojai surinko nuo kelio 810 tūkst. realų (apie 125 tūkst. eurų) ir buvo sulaikyti. Nusikaltėlių paieška kol kas nedavė rezultatų.

Ar kelių tūkstančių svetur dirbančių mūsų bendrapiliečių neplanuotos korona atostogos pasibaigs kartu su pandemijos pabaiga ir jie vėl išvyks, o gal dalis jų liks ir atšviežins darbo rinką?

Pamodeliuoti galimą situaciją paprašėme emigracijos priežastis tyrinėjusį Vytauto Didžiojo universiteto sociologą dr. Dainių Genį.

Sunku prognozuoti

– Tyrėte, kodėl emigruoja mūsų bendrapiliečiai. Jei žinome, kokios pagrindinės to priežastys, gal, remiantis ekonomikos nuokryčio Lietuvoje ir kitose šalyse prognozėmis, galima pamodeliuoti, kaip dabar elgsis grįžusieji – pasibaigus pandemijai vėl išvažiuos ar ieškos darbo čia?

– Kol neaišku, kokiu būdu ir kaip sėkmingai šalys tvarkysis su COVID-19 padariniais, sunku prognozuoti migrantų elgesį. Pernelyg daug nežinomųjų. Remiantis ankstesniais tyrimais, akivaizdu, kad labiausiai pažeidžiami sluoksniai ir vėl ieškos tvaresne socialine apsauga pasižyminčių šalių, kiti žvalgysis geriausių darbo rinkos pasiūlymų, treti – saviraiškos galimybių.

Būtent šios trys grupės, gana skirtingos savais pasirinkimais ir jų argumentacija, išsiskyrė ankstesniuose mūsų tyrimuose. Taigi anaiptol ne visi ieško lengviausio sprendimo, kiti labiau rūpinasi galimu savo indėliu visuomeniniam gėriui puoselėti. Juolab kad emigracija gerokai pagerino materialinę padėtį, o gal ir sustiprino šį pasiryžimą. Suvokiant pokrizinį laikotarpį kaip naują pradžią, savotišką restartą, kai šalims ir jų vyriausybėms reikės peržiūrėti grįžimo į normalią padėtį koncepcijas ir to siekimo strategijas, ko gero, galima sakyti, kad kiekviena šalis, taip pat ir Lietuva, turės aibę galimybių grįžusiems. Tik klausimas, kaip pavyks su tuo susidoroti.

Būtent šis segmentas – mobilūs darbuotojai sienų uždarymą išgyvena skaudžiausiai tiek materialiai, tiek ir psichologiškai.

– Dalis emigrantų grįžta, paskui vėl išvažiuoja. Ar daug tokių žmonių?

– Tokių globaliai mobilių, nepernelyg priklausančių nuo lokacijos ir nuolat judančių piliečių dalis, regis, buvo auganti ikikriziniu laikotarpiu. Tačiau COVID-19 gerokai pakoreguos jų gyvenimo būdą. Būtent šis segmentas – mobilūs darbuotojai sienų uždarymą išgyvena skaudžiausiai tiek materialiai, tiek ir psichologiškai. Šiai grupei pandemija smogė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kol kas nėra duomenų, leidžiančių apčiuopti padarinius, bet tikėtina, kad jie bus stiprūs. Vilties teikia, kad ši grupė paprastai yra gebanti greitai adaptuotis ir prisitaikyti prie situacijos. Ir vis dėlto nežinant, kaip ir ar pasauliui pavyks grįžti į ankstesnę tvarką, būtent jų nežinomybė ir neapibrėžtumas tikriausiai užsitęs ilgiausiai.

Gali būti naudingi

– Nėra tiksliai žinoma, kiek grįžo svetur dirbusių, bet jau vien pagal tai, kiek buvo užstrigusių kamščiuose Lenkijoje ar kiek grįžo lėktuvais ir keltais (ten tikrai buvo ne tik turistaujantys tautiečiai), galima daryti prielaidą, kad tikrai ne vienas ir ne du tūkstančiai. Ar tiek darbo jėgos (tikėtina, daugiausia nelabai kvalifikuotos, nes turintys nuolatinius gerus darbus negrįžo) gali įnešti kokį teigiamą indėlį į darbo rinką?

– Mūsų tyrimai rodo, kad nelegaliai, nekvalifikuotą darbą dirbančių dalis tarp Lietuvos emigrantų nedidelė (mūsų tyrime tai sudarė vos kelis procentus). Visi kiti susidūrė su krize tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir likusios socialinės grupės (kvalifikuoti profesionalai, elitas ir t.t.). Galiu tik spėti, kad dalis, nuspėdami darbo prastovas, priėmė greitą sprendimą, tad jie siekė išnaudoti susidariusią pauzę grįžimui į tėvynę ir artimųjų lankymui.

Kita vertus, gali būti ir taip, kad dalies sprendimas grįžti buvo suplanuotas anksčiau, nepriklausomai nei nuo jų statuso, nei nuo krizės konteksto. Tačiau pasikeitusi situacija gali priversti sprendimą peržiūrėti, nes tikrovė gerokai pasikeitė.

Tikėtina, kad ilgus metus užsienyje dirbę ir naujoviškos patirties sukaupę žmonės praverstų Lietuvos rinkai. Žinoma, kiekvienas sektorius yra specifinis ir turi savų niuansų, tačiau tokios savybės kaip atsakingumas, produktyvumas, orientacija į tikslą greičiausiai geistinos daugelio darbdavių.

Man, žvelgiant iš politinės sociologijos varpinės, įdomesnis grįžtančių platesnės integracijos klausimas, pavyzdžiui, jų adaptacija ir poveikis pilietinės visuomenės būklei. Galima spėti, kad daliai sprendimų priėmėjų (tiek darbdaviams, tiek valstybės administratoriams) nebus itin patrauklios su anksčiau minėtomis savybėmis greta einančios – iniciatyvumas, atsakomybė, savarankiškumas. Kitaip tariant, visi tie doro piliečio įgūdžiai, kurių seniai stokoja mūsų pilietinė visuomenė, tačiau kurie tuo pat metu nėra itin parankūs savo darbuotojus mėgstantiems išnaudoti darbdaviams ar savus vasalitetus kuriantiems adminfeodalams. Norisi tikėti, kad bus priešingai mąstančių – suinteresuotų aktyvių, atsakingų ir laisvai mąstančių piliečių bendruomenė. Kad ir kaip būtų, tiek darbo rinkos veikėjai (įskaitant ir valstybės institucijas), tiek ir patys grįžusieji bus priversti apsispręsti, į kurią pusę judėti, – bandyti kažką keisti ar tiesiog prisitaikyti.

Dvigubas iššūkis

Regis, Lietuva susiduria su dvigubu iššūkiu: kovoti su COVID-19 padariniais ir gebėjimu integruoti grįžusiuosius.

– Ar valstybė turėtų imtis kažkokios materialios agitacijos, kad dalis jų liktų Lietuvoje?

– Kiekviena valstybė, suinteresuota savo tautos gerove, žinoma, turėtų reaguoti į grįžusius piliečius. Klausimas – kaip? Visi anksčiau minėti aspektai gali būti itin pastebimi savo poveikiu visuomeninio gyvenimo turiniui, tačiau grįžusiųjų aktyvumas ir kritiški klausimai, bent jau rigidiškoms institucijoms, gali tapti erzinantys.

Kita vertus, greičiausiai tai sukels vertinimų bangą ir pačioje visuomenėje, atskleis jos norą, gebėjimus ir pastangas solidarizuotis su grįžtančiais. Pavyzdžiui, kaip mes reaguotume į specialių integracijos mechanizmų kūrimą grįžusiems krizės nustekento verslo ir viešojo sektoriaus akivaizdoje? Ar tai taptų mūsų pasididžiavimo šaltiniu, ar, priešingai, sukeltų oponavimą teigiant: pirmiau pasirūpinkite mumis, o paskui – ir jais?

– O gal, pagal kai kurių jų elgesį, tik padidės nusikalstamumas ir iš tiek metų geidžiamo emigrantų susigrąžinimo bus tik žalos?

– Atsakymas greičiausiai priklausys nuo mūsų lūkesčių. Pirminis įspūdis, kad visuomenė gana stipriai įsiaudrinusi dėl kelių skandalingų epizodų karantino kontekste. Kažin ar galima iš to daryti kokias nuoseklesnes išvadas, kadangi ne tik patys grįžtantys buvo paveikti šoko, bet ir likusi visuomenės dalis nežinojo, kur ir kaip išreikšti susikaupusį nerimą ir neapibrėžtumą pandemijos akivaizdoje. Manding tai išsireiškė perversiškai, tiek pirmųjų elgesiu, tiek antrųjų reakcija. Kita vertus, visuomenėje, kur empatijos atsargos yra nykstančiai mažos, tokie epizodai nėra netikėti.

Regis, Lietuva susiduria su dvigubu iššūkiu: kovoti su COVID-19 padariniais ir gebėjimu integruoti grįžusiuosius. Pirmas įspūdis toks, kad kai kuriais atvejais visuomenės susiskaldymas didesnis, nei buvo galima įsivaizduoti. Stereotipiškas ir skeptiškas požiūris tautiečių tarpusavio atžvilgiu išplitęs apsčiai. Pandemija tapo išbandymu, ir visuomenėje nuvilnijo neįtikėtinos nepasitenkinimo bangos. Gal kiek ir sąmoningai pritemptai, bet norėčiau visa tai nurašyti pandemijos, kaip panikos stimuliavimo faktoriui, o ne visuomenės autentiškiems jausmams. Norisi viltis, kad šalis, išgyvenusi okupacijas, trėmimus ir vietines kvailystes, suras savyje jėgų pakilti virš biologinio determinizmo "mes" prieš "jie" ir pagarbiai įvertinti grįžtančių motyvus, teises ir poveikį tautos potencialui. Nesinorėtų, kad grįžusieji rastų piktus, nusivylusius ir aukos "pranašumais" besidžiaugiančius tautiečius.

Daug reemigrantų ieško vairuotojo darbo

Šių metų pirmąjį ketvirtį į Užimtumo tarnybos (UT) klientų aptarnavimo skyrius dėl darbo paieškos kreipėsi 443 darbo neturintys asmenys, kurie nurodė pastaruoju metu dirbę užsienio valstybėse – tai 1,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Kovą tokių daugiausia buvo Vilniaus (22 proc.), Panevėžio (21 proc.) ir Telšių (18 proc.) apskrityse.

UT duomenimis, aukštesnės kvalifikacijos asmenys įsidarbina gana greitai ir sėkmingai. Žemesnės kvalifikacijos asmenims įsidarbinti yra sudėtingiau, jie tikisi didesnio atlyginimo, kadangi lygina su gautu emigracijoje.

Darbo ieškantys emigrantai, užsiregistravę UT informacinėje sistemoje, dažniausiai darbo paieškoje nurodo, kad juos domina vairuotojo (19 proc. visų besikreipusių emigrantų), pagalbinio darbininko (9 proc.), administratoriaus ar darbų vadovo (atitinkamai po 5 proc.) profesijos. Kas ketvirtas emigrantas nurodo ieškantis darbo transporto ir ryšių srityje.

Tarp karantino laikotarpiu besikreipusių į UT emigrantų 29 proc. norėtų dirbti įrenginių ir mašinų operatoriais, 16 proc. nekvalifikuotais darbininkais, 13 proc. kvalifikuotais darbininkais.

Šaltinis: Užimtumo tarnyba

Gausėjimo tendencija

Statistikos departamento duomenimis, kovą deklaravo į Lietuvą grįžę 2 128 (pernai – 1 564) Lietuvos piliečiai, o išvyko 1 601 (pernai – 1 932). Per sausį ir vasarį mūsų bendrapiliečių emigravo 531 daugiau, nei imigravo, kovą proporcija atvirkštinė: deklaravusiųjų sugrįžimą 527 daugiau, nei išvykusių.

Per pastarąjį dešimtmetį reemigracijos skaičiai išaugo beveik penkiskart: 2010-aisiais grįžo 4 153, o pernai – 20 412 Lietuvos piliečių.

Šaltinis: Statistikos departamentas

„Policijos bendruomenė laukia prezidento parašo ant Seimo priimtų dokumentų dėl administracinės atsakomybės griežtinimo. Mes jau dabar koreguojame savo veiklos algoritmą, kalbant apie reagavimą į galimus izoliavimosi ar hospitalizacijos pažeidimus. Anksčiau mes kalbėdavome, kad telefonu susisiekėme su galimu pažeidėju, bandėme dar kartą išaiškinti apie izoliavimo būtinybę, tai dabar mes su juo susisiekiam, tačiau visais atvejais siunčiame ir policijos ekipažą, kuris, atvykęs į įvykio vietą, reaguoja visu griežtumu“, – teigė generalinis komisaras.

Pasak R. Požėlos, situacijai aštrėjant, gyventojai neturėtų žaisti su mirtimi.

„Turėdamas galimybę noriu paprašyti Lietuvos gyventojų, kad baigtume žaisti su ugnimi ir mirtimi. Policija pažada, kad į visus kabutėse nekaltus pajuokavimus, neatsakingą ir kartais nusikalstamą elgesį bus reaguojama“, – tikino jis.

Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti pinigines baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Priimtas įstatymas numato, kad baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų. 

Apribojo reidus

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad dėl pareigūnų bei piliečių saugumo šiuo metu policija yra apribojusi reidus, kuomet įvairiais alkotesteriais masiškai tikrinami vairuotojai.

„Šiuo metu saugant savo pareigūnus ir saugant mūsų klientus, esame atsisakę masinių reidų, kuomet įvairiais alkotesteriais masiškai tikrinami asmenys. Šiek tiek esame perorientavę savo veiklą, kadangi mūsų patrulių yra dabar daugiau gatvėse, faktiškai kai kuriomis dienomis būna netgi dvigubai daugiau patrulių, nei įprastai buvo prieš karantiną. Todėl mes turime pajėgumų stebėti iš esmės vairavimą, vairuotojus bei jų vairavimo stilių. Taip pat reaguojame į pranešimus apie neblaivius vairuotojus ir, remiantis tokia metodika, bandoma eliminuoti neblaivius vairuotojus iš eismo“, – sakė R. Požėla.

ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, jog policija dėl siaučiančio koronaviruso naudos bekontakčius alkotesterius vairuotojų blaivumui pamatuoti.

„Pareigūnai pasirengę ir kasdien analizuojame situaciją. Yra alkotesteriai bekontakčiai, jie bus naudojami. Bet ir alkotesteriai yra vienkartinio naudojimo priemonė, saugiai galima panaudoti. Bet policija jau informavo, kad daugeliu atvejų, jei situacija blogės, bus naudojami bekontakčiai alkotesteriai nustatyti neblaivius vairuotojus keliuose“, – Vyriausybės valandoje Seime sakė R. Tamašunienė.

Trys policijos darbuotojai užsikrėtę koronavirusu

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad šiuo metu koronavirusu yra užsikrėtę trys policijos darbuotojai. Du iš jų – policijos pareigūnai.

„Kiek man yra žinoma šiuo metu, tai du policijos pareigūnai ir viena policijos darbuotoja, kuri nėra pareigūnė. Tai kalbame apie tris policijos bendruomenės darbuotojus“, – ketvirtadienį teigė R. Požėla.

Jo teigimu, šiuo metu sveikatos apsaugos priemonių policijos pareigūnams pakanka.

„Kalbant apie šiandien dieną ir artimiausią perspektyvą, vienos kelių savaičių, taip, esame aprūpinti, apsirūpinę, disponuojame 9 rūšių apsaugos priemonėmis, kelių rūšių respiratorių tipais, vienkartinėmis pirštinėmis, apsauginiais kostiumais, akiniais.

Tačiau žiūrime į perspektyvą, grėsmes, jei karantininis laikmetis po savaitės, dviejų nesibaigs, todėl darome naujus kontraktus ir planuojame naujus įsigijimus. Šiai dienai situaciją vertinu kaip pakankamai gerą“, – sakė policijos generalinis komisaras.

Palyginti su 2018-aisiais, pernai nepilnamečių padarytų nusižengimų ir nusikalstamumo skaičius smarkiai išaugo.

Šiurpinanti statistika pristatyta Vaiko gerovės komisijos posėdyje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Editos Kučinskienės, mieste sumažėjo vagysčių skaičius, tačiau daugėjo išaiškintų alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio skausmo sukėlimo, svetimo turto sugadinimo, narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, viešosios tvarkos, Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat dingusių be žinios nepilnamečių.

Tai specialistams, pedagogams, kitiems atsakingiems asmenims kelia nerimą.

Akcentuojama, kad nusikalsti linkę ne tik rizikos šeimose ar globos namuose gyvenantys vaikai.

"Vaikai bėga iš namų ir veikiausiai tai – pagalbos šauksmas. Kalbant apie amžių, dažniausiai nusikaltimus daro progimnazijų auklėtiniai, maždaug 12–13 metų paaugliai. Dažnai klausiama, ar tai – vaikai iš socialinės rizikos šeimų, globos namų? Labai maža dalis, tik 25 proc. tokių vaikų patenka į nepilnamečių nusikalstamumo statistiką. Todėl jų tikrai negalima dėti ant vieno kurpaliaus. Bet kurie vaikai gali būti siejami su nusikalstama veika", – aiškino E.Kučinskienė.

Ievos Atės nuotr.

Itin liūdna veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, statistika.

Remiantis Klaipėdos vaikų ligoninės pateiktais pastarųjų trejų metų duomenimis, į medikus dažniausiai kreipiasi patys tėvai, bandydami sužinoti, ką vartojo jų atžalos.

Neretai vaikai priešinasi, todėl įsikišti tenka pareigūnams, o kartais šie net atsiduria Intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuje.

Vis dėlto specialistai tai vadina paauglių pagalbos šauksmu – esą nė vienas be priežasties savęs nežaloja.

"Jeigu jis nesugeba pasakyti arba tėvai, artimieji negirdi, išgyvena krizę, jaunas žmogus bando ieškoti pagalbos demonstruodamas netinkamą elgesį", – tvirtino E.Kučinskienė.

Tokiais atvejais būtina pagalba vaikams ir jų tėvams.

Pasak koordinatorės, švietimo įstaigose dirba didelė komanda specialistų: mokytojų padėjėjų, socialinių pedagogų, psichologų ir specialiųjų pedagogų, kurie turėtų reaguoti į krizines situacijas ir padėti.

Posėdžio metu psichologai, įvairių centrų ir tarnybų atstovai papasakojo apie Klaipėdoje ir Lietuvoje teikiamą pagalbą priklausomybių turintiems vaikams bei jų šeimoms, atsakė į rūpimus klausimus, plačiau aptarė suicidinį elgesį, savęs žalojimą, elgesio ir emocijų sutrikimus, kaip tai spręsti, atsakė į susirinkusiesiems rūpimus klausimus.

Pabrėžiama, kad priverstinis gydymas mūsų šalyje negali būti taikomas, todėl galimybės padėti išties labai ribotos, ypač jeigu pats vaikas atsisako specialistų pagalbos.

Policijos duomenimis, pernai Klaipėdos apskrityje užregistruoti 68 nepilnamečių įvykdyti nusikaltimai.

Šiemet sausį–balandį apskrityje jau užregistruota 17 atvejų, kai nusikaltimus įvykdė nepilnamečiai.

Klaipėdos mieste situacija taip pat neblizga.

2018-aisiais Klaipėdoje sausį–balandį nusikalto 15 vaikų ir paauglių, o šiemet per tą patį laikotarpį – 9.

Pasak Klaipėdos policijos atstovų, dažniausiai jaunimas baudžiamas dėl viešosios tvarkos pažeidimų, mosavimo kumščiais viešose vietose, kitų asmenų sveikatos sutrikdymo.

Paaugliai taip pat bausti ir dėl smulkesnių nusižengimų.

Uostamiesčio policijos pareigūnai ne kartą vyko sulaikyti parduotuvėse vagiliaujančių vaikų ir paauglių.

Jaunesni vaikai dažniausiai užklumpami vagiant smulkesnes prekes, šokoladą, saldumynus.

Užregistruota ir atvejų kai paaugliai sučiupti bandantys nugvelbti alkoholinių gėrimų.

Nepilnamečių bėgimas iš namų, rūkymas ir alkoholio vartojimas viešose vietose taip pat itin opi problema uostamiestyje.

Šiemet Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio pareigūnai užregistravo per 40 atvejų, kai viešose vietose ir įstaigų teritorijoje sulaikyti rūkantys nepilnamečiai.

"Jiems taikytos 43 administracinio poveikio priemonės dėl rūkymo. Paaugliai dažniausiai ginasi įtikinėdami, jog cigaretes rūko pirmą kartą. Kiti teigia, jog tokia mada, ir tėvai apie tai žino", – pasakojo S.Valiulis.

Apie kiekvieną atvejį pareigūnai praneša nusižengusių paauglių tėvams.

Visgi, kaip teigia S.Valiulis, kai kurie jų  nesureikšmina, jog jų nepilnametės atžalos paslapčia traukia dūmą.

"Vieni tėvai sureaguoja ir imasi priemonių, kiti linkę pažiūrėti pro pirštus. Kartais paaugliai užklumpami rūkantys elektronines cigaretes, kurios kainuoja brangiai. Gali būti, jog kai kurie tam taupo tėvų duotus pinigus, kurie skirti priešpiečiams. Kad jaunoji karta būtų sveikesnė, tėvai turėtų skirti daugiau dėmesio vaikų švietimui, bendrauti su jais", – pastebėjo S.Valiulis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai pasirašė susitarimą dėl projektų "Būk pilietiškas, būk saugus", "Saugi Klaipėda", "Saugus eismas – saugus tu", "Saugus kaimynas – saugus aš", "Tu esi svarbus" įgyvendinimo.

Dalis jų bus realizuoti dar šiemet, o kiti – iki 2021-ųjų.

Projektais siekiama mažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas, gerinti policijos, savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų kompetencijas kovoje su smurtu.

Daug dėmesio planuojama skirti ir moksleivių švietimui bei smurto, alkoholio, narkotikų vartojimo prevencijai.

Numatyta imtis priemonių, padėsiančių ugdyti nepilnamečių teisinę savimonę, saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius, savarankiškumą,  skatinti fizinį aktyvumą, atitraukiant nuo socialiai žalingos veiklos.

Taip pat tikimasi, jog iki 2021-ųjų saugia kaimynyste galės džiaugtis dar daugiau klaipėdiečių.

Vienoje sutarčių numatyta užtikrinti ir didinti saugumą mieste, aktyviai įtraukti gyventojus į bendradarbiavimą atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas.

Iki šių metų pabaigos bus aktyviai skatinamas ir eismo dalyvių sąmoningumas, vykdomas teisinis švietimas, tokiu būdu bandant mažinti eismo įvykių skaičių Klaipėdoje.

Aktyviai vykdant teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją viešose vietose, paplūdimiuose bei policijos automobiliams sunkiai pasiekiamose teritorijose, nutarta pirkti du pareigūnų darbui pritaikytus riedžius.