E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką.

„Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jo žodžiais, tai nepriimtinas elgesys. D. Peskovas tvirtino, kad Vakarų kaltinimai „niekada nepagrįsti tinkamais įrodymais“.

Vakarai jau seniai kaltina Rusiją vykdant dezinformacijos kampanijas ir bandant sėti nesantaiką, ypač internetinėje erdvėje.

Pastaraisiais mėnesiais Paryžius taip pat kaltino Rusiją, kad ji bando manipuliuoti viešąja nuomone dėl karo Ukrainoje, užtvindydama socialinius tinklus ir Kremliui palankią žiniasklaidą naratyvais, kuriais bando pateisinti savo puolimą.

„Net neabejoju, taip pat ir informacinėje erdvėje“, – sakė jis, paklaustas, ar Rusija taikysis į liepos 26 dieną prasidėsiančias žaidynes. – Ji kasdien puoselėja mintį, kad mes negalime daryti to ar ano, kad yra rizika.“

Praėjusį mėnesį įvykdytas išpuolis Rusijos Pamaskvės „Crocus City Hall“ koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, sukėlė nuogąstavimų ir dėl Paryžiaus olimpinių žaidynių.

„Šiandien nėra jokios konkrečios su terorizmu susijusios grėsmės olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms“, – televizijos kanalui „France 2“ nurodė ministrė.

A. Oudea-Castera pridūrė, kad žaidynių atidarymo ceremonija prie Senos upės išlieka pagrindiniu planu, tačiau užsiminė, kad Prancūzija ruošia ir atsarginį planą.

Planuojama, kad atidarymo ceremonijos metu sportininkų delegacijos ne žygiuos, o plauks Sena valčių flotile, ir ją stebės iki 500 tūkst. žiūrovų, įskaitant tuos, kurie ją galės išvysti iš arčiausiai esančių pastatų.

„Nekalbame apie planą B ne todėl, kad jo nėra“, – nurodė ministrė.

Visos šalys nurodė, kad planuoja prisijungti prie valčių flotilės, įskaitant tas, kurios imasi papildomų saugumo priemonių, įskaitant JAV ir Izraelį.

Olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja tūkstančiai sportininkų ir žiūrovų ir yra transliuojamos tiesiogiai, praeityje ne kartą buvo tapusios išpuolių taikiniu, įskaitant 1972-ųjų Miuncheno ir 1996-ųjų Atlantos žaidynes.

Šiandien nėra jokios konkrečios su terorizmu susijusios grėsmės olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms.

Kiek anksčiau Paryžiaus olimpiados organizatoriai atmetė galimybę perkelti atidarymo ceremoniją iš Senos upės, tačiau užsiminė, kad ji galėtų būti mažesnio masto, pavyzdžiui, laivais plauktų ne sportininkai, o tik atlikėjai.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, prieš žaidynes saugumo pajėgos patikrins iki milijono žmonių, įskaitant arti pagrindinių olimpinių objektų gyvenančius asmenis.

Po praėjusį mėnesį Rusijos Pamaskvėje įvykdyto išpuolio Prancūzijos vyriausybė šalyje įvedė aukščiausią pavojaus lygį. Priėmus šį sprendimą, saugumo pajėgos ėmė aktyviau saugoti galimus taikinius, pavyzdžiui, vyriausybinius pastatus, transporto infrastruktūrą ar mokyklas.

A. Oudea-Castera nurodė, kad atidarymo ceremonijos repeticijos prie upės vyks gegužės 27-ąją ir birželio 17-ąją.

Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės vyks nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos. 

2001 metais gimęs vyras penktadienį stojo prieš Prancūzijos sostinės teismą dėl pirmadienio vakarą traukinyje įvykdytos vagystės.

Krepšys priklausė Paryžiaus savivaldybės inžinieriui, kuris jį įsidėjo į bagažo skyrių virš savo sėdynės.

Nusikaltimas sukėlė susirūpinimą, kai policijos šaltinis nurodė, kad krepšyje buvo kompiuteris ir du USB raktai su Paryžiaus olimpinių žaidynių saugumo planais.

Tačiau vėliau Paryžiaus prokuratūra pareiškė, kad USB rakte „buvo tik užrašai apie kelių transportą Paryžiuje olimpinių žaidynių metu, o ne slapta saugumo informacija“.

Teisminis šaltinis teigė, kad įtariamasis policijai jau buvo žinomas dėl vagysčių viešajame transporte, ypač sausio pradžioje.

Atsakovas buvo teisiamas ne tik už vagystę, bet ir už tai, kad atsisakė perduoti savo telefono kodą valdžios institucijoms.

Paryžiaus savivaldybės pranešime teigiama, kad bus tiriama, ar miesto darbuotojas, keliaudamas viešuoju transportu su USB raktu, nepažeidė vidaus saugumo taisyklių.

Tikimasi, kad nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos vyksiančių olimpinių žaidynių metu kasdien budės apie 35 tūkst. apsaugos darbuotojų, įskaitant apie du tūkstančius sostinės municipalinės policijos pareigūnų.

Policija ne tik valdys minias ir užkirs kelią gatvės nusikaltimams, bet ir budriai stebės galimus teroro sąmokslus, pastarąjį dešimtmetį Prancūzijai ne kartą tapus islamo ekstremistų taikiniu.

Paralimpinės žaidynės vyks nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8 dienos.

Šimtai knygų pardavėjų ir bukinistų, įsikūrusių pakrantėje, turėjo laikinai išsikelti prieš liepos 26 dieną vyksiančią olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją Senos upėje.

Paryžiaus bukinistų asociacijos prezidentas palygino iškeldinimą su danties traukimu, o praėjusį mėnesį organizacija paskelbė, kad pradės teisines pastangas sustabdyti šį procesą.

E. Macronas „paprašė vidaus reikalų ministro ir Paryžiaus prefektūros, kad visos knygų pardavėjų vietos būtų išsaugotos ir nė vienas iš jų nebūtų priverstas persikelti“, sakoma prezidento kanceliarijos pareiškime.

Sprendimas buvo priimtas po to, kai su knygų kioskelių savininkais, kurie per maždaug 150 metų jau yra tapę Paryžiaus miesto simboliu, „nepavyko rasti konsensuso ir visiems tinkančio sprendimo“.

Knygų pardavėjai, kuriems sunkiai sekasi atsigauti po uždarymo per COVID-19 pandemiją ir apskritai sumažėjus vietinių susidomėjimui knygomis, tikisi, kad pavyks pasipelnyti iš maždaug 16 mln. turistų, atvyksiančių į žaidynes.

Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje daugiau nei 100 laivų plauks 6 km atstumą Senos upe. Pirmą kartą atidarymo ceremonija vyks ne pagrindiniame stadione.

Miesto policija, kurią prižiūri vyriausybės paskirtas prefektas, nurodė laikinai iškeldinti apie 600 iš 900 knygų kioskelių dėl saugumo sumetimų, baiminantis, kad juose gali būti paslėpti sprogstamieji užtaisai.

Sportininkų, svarbių asmenų ir žiūrovų saugumo užtikrinimas per po atviru dangumi vyksiančią ceremoniją tapo didžiuliu iššūkiu.

Iš pradžių tikėtasi, kad perkėlus knygų kioskelius, atsiras daugiau vietos žiūrovams Senos pakrantėje, kur atidarymo ceremoniją ketina stebėti apie 300 tūkst. bilietus įsigijusių sporto aistruolių.

Laida prasidės nuo vedėjo Andriaus Žiurausko priminimo žiūrovams, jog šią vasarą Daną, Viktoriją bei kitus mūsų šalies sportininkus išvysime svarbiausiame vasaros sporto renginyje – Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. O tuo, kad svarbiausi lietuvių ir užsienio sportininkų startai kiekvienam būtų pasiekiami, pasirūpins oficiali Paryžiaus olimpinių žaidynių transliuotoja – TV3 žiniasklaidos grupė.

Danas olimpinėse žaidynėse dalyvaus jau trečią kartą, o štai Viktorija kelialapį iškovojo pirmąkart. Nenuostabu, kad ir džiaugsmas pasiekus tokį laimėjimą buvo sunkiai aprėpiamas.

„Mes visi taip džiaugėmės, kad iškovojau kelialapį, jog ant tiltelio užlipę kolegos sutraiškė man valtį… Tiesa, ją per naktį sutaisė ir kitą dieną dar startavau finale“, – apie nepamirštamą akimirką su šypsena pasakos irkluotoja.

Vis dėlto kitaip nei įprastai, šį šeštadienį fizinės sportininkų ištvermės neprireiks. Vietoje to jie pasitelks išmonę ir humorą, o atsakyti į suktus žaidimo klausimus padės kapitonai. Viktorija žais su Vytautu Mikaičiu, o Danas – su Mantu Katleriu.

Pastaroji komanda jau netrukus išsiaiškins, kad yra iš to paties miesto – Panevėžio. Mantas juokaus, kad jie atstovaus tikrąją Aukštaitijos sostinę, o štai Danas pridės, kad pergalė jam labai svarbi ir šiame žaidime. „Labai noriu įrodyti, kad Panevėžys gali laimėti“, – sakys jis.

Klausimai bus skirti kaip tik olimpiečiams – bene kiekvienas jų siesis su sportu! Komandos į tai žvelgs pozityviai. „Labai džiaugiuosi, kad komandoje turiu tokį sporto gerbėją – man dėl to labai lengva. Jei kažkas sporte dalyvauja, kažkas turi tuo ir domėtis“, – šypsosis D. Rapšys, negailėdamas pagyrų M. Katleriui.

Savo ruožtu Mantas pripažins esantis didelis olimpinių žaidynių fanas, niekuomet nepraleidžiantis ir atidarymo ceremonijų. Anot komandos kapitono, jei tik galėtų, jis olimpinėse žaidynėse tikrai neštų vėliavą. Mantas laidoje tvirtins, kad niekas už tai nereikalautų jokio atlygio – visi tą daro dėl garbės.

Deja, tokie jo samprotavimai A. Žiurausko neįtikins – vedėjas nepraleis progos kolegos patraukti per dantį… O kokio priekaišto Mantas sulauks, sužinosite šį šeštadienį.

Labai noriu įrodyti, kad Panevėžys gali laimėti.

Kaip įprasta žaidime, tiek Viktorija ir Vytautas, tiek Mantas ir Danas turės sau už nugaros sėdinčias palaikymo komandas. Vis dėlto dar niekuomet žaidime nebuvo taip, kad palaikyti ateitų ir…dalyvių antrosios pusės! O štai už savo mylimojo pergales visuomet „serganti“ Dano mylimoji Jurinta Urbonaitė nepraleis progos apsilankyti ir „galvOK“.

Ji apie savo mylimąjį išduos ir kitų įdomių faktų. Jurinta prabils ne tik apie pažintį su Danu, įvykusią baseine, bet ir atskleis, kad jis gana neblogai nusimano apie stilių. Pasirodo, kad Danas savo mylimajai neretai pataria aprangos klausimais.

Danas tą patvirtins. „Kadangi aš visą laiką būnu nuogas, labai daug suprantu apie stilių“, – juokaus plaukikas pridėdamas, kad dar vienas aksesuaras, kurį jis naudoja tiek namuose, tiek baseine, kad nesusigadintų šukuosena, yra kepurytė.

Sulaukę tokių svečių, progos pasiklausinėti apie jiems rūpimus dalykus nepraleis ir kapitonai bei vedėjas. Visi domėsis, ar sportininkai stengiasi sukliudyti savo varžovams?

Anot Viktorijos, sugluminti varžovus įmanoma tik prieš startą: „Pavyzdžiui, gali vaidinti, kad tau viskas labai gerai, kad laimėsi. Tai labiau psichologinis žaidimas. O kai pradedi irkluoti, jau nieko nebepadarysi.“

Ypatingais priešininkais šį vakarą pasijus ir abu laidos kapitonai. Mantas tikins ne tik įlindęs į Vytauto galvą, bet dar ir pasiklojęs ten patalynę, o štai Vytautas Mantui atšaus, kad jis šiame žaidime primena piktadarį Voldemortą iš filmų apie Harį Poterį.

Žaidimas „galvOK“ – šeštadieniais, 19.30 val., per TV3.

Tradicinis olimpinių žaidynių delegacijų atidarymo paradas vyks liepos 26 dieną, kai sportininkai laivais plauks Senos upe. Tai bus pirmas kartas, kai ceremonija vyks ne pagrindiniame lengvosios atletikos stadione.

Po kelis mėnesius trukusių spekuliacijų, kokio dydžio miniai bus leista stebėti ceremoniją, antradienį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) televizijos kanalui „France 2“ sakė, kad dalyvaus apie 300 tūkst. bilietus turinčių žiūrovų.

Anksčiau, 2022-ųjų spalį kalbėdamas Senate, jis užsiminė apie 600 tūkst., o kiti vyriausybės nariai ir organizatoriai – apie 400–500 tūkst. žmonių.

„Žinau, kad turime geriausias saugumo pajėgas pasaulyje ir kad mums pavyks įrodyti, jog ne tik galime laimėti medalius (olimpinėse žaidynėse), bet ir be jokių problemų priimti visą pasaulį“, – televizijos kanalui sakė G. Darmaninas.

Teroro pavojus yra labai didelis.

Kai kurie aukšto rango saugumo pajėgų pareigūnai priešinasi idėjai surengti ceremoniją ne stadione, nes sunku suvaldyti tokią didelę minią ir kyla teroro išpuolių pavojus.

Valdžios institucijoms taip pat sunkiai sekasi įtikinti prie upės įsikūrusius knygų pardavėjus laikinai perkelti savo prekystalius ir užleisti vietą žiūrovams.

Organizatoriai siekė, kad į žaidynes susirinktų kuo daugiau žmonių ir jos būtų prieinamos kuo didesniam prancūzų sirgalių skaičiui.

G. Darmanino teigimu, 100 tūkst. bilietų buvo parduota į geriausius ceremonijos stebėjimo taškus žemutiniame upės krante, o dar 200 tūkst. žmonių galės nemokamai patekti į viršutinę Senos kranto dalį.

Jis pridūrė, kad į bendrą 300 tūkst. žiūrovų skaičių neįtraukti su vaizdu į garsiąją upės panoramą gyvenantys arba apartamentus ten besinuomosiantys žmonės.

Po to, kai įtariamas islamistas Prancūzijos šiaurėje įsiveržė į mokyklą ir peiliu subadė mokytoją, šalyje nuo spalio iki sausio 15 dienos buvo paskelbta aukščiausio lygio parengtis dėl teroro išpuolių.

„Teroro pavojus yra labai didelis“, – trečiadienį sakė G. Darmaninas.

„Galimybė yra viena žinomų pagrindinių – olimpinėse žaidynėse atstovauti Lietuvai, kelti vėliavą tarp stipriausių šalių, nes, kaip žinia, atvažiuoja stipriausių šalių atletai, visi mes būnam pasiruošę stipriausiai, kiek galim. Mes žinom, kad ten turėtume būt, būtume tarp favoritų, būtų didžiulė šventė ne tik mums, bet visiems, visai čiuožimo asociacijai, visai Lietuvai, nes mūsų žiemos atletų nėra tikrai daug“, – LRT radijui antradienį sakė S. Ambrulevičius.

Jo teigimu, pilietybė sudarytų galimybę „būti to dalimi, galėtume atnešti kažkiek to džiaugsmo mūsų Lietuvos sportui, kurio tikrai reikia“.

S. Ambrulevičius teigė, kad jis ir jo čiuožimo partnerė nesitikėjo tokio Lietuvos žmonių palaikymo ir iniciatyvų, kad A. Reed gautų šalies pilietybę.

Galimybė yra viena žinomų pagrindinių – olimpinėse žaidynėse atstovauti Lietuvai, kelti vėliavą tarp stipriausių šalių (...)

 

„Mes iš tiesų nesitikėjom tokių atsiliepimų ir tokių veiksmų. Tai buvo kažkoks siurprizas ir net nežinom kol kas kaip reaguot“, – sakė čiuožėjas.

Ledo čiuožėjo teigimu, į Lietuvą pora atvyko turėdama tikslą kuo geriau pasirodyti čempionate.

„Man tiesiog džiugu, kad toks palaikymas yra, tai yra didžiulis laimėjimas, kaip minėjau. Toks atsiliepimas ne tik iš Seimo narių, bet iš visų lietuvių buvo tiek pat saldus ir tiek pat džiaugsmingas, kiek medalis ir tas lipimas ant pjedestalo“, – kalbėjo sportininkas.

Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė pirmadienį parengė kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šokėjai ant ledo amerikietei A. Reed. Kreipimesi siūloma Lietuvos pilietybę sportininkei suteikti už nuopelnus išimties tvarka.

„Tikime, kad tokie pasiekimai kaip bronzos medalio iškovojimas tarptautiniame konkurse po 18 metų pertraukos gali būti laikomas prisidėjimu prie Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnio reikšmę“, – teigiama kreipimesi.

S. Ambrulevičius teigė apie tokią iniciatyvą sužinojęs pirmadienio vakarą, pranešęs partnerei. Kokių žingsnių ji ketina imtis dėl tokių iniciatyvų sako kol kas nežinantis, A. Reed antradienio rytą jau buvo oro uoste.

„Vakar vėlai vakare tik sužinojom, kad taip vyksta. Kai pranešiau, papasakojau, sako, suprasiu po kelių dienų koks tai didžiulis įvykis. Nežinau, nekalbėjau, neseniai gavosi jai atvažiuot iki oro uosto, pasiskambinsim, „suvirškinsim“ kartu“, – teigė sportininkas.

Negavus šalies pilietybės, anot S. Ambrulevičiaus, pora ir toliau sportuos, atstovaus šaliai.

Prezidentūra pirmadienį BNS informavo, kad prašymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo A. Reed būtų vertinamas jį gavus.

G. Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Tuomet teigta, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka dailiojo čiuožimo atstovei nesuteikta neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

Vaizdo įraše, kuriame prezidentas apsirengęs marškinėliais, užsimetęs bokso pirštines ant peties su fone matomu bokso maišu, E. Macronas savo tautiečius paragino kasdien sportuoti bent po pusvalandį.

Sportas naudingas „sveikatai ir daugeliui kitų dalykų, be to, tai būdas padaryti olimpines žaidynes mūsų kasdienybės dalimi“, sakė 46 metų E. Macronas.

Likus 200 dienų iki žaidynių pradžios liepos 26-ąją E. Macronas teigė, kad jo vyriausybė šiemet skatina sportą „kaip didelį nacionalinį tikslą“, be kita ko, stiprindama kūno kultūros mokymą mokyklose.

Prezidentas sakė besitikintis, kad Prancūzija žaidynėse laimės daug medalių ir kad vis daugiau mėgėjų pradės sportuoti.

E. Macronas kartais viešumoje užsideda bokso pirštines ir buvo pastebėtas besisparinguojantis su profesionaliais treneriais arba su savo asmens sargybiniais.

Praėjusiais metais specializuotas „YouTube“ kanalas „Boxe Attitude“, analizuodamas prancūzų lyderio įgūdžius, pastebėjo, kad jis „turi gerą, greitą ir energingą smūgį“, „gerus refleksus“ ir „neišduoda smūgio krypties“.

Nepaisant „tam tikro sąstingio“, jis akivaizdžiai reguliariai treniruojasi, teigė „Boxe Attitude“.

E. Macrono kanceliarijos pareigūnai sakė, kad vyriausybė jau pasiekė 2017 metais užsibrėžtą tikslą, kad dar 3 mln. žmonių reguliariai sportuotų, ir dabar siekia, kad iki 2027-ųjų jų būtų dar 3 mln. daugiau.

Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės vyks iki rugpjūčio 11 dienos, o paralimpinės – nuo rugpjūčio 28-osios iki rugsėjo 8-osios.

„Tai labai nuviliantis sprendimas ir aš vis dar tikiuosi, kad jis gali būti pakeistas, pataisytas, – žurnalistams Taline pirmadienį sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nasėda. – Mes matome reakcijas iš įvairių federacijų – pavyzdžiui, lengvaatlečių, ir manau, kad olimpiniai principai neturi nieko bendra su teroru, žudymu ir naikinimu. Tad tokie sprendimai, priimti kritiniu karo Ukrainoje metu, yra demotyvuojantys.“

„Mes irgi turime išlikti vieningi, ir tai galioja ne tik mums, bet ir olimpiniam komitetui bei olimpiniam judėjimui“, – pridūrė jis.

Vėliau, klausiamas, ar Lietuvos sportininkai turėtų dalyvauti olimpiadoje, jeigu sprendimas nebus pakeistas, G. Nausėda ragino kol kas nenuleisti rankų ir siekti, kad sprendimas būtų pakeistas.

„Nenuleiskime rankų, nes aš įsitikinęs, kad iš moralinės pusės žiūrint, nukentėti turi sportininkai tų valstybių, kurios yra agresorės, – žurnalistams sakė G. Nausėda. – Mes dabar viską suformuluojame aukštyn kojomis, tai yra, šalys, kurios palaiko Ukrainą ir jos laisvės kovą, turi pasiaukoti, o šalys, kurios lyg niekur nieko sprogdina namus, žudo vaikus – jų sportininkai nieko nematydami toliau dalyvauja olimpinėse žaidynėse.“

„Tai yra absoliučiai nesuvokiama olimpinių žaidynių principų atžvilgiu ir dėl to aš manau, kad čia taškas dar nepadėtas ir mes turime kovoti, kad taškas nebūtų padėtas šitoje vietoje“, – pridūrė jis.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Pasak TOK, šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.

Palyginimui, į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.

Estijos vadovas Alaras Karis taip pat teigė, kad jam šis TOK sprendimas yra nepriimtinas tiek kaip piliečiui, tiek kaip sportą mėgstančiam žmogui.

„Šiuo momentu kalbame apie maždaug dešimt sportininkų ir jie nekovos po Rusijos vėliava. Tad pažiūrėkime, kaip ši procedūra vyks, nes yra subkomitetai, kurie nesidžiaugia šiuo sprendimu, todėl palaukime“, – sakė jis, pridurdamas, kad sportininkai daug metų ruošėsi šiai galimybei.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad šis sprendimas pamina kertinius olimpinio judėjimo principus ir taip pat teigė, jog prisidės prie pastangų sprendimą pakeisti.

„Tikiu, kad dar turime laiko dirbti drauge, paveikti dalį Olimpinio komiteto priimtų sprendimų. Jei rasime daugiau draugų ir bendraminčių, vis dar egzistuoja pokyčio galimybė“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Jis svarstė, kad reikėtų peržiūrėti, ar dalis jų nėra susiję su Europos Sąjungoje sankcionuotomis bendrovėmis ir kitais juridiniais vienetais.

„Mano nuomone, jeigu niekas nepasikeis, būtų sudėtinga matyti Ukrainos ar Latvijos atletus besivaržančius. Tačiau tai, žinoma, sprendimas, kurį turės priimti vyriausybės ir sporto bendruomenės kiekvienoje šalyje, ir, žinoma, koordinuoti ir pergalvoti juos su bendramintėmis šalimis: Ukraina, Baltijos šalimis ir kitomis Europos valstybėmis, kurios nėra patenkintos tokiu sprendimu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

Be kita ko, nebus leidžiama dalyvauti sportininkų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasą, komandoms.

Taip pat nebus įtraukti „sportininkai, kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkai, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis“.

Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma šių Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.