Sekmadienio naktį nedaug pasnigo rytiniuose šalies rajonuose, bet, nepaisant iškritusio šviežio sniego, sekmadienį ir toliau žengs pavasaris, LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Pasak jos, vakarinėje šalies pusėje vyraus nepastoviai debesuoti, su saulėtais tarpsniais, be kritulių orai, o įdienojus temperatūra daug kur kils iki 7-9 laipsnių šilumos. Virš rytinių rajonų telksis gana tankūs debesys su nedideliais krituliais – šlapdriba ir lietumi. Čia temperatūra bus žemesnė – apie 4-6 laipsnius šilumos. Panaši temperatūra numatoma ir pajūryje. Pirmoje dienos pusėje pūs pietvakarių, vakarų, o antroje dienos pusėje – jau šiaurės vakarų vidutinio stiprumo vėjas.

Pirmadienį, kovo 1-ąją, kritulių nenumatoma, naktį debesys prasisklaidys, tačiau vėjui nurimus po vidurnakčio pradės formuotis rūkas, pašalus balutes padengs plikledis. Žemiausia nakties temperatūra kris iki 1-4 laipsnių šalčio. Dieną vakariniuose, šiauriniuose rajonuose saulė vėl kaitaliosis su debesimis, oras šiuose regionuose šils iki 8-11 laipsnių šilumos, o pietrytiniuose rajonuose, kurie lėtai vaduosis iš rūkų ir žemų debesų skraistės, bus tik apie 5-6 laipsnius šilumos.

Panašūs pavasariški orai tęsis iki savaitės vidurio, o antroje savaitės pusėje jau gali įsiveržti šaltas oras, gal net neilgam sugrįš ir žiema, sakė sinoptikė.

„Po ilgesnės pertraukos – labai šalta naktis ir rytas. Žemiausia oro temperatūra fiksuota Ukmergėje. Ryto valandomis pasiekta net -28,4 laipsnio. Šalta buvo ir Utenoje -23,9 laipsnio. Didžiausi šalčiai telkėsi šiaurės rytiniuose rajonuose. Visos kitos vietovės, kuriose fiksuota  mažiau nei -20 laipsnių pažymėtos melsva spalva. Švelniausias šaltis buvo Telšiuose, Lazdijuose ir Klaipėdoje“, – orus Lietuvoje apžvelgė meteorologai.

Specialistai informavo ir apie žemiausią temperatūrą, kuri buvo užfiksuota šią žiemą. „Beje, šią žiemą iki šiandienos žemiausia oro temperatūra buvo fiksuota sausio 17 d. Joniškyje -28,6 laipsnio“, – rašė meteorologai.

Feisbuko nuotr.

Pasak sinoptikų, sekmadienį išsilaikys ramūs, be gausių kritulių, tačiau šalti orai. Nakties valandomis temperatūra svyruos tarp 14–20 laipsnių šalčio, vietomis gali atšalti ir stipriau. Dienos metu Vilniuje šaltis atlėgs iki 10, Kaune iki 9 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus apie 8, Klaipėdoje apie 5 laipsnius šalčio.

Anot sinoptikų, šiuo metu susikaupęs sniego dangos storis nėra rekordiškas nei vienoje meteorologijos stotyje: Varėnoje – 35 cm, Vilniuje – 34 cm, Laukuvoje – 23 cm, Nidoje ir Klaipėdoje – po 5 cm.

Tuo tarpu storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 metais Laukuvoje.

Meteorologų teigimu, šiais metais sausio antroje pusėje susidariusi sniego danga, nors ir neatrodytų, tačiau nebuvo rekordinė.

Vertinant maksimalų sniego dangos pokytį per vieną, dvi ir tris dienas dienas tik Ukmergėje ir Vilniuje nustatyti šių meteorologijos stočių rekordai.

P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

Šiose stotyse per dvi dienas sniego dangos prieaugis siekia 23 ir 24 cm atitinkamai, kai pirmadienį ryte Ukmergėje fiksuotas 2 cm, o Vilniuje 7 cm sniego storis, o jau trečiadienio ryte – atitinkamai 25 ir 31 cm.

Prieš tai rekordas Ukmergėje fiksuotas 1961 metais (21 cm per dvi dienas), o Vilniuje 1980, 1999 ir 2009 metais (23 cm per dvi dienas). Taip pat šiais metais pakartoti atskirų stočių rekordai: Vilniuje per tris dienas sniego storis paaugo 26 cm, prieš tai paskutinį kartą buvo 1999 metais, ir Raseiniuose 15 cm per dieną, prieš tai buvo 2009 metais.

Anot meteorologų, Lietuvos klimatinės sąlygos lemia, kad vidutinis maksimalus sniego dangos storis Lietuvoje yra apie 16–35 cm, didžiausias jis Žemaičių aukštumoje ir šalies rytuose (25–35 cm), mažiausias − pietvakarinėje šalies dalyje, pajūryje ir pavėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose (16–20 cm).

Dėl supustymų, kuriuos suformuoja vėjas bei aplinkos faktoriai, tokie kaip reljefas, medžiai, pastatai, sulaikantys pustomą sniegą, sniego dangos storis nebūna tolygus. Pusnyse sniego dangos storis būna gerokai didesnis nei aplinkinėse atvirose teritorijose ar išmatuotas meteorologijos stotyse. Pažymima, kad todėl sniego dangos storiu reikėtų laikyti ne pusnyse išmatuotą sniegą, o tą, kuris susidaro iškritus atviroje teritorijoje. 

P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

Storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 metais Laukuvoje. Nuo 1961 metų iki dabar storiausia sniego danga buvo registruota Nidoje, 1980 metų kovo 14 dieną buvo išmatuota 82 cm sniego.

Pastaraisiais dešimtmečiais meteorologai išskiria 2010–2011 metų žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią. 2011 metų sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo net 68 cm storio.

Gausiu sniegu ir stora sniego danga pasižymėjo ir 1995–1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė net 72 cm.

Sinoptikai taip pat atkreipia dėmesį, kad maksimalus sniego dangos storis ne visuomet atspindi paties sniego ar snygio ekstremalumą.

Jeigu sninga palengva ir sniego dangos storis, nors ir didelis, bet auga iš lėto, šiek tiek padidėjusios sniego pusnys nestebina. Tačiau jei per vieną ar kelias dienas iškrinta ypač daug sniego, tai gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti žalos.

Didelę žalą žiemą padaro šlapio sniego apdraba − sniego sluoksnis ant įvairių paviršių, medžių, stogų. Storo sniego sluoksnio neatlaiko stogai, medžiai. Jie virsdami nutraukia elektros tiekimo oro linijas, užgriuvę ant kelių medžiai blokuoja blokuoja eismą ir kt.

Nors šiais metais sniego storis nebuvo rekordinis, tačiau dėl šlapio sniego apdrabos buvo padaryta daug žalos: kentėjo pietiniai ir rytiniai rajonai, o 2007 metais du kartus, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, nuostolių sniegas pridarė Žemaitijai. 

Ir čia kyla klausimas net dėl paties spėjimo.

Štai etnologas dr. Libertas Klimka sako: „Savo oloje prabunda barsukas. Miegalius iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti, tada smunka atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas, ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru ir visur lieka jo pripėduota. Grįžęs jis kietai įminga – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas.“

Tačiau Suvalkijoje tikima, kad jei ta diena saulėta, išlenda barsukas iš urvo, pamato savo šešėlį, išsigąsta ir neria atgal į urvą miegoti – bus ilga žiema. Na, o jei apsiniaukę, išeina pasivaikščioti, miegai išsilaksto ir nebegrįžta į guolį – greitai ateis pavasaris.

Analogiškas prietaras gajus JAV ir Kanadoje, tik čia pasikliaujama švilpiku – barsukai šiame žemyne negyvena.

Beje, švilpikas iš urvelio išlenda ne sausio 25 d., bet vasario 2 d., ir ši diena JAV vadinama Švilpiko diena.

Švilpikui suteiktas Philo vardas, o pats spėjimas artimesnis suvalkietiškajam: jei vasario 2 d. iš urvo išlindęs švilpikas pamato savo paties šešėlį, grįžta snausti toliau – tai reiškia, kad žiema truks dar šešias savaites.

Jei gyvūnas nemato savo šešėlio, negrįžta į urvą – tuomet laukia šiltesni, tarsi ankstyvą pavasarį orai.

Pensilvanijoje ceremonija vyksta ankstyvą vasario antrosios rytą, tik pakilus Saulei, apie pusę aštuonių. Frakais ir cilindrinėmis skrybėlėmis pasipuošę vyrai švilpiko prognozuojamus orus stebi nuo 1886-ųjų.

Tiesa, amerikiečių švilpiko prognozės tikslumas siekia tik 45 proc.

Preliminariais duomenimis, vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje pernai siekė 9,2 laipsnio, kai daugiametis vidurkis yra 2,3 laipsnio mažesnis – 6,9.

Tai antri iš eilės karščiausi metai: iki šiol tokiais buvo 2019-ieji, kai vidutinė metų oro temperatūra pasiekė 8,8 laipsnio.

16 valandos duomenimis, Biržų ir Rokiškio rajonuose pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, tačiau mažesnio intensyvumo keliai vietomis provėžoti, padengti pažliugusiu sniegu.

„Slidūs kelių ruožai yra barstomi, tačiau vairuotojų prašome būti atidžius, neskubėti ir laikytis saugaus atstumo“, – informuoja kelininkai.

Likusioje šalies dalyje keliai daugiausia šlapi, pietų Lietuvoje – drėgni.

Šiaurės ir rytų Lietuvoje krituliai mišrūs, sniegas pereinantis į lietų, kitur be kritulių.

Oro temperatūra siekia nuo vieno laipsnio šalčio iki trijų laipsnių šilumos.

Pasak Hidrometeorologijos tarnybos, naktį daug kur numatomas nedidelis sniegas. Šiaurės vakarinėje šalies dalyje – sniegas, šlapdriba, pajūryje – daugiausia lietus. Daugelyje rajonų formuosis plikledis.

Žemiausia oro temperatūra – nuo trijų laipsnių šalčio iki dviejų laipsnių šilumos.

Sekmadienio rytas beveik visoje šalyje buvo šaltokas. Temperatūra rytą buvo pažemėjusi iki 0-5 laipsnių šilumos. Kai kuriose vietovėse fiksuotos šalnos iki 1-2 laipsnių šalčio, tik pajūryje, kur vėjas pučia nuo šiltos Baltijos, temperatūra svyravo apie 8-9 laipsnius šilumos.

Sekmadienio diena bus nepastovi – pirmoji dienos pusė bus daugiausia debesuota, rytiniuose rajonuose ryto valandomis dar gali pasitaikyti pragiedrulių, LRT Radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas. Rytą lietus jau lijo vakariniuose rajonuose ir jis sekmadienį išplis po visą šalį, vėliausiai pasieks rytinius rajonus, veikiausiai antroje dienos pusėje, sakė sinoptikas. Kai rytinius šalies rajonus pasieks lietus, vakariniuose rajonuose debesys pradės retėti, lietaus bus mažiau. Tad po pietų vakariniuose rajonuose orai pradės gerėti. Vėjas sekmadienį sustiprės, daug kur gūsiai sieks 15-20 m/s. Diena nebus šilta – temperatūra svyruos daug kur apie 6-9 laipsnius šilumos, tik pajūryje kils iki 10-11 laipsnių šilumos.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pirmadienį debesys bus retesni visoje šalyje, tačiau lietaus išvengti nepavyks, sakė sinoptikas T. Kantautas. Tiek naktį, tiek dieną daug kur trumpai palis, bet vyraus trumpalaikiai, negausūs lietūs. Pirmadienio naktį vėjas aprims, tad bus geresnės sąlygos kristi temperatūrai. Oras atvės iki 0-5 laipsnių šilumos, tik pajūryje bus keliais laipsniais šilčiau. Kai kur vėl tikėtinos šalnos. Dieną vėl sustiprės vėjas, gūsiai sieks 15-18 m/s, temperatūra kils iki 7-13 laipsnių šilumos.

Antradienį sustiprės aukštesnio slėgio laukas, žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas po truputį rims ir suksis iš pietvakarių, pietų, tačiau jis, anot sinoptiko, dar didesnės šilumos neatneš. Naktį temperatūra svyruos iki 0-5 laipsnių šilumos, vietomis vėl tikėtinos šalnos, pajūryje bus keliais laipsniais šilčiau. Dieną šils iki 8-12 laipsnių šilumos.

Trečiadienį didesnių orų permainų nematyti, daug kur palis, tačiau, dabartiniais duomenimis, turėtų atšilti – dieną turėtų sušilti iki 12-17 laipsnių šilumos, LRT Radijui sakė sinoptikas T. Kantautas.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, oro temperatūra – nuo 9 iki 13 laipsnių šilumos.

Dieną daug kur, daugiausia Rytų Lietuvoje, protarpiais palis, dulksnos. Kai kur formuosis rūkas. Vėjas aprims. Oro temperatūra svyruos nuo 11 iki 15 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienis daug kur išauš giedras. Ryto valandomis temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių šilumos, kiek šilčiau bus tik prie jūros. Dienos metu daugelis vietovių ir toliau mėgausis saulės spinduliais, tačiau kraštiniuose vakariniuose, šiaurės vakariniuose šalies rajonuose daugės debesų. Šiose vietovėse antroje dienos pusėje, vakarėjant numatomi trumpalaikiai krituliai, gali ir perkūnija sugriaudėti. Pūs juntamesnis pietų pietryčių krypties vėjas. Diena bus maloniai šilta, įspūdinga šiluma nesitrauks. Vilniuje ir Panevėžyje termometrai fiksuos 23, Kaune 24 laipsnius šilumos. Šiauliuose bus apie 22, Klaipėdoje apie 21 laipsnį šilumos. Pietinėse šalies vietovėse oras įkais iki 25–26 laipsnių.

Penktadienį šiluma laipsniu kitu jau bus mažesnė. Daugelyje šalies vietovių vyraus nepastovus debesuotumas, galimas trumpas ir negausus lietus. Pūs vidutinio stiprumo pietryčių krypties vėjas. Naktį numatoma 10–16 laipsnių šiluma. Dienos metu Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje bus apie 22 laipsnius šilumos. Šiauliuose oras šils iki 21, Kaune iki 23 laipsnių.

Šeštadienį sugrįš didesnė šiluma, dangus bus saulėtas, tad orai kvieste kvies į gamtą. Nakties metu laikysis 12–17 laipsnių šiluma, dangus bus mažai debesuotas, tik vakariniame šalies pakraštyje dar gali palynoti, sugriaudėti perkūnija. Dieną sustiprės pietryčių krypties vėjas. Gūsiai sieks 10–15 metrų per sekundę. Vilniuje ir Panevėžyje temperatūra stiebsis iki 24, Kaune iki 25 laipsnių. Šiauliuose ir Klaipėdoje bus apie 23 laipsnius šilumos.

Sekmadienį vėl numatomi nedideli pokyčiai. Naktis daug kur bus rami, bet dieną daugės debesų, po pietų daug kur galimas nedidelis lietus. Numatomas stipresnis rytų krypties vėjas. Gūsiai sieks 15–18 metrų per sekundę. Nakties valandomis temperatūra sieks 13–18 laipsnių šilumos. Dieną Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose oras šils iki 21, Panevėžyje ir Klaipėdoje iki 22 laipsnių.

Remiantis gismeteo.lt orų prognozėmis, ateinančios savaitės pradžioje puikių orų pasaka baigsis – numatomos vėsesnės dienos, dangų dažniau niaukstys debesys, prireiks skėčio. Dienomis bus apie 14–18 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį kai kur, daugiausia šiauriniuose, centriniuose rajonuose, padangę ir kraštovaizdį paslėpė rūkai, bet orai buvo ramūs, tad temperatūra žemėjo ir rytas buvo pakankamai gaivus. Temperatūra naktį buvo 8-13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje visą naktį ji svyravo apie 16 laipsnių šilumos.

„Naktį orus lėmė aukšto slėgio atmosferos juosta, ji lems ir sekmadienio dienos Lietuvos orus“, – Lietuvos Radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Jie bus mažai debesuoti, o kadangi debesų bus nedaug ir jie bus ploni, tad lietaus nebus. Papūs šiek tiek juntamesnis pietryčių, rytų vėjas. Antroje dienos pusėje jis pasieks 5-10 m/s. Temperatūra, pasak sinoptiko, bus tikrai vasariška – bus šilta, daug kur oras įšils iki 24-28 laipsnių šilumos, tik vakariniuose, šiauriniuose rajonuose kai kur išliks apie 23 laipsnius šilumos.

Naujoji savaitė prasidės kitokiais orais. Pirmadienio naktį iš vakarų po truputį artės debesų juosta, o kartu ir lietūs. Pirmadienio naktį kraštiniuose vakariniuose rajonuose kai kur ir palis. Vėjas pūs nestiprus, iš pietryčių. Temperatūra naktį neskubės kilti, bus 12-17 laipsnių šilumos. Dieną debesys pratęs kelionę po Lietuvos rajonus. Daug kur numatomi trumpi lietūs, bus kai kur ir perkūnijos, vėjas irgi keis kryptį – jis papūs iš vakarų, šiaurės vakarų. Per perkūniją, anot sinoptiko, yra tikimybė vėjui kai kur sustiprės iki 15-17 m/s. Daug kur išliks šilti orai. Aukščiausia temperatūra pakils iki 24-29 laipsnių šilumos, vakariniuose rajonuose kai kur bus 20-23 laipsniai šilumos.

Sausų orų kitą savaitę kol kas nematyti, sakė sinoptikas V. Sakalauskas. Ir antradienį, ir trečiadienį teks nešiotis skėčius. Antradienio naktį daug kur, dieną – vietomis trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Tačiau orai bus šiltį. Naktį vėl bus 12-17, dieną – 24-29 laipsniai šilumos. Panašūs orai bus ir trečiadienį. Naktį daug kur, o dieną vietomis numatomas trumpas lietus, kai kur su perkūnija. Naktį bus gana šilta – 13-18 laipsnių šilumos. Dieną šilumos bus kiek mažiau – aukščiausia temperatūra svyruos tarp 20-25, o prie jūros – apie 18 laipsnių šilumos.