Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Stokholme padegė musulmonų šventosios knygos kopiją.

Nuo to laiko kai kuriose musulmoniškose šalyse vyko protestai, o antradienį minios afganistaniečių su Pakistanu besiribojančiame Chosto mieste pasmerkė šį incidentą.

„Mirtis Švedijos vyriausybei, mirtis tokiems politikams“, – skandavo protestuotojai pagrindinėje miesto aikštėje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti aikštėje stovintys protestuotojai, kai kurie jų laikė Talibano vėliavas, o netoliese budėjo apsaugos darbuotojai.

„Chosto gyventojai pasmerkė Korano sudeginimą Švedijoje ir paragino musulmoniškas šalis pasisakyti prieš šį piktą ir nešvarų politiką“, – AFP sakė protestuotojas ir vienas iš mitingo organizatorių Qadeeras Lakanwalas (Kadiras Lakanvalas).

Kitas organizatorius Ibrahimas Sayaras (Ibrahimas Sajaras) sakė, kad tokie veiksmai „neturėtų būti kartojami, kad nesukeltų musulmonų širdyse neapykantos kitoms religijoms“.

Afganistano užsienio reikalų ministerija anksčiau pasmerkė Korano sudeginimą.

Pareiškime, išplatintame sekmadienį, ministerija paragino Švedijos vyriausybę „nubausti kaltininką“ ir nutraukti „tokius bjaurius ir provokuojančius, antiislamiškus ir antimusulmoniškus veiksmus“.

Demonstracijos prieš R. Paludano įvykdytą Korano sudeginimą taip pat kilo Irake ir Pakistane, o Indonezija dėl šio incidento antradienį iškvietė Švedijos pasiuntinę.

Nuo tada, kai 2021 metų rugpjūtį valdžią perėmė Talibanas, jis uždraudė protestus, kuriems nepritaria režimas, ypač tuos, kuriuose reikalaujama moterų teisių į mokslą ir darbą.

2020 metais kai kuriuose Afganistano miestuose buvo surengti nedideli prieš Prancūziją nukreipti protestai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) apgynė satyrinio žurnalo teisę skelbti pranašo Mohammedo (Mohamedo) karikatūras.

Pakistaniečiai protestavo prieš Korano sudeginimą Švedijoje

Šimtai žmonių antradienį musulmoniškame Pakistane surengė protestą, kad išreikštų pasipiktinimą dėl savaitgalį Švedijoje sudeginto Korano.

Švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje padegė islamo šventosios knygos egzempliorių, taip sukeldamas Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pyktį.

Protestuotojai, atsiliepę į vietos partijų raginimą, per mitingą didmiestyje Lahore skandavo „Gėda Švedijai“.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šehbazas Šarifas) sekmadienį tviteryje parašė: „Žodžio laisve negalima prisidengti siekiant įžeisti 1,5 mlrd. musulmonų visame pasaulyje religinius jausmus. Tai nepriimtina.“

Supykusi, kad policija leido R. Paludanui surengti protestą, Ankara atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą ir iškvietė Stokholmo ambasadorių.

Incidentą pasmerkė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), kuris tviteryje parašė: „Saviraiškos laisvė yra esminė demokratijos dalis. Tačiau tai, kas teisėta, nebūtinai yra tinkama. Daugeliui šventų knygų deginimas yra labai nepagarbus veiksmas.“

„Noriu pareikšti užuojautą visiems musulmonams, kuriuos įžeidė tai, kas šiandien įvyko Stokholme“, – pridūrė jis.

Šventvagystė ir islamo įžeidinėjimas yra svarbūs klausimai Pakistane, kuris tarptautinėje arenoje nuolat reiškia susirūpinimą dėl didėjančios islamofobijos visame pasaulyje.

Irake pirmadienį vyko demonstracijos prieš R. Paludano Korano sudeginimą, o antradienį Indonezija dėl šio incidento iškvietė Švedijos pasiuntinę.

„Visi keturi pasiprašė prieglobsčio. Dabar pradėtos įprastos procedūros, surinkti duomenys bus perduoti Migracijos departamentui“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Šiuo metu migrantai yra Kabelių užkardoje Varėnos rajone, netrukus jie bus perkelti į vieną iš Migrantų apgyvendinimo centrų.

Visi keturi pasiprašė prieglobsčio. Dabar pradėtos įprastos procedūros, surinkti duomenys bus perduoti Migracijos departamentui.

„Jiems šiandien atlikti COVID-19 testai, laukiame rezultatų. Jie kaip ir jau yra Lietuvoje, tos procedūros įprastos. Kiek jie užkardoje bus – sunku pasakyti, bet anksčiau ar vėliau jie atsidurs viename iš migrantų apgyvendinimo centrų“, – teigė pasieniečių atstovas.

Naujienų portalas 15min trečiadienį pranešė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė iš Lietuvos į Baltarusiją išstumti keturis pakistaniečius.

Anot portalo, penkias dienas miške praleidę migrantai trečiadienio vakarą buvo išvežti į Kabelių užkardą.

VSAT atstovo G. Mišučio teigimu, dokumentų pakistaniečiai neturi, yra gautos jų kopijos, nustatinėjamos migrantų tapatybės.

Pasak tarnybos, apie įtartinus asmenis pareigūnams telefonu pranešė vietos gyventoja. Tarp sulaikytųjų – penki suaugusieji ir du nepilnamečiai. Vienas jų šiek tiek kalbėjo angliškai.

Sienos su Baltarusija apžiūrą atlikę pasieniečiai su kinologų pagalba netrukus aptiko vietą, kurioje užsieniečiai kirto sieną, nuo jos iki sulaikymo vietos – apie pustrečio kilometro.

Kol kas sulaikytieji laikinai apgyvendinti Gintaro Žagunio pasienio užkardos patalpose, jiems bus atliekamas testas dėl COVID-19.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Automobiliu į Lietuvą iš Baltarusijos bandę įvažiuoti pakistaniečiai neturėjo į Europos Sąjungą būtinų patekti Šengeno vizų.

„Apie 1 valandą nakties per Medininkus automobiliu Lietuvos sieną bandė kirsti keturi pakistaniečiai, bet jie nebuvo įleisti, nes neturėjo Šengeno vizų“, – BNS sakė sustiprintu režimu birželį dirbančių pasieniečių vadas Renatas Požėla.

Karaliaučiaus srityje ketvirtadienį buvo sužaistos futbolo rungtynės tarp Anglijos ir Belgijos.

Nors tai buvo paskutinės pasaulio čempionato rungtynės su Lietuva besiribojančiame Rusijos eksklave, pasieniečiai žada dar kurį laiką dirbti aukštesnėje parengtyje.

Pareigūnai nerimauja, kad dalis sirgalių iš skurdesnių šalių gali naudotis nemokamai po Rusijos teritoriją leidžiančiais keliauti sirgalių pasais tam, kad galiausiai nelegaliai patektų į Europos Sąjungą.

Pasieniečiai baiminasi, kad dalis nelegalių migrantų gali laukti čempionato pabaigos, tikėdamiesi mažesnio pareigūnų budrumo.

„Dirbsime sustiprintu režimu tiek, kiek reikalaus mūsų grėsmių vertinimas, bent jau mėnesį, kitą tai tikrai“, – kalbėjo R. Požėla.

Po ketvirtadienio rungtynių sirgaliai specialiais tranzito per Lietuvą traukiniais sėkmingai grįžo į pagrindinę Rusijos dalį, jokių incidentų neužfiksuota, pridūrė jis.

Anksčiau birželį 35 tūkst. žiūrovų talpinančiame Karaliaučiaus futbolo stadione buvo sužaistos trejos rungtynės.

Daugelis sirgalių į Karaliaučių stebėti rungtynių vyko traukiniais, nes turint vadinamąjį sirgaliaus pasą kelionės jais buvo nemokamos.

Pasieniečiai per birželį valstybės sienos iš viso neleido kirsti 37 žmonėms su sirgaliaus pasais, neturėjusiems Šengeno vizų arba keliavusiems su netvarkingais asmens dokumentais.

Antradienį teismas paskelbė Rolandą Žmūriką kaltu įvykdžius labai sunkų nusikaltimą ir pasiuntė jį už grotų penkeriems metams.

Šis 32 metų nemažai metų gyvenęs Jungtinėje Karalystėje vyras įkalbėjo fiktyviomis vedybomis užsidirbti dvi savo artimas giminaites.

Paskelbus apkaltinamąjį teismo nuosprendį Klaipėdos apygardos prokuroras Ruslanas Ušinskas teigė, kad R.Žmūriko sesuo už netikrą santuoką su pakistaniečiu gavo pusantro tūkstančio svarų, tiek pat, pasak nukentėjusiosios, gavo jos brolis.

Pusseserės atveju buvo kiek kitaip. Moteris Britanijoje ilgokai gyveno pas R.Žmūriką ir taip jam įsiskolino, tad sutikdama tekėti už svetimšalio ji užsitikrino, kad skolos nebereikės grąžinti. Jai dar primokėta apie 400 svarų.

R.Žmūriko kaltė įrodyta, nors pats kaltinamasis neprisipažino įvykdęs nusikaltimą. Prieš jį liudijo abi giminaitės, kiti liudytojai, be to, pareigūnai klausėsi įtariamojo pokalbių telefonu.

Šioje byloje nebūta duomenų, kad moterys būtų nukentėjusios nuo savo netikrų sutuoktinių. R.Žmūriko sesuo, kaip ir iki nusikaltimo, tebegyvena Lietuvoje. Į Jungtinę Karalystę ji skrido tik tuoktis su svetimšaliu. Nuteistojo pusseserė iki šiol gyvena šioje šalyje.

R.Ušinskas tikino, kad abi fiktyvios santuokos galioja iki šiol.

„Nutraukti šias santuokas yra sudėtinga procedūra, nes reikia kreiptis į Jungtinę Karalystę, iniciatorėmis turėtų būti pačios nukentėjusiosios. Tikiuosi, kad jos taip ir pasielgs. Kadangi nuosprendis jau yra, santuokos pripažintos fiktyviomis, manau, tuo pagrindu, jas anuliuoti bus lengviau. Bet pirmiausiai, jos to turi norėti“, – komentavo prokuroras.

Kalifornijoje į žmones šaudžiusios pakistanietės giminaičiai, kurie su ja nebepalaikė ryšių, sekmadienį kalbėjo apie savo gėdą dėl jos nusikaltimų, o buvę bendramoksliai ir dėstytojai piešė ramios, konservatyvių religinių pažiūrų studentės paveikslą.

29 metų Tashfeen Malik (Tašfin Malik) ir jos 28 metų vyras Syedas Farookas (Sajidas Farukas) trečiadienį socialinių paslaugų centre San Bernardine nušovė 14 žmonių – šį aktą gyrė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), kuri porą pavadino savo paskelbto kalifato „kariais“.

Kaip sakė Tashfeen dėdė Malikas Ahmedas Ali Aulakhas (Malikas Ahmedas Alis Aulachas), buvęs vienos provincijos ministras, ji gimė Karor Lal Esano kaime centrinėje Pandžabo provincijoje, bet maždaug 1989 metais persikėlė į Saudo Arabiją.

Tashfeen tėvas Gulzaras Malikas, kuris yra inžinierius, nutolo nuo savo šeimos ir „niekada negrįžo, net – dalyvauti artimų giminaičių vestuvėse“, pridūrė M.A.A.Aulakhas.

„Mums gėda ir mes šokiruoti šio akto, kurį įvykdė mūsų dukterėčia ... Kodėl ji padarė tokį siaubingą dalyką? Negalime tuo patikėti“, – sakė jis AFP.

Pandžabo pietinis regionas, iš kurio yra kilusi Tashfeen, ilgą laiką buvo siejamas su sūfizmu - mistine islamo forma, kurios išpažinėjai garsėja apeigomis, kurių metu atliekamos giesmės, gerbia savo šventuosius ir uoliai lanko jų kapus. Tokias praktikas ortodoksiškesni musulmonai laiko erezija.

Kaip sakė Tashfeen tėvo kaimynas Mohammadas Jamilas (Mohamadas Džamilas), vienas Tashfeen dėdžių buvo kavalių, sūfijų religinių giesmių, atlikėjas.

„Mes nenorime, kad musulmonai darytų tokius dalykus. Tokius žmones reiktų bausti, privalu bausti“, – sakė M.Jamilas ir pridūrė: „Ji užtraukė nešlovę Pakistanui“.

Vis dar neaišku, kur ir kada Tashfeen radikalizavosi, bet tuo metu, kai ji 2007-aisiais grįžo į Pakistaną studijuoti farmakologijos Bahauddino Zakariyos (Bahaudino Zakarijos) universitete, ji jau buvo itin religinga ir nešiojo hidžabą, sakė jos buvę dėstytojai.