Seimo komitetas, solidarizuodamasis su Baltarusijos žmonėmis, kovojančiais už savo šalies laisvę, pažymėdamas solidarumo su Baltarusija dieną ir minėdamas antrąsias taikių protestų prieš suklastotus Baltarusijos prezidento rinkimus metines, vienbalsiai priėmė tokį pareiškimą.

Komitetas, pabrėždamas, kad neteisėtas Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau brutaliai naikina savo šalies pilietinę visuomenę ir, leisdamas naudoti Baltarusijos teritoriją karinei agresijai prieš Ukrainą, yra Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje bendrininkas, pareiškime atmetė kaip neteisėtus Baltarusijos režimo veiksmus ir sprendimus, kuriais aukojamas Baltarusijos valstybingumas, nepriklausomybė ir suverenumas įtraukiant ją į Rusijos dominuojamą „sąjunginę valstybę“.

Remdamas Baltarusijos pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos pastangas priešintis Baltarusijos režimo dalyvavimui Rusijos vykdomoje agresijoje prieš Ukrainą bei savarankiškai spręsti nepriklausomos Baltarusijos ateitį, komitetas pasmerkė sistemingas represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę, laisvą žiniasklaidą ir žmogaus teisių pažeidimus. URK pareikalavo besąlygiškai ir nedelsiant išleisti į laisvę visus Baltarusijos režimo politinius kalinius ir surengti laisvus, demokratinius, tarptautinius nešališkumo ir skaidrumo standartus atitinkančius rinkimus Baltarusijoje.

Pareiškime parlamentarai taip pat įvertino Baltarusijos demokratinės opozicijos ir jos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos aktyvią veiklą, atsidavimą ir lyderystę siekiant atliepti Baltarusijos visuomenės lūkesčius kovoje už demokratinę Baltarusijos ateitį ir paragino Baltarusijos demokratines jėgas ir toliau vieningai ir kantriai siekti sukurti laisvą, nepriklausomą, demokratinę Baltarusijos valstybę, kuri vadovaujasi teisės viršenybės principais, gerbia savo kaimynus ir tarptautinius įsipareigojimus;

Komitetas, įvertinęs šiuo metu esančią saugumo situaciją regione ir pasaulyje, pareiškimu kreipėsi į demokratinių pasaulio valstybių parlamentus ir vyriausybes, ragindamas ir toliau išlaikyti paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už savo šalies laisvę ir demokratinę ateitį.

„Mes kviečiame vienybei, parodome, kad esame nuosekliai už demokratinį kelią ir tikimės, kad jis nugalės. Patys baltarusiai prašė tokio pareiškimo, jie šiek tiek pergyvena, kad galbūt jie natūraliai nėra darbotvarkės centre, ir tai būtų gražus priminimas, kad mes su jais“, – per Seimo komiteto posėdį sakė pareiškimą dėl Baltarusijos inicijavęs Žygimantas Pavilionis.

Pareiškimą Seimo komitetas priėmė paminint antrąsias Baltarusijos žmonių protestų prieš suklastotus prezidento rinkimus metines ir juo išsakomas tvirtas solidarumas ir parama Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už laisvę, demokratiją ir žmogaus teises.

Pareiškimu pasmerkiamos represijos prieš Baltarusijos opoziciją, laisvą žiniasklaidą ir žmogaus teisių pažeidimus, remiamos pastangos priešintis Baltarusijos režimo paramai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Taip pat Baltarusijos demokratijos jėgos raginamos vienytis ir „vieningai ir kantriai“ siekti sukurti laisvą, nepriklausomą, demokratinę Baltarusijos ateitį.

Kitame pareiškime dėl Sakartvelo kalbama apie dalis jo okupacijos 14-ąsias metines. Pareiškimu pasmerkiama Rusijos agresija prieš Sakartvelą, sveikinamas Europos Sąjungos sprendimas suteikti šaliai europinę perspektyvą.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijos prezidento rinkimus oficialiai laimėjus Aliaksandrui Lukašenkai Baltarusijos opozicija jo pergalės nepripažino. Šalyje daugiau nei pusmetį tęsėsi beprecedenčiai masiniai protestai, tačiau režimas demonstracijas nuslopino.

Europos Sąjunga ir JAV nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu prezidentu, Vakarai yra paskelbę Minskui sankcijų.

Europos Sąjungos lyderiai birželio pabaigoje sutarė suteikti Sakartvelui „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją.

Tuo tarpu Ukrainai ir Moldovai buvo suteiktas kandidačių statusas. Kyjivas, Kišiniovas ir Tbilisis paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

„Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Tai buvo antrasis abiejų lyderių pokalbis nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir yra kaltinama, kad diplomatiškai dengia Maskvą, kritikuodama Vakarų sankcijas ir ginklų pardavimą Kyjivui.

Pasak CCTV, Xi Jinpingas gyrė „gerą dvišalių santykių vystymosi pagreitį“ nuo metų pradžios, „pasaulinės sumaišties ir pokyčių akivaizdoje“.

Pekinas nori „stiprinti abiejų šalių strateginį koordinavimą“, sakė kinų prezidentas.

Kinija pasirengusi „stiprinti ryšius ir koordinavimą“ su Rusija tarptautinėse organizacijose ir „skatinti teisingesnį ir geresnį tarptautinės tvarkos ir pasaulinio valdymo vystymąsi“, pridūrė jis.

Tuo metu Kremlius pareiškė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas sutarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą „neteisėtų“ Vakarų sankcijų Maskvai akivaizdoje.

Susitarta plėsti bendradarbiavimą energetikos, finansų, pramonės, transporto ir kitose srityse, atsižvelgiant į padėtį pasaulio ekonomikoje, kuri tapo sudėtingesnė dėl neteisėtos Vakarų sankcijų politikos.

„Susitarta plėsti bendradarbiavimą energetikos, finansų, pramonės, transporto ir kitose srityse, atsižvelgiant į padėtį pasaulio ekonomikoje, kuri tapo sudėtingesnė dėl neteisėtos Vakarų sankcijų politikos“, – po pokalbio telefonu pranešė Kremlius.

Europos Sąjunga ir JAV perspėjo, kad bet kokia Pekino parama Rusijos karui Ukrainoje arba pagalba Maskvai išsisukti nuo Vakarų jai taikomų sankcijų pakenktų jų ryšiams su Kinija.

Kinija ir Indija yra dvi didelės ekonomikos, kurios nesiėmė atsakomųjų priemonių prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kinijos pareigūnų nuomone, europiečiai remia Ukrainą Vašingtono iniciatyva, nors tai prieštarauja jų, kaip Rusijos dujų vartotojų, interesams.

Šaltojo karo laikais Maskva ir Pekinas buvo nesutaikomi priešai, bet pastaraisiais metais sustiprino savo bendradarbiavimą, siekdamos atsverti pasaulyje dominuojančių Jungtinių Valstijų įtaką.

Abi šalys glaudžiau bendradarbiauja politikos, prekybos ir karinėje srityse, plėtodamos savo, jų teigimu, „ribų neturinčius“ santykius.

Praėjusią savaitę jos atidarė pirmąjį abi šalis jungiantį automobilių tiltą. Kilometro ilgio tiltas per Amūro upę jungia Rusijos Tolimųjų rytų miestą Blagoveščenską su Heihe Kinijos šiaurėje.

Trečiadienį vykęs Kinijos ir Rusijos lyderių pokalbis sutapo su Xi Jinpingo 69-uoju gimtadieniu. Tai buvo jų pirmas pokalbis po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Xi Jinpingas, kuris V. Putiną vadina „senu draugu“, taip pat pakvietė savo Rusijos kolegą atvykti į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą vasario pradžioje.

Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. Jų prekybos apimtys praėjusiais metais siekė 147 mlrd. JAV dolerių, rodo Kinijos muitinės duomenys.

Šalies vadovas ragina ir kitus Lietuvos gyventojus taip pareikšti savo palaikymą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.

„Šiandien mūsų broliškai Ukrainai – dar viena svarbi diena. Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai ir jų draugai visame pasaulyje puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais – vyšyvankomis“, – savo feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.

Gali atrodyti, kad tai – tik simbolis. Tačiau valstybei, kuri narsiai ir didvyriškai kovoja su žiauriu agresoriumi, simboliai taip pat yra labai svarbūs.

Prezidentas ragina ir kitus gyventojus pasipuošti Vyšyvankomis. Jis akcentuoja, kad su agresoriumi kovojančiai Ukrainai palaikymas yra svarbus.

„Gali atrodyti, kad tai – tik simbolis. Tačiau valstybei, kuri narsiai ir didvyriškai kovoja su žiauriu agresoriumi, simboliai taip pat yra labai svarbūs. Tikiu, kad mūsų visų pasipuošimas vyšyvankomis suteiks ukrainiečiams papildomų jėgų kovoje už laisvę“, – rašo šalies vadovas.

„Tai dar vienas iš daugelio paramos ir solidarumo su Ukraina ženklų. Galbūt labai paprastas, bet tikrai nuoširdus ir siunčiantis žinią, kad esame ir būsime kartu su ukrainiečiais. Iki pergalės“, – pažymi prezidentas.

Penktadienį išplatintame laiške pažymima, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę.

Taip pat akcentuojama, kad 2004-aisiais tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva be judėjimo, politinių ir teisinių laisvių įgijo ir pareigą gerbti europines vertybes bei „nediskriminuoti žmonių dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“.

Kreipimosi autoriai primena, kad pats partnerystės institutas Civiliniame kodekse įtvirtintas dar 2001-aisiais, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius partnerystės registravimą reglamentuojantys teisės aktai „dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių“ iki šiol nepriimti.

„Viešos diskusijos dėl partnerystės trunka ne vienerius metus, svarstymai apie įvykusią ar neįvykusią visuomenės „brandą“, pasiruošimą nėra pagrindas diskriminuoti Lietuvos piliečius dėl to, kad jie nusprendė gyventi partnerystėje“, – teigiama laiške.

„Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius palaikyti Partnerystės įstatymą ir tokiu būdu prisidėti prie teisingesnės, laisvesnės ir saugesnės valstybės kūrimo“, – ragina kreipimosi autoriai.

Jis leistų apsaugoti šių asmenų santykius, užtikrintų turtines ir neturtines partnerystėje gyvenančių žmonių teises. Taip būtų sukurtos būtinos sąlygos visaverčiam ir oriam visų Lietuvos piliečių gyvenimui.

Pažymima, kad įstatymas svarbus ir heteroseksualioms, ir tos pačios lyties poroms.

„Jis leistų apsaugoti šių asmenų santykius, užtikrintų turtines ir neturtines partnerystėje gyvenančių žmonių teises. Taip būtų sukurtos būtinos sąlygos visaverčiam ir oriam visų Lietuvos piliečių gyvenimui“, – sakoma kreipimesi.

Laiškas išplatintas artėjant Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją, interseksizmą ir transfobiją, kuri kasmet minima gegužės 17 dieną.

Vilniaus universiteto (VU) profesorė politologė Dovilė Jakniūnaitė BNS sakė, kad šis laiškas išplatintas reaguojant ir į parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus raginimą akademinei bendruomenei palaikyti šiuo metu rengiamas pataisas. Politikas praėjusią savaitę BNS patikino, kad projektas bus pateiktas iki pavasario sesijos pabaigos.

„Kadangi kol kas negalime matyti projekto, nusprendėme parašyti tiesiog bendrą palaikymą būtent Laisvės partijos, Partnerystės įstatymo idėjai, institutui, kuris būtų normaliai sureguliuotas. Kol kas neturime žinios apie konkretų reguliavimą“, – BNS sakė D. Jakniūnaitė.

Ji sako, kad kreipimusi norima parodyti, jog Lietuvos visuomenėje yra daug daugiau ir įvairesnių žmonių, manančių, kad „būtina priimti sąžiningą ir žmonių teises gerbiantį partnerystės įstatymą“, bei tikisi, kad prie kvietimo prisijungs ir daugiau „kolegų ir kolegių“.

Tuo metu VDU sociologijos profesorė Milda Ališauskienė pranešime sakė matanti Partnerystės įstatymą ne tik kaip „seniai valstybės pažadėtą apsaugą tos pačios lyties poroms“, bet ir kaip „galimybę Lietuvai įtvirtinti vakarietišką Lietuvos tapatybę“ ir  aiškiai pademonstruoti, kad „demokratiškumas, įsiklausymas į mažumas, lygiateisiškumas yra mums svarbios vertybės“.

Tarp pasirašiusiųjų – VDU profesoriai: sociologė Aušra Maslauskaitė, sociologas ir kultūrologas Artūras Tereškinas,  filosofas Gintautas Mažeikis, Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Justinas Žilinskas, Erebru universiteto dėstytoja Laima Vaigė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Agnė Narušytė, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius lituanistas Giedrius Subačius.

Taip pat – Vilniaus universiteto (VU) profesoriai profesorius psichiatras Dainius Pūras, mikrobiologė Eglė Lastauskienė, politologė Natalija Arlauskaitė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, VU dėstytoja, Lietuvos nacionalinio muziejus direktorė Rūta Kačkutė, Kembridžo universiteto ir VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Ingrida Olendraitė, Gertysburgo koledžo docentas, ekonomistas Rimvydas Baltaduonis ir daugelis kitų.

Partnerystės įstatymo iniciatoriai žada teikti naują projektą po to, kai Seimas praėjusį pavasarį atmetė ankstesnį jo variantą dar pateikimo stadijoje.

Laisvės partija siūlo, kad būtų įvesta lyčiai neutrali, tai yra tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

„Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklu, ir diplomatija“, – Ukrainos vadovas paskelbė savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, penktadienį Kyjive viešint Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams.

Tai Ukrainos vadovas paskelbė savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, penktadienį Kyjive viešint Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams.

„Dėkojame Estijos ministrei Evai-Mariai Liimets, Latvijos – Edgarui Rinkevičiui ir Lietuvos – Gabrieliui Landsbergiui už apsilankymą Kyjive! Svarbu ne tik didinti sankcijų spaudimą, bet ir išlaikyti sankcijų vientisumą. Neturime leisti agresoriui jų išvengti ir toliau finansuoti nusikalstamą karą prieš Ukrainą“, – sakoma įraše.

G. Landsbergis savo „Twitter“ paskyroje informavo, kad vizito tikslas – aptarti būsimą sugriautų miestų atstatymą, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas.

„Lankausi Kyjive su Latvijos ir Estijos kolegomis. Šįkart mes taip pat kalbamės apie atstatymą, atkūrimą ir apie ES kandidatės statusą Ukrainai. Žydintis Kyjivas primena, kad šalis yra pasirengusi šviesiai ateičiai“, – teigė ministras.

Vizitas vyksta Rusijos kariuomenei daugiau nei du mėnesius tęsiant karinę invaziją Ukrainoje, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sugriauti miestai, o namus palikti buvo priversti daugiau nei 13 milijonų žmonių.

Projekto organizatoriai siekia išsaugoti ir pristatyti Ukrainos menininkų kūrybą, tarptautiniu mastu suburti menininkus ir per meną skleisti žinią apie Ukrainoje vykstančius įvykius, gautomis lėšomis paremti nuo karo kenčiančios šalies kūrėjus.

Organizatoriai kviečia išreikšti palaikymą Ukrainai siunčiant meno kūrinių miniatiūras elektroninėje versijoje. „Norime ne tik sužinoti, ką kuria Ukrainos autoriai, bet ir pamatyti dabartines šalies aktualijas jų akimis. Vykstant karui, negalime aplankyti Ukrainos parodų salių ir galerijų, menininkams sudėtinga atvykti į Lietuvą. Tačiau interneto erdvė leis mums susisiekti su Ukrainoje gyvenančiais menininkais, sužinoti Ukrainos aktualijas ir dalintis jomis su mūsų sekėjais socialiniame tinkle „Facebook“. Nuoširdžiai tikime, kad tarpusavio bendradarbiavimas įmanomas net sudėtingiausiomis aplinkybėmis“ – sakė projekto idėjos autorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius“. 

Šiuo metu Ukrainos menininkai internetu siunčia meno kūrinius: piešinius, fotografijas ir grafinio dizaino kūrinius, kitus artefaktus. Projektą tęsia Lietuvos ir kitų šalių menininkai, besidalinantys Ukrainą palaikančia kūryba, siųsdami kūrybinius ekspromtus. Projekto paskyros sekėjai gali įsigyti kūrinius ir taip paremti Ukrainos menininkus.

„Dar viena diena“ prasideda Klaipėdoje. Projekto pristatymas visuomenei – antradienį, balandžio 19 d., 17 val., Kultūros fabrike (Bangų 5a).

Projekto partneriai ukrainiečių kūrybininkus ir menininkus taip pat kviečia į jiems skirtas bendradarbystės ir kūrybos erdves – Kaune – „CulturEUkraine“, Klaipėdoje – KUFA (Kultūros fabrikas). Laukiami Ukrainos kultūros ir kūrybinių industrijų atstovai bei menininkai dirbti ir kurti bendrose co-working erdvėse arba individualiose studijose ir dirbtuvėse.

Projekto „Dar viena diena“ kulminacija įvyks meno mugėje „ArtCompensa`22“ birželio 10–12 d. Vilniuje. Šiam projektui sukurti ukrainiečių ir kitų šalių autorių darbai mugės metu bus eksponuojami ir parduodami atskirame stende. 

Primenama, kad nėra „čia“ ar „ten“. Yra tik „Dar viena diena“, kurią išgyvename visi kartu!

Daugiau informacijos apie projektą: https://www.facebook.com/artcompensa.

Pirmoji nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną atlikta Levados centro apklausa parodė, kad net 83 procentai rusų pritaria V. Putino veiksmams, nors vasario pradžioje tokių buvo 71 procentas.

Sociologų teigimu, tik 15 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepritaria – vasarį jų buvo 27 proc., o 2 procentai respondentų pareiškė neturintys nuomonės.

Rusijos vyriausybė ir jos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas taip pat pagerino savo reitingus, parodė apklausa.

Prokremliškos sociologinių tyrimų agentūros taip pat paskelbė savo apklausų rezultatus, ir jie patvirtina, kad V. Putinui pritaria daugiau nei 80 proc. respondentų.

V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.

Šią žinią kasdien kartojo valstybinės televizijos kanalai, o dauguma vyriausybės atžvilgiu kritiškų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti arba buvo blokuotos.

Rusija taip pat pripažino kriminalizavo „melagingos“ informacijos apie jos ginkluotąsias pajėgas skelbimą, blokavo populiarius socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Įvairią paramą Rusijos užpultai valstybei skyrė 50,3 proc. lietuvių.

Iš jų 29 proc. aukojo pinigus per nevyriausybines organizacijas, 15,7 proc. aukojo daiktus, siūlė gyvenamąją vietą pabėgėliams ir prisidėjo kitais būdais, o 5,6 proc. – skyrė ir finansinę, ir kitokią paramą.

49,4 proc. apklaustųjų nurodė paramos Ukrainai neskyrę.

Karo niokojamai Ukrainai ir pinigus, ir kitus daiktus aukojo visų socialinių padėčių žmonės, nepaisant jų gyvenamosios vietos, lyties ar amžiaus.

Tarp skyrusiųjų įvairią paramą statistiškai išsiskiria didesnes pajamas gaunantys žmonės.

Lemia požiūris į Rusiją?

Paramą Ukrainos kariams renkančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas BNS teigė manantis, kad paramos skyrimas Ukrainai priklauso ir nuo to, kaip žmogus vertina Rusiją.

„Čia labai aišku – pusei žmonių rūpi, o kitiems nerūpi (...) Aš esu tos nuomonės, kad pusė Lietuvos žmonių dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių nežiūri į Rusiją kaip į grėsmę“, – sakė organizacijos vadovas.

Pusė Lietuvos žmonių dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių nežiūri į Rusiją kaip į grėsmę.

„Ar turi Rusijos gradai (raketos – BNS) šaudyti, kad jie suprastų? Tada gal suprastų (...) Aš kartais žiūriu į tuos žmones ir jų nesuprantu“, – pridūrė jis.

“Blue/Yellow“ vadovas taip tvirtino, kad „objektyviai žiūrint į Rusiją, ji mums yra grėsmė“ ir karas Ukrainoje neturėjo palikti abejojančiųjų.

Jis teigė, kad šiuo metu organizacijai paaukota apie 19 mln. eurų, tačiau to nėra gana.

„Mažai, nes čia yra rimtas karas. Dabar pas mus eina prašymai, mes darom dabar žiauriai rimtus dalykus. Mes dabar aprūpiname karius labai rimtais dalykais“, – kalbėjo organizacijos vadovas.

Anot jo, 90 proc. aukojančiųjų yra iš Lietuvos.

Už šiuos pinigus Ukrainos kariams perkamos medicinos priemonės, šarvinės liemenės, visureigiai ir kitos priemonės, tačiau, anot J. Ohmano, „jeigu bus labai blogai“, bus prašoma pirkti ir raketas.

Aukoja ir gyvūnams

Gyventojai aukoja ir Ukrainos gyvūnams – organizacija „Tušti narvai“ šiuo metu yra surinkusi per 25 tūkst. eurų.

„Reikia žymiai daugiau pagalbos Ukrainai, bet, kita vertus, per labai trumpą laiką čia yra labai didelė suma, taip pat ir kitos organizacijos Lietuvoje renka, tai bendrai bus apie 130 tūkst. eurų“, – BNS sakė organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

„Čia jau visai daug atrodo“, – pridūrė ji.

Lėšas šiai organizacijai pervedė apie 900 žmonių, milžiniškas susidomėjimas buvo juntamas pirmą paramos rinkimo dieną.

„Kai paleidome paramos rinkimą, virš 6 tūkst. eurų žmonės suaukojo. Žmonės jautriai reaguoja ir į gyvūnus“, – teigė „Tuščių narvų“ vadovė.

Jos teigimu, pervedamos sumos įvairios – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.

„Vidutinė paramos suma, aš skaičiavau kažkurią dieną, buvo apie 30 eurų. Bet būna, kad kas 50 perveda ar 500“, – pasakojo G. Vaitkevičiūtė.

Parama pervedama Ukrainoje veikiančiai gyvūnų gerovės organizacijai, bendradarbiaujančiai su kitomis organizacijomis.

Lėšos skirtos gyvūnų maistui pirkti ir gyvūnų pervežimui – kartais ir į kitas šalis.

Ukrainai paramą renka ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Respondentų klausta, ar prasidėjus Rusijos invazijai skyrėte paramą Ukrainai?

Atsakymai: „Taip, skyriau finansinę paramą per nevyriausybines organizacijas“ – 29 proc., „Taip, paaukojau daiktų, pasiūliau gyvenamąją vietą pabėgėliams, prisidėjau kitais būdais“  – 15,7 proc., „Taip, skyriau ir finansinę paramą, ir prisidėjau kitais būdais“ – 5,6 proc., „Ne“ – 49,4 proc., nenurodė – 0,4 proc.

Pasirinkti buvo galima tik vieną atsakymą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 10–19 dienomis su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Iš viso apklausti 1005 pilnamečiai šalies gyventojai 25 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

BNS nuotr.

„Kartu su popiežiumi Pranciškumi ir visa Bažnyčia meldžiame Dievą taikos Ukrainai užtariant Švč. Mergelei Marijai Aušros Vartuose ir visose Jai dedikuotose Lietuvos šventovėse šaukiamės Jos kaip Gailestingumo Motinos ir Taikos Karalienės užtarimo.

Reaguodami į karinę agresiją prieš Ukrainą, daugybė geros valios žmonių susivienijo su kenčiančiais ir už laisvę kovojančiais ukrainiečiais. Esame maldoje su jumis. Kiek galėdami, siekiame prisidėti prie įvairių humanitarinės pagalbos iniciatyvų ir jas skatinti, nuoširdžiai priimti pas mus atsidūrusius karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Jūsų ryžtas ir viltis, gebėjimas susivienyti bendroje kovoje už savo Tėvynę ir jos žmones ir mums yra pavyzdys bei įkvėpimas. Su pasitikėjimu šaukdamiesi Dangaus pagalbos, pasiliekame vieningi kovoje už jūsų ir mūsų visų laisvę“, – rašoma Lietuvos ganytojų palaikymo laiške.