„Kova su pandemija tęsiasi ir medikai yra šios kovos pirmosiose linijose. Antroji banga kur kas sudėtingesnė, kasdien ligoninėse gydytojai ir medicinos darbuotojai grumiasi su koronavirusu siekdami išsaugoti gyvybes, įtampa, srautas, augantys skaičiai, nuovargis, perdegimas, deja, yra ta liūdnoji šios kovos pusė. Vilnius siunčia palaikymo žinią medikams – kad ir kaip dabar sunku, nepasiduokite, likite ištvermingi ir stiprūs, kviečiu ir visuomenę – susitelkime darsyk, dabar ypač reikia mūsų visų vienybės, tegul ją pajunta kiekvienas medikas, kad išvengtume to scenarijaus, kuomet ligoninėse reikėtų spręsti, kurią gyvybę gelbėti“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Už medikų kaukių – mums artimi žmonės

Nuo penktadienio sostinės lauko reklamos ekranuose ir viešajame transporte galima išvysti ypatingą fotopasakojimą – tai fotografo V. Balkūno kurti medikų, kurie kasdien susiduria su COVID-19 ligoniais, portretai. Šiomis nuotraukomis sąmoningai koncentruojamasi ne į ligoninių aplinką, o į asmenybes, dirbančias su sunkiausiais koronavirusu sergančiais ligoniais, jų žvilgsnius ir nebylų išraiškingą kvietimą, kreipimąsi į kiekvieną žmogų likti namuose ir padėti drauge suvaldyti viruso plitimą visuomenėje.

Beveik trys dešimtys fotografijų – tai medikai, dirbantys Santaros klinikose, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje bei testus atliekantys sostinės mobiliame punkte. Šie portretai primena, kad po kiekviena mediko kauke yra kažkam artimas žmogus – brolis, močiutė, tėvas, draugė, kovojantys už gyvybes ir viruso pažabojimą.

Pagalbos linija medikams

Bendradarbiaujant Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms ir Vilniaus visuomenės sveikatos biurui nuo penktadienio pradeda veikti speciali tik medicinos darbuotojams skirta telefono linija, kuria medicinos sektoriaus darbuotojai gali konsultuotis rūpimais klausimais apie COVID-19 valdymą. Tokios pagalbos linijos idėja gimė diskutuojant su gydytojais, pavargusiais nuo didelio skambinančiųjų srauto į pagrindinių ligoninių priėmimo skyrius su vis besikartojančiais klausimais. Savivaldybė ėmėsi žingsnių mažinti darbo krūvį medikams šioje srityje, sudarydama daugiau galimybių koncentruotis į tiesioginį medikų darbą – gelbėti gyvybes.

Paskambinę telefono numeriu 19002, medikai gali gauti informaciją apie saviizoliaciją, apgyvendinimo po kontakto su COVID-19 arba COVID-19 sergantiems medikams paslaugą. Taip pat galima pasikonsultuoti dėl pacientų transportavimo iš gydymo įstaigų į namus Vilniuje, apie COVID-19 pacientų gydymą. Konsultuos Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojai specialistai: anesteziologai, reanimatologai, pulmonologai ir infektologai. 

Paskambinus, bus galima pasikonsultuoti ir su COVID-19 ligos administravimu susijusiais klausimais: kokie aktualūs teisės aktai, kokia pacientų izoliavimo tvarka, testavimo galimybės ir kt. Linija veiks darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. ir savaitgaliais 10–16 val. Liniją „Medikai medikams“ aptarnaus Vilniaus visuomenės sveikatos biuro ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojai specialistai.

Palaikymo ženklai mieste

Šalia didžiausių medicinos įstaigų: Antakalnyje, prie įvažiavimo į poliklinikos teritoriją, prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir netoli Santaros klinikų įrengti palaikymo ženklai, instaliacijos „Vilnius myli medikus“.

„Kalėdos sostinėje“ organizatoriai, puošdami miestą, nepamiršo ir medikų – K. Sirvydo skvere raudonai šviečiančiomis girliandomis papuošė medelį – ryškiai raudona spalva šviečiančią gyvą instaliaciją. Tai dar vienas simboliškas pagarbos ir dėkingumo visiems gydytojams bei slaugėms ženklas.

Šia instaliacija norima atkreipti visų dėmesį į neatlygintinos kraujo donorystės svarbą šiuo sudėtingu karantino laikmečiu, nes kraujo donorų poreikis anaiptol nesumažėjo. Aukoti kraujo ypač kviečiami jau persirgę COVID-19.

Nuo rugpjūčio 9 dienos, kai buvo paskelbti prezidento rinkimų rezultatai, Baltarusijoje netyla gyventojų protestai. Lietuvoje politikai, menininkai, visuomenės veikėjai bei paprasti piliečiai taip pat ieško įvairių būdų, kaip paremti savo kaimynus.

J. Didžiulis teigia, kad taikūs protestai yra vienintelis būdas, galintis atvesti prie ilgalaikių politinių pokyčių. „Mes, lietuviai, iš patirties žinome, kad tai veikia. Tai dar šviežia mūsų atmintyje, todėl noras paremti baltarusius toks stiprus. Kaip tauta, kuri kovojo už savo laisvę apsiginklavusi niekuo kitu, tik drąsa ir ryžtingumu, mes norime jiems pasakyti: „Jūs tai galite ir mes esame su jumis“.

Per šiuos kelis mėnesius Jurgis dalyvavo įvairiuose palaikymo renginiuose, kurių emocijos liks įamžintos naujame muzikiniame klipe „Time To Go“. Jurgio tikslas buvo išreikšti palaikymą baltarusiams, taip pat priminti istorinį kontekstą, dėl ko lietuviams šis klausimas toks svarbus.

Su klipo idėja muzikantas kreipėsi į savo draugą, Amerikos lietuvį ir „Nematomo fronto“ režisierių Vincą Sruoginį. „Žinojau, kad Vincas yra be galo užsiėmęs žmogus, bet taip pat žinojau, jog jam be galo svarbios jo lietuviškos šaknys ir Lietuvos istorija, todėl neabejojau, kad norės prisidėti prie šio projekto.“

Jurgis paaiškina, kad „Time To Go“ idėja ir prasmė nuolat kito. Ji įsižiebė per karantiną kaip bandymas išblaškyti susikaupusią negatyvią energiją. „Tačiau, kai aš ją pirmą kartą atlikau prie Baltarusijos ambasados, ji įgavo visai naują prasmę ir suskambo kaip atsisveikinimas su Lukašenkos valdymu. Tuomet aš supratau, kad ji jau nebepriklauso man, ji skirta baltarusiams kaip savotiškas muzikinis politinis egzorcizmas.“

Daina pirmą kartą buvo pristatyta Baltarusijai per nepriklausomą radijo stotį Minske „Radio Plato“. Gyva transliacija vyko iš Europos humanitarinio universiteto kiemelyje vykusio renginio, kuriame pasirodė Jurgis bei muzikantai iš Baltarusijos.

Žiniasklaidoje įvykius Baltarusijoje komentuojantis Europos humanitarinio universiteto komunikacijos vadovas Maksimas Milta pabrėžia muzikos svarbą Baltarusijos protestuose: „Nuo smuikininkų iki dūdmaišininkų ir DJ'ų – be jų neapsieina nė viena taiki protesto akcija Baltarusijoje. Kova už laisvę yra neįmanoma be muzikos. Baltarusiai žino, kad Lietuvos žmonės juos ne tik palaiko, bet ir visapusiškai prisideda prie to, kad „Time To Go“ dainoje minima pranašystė kuo greičiau išsipildytų.“

Jurgis pritaria, kad kultūros vaidmuo yra labai svarbus sunkiu metu: „Menas gali padėti geriau suprasti pasekmes, artikuliuoti mintis ir jausmus bei sujungti žmonių balsus. Tokiose situacijose kaip ši visi stengiasi prisidėti tuo, kuo gali, ir aš džiaugiuosi, kad galiu paskirti geriausia, ką turiu – kūrybą, draugams iš Baltarusijos.“

Buvusioje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje 1863–1864 m. vyko plataus masto sukilimas siekiant išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Tai kovingiausias nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis XIX a. Rusijos imperijoje. Žūtbūtinėse kovose dalyvavo įvairių luomų ir tautybių atstovai, tarp jų lietuviai, lenkai ir baltarusiai.

Su šūkiu „Už jūsų ir mūsų laisvę“ ši herojiška sukilėlių karta tarsi įkūnijo dviejų epochų susidūrimą: idiliškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės idėjos bei senųjų vertybių žlugimą ir užgimstančių modernių tautų nepriklausomybės bei laisvėjančios visuomenės viziją.

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ veikia buvusios areštinės pastate (T. Kosciuškos g. 1). Jame 1863–1864 m. kalėjo daugiau kaip 1000 politinio pasipriešinimo dalyvių, iš kurių aštuoni vėliau nužudyti Lukiškių aikštėje, o jų kūnai slepiant nuo visuomenės buvo užkasti ant Gedimino kalno. Prieš trejus metus atrasti sukilėlių palaikai praėjusių metų rudenį buvo iškilmingai palaidoti. Jų istoriją pasakojančioje parodoje informacija pateikiama lietuvių, anglų, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Parodos lankymas rugpjūčio 23 d. yra nemokamas, tačiau, esant dideliam lankytojų skaičiui, jų srautai gali būti ribojami.

„Lietuvos rusų dramos teatro vardu noriu išreikšti palaikymą ir pagarbą Minsko Jankos Kupalos teatro kolektyvui. Skaudu matyti, kaip susidorojama su žmonėmis mūsų kaimyninėje šalyje. Skaudu žinoti, kad mūsų kolegos yra persekiojami už savo pilietinę poziciją. Kartu jų vieningumas, jų drąsa, jų nusiteikimas kelia didžiausią mūsų visų pagarbą! Mes su jumis!“ – rašoma LRDT vadovės Olgos Polevikovos kreipimesi teatro vardu.

Minsko Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro generalinis direktorius Pavelas Latuška buvo atleistas iš pareigų dėl savo viešo palaikymo opozicijos demonstrantams, reikalaujantiems Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo po ginčijamų rinkimų. Vienas pirmųjų iš šalies valstybinių įstaigų vadovų P. Latuška ir jo kolegos teatre praėjusią savaitę viešai pareiškė protestą prieš milicijos prievartą ir pareikalavo perskaičiuoti rinkėjų balsus prezidento rinkimuose. Po generalinio direktoriaus atleidimo visa Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro trupė vieningai parašė prašymus atleisti juos iš darbo.

„Esu dėkingas už palaikymą teatro žmonėms. Jankos Kupalos teatro kolektyvas – išskirtinis, šis teatras – tai baltarusių tautos širdis, tai mūsų nacijos simbolis“, – sakė P. Latuška jo palaikyti prie teatro susirinkusiems teatro darbuotojams ir šimtams demonstrantų Minske.

Jankos Kupalos nacionalinis akademinis teatras ne kartą lankėsi su gastrolėmis Vilniuje ir yra mylimas Lietuvos teatro žiūrovų.

Šis LGBTI renginys turėjo įvykti birželio 1–7 dienomis, bet dėl koronaviruso protrūkio buvo atidėtas.

„Reiškiame paramą pastangoms saugoti ir skatinti lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų žmogaus teises, taip pat didinti visuomenės supratimą apie LGBTI bendruomenių problemas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, – sakoma bendroje deklaracijoje.

„Žmogaus teisės galioja kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar išraiškos. Pagarba šiems pagrindiniams principams įpareigoja valstybes ginti visus savo piliečius nuo smurto ir diskriminacijos ir užtikrinti jiems vienodas galimybes. Dar kartą patvirtiname, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija užtikrina kiekvieno asmens prigimtinį orumą“, – nurodoma dokumente.

„Todėl turime ir toliau dirbti kartu, kad sukurtume įtrauktį ir lygybę užtikrinančią aplinką, kurioje nėra diskriminacijos, kurioje visos žmogaus teisės yra visiškai užtikrintos. Atiduodame pagarbą svarbiam LGBTI bendruomenių darbui Baltijos valstybėse, taip pat darbui visų, dirbančių vyriausybėse ir už jų ribų, siekiant užtikrinti žmogaus teises LGBTI asmenims ir užbaigti diskriminaciją lytinės orientacijos, lyties tapatumo, lyties išraiškos arba lytinių požymių pagrindu. LGBTI teisės yra žmogaus teisės, kurias palaikyti ir gerbti privalo visi“, – sakoma deklaracijoje.

Bendrą deklaraciją pasirašė Airijos, Australijos, Austrijos, Belgijos, Brazilijos, Danijos, Islandijos, Ispanijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ambasados Estijoje bei Šiaurės ministrų tarybos atstovybė.

Po George'o Floydo (Džordžo Floido) mirties gegužės 25 d. Mineapolyje kilus neramumų visoje šalyje, prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pirmtakas pirmame šio incidento vaizdo komentare paragino valstijų ir vietos valdžios institucijas persvarstyti savo politiką dėl jėgos naudojimo.

B. Obama komentarus adresavo jauniems juodaodžiams vyrams ir moterims, kurie, jo teigimu, dažnai matydavo arba patirdavo per daug smurto.

„Per dažnai dalis šio smurto kyla iš žmonių, kurie turėtų jums tarnauti ir jus ginti“, – aktyvistams skirtoje internetinėje transliacijoje sakė B. Obama.

„Noriu, kad žinotumėte, jog esate svarbūs. Noriu, kad žinotumėte, jog jūsų gyvenimai ir svajonės yra svarbios“, – kalbėjo jis.

Per dažnai dalis šio smurto kyla iš žmonių, kurie turėtų jums tarnauti ir jus ginti.

Eksprezidentas taip pat sakė, kad per kelias pastarąsias kelias savaites amerikiečiai matė „šalyje tokių įsimintinų pokyčių ir įvykių, kurie savo mastu prilygsta [svarbiausiems įvykiams], kuriuos esu matęs per savo gyvenimą“.

58 metų B. Obama, išliekantis populiarus tarp demokratų, priminė 7-jame dešimtmetyje vykusį pilietinių teisių judėjimą ir teigė, kad dabar protestuoja „daug reprezentatyvesnis Amerikos pjūvis“, nei lyginant su padėtimi prieš pusę šimtmečio.

„Keičiasi mąstysena –  labiau pripažįstama, kad galime padaryti geriau“, – teigė B. Obama.

Pasak jo, jauni žmonės yra ypač suaktyvėję, o jų motyvacija galėtų įkvėpti platesniems pokyčiams.

„Labai svarbu pasinaudoti šia visuomenės, šalies sukurta varomąja jėga ir pasakyti: „išnaudokime tai“, kad pagaliau padarytume poveikį“, – sakė B. Obama.

Jis taip pat kreipėsi į vietos valdžios vadovus visoje šalyje: „Raginu kiekvieną šios šalies merą peržiūrėti politiką dėl jėgos naudojimo kartu su bendruomenės nariais ir įsipareigoti pranešti apie planuojamas reformas“.

B.Obama tiesiogiai nekomentavo, kaip D. Trumpas valdo neramumus, įskaitant ir prieštaringai vertinamą prezidento reikalavimą, kad valdžia „dominuotų“ prieš protestuotojus.

Tačiau pranešama, kad B.Obama pasipiktino, jog pirmadienį šalia Baltųjų rūmų prieš protestuotojus buvo panaudotos cheminės priemonės minioms vaikyti, kad D. Trumpas galėtų nueiti iki netoliese esančios bažnyčios ir nusifotografuotų laikydamas Bibliją.

„Reiškiame nuoširdžią užuojautą visai Italijos tautai, jūsų šeimoms ir kiekvienam asmeniškai. Susitelkime ir tikėjime mes esame ta jėga, kuri padės įveikti baimę, neviltį ir liūdesį. Tikime jūsų tvirtybe ir palaikome jūsų viltį šiuo nerimo pilnu laikotarpiu, – Italijos ambasadoriui Lietuvoje bei trijų miestų partnerių merams adresuotame laiške Kauno miesto žmonių vardu rašė V. Matijošaitis. – Tegu mūsų miestų partnerystė būna prasminga ne tik džiugiomis akimirkomis, bet ir tarpusavio palaikyme išgyvenant tokį nerimo laikotarpį COVID-19 akivaizdoje.“

Skelbiama, kad koronavirusas Italijoje nusinešė jau daugiau kaip 11 tūkst. šios šalies žmonių gyvybių. Tarp jų – dešimtys su šia liga beatodairiškai kovojusių medikų.

Greta miesto vėliavų priešais Kauno savivaldybę Laisvės alėjoje antradienį buvo iki pusės nuleistos dvi Italijos trispalvės.

„Ačiū, Kaunas“, – savo socialinio tinklo paskyroje į broliško solidarumo gestą atsiliepė giminingo Cava de Tirreni miesto meras Vincenzo Servalli.

Kauno miesto žmonėms skirtų šiltų padėkos žodžių Kauno miesto vadovai sulaukė ir elektroniniu paštu.

Tikime jūsų tvirtybe ir palaikome jūsų viltį šiuo nerimo pilnu laikotarpiu.

Kauno partnerių gretose – jau seniai įsitvirtinę trys Italijos miestai, su kuriais puoselėjami artimi ryšiai: Kava de Tirenis, Breša ir Ferara.

Žalia balta ir raudona spalvomis šį vakarą Vilniuje simboliškai bus apšviesta Prezidentūra ir kiti ryškūs mūsų šalies objektai. Italijoje, išmušus vidurdieniui, mirusieji pagerbti visuotine tylos minute. Tuo pat metu, Lietuvoje išmušus 13 val., suskambo bažnyčių varpai, tikintieji kviesti bendrai maldai už pandemijos aukas.

„Maniau, kad viską išspręsiu pati“

„Kiekviena skirtingai išgyvena vaikelio praradimą, tačiau jeigu jaučiate, kad reikia, nebijokite ieškoti pagalbos“, – padrąsina aktorė E. Špokaitė. Moteris šiandien jau gali atvirai kalbėti apie patirtą persileidimą, tačiau prisimena, kad pirmaisiais mėnesiais vien apie tai pagalvojus gerklėje stodavo gniužulas.

Aktorė pripažino, kad tuo metu laukdama ypač nemalonios procedūros rado lankstinuką apie pagalbos galimybes Krizinio nėštumo centre, tada dar abejojo, ar jai tikrai reikia psichologinės pagalbos. Moteris manė, kad viską pavyks išspręsti pačiai. Vis dėlto neradusi supratimo artimoje aplinkoje, ji ryžosi kreiptis į specialistus. „Atėjusi į centrą supratau, kad mano reakcija nėra neadekvati ir nenormali. Artimoje aplinkoje buvo teigiančių kitaip ir klausiančių, kada gi būsiu normali, kiek dar liūdėsiu arba tiesiog sakančių, kad „jau užtenka“. Visa tai buvo sakoma gana įsakmiu tonu, tarsi mano buvimas kenktų kito egzistavimui“, – prisimena E. Špokaitė ir priduria suprantanti, kad žmonės manė, jog tokie paraginimai tik padės.

Paliepimai sugrįžti į ankstesniąją būseną nebuvo efektyvūs, ji pasakoja, kad stengėsi per prievartą pamiršti, nebeišgyventi, išstumti emocijas. Tik atėjusi, iš pradžių, į individualias, o vėliau į grupines terapijas Krizinio nėštumo centre ji suprato, kad tokia reakcija – normali, o aplinka turėtų suprasti arba bent jau netrukdyti išjausti.

E. Špokaitė sako žinanti, kad aplinkinių reakcija kyla ne iš blogos valios, tačiau kartais tokiomis akimirkomis net nereikia komentarų, pakanka tiesiog buvimo šalia ar klausimo: „Kaip jautiesi?“ Aktorė taip pat priduria, kad visuomenės padrąsinimai, jog pavyks sėkmingai susilaukti vaikelio, tuo metu taip pat nebuvo efektyvūs. Po terapijos E. Špokaitė pastojo antrą kartą ir šiandien džiaugsmingai augina pusantrų metų vaikelį.

Pagalba daugiau nei 300 vaikų

Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė sako, kad tie devyni laukimo mėnesiai yra laikas, kai ypač svarbu jausti emocinį saugumą ir aplinkinių dėmesį. „Moterims svarbu žinoti, kad ne tik jos, bet ir aplinkiniai laukia naujos gyvybės. Norisi jausti, kad tomis akimirkomis, kai bus sunku, ji neliks viena ir kažkam rūpės“, – palaikymo svarbą akcentuoja moteris.

Septynerius metus veikianti organizacija siekia suteikti visapusišką paramą moterims, kurios laukė vaikelio, tačiau pastojus, pasikeitė gyvenimas (neteko darbo, liko vienos, užklupo liga) arba pastojo neplanuotai, taip pat tais atvejais, kai moteris patyrė persileidimą ar nutraukė nėštumą. Besilaukiančios moterys dažnai baiminasi, kad nesugebės susitvarkyti su nėštumu.

Z. Tomilinienė sako, kad jiems svarbi kiekvieno žmogaus istorija, todėl kiekvienas atvejis unikalus. Moteris pasakoja, kad kaip tik neseniai sulaukė nuotraukų iš mamos, kuriai padėjo prieš penkerius metus, būtent tiek metų sukako jos dukrai.

Sėkmingą organizacijos veiklą patvirtina ir moterų, kurioms jos padėjo, atsiliepimai. Krizinio nėštumo centro vadovė sako, kad yra prisidėję prie maždaug 300 vaikų gerovės.

Palaikymas ypač svarbus

Krizinio nėštumo centras siekia suteikti moterims visapusišką paramą, pradedant psichologine, baigiant daiktais. Centro atstovai pasirūpina drabužiais, lovyte, vežimėliu, kuriuos gauna iš kitų šeimų, tačiau reikalingus higienos daiktus centras įpratai įsigyja arba prašo paaukoti visuomenės.

Pasak Z. Tomilinienės, neplanuotai pastojusioms arba vienoms likusioms moterims baisu, kad neužteks lėšų vaikeliui išlaikyti, kitos jaučiasi neužtikrintos, nežino, ko tiksliai reikia ir kur galės įsigyti tai, ko reikia kūdikiui.

„Eurovaistinė“ siekia atkreipti dėmesį į problemas, kurias susivienijus gali išspręsti visuomenė. „Mes visada stengiamės kalbėti temomis, kurios daugeliui yra tabu, padėti tiems, kurie jaučiasi pamiršti. Siekiame, kad mūsų vaistinėse paramos sulauktų žmonės, kurie susiduria su įvairiais iššūkiais. Todėl šįkart skatiname prisidėti prie iniciatyvos ir palengvinti moterų, susidūrusių su kriziniu nėštumu, kasdienybę“, – sakė įmonės valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.

Vilniaus „Akropolio“ „Eurovaistinėje“ vykstančios akcijos metu visuomenė kviečiama paaukoti naujagimiams būtiniausių daiktų – sauskelnių, servetėlių, losjonų ar kitų būtinų prekių. Paramos dėžė vaistinėje bus iki Motinos dienos.