Kovo 11-osios proga uostamiestyje iškeltas vėliavas klaipėdietis draskė nuo daugiabučių namų.

Kai kur vėliavos rastos nulaužtais kotais, kai kur jos buvo sudegintos.

Iš viso Klaipėdoje išniekinta keturiolika vėliavų. Išpuolis rengtas prieš pat Kovo 11-osios paminėjimą, kai valstybinės vėliavos buvo iškabintos visame uostamiestyje.

Kelis kartus teistą bedarbį policija išaiškino ir sulaikė labai greitai. Antrankiai įtariamajam buvo uždėti kaip tik kovo 11-ąją.

Bylą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius patikslino, kad 33-ejų pilietis niekur nedirba.

Jam paskirtas rašytinis įpareigojimas neišvykti, iš jo paimtas asmens dokumentas ir jis yra įpareigotas registruotis policijoje.

„Tai yra Lietuvos pilietis. „Sodros“ duomenys rodo, kad jis yra niekur nedirbantis“, – sakė A. Saunorius.

Vyras anksčiau teistas už vagystes, plėšimą, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Prokuroras A. Saunorius patikslino, kad po sulaikymo įtariamasis buvo išleistas į laisvę.

„Jam paskirtas rašytinis įpareigojimas neišvykti, iš jo paimtas asmens dokumentas ir jis yra įpareigotas registruotis policijoje“, – patikino A. Saunorius.

Kol kas šioje byloje kitų įtariamųjų nėra. Policijos sučiuptas veikėjas nėra šnekus, motyvų nedetalizuoja ir kaltės nepripažįsta, tačiau iš jo pasisakymų galima nuspėti, kur gali slypėti jo neapykanta.

Paklaustas, ar svarstoma skirti psichiatrinę ekspertizę, A. Saunorius pripažino, kad to neatmeta.

„Gali būti, kad reikės paskirti. Kyla tam tikrų abejonių“, – pastebėjo A. Saunorius.

Arūnas Saunorius. Vytauto Petriko nuotr.

Aiškėja, kad sulaikytasis reiškia aršų palaikymą Vladimirui Putinui.

Paklaustas, ar Rusijos diktatorių sulaikytasis myli iš širdies, ar už pinigus, A. Saunorius svarstė, kad veikiausiai iš širdies.

„Jei iš „dūšios“ myli V. Putiną, jau reikia psichiatrinės ekspertizės. Kol kas neturime duomenų, ar tą palaikymą V. Putinui yra reiškęs viešai, internete“, – sakė A. Saunorius.

Šaltinių teigimu, 1991 m. gimęs pilietis ne itin seniai sugrįžo gyventi į Lietuvą, anksčiau esą jis uždarbiavo užsienyje.

Pilietis esą simpatizuoja Rusijos diktatoriui ir aršiai puola Europos Sąjungą, kritikuoja europines vertybes.

Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše R. DeSantisas sakė, kad praėjusią savaitę likęs antras per balsavimą Ajovos respublikonų sueigose jis nebegali prašyti šalininkų savanoriškai skirti savo laiko ir išteklių, „jei neturime aiškaus kelio į pergalę“.

„Taigi, šiandien sustabdau savo kampaniją“, – paskelbė jis.

Iš rinkimų kovos R. DeSantisas pasitraukė likus mažiau nei dviem dienoms iki Naujojo Hampšyro pirminių rinkimų. Apklausos rodo, kad šioje valstijoje jis labai atsilieka nuo buvusio prezidento D. Trumpo ir buvusios JAV ambasadorės prie Jungtinių Tautų Nikki Haley (Niki Heili).

„Man aišku, kad dauguma respublikonų pirminiuose rinkimuose [dalyvaujančių] rinkėjų nori suteikti Donaldui Trumpui dar vieną galimybę“, – minėtame vaizdo įraše sako R. DeSantisas ir primena, kad turėjo nesutarimų su buvusiu prezidentu, pirmiausia dėl COVID-19 pandemijos.

„Jis turi mano paramą, nes negalime grįžti prie senosios praėjusių dienų respublikonų gvardijos ar prie perpakuotos seno korporatyvizmo, kuriam atstovauja Nikki Haley, formos“, – pareiškė jis.

77 metų D. Trumpas antradienį iškovojo užtikrintą pergalę Ajovoje, kur 51 proc. respublikonų rinkėjų pasirinko eksprezidentą, kuriam buvo surengtos dvi apkaltos, o ne R. DeSantisą, gavusį tik 21 proc. balsų. Už N. Haley Ajovoje balsavo 19 proc. respublikonų rinkėjų.

Joks kandidatas nėra pralaimėjęs pirminių rinkimų po pergalių šiose dviejose pirmosiose valstijose. Beveik neabejotina, kad D. Trumpas po pergalės Naujajame Hampšyre paskelbtų jau tapęs partijos kandidatu į JAV prezidentus.

N. Haley didele dalimi susilaikydavo nuo kritikos daugybei kontroversiškų dalykų, susijusių su D. Trumpo kandidatūra, tačiau pastarąją savaitę ėmė viešai abejoti buvusio prezidento proto šviesumu ir lygino jį su 81 metų dabartiniu šalies lyderiu demokratu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Trečiadienio vakarą E. Macronas, kalbėdamas per televizijos kanalą „France 5“, prisipažino esantis legendinio prancūzų aktoriaus gerbėjas ir teigė, kad „Prancūzija juo didžiuojasi.“

E. Macrono komentarai per televiziją transliuotame interviu nuskambėjo po to, kai šio mėnesio pradžioje rodytame dokumentiniame filme 16 moterų G. Depardieu apkaltino seksualiniu priekabiavimu ir smurtu. „France 2“ taip pat nurodė, kad 2018 metais kelionės į Šiaurės Korėją metu aktorius ne kartą išsakė nepadorių pastabų ir laidė seksualinio pobūdžio užuominas, nukreiptas į ten buvusias moteris.

Paklaustas apie naujausius kaltinimus G. Depardieu, E. Macronas sakė, kad tiki nekaltumo prezumpcija ir teisminiu procesu. „Niekada nepamatysite manęs jokioje žmonių medžioklėje“, – sakė Prancūzijos vadovas.

E. Macronas taip pat kritikavo savo kultūros ministrės sprendimą pradėti drausminę procedūrą, dėl kurios G. Depardieu gali netekti aukščiausio Prancūzijos apdovanojimo – Garbės Legiono ordino. Jis sakė, kad kultūros ministrė Rima Abdul Malak nuėjo šiek tiek per toli.

Garbės Legiono ordinas nėra moralinė priemonė ir neturėtų būti panaikintas remiantis dokumentiniu filmu, teigė E. Macronas.

74-ejų G. Depardieu yra kaltinamas išžaginimu ir lytine prievarta prieš jauną prancūzų aktorę Charlotte Arnould (Šarlot Arnu) jo namuose Paryžiuje 2018 metais. 2020 metų gruodį buvo pradėtas tyrimas prieš jį. Tyrimas tebevyksta.

Ketvirtadienį moterų teisių aktyvistai griežtai pasmerkė E. Macrono komentarus.

Organizacijos „Lawyers 4 Women“ pirmininkė Michelle Dayan (Mišel Dajan) sakė, kad kaip teisininkė ir pilietė ji taip pat tvirtai tiki nekaltumo prezumpcija. „Tačiau ji neturi būti naudojama kaip pretekstas neišklausyti moterų, kurios sako, kad yra prievartos aukos“, – pridūrė ji.

Naujienų transliuotojui „France Info“ M. Dayan sakė, kad „smurtas prieš moteris prasideda (...) nuo moters įvaizdžio, kurį perteikia“ šokiruojančios G. Depardieu pastabos.

„Tai dar vienas patvirtinimas, kad Emmanuelis Macronas negyvena tame pačiame pasaulyje kaip mes“, –  socialiniame tinkle „X“ rašė aktyvistų grupė „Osez le feminisme!“.

„Mes, grobis, susiduriame su žmogumi (G. Depardieu), kuris save vadina puikiu medžiotoju, tačiau, prezidento žodžiais tariant, tampa žmonių medžioklės auka“, – rašė grupė.

Moterų fondo pirmininkė Anne Cecile Mailfert (Anė Sesil Mailfert) per naujienų kanalą BFM TV sakė, kad E. Macrono komentarai yra labai rimti, nes „jis vertina moteris, kurios pateikė skundą, moteris, kurios pasisakė (...) Jis stoja į vieną ar kitą pusę“.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) taip pat pasisakė prieš savo įpėdinį.

„Ne, mes nesididžiuojame“, – sakė F. Hollande'as radijo stoties „France Inter“ eteryje.

Anot jo, iš prezidento buvo tikimasi, kad jis kalbės apie moteris, kurios G. Depardieu komentaruose įžvelgė smurtą, dominavimą ir panieką.

Spalį Prancūzijos laikraštyje „Le Figaro“ G. Depardieu paskelbė atvirą laišką, kuriame rašė: „Noriu jums pasakyti tiesą. Niekada nesu smurtavęs prieš moterį.“

Interviu su KU vadovu ne tik apie tai, kas nuveikta, bet ir apie naujus sumanymus bei iššūkius.

– Kaip apibendrintumėte besibaigiančius metus?

– Džiaugiuosi jais, nes KU metai buvo sėkmingi. Jeigu peržvelgtume tas sritis, kuriose veikia Universitetas, pamatysime daug pozityvaus. Studijos: studentų ir šiemet priimta daugiau nei ankstesniais metais. Mokslas: laimėti net 6 nauji „Horizon Europe“ projektai gamtos ir technologijų mokslų srityse dar labiau sustiprins KU mokslininkų matomumą ir pripažinimą tarptautinėje erdvėje. Didžiausias pasiekimas nacionaliniu lygmeniu – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centras, kuris konsoliduos trijų sričių – technologijų, medicinos ir sveikatos bei gamtos mokslų – tyrėjus bei infrastruktūrą, plečiant esamas kompetencijas pakrančių vystymuisi aktualiose srityse. Trečioji, socialinė misija: joje mūsų akademinio personalo darbo vaisiai – parodos, premijos, apdovanojimai, stipendijos doktorantams. Džiaugiuosi, kad teisinga kryptimi pajudėjo Klaipėdos universiteto ligoninės kūrimosi procesai.

– Per metus Jums teko patirti net dvejus rinkimus, kaip vertinate jų rezultatus?

– Kaip miesto politikas, Klaipėdos savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavau su Tėvynės sąjungos (Lietuvos krikščionių demokratų) sąrašu. Rinkimai mums buvo gana sėkmingi, bet politinės įtakos pasiskirstė taip, kad šiuo metu dirbame opozicijoje. Demokratinėje visuomenėje ši pozicija taip pat svarbi.

Rektoriaus rinkimų rezultatai ir džiugina, ir įpareigoja. KU tarybos, visos universiteto bendruomenės pasitikėjimas ir palaikymas buvo didelis. Vertinu jį kaip pritarimą tam, kas padaryta per pirmąjį kadencijos penkmetį, ir įpareigojimą tęsti pradėtus darbus.

– Gana ilgai neatskleidėte, ar dalyvausite kovoje dėl KU rektoriaus posto. Turėjote abejonių?

– Svarstyti – žmogiška. Aš esu gydytojas ir puikiai suprantu, kad rinkdamasis vieną kurį nors kelią prarandu galimybes kitame. Tad dvejonių buvo. Motyvavo bendruomenės parama, išsakomas pasitikėjimas bei padrąsinimai. Net studentai buvo atėję paagituoti... Galų gale, jeigu būtų atsiradę kandidatų, kuriems būčiau galėjęs ramia širdimi perduoti vadovo postą, nesibaimindamas, kad Universiteto plėtra sustos, kad toliau bus auginamas Klaipėdos universiteto ligoninės projektas, galbūt būčiau nusprendęs kitaip. Bet kai sužinojau, kad norą vadovauti pareiškė asmuo, Universiteto reputacijoje palikęs didelių dėmių, pabėgęs iš jo, palikęs čia neužbaigtus ir neperduotus darbus, neturintis jokių vadybinių gebėjimų, klausimų, ar dalyvauti rinkimuose, man nebeliko.

– Prisiėmėte atsakomybę dar 5 metus būti KU bendruomenės lyderiu. Tad kokie bus KU prioritetai?

– Vienas svarbiausių uždavinių – stiprinti tarptautiškumą. Suprantame, kad ne sostinės universitetui konkuruoti Lietuvoje yra sunku. Turime sau vietą užsitikrinti būdami kitokie, pritraukdami ir į savo akademinę bei mokslo aplinką integruodami europinių universitetų patirtis ir stiprybes. Per šią poziciją sieksime stiprinti savo pozicijas reitinguose.

Vienas svarbiausių uždavinių – stiprinti tarptautiškumą. Suprantame, kad ne sostinės universitetui konkuruoti Lietuvoje yra sunku.

Su šiuo prioritetu susijęs ir studentų pritraukimo klausimas, bet čia, esu įsitikinęs, turime glaudžiai dirbti su miestu ir verslu. Kito kelio nėra. Jaunų žmonių reikia visiems. Pažvelkime į Mėlynojo proveržio strategiją, joje juodu ant balto užrašyta siekiamybė padidinti miesto gyventojų skaičių. Kaip galime to pasiekti? Be jaunų žmonių, kurie čia mokysis, kurs šeimas, gimdys vaikus – niekaip. Tad turime dirbti drauge, kad jaunas žmogus gyvenimui ir perspektyvai rinktųsi Klaipėdą.

– Ne mažiau svarbus prioritetas – KU bendruomenės gerovės užtikrinimas tiek finansine, tiek socialine prasmėmis. Darbo užmokestis visiems sėkmingai ir rezultatyviai dirbantiems didės per kintamąją atlygio dalį. Noriu, kad bendruomenės nariai jaustų, kad Universitetas yra geras darbdavys ir čia minčių yra įvairių. Gal KU miestelyje galėtų atsirasti vaikų darželis? Suprantu, kad Lietuvoje tokie dalykai nėra įprasti, tokiu rūpesčiu darbuotojais gali pasididžiuoti Europos mokslo įstaigos, bet kodėl neperkėlus šios patirties į Lietuvą? Juolab kad turime tam galimybių. Vos prieš kelias dienas pasirašėme ketinimų protokolą su AB „Limarko laivininkystės kompanija“, Universitetui savo jubiliejaus proga dovanojančia KU akademinio miestelio išvystymo investicinį projektą. Gal investicijų rinkos ekspertai pamatys tokią galimybę?

– KU miestelyje nekantriai laukiama statybų. Girdime, kad čia turi iškilti ne vienas naujas statinys.

Infrastruktūros plėtros srityje turime smarkiai pasistūmėti, nes esame padarę rimtus namų darbus: netrukus pradės kilti naujas bendrabutis, naujas sporto kompleksas, kuris turėtų būti statomas viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu – projektui žalią šviesą įžiebė ši Vyriausybė. Planuose – naujas laboratorijų korpusas, Sveikatos mokslų fakulteto simuliacijų centras, medijų centras.

– Nauji pastatai – gerai, tačiau gyvybę jiems įkvepia žmonės. Dažnai girdime, jog Klaipėdoje trūksta studentų ir jų jaunatviškos energijos. Kur jie? Kaip juos atsivilioti į tą gražiąją Klaipėdą?

– Studentų skaičiai yra sumažėję visur, tai – demografinės duobės pasekmė. Pasaulinė praktika rodo, kad švietimo rinkoje sėkmingai veikia mokslo universitetai ir šiame etape KU gal net labiau mokslo nei studijų universitetas, bet tai nereiškia, kad nenorime didinti studentų skaičiaus. Daug dirbame šia linkme. Kurį laiką gana sėkmingai auginome studentų iš užsienio skaičių, tačiau dėl valstybinio reguliavimo pokyčių jų srautas sumažėjo. Reikia pripažinti, kad visoms Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoms nepadeda ir pas mus įsigalėjęs studijų užsienyje pervertinimas. Čia, matyt, mūsų nacionalinis bruožas stebuklų dairytis tik svetur ir nuvertinti tai, ką turime, kas būtų ekonomiškai ir logiškai racionalesnis pasirinkimas.

Statistiniai KU priėmimo rodikliai jau antrus metus rodo augimo tendenciją. Trapią, bet augimo. Mūsų ambicija ją stiprinti. Šiemet stebėjome biologijos ir biotechnologijų, pedagoginių, laisvalaikio sporto studijų proveržį. Pastarosios programos turinį svariai praturtino partnerystė su „FC Barcelona“ ir Lietuvos krepšinio federacija.

– Kiek per pastaruosius metus sustiprėjo EU-CONEXUS aljansas? Koks studijų potencialas dar neišnaudotas čia?

– EU-CONEXUS atveriamos galimybės yra racionali galimybė visiems, svajojantiems apie studijas užsienyje. Renkiesi studijas KU, o turi galimybę studijuoti dar 8 Europos universitetuose. Pasirinkdamas bendras studijų programas ar specializacijas, gausi diplomą su visų aljansą sudarančių universitetų rektorių parašais. EU-CONEXUS bendrųjų studijų pasiūlą netrukus papildys dvi naujos jungtinės magistrantūros programos – Kultūros skaitmenizavimo programa, sujungsianti humanitarines ir IT mokslų sritis, bei Tvarios pakrančių miestų plėtros studijos. EU-CONEXUS – tai ne tik studijos, bet ir bendri mokslo projektai, kultūros ir sporto renginiai, keitimosi programos.

– Praėjo metai nuo KU ligoninės įsteigimo. Ar viskas pagal planą auginant šį „kūdikį“?

– Sunku būtų lyginti šį procesą su žmogaus atėjimu. Tai nėra istorija, prasidedanti nuo nulio. Nauja įstaiga kuriama iš buvusių trijų organizacijų, transformuojant jas į bendrą darinį. Šis procesas sudėtingas, nes sutarimą ir sprendimų būdus turi rasti skirtingos bendruomenės. Kaip ligoninės steigėjų atstovą, mane labai džiugina sėkmingas lyderio pasirinkimas. Dr. Audrius Šimaitis į Klaipėdą grįžo iš rimtos profesinės pozicijos Jungtinėje Karalystėje su didele ir kitokia vadybine patirtimi. Matome, kaip skiriasi jo komunikavimas, kaip atvirumas svarstant problemas ir formuojant komandą išjudino bendruomenės iniciatyvas. Matau, kad teigiama linkme išjudėjo jaunųjų rezidentų pritraukimo problema. Į Klaipėdos universiteto ligoninę atvyksta žmonės, tikintys jos idėja. Tuo galiu tik džiaugtis. Žinoma, mūsų laukia daug svarbių darbų ir iššūkių. Kitų metų liepą baigsis reformos pereinamasis etapas, formuosis nauja organizacijos struktūra, nebeliks filialų, šiuo metu dar turinčių tam tikras autonomijos teises.

– Ar galima sakyti, jog nepasitikėjimo reforma slenkstis peržengtas?

– Neigiamos informacijos srautas šiuo metu yra sumažėjęs, nors puikiai suprantame, kad konkurencija su kitomis Lietuvoje veikiančiomis universitetų ligoninėmis yra ir bus atkakli. Naujas darinys pretenduoja į tą patį finansų pyragą, tad natūralu, kad senbuviai neploja katutėmis.

– Ar KU lūkesčius pateisino Klaipėdoje įkurta Universiteto gimnazija, kitose gimnazijose veikiančios universitetinės klasės?

– Jaunuolių, atėjusių studijuoti iš šių mokyklų, skaičius didėja. Galiu paminėti, kad pagal statistiką daugiausiai studentų mums parengė Vytauto Didžiojo gimnazija. Matome, jog mokyklų, aktyviai dirbančių su KU, reitingai irgi kyla. Tai – bendrų pastangų rezultatas. Apie universitetines klases šiuo metu jau kalbame su Klaipėdos rajono savivaldybe. Yra minčių dėl KU klasių Tauragėje. Tai matau kaip vieną iš kelių didinti studijuojančiųjų skaičių.

– Kaip manote, ar artimiausiu metu pavyks įgyvendinti svajonę, kad prie įvažiavimo į Klaipėdą kelių atsirastų informacinės lentos „Klaipėda – universitetinis miestas“?

– Įvažiuojant į Rostoką, KU partnerį EU-CONEXUS aljanse, svečius pasitinka užrašas, kad Rostokas yra Hansos ir universiteto miestas. Nenustoju kartoti, jog tai, kad Klaipėdoje yra universitetas, miestui suteikia didelę papildomą vertę. Džiaugiuosi, kad mero apsilankymo KU metu išgirdau Universitetą ir jo veiklas palaikančią poziciją. Tikiuosi, kad tokie užrašai atsiras.

Kreipimesi pabrėžiama, kad bandymai eliminuoti lytiškumo ugdymo temas yra žalingi tinkamam vaikų ugdymui, o politikai turėtų galvoti, kaip efektyviau ją įgyvendinti, o ne programą stabdyti.

„Bandymai eliminuoti atskiras temas iš gyvenimo įgūdžių programos yra žalingi mokiniams reikalingam ugdymui, taip visiškai pamirštami pačių mokinių interesai“, – sako LMS prezidentas Jonas Trumpa.

Politikams adresuotame rašte rašoma, kad moksleivis turi būti lavinimas visapusiškai, įskaitant ir lytiškumo bei lytinės sveikatos temas.

Bandymai eliminuoti atskiras temas iš gyvenimo įgūdžių programos yra žalingi mokiniams reikalingam ugdymui, taip visiškai pamirštami pačių mokinių interesai.

Sąjunga pabrėžia, kad lytiškumo temoms yra skirta „tik apie 10 procentų programos turinio“, tačiau nuoseklus lytiškumo ugdymo diegimas mokyklose yra „didelis žingsnis į priekį saugesnės, tolerantiškesnės visuomenės link“.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Programą kritikuoja dalis politikų, tėvų organizacijų, kaltindami Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo ruožtu inicijavo peticiją, kuria ragina stabdyti šią programą.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Palaiko ir kitos organizacijos

Moksleivių sąjungos pozicijai palaikymą išreiškė ir jaunimo bei žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos. Anot jų, moksleiviai turi būti lavinami įvairiapusiškai, o mokyklose privalo būti kalbama apie smurto prevenciją iš lyčių lygybę.

„Privalome ieškoti būdų ne kaip atsitraukti nuo gyvenimo įgūdžių programos, bet sutelkti pastangas, kad ji būtų įgyvendinama kuo efektyviau ir pagaliau atlieptume trisdešimt metų žiojančią tuštumą švietimo sistemoje“, – sako „Nepatogaus kino klasės“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė.

Jaunimo ir žmogaus teisių organizacijos taip pat pabrėžia, kad gyvenimo įgūdžių programa svarbi savo turiniu apie lyčių lygybę, įvairių rūšių smurtą, priekabiavimą.

Anot jų, dabartinis smurto artimoje aplinkoje mastas reikalauja imtis priemonių ir nuo ankstyvo amžiaus supažindinti moksleivius su psichologinio, fizinio, ekonominio ir seksualinio smurto apraiškomis, atpažinti netinkamą elgesį, žinoti, kuri kreiptis pagalbos.

„Turime mažinti lyčių nelygybę, Lietuvoje bujojančią prievartos kultūrą ir ją keisti sveikų santykių kultūra, kurioje gerbiamos kiekvieno asmens ribos ir kūno integralumas“, – teigė su seksualinio smurto prevencija dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.

Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos, jų kreipimąsi taip pat palaiko Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kuri vienija 63 nacionalines jaunimo organizacijas ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybas, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, asociacija „Lygiai“, „Įvairovės edukacijos namai“, „Ante Litteram“.

Šiai pozicijai palaikymą išreiškia ir politinės jaunimo organizacijos: Lietuvos liberalus jaunimas, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga.

Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, rugsėjo 18–24 dienomis Prezidentūros fontanas nušvis mėlynai išreiškiant palaikymą kurčiųjų bendruomenei ir gestų kalbai.

Nuo Pasaulio kurčiųjų federacijos įkūrimo 1951 metais mėlyna spalva buvo naudojama organizacijos simbolikoje, o mėlynoji juostelė ilgus dešimtmečius kurčiųjų bendruomenėje buvo naudojama kaip simbolis siekiant lygybės visuomenėje ir nacionalinių gestų kalbų pripažinimo.

Asociatyvi nuotrauka ./ YouTube stop kadras. 

Pasaulyje yra daugiau nei 200 skirtingų nacionalinių gestų kalbų, o Tarptautinė gestų kalbų diena minima rugsėjo 23-ąją.

Dėl energetinių resursų taupymo veikiantį, apšviestą fontaną pamatyti galima nuo 18 val. iki 21 val. darbo dienomis ir nuo 18 val iki 22 val. savaitgalį.

Į Klaipėdos mokslų ir technologijų parko ir partnerių renginį iš anksto užsiregistravo daugiau negu 200 dalyvių. Tarp 20-ies forumo partnerių ir pranešėjų – ir žinomi klaipėdiečiai, dešimtmečius sėkmingai dirbantys jūriniame sektoriuje.

Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Jis pastebėjo, kad Europos jūros dienos tikslas yra atkreipti dėmesį į jūrų ir vandenynų svarbą pakrančių bendruomenių ir visų ES piliečių kasdieniame gyvenime, kuriant tvarų ekonominį augimą ir darbo vietas. A. Vaitkus pabrėžė Klaipėdos miesto savivaldos ir nacionalinio bendradarbiavimo būtinumą, kuriant ir plėtojant nacionalinę jūrinę strategiją. Ypač svarbus valstybės dėmesys Klaipėdos miestui ir miesto bendruomenei, formuojant užsienio politiką, gerinant verslo aplinką, skatinant investicijų pritraukimą, formuojant turizmo strategiją. Uostamiesčio mero teigimu, aktyvus miesto įtraukimas į šiuos procesus užtikrina tolygų ir tvarų viso Lietuvos regiono augimą bei Lietuvos Respublikos kaip jūrinės valstybės reikšmę tarptautiniu mastu.

„Nepelnytai pamiršta, kad Klaipėda yra vartai į pasaulį. Šiandien esant nestabiliai geopolitinei situacijai Rytų Europoje, Klaipėda tampa reikšmingiausiu Lietuvos ir svariu viso Rytų Europos regiono saugumo partneriu. Ir ši partnerystė turi remtis strateginiu politiniu bendradarbiavimu bei tampriais ekonominiais ryšiais“, – sakė A. Vaitkus. Nacionalinis palaikymas reikalingas energetikos sektoriaus vystymui Klaipėdoje bei kuriant jūrines inovacijas, skatinant Klaipėdos startuolių ekosistemos vystymą, taip pat miesto švietimo sistemos kūrimo procese, daug dėmesio skiriant jūrinėms specializacijoms ir auginant aukštos kvalifikacijos specialistus bei įtraukiant jaunuomenę į jūrinę veiklą.

Jūrinio verslo ir politikos forumas organizuojamas antrus metus iš eilės Lietuvos jūrinio klasterio iniciatyva, kurią aktyviai palaiko 2022 m. veiklą Seime pradėjusi Jūrinių reikalų komisija.

Klaipėdos uosto aktualijos, pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo parko projektas, Klaipėdos SGD terminalo reikšmė regione, Mėlynosios ekonomikos plėtros perspektyvos – svarbūs forumo akcentai, padedantys susidaryti išsamų vaizdą apie jūrinio sektoriaus dabartį ir perspektyvas.

Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Prancūzijos prezidentas, kuris ką tik grįžo iš Kinijos, trečiadienį laikėsi savo komentarų, teigdamas, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti vasalu.

„Prancūzijos prezidentas ieško potencialių partnerių, o ne priešų, o tai panašu į Vengrijos poziciją: turime pradėti nuo savo interesų, o ne kitų“, – sakė V. Orbanas savo savaitiniame kreipimesi per radiją.

„Būtina apgalvoti, ar amerikiečių užsienio politikos interesai sutampa su Europos interesais“, – pridūrė V. Orbanas.

Praėjusį mėnesį šie du politikai susitiko Paryžiuje, kur Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje reikalinga Europos vienybė.

„Prezidentas E. Macronas yra garbingas, bet jis neįsivaizduoja Europos ateities taip, kaip Vengrija“, – teigė V. Orbanas, pabrėždamas savo tikėjimą „krikščioniškuoju renesansu“.

Šią savaitę Vašingtonas įvedė sankcijas Rusijos kontroliuojamam bankui Budapešte ir trims jo pareigūnams – dviem rusams ir vienam vengrui.

Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Rusijos kontroliuojamo Tarptautinio investicijų banko (IIB).

Penktadienį V. Orbanas pareiškė, kad dėl sankcijų banko veikla tapo neįmanoma, todėl „tolesnis Vengrijos dalyvavimas... yra beprasmis“.

Jis taip pat pavadino JAV vyriausybę „didžiausia karo Ukrainoje rėmėja“ ir pakartojo, kad Vengrija remia taiką ir taikos derybas.

„Vengrų ir amerikiečių draugystė turi ištverti šį nuomonių skirtumą... Mes palaikome gerus santykius su amerikiečiais, JAV yra mūsų draugės ir svarbios sąjungininkės“, – sakė V. Orbanas, atvirai palaikantis buvusį amerikiečių prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

JAV ambasadorius Budapešte Davidas Pressmanas (Deividas Presmanas) trečiadienį išreiškė „susirūpinimą dėl nuolatinio Vengrijos lyderių noro plėsti ir gilinti ryšius“ su Rusija, nepaisant karo.

V. Orbanas, kuris prieš karą palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sulaukė aršios ES ir NATO sąjungininkių kritikos dėl savo neutralios pozicijos invazijos atžvilgiu.

R. T. Erdoganas palaikė gerus darbinius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, stengdamasis išlikti neutralus Rusijos ir Ukrainos karo klausimu – nors Ankara tiekia Kyjivui ginkluotę ir kovinius dronus.

Lankydamasis Belgrade Turkijos prezidentas žurnalistams sakė, kad supranta Kremliaus sprendimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.

„Galiu labai aiškiai pasakyti: nemanau, kad Vakarų – nereikia minėti pavardžių – požiūris yra teisingas, nes tai yra politika, pagrįsta provokacijomis“, – teigė R. T. Erdoganas.

„Kol bandysite tęsti tokį provokacijų karą, negalėsite pasiekti reikiamo rezultato“, – pabrėžė jis.

R. T. Erdoganas, palaikantis atvirus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, pastaruoju metu stengiasi organizuoti tiesiogines V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas Turkijoje.

„Mes, turkai, visuomet laikėmės pusiausvyros tarp Ukrainos ir Rusijos politikos. Nuo šiol ir toliau laikysimės tos subalansuotos politikos“, – sakė R. T Erdoganas.

Kitą savaitę jis ketina susitikti su V. Putinu per Uzbekistane vyksiantį regioninį viršūnių susitikimą.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Anakara neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai. Be to, per V. Putino ir R. T. Erdogano susitikimą, vykusį praėjusį mėnesį Sočyje, abi šalys pasirašė naują susitarimą dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo.