Neįprastas palaiminimas

Paprastai bažnyčių varpai kviečia tikinčiuosius ateiti į maldos namus, tačiau šiemet per Velykas šalyje paskelbtas karantinas, apribotas žmonių judėjimas, todėl varpai užeiti į bažnyčią šį kartą nekviečia. Varpų skambesys pranešė apie prisikėlimo žinią ir suteikė žmonėms vilties.

Kaune, skambant bažnyčių varpams Velykų rytą nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasos – iš aukščiausio miesto taško, gerai matomo iš bet kurios Kauno vietos ir net apylinkių, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius suteikė palaiminimą Švenčiausiuoju Sakramentu į visas keturias pasaulio šalis.

Tokia vieta pasirinkta tam, kad karantino metu būtų galima pasiekti kuo daugiau kauniečių širdžių. Po palaiminimo vyskupas A.Jurevičius vadovavo Velykų ryto iškilmių Mišioms koplyčioje, esančioje Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasoje.

Tikintieji be maldos tikrai nebuvo palikti. Visi norintieji kartu melstis, galėjo stebėti transliaciją internetu.

Kaip pirmosios Velykos

Specialiai „Kauno dienai“ A.Jurevičius perdavė linkėjimą, skirtą visiems tikintiesiems. Vyskupas tikino, kad šios Velykos priminė pačią pirmąją šventę.

„Sveikinu Jus šventų Velykų proga ir linkiu su džiaugsmu išgyventi Kristaus prisikėlimo slėpinį.

Šios Velykos mums yra labai panašios į pirmąsias Velykas.

Šios Velykos mums yra labai panašios į pirmąsias Velykas, nes po Kristaus suėmimo, kančios ir mirties, Kristaus mokiniai išsibėgiojo, apaštalai išsislapstė. Prisikėlusio Kristaus nesveikino nei iškilmingi himnai, nei puošnios procesijos. O paties Kristaus pašaukti apaštalai buvo tarsi karantine, už uždarytų durų“, – sveikinimo žodį tarė Mišias nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo aukojęs A.Jurevičius.

„Tačiau prisikėlęs Kristus visus prašnekina: išsigandusias moteris prie kapo, jis ateina pas apaštalus durims esant užrakintoms, jis leidžiasi paliečiamas netikinčio Tomo, jis įkuria laužą ir pakviečia apaštalus pusryčių.

Kartą ir visiems laikams įvykęs Kristaus prisikėlimas vyksta ir žmonių širdyse ten, kur žmonės atsigręžia į Dievą, priima Prisikėlusio Kristaus malonę, atleidžia, susitaiko ir dalinasi tikėjimo patirtimi“, – tęsė vyskupas.

Jis tikino, kad tokios tikėjimo patirties buvo kupinas ir palaimintasis Teofilius Matulionis, negalėjęs laisvėje švęsti penkiolika savo gyvenimo Velykų, nes buvo įkalintas. Negana to, septynerius metus, kai kalėjo Vladimiro kalėjime, jis nebeturėjo jokios galimybės aukoti šv. Mišių ar kitaip jose dalyvauti.

„Septyni metai be Eucharistijos! Vien tik dvasinė Komunija ir gyvenimo kančių aukojimas Prisikėlusiam Kristui, – tarsi padrąsinimas nepasiduoti šių dienų kontekste nuskambėjo iš dvasininko lūpų. – Žmogaus trapumo išgyvenimas yra taip pat ir dieviškojo plano dalis. Vienuolių atsiskyrėlių tradicijoje liudijama, kad vienuoliai kasdien sveikindavo vienas kitą žodžiais „Memento mori – Atmink, kad mirsi“, tačiau per Velykas, Velykų laikotarpyje jie vienas kitą sveikindavo „Atmink, kad gyvensi“. Šiemet mes išgyvename dalelę tos skaudžios patirties, tačiau laikini sunkumai tegu nenustelbia amžino džiaugsmo. Tad ir jums šia proga noriu palinkėti – atminkite, kad gyvensite, nes Kristus prisikėlė“.

Per šią ceremoniją judėjams vienoje švenčiausių vietų per vadinamąjį Šventikų palaiminimą (Birkat akohanim) žydai iš Kohenų šventikų kastos palaimina minią; šis ritualas žinomas nuo biblinių laikų.

Šimtai kohenų, apsigaubusių tradiciniais baltais maldos šalikais, stovėdami nugara į sieną ir iškėlę rankas laimina minias, kartodami žodžius iš Šventojo rašto Skaičių knygos.

Palaiminimą gali teikti tik tie žydai vyrai, kurie laikomi tiesioginiais Aarono, Mozės brolio, palikuoniais pagal tėvo liniją.

Šis palaiminimas yra dalis kasdienių pamaldų pasaulio sinagogose, bet prie masiniai sambūriai prie Raudų sienos rengiami nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio dukart per metus – per Pesachą ir rudenį švenčiamą Sukotą (Palapinių šventę), taip pat trunkantį ištisą savaitę.

Vakarų siena yra Antrosios Jeruzalės šventyklos, kurią sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais, atraminės sienos liekana netoli Al Aksos mečetės komplekso Rytų Jeruzalėje.

Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta.

Musulmonams Al Aksos kompleksas yra trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Žydams leidžiama lankytis mečetės komplekse, tačiau draudžiama jame melstis, kad nebūtų provokuojama įtampa. Jie meldžiasi prie Vakarų sienos – paskutinių antrosios šventyklos liekanų.

Dėl politinių ir religinių interesų, susijusių su šia vieta, buvo kilę daug susirėmimų tarp žydų ir musulmonų.

Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės senamiesčio pakraštyje; palestiniečiai baiminasi, kad žydai gali perimti jo kontrolę. Visą senamiestį Izraelis užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą, o vėliau jį aneksavo, ko niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.

Per šventikų palaiminimo ceremoniją Kohenų dvasininkų luomo nariai, laimino vieną pagrindinių judėjų švenčių Sukotą – Palapinių šventę – mininčias minias maldininkų.

Nuo ankstaus ryto vyrai ir moterys stumdėsi, norėdami patekti kuo arčiau šios šventos vietos, kuri dar yra vadinama Raudų siena.

Vakarų sienos paveldo fondo administracijos duomenimis, palaiminimo ceremonijoje ryte dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, nors policijos pareigūnai sako, kad jų buvo tūkstančiai.

Kohenai, apsigaubę tradiciniais baltais maldos šalikais, iškėlę rankas laimino susirinkusiųjų minią, kurioje buvo ne tik žydų iš viso pasaulio, bet ir turistų.

Šis palaiminimo ritualas, kurio metu šventikai kartoja žodžius iš Šventojo rašto Skaičių knygos, yra atliekamas dukart per metus – per Paschą ir per Sukotą.

Policijos atstovas Micky Rosenfeldas (Mikis Rozenfeldas) sakė, kad šventės proga saugumas yra sustiprintas visame Jeruzalės sienamiestyje, tačiau kol kas pranešimų apie incidentus nėra.

Ceremonijos išvakarėse JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją, kurioje, pasak Izraelio, nepaisoma žydų ryšio su Vakarų siena ir prie jos esančiu Al Aksos mečetės kompleksu, kurį žydai vadina Šventyklos kalnu.

Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta. Šią šventyklą sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais. Vakarų siena yra paskutinė išlikusi šventyklos atraminė siena.

Al Aksos kompleksas yra musulmonų trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Jis taip pat yra švenčiausia judaizmo vieta.

UNESCO rezoliuciją „dėl okupuotos Palestinos“ antradienį patvirtino UNESCO vykdomoji valdyba, o praėjusią savaitę ji buvo patvirtinta komitetų lygiu.

Izraelį vadindama „okupuojančia galia“ ši rezoliucija smerkia žydų valstybę, kad ši trukdo musulmonams patekti į Al Aksos mečetės kompleksą ir kritikuoja saugumo pajėgū ir bei netoli komplekso vykstančių kasinėjimų kompleksui daromą žalą.

Pripažindama Jeruzalės senamiesčio svarbą „trims monoteistinėms religijoms“ (islamui, judaizmui ir krikščionybei), rezoliucija šią vietą vadina musulmonišku pavadinimu – Al Aksa arba Al Haram al Šarifu.

Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės senamiesčio pakraštyje; visą senamiestį Izraelis užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą,o vėliau jį aneksavo, ko niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.

Vienas maldininkų Benas Frankas, Jungtinėse Valstijose, Majamyje, gyvenantis neurologas, į Izraelį atvyko švęsti judėjų Palapinių šventės ir aplankyti du savo vaikus, kurie mokosi šalies žydų religinėse mokyklose.

Pasak svečio, UNESCO rezoliucija jį suerzino, tačiau dalyvavimas religinėje ceremonijoje yra labai svarbus.

„Visada buvo ir bus žmonių, kurie nekenčia žydų, – sakė jis. – Kaip galima sakyti, kad mes nesusiję su šia vieta?“ – pridūrė jis, rodydamas į tūkstančius prie sienos susirinkusių maldininkų.

B.Frankas sakė, kad norėtų, jog žydai grįžtų melstis ant Šventyklos kalno.

Pagal dabartinį susitarimą Al Aksos komplekse gali melstis tik musulmonai, o žydams leidžiama jame lankytis, bet ne melstis – tam jiems skirta Vakarų siena.

Popiežius Pranciškus palaimino palmių lapus ir alyvmedžių šakeles, kurių tikintieji sekmadienį atsinešė į Šv.Petro aikštę Vatikane, prasidedant Didžiosios savaitės ceremonijoms.

Pontifikas savo Verbų sekmadienio homilijoje apgailestavo dėl „abejingumo“, kurį demonstruoja visi, nenorintys prisiimti atsakomybės dėl tūkstančių pabėgėlių, užplūdusių Europą, likimo.

Kaip pavyzdį jis pateikė įvykius prieš Jėzaus nukryžiavimą, kai vietos valdytojas Pontijus Pilotas nusiplovė rankas dėl jo likimo ir perdavė sprendimą kitiems.

Verbų sekmadienio ceremonija prasidėjo nuo procesijos per žmonių pilną aikštę, kai kardinolai, kunigai ir paprasti tikintieji nešė palmių lapų ir alyvmedžių šakelių puokštes, minėdami triumfuojančio Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, likus nedaug laiko iki jo nukryžiavimo.

Nuo šiol Romos gyventojams, kurie norės gauti palaiminimą, nebereikės eiti iki pat bažnyčios. Jie tiesiog telefonu galės užsisakyti šią paslaugą per pervežimo kompaniją „Scooterino Amen“. Užsisakius paslaugą, dvasininkas pas užsakovą atvyks motoroleriu. Taip pat kunigą bus galima išsikviesti tam, kad tikintysis atliktų išpažintį.

Australijos rašytoja Helen Garner sužinojo, kad laimėjo 150 tūkst. dolerių vertės literatūros prizą perskaičiusi elektroninį laišką, kuris atsidūrė nereikalingų laiškų skiltyje. Iš pradžių, perskaičiusi Jeilio universiteto atsiųstą laišką, rašytoja pamanė, kad ją apgaudinėja. Laiške buvo rašoma apie „geras naujienas“ ir buvo prašoma jos telefono numerio. Tačiau, susisiekusi su universitetu, H. Garner sužinojo, kad ji iš tiesų laimėjo „Windham-Campbell“ rašytojų premiją.

***

Australijos roko veteranai AC/DC atidėjo likusius savo gastrolių JAV koncertus, kai grupės vokalistas Brianas Johnsonas medikų buvo perspėtas, kad jam gresia pavojus visiškai apkursti, jeigu jis ir toliau dalyvaus trankiame muzikos šou ir dainuos įtempęs balso stygas. Kol kas neaišku, ar 68 metų B. Johnsonas su grupe galės tęsti gastrolių „Rock or Bust“ etapą Europoje šių metų gegužę. 1973 m. susikūrusi AC/DC yra pardavusi daugiau negu 200 mln. savo albumų kopijų.

***

JAV milijardierius Michaelas Bloombergas paskelbė nusprendęs nekandidatuoti į prezidento postą. Buvusio Niujorko mero teigimu, jo įsitraukimas į rinkimų kampaniją, galimas daiktas, būtų parankus respublikonų kandidatams Donaldui Trumpui arba Tedui Cruzui. 74 metų M. Bloombergas kelis pastaruosius mėnesius rimtai svarstė galimybę bolotiruotis kaip nepriklausomas kandidatas, reikšdamas nusiminimą dėl 2016 m. prezidento rinkimų kampanijos, kurioje dominuoja įžeidžia retorika išsiskiriantis D. Trumpas.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio konvento broliai pranciškonai drauge su bendraminčiais nutarė pakviesti kauniečius dvasingai pažymėti Pasaulinę gyvūnų globos dieną, kuri savo šaknimis remiasi į Šv. Pranciškaus elgesį su gyvąja gamta.

Sulaukė talkininkų

„Pasaulinė gyvūnų globos diena neatsitiktinai minima spalio 4-ąją – tai Šv. Pranciškaus, kuris dalį savo gyvenimo pašventė gyvūnėlių globai, artimam ir gailestingam santykiui su gyvąja gamta, vardo diena“, – priminė brolių pranciškonų gvardijonas brolis Paulius Bytautas.

Jo pakviesti prie bendro stalo susėdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) akademinės sielovados, LSMU Veterinarijos akademijos, LSMU kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro, gyvūnų globos įstaigos „Penkta koja“, Kauno senamiesčio draugijos bei „Royal Canin Lithuania“ atstovai. Jie aptarė Šv. Pranciškaus ir Pasaulinės gyvūnų globos dienos šventę (idėja minėti šią dieną pasaulyje kilo 1931 m. Florencijoje), kuri jų pastangomis antrą kartą rengiama Kaune.

Pasitarime buvo pateikta nemaža originalių idėjų, pasiskirstyta pareigomis ir užduotimis. Šventė prasidės spalio 5-ąją, šeštadienį, 10.30 val. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje – čia bus meldžiamasi už veterinarijos gydytojus, įvairių veterinarijos tarnybų, globos organizacijų darbuotojus ir savanorius, gyvūnų mylėtojus, pamokslą sakys LSMU kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius.

Programos įvairovė

„Po Šv. Mišių, 11.15 val., palaiminsime prie bažnyčios susirinkusius visus  gyvūnų šeimininkus ir jų keturkojus bei dvikojus augintinius – palydėsime Užtarimo malda ir eisime į Santakos parką“, – šventės pradžios planą pristatė br. Paulius.

Pašnekovas prasitarė, kad šioje Šv. Pranciškaus dvasios palytėtoje šventėje dalyvaus ir vienuolyne jau keliolika metų gyvenanti katė. Ir tai nieko nuostabaus – gyvūnus globoja ne tik vienuoliai, bet ir, pavyzdžiui, popiežius Benediktas XVI (Jozefas Racingeris), su kuriuo nuolat gyvena dvi katės.

Šventės iniciatoriai pasirūpins, kad gyvūnų šeimininkai galėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytojų komanda iš dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos gyvūnų sveikatos, mitybos,  klausimais, pasiklausyti krikščioniškos muzikos atlikėjų, stebėti dresuotų šunų pasirodymus, susipažinti su gyvūnų globos įstaigos „Penktoji koja“ globotiniais, pasidomėti savanoryste,  pasivaišinti, pabendrauti tarpusavyje, gauti dovanų, o gal atverti savo širdžių ir namų duris gyvūnams, ieškantiems mylinčių ir atsakingų šeimininkų.

Būkim atsakingi

Šventėje laukiami sveiki ir  paskiepyti gyvūnai, šunys – su pavadėliais, o didesnių veislių – su antsnukiais. Jų šeimininkai raginami nepamiršti pasiimti maišelių, laikytis higienos, sanitarijos ir veterinarijos reikalavimų. Žodžiu, šventės organizatoriai prašo dalyvių būti atsakingais už savo augintinius ir globotinius.

Būti atsakingais už tuos, kuriuos priglaudei, prisijaukinai, mokė bei prašė ne tik Šv. Pranciškus, bet ir išmintingoji Lapė iš Antuano de Sent – Egziuperi „Mažojo Princo“. Beje, ši pasaka prisiminta neatsitiktinai – šventėje ypač laukiamos šeimos su vaikais. Juolab kad geras oras – garantuotas. Tai šypsodamasis tvirtino br. Paulius.

Lietuvoje tradicija laiminti šeimininkus ir jų gyvūnus – gan nauja, nors jau gyvuoja Vilniuje bei Kretingoje, o plačiai paplitusi kitose Europos šalyse: Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Pastarojoje minint Šv. Pranciškaus ir Pasaulinę gyvūnų globos dieną, Šv. Mišios aukojamos ne bažnyčioje, o aikštėje, dalyvaujant ir šeimininkams, ir jų augintiniams.