Pagal pasirašytą sutartį atliekyną numatoma pastatyti per 4,5 metų.

PST generalinis direktorius Tomas Stukas sako, jog atliekyno statyba yra vienas atsakingiausių ir turinčių didžiausią reikšmę Lietuvai projektų.

„Šiandien pasiektas svarbus laimėjimas – pradedame atliekyno statybos darbų etapą (...). Jis  neabejotinai užtikrins saugų radioaktyviųjų atliekų saugojimą nepaliekant neišspręstų klausimų ateičiai“, – Ignalinos AE pranešime teigė jos vadovas Linas Baužys.

Anot jo, rangovo konkurso komisijoje stebėtojo teisėmis dalyvavo Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kad procedūros būtų skaidrios.

Atliekynas bus įrengtas Visagino savivaldybės Stabatiškės 45 hektarų ploto aikštelėje šalia kitų IAE radioaktyviųjų atliekų objektų. Jį sudarys trys gelžbetoniniai moduliai, kuriuose tilps iki 100 tūkst. kubinių metrų atliekų galutinių pakuočių. 

Pradedame atliekyno statybos darbų etapą (...). Jis  neabejotinai užtikrins saugų radioaktyviųjų atliekų saugojimą nepaliekant neišspręstų klausimų ateičiai. 

Atliekyno komplekse taip pat bus administracinis ir technologinis pastatas, kuriame konteineriai su atliekomis bus priimami, charakterizuojami, užpildomi betonu, atliekamos kitos operacijos, pagalbinis pastatas, paviršinio vandens surinkimo baseinai ir vandens valymo  įrenginiai, meteorologinė stotis, inertinių medžiagų saugykla, transformatorinė ir kiti pagalbiniai objektai.

Užpildyti atliekyną planuojama iki 2038 metų, jo priežiūra vyks ne mažiau kaip 300 metų. Jo teritorijoje bus ribojamas žemės naudojimas.

PST ir IAE sandoriui su tam tikromis sąlygomis sausio pabaigoje pritarė vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija. Pasak jos, komisija identifikavo rizikų nacionaliniam saugumui, todėl rangovė turi laikytis viešai neįvardijamų  rekomendacijų.

Tikėtina, kad išlygos susijusios su Konkurencijos tarybos prieš 6 metus PST skirta 8,5 mln. eurų bauda už kartelį Vilniaus darželių atnaujinimo konkursuose. Pagal susitarimą su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) bendrovė 5,6 mln. eurų baudos likutį moka kas mėnesį ir išmokės iki 2027-ųjų vasario.

Į vyriausybinę komisiją IAE kreipėsi pernai lapkritį – po to, kai komisija rugpjūtį nepritarė rangovo konkursą laimėjusios „Alvoros“ sandoriui su IAE, o jos išvadai rugsėjo viduryje pritarė ir Vyriausybė. Tuomet konkurse liko antroje vietoje buvusi jo dalyvė – PST.

Nebeveikiančios IAE atliekyno rangovo nepavyko rasti ketverius metus – vieną kartą konkursas buvo nutrauktas įpareigojus Viešųjų pirkimų tarnybai dėl pakeistų sąlygų, vėliau – dėl per brangių dalyvių pasiūlymų. IAE pastarąjį konkursą skelbė ketvirtą kartą.

Trečiajame, 2020 metų spalį skelbtame ir 2022 metų birželį nutrauktame konkurse IAE buvo atmetusi PST pasiūlymą, nes už dalyvavimą kartelyje nubausta įmonė tuomet buvo įvykdžiusi tik vieną iš trijų privalomų vadinamųjų apsivalymo reikalavimų. Dviejų kitų – sumokėti baudą ir bendradarbiauti išaiškinant pažeidimą – įmonė nebuvo įvykdžiusi, todėl pagal įstatymą neturėjo teisės dalyvauti konkurse.

Tokį sprendimą PST skundė teismui, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai sausį atsisakė priimti skundą.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų už tai, kad ji ir bankrutuojanti Vilniaus statybų bendrovė „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose. Skola su palūkanomis ir delspinigiais PST buvo pasiekusi apie 10,3 mln. eurų.

Pernai rugpjūtį teismas patvirtino PST ir VMI taikos sutartį, pagal ją bendrovė 5,6 mln. eurų baudos likutį turi sumokėti iki 2027-ųjų vasario, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.

Visą paskirstytiną pelną, kuris siekia 14,2 mln. eurų, įmonės valdyba siūlo perkelti į kitus finansinius metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė PST.

Dėl to akcininkai spręs susirinkime balandžio 27 dieną.

PST per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 79,2 mln. eurų pajamų – 20 proc. daugiau nei 2021 metais (65,7 mln. eurų). Bendrovė pernai patyrė 1,72 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais grynasis pelnas siekė 0,3 mln. eurų.

Įmonė teigė, kad nuostolį lėmė žaliavų brangimas, tiekimo grandinių trikdžiai bei darbo jėgos trūkumas.

Paskutinį kartą PST dividendus mokėjo 2020 metais, kai akcininkams buvo skirta 490,5 tūkst. eurų.

49,78 proc. PST akcijų priklauso „Panevėžio keliams“, 7,89 proc. – Estijos „Swedbank“ klientams.

PST akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Egidijus Urbonas, motyvuodamas komercine paslaptimi, BNS neatskleidė, ar tokių planų esama.

„Tas nekilnojamas turtas bendrovei per dukterines kompanijas priklauso, todėl ir yra esminė sąlyga iš VMI, kad jeigu mes parduodame, nes jo vertė yra ženkli, tai pardavus, kad mes prioritetą skirtume atsiskaitymui su VMI. Tai tikrai nesuponuoja jokiu būdu, kad mes įsipareigojame jį parduoti“, – BNS trečiadienį teigė E. Urbonas.

„Kadangi ne apie tai buvo esminis pranešimas, nenoriu plėsti tos temos, sprendimo dėl pardavimo šiai dienai nėra. Nėra (derybų – BNS), tai bendrovės komercinė paslaptis ir negaliu šito net komentuoti“, – kalbėjo jis.

Viena sutarties su VMI sąlygų numato, kad PST antrinei įmonei „Šeškinės projektai“ pardavus Ukmergės gatvėje Vilniuje esančio verslo centro „U219“ turtą ar verslą, per tris mėnesius PST susigrąžins įmonei suteiktą paskolą ir gautus pinigus skirs padengti skolą.

„Šeškinės projektai“ 30 mln. eurų vertės biurų pastatą „U219“ baigė statyti 2020 metų rugsėjį.

2021 metų veiklos ataskaitoje PST skelbė, kad 2020 metų gruodį PST antrinei įmonei buvo suteikusi 23,662 mln. eurų paskolų, o 2021 metų rugsėjį „Šeškinės projektai“ iš „OP Corporate Bank“ ir „Citadele“ pasiskolino 20 mln. eurų bei grąžino PST dalį suteiktos paskolos ir palūkanų – 17,934 mln. eurų.

PST akcininkai trečiadienį pritarė pritarė taikos sutarties sąlygoms – pagal ją 5,8 mln. eurų skola VMI būtų išmokėta per ketverius metus – per tą laiką bendrovė nemokės dividendų, neteiks naujų paskolų, įkeis skolos vertės savo ir antrinių įmonių turtą. Pasirašius sutartį bus panaikintas įmonės turto areštas.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų baudą už tai, kad ji kartu su įmone „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

Skola su palūkanomis ir delspinigiais buvo pasiekusi apie 10,3 mln. eurų. Dalį baudos PST jau sumokėjo.

Siekiant panaikinti įmonės turto areštą ir taikiai susitarti su VMI, PST akcininkai pritarė taikos sutarties sąlygoms su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST.

Pagal  sutartį palūkanos sieks 3,65 proc. nuo negrąžintos skolos sumos, jos bus mokamos kas mėnesį kartu su grąžinama skolos dalimi, o jų bendra suma per ketverius metus neviršys 450 tūkst. eurų.

Skolos grąžinimo laikotarpiu bendrovė nemokės dividendų, neteiks naujų paskolų, įkeis skolos dydžio savo ir antrinių įmonių turtą, apmokės skolos išieškojimo išlaidas.

Be to, PST antrinei įmonei „Šeškinės projektai“ pardavus Ukmergės gatvėje pastatyto verslo centro U219 turtą ar verslą, ne vėliau nei per tris mėnesius PST susigrąžins įmonei suteiktą paskolą ir gautą sumą skirs skolos padengimui.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o bankrutuojančiai Vilniaus statybų bendrovei „Active construction management“ (buvusiai „Irdaivai“) – 3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

Skola su palūkanomis ir delspinigiais buvo pasiekusi apie 10,3 mln. eurų. Dalį baudos PST jau sumokėjo.

VMI 2020 metų vasarą sutiko leisti PST mokėti baudą dalimis, tačiau Konkurencijos taryba tokį sprendimą apskundė teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 metų sausį galutinai nutarė, kad antstolis, leidęs PST dalimis sumokėti baudą, viršijo įgaliojimus.

VMI dar 2020 metų gruodį kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl valstybės pagalbos, išdėstant PST skirtos 10,3 mln. eurų (su palūkanomis) baudos mokėjimus. Pernai gegužę VMI gavo EK išaiškinimą, jog PST gali dalimis mokėti jai skirtą baudą, tačiau su papildomomis 3,65 proc. palūkanomis. 

Prekyba bus stabdoma emitento prašymu dėl vyksiančio bendrovės pakartotinio akcininkų susirinkimo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža.

Prekyba bus atnaujinta atskiru „Nasdaq“ sprendimu paskelbus informaciją.

Trečiadienį PST akcininkai spręs dėl taikos sutarties sąlygų su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Siekdama panaikinti įmonės turto areštą ir taikiai susitarti su VMI, PST žada 5,8 mln. eurų skolą valstybei išmokėti per ketverius metus.

Dėl taikos sutarties akcininkai turėjo spręsti sausio 9 dieną, bet tuomet susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o bankrutuojančiai Vilniaus statybų bendrovei „Active construction management“ (buvusiai „Irdaivai“) – 3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

PST akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Įmonė pasirašė rangos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, pranešė PST.

6,76 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatas po rekonstrukcijos bus išplėstas iki maždaug 12,25 tūkst. kv. metrų. Darbus numatoma atlikti per 35 mėnesius, rašoma pranešime.

Rekonstravus „Aukštaitiją“, bus įrengtas Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis 50 metrų ilgio baseinas. Be to, numatyta atnaujinti ir senąjį, 25 metrų ilgio baseiną, įrengti SPA zoną, sporto sales, kineziterapijos kambarius, atnaujinti infrastruktūrą ir kitas erdves.

Pasak žiniasklaidos, ieškant prieš beveik šešis dešimtmečius statytų sporto rūmų rekonstrukcijos rangovų buvo skelbti keli konkursai – jie neįvykdavo dalyviams užsiprašius gerokai daugiau nei numatyta lėšų.

Pirmieji sovietinėje Lietuvoje Sporto rūmai Panevėžyje iškilo 1965 metais, o šalia jų esantis stadionas įrengtas dar 1934-aisiais ir priklausė garsiam tuo laiku bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko sporto klubui.

Tokį išaiškinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė Europos Komisija (EK), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. VMI teigia jau derinanti taikos sutarties sąlygas su PST – ją dar turės patvirtinti teismas.

Pasak VMI komunikacijos vadovės Rūtos Asadauskaitės, EK nurodė, kad bendrovė, be įstatymuose numatytų palūkanų, turi mokėti ir papildomas palūkanas – tokiu atveju tai nėra laikoma valstybės pagalba.

„Europos Komisija paaiškino, kad jeigu bendrovės paskirtos baudos mokėjimui dalimis kartu su įstatymais nustatyta procesine palūkanų norma yra taikoma ir papildoma 3,65 proc. metinė palūkanų norma, tokia pagalba nėra laikoma valstybės pagalba“, – BNS sakė R. Asadauskaitė.

Anot jos, atsižvelgus į EK išaiškinimą VMI atnaujino taikos sutarties sąlygų derinimą su PST dėl baudos mokėjimo dalimis.

„Taikos sutartis įsigaliotų šalims pasiekus susitarimą, kurį dar turėtų patvirtinti teismas“, – sakė R. Asadauskaitė.

VMI į EK dėl valstybės pagalbos, išdėstant PST skirtos 10,3 mln. eurų (su palūkanomis) baudos mokėjimus, kreipėsi 2020 metų gruodį.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o bankrutuojančiai Vilniaus statybų bendrovei „Active construction management“ (buvusiai „Irdaiva“) –  3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

VMI 2020 metų vasarą sutiko leisti PST mokėti baudą dalimis, tačiau Konkurencijos taryba tokį sprendimą apskundė teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet sausį galutinai nutarė, kad antstolis, leidęs PST dalimis sumokėti  baudą, viršijo įgaliojimus.

PST balandį BNS nurodė, jog jau yra sumokėjęs daugiau nei 2,165 mln. eurų.

Buvusiam PST vadovui Daliui Gesevičiui apribota teisė penkerius metus eiti įmonių vadovo ar valdybos nario pareigas, jam skirta 14,5 tūkst. eurų bauda, o bankrutuojančios „Active Construction Management“ savininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui – ketverius metus neleidžiama vadovauti ar būti valdybose, jam skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 17 dieną atmetė abiejų įmonių vadovų skundus ir paliko galioti jiems nepalankų 2020 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimą.

LVAT konstatavo, kad tuometis PST vadovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą jungtinės veiklos sutarčių, o „Irdaivos“ vadovas privalėjo žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, nors sutartis pasirašė ne jis, o bendrovės pirkimų direktorius.

Apriboti buvusių vadovų teisę eiti vadovaujančias pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje ir skirti baudas teismo prašė Konkurencijos taryba. Jos teigimu, ji atsižvelgė į veiksmų, kuriais vadovai prisidėjo prie konkurencijos ribojimo, pobūdį, kartelio trukmę bei pavojingumą ir kitas aplinkybes.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o „Active construction management“ –  3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

LVAT 2020 metų birželį galutinai pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas.

„Šiuo metu baigiami stogo, fasado daugiasluoksnių plokščių įrengimo darbai, taip pat betonuojamos grindys, montuojama baseino technologinė įranga, inžinerinės sistemos. Objekte atlikta apie 27 proc. sutartyje su Panevėžio statybos trestu numatytų darbų. Bendras objekto baigtumas siekia apie 67 proc.“, – dabartinę statybų stadiją pakomentavo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Paaiškėjo, kad dėl brangstančių statybos medžiagų ir augančios darbų kainos reikės sumokėti beveik 14 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta pirminiame plane. Pasak V. Benkunsko, dabartiniai baseino rangovai praneša apie ne iki galo ar nekokybiškai atliktus darbus.

„Pagal pirminį projektą objekto statyboms buvo numatyta skirti 21,7 mln. eurų, tačiau projektas žymiai pabrango bankrutavus įsipareigojimų neįvykdžiusiai baseino statybas pradėjusiai statybų įmonei „Irdaiva“. Įmonei buvo išmokėta 13,8 mln. eurų, tačiau didelė dalis darbų taip ir liko neįvykdyta. Skaičiuojama, kad nuo pradinės 21,7 mln. eurų sumos projekto kaina išaugo iki 34,9 mln. eurų“, – nurodė vicemeras.

Nuo 1980-ųjų veikęs Lazdynų baseinas imtas griauti 2017-ųjų liepą.  

Baseino statybos darbai turėtų būti atnaujinti artimiausiu metu. Ankstesni rangovai buvo atlikę apie 40 proc. baseino statybos darbų, jų pabaiga planuojama 2022 m. pradžioje.

„Pirmas bandymas pastatyti Lazdynų baseiną dėl daugelio priežasčių buvo nesėkmingas, nepaisant visų miesto įdėtų pastangų. Pasirašius sutartį su šiuo rangovu mums klausimų nekyla: baseinas bus užbaigtas ir sutartis bus įvykdyta laiku. Taip bus sutvarkyta praėjusių rangovų palikta gėda ir, jeigu pandemija bus pasibaigusi, galėsime baseine sportuoti jau 2022 metais“, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasikeitus rangovui miestui projekto kaina iš esmės nesikeis. Visų statybos darbų vertė sieks šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų.

S. Žiūros nuotr.

Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras turės vienus moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Aštuonių takelių 50 metrų baseinas bus skirtas plaukimui, o 25 metrų – ir šuoliams į vandenį. Centre veiks ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengta 1200 sėdimų vietų žiūrovams. Centro lankytojų lauks  šiuolaikiški persirengimo kambariai, modernūs dušai, o prie pastato – 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Lazdynų baseine veiks pakeliamų dugnų sistema, leidžianti modifikuoti erdves, t. y. gylį ir tūrį.

Aplink statomą Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centrą jau praėjusį pavasarį pradėta tvarkyti infrastruktūra –  centrą bus patogu pasiekti iš periferinių miesto rajonų ar miesto centro, atnaujinta viešoji erdvė trauks aktyviai leisti laisvalaikį arčiau namų, teritorija taps patrauklesnė verslo veikloms, biurams. Permainomis galės džiaugtis apie 31 tūkst. Lazdynų seniūnijos gyventojų ir apie 9,6 tūkst. Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro lankytojų.

S. Žiūros nuotr.

Bus atnaujinta apie 20 tūkst. kv. m viešosios erdvės – pėsčiųjų ir dviračių takai ties Erfurto ir Architektų gatvėmis, atsiras saugi pėsčiųjų perėja ties Minties gimnazija ir modernus apšvietimas, poilsio zonose netrūks suoliukų, šiukšliadėžių ir dviračių stovų. Dviračių takai bus integruoti į bendrą miesto dviračių takų tinklą. Taip pat bus pakloti nauji lietaus nuotekų tinklai.

Ankstesnio rangovo veiklą tiria teisėsauga

Pagal 2017 m. pasirašytą statybų sutartį, Lazdynų baseiną turėjo pastatyti BUAB „Irdaiva“ (kuri prieš bankrotą pakeitė pavadinimą į UAB „Active Construction Management“) kartu su 4 partneriais, veikiančiais pagal jungtinės veiklos sutartį. Tačiau BUAB „Irdaiva“ 2019 m. spalį paskelbus bankrotą, baseino statybų darbai sustojo.

Šių metų sausį dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir kitų galimai padarytų nusikaltimų FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą.