Pastarųjų atstovų teigimu, nepaisant skambiai pristatytų pokyčių išmokant darbo užmokestį, Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdo. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi – algų didinimas nepasiveja nei metinės infliacijos šalyje, nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempų.

Savo ruožtu Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, jog didžioji dalis teigiamų pokyčių nesulaukusių pensinio amžiaus pareigūnų jau svarsto pasitraukti iš tarnybos.

„Policijos bendruomenė yra labai nusivylusi. Pareigūnai tikrai yra nusiteikę piktai, demotyvuotai ir yra dar didesnis netikėjimas nei vadovybe, nei politiniais vadovais“, – Eltai teigė R. Katinienė.

„Daugiau kaip 40 proc. policijos pareigūnų jau yra sulaukę amžiaus, kada gali palikti tarnybą, ir jie tikrai svarsto, ar reikėtų pasitraukti, nes tų geresnių dienų, kad darbo užmokestis būtų pakankamai motyvuojantis ir orus, jie nesulaukia“, – kalbėjo policijos profesinės sąjungos vadovė.

Pasak jos, sudėtinga tikėti ir ministerijos argumentais atlyginimus didinti pirmiausia naujai ateinantiems pareigūnams, esą taip siekiant pritraukti naujų tarnautojų. Anot R. Katinienės, tokia priemonė neveiks, mat darbo sąlygos policijoje jauniems žmonėms išlieka nepatrauklios.

„Infliacija, darbo krūviai, statutas buvo priimtas atsisakant kai kurių socialinių garantijų. Tai jei ministrės įsitikinimu tuo 20–40 eurų didėjimu pareigūnai turėtų labai džiaugtis, reikia būti arba visiškai nekompetentingam, arba neprotingam. (...) Galime kabutėse padėkoti ministrei, kad dar labiau sujaukė ir demotyvavo policijos sistemą“, – teigė R. Katinienė.

„Policijos sistema – tai rizika, nervai, dideli darbo krūviai, pavojus, dėl klaidų gali lėkti iš darbo ar užsidirbti baudžiamąją bylą ir likti be darbo. Tai lyginant tarnybą ir darbo užmokestį – ji visiškai nepatraukli. Šiai dienai prekybos centrų kasininkės ir kurjerių tarnybų vairuotojai uždirba daugiau nei policijos pareigūnai“, – sakė policijos darbuotojų atstovė.

S. Džiautas: ministerija savo įsipareigojimų neįvykdė

Tuo metu NPPSS vadovas S. Džiautas pabrėžia, kad šiems metams numatytas pareigūnų atlyginimų kėlimas neatitinka ministerijos duotų įsipareigojimų.

„Įsipareigojimai nėra įvykdyti. Gintarės Skaistės pažadas, kurį atkartojo ir vidaus reikalų ministrė, buvo, kad atlyginimai kils vidutiniškai 108 eurais į rankas. (...) Mūsų profsąjungos prašymas buvo skirti papildomai 10 proc. atlyginimams ir kad tai sudarytų 55 mln. eurų. Gavome tik 37 mln. eurų. Tad nei vienas departamentas negalėjo įgyvendinti duoto pažado, kad atlyginimai kils 108 eurais“, – Eltai teigė S. Džiautas.

„Šiuo geopolitiniu momentu jėgos struktūros turi būti finansuojamos šimtu procentų. Negalime numesti Lietuvos saugumo, pasienio, kuris, reikalui esant, pereina į krašto apsaugos gynybines pajėgas, į šoną. Tikrai negalime mažinti ir neatliepti tarnybų poreikių“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.

Pasak jo, atlyginimai, profsąjungos skaičiavimais, kils tik 6,7 proc. vietoje žadėtų dešimties procentų.

„Tai nepasieks infliacijos, kuri yra 9,1 proc. metinė Lietuvoje, taip pat nesiekia vidutinio darbo užmokesčio (VDU) kėlimo, kuris pakilo 11 proc. (...) Tai lūkesčiai nėra patenkinti – kai kurie pareigūnai išvis jaučiasi apgauti. Faktas, kad atlyginimas kils 10 eurų, jų netenkina“ – pažymi pareigūnų atstovas.

Todėl, pasak S. Džiauto, pareigūnai savo reikalavimus kitų metų finansavimui šiemet ketina išsakyti kur kas anksčiau nei tai padarė pernai.

„Stengsimės jau nuo pat pavasario pabaigos, kada bus pradedamas formuoti kitų metų biudžetas, versti ministeriją prašyti realių skaičių pagal poreikį. Nes ministerija pati šiemet Vyriausybės paprašė mažesnių skaičių nei pateikė įstaigų vadovai“, – sako S. Džiautas.

Šįmet darbo užmokestis padidėjo beveik 60 proc. statutinių pareigūnų

Kaip trečiadienį paskelbė VRM, atlyginimai nuo šių metų sausio padidėjo bene 60 proc. statutinių pareigūnų. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė A. Bilotaitė.

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla ketvirtadienį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, jog nuo sausio 1 d. dėl padidėjusios skaičiavimo bazės ir nuo jos kitų priedų, priemokų ir apmokėjimo skaičiavimo bei dėl pareiginės algos koeficiento apvalinimo, visiems pareigūnams darbo užmokestis didėja vidutiniškai 29 eurais „į rankas“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų atlyginimas vidutiniškai augs 130 eurų „į rankas“, atlyginimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) šiemet nuo 12 iki kelių šimtų eurų pareigūnui „į rankas“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „į rankas“ gaus vidutiniškai 92 eurais daugiau, karjeros valstybės tarnautojai – maždaug 19 eurų daugiau, o dirbantys pagal sutartį – 43 eurais daugiau. Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams atlyginimai vidutiniškai kilo 100 eurų „į rankas“.

Kaip skelbia VRM, atlygio didėjimą pareigūnams lėmė Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir patvirtintos naujos statutinių įstaigų darbo apmokėjimo sistemos.

Vidaus tarnybos statutas priimtas nepaisant pareigūnų prieštaravimų

ELTA primena, jog Vidaus tarnybos statutas, nepaisant pareigūnų prieštaravimų ir protestų, buvo priimtas pernai gruodį.

Priėmus įstatymo pataisas pritaikytas naujas bazinis atlyginimo dydis, siekiantis 1785,4 euro. Taip pat pareigūnams įstatymu suteikta galimybė derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Įstatymo pakeitimais taip pat sumažinti priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos. Didesnius priedus už stažą šiuo metu gaunantiems pareigūnams jie nebus mažinami. Stažas taip pat tapo vienu iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Be to, įtvirtinti pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas gali būti perkeliamas darbui į kitą vietovę 3 mėnesių laikotarpiui. Visgi numatyta, jog bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Visa tai priminė senus sienos apsaugos skaudulius, apie kuriuos Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai prakalbo dar prieš metus – pareigūnai dirba su pasenusia ginkluote ir ekipuote, o dalis valstybės sienos dar neturi stebėjimo kamerų.

„Sieną nelegaliai kertantys asmenys nėra vienintelė problema, su kuria pastaruoju metu susiduria Lietuvos pasienio pareigūnai. Per paskutines tris savaites pareigūnai sėkmingai su antidronais užkardė apie 6 dronus, gabenusius kontrabandą. Šiandien tai – kontrabandinės medžiagos, tačiau kokia tikimybė, kad greitu metu nesulauksime ir žvalgybinių dronų? Vertinant dabartinę Baltarusijos politinę padėtį ir poziciją kaimyninių šalių atžvilgiu, tai skamba visai realiai ir antidronų papildymas mūsų tarnyboje būtų rimta paspirtis užkardant tokius pažeidimus“, – susirūpinimą reiškia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pareigūnai vis dar turi naudoti senus „kalašnikovo“ automatus ir neturi reikalingo šiai dienai neperšaunamų liemenių skaičiaus.

Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklausanti profesinė sąjunga kėlė valstybės sienos apsaugos klausimą. Tuomet, kaip teigiama pranešime, vaizdo stebėjimo kameromis buvo stebima vos 37 proc. sienos su Baltarusija ir 82 proc. sienos su Rusija. Kita dalis – apie 40 proc. valstybės sienos – buvo saugoma patruliuojant.

„Pasienio apsaugai trūko ne tik sienos stebėjimo sistemų – pavojų didino ir mūsų pasienio pareigūnų netinkamas aprūpinimas modernia NATO standartus atitinkančia ginkluote ir kita būtina ekipuote. Įsivaizduokite, 2021 metai, o pareigūnai vis dar turi naudoti senus „kalašnikovo“ automatus ir neturi reikalingo šiai dienai neperšaunamų liemenių skaičiaus. Tai ne tik nedaro garbės mūsų sienos apsaugai, bet ir kelia realią grėsmę galimuose ir kasdien vis realesniuose susidūrimuose su pažeidėjais“, – sako profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ž. Kalpoko, šiandien galima pasidžiaugti Vyriausybės galiausiai priimtu sprendimu stiprinti apsaugą Baltarusijos pasienyje – numatoma, kad jau per šiuos metus Žagunio pasienio ruože turėtų būti visiškai įrengta sienos stebėjimo sistema, o per artimiausius dvejus metus pažadėta surasti lėšų šia sistema padengti 100 proc. valstybės sienos. Tai pirmas tvirtas žingsnis modernesnės pasienio apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo link, sakoma pareigūnų profesinių sąjungų pranešime.

„Situacija kasdien darosi vis sudėtingesnė, o grėsmės – artimesnės ir realesnės. Dėl pastarojo laiko įvykių pasienio pareigūnams jau trūksta pajėgų, į pagalbą pasitelkiami Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, šauliai. Visų šių veiksmų fone norėtųsi matyti ir atitinkamus Lietuvos politinius sprendimus, stiprinant valstybės sienos apsaugą. Pasieniečiai yra pirmieji galintys fiziškai susidurti su migrantais, kontrabandininkais ir net kariais. Vyriausybė turi kuo skubiau priimti reikalingus sprendimus dėl pareigūnų ginkluotės ir kitų spec. priemonių“, – imtis veiksmų ragina Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Kaip teigia profesinės sąjungos atstovas Ž. Kalpokas, praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Valstybės sienos apsaugos tarnyba minėti klausimai buvo iškelti kaip prioritetiniai.

„Panašu, kad šiuo metu tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė, tiek NSGK palaiko idėją aprūpinti pasieniečius reikalingomis priemonėmis, bet vis dar svarstoma, iš kur būtų galima gauti tam lėšų – ar iš 2 proc. BVP, skirtų krašto apsaugai, ar iš valstybės biudžeto. Be to, kaip žinoma, Lietuvos BVP neseniai išaugo ir kalbama apie galimybę skirti papildomus 20 mln. eurų valstybės gynybai. Pasieniečių aprūpinimui reikalingomis priemonėmis prireiktų apie 8,5 mln. eurų, tai nėra milžiniški pinigai matant problemos mastą ir vykdomą agresyvią kaimynų politiką“, – mano profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.

Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos ir probacijos tarnybų darbuotojai teigia jau kelerius metus išsakantys šiuos priekaištus vadovybei, tačiau permainų nesulaukia.

Penkių Šalyje veikiančių probacijos tarnybų vadovai teigia ne kartą apie tai informavę Kalėjimų departamentą, bet didesnio finansavimo nesulaukę.

Problema itin paaštrėjo nuo 2012-ųjų, Seimui priėmus Probacijos įstatymą. Tuomet tarnyboms funkcijų padaugėjo: anksčiau tekdavo rūpintis tik lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleidžiamųjų priežiūra, o įstatymas įpareigojo rūpintis ir tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, tikrinti, ar jie laikosi įpareigojimo nakvoti namuose. Atsirado ir kitų papildomų prievolių – nustatyti prižiūrimų asmenų blaivumą, ar jie nėra apsvaigę nuo narkotikų.

Vienas automobilis dalijamas dviem-trims rajonų probacijos tarnyboms. Tad įsivaizduokite: mėnesį automobilis yra viename rajone, mėnesį – kitame. Pareigūnai normaliai negali vykdyti savo funkcijų.

Be to, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tarnybai tenka rengti ir smurto korekcijos programas, jei jas lankyti įpareigoja teismas.

Pareigūnai kelia ir saugumo klausimą. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų tarnybų darbuotojai, vykstantys tikrinti nuteistųjų, gali pasikliauti ne tik savo derybiniais įgūdžiais, bet ir dujų balionėliais, tuo metu jų kolegos Kauno ir Vilniaus apygardose šių priemonių neturi. Tarnybų vadovai atkerta, kad per keliolika metų nebuvo atvejų, kad dujų balionėlius būtų reikėję panaudoti prieš žmones.

Du rajonai – vienas automobilis

Kalėjimų departamentui šiemet numatyta skirti beveik 71 mln. eurų, 4,3 mln. iš jų – Probacijos tarnyboms.

Departamentas pripažįsta, kad didžiausia problema – transportas: 49-iuose padaliniuose naudojamasi 37 automobiliais, tad kai kurie turi jais dalytis.

„Vienas automobilis dalijamas dviem-trims rajonų probacijos tarnyboms. Tad įsivaizduokite: mėnesį automobilis yra viename rajone, mėnesį – kitame. Pareigūnai normaliai negali vykdyti savo funkcijų“, – BNS sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

„Yra ir nežmoniški krūviai. Kas yra nustatyta Kalėjimų departamento, kokie krūviai turėtų būti, tai jis kartais viršijamas net 63 procentais. Tai reiškia, kad žmogus kartais dirba turbūt už tris. O tu turi pakalbėti su probuojamu asmeniu, pokalbis gali trukti ir tris valandas“, – pridūrė ji.

Tai patvirtina ir patys darbuotojai. Su anonimiškumo sąlyga BNS kalbėjusi pareigūnė tvirtino, kad šių metų sausį įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms nuteistiesiems vis dažniau taikoma probacija, tačiau pareigūnų liko tiek pat, darbo sąlygos negerėja. Automobiliais tenka dalytis su kolegomis iš kitų skyrių, jie yra menko pravažumo, tad į kai kurias vietas sudėtinga nuvykti.

Nors pas nuteistuosius ar paleistuosius iš įkalinimo įstaigų vykstama dviese, ligos ar atostogų atveju tai turi daryti vienas darbuotojas, paprastai – moteris. Kaip teigia pareigūnė, nepaisant to, net ir po kelių incidentų su probuojamaisiais vadovybė nesiteikė nupirkti dujų balionėlių, nors kolegos kitose apygardose juos turi. Ji pažymi, kad anksčiau už pavojingas darbo sąlygas būdavo skiriamas ir apie penktadalį algos sudarantis priedas, dabar jo neliko.

„Vis dažniau pareigūnai kalba apie darbo keitimą, nes dirbti darosi vis sunkiau. Tik tada, kai nuteistasis įvykdo nusikaltimą, baksnojama į blogą pareigūnų darbą, tačiau žuvies be meškerės nepagausi. Tas pats ir čia: kokios darbo sąlygos, tokie ir rezultatai“, – BNS sakė moteris.

L.Soščekienė teigia, kad profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą, ir į Teisingumo ministerija, bet atsako nesulaukė.

Departamentas teigia, kad viena transporto priemone dalijasi ne trys, o daugiausia du rajonai, o nauji automobiliai bus nupirkti per dvejus metus.

„Vertinant probacijos pareigūnų krūvius ir naujai iškylančius iššūkius, planuojama įsigyti dar dešimt automobilių: penkis – 2017 metais ir penkis – 2018 metais“, – nurodoma departamento BNS pateiktame atsakyme.

Veltui gaištamas laikas

Kad probacijos pareigūnai dirba sudėtingomis sąlygomis, patvirtina ir jų vadovai. Vilniaus tarnybos direktorė Marta Gavrilovienė sako, kad 2012-aisiais apygardai teko tikrinti 500 asmenų, ar jie nakvoja namuose, pernai tokių jau buvo 900. Darbuotojų per tą laiką praktiškai nepadaugėjo, jų yra apie 50. Kad darbuotojų krūvis neviršytų normos, apygardai reikėtų bent 6-12 naujų etatų.

Tarnyba taip pat turi septynis automobilius, trys iš jų naudojami Vilniaus mieste, kur iš viso prižiūrima apie 1000 asmenų, dar 1000 yra aplinkiniuose rajonuose, juose specialistams tenka verstis su keturiais automobiliais, tad vienu automobiliu, pavyzdžiui, dalijasi Ukmergė ir Širvintos, Trakai ir Elektrėnai.

„Pareigūno tiesioginis darbas yra vykdyti nuteistųjų priežiūrą, o jis pervarydamas automobilį juk priežiūros nevykdo. Tai tam tikri resursai atitraukiami, gaištamas laikas, jis 2-3 valandas gaišta, o krūviai prižiūrimų asmenų yra nemaži“, – aiškino M.Gavrilovienė.

Kauno apygardos probacijos tarnyba prižiūri didžiausią teritoriją - jai tenka 18 iš 60-ies šalies savivaldybių. Jos direktorius Saulius Rajunčius tvirtina, kad 13-oje padalinių, įskaitant Kauno miestą, darbuotojai naudojasi septyniais automobiliais. Tarnyba anksčiau turėjo aštuonias transporto priemones, tačiau vieną prarado po pernai vykusio autoįvykio. Naujas iki šiol nėra skirtas.

„Jau tiek rašyta, tiek kalbėta visuose sluoksniuose, nebegalime. Paklauskite jų. Bendrauta buvo ne kartą. Tas klausimas sprendžiamas daugiau nei metus laiko“, – teigė jis.

Pasak M.Gavrilovienės, nuo 2012-ųjų Kalėjimų departamentui pretenzijos išsakomos kasmet.

„Dar laukiame, kada atsižvelgs“, – teigė ji.

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Regimantas Mikaliūnas antrino kolegoms, kad dėl transporto, ypač vykdant naktinius patikrinimus, yra „šiokia tokia problema“, kurią pareigūnai sprendžia bendradarbiaudami su policija. Iš viso tarnyba turi septynis automobilius, aptarnaujančius dešimt padalinių, ir netrukus turėtų sulaukti dar vieno.

Klaipėda, ką tik neseniai įgijusi naują mašiną ir iš viso turinti aštuonis automobilius, problemą sprendžia kitaip: atskiros transporto priemonės šiuo metu neturi tik Palangoje dirbantys pareigūnai, tad jie sudarę panaudos sutartį dėl nuosavo automobilio naudojimo.

„To žmogaus kompensacijoms automobilio naudojimui tarnybos tikslas per mėnesį išeina apie 3 eurus“, – paaiškino jis.

Panevėžio apygardos probacijos Edmundas Toliušis sakė, kad Panevėžyje, kaip ir Klaipėdoje, prižiūrimų asmenų yra mažiausia, tad net ir vienai darbuotojai išėjus motinystės atostogų likusiems krūvis nėra per didelis. Automobilių esą taip pat pakanka, nors 10-yje iš 12 prižiūrimų savivaldybių kolegos transporto priemonėmis dalijasi.

Vadovai: galva saugo geriau, nei balionėlis

Niekur nėra apibrėžta, kokias saugos priemones turi turėti probacijos pareigūnai, sako M.Gavrilovienė. Ji įsitikinusi, kad darbuotojai savo saugumą gali užtikrinti ir be balionėlių.

Manau, kad probacijos darbutojo geriausia apsauga yra jo galva. Aišku, nėra aprūpinami, kol kas darbuotojai nekėlė to klausimo. Pas mus yra protingi darbuotojai, išmanantys savo dalyką ir nekyla tokių rizikų.

„Čia yra požiūrio klausimas – aš nemanau, kad jie mums reikalingi, – teigė Vilniaus probacijos tarnybos direktorė. – Pas mus yra moterys. Ar tikrai bus saugu? Iš jos dar tą balionėlį atims. Reikia platesnės diskusijos, ar tikrai mus tie balionėliai apsaugos.“

Jai pritaria ir Kauno apygardos tarnybos vadovas. Jo nuomone, dujų balionėlis sukeltų dar didesnę įtampą ir galbūt daugiau konfliktinių situacijų.

„Manau, kad probacijos darbutojo geriausia apsauga yra jo galva. Aišku, nėra aprūpinami, kol kas darbuotojai nekėlė to klausimo. Pas mus yra protingi darbuotojai, išmanantys savo dalyką ir nekyla tokių rizikų“, – teigė S.Rajunčius.

Klaipėdos tarnybos vadovas Juras Kilijonas tikino, kad tokia priemonė yra kiekviename ekipaže, kurį sudaro du žmonės, bet panaudota, kiek jis pamena, buvo tik kartą. Ir tai – ne prieš žmogų, o prieš šunį.

„Esame davę tas priemones, instruktavome, kokios gali būti situacijos gyvenime, bet nei čia yra ginklas, nei ką. Nėra nustatyta, kokios priemonės turi būti. Esame apsirūpinę apie dešimt metų „dėl šventos ramybės“, bet panaudoti neteko“, – aiškino R.Kilijonas.

Pasak jo, administracinėse patalpose darbuotojų saugumui taip pat įrengti pagalbos mygtukai, sudarytos sutartys su saugos tarnybomis, jos esant reikalui per kelias minutes gali atvykti į vietą.

Panevėžio tarnybos vadovas E.Toliušis tvirtino, kad dujų balionėlių saugumui pakanka, jie buvo panaudoti vos kelis kartus ir tik prieš šunis. Esą tarp kolegų buvo svarstymų, ar nevertėtų įsigyti elektroimpulsinių ginklų, tačiau, jo nuomone, to tikrai nereikia.

Už Šiaulių apygardą atsakingas R.Mikaliūnas sakė, kad tarnybos pareigūnai savotiškai atlieka ir psichologo funkcijas, tad paprastai į smurtą linkę probuojamieji asmenys bendraudami nusiramina. Nors Šiaulių regiono pareigūnai aprūpinami dujų balionėliais, direktorius prisiminė vos vieną atvejį, kai darbuotojams grasinta susidorojimu.

„Nėra buvę, net balionėlio niekada nėra panaudoję. Aš dirbu jau 14 metų, niekada nieko panašaus nėra buvę“, – patikino jis.

Profsąjungos: ginklas užtikrintų psichologinį saugumą

Pareigūnų profsąjungos atstovė L.Soščekienė neabejoja, kad kiekvienas ilgiau dirbantis probacijos tarnybų darbuotojas mažiausiai kartą yra susidūręs su grasinimais nužudyti ar susidoroti, tačiau, anot jos, ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami nustačius asmenų psichinį neveiksnumą ar dėl kitų priežasčių. Jos nuomone, darbuotojai dujų balionėliais turėtų būti aprūpinami vien dėl psichologinio komforto, kad esant reikalui turėtų galimybę apsiginti.

„Daugiausia dirba moterys, 25-40 metų. Važiuoja pora moterų. Jei atvažiuoja į tokią šeimyną, kur penki girti, geria iš įkalinimo įstaigų grįžę, suprantama, kad ten nėra drąsu vykti. Tad psichologinis saugiklis būtų tas balionėlis. Iš tikrųjų jie yra turbūt mažiausiai apsaugoti iš statutinių pareigūnų“, – dėstė L.Soščekienė.

Kalėjimų departamentas taip pat nemato didesnio poreikio aprūpinti pareigūnus saugumo priemonėmis. Departamentas nurodo, kad probacijos pareigūnų funkcijos nėra susijusios su jėgos panaudojimu ar asmenų sulaikymu, tad kilus poreikiui jie pasitelkia policiją.

„Didžioji dalis pareigūnų savigynos tikslams aprūpinti dujiniais balionėliais ir apmokyti fizinės savigynos pagrindų“, – nurodoma departamento atsakyme BNS.

Darbuotojų daugėja

Kalėjimų departamento duomenimis, pernai probacijos tarnybose buvo papildomai įsteigta 20 naujų probacijos pareigūnų etatų, padidintas darbo užmokesčio fondas – tam buvo skirta 324 tūkst. eurų.

Departamentas nurodo, kad buvo gerinamos ir darbo sąlygos. Remonto darbams Pasvalio, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės, Klaipėdos, Elektrėnų, Marijampolės, Kauno, Kėdainių ir Jurbarko administracinėse patalpose skirta apie 140 tūkst. eurų.

Kalėjimų departamentas atlieka tyrimą, ar probacijos pareigūnai tinkamai vykdė pareigas Kėdainiuose nužudyto keturmečio istorijoje. Savo kaltę pripažįstantis, kaip įtariama, keturmetį mirtinai sumušęs Gediminas Kontenis kalėjo už narkotikų platinimą, o išėjęs iš įkalinimo įstaigos netrukus vėl padarė nusikaltimą: suniokojo septynis automobilius, vėliau moteriai sulaužė nosį ir sugadino jos automobilį, rudenį išdaužė parduotuvės langą. Jis buvo nuteistas metams ir dešimčiai mėnesių bausmę atidedant, probacijos pareigūnai jį stebėjo. Po nelaimės Kalėjimų departamento vadovybė nusprendė laikinai neskirti Kauno apygardos probacijos tarnybos vadovo Saulius Rajunčiaus į Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo pareigas.

Dėl probacijos specialistų veiksmų tyrimas buvo atliekamas ir 2015 metais, kai Kelmės rajone, Kražiuose, į probacijos registrą įtrauktas Rimantas Bekintis nužudė keturias moteris. Nuteistojo priežiūrą organizavusios Šiaulių probacijos pareigūnės susilaukė tarnybinių nuobaudų nustačius, kad jos neužtikrino efektyvaus darbo organizavimo.

Prašydami užkirsti kelią projektui pareigūnų profsąjungų atstovai kreipėsi į Prezidentūrą, parlamentarus, premjerą Algirdą Butkevičių ir vidaus reikalų ministrą Tomą Žilinską, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Projekte pareigūnams numatyta įvairių draudimų. Jie ne tik negalėtų būti politinių partijų ir organizacijų nariais ar rėmėjais, bet ir dalyvauti susirinkimuose, kuriuose reiškiamos politinės nuostatos, neturėtų teisės daryti politinių pareiškimų, sakyti kalbų, skelbti straipsnių, kuriuose nepritariama valdžios vykdomai politikai, viešai kelti politinių reikalavimų valdžiai, dirbti papildomai, streikuoti, piketuoti, kurti profesines sąjungas, būti jų nariais ir dalyvauti jų veikloje. Numatyta, kad pareigūnas, ne tarnybos tikslais vykdamas ne į Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybes, turėtų apie tai pranešti VAD.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovų nuomone, toks įstatymo variantas prieštarauja Konstitucijai ir tarptautinei teisei. „Neįsivaizduoju, kaip toks įstatymas derėtų su mūsų šalies Konstitucija, kuri garantuoja kiekvieno žmogaus teisę į žodžio laisvę. Tai VAD vadovybės bandymas sukurti savo nedidelę kunigaikštystę“, – dienraščiui teigė NPPSS tarybos narys Vytautas Lamauskas.

VAD direktorius Rymantas Mockevičius teigė, kad profsąjungų keliamos pretenzijos – visiškai nepagrįstos. Kaip aiškino R. Mockevičius, profsąjungos daugiausia piktinasi dėl to, kad projekte nenumatoma galimybė joms veikti departamente, bet VAD privalo turėti specialiosios tarnybos statusą, o tokiose tarnybose profsąjungų nėra.