Ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir jo valdančioji Konservatorių partija siekė prastumti įstatymo projektą, pagal kurį teisėjai šią Vidurio Afrikos valstybę turės laikyti saugia trečiąja šalimi.

Valdantieji taip pat nori suteikti sprendimus dėl prieglobsčio prašymų priimantiems pareigūnams įgaliojimus nepaisyti dalies tarptautinių ir šalies įstatymų dėl žmogaus teisių, kad būtų galima apeiti JK Aukščiausiojo Teismo sprendimą blokuoti šį planą. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad yra neteisėta siųsti migrantus į Kigalį su bilietu į vieną pusę.

Dėl šių planų vyriausybės laukė kovos parlamente. Įstatymo projekto svarstymas abejuose parlamento rūmuose buvo įstrigęs apie du mėnesius: aukštieji Lordų Rūmai ne kartą siūlė pakeitimus, kuriuos vėliau žemieji Bendruomenių Rūmai atmetė. Lordų Rūmai neturi teisės sužlugdyti projekto, tačiau turi jam pritarti, kad jis taptų įstatymu.

Lordų Rūmų nariai, kurie įstatymo projektą vadino neadekvačiu, norėjo, kad Ruanda nebūtų laikoma saugia šalimi, kol to nepasakys kokia nors nepriklausoma stebėsenos institucija.

Jie taip pat norėjo išimties JK agentams, sąjungininkams ir darbuotojams užsienyje, įskaitant afganistaniečius, padėjusius britų pajėgoms Afganistane.

Bendruomenių Rūmai, kur toriai turi daugumą, balsavimais atmesdavo kiekvieną pakeitimą ir prašydavo Lordų Rūmų pagalvoti dar. Tačiau nerenkami aukštieji rūmai, kur jokia partija neturi bendros daugumos, laikėsi savo.

Vis dėlto prieš pat vidurnaktį (2 val. Lietuvos laiku) Lordų Rūmai galiausiai nusileido renkamų parlamentarų valiai ir sutiko nebeteikti tolesnių pakeitimų, taip užbaigdami aklavietę. Dabar įstatymo projektui, kad jis įsigaliotų, reikia tik karaliaus pritarimo.

Ruanda antradienį pareiškė, jog yra patenkinta JK parlamento sprendimu.

„Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą“, – sakoma vyriausybės atstovės Yolande Makolo (Jolandės Makolo) pareiškime.

Jame priduriama, kad vyriausybė Kigalyje laukia į Ruandą perkeliamų asmenų.

R. Sunako vyriausybė buvo vis labiau spaudžiama mažinti rekordinius prieglobsčio prašytojų, laiveliais ir valtimis atplaukiančių iš Šiaurės Prancūzijos, skaičius, ypač po pažado griežčiau spręsti imigracijos klausimą Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos.

Teisiniai sunkumai

Ruandos schemą, kurią kritikuoja Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai ir prieglobsčio prašytojus remiančios grupės, nuo pat jos pasiūlymo 2022-aisiais persekioja teisiniai sunkumai.

Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą.

Tais metais pirmieji deportuojami asmenys paskutinę minutę buvo išlaipinti iš lėktuvo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) uždraudimo. Nuo to laiko jokie migrantai dar nebuvo išsiųsti.

Valstybės išlaidas prižiūrintis Nacionalinis audito biuras yra apskaičiavęs, kad pirmųjų 300 migrantų deportavimas šaliai atsieis 540 mln. svarų (625,5 mln. eurų) – maždaug po 2 mln. svarų vienam asmeniui.

Labdaros organizacijos sako, kad schema neveiks ir dėl mažos apimties nelabai sumažins susikaupusių paraiškų dėl prieglobsčio skaičių.

Kiti kritikai sako, kad ja sukuriamas pavojingas precedentas, kai parlamentas leidžia įstatymus dėl klausimo, kurį teismai jau pripažino neteisėtu, ir kad tai pakenks JK pozicijoms tarptautinėje arenoje bei jos moraliniam autoritetui.

JT antradienį paragino Britaniją apsigalvoti dėl planų deportuoti migrantus į Ruandą ir įspėjo, kad šie planai kelia grėsmę teisinei valstybei ir sukuria pasaulyje pavojingą precedentą.

JT pabėgėlių reikalų ir žmogaus teisių agentūrų vadovai paragino Londoną verčiau „imtis praktinių priemonių dėl netvarkingų pabėgėlių ir migrantų srautų, remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu ir pagarba tarptautinei žmogaus teisių teisei“.

Ruanda – maža, 13 mln. gyventojų turinti šalis – pretenduoja būti vadinama viena stabiliausių Afrikos valstybių. Tačiau teisių gynimo grupės kaltina prezidentą veteraną Paulį Kagame (Polį Kagamę), kad jis valdo tvyrant baimės atmosferai, slopina kitokias nuomones ir žodžio laisvę.

Pirmadienį R. Sunakas paskelbė, kad vyriausybė yra pasirengusi pirmuosius lėktuvus su prieglobsčio prašytojais į Ruandą išsiųsti jau po 10–12 savaičių.

„Mes esame pasiruošę, planai jau parengti, o tie skrydžiai įvyks kad ir kas nutiktų“, – prieš parlamento balsavimą žurnalistams sakė jis.

Ministras pirmininkas viliasi, jog politika „sustabdyti valtis“ įtikins migrantus, kad neverta rizikuoti gyvybe ir palaikėmis pripučiamomis valtimis plaukti per Lamanšo sąsiaurį iš žemyninės Europos dalies į JK. Jis taip pat tikisi, kad ši politika suteiks sunkioje padėtyje atsidūrusiai Konservatorių partijai postūmį prieš vėliau šiais metais įvyksiančius rinkimus.

Toriai pagal populiarumą atsilieka nuo pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos ir gali prarasti 14 metų turimą valdžią.

R. Sunako planams dar gali trukdyti teisiniai skundai. JT teisių ekspertai užsimena, kad oro bendrovės ir aviacijos reguliuotojai galėtų pažeisti žmogaus teisių įstatymus, jei dalyvautų deportacijose.

„Mes laikomės savo žodžio! Seimas tęs visų projektų dėl teisės į abortą svarstymą“, – po balsavimo katalikiškoje šalyje, kurioje šiuo metu galioja beveik visiškas abortų draudimas, socialiniuose tinkluose pareiškė Pilietinės koalicijos (KO) frakcija.

 Seimas tęs visų projektų dėl teisės į abortą svarstymą.

Per aštuonerius ankstesnės dešiniojo sparno vyriausybės valdymo metus moterų teisės šalyje buvo vėl apmažintos, o ir taip griežti abortų įstatymai buvo dar labiau sugriežtinti. Dėl to šalyje vyko masinės demonstracijos.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų draudimų Europos Sąjungoje: ši procedūra leidžiama tik lytinio smurto ar incesto atvejais, arba jei nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.

Po pernai spalį įvykusių rinkimų Lenkijoje buvo suformuota premjero Donaldo Tusko centristų KO, „Trečiojo kelio“ ir „Kairės“ valdančioji koalicija.

D. Tusko partija ir „Kairė“ yra pažadėjusios legalizuoti abortus, bet kitos koalicijos narės šiuo klausimu yra susiskaldžiusios.

Įstatymo projektai, numatantys didesnes reprodukcines teises, jau daug mėnesių yra įstrigę parlamente. Dėl to pyksta daugelis moterų ir teisių gynimo grupės.

Įstatymų projektai, kuriais siekiama suteikti moterims daugiau reprodukcinių teisių, dabar turi būti perduoti specialiai parlamentinei komisijai.

Net jei parlamentas pritartų šioms reformoms, jas dar turėtų pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), o to tikriausiai nebus, nes jis yra konservatyvios, opozicijoje atsidūrusios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas.

Valdančioji koalicija Seime neturi reikiamos trijų penktadalių daugumos, kad galėtų atmesti prezidento veto.

Norėčiau, kad ši komisija baigtų darbą iki prezidento rinkimų.

Jei susiklostytų priešprieša, aljansui gali tekti laukti kitų metų prezidento rinkimų ir tikėtis, kad A. Dudą įveiks liberalių pažiūrų kandidatas.

„Norėčiau, kad ši komisija baigtų darbą iki prezidento rinkimų“, – po balsavimo žurnalistams sakė ne pelno organizacijos „Abortion Dream Team“ atstovė Natalia Broniarczyk (Natalija Broniarčik).

„Turiu labai rimtą klausimą visiems kandidatams į prezidentus [...] ką darysite su įstatymo projektu, kurį parengs ši komisija?“ – kalbėjo ji.

Remiantis agentūros „Ipsos“ visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 35 proc. lenkų pasisako už tai, kad abortai būtų leidžiami iki 12-os nėštumo savaitės, o 14 proc. sakė, kad paliktų galioti dabartines taisykles.

23 proc. respondentų norėtų referendumo dėl abortų įstatymo liberalizavimo – tokį sprendimą remia „Trečiasis kelias“, tačiau griežtai kritikuoja moterų teisių gynėjai.

Per aštuonerius ankstesnės dešiniojo sparno vyriausybės valdymo metus moterų teisės katalikiškoje šalyje buvo vėl apmažintos, o ir taip griežti abortų įstatymai buvo dar labiau sugriežtinti. Dėl to šalyje vyko masinės demonstracijos.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų draudimų Europos Sąjungoje: ši procedūra leidžiama tik lytinio smurto ar incesto atvejais, arba jei nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.

Po pernai spalį įvykusių rinkimų Lenkijoje buvo suformuota premjero Donaldo Tusko centristų Pilietinės koalicijos (KO), „Trečiojo kelio“ ir „Kairės“ valdančioji koalicija.

D. Tusko partija ir „Kairė“ yra pažadėjusios legalizuoti abortus, bet kitos koalicijos narės šiuo klausimu yra susiskaldžiusios.

Įstatymo projektai, numatantys didesnes reprodukcines teises, jau daug mėnesių yra įstrigę parlamente. Dėl to pyksta daugelis moterų ir teisių gynimo grupės.

Šešių valandų debatai dabar numatomi ketvirtadienį popiet, dėl D. Tusko KO pateikto įstatymo projekto abortų iki 12 nėštumo savaitės legalizavimo klausimu ir kitų trijų pasiūlymų, kuriuos pateikė koalicijos partnerės.

Tačiau baigtis nėra aiški, nes kai kurie koalicijos parlamentarai nenori paremti šių pasiūlymų per penktadieniui paskirtą balsavimą.

Net jei parlamentas pritartų šioms reformoms, jas dar turėtų pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), o to tikriausiai nebus, nes jis yra konservatyvios, opozicijoje atsidūrusios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas.

Pirmoji kliūtis

„Panašaus turinio įstatymo projektai per pastaruosius 30 metų daug kartų aptarinėti parlamente, bet nė vienas jų niekada nebuvo perduotas tolesnėms procedūroms komitete“, – naujienų agentūrai AFP sakė Krystyna Kacpura (Kristina Kacpura), vadovaujanti Moterų ir šeimos planavimo federacijai.

D. Tuskas – buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, nesutaikomas anksčiau valdžiusios PiS priešininkas – išreiškė viltį, kad jo koalicijos parlamentarai sudarys sąlygas įstatymo projektui įveikti pirmąją kliūtį.

„Yra daug požymių, kad taip ir bus“, – antradienį reporteriams sakė D. Tuskas.

Tačiau įstatymų leidėjai iš konservatyvios ūkininkų Lenkijos liaudies partijos (PSL), priklausančios „Trečiojo kelio“ grupei, atrodo nelabai norintys švelninti abortų draudimus. Kai kas jau pasakė, kad neparems minimų įstatymų projektų.

Panašaus turinio įstatymo projektai per pastaruosius 30 metų daug kartų aptarinėti parlamente, bet nė vienas jų niekada nebuvo perduotas tolesnėms procedūroms komitete.

„Aš balsuosiu „prieš“, – radijui „TOK FM“ sakė PSL deputatas Marekas Sawickis (Marekas Savickis). Tačiau jis nenurodė, kiek kitų jo partijos deputatų laikosi tokios pačios pozicijos.

D. Tusko koalicija kontroliuoja 248 iš 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. PSL turi 32 bloko vietas. Daugumai reikia 231 balso.

Prezidento kliūtis

Pagalba atlikti abortą Lenkijoje taip pat draudžiama – aktyvistams ir gydytojams už tai gresia kalėjimas.

Pernai teisių į abortą gynėja Justyna Wydrzynska (Justina Vidžinska) buvo pripažinta kalta dėl nėštumo nutraukimo piliulių parūpinimo vienai nėščiajai. Tai buvo pirmoji tokia byla; moteriai buvo skirta visuomeninių darbų.

Kaip rodo naujausia agentūros „Opinia24“ atlikta apklausa, 50 proc. lenkų pritaria abortų įstatymų liberalizavimui, o 41 proc. sako, kad palaiko esamas taisykles.

Gauti A. Dudos parašą bet kokiam naujam įstatymui bus nemenkas iššūkis.

Praėjusį mėnesį prezidentas vetavo įstatymą, kuriuo būtų buvusi liberalizuota galimybė įsigyti skubiosios kontracepcijos tablečių – jas be recepto būtų buvę galima įsigyti nuo 15 metų amžiaus.

A. Duda, praktikuojantis katalikas, sakė negalėjęs pritarti įstatymo projektui, suteikiančiam galimybę įsigyti kontraceptinių tablečių „be gydytojo konsultacijos ir neatkreipiant dėmesio į tėvų vaidmenį bei atsakomybę“.

Pasak prezidento, jis norįs „gerbti konstitucines teises ir vaikų sveikatos apsaugos standartą“.

Vyriausybė paskelbė, kad apeis prezidento veto leisdama vaistininkams išrašyti receptus šioms tabletėms.

Antradienį įstaiga sulaukė dviejų grasinimų, tačiau kol kas tarp jų nerasta jokių sąsajų, spaudos konferencijoje sakė Oslo policijos operacijų vadovas Svenas Bjellandas (Svenas Bjelandas)

Pirmasis grasinimas buvo pripažintas neįtikinamu, tačiau dėl antrojo policija trečiadienį aptvėrė pastatą Oslo centre.

Pasak norvegų žiniasklaidos, buvo grasinama susprogdinti parlamentą, tačiau policija to nepatvirtino.

Iš parlamento buvo paprašyta išeiti pašaliniams žmonėms, tačiau darbas viduje buvo tęsiamas įprastai.

„Dabar esame tokiame etape, kai nemanome, kad šie [grasinimai] buvo realūs, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra rimti“, – trečiadienį po vidurdienio žurnalistams sakė S. Bjellandas.

Saugumo užtvaros aplink parlamento pastatą pašalintos, tačiau policija teigė, kad ir toliau budės vietoje.

Policija nepateikė daugiau informacijos apie grasinimus ar jų motyvus, tačiau teigė, kad pirmojo grasinimo šaltinis buvo nustatytas.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kad pastatą apsupo gerai ginkluoti policijos pareigūnai, dėvintys šalmus, o apylinkes tikrino tarnybiniai šunys.

Norvegijos policijos pareigūnai paprastai nėra ginkluoti, tačiau nuo kovo 27 iki balandžio 2 dienos, Velykų laikotarpiu, jiems laikinai leista nešiotis ginklus. Vis dėlto valdžios institucijos nepakeitė grėsmės lygio vertinimo, kuris šiuo metu laikomas vidutiniu.

Tuo metu katalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) jau svarsto galimybę sugrįžti po visų metų, savanoriškai praleistų užsienyje, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo dėl 2017 metų nepriklausomybės siekio.

Įstatymų leidėjai nubalsavo 178 balsais „už“ ir 172 balsais „prieš“.

Įstatymo projektu siekiama nutraukti ilgametes pastangas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvavusius 2017 metais nesėkmingai bandant paskelbti Katalonijos nepriklausomybę.

Nesėkmingas Katalonijos nepriklausomybės siekis sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje.

Jų įsigijimas tik pagal receptą buvo įteisintas ankstesnės dešiniųjų vyriausybės.

Įstatymo projektu, kurį dar turi pasirašyti Lenkijos konservatyvusis prezidentas, siekiama, kad šios tabletės būtų laisvai prieinamos nuo 15 metų. Parlamentas siūlymą priėmė 224 balsais prieš 196.

Praėjusį mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė pasirengusi pateikti svarstyti teisės aktus, kuriais būtų liberalizuotas beveik visiškas abortų draudimas ir sušvelninti apribojimai, taikomi skubiajai kontracepcijai.

Lenkijoje aštuonerius metus valdant konservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), buvo apribotos moterų reprodukcinės teisės – apribota galimybė pasidaryti abortą, atlikti apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF) ir gauti skubios kontracepcijos priemonių.

Abortai Lenkijoje, kur dauguma gyventojų yra katalikai, šiuo metu yra legalūs tik tais atvejais, kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto pasekmė arba kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.

2023 metų spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose proeuropietiška koalicija perėmė valdžią iš PiS, pažadėjusi liberalizuoti abortų įstatymus šalyje, kurioje šis klausimas pastaraisiais metais sukėlė masinius protestus.

Kariuomenė jau kelis mėnesius prašo vyriausybės pašaukti daugiau karių, kad padidintų mažėjančias karių gretas ir pakeistų pavargusius fronto karius.

243 įstatymų leidėjai trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui. Jo priėmimo procesas gali užtrukti kelias savaites.

„Tai nėra galutinis sprendimas. Bus antrasis svarstymas, bus daromos pataisos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė įstatymų leidėjas Oleksijus Hončarenka.

Sausio pabaigoje vyriausybė pateikė parlamentui naują mobilizacijos įstatymo projektą, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai atšaukė savo pirminį ginčytiną variantą.

Pirmajame variante, be kita ko, buvo siūloma apriboti asmenų, vengiančių karinės registracijos ir tarnybos, teises. Tokie apribojimai apėmė draudimą keliauti į užsienį ir sudaryti sandorius dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Atnaujintame įstatymo projekte nustatomos „skaidrios mobilizacijos proceso taisyklės, taip pat būtinas karių ir šauktinių teisių reguliavimas“.

Anksčiau Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytro Lubinecas teigė, kad naujoje mobilizacijos įstatymo projekto versijoje vis dar yra nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.

Artėjant antrosioms plataus masto karo metinėms, Maskva į konfliktą meta daugiau žmonių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis gruodį sakė, kad kariuomenė nori mobilizuoti iki pusės milijono žmonių kovai su maždaug 600 tūkst. rusų.

Per ceremoniją, iškart po aplodismentų ir himno giedojimo po trumpos D. Tusko kalbos, per spalio 15 d. rinkimus valdžią praradusios PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis griebė mikrofoną ir išvadino D. Tuską „Vokietijos agentu“.

D. Tusko politinis oponentas netikėtai užgrobė tribūną, niekam nespėjus sureaguoti, tad J. Kaczynskis netrukdomas išsakė savo komentarus.

„Tai buvo šiurkštus ir agresyvus veiksmas, kurio tiesiog neturėjo būti“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Szymonas Holownia ir pridūrė, jog tai tiesiog „apgailėtina“.

„Vakar man niežėjo pasakyti ponui Kaczynskiui, kad parlamente nėra vietos šiurkštumui (...), nesvarbu, ar vyresnio, patyrusio politiko, nusipelniusio pagarbos dėl savo amžiaus, ar jaunuolio, pirmą kartą patekusio į parlamentą“, - sakė Sz. Holownia. Jis atsiprašė Lenkijos žmonių, sekusių vakarykščius įvykius, ir apibendrino incidentą pareiškęs, kad „reikia mokėti pralaimėti, bet kai kurie žmonės, matyt, nemoka“.

Pristatydamas savo programą jis pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį, ir patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija.

Be to, jis pažadėjo išspręsti jau ilgiau kaip mėnesį trunkančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdomą blokadą pasienyje su Ukraina.

„Radome būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną“, – sakė D. Tuskas, nors ir nepateikė jokių detalių.

Po Rusijos invazijos ES panaikino reikalavimą dėl įvažiavimo leidimų ukrainiečių vairuotojams, tačiau Lenkijos kelių vežėjai sako, kad jų konkurentams iš Ukrainos daromos nuolaidos gerokai sumažino jų pajamas.

D. Tuskas Seime pareiškė, kad kelia Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) kandidatūrą į diplomatijos vadovus. Jis jau yra dirbęs šiame poste 2007–2014 metais.

Be to, jis sakė, kad po Briuselio, kur vėliau šią savaitę vyks ES viršūnių susitikimas, ketina vykti į Taliną, kur susitiks su Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrėmis pirmininkėmis.

„Grįžęs iš Briuselio vyksiu į Taliną susitikti su Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerėmis. Temos akivaizdžios: karas, saugios sienos. Stiprinsime bendradarbiavimą su šalimis, kurios pritaria mūsų požiūriui šiuo klausimu“, – sakė D. Tuskas.

D. Tusko vadovaujamos koalicijos partneris centristinės „Trečiojo kelio“ partijos lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) siūlomas į vicepremjero postą, taip pat – vadovauti Gynybos ministerijai.

Antrasis ministro pirmininko pavaduotojas turėtų būti Krzysztofas Gawkowskis (Kšištofas Gavkovskis), jį taip pat siūloma skirti į skaitmeninimo ministro pareigas. Prieš laimėdamas parlamento nario mandatą prieš ketverius metus, jis, be kita ko, dirbo vietos savivaldoje.

Teisingumo ministerijai vadovauti D. Tuskas siūlo Adamą Bodnarą, teisininką, buvusį ombudsmeną ir dėstytoją.

Laukiama balsavimo popietę

„Ieškosime teisėtų būdų parodyti, kad piktnaudžiavimas valdžia nelieka nenubaustas“, – tvirtino paskirtasis premjeras, pabrėžęs, kad jo kabinetas turės „atkurti sugriautą teisinės valstybės principą“.

Radome būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną.

Finansų ministru siūlomas Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis), Agnieszka Dziemianowicz-Bak (Agneška Dzemianovič Bank) – šeimos, darbo ir socialinės politikos ministre, Marzena Czarnecka (Mažena Čarnecka) – pramonės ministre, o Borysas Budka turi būti atsakingas už valstybės turtą.

Dariuszas Klimczakas (Dariušas Klimčakas) siūlomas infrastruktūros ministru, Barbara Nowacka (Barbara Novacka) – švietimo ministre, Izabela Leszczyna (Izabela Leščina) – sveikatos ministre, Katarzyna Kotula (Katažina Kotula) – lygybės ministre.

Czeslawas Siekierskis (Česlavas Sekerskis) siūlomas į žemės ūkio ministro pareigas, Bartlomiejus Sienkiewiczius (Bartlomejus Senkevičius) – kultūros ir nacionalinio paveldo ministro postą, Adamas Szlapka (Adamas Šlapka) – į Europos Sąjungos reikalų ministro kėdę, o Dariuszas Wieczorekas (Dariušas Večorekas) – į mokslo ir aukštojo mokslo ministro pareigas.

Lenkijos įstatymų leidėjai antradienio popietę balsuos dėl D. Tusko siūlomos naujos centristų vyriausybės, ir tikimasi, kad ji sulauks pakankamos paramos, kad būtų nutrauktas aštuonerius metus trukęs dešiniųjų valdymas.

Politikos veterano ir buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko D. Tusko kabinetas gali būti prisaikdintas jau trečiadienį, todėl jis, kaip naujasis ministras pirmininkas, galės dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

D. Tuskas, kuris anksčiau, 2007–2014 metais, ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas, o 2014–2019 metais buvo EVT pirmininkas, pažadėjo pasiekti, kad būtų atblokuoti milijardai eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios lenkų vyriausybės.

Jis taip pat sakė, kad atkurs Lenkijos patikimumą Bendrijoje ir suteiks jai svarbų balsą tebesitęsiant karui kaimyninėje Ukrainoje.

Tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per „X“ nusiuntė D. Tuskui savo sveikinimus.

Balsavimui dėl pasitikėjimo D. Tusko vyriausybe rengiamasi po to, kai PiS atstovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) nesugebėjo užsitikrinti pakankamos paramos Seime savo vyriausybei.

Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M. Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę.

Nors D. Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susijungusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.