„Šiandien toliau buvo vykdomos apklausos, parodymus davė vienas liudytojas ir paskutiniai iš kaltinamųjų“, – BNS sakė ji.

Pasak J. Gudelienės, kitas bylos posėdis yra numatytas spalio 2 dieną, jame bus sakomos baigiamosios kalbos.

Buvęs „tvarkietis“ Seimo narys Rimas Antanas Ručys, verslininkai R. Skaisgirys, Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas bei pati partija „Tvarka ir teisingumas“ šioje byloje yra kaltinami korupciniais nusikaltimais.

Teisėsaugos tyrimas pradėtas kilus įtarimams, kad privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Prokurorai teigia, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

R. A. Ručys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Prokurorai be to įtaria, kad „Tvarka ir teisingumas“ per atstovą taip pat pažadėjo ir susitarė priimti kyšį iš verslininkų P. Kačerginskio ir G. Rakausko.

Už tai partija kaltinama pažadėjusi paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

Tyrimo duomenimis, verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. Garliausko vadovaujamų įmonių sąskaitas buvo apmokėtos „Tvarkos ir teisingumo“ viešinimo paslaugos.

Anot teisėsaugos, galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais buvo priimtas maždaug 151 tūkst. eurų kyšis.

Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad veikdama per R. A. Ručį partija sukurstė verslininką V. Banį panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į J. Garliausko vadovaujamos bendrovės sąskaitą.

To galimai siekta apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas ir iššvaistyti bendrovės 140 tūkst. eurų vertės turtą.

Kaltinamieji teismui perduotoje „Tvarkos ir teisingumo“ korupcijos byloje neigia darę nusikaltimus ir stebisi teisėsaugos veiksmais.

„Pasitraukė J. Imbrasas iš partijos ir A. Dumbrava“, – žurnalistams trečiadienį po partijos valdybos posėdžio sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pasak jo, A. Dumbrava planuoja kitų metų Seimo rinkimuose kandidatuoti su valdančiaisiais „valstiečiais“.

Antradienį iš „tvarkiečių“ gretų išėjo frakcijos „Lietuvos gerovei“ lyderis Vytautas Kamblevičius, ketinantis jungtis į politinę jėgą kartu su filosofu Arvydu Juozaičiu.

Šiuo metu vienintelis frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausantis „tvarkietis“ yra Kęstutis Bartkevičius.

Rugsėjį iširus „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, partijos pirmininkas R. Žemaitaitis dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Jis tvirtino, kad naujos partijos kūrimas vyksta pagal planą.

„Buvo nuspręsta toliau laikytis savo grafiko, kad (...) vedame derybas su tais politikais ir visuomeniniais veikėjais, kurie galėtų jungtis prie naujos partijos“, – kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.

Pasak jo, su keliais kandidatais jau artėjama prie susitarimo, o nauja partija gali būti įsteigta per artimiausius du ar tris mėnesius.

Buvęs „tvarkiečių“ pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Kamblevičius tvirtino, kad maždaug 20-čiai partijos skyrių pristatė galimybę jungtis ne į naują R. Žemaitaičio partiją, o į A. Juozaičio politinę jėgą.

R. Žemaitaitis tikino, kad V. Kamblevičiui „Tvarkos ir teisingumo“ suskaldyti nepavyks, partiją gali palikti nebent pora šimtų žmonių.

„Kamblevičius kiek sakė skyrių, 20? O kiek skyrių išvedė? Nulį. Koks skyriaus pirmininkas eis į nežinią, į kažkokį ežiuką rūkę, kur nežino, kas yra“, – sakė politikas.

R. Žemaitaičio teigimu, apsvarsčius partijos likimą koalicijoje nuspręsta klausimą perkelti į lapkričio tarybos posėdį, kai bus galima detaliau panagrinėti, į kiek „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymų atsižvelgta Vyriausybei rengiant 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

Naują partiją „tvarkiečiai“ nutarė kurti rugsėjo pabaigoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politinės kampanijos dalyviais registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, partiją „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, Liberalų sąjūdį, Darbo partijos, Lietuvos centro partiją, Lietuvos žaliųjų partiją, Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus).

Gegužę vyksiančiuose rinkimuose savo kandidatų sąrašus taip pat planuoja kelti visuomeninis komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, europarlamentaro Rolando Pakso judėjimas, teisininku save vadinančio Stanislovo Tomo sąrašas, taip pat filosofo Vytauto Radžvilo komitetas „Susigrąžinkime valstybę“.

Tarp A. Maldeikienės komiteto steigėjų – Vilniaus savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas, administracijos direktorius Povilas Poderskis.

R. Pakso komitete – jo dukra Inga Stumbrienė, televizijos laidų vedėjas Arnoldas Klivečka, tarp S. Tomo komiteto steigėjų – buvęs politikas Vytautas Šustauskas, V. Radžvilo sąrašo gretose – istorikas Arūnas Bubnys, kompozitorius Faustas Latėnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kalbininkas Aldonas Pupkis, parlamentaro „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos padėjėjai Seime Nijolė Balčiūnienė, Vytautas Sinica ir kiti.

Užsiregistruoti politinės kampanijos dalyviu dar galima iki kovo 4 dienos. Neužsiregistravusieji negalės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

Užsiregistravusieji turės VRK pateikti pareiškinius dokumentus, iškelti savo kandidatų sąrašus.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną.

„Dalyvausiu. Ta komanda, kuri buvo sukurta prieš dvejus metus, parodo, kad galime pasiekti rezultatų“, – BNS po šeštadienį Raseiniuose vykusio „tvarkiečių“ tarybos posėdžio sakė R. Žemaitaitis.

„Dabar esame pakilime, bandome realizuoti duotus pažadus rinkėjams, o jeigu mums pavyks, bus labai smagu ir labai gerai“, – pridūrė jis.

Taryba patvirtino, kad partijos pirmininkas dvejų metų kadencijai bus renkamas kongrese rugsėjo 29 dieną.

Pasak Seime dirbančio R. Žemaitaičio, kandidatus į partijos lyderius kels skyriai.

R. Žemaitaitis „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininku buvo išrinktas 2016 metais. Jis šiose pareigose pakeitė ilgametį partijos vadovą, europarlamentarą Rolandą Paksą.

Tarybos nariams šeštadienį taip pat buvo pristatytos derybos dėl bendradarbiavimo Seime su valdančiosiomis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

„Informavau, kokie yra mūsų siūlymai, koks galėtų būti pamąstymas. Kartu buvo pasakyta, kad kai bus su koalicija suderintas susitarimas, jį dar apsvarstys partijos valdyba“, – teigė R. Žemaitaitis.

Frakcijų susitarimą „tvarkiečiai“ ketina pasirašyti rugpjūčio pabaigoje. Jie valdantiesiems yra įteikę 15 pasiūlymų punktų, ką reikia nuveikti dar šią Seimo kadenciją.

Jie norėtų į bendradarbiavimo susitarimą įtraukti įsipareigojimą, kad minimali mėnesio alga siektų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet būtų 1000 eurų, kad būtų įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai, tarėjų institutas teismuose, nustatytas lengvatinis 9 proc. tarifas gaminant šilumą naudojamam kurui, gerokai padidintas finansavimas neformaliam ugdymui, įvestos privalomos gyventojų apklausos savivaldybėse.

Taip pat „tvarkiečiai“ siekia riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais, sudaryti galimybę darbo užmokestį mokėti keturis kartus per mėnesį, daugiau lėšų skirti būsto renovacijai.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi septynis narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 55, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 11 narių.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ naujausiais duomenimis, „Tvarka ir teisingumas“ yra trečia pagal populiarumą partija Lietuvoje – už ją balsuotų 6,8 proc. rinkėjų.

„Nuo šiol partijos pirmininkas bus renkamas tiesiogiai“, – BNS po kongreso sakė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Svarstę, ar pirmininkas turėtų būti renkamas dvejiems ar ketveriems metams, „tvarkiečiai“ nusprendė, kad kol kas jis bus renkamas dvejiems metams. Pirmininkas galės paskirti du pavaduotojus. Dar dešimt pavaduotojų taip pat bus renkami tiesiogiai.

„Sprendimo teisė bus ne pirmininko, vieno ar dviejų pavaduotojų rankose, o partijos prezidiumo nariai, kurie išrinkti skyriuose, ir priiminės sprendimus, kokią jie turi viziją partijai“, – sakė R. Žemaitaitis.

Pirmininką tiesiogiai „tvarkiečiai“ rinks po metų. Pusmetį prieš tai planuojama pradėti kandidatų prisistatymą. Kartu su prezidiumo nariais, partijos nariams gali tekti rinktis iš kelių dešimčių pavardžių. R. Žemaitaitis sako nemanantis, kad partiečiams tai sudarys problemų.

„Žmonės, kurie planuoja būti kandidatais, žinodami, kad yra įstatų pakeitimai, galės pradėti dirbti, važiuoti, susitikti, šnekėtis, ir panašiai, formuoti savo komandą“, – sakė jis.

„Tvarkos ir teisingumo“ duomenimis, jų gretose šiuo metu yra daugiau kaip 12 tūkst. narių, partija turi 79 skyrius visoje Lietuvoje. Seime „tvarkiečiai“ turi septynis atstovus iš 141.

Autorė: Austėja Masiokaitė

Pasak R.Žemaitaičio, nuo rudens sesijos pradžios „tvarkiečiai“ nutarė įvesti frakcijos seniūno rotaciją.

„Įvedėme rotaciją. Suksime ratą, kad kiekvienas pabūtų (frakcijos seniūnu – BNS), kad pamatytų tą virtuvę“, – antradienį BNS sakė „tvarkiečių“ vadovas.

Jis teigė, kad jam pačiam buvo per didelis krūvis vadovauti ir partijai, ir jos frakcijai Seime.

Bendru sutarimu naujuoju seniūnu išrinktas K.Bartkevičius, iki šiol ėjęs seniūno pavaduotojo pareigas.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija parlamente yra opozicinė. Ji turi septynis narius.

„Aš sakyčiau, kad šis sprendimas gali turėti įtakos kitoms partijoms, pavyzdžiui, „Tvarkai ir teisingumui“, jos dar byla yra pakeliui ir ji taip pat svarstė tokias galimybes, kaip reorganizacija ar pervadinimus“, – BNS penktadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas T.Janeliūnas.

Paskutinės instancijos teismas paskelbė, kad Darbo partija turėjo būti teisiama „juodosios buhalterijos“ byloje, nepaisant to, kad ji reorganizavosi prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

„Tvarka ir teisingumas“ įtariama pinigų plovimu ir prekyba poveikiu stambiame korupcijos tyrime. Jį teisėsauga pradėjo 2014 metais. Šiame tyrime įtariami ir kai kurie „tvarkiečiai“.

Pasak T.Janeliūno, nuosprendis Darbo partijai ir jos buvusiems lyderiams nepadarys jokios įtakos šios politinės jėgos įvaizdžiui visuomenėje

„Nemanau, kad tai ką nors pakeis, nes svarbiausi sprendimai buvo priimti gerokai anksčiau, ir visuomenė jau yra apie partijos machinacijas pasisakiusi. Tas galiausiai atsispindėjo ir Seimo rinkimų rezultatuose“, – kalbėjo ekspertas.

Šių metų Seimo rinkimuose Darbo partijos atstovai nepateko į parlamentą daugiamandatėje apygardoje, nes nesurinko tam būtinų 5 proc. balsų. Du partijos nariai Seimo narių mandatus užsitikrino vienmandatėse apygardose, jie šiuo metu priklauso Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai.

„Šitas nuosprendis yra kaip bemirštančiam ligoniui bandymas priminti apie buvusias skolas. Tai yra toks antraeilis dalykas“, – sakė T.Janeliūnas.

Jam antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas.

„Aš manau, kad nuosprendis Darbo partijos byloje tiesiog yra paskutinė vinis į šios partijos politinį karstą, kadangi jos rinkimų rezultatai rodo, kad partija praktiškai nefigūruoja“, – teigė ekspertas.

Aukščiausiasis Teismas penktadienį taip pat paskelbė, kad Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, buvęs jos lyderis Vytautas Gapšys ir buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jiems skirtos piniginės baudos. Teismas taip pat patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą išteisinti juos dėl sukčiavimo.

Dar vienos kaltinamosios – buvusios Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės – atžvilgiu byla anksčiau buvo atskirta. Ji dar bus nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

„Rinkimų rezultatai mūsų partijai buvo palankūs (...) Už mus atiduoti balsai rodo, kad žmonės pasitiki „tvarkiečių“ programa ir joje išdėstytomis mintimis“, - „Tvarkos ir teisingumo“ neeiliniame kongrese šeštadienį sakė R.Žemaitaitis.

Jis pabrėžė, kad situacija būtų kitokia, jei rinkimuose būtų leista dalyvauti R.Paksui, taip pat pabrėžė, kad nuo šių metų gegužės partija buvo aktyviai puolama, siekiant ją diskredituoti rinkėjų akyse.

Kongrese kalbėjęs partijos įkūrėjas R.Paksas pabrėžė, kad „tvarkiečiai“ atsilaikė ir išliko parlamentine politine jėga.

„Nepaisant ilgalaikio neoliberalių jėgų puolimo, paremto specialiųjų tyrimų tarnybos atakomis, prokurorų reidais ir populistinių partijų intrigomis, nepaisant koalicijos partijų išdavysčių ir politikų cinizmo, nepaisant Žmogaus Teisių Teismo sprendimo niekinimo, žiniasklaidos priemonių melagysčių, mes atsilaikėme“, – tvirtino R.Paksas.

Jis pabrėžė, kad „Tvarka ir teisingumas“ dabar yra vienintelė partija šalyje, galinti pretenduoti į nacionalinės partijos vardą.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Ilgametis partijos vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas iš „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkų atsistatydino spalį po Seimo rinkimų pirmojo turo. „Tvarkiečiams“ vos pavyko įveikti rinkimų barjerą, jie surinko 5,33 proc. balsų. Su vienmandatėse išrinktais „tvarkiečiais“ partija šiuo metu Seime turi 8 atstovus.

Už R.Žemaitaitį per slaptą balsavimą buvo 463 suvažiavimo delegatai, išduoti buvo 479 biuleteniai.

„Visų prašau ir kviečiu kartu telktis bendram darbui. Skirtingų nuomonių buvimas yra sveiko organizmo faktas (...). Ačiū, kad pasitikėjote manimi“, – paaiškėjus balsavimo rezultatams sakė R.Žemaitaitis.

Partijos pirmininko pavaduotojais kongrese išrinkti parlamentarai Kęstutis Bartkevičius ir Algimantas Dumbrava, Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, Kalvarijų meras Vincas Plikaitis, partijos Prienų skyriaus pirmininko pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Donatas Laurinavičius, partijos Rokiškio skyriaus pirmininkas Egidijus Vilimas, laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

„Manau, kad atėjo laikas pasikeisti, manau, kad atėjo laikas pažiūrėti kitu kampu (...) Tai yra ta komanda, tai yra tie žmonės, kurie gali mums padėti. Tai yra mažytė pradžia į struktūrinę reformą, kurią aš planuoju“, – pristatydamas kandidatus į pavaduotojus sakė R.Žemaitaitis.

Pirmuoju pavaduotoju paskirtas K.Bartkevičius.

Kongrese buvęs „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Pakasas tai pat patvirtintas pirmuoju numeriu 2019 metų Europos Parlamento rinkimų sąraše.

Ilgametis partijos vadovas europarlamentaras R.Paksas iš „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkų atsistatydino spalį po Seimo rinkimų pirmojo turo. „Tvarkiečiams“ vos pavyko įveikti rinkimų barjerą, jie surinko 5,33 proc. balsų. Su vienmandatėse išrinktais „tvarkiečiais“ partija šiuo metu Seime turi 8 atstovus.