Penkias dienas trukusiame ir penktadienį pasibaigusiame Pasaulio ekonomikos forume politikos ir verslo elitas daug dėmesio skyrė Izraelio ir „Hamas“ karui, Jemeno husių sukilėlių išpuoliams prieš prekybinius laivus Raudonoje jūroje ir didėjančiai įtampai dėl Taivano.

„Turime omenyje tam tikrą geopolitinę dinamiką, susijusią su galimu tiekimo grandinių sutrikimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Barclays Europe“ generalinis direktorius Francesco Ceccato (Frančeskas Čekatas) PEF kuluaruose.

„Manėme, kad po COVID-19 pandemijos tai pavyko normalizuoti. Akivaizdu, kad viskas yra kur kas sudėtingiau [...] atsižvelgiant į tai, kas kasdien vyksta Raudonojoje jūroje“, – teigė jis.

Iki spalį „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį Pasaulio prekybos organizacija (PPO) prognozavo 3,3 proc. pasaulinės prekybos augimą – didesnį nei 0,8 proc. 2023 metais.

Tačiau PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala (Ngozi Okondžo-Iveala) šią savaitę forume sakė, kad pasaulio prekybą 2024 metais dėl didėjančios geopolitinės įtampos ji dabar vertina ne taip optimistiškai.

Vis dėlto ji pridūrė, kad bus „daug geriau nei 2023 metais. [...]. Nebent kiltų didelis karas, tada visos prognozės subliūkš.“

Sutrikdys bent keliems mėnesiams

Raudonosios jūros maršrutu vyksta apie 12 proc. pasaulinės prekybos, tačiau dėl suintensyvėjusių išpuolių daugelis laivybos bendrovių nukreipė laivus aplink Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties kyšulį, nepaisant to, kad taip kelionės tampa ilgesnės ir brangesnės.

Irano remiami husių sukilėliai teigia, kad taikosi į su Izraeliu susijusius laivus, protestuodami prieš karą Gazos Ruože.

JAV ir Jungtinės Karalystės karinės pajėgos sudavė keletą smūgių sukilėlių objektams Jemene.

Husiai „pakeitė pasaulinę prekybą ir pasaulines laivybos išlaidas“, sakė konsultacinės bendrovės „Bain & Co“ ekonomistė Karen Harris (Karen Haris).

Danijos laivybos milžinės „Maersk“ generalinis direktorius Vincentas Clercas (Vinsentas Klerkas) sakė, kad konfliktas tikriausiai sutrikdys tiekimo grandines bent keliems mėnesiams. „Tikėkimės, kad trumpiau, bet gali būti ir ilgiau, nes jis toks nenuspėjamas“, – svarstė jis.

Labiau tikėtina, kad problemos po vieną nevaikšto.

Automobilių gamintojai „Tesla“ ir „Volvo“ dėl dalių trūkumo buvo priversti laikinai sustabdyti dalį gamybos Europoje.

Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis) Davose sakė, kad įtampa Raudonojoje jūroje turės įtakos suskystintųjų gamtinių dujų gabenimui.

Įtampa dėl Taivano

Susirūpinimą kelia ir kiti svarbiausi prekybos keliai.

Praėjusį savaitgalį Taivane įvykę prezidento rinkimai pakurstė įtampą tarp JAV ir Kinijos dėl šios demokratinės salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kalbėdamas Davose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) priminė, kad per Taivano sąsiaurį keliauja didžiuliai prekybos srautai.

„Jei tai sutriktų, tai paveiktų visą planetą. O to mums mažiausiai reikia, ypač bandant atsigauti po COVID-19 [pandemijos]“, – sakė A. Blinkenas.

Taivanas yra svarbus puslaidininkių, mikroschemų, kurios būtinos įvairiems elektroniniams gaminiams – nuo ​​išmaniųjų telefonų iki automobilių, gamintojas.

„Bet koks šio produkto srauto sutrikdymas vėlgi bus stebimas arba kels susirūpinimą“, – sakė F. Ceccato.

Ginčai dėl technologijų

Vašingtonas ir Pekinas jau nesutaria dėl mikroschemų, Jungtinėms Valstijoms sugriežtinus šių technologijų eksporto apribojimus dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu.

Kinija taip pat ginčijasi su Europos Sąjunga, pradėjusia tyrimą dėl subsidijuojamų kiniškų elektromobilių.

Kinijos premjeras Li Qiangas (Li Čiangas) trečiadienį forume pasisakė prieš, jo žodžiais tariant, diskriminacines prekybos priemones, taikomas prekybai ekologiškomis ir technologijų prekėmis.

Europa taip pat susirūpinusi dėl didžiulių subsidijų „švarioms“ technologijoms Jungtinėse Valstijose pagal Infliacijos mažinimo įstatymą.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Linderis) įspėjo ES nesekti amerikiečių pavyzdžiu.

„Turime išvengti lenktynių dėl subsidijų“, – penktadienio posėdyje sakė Ch. Lindneris.

Sausra Panamoje

Pasaulinei prekybai įtaką daro ne tik geopolitinė įtampa, bet ir klimato kaita.

Dėl sausros ir vandens trūkumo, siejamo su meteorologiniu reiškiniu „El Nino“, sumažėjo laivų eismas Panamos kanalu.

„Yra ir daugiau trikdžių“, – sakė Vokietijos logistikos grupės DHL generalinis direktorius Tobias Meyeris (Tobijas Mejeris).

„Labiau tikėtina, kad problemos po vieną nevaikšto. Ilgainiui susikaupia du, trys ar keturi dalykai, dėl kurių transporto sistemoje atsiranda tam tikrų kliūčių“, – sakė jis.

Pasak K. Harris, tokie sutrikimai skatina verslininkus perkelti gamybą arčiau namų, o ne statyti naujas gamyklas visame pasaulyje.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) laikomas tikėtinu Respublikonų partijos kandidatu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose mesti iššūkį dabartiniam prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Kongresui vis dar nesutariant dėl naujos pagalbos Ukrainai, baiminamasi, kad D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose atveju Vašingtono parama Kyjivui gali sumažėti.

Tačiau D. Kuleba atrodo optimistiškai nusiteikęs dėl bet kokio scenarijaus.

„Priimsiu Jungtinių Valstijų žmonių nuomonę ir dirbsime su bet kokia realybe, kuri atsiras po rinkimų“, – nurodė ministras.

D. Kuleba pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas vienas kitą pažįsta ir gerbia.

Nors D. Trumpas nedalyvauja Pasaulio ekonomikos forume, apie jo galimą sugrįžimą į Baltuosius rūmus Davose vyko daug privačių ir viešų diskusijų.

D. Kuleba taip pat paragino Vakarus padidinti paramą Ukrainai.

„Reikia didinti mastą ir užtikrinti tvarumą“, – sakė jis.

Kyjivas yra sakęs, kad 2024 metų prioritetas yra kontroliuoti dangų kovojant su rusų pajėgomis, o D. Kuleba nurodė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų.

„Vis garsiau girdžiu susirūpinimą Rusijos ateitimi, tačiau ji pati turi išspręsti savo problemas, o Vakarams, tarptautinei bendruomenei turi rūpėti mūsų pačių saugumo sustiprinimas ir greita Ukrainos pergalė“, – ketvirtadienį sakė Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis skaitė pranešimą forumo sesijoje „Rusija: kas toliau?“, kurioje dalyvavo Europos prekybos komisaras Valdis Dombrovskis, Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Sankcijos Rusijai tikrai veikia, bet turime ieškoti ir rasti naujų priemonių užkardyti Rusiją.

Kalbėdamas apie sankcijas G. Landsbergis taip pat teigė, kad reikia ieškoti naujų priemonių užkardyti Rusiją.

„Jei tikrai tikime Ukrainos pergale ir norime jai padėti, neturime pamiršti, kad Europos Sąjunga yra ir prekybos sąjunga, kažkodėl taikanti autokratiniams režimams palankius prekybos režimus. Sankcijos Rusijai tikrai veikia, bet turime ieškoti ir rasti naujų priemonių užkardyti Rusiją“, – pažymėjo G. Landsbergis.

„V. Putino Ukrainoje pradėtas karas yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė A. Duda per Ukrainos pusryčius Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„V. Putinas bando naudoti smurtą kaip priemonę laisvojo pasaulio vertybėms, tokioms kaip orumas ir laisvė, sunaikinti“, – pridūrė jis.

A. Duda taip pat sakė, kad praėjus trims dešimtmečiams po SSRS žlugimo pasaulis tapo Rusijos imperializmo atgimimo liudininku ir kad V. Putinas „nori padegti pasaulį“.

Pasak Lenkijos prezidento, jei Maskva laimės karą Ukrainoje, ji pasiųs aiškų signalą pasauliui, kad šis turi ruoštis konfliktui.

A. Duda pridūrė, kad, susiklosčius tokiam scenarijui, Rusija puls kitas valstybes, pirmiausia – Baltijos, Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalis.

„Jei Rusija laimės, ji užpuls kitą šalį. Tai būdinga Rusijos imperializmui. Jie puola ir puola. Ukraina turi laimėti šį karą“, – pareiškė jis.

V. Putino Ukrainoje pradėtas karas yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

„Turime padėti savo draugams ukrainiečiams, – kalbėjo prezidentas, – nes ukrainiečiai gina laisvojo pasaulio vertybes, ir mes negalime to pamiršti.“

„Rusai tikisi, kad Vakarai apribos arba nutrauks pagalbą Ukrainai“, – nurodė A. Duda.

„Turime būti pasirengę ilgam Ukrainos pergalės ir šios šalies atstatymo keliui“, – pridūrė jis.

„Karas baigsis, kai rusai bus išstumti iš visų okupuotų žemių, o bet koks kitas sprendimas bus Rusijos pergalė, – sakė Lenkijos prezidentas.

„Kai manęs klausia, ar reikėtų pradėti taikos derybas, turiu tik vieną atsakymą: Tai priklauso nuo pačių ukrainiečių, nuo niekieno kito“, – užbaigė A. Duda.

Šią savaitę Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose įvyko A. Dudos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas, kurio metu lenkų lyderis pažadėjo, kad Varšuva toliau tvirtai rems Kyjivą.

„Vertiname savo galimybes gaminti daugiau amunicijos ir įrangos ir žiūrime, ką dar turime savo sandėliuose“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Radoslawas Sikorskis, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atgrasymo kaštai, jei jis užkariaus Ukrainą, būtų daug didesni už išlaidas Ukrainos gynybai, pažymėjo ministras.

„Karo metu tai neįmanoma, bet manau, kad Ukraina turėtų gauti kvietimą įstoti į NATO, tai paskatintų diskusijas šiuo klausimu Aljanso valstybių narių parlamentuose“, – sakė A. Duda. „Šis procesas turėtų judėti į priekį, ir tai nepaprastai svarbu Ukrainos gynėjų moralei“, – pridūrė jis.

Per susitikimą buvo aptartas ir numatomas Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizitas į Ukrainą. A. Duda sakė V. Zelenskiui, kad kelis kartus kalbėjosi su naujuoju Lenkijos ministru pirmininku apie Lenkijos užsienio politiką, įskaitant politiką dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

„Patikinau prezidentą V. Zelenskį, kad ši politika bus tvirta ir apims visapusišką paramą Ukrainai, tad jis po kelių dienų Kyjive galės ramiai pradėti derybas su ministru pirmininku D. Tusku“, – sakė Lenkijos prezidentas.

„Esame pasiryžę išlaikyti savo paramą Ukrainai ir labai glaudžiai dirbame su Kongresu, kad [...] tai padarytume. Žinau, kad mūsų kolegos Europoje padarys tą patį“, – sakė A. Blinkenas V. Zelenskiui, jiems susitikus Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Davoso kurorte.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), prisijungęs prie susitikimo, sakė V. Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės yra pasiryžusios „užtikrinti, kad Rusijai nepasisektų, o Ukraina laimėtų“.

V. Zelenskis padėkojo J. Bideno administracijai ir „abipartinei paramai“ JAV Kongrese.

„Jūs užsiminėte apie Kongresą. Mes iš tikrųjų tikimės jūsų paramos – tęsiamos jūsų didžiulės paramos“, – sakė V. Zelenskis.

Jis konkrečiai atkreipė dėmesį į JAV pagamintą sistemą „Patriot“, kuri padėjo Ukrainai numušti virtinę Rusijos raketų.

„Tai tikrai padeda žmonėms išgyventi šią didelę Rusijos agresiją“, – sakė V. Zelenskis.

Jūs užsiminėte apie Kongresą. Mes iš tikrųjų tikimės jūsų paramos – tęsiamos jūsų didžiulės paramos.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Jungtinės Valstijos nusiuntė apie 44 mlrd. dolerių (40,4 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai ir dar milijardus dolerių (eurų) ekonominės paramos ir pagalbos sąjungininkams.

J. Bideno administracija gruodžio pabaigoje išskyrė galutinį pagalbos paketą pagal Kongreso patvirtintą finansavimą.

Respublikonų partijos, kuri kontroliuoja Atstovų Rūmus, nariai stabdo naujos pagalbos patvirtinimą dėl nesusijusio ginčo, reikalaudami imtis griežtesnių veiksmų prieš į Jungtines Valstijas atvykstančius migrantus.

Kai kurie respublikonai, ypač Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), buvęs prezidentas, kuris lapkritį vyksiančiuose rinkimuose vėl greičiausiai varžysis su J. Bidenu, skeptiškai vertina pagalbą, nes mano, kad ji yra neekonomiška ir kad Ukraina vargu ar pasieks daugiau laimėjimų.

J. Bideno administracija prašo Kongreso patvirtinti dar 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai ir susiejo ją su pagalba Izraeliui ir Taivanui.

V. Zelenskis stengsis, kad politikos lyderiai nepamirštų ilgos ir didele dalimi įstrigusios ukrainiečių kovos su Rusijos agresija, Izraelio karui su „Hamas“, peržengusiam 100 dienų ribą, atitraukus daug pasaulio dėmesio bei privertus nuogąstauti dėl platesnio konflikto Viduriniuose Rytuose galimybės.

Antradienį Davoso suvažiavimų centro salėse aptarinėjama daugybė temų, nuo inovacijų Europoje ir dirbtinio intelekto (DI) ekonominio poveikio iki korporacijų paramos „švarioms“ technologijoms ir palūkanų normų aplinkos.

Pokalbiai su Kataro ir Jordanijos ministrais pirmininkais įrėmins labiausiai matomus dienos renginius su numatytomis Kinijos premjero Li Qiango (Li Čiango), Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) ir JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano (Džeiko Salivano) kalbomis.

Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis) sakė, kad pasaulis, sutelkdamas dėmesį į Jemeno husių sukilėlių atakas prieš laivus Raudonojoje jūroje, kurios paskatino JAV ir Britanijos atsakomuosius smūgius, „susitelkia į simptomus ir nesprendžia tikrosios problemos“ – Izraelio karo su „Hamas“.

„Turėtume sutelkti dėmesį į pagrindinį konfliktą Gazoje. Ir kai tik jis bus išsklaidytas, manau, bus išsklaidyta ir visa kita“, – sakė jis ir pridūrė, kad konfliktui užbaigti reikia dviejų valstybių sprendimo.

Kataro premjeras taip pat įspėjo, kad karinė konfrontacija nenutrauks husių išpuolių.

„Manau, kad tai, ką šiuo metu turime regione, yra eskalavimo visur receptas“, – pridūrė jis.

Kataro ministras pirmininkas taip pat pareiškė, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gabenimą paveiks vis dažniau husių rengiami išpuoliai, dėl kurių tarptautinės laivybos įmonės vengia Raudonosios jūros.

„Suskystintos gamtinės dujos yra [...] kaip ir bet kurios kitos prekybinės siuntos. Joms tai turės įtakos“, – sakė jis.

Ukrainos poreikiai

V. Zelenskis, anksčiau vengdavęs išvykti iš karo draskomos savo šalies, neseniai važinėjo po pasaulį stengdamasis sutelkti paramą Ukrainos kovai, Kyjivo donorėms Vakaruose pajutus tam tikrą nuovargį ir kilus susirūpinimui, kad kitais metais į Baltuosius rūmus galėtų sugrįžti buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), girdavęsis gerais santykiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pirmadienį V. Zelenskis stabtelėjo Šveicarijos sostinėje Berne, kur prezidentė Viola Amherd pažadėjo, kad jos šalis pradės dirbti su Ukraina dėl jos taikos viršūnių susitikimo organizavimo.

Manau, kad tai, ką šiuo metu turime regione, yra eskalavimo visur receptas.

Davose V. Zelenskis, kaip prezidentas, lankosi pirmą kartą – ankstesniais metais jis šiame forume kalbėdavo vaizdo ryšiu. Jis tikisi pasinaudoti dideliu matomumu forume ir išsakyti būtiniausius Ukrainos poreikius. Prieš popiet numatytą jo kalbą ryte buvo rengiama sesija „Vadovai Ukrainai“ – tik kvietimus gavusiems dalyviams.

Korporacijų vadovai išgirdo, kokios skubios pagalbos reikia, ir išdėstė, kaip privatusis ir viešasis sektoriai gali padėti vieną dieną atstatyti Ukrainą, sakė forumo organizatoriai.

Sesijoje, be kitų, dalyvavo U. von der Leyen, NATO lyderis Jensas Stoltenbergas, Vokietijos kanclerio pavaduotojas Robertas Habeckas (Robertas Habekas) ir JAV specialioji pasiuntinė Ukrainos ekonominio atsigavimo klausimams Penny Pritzker (Peni Pricker).

Vėliau antradienį kai kurių svarbių Ukrainos sąjungininkių Europoje lyderiai ir aukšto rango pareigūnai, tarp jų – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaus sesijoje „Ukrainos horizontai“.

Sutikimo Davose tema yra „pasitikėjimo atkūrimas“. Pasitikėjimas nyksta visame pasaulyje: karai Viduriniuose Rytuose ir Europoje vis labiau skaldo jį į skirtingas stovyklas.

Nors geopolitinė padėtis skleidžia niūrias nuotaikas, verslas atrodo nusiteikęs viltingiau, iš dalies dėl perspektyvos, kad dirbtinis intelektas (DI) gali padėti didinti produktyvumą. Pagrindiniai Vakarų akcijų indeksai 2023-iaisiais šovė į viršų, o mažėjanti infliacija suteikė vilčių, kad kris palūkanų normos.

Konsultavimo firma „PwC“ savo 27-ojoje metinėje vadovų apklausos ataskaitoje nurodė, kad per pastaruosius vienus metus verslo vadovų ekonominis optimizmas padvigubėjo, net jei perspektyvos ateinančiam dešimtmečiui atrodo ne tokios užtikrintos.

Dėl klimato kaitos ir technologijų, tokių kaip DI, spaudimo vis daugiau vadovų sako nerimaujantys, kad jų verslai po 10 metų nebebūtų gyvybingi be naujo išradingumo.

DI klausimas Davose bus svarbus visą savaitę, o antradienį planuojama „Microsoft“, investavusios milijardus į DI pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“, generalinio direktoriaus Satyos Nadellos (Satjos Nadelos) kalba.

Prezidentas Davose praleis parą, per kurią dalyvaus viešose diskusijose, dvišaliuose susitikimuose, taip pat keliuose ekonominio pobūdžio susitikimuose.

Tarp renginių, kuriuose dalyvaus šalies vadovas – diskusija „Ukrainos horizontai“, joje bus kalbama apie saugumo situaciją Europoje, taip pat Trijų jūrų iniciatyvai skirta diskusija. Anot G. Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės, pagrindinį dėmesį vizito metu prezidentas ketina kreipti į tarptautinės paramos telkimą Ukrainai.

Į renginį taip pat vyks ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kaip pranešė ministerija, jis ketina skaityti pranešimą diskusijoje „Rusija: kas toliau?“ apie tai, kokį poveikį Rusijos karas prieš Ukrainą turi tarptautinei bendruomenei ir pačiai agresorei. Sesijoje dalyvaus Rumunijos, Lenkijos diplomatijų vadovai, Europos prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.

Pasaulio ekonomikos forumas yra tarptautinė viešojo ir privataus bendradarbiavimo organizacija, kur dalyvauja politikos, verslo, kultūros ir kitų sričių lyderiai.

Organizacijos ataskaitoje apie 2024 metų pasaulinius pavojus, parengtoje ir paskelbtoje prieš kitą savaitę Davose vyksiantį kasmetinį politikos ir verslo elito susitikimą, taip pat įspėjama apie klimato kaitos, pragyvenimo lygio krizės ir karų keliamas grėsmes.

„Dezinformacija ir propaganda yra didžiausi trumpojo laikotarpio pavojai, o ekstremalūs orai ir kritiniai Žemės sistemų pokyčiai kelia didžiausią susirūpinimą ilguoju laikotarpiu“, – sakoma ataskaitoje.

„Nerimas dėl besitęsiančios pragyvenimo išlaidų krizės ir tarpusavyje persipynusių rizikų, kurias kelia dirbtinio intelekto skatinama dezinformacija bei propaganda ir visuomenės poliarizacija, dominuoja 2024 metų pavojų apžvalgoje“, – priduriama joje.

WEF taip pat pažymėjo, kad „vykstant keletui gyvų karų, dėl giluminės geopolitinės įtampos ir mažėjančio visuomenės atsparumo rizikos kyla konfliktų plitimo pavojus“.

Dezinformacija ir propaganda yra didžiausi trumpojo laikotarpio pavojai, o ekstremalūs orai ir kritiniai Žemės sistemų pokyčiai kelia didžiausią susirūpinimą ilguoju laikotarpiu.

Kartu su „Zurich Insurance Group“ ir konsultacijų bendrove „Marsh McLennan“ atliktoje WEF apžvalgoje remiamasi daugiau kaip 1,4 tūkst. pasaulinių rizikos ekspertų, politikos formuotojų ir pramonės lyderių, apklaustų rugsėjo mėnesį, nuomone.

Ataskaitoje teigiama, kad „ateinančius dvejus metus didžiausia pasaulinė rizika, kurią galima numanyti, bus užsienio ir vidaus veikėjai, kurie išnaudos dezinformaciją ir propagandą, kad dar labiau padidintų socialinę ir politinę atskirtį“.

Joje pažymima, kad per ateinančius 24 mėnesius nacionaliniuose rinkimuose, įskaitant ir didžiausias šalis – Indiją, Indoneziją, Meksiką, Jungtinę Karalystę ir JAV, – turėtų balsuoti beveik trys milijardai žmonių.

WEF perspėjo, kad tuo metu „plačiai paplitęs dezinformacijos ir propagandos naudojimas ir jos skleidimo priemonės gali sumažinti naujai išrinktų vyriausybių teisėtumą“.

Davoso susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama karui tarp Izraelio ir „Hamas“ ir Rusijos karui Ukrainoje, dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ir Artimųjų Rytų šalių vadovai.

Sausio 15–19 dienomis Šveicarijos Alpėse vyksiančiame susitikime dalyvaus tokie ryškūs veikėjai kaip naujasis Argentinos prezidentas libertaras Javieras Milei, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kinijos premjeras Li Qiangas.