Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) kiek anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį šalyje per, jo žodžiais, netoleruotinus protestus buvo sulaikyta 150 žmonių ir kad buvo padegti ar užpulti keli valstybiniai pastatai.

Smurtiniai protestai šalyje vyko antrą naktį iš eilės. Juos išprovokavo antradienio incidentas, kai policija sustabdžiusi vieną automobilį nušovė jį vairavusį paauglį.

Prancūzija prieš tikėtinus naujus protestus žada dislokuoti 40 tūkst. policininkų

Visoje Prancūzijoje prieš tikėtinus naujus protestus dėl incidento, kai policininkas nušovė paauglį, ketvirtadienį bus dislokuota apie 40 tūkst. policijos pareigūnų, paskelbė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas).

Paryžiuje ir aplink jį bus dislokuota maždaug 5 tūkst. policininkų, sakė ministras. Jis kalbėjo po to, kai dvi naktis iš eilės šalyje vyko protestai – kartais smurtiniai – dėl 17-mečio vairuotojo nušovimo policijai sustabdžius jo automobilį.

„Pastaruoju metu buvo pasirodę siūlymų stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą. Tai reikštų, kad naujas ugdymo turinys, aktualios temos, gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas dešimtis tūkstančių mokinių pasieks metais vėliau, o dalies – iš viso nepasieks, o dar kitiems nuo atnaujintų programų teks grįžti prie senų“, – pirmadienį išplatintame pranešime sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu buvo pasirodę pedagogų išsakytos kritikos, kad nuo naujų mokslo metų pradėti ugdymo procesą pagal atnaujintas programas nėra pasiruošta, trūksta metodinės medžiagos, vadovėlių.

ŠMSM sprendimu, nuo rugsėjo pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas pradės mokytis pirmų, trečių, penktų, septintų, devintų bei 11 (III gimnazijos) klasių moksleiviai, o lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. 2024–2025 mokslo metais visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas.

Šiais mokslo metais pagal atnaujintas programas mokosi priešmokyklinukai ir lenkų gimtosios kalbos besimokantys III klasės gimnazistai, kurie balandžio mėnesį laikė tarpinį patikrinimą – kitų metų brandos egzamino dalį.

Programų elementus išbandė 30 mokyklų

Ministerijos pranešime informuojama, kad praėjusiais mokslo metais trisdešimtyje šalies mokyklų vyko pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos tyrimas. Anot ministerijos, jame dalyvavusios ir atnaujintų bendrųjų programų projektų elementus išbandžiusios mokyklos dalijasi savo patirtimi su kitomis šalies mokyklomis.

Tai reikštų, kad naujas ugdymo turinys, aktualios temos, gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas dešimtis tūkstančių mokinių pasieks metais vėliau, o dalies – iš viso nepasieks.

Taip pat Europos Komisija finansavo projektą, kurio metu 29 atrinkti mokyklų vadovai ir švietimo ekspertai buvo mokomi tapti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo mentoriais, praėjusiais mokslo metais jie perdavė savo patirtį dar 244 bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, stiprindami ir jų kompetencijas padėti pasirengti įgyvendinti atnaujintas bendrąsias programas.

Pasirengimui diegti atnaujintas programas ŠMSM skelbia pasitelkusi mokytojų dalykininkų asociacijas, 2022 metais konkurso būdu finansuodama jų projektus, kurių metu mokytojai aktualioms, naujoms konkretaus dalyko temoms pasirengė mokomąją metodinę medžiagą, organizavo mokymus kitiems to dalyko mokytojams.

Pasak pranešimo, kiekvienai atnaujintai ugdymo programai parengtos praktinės jų įgyvendinimo rekomendacijos, kuriomis gali naudotis mokytojai dalykininkai. Rekomendacijose pateikiami praktiniai pamokos planavimo, užduočių ir vertinimo pavyzdžiai. Rekomendacijos pritaikytos ir dirbant su skirtingų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, pvz., turinčiais elgesio, emocijų, intelekto sutrikimų.

Vadovėliams įsigyti – 8,5 mln. eurų

Nurodoma, kad Nacionalinė švietimo agentūra rengė informacinius renginius pedagogams, mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams, šiuo metu vyksta mokymai atskirų dalykų mokytojams, organizuojamos tikslinės konsultacijos  lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojams.

Interaktyviai pateiktas atnaujintas ugdymo programas, rekomendacijas, metodikas bei skaitmenines mokymo priemones, suskirstytas pagal programas, dalykus ir klases galima rasti švietimo portale www.emokykla.lt.

Ministerija taip pat nurodo, kad šiais metais papildomai skiria 8,5 mln. eurų mokykloms įsigyti vadovėlių.

Leidyklos atnaujins 94 vadovėlius 1–12 klasėms: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos, biologijos, fizikos, ekonomikos ir verslumo, užsienio kalbos, informatikos.

Taip pat bus parengti 52 nauji vadovėliai lietuvių kalbai ir literatūrai, istorijai, matematikai, geografijai, biologijai, gamtos mokslams, visuomeniniam ugdymui, astronomijai, fizikai, ekonomikai ir verslumui mokyti. Vadovėliai mokyklas pasieks palaipsniui.

Ministerija tvirtina, kad ir atnaujinus programas ugdymo turinys nėra visiškai naujas, dalis temų liko tokios pačios, tad joms mokyti tinka ir anksčiau leisti vadovėliai.

Tarpiniai patikrinimai – 40 proc. egzamino

Pranešime taip pat pažymima, kad dabartiniai dešimtokai kitais mokslo metais mokysis pagal atnaujintą vidurinio programą ir laikys tarpinius patikrinimus. Tarpiniai patikrinimai bus brandos egzamino dalis, sudarys 40 proc. egzamino įvertinimo.

„Patikrinimai leis mokiniams sukaupti dalį baigiamojo vertinimo, išskaidys mokymosi krūvį, mažins įtampą per brandos egzaminų sesiją. Kitaip tariant, kad mokiniai galėtų nuosekliau atskleisti įgytas žinias bei gebėjimus ir patirtų mažiau įtampos dėl vienintelės galimybės žinias ir gebėjimus pademonstruoti per egzaminą“, – sakoma pranešime.

Anot ministerijos, per tarpinį patikrinimą surinktų 35 ir daugiau taškų gali užtekti tam, kad valstybinis egzaminas būtų išlaikytas dar neperžengus IV gimnazijos klasės slenksčio, tereikės ateiti į brandos egzaminą.

Nacionalinė švietimo agentūra parengė ir mokyklose išbandė lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžius. Bendrojo ir išplėstinio kurso užduočių pavyzdžiai, parengti pagal atnaujintų bendrųjų programų reikalavimus, viešai prieinami informacinėje testavimo sistemoje BETA (https://beta.etestavimas.lt). Kitų mokomųjų dalykų tarpinių patikrinimų ir egzamino užduočių pavyzdžiai taip pat yra rengiami ir bus viešinami. 

Balandį Nacionalinė švietimo agentūra vykdė pirmąjį – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros – vienuoliktokų tarpinį patikrinimą. Pažymima, kad beveik pusė visų tarpiniame patikrinime balandžio 19 dieną dalyvavusių mokinių į pagrindinę valstybinių brandos egzaminų sesiją ateis jau žinodami, kad yra surinkę minimalų taškų skaičių, reikalingą išlaikyti egzaminą.

„Pas G. Landsbergį mes nedalyvausime susitikime, jei kalbėtume apie priešlaikinius rinkimus, tokios iniciatyvos turėtų imtis ne kas kitas, o Seimo pirmininkė“, – BNS antradienį sakė LSDP valdybos narė Rasa Budbergytė.

LSDP valdyba taip pat pirmadienį patvirtino poziciją, kad pirmalaikiai rinkimai galimi, tik tam pirma turi pasitraukti Vyriausybė.

„Valdančioji konservatorių partija valstybėje sąmoningai kelia suirutę – dėl susiklosčiusios situacijos Vyriausybėje atsakomybę nepagrįstai bando permesti visam Seimui ir prezidentui, nors pokyčiai turėtų prasidėti nuo ministrų kabineto pertvarkos arba Vyriausybės atsistatydinimo“, – sakoma partijos antradienį partijos paskelbtame pareiškime.

Partijos vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad „ne Gabrielius Landsbergis el. laiškais ir ne viena konservatorių partija mūsų šalyje sprendžia, kaip ir kada turi būti skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai“.

„Parlamento frakcijų pozicija dėl galimų pirmalaikių rinkimų turėtų būti aptariama su Seimo pirmininke“, – konstatuojama pareiškime.

R. Budbergytė teigė, kad socialdemokratai iš esmės pritaria pirmalaikių rinkimų idėjai, bet pirmas žingsnis turi būti Vyriausybės pasitraukimas.

Premjerė atsistatydina nuo liepos vidurio ir tada arba formuojama nauja Vyriausybė, jei nepavyktų suformuoti Vyriausybės, sektų pirmalaikiai rinkimai – šitas scenarijus yra tinkamesnis.

„Mes palaikome idėją, kad Vyriausybės atsistatydinimas pirmiausia turi eiti, o po to, jei nepasiseka suformuoti naujos Vyriausybės turi būti skelbiami pirmalaikiai rinkimai, mes tikrai būtume už“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Anot socialdemokratės, jei Seime būtų registruotas nutarimo projektas dėl pirmalaikių rinkimų, partija svarstytų, ar jį palaikyti.

„Jeigu dabar būtų pateiktas Seimo nutarimas dėl priešlaikinių rinkimų, mes svarstytumėm, ar reikia tai palaikyti, bet prioritetas yra, kad viskas vyktų tokia tvarka, kokia nustatyta Konstitucijoje – premjerė atsistatydina nuo liepos vidurio ir tada arba formuojama nauja Vyriausybė, jei nepavyktų suformuoti Vyriausybės, sektų pirmalaikiai rinkimai – šitas scenarijus yra tinkamesnis“, – pažymėjo socialdemokratė.

Anot pareiškimo, „jeigu konservatorių ir liberalų valdžia nebeturi kandidatų į ministrus ar tiesiog nebesusitvarko su tekusia atsakomybe“, tam yra Lietuvos Konstitucijos numatytas kelias – Vyriausybės atsistatydinimas.

„Politinė suirutė Lietuvos žmonėms yra visiškai nereikalinga ir betikslė. Galiausiai isteriški ir nebrandūs kai kurių konservatorių lyderių komentarai taip pat prie to neprisideda“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Nedalyvaus ir kitos opozicijos frakcijos

Opozicinės Seimo frakcijos ketina nedalyvauti valdančiųjų konservatorių lyderio G. Landsbergio rengiamame pasitarime dėl politinės sistemos skaidrinimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Kadangi tai nėra susiję su savivaldybių tarybų problemų sprendimu, ten nėra klausimai apie išlaidų reglamentavimą, o yra bandymas visas Vyriausybės problemas suversti Seimui ir tiesiog perkelti atsakomybę kitiems, mes nematome prasmės tame dalyvauti“, – antradienį BNS sakė „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

Pirmas logiškas žingsnis yra Vyriausybės žingsnis, tada atsiranda pagrindas kalbėti apie rinkimus.

Anot Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, pirmiausia turėtų pasitraukti Vyriausybė, o tik tuomet būtų galima kalbėti apie Seimo paleidimą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat sako, kad frakcija pirmalaikių rinkimų idėją palaikytų, jei pasitrauktų Vyriausybė ir nepavyktų suformuoti naujos.

„Pirmas logiškas žingsnis yra Vyriausybės žingsnis, tada atsiranda pagrindas kalbėti apie rinkimus“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį išplatino laišką parlamentinių partijų ir frakcijų lyderių kviesdamas juos palaikyti siūlymą rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus ir tai aptarti per susitikimą antradienį.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2024 metų rudenį.

TS-LKD prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.

Konservatorių prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.

Į tai reaguodamas prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, taip pat ir kultūros bei finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.

Tuo metu G. Lansbergis pabrėžia, jog tai – ne kelių ministrų klausimas, nes keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų.

Savo laiške jis taip pat pabrėžė, kad „šiandien visų be išimties Lietuvos politinės valdžios šakų atstovai – nuo savivaldos, Seimo, Vyriausybės iki šalies prezidento turi iššūkių, siekdami atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus“.

„Net 52 skirtingų partijų ir frakcijų Seimo nariai yra buvę savivaldybių tarybų nariais, taip pat daug Seimo narių karantino metu naudojo parlamentines lėšas transportui. Yra dar daug neatsakytų klausimų ir dėl prezidento Gitano Nausėdos kampanijos skaidrumo ir po jos sekusių skolų padengimo“, – rašoma laiške.

Anot jo, dėl to reikia Seime priimti pataisas dėl savivaldybių tarybų apmokėjimo ir veiklos išlaidų ir taip pat „perkrauti Lietuvos parlamentinę politinę sistemą, atnaujinti Lietuvos piliečių suteikiamą pasitikėjimo mandatą“.

Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad įteiks prašymą atsistatydinti iš pareigų.

„Kalbant apie seksualinius nusikaltimus, matome, tam tikras augimo tendencijas. Jeigu 2022 metais bus užregistruotos 498 nusikalstamos veikos dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečių asmenų atžvilgiu tai 2023-aisiais per pirmuosius tris mėnesius mes stebime tam tikrą šių veikų progresavimą, yra fiksuota 212 tokių veikų“, – taip ji žurnalistams sakė po trečiadienį vykusios susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrėmis, policijos atstovais.

Pasak A. Bilotaitės, tokį augimą galima sieti su tuo, kad viešojoje erdvėje vis drąsiau kalbama apie minėtą problemą, o tai nukentėjusius skatina aktyviau kreiptis pagalbos.

„Tai turėtume išskirti, kad pagal veikų mąstą pirmaujanti veika yra vaikų pornografija, antroje – tvirkinimas“, – pabrėžė ministrė.

Vidaus reikalų ministrė sakė, jog reaguojant į šią problemą ugdymo įstaigoms bus priminta pareiga tikrinti asmenų, dirbančių su vaikais, kriminalinę praeitį, jos, siekdamos gauti informaciją, gali kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Ji pabrėžė, jog ne visos institucijos vykdo šią pareigą.

„Mes priminsime mokykloms, priminsime savivaldybėmis, švietimo įstaigoms, kad prieš priimant į darbą yra būtina pasiteirauti ir išsiaiškinti ar tikrai asmuo, kuris yra priimamas į darbą, nėra tame registre“, – jai antrino ir J. Šiugždinienė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Ministrės taip pat pažymėjo, jog bus artimiau bendradarbiaujama tarp institucijų.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra teigusi, kad iš viso pernai pradėti 343 tyrimai dėl seksualinių nusikaltimų, nuteista beveik 90 proc. asmenų, kurių bylos pasiekė teismą. Vidutiniškai tokių bylų tyrimas užtrunka apie pusmetį.

Anot ministrės, ministerijų atstovų susitikimo metu buvo ieškoma sprendimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir narkotikų paplitimo mokyklose prevencijos klausimais.

Tai turėtume išskirti, kad pagal veikų mąstą pirmaujanti veika yra vaikų pornografija, antroje – tvirkinimas.

Vidaus reikalų ministerija siekdama mažinti nusikalstamumo lygį ketina daugiau dėmesio skirti prevencijai, yra parengusi Teisės pažeidimų prevencijos modelį ir atitinkamą įstatymą.

Teisės pažeidimų prevencijos įstatyme atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.

Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas, siūlys priemones, kurios bus įgyvendinamos vietos lygmeniu.

„Mes turėtume atskirą instituciją, kuri būtų atsakinga už prevenciją, ji dirbtų su ekspertais, specialistais. (...) Imant konkrečią savivaldybę būtų pritaikytas konkretus paketas, būtent tai savivaldybei. Narkotinės medžiagos, jų vartojimas nepilnamečių tarpe būtų vienokios priemonės, savižudybės – kitokios priemonės“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.

Ji pažymėjo, jog šiuo metu yra diskutuojama apie galimybes modelį pritaikyti problematiškiausiose savivaldybėse.

„Mes turime atskiras savivaldybe, kuriuose yra ypatingai ryškios problemos, ir galėtume bendrai, sutelkę pajėgas visų institucijų, savivaldos, bendruomenės, švietimo jas spręsti“, – kalbėjo ministrė.

„Mes jau esame paruošę šią koncepciją, ji yra atiduota, dabar, matyt, tik laiko klausimas kada ji atsidurs ant Vyriausybės stalo“, – teigė ji.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila neįvardino konkrečių savivaldybių. Pasak jo, skaičiai metų pradžioje neparodo realių tendencijų.

„Žiūrint absoliučiais skaičiais, išsiskirs didieji miestai, metų pradžioje yra šiek tiek kitokie rezultatai, bet savivaldybių nenoriu išvardinti, nes reikia ilgesnio laikotarpio“, – klabėjo jis.

„Matome, kad yra iššūkis konkrečiai Stasylose, kur neturime rentgeno sistemos, – žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė. – Turime artimiausiu metu prieiti prie sprendimų, kad ten kroviniai nebekeliautų.“

Pasak jos, rentgeno sistemą šiame geležinkelio kontrolės punkte planuojama įsigyti, o iki tol kroviniai bus nukreipiami į kitas vietas, kur tokia įranga yra sumontuota.

Matome, kad yra iššūkis konkrečiai Stasylose, kur neturime rentgeno sistemos.

A. Bilotaitė pabrėžė, kad pastaruoju metu muitininkai ir pasieniečiai sulaiko „tikrai didelius“ kontrabandinių cigarečių kiekius.

„Didžiausi srautai šiuo metu keliauja traukiniais“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, kontrabandininkai imasi ir naujų neteisėto prekių gabenimo būdų – naudoja dronus. Vis dėlto, ministrė tvirtino, kad ir patys pareigūnai turi naujos technikos, galinčios užkardyti pažeidimus.

Šiuos klausimus A. Bilotaitė ketvirtadienį aptarė su VSAT ir Muitinės departamento vadovais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, rūkalų kontrabanda intensyvėja – per 2022-uosius fiksuotas 28 proc. augimas. Pagrindinis kontrabandos srautas driekiasi iš Baltarusijos.

Pasieniečiai skaičiuoja pernai sulaikę daugiau kaip 4,3 mln. pakelių, kurių vertė – virš 16,1 mln. eurų. Tai – didžiausias per daugiau kaip du dešimtmečius metinis sulaikytų nelegalių rūkalų skaičius.

Pernai nustatytas 51 atvejis, kai rūkalų kontrabanda buvo gabenama traukiniais – sulaikyta virš 2,9 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė 10,9 mln. eurų ir jos sudaro daugiau negu du trečdalius VSAT sulaikytų rūkalų kiekio.

Pasitarime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir „kitų valstybės institucijų atstovai“, BNS pranešė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Jo teigimu, tarpinstitucinio pasitariamo dalyviai aptars „neeilinės Seimo sesijos prioritetus, pasirengimą atremti kibernetines atakas prieš Lietuvos įmones ir institucijas, galimą Rusijos dujų tiekimo Europai nutraukimą ir Lietuvos galimybes prisidėti prie alternatyvaus dujų tiekimo“.

Taip pat jame planuojama išklausyti Vyriausybės pokalbių su Europos Komisija dėl sankcijų Rusijai taikymo tarpinių rezultatų pristatymą.

Europos Komisija šiuo metu rengia išaiškinimą, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą.

Birželio 17-ąją įsigaliojus kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete patvirtintoms Europos Sąjungos sankcijoms buvo nutrauktas plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą, o nuo liepos 10-osios įsigaliojo draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus.

Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.

Lietuvos valstybinės institucijos, įmonės, privatus verslas, internetinė žiniasklaida paskutiniu metu patyrė vadinamąsias paskirstytų paslaugos trikdymo (DDoS) atakas. Už jas atsakomybę prisiėmė grupuotė „Killnet“, anot Lietuvos pareigūnų, siejama su Rusijos žvalgyba.

„Iki šio momento visa Vilniaus miesto taryba – pozicija ir opozicija iki kiekvieno nario – buvo vieninga dėl Ukrainos kovos palaikymo, Lietuvos Vakarų orientacijos ir Rusijos agresijos pasmerkimo. Vakar vienos iš koaliciją sudarančių partijų narys prisišnekėjo visiškų sovietinių nesąmonių. Nors jis ir neturi nieko bendro su Vilniumi, į tai žiūrime labai rimtai“, – savo feisbuko paskyroje rašo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Sostinės meras informuoja, kad dėl šių viešų Z. Jedinskio pareiškimų penktadienį renkasi koalicijos Taryba, kuri ir aptars susidariusią situaciją. R. Šimašius teigia, kad laukiama aiškaus ir nedviprasmiško LLRA-KŠS atsiribojimo nuo Z. Jedinskio pareiškimų.

Vakar vienos iš koaliciją sudarančių partijų narys prisišnekėjo visiškų sovietinių nesąmonių. Nors jis ir neturi nieko bendro su Vilniumi, į tai žiūrime labai rimtai.

„Šiandien per pietus sušaukiau mūsų koalicijos Tarybą. Kalbėjau su LLRA frakcijos seniūnu ir jų deleguota vicemere. Pačiu artimiausiu metu laukiame aiškaus ir nedviprasmiško atsiribojimo nuo jų partijos nario pareiškimų“, – pažymi meras.

ELTA primena, kad antradienį Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Frakcijos nariai atsiriboja nuo Z. Jedinskio pareiškimų

Vilniaus miesto tarybos Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS) frakcijos nariai atsiriboja nuo buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinskio viešų pasvarstymų, kad Lenkija turėtų palikti Europos Sąjungą ir NATO bei megzti ryšius su Rusija.

„Mes, Vilniaus miesto Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ frakcijos nariai pareiškiame, kad neigiamai vertiname, nepritariame ir atsiribojame nuo pareikštos Zbignevo Jedinskio asmeninės nuomonės paskelbtos komentare po straipsniu. 

Mes, visi frakcijos nariai, pasisakome PRIEŠ Rusijos agresiją Ukrainoje, remiame Ukrainą ir pasisakome UŽ Ukrainą ir jos žmones drąsiai kovojančius prieš agresorių ir siekiančius apsaugoti savo vertybes, demokratiją, savivaldą ir mūsų visų laisvę“, – savo feisbuko paskyroje rašo Edita Tamošiūnaitė.

Vilniaus vicemerė atkreipia dėmesį, kad LLRA-KŠS priklausantys tarybos nariai vykusiuose Vilniaus miesto tarybos posėdžiuose ne tik vieningai balsavo už Tarybos projektus, šiandien gyvybiškai reikalingus padedant atvykusiems Ukrainos žmonėms – karo pabėgėliams, bet ir teikė siūlymus sprendimų projektams.

„Pabrėžiame, Lietuva ir Lenkija yra visateisės NATO IR EUROPOS SĄJUNGOS NARĖS ir tai garantuoja mūsų Valstybių saugumą ir stabilumą. Esame įsitikinę, stiprindami Lietuvos ir Lenkijos pozicijas ir bendradarbiavimą šiose abiem valstybėms svarbiausiose organizacijose, nulemsime saugią ir nepriklausomą abiejų Valstybių raidą ir plėtrą“, – taip pat akcentuoja ji.

Tokia pati žinutė buvo paskelbta ir Vilniaus miesto Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ frakcijos pirmininko Zbignev Maciejevski feisbuke.

Laukia LLRA-KŠS sprendimo dėl tolesnio Z. Jedinskio buvimo partijoje

Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vladas Benkunskas po penktadienį sušaukto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos posėdžio teigia, kad Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS) frakcijos nariai atsiriboja nuo pasipiktinimą viešoje erdvėje sukėlusių buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinskio pasvarstymų.

„Ką tik baigėme skubiai sušauktą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos posėdį. Iš LLRA narių gavome poziciją tiek dėl Jedinskio pasisakymų, tiek dėl karo prieš Ukrainą vertinimo. Dviprasmybių ar bandymų išsisukinėti nebuvo. Ši pozicija turėtų būti paskelbta ir viešai“, – savo feisbuko paskyroje rašo V. Benkunskas.

Mero pavaduotojas akcentuoja, kad taip pat laukiamas sprendimas, ką LLRA-KŠS ketina daryti dėl tolesnio Z. Jedinskio buvimo partijoje.

„Kitas ne mažiau svarbus klausimas, ką LLRA viduje ruošiamasi daryti su Jedinskiu. Kaip bus įvertintas ne tik jo pareiškimas, bet ir jo tolesnis buvimas minėtoje partijoje. Ir šis galimas partijos (ne)veikimas bus esminis, vertinant visą situaciją. Kaip supratau iš kolegų, toks svarstymas planuojamas. Laukiam“, – rašo jis.

Šiaip gaila ir gėda, kad tokių veikėjų pasisakymai, jog Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO ir rinktis sąjungą su Rusija, meta nepelnytą šešėlį Lietuvos lenkų bendruomenei.

„Šiaip gaila ir gėda, kad tokių veikėjų pasisakymai, jog Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO ir rinktis sąjungą su Rusija, meta nepelnytą šešėlį Lietuvos lenkų bendruomenei. Ypač, kai Lenkija yra pirmuosiuose pagalbos Ukrainai frontuose ir kai lenkų bendruomenė Vilniuje tiek daug ir nuoširdžiai padeda karo pabėgėliams“, – taip pat pažymi V. Benkunskas.

ELTA primena, kad antradienį Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi, nepaisant to, kad Z. Jedinskio vieši pasvarstymai sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje bei Seime, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga didelės problemos tame neįžvelgia.

Pasiteiravus partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio, kaip partijos vadovybė vertina tokius 2020 m. Seimo rinkimų sąrašo lyderio pasisakymus, ELTA sulaukė atsakymo raštu. Atsakant į klausimą, ar minėto partiečio pasisakymai dera su LLRA-KŠS vertybėmis ir ar partija neatsiriboja nuo šio parlamentaro pareikštos nuomonės, tautiniu pagrindu suręsta partija akcentavo filosofo Voltero mintis – kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę.

„Mano vertinimu, jau nebėra jokio tarptautinio formato, kur Rusija galėtų – vertinant jų veiksmus, vertinant jų karą prieš Ukrainą – dalyvauti ir sėdėti prie bendro, demokratinio, civilizuotų valstybių stalo. Tokia yra mano pozicija, ir man atrodo, kad toks požiūris į Rusiją, į Putino Rusiją, jis vyrauja visame laisvame demokratiniame pasaulyje“, – ketvirtadienį po vykusio pasitarimo su Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais žurnalistams  sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį teigė, kad Lietuva dar nesvarsto galimybės nutraukti diplomatinius santykius su Rusija ir Baltarusija, Seimo pirmininkės teigimu, šiam klausimui dėmesys yra skiriamas.

„Tai yra vienas iš klausimų, kuriems skiriamas dėmesys įvairiuose formatuose“, – teigė politikė.

Komitetai parengs Seimo rezoliuciją

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad, Seimui grįžus į plenarinius posėdžius, bus parengta rezoliucija dėl palaikymo Ukrainos narystei ir stojimui į Europos Sąjungą (ES). Pasak jos, tokio dokumento priėmimas Seime yra labai svarbus žingsnis, parodantis Lietuvos palaikymą Ukrainos sprendimui.

Reikia dirbti tam, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai taikomos sankcijos būtų kuo platesnės, kuo skausmingesnės.

„Visi tikrai yra vieningi ir manau, kad šiandien tai, ką mes stebime mūsų visuomenėje, didžiulį palaikymą Ukrainai, galime paliudyti, kad jis toks pats yra ir parlamente. Tikrai palaikymas Ukrainai ir energija skiriama tam, kad visais įmanomais formatais, dirbant su mūsų sąjungininkais, partneriais, mes burtume maksimalų palaikymą Ukrainai“, – ketvirtadienį Seime po neformalaus Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pasitarimo žurnalistams sakė V. Čmilytė–Nielsen.

Seimo pirmininkė pabrėžė Lietuvos politikų svarbą, dirbant dėl partnerių įtikinėjimo, siekiant Rusijai ir Baltarusijai taikyti vis stipresnes sankcijas.

„Reikia dirbti tam, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai taikomos sankcijos būtų kuo platesnės, kuo skausmingesnės ir kad mūsų partneriai bei sąjungininkai jas palaikytų“, – tikino politikė.

ELTA primena, kad, tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, vienu pagrindinių klausimų europinėje politinėje darbotvarkėje šią savaitę tapo Ukrainos potencialus įstojimas į ES. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nares.