„Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai, viena iš šių rūšių, patvankinis pataisiukas, įrašytas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pažeidus augalą ir jį sunaikinus, naujas pataisas išauga tik per 20–30 metų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji  specialistė Dalia Černevičienė.

Pažeidus augalą ir jį sunaikinus, naujas pataisas išauga tik per 20–30 metų.

Aplinkos apsaugos departamento pranešime pastebima, kad pataisais prekiaujama tik prieš Velykas, kai jie naudojami kaip šventinio stalo puošmena, tačiau pataisus skinti, rauti ir naikinti jų augavietes draudžiama.

Už tai gresia iki 300 eurų bauda.

Vietoj pataisų aplinkosaugininkai siūlo rinktis invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakeles.

Šluotinis sausakrūmis aptinkamas beveik visoje šalyje, tai yra svetimžemis 1–2 metrų aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Pavasarį jis žydi ryškiai geltonais žiedais.

Pagrindinė priežastis, kodėl negalima skinti pataisų – jie yra gamtinis paveldas. „Tai yra palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš kokius 250 mln. metų, Paleozojaus eroje. Tokių palikuonių yra dar vienas kitas, bet dauguma atsirado vėliau. Tuo tarpu pataisas rodo mūsų žemės ir gyvybės žemėje istoriją“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Gamtininkas pastebi, kad prieš milijonus metų pataisai atrodė visai kitaip: buvo dideli, panašūs į medžius.

Kita priežastis, kodėl pataisai neturėtų tapti velykinio stalo puošmena – sudėtingas augalo gyvenimo ciklas. „Pataiso vystymasis iš sporos yra pakankamai ilgas, kol užauga, užtrunka iki 15 metų. Užaugęs jis gali dar amžius augti ir sulaukti tokio paties, kaip ir miško medžiai, amžiaus. Kitaip sakant, vienu stiebo trūktelėjimu mes nusinešam dešimtmečius besiformuojančią gyvybę“, – sako V. Rašomavičius. 

Visų rūšių pataisai yra įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir juos draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir jais prekiauti. Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonąją knygą) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas.

Aplinkosaugininkai siūlo alternatyvą ir rekomenduoja kitokiais žalumynais pasipuošti namus. Velykinį stalą padabinti galima invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį – šakelėmis.

Pažeidusiems draudimą ir nusiskynusiems pataisų yra numatyta administracinė atsakomybė. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą ar prekybą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti skiriama bauda asmenims nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų.

Aplinkos ministerija primena, kad už saugomų rūšių laukinių augalų rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų įgijimą ar kitokį naudojimą, kaip nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, galima skirti įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų. Kasmet prieš Velykas gamtininkai ir aplinkosaugininkai gyventojus ragina neskinti pataisų velykiniam stalui puošti. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad išaugtų naujas prireikia net 20-30 metų.

„Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai, tik viena iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pažeidus augalą ir jį sunaikinus, naujas pataisas išauga tik per 20–30 metų. Todėl vietoj pataisų žalumą ant Velykų stalo visada galima pakeisti daigintų kviečių želmenų dubenėliu ar sudaiginta velykine žole. Taip pat labai rekomenduojama rinktis invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakeles“, – teigia AAD Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji  specialistė Dalia Černevičienė.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad pataisais prekiaujama išskirtinai tik prieš Šv. Velykas – jie naudojami kaip Velykų stalo puošmena. Dėl šių priežasčių ADD pareigūnai planuoja stebėti internetinę erdvę. Gavus pranešimų ar duomenų, kad prekiaujama arba nelegaliai renkami pataisai, bus organizuojami reidai. Kaip rašoma pranešime, taip pat vykdant kitus reidus ir priemones bus atkreipiamas dėmesys į pataisų augavietes ir galimas prekybos vietas.

Aplinkosaugininkai primena, kad asmenims, neteisėtai renkantiems saugomus augalus, numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnį.

Neteisėtas saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Taip pat gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių konfiskavimas.

Už saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimą numatyta administracinė atsakomybė ir gresia bauda nuo 110 iki 300 eurų.

Numatoma administracinė atsakomybė ir už bet kokios kitos rūšies pataisų skynimą ir rovimą. Asmenims gresia bauda nuo 10 iki 30 eurų.

Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti  ar kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasiskinti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.

Šluotinis sausakrūmis – tai iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, o žalios jo šakelės tinka puokštėms.

Šis augalas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir aptinkamas beveik visoje šalyje. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.

Šluotiniai sausakrūmiai dauginasi sėklomis ir plinta vegetatyviniu būdu. Vienas krūmas gali subrandinti nuo kelių šimtų iki 25 tūkst. sėklų, o dalis jų išlieka daigios daugiau kaip 80 metų. Sėklas platina gyvūnai, išnešioja vanduo, vėjas, transporto priemonės. Siekiant sustabdyti šios invazinės augalų rūšies plitimą šalyje, draudžiama juos sodinti ar sėti dekoratyviniuose želdiniuose. Veiksmingiausias būdas jiems naikinti – išrauti arba naudoti herbicidus. Nupjauti sausakrūmiai atželia, todėl tai nepadeda su jais kovoti.

Artėjant Velykoms, turguose matyti prekeivių, siūlančių pataisų stalui papuošti. Šie jautrūs nykstantys augalai nuolat nukenčia nuo žmogaus rankos, o naujas pataisas išauga tik per 20-30 metų.

Aplinkos ministerija primena, kad pataisus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Jie įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Deja, pažeidusių draudimą rauti pataisus ir prekiauti jais netrūksta. Antai Verbų sekmadienį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, patikrinę, ar turgaus prekeiviai laikosi šio draudimo, nustatė net 9 pažeidimų atvejus. Kai kurie prekiautojai turėjo didelius šių retųjų augalų kiekius.

Už saugomų laukinių augalų neteisėtą rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 289 eurų, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.

Po švenčių šiukšlių dėžėse atsiduria ir krūvelės kadagių, kurių prekeiviams nepavyksta parduoti. Kol kas neuždrausta skinti jų šakučių, bet šį Lietuvos kiparisu vadinamą augalą reikėtų labiau branginti. Kadagiai yra naudingi nuo šaknų iki spyglių, jų sąžalynai – tikros gydyklos. Jie nepakantūs užterštai aplinkai ir pirmieji pasitraukia iš ten, kur užterštas oras. Todėl kadagių šakeles rinkti, skinti reikėtų tik kirtavietėse, pasitarus su miškininkais ir miško savininkais, skelbia Aplinkos ministerija.

Artėjant velykinėms šventėms, turguose jau ne vienas prekeivis siūlo pataisų stalui papuošti. Šie jautrūs nykstantys augalai nuolat nukenčia nuo žmogaus rankos, o naujas pataisas išauga tik per 20-30 metų.

Aplinkos ministerija primena, kad šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Pataisai įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Pažeidusiems draudimą rauti pataisus ir prekiauti jais gresia administracinė atsakomybė. Už saugomų augalų neteisėtą rinkimą, paėmimą iš natūralios aplinkos numatyta iki 289 eurų bauda, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.

Po švenčių šiukšlių dėžėse atsidurs ir krūvelės kadagių, kurių prekeiviams nepavyks parduoti. Kol kas neuždrausta skinti jų šakučių, bet šį Lietuvos kiparisu vadinamą augalą reikėtų labiau branginti. Kadagiai yra naudingi nuo šaknų iki spyglių, jų sąžalynai – tikros gydyklos. Jie nepakantūs užterštai aplinkai ir pirmieji pasitraukia iš ten, kur užterštas oras. Todėl kadagių šakeles rinkti, skinti reikėtų tik kirtavietėse, pasitarus su miškininkais ir miško savininkais.

Neilgai trukus miškuose pražys ir pakalnutės. Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama skinti paprastosios pakalnutės žiedynus bei lapus ir jais prekiauti, išskyrus jų rinkimą vaistinei žaliavai. Draudžiama skinti ir visų rūšių šilagėles bei vandens lelijas ir jomis prekiauti, taip pat rauti, kasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę.

Kasmet, artėjant Velykoms, galvojame apie šventinio stalo ir namų papuošimą. Tradiciškai tam naudojami žaliuojantys augalai, išsprogusios medžių šakelės, sudaiginti javai.

Deja, kai kas dar planuoja savo velykinį stalą papuošti pataisais – miške išrautais labai jautriais ir nykstančiais augalais.

Lietuvoje auga 6 pataisų rūšys, iš jų 2 – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kadangi daugelis žmonių šių vaistažolių augalų nepažįsta, raunant augalus Velykoms gali nukentėti patys rečiausieji. Tačiau ir kitos rūšys yra labai jautrios, besidauginančios sporomis. Jeigu žali kerai išraunami, toje vietoje kiti pataisai išaugs tik po daugelio metų.

Lietuvoje draudžiama pataisus rinkti ir jais prekiauti, o nusižengusieji nustatytai tvarkai privalės susimokėti nuo 25 iki 100 litų baudos. Taip pat bet koks neteisėtas saugomų augalų ir grybų bei jų dalių rinkimas, žalojimas ar kitoks neteisėtas įsigijimas ir laikymas užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 1 000 litų. Esant pažeidimui gali būti konfiskuojamos tiek naudotos priemonės ar įrankiai, tiek patys augalai, pranešė Aplinkos ministerija.