„Matyt, tokia tikimybė yra. (...) Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Visgi, konservatorius akcentavo, kad parlamentarai dar turi patvirtinti Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvadas. Tačiau, politiko nuomone, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija turėtų palaikyti išvadas – to jis tikisi ir iš koalicijos partnerių.

„Galbūt dar kažkokie atsakymai bus pateikti viešai ar svarstymo Seime metu ir tada matysime, kur ši situacija krypsta. Aš neatmesčiau visokių scenarijų“, – kalbėjo P. Saudargas.

„Komisija atliko didelį darbą, susitiko su institucijų atstovais. Prezidentas nedalyvavo šiame darbe, fiksuojame tą“, – pridūrė jis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Valdantieji imasi telkti paramą VSD komisijos išvadoms priimti, tikisi opozicijos paramos

Vadinamajai VSD pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai paskelbus išvadas, valdantieji imasi telkti paramą joms priimti, o dalis koalicijos tikisi ir opozicijos balsų.

„Dabar svarbiausi dalykai yra apginti išvadą ir apginti pranešėją“, – BNS trečiadienį sakė komisijos sudėtyje buvęs konservatorių frakcijos Seime seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

Kalbėdamas apie pranešėją, jis turi omenyje buvusį VSD pareigūną T. Gailių, kuris dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje pirmą kartą kreipėsi į politikus dėl galimai neteisėtų departamento vadovų veiksmų tikrinant tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką.

Seimo komisija išvadose be kitų dalykų konstatavo, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Seimo komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti visas parlamentas.

A. Vyšniauskas tvirtino, kad opozicijos veiksmus šioje istorijoje lemia politinis išskaičiavimas, tačiau ji dar gali pakeisti nuomonę ir balsuoti už komisijos išvadas.

„Man labai gaila, nes šis tyrimas galėjo būti platus ir įtraukiantis visas politines jėgas, (...) bet jeigu opozicija mato stiprybės ir jėgos atsakyti į tuos klausimus, tikiu, kad ji išvadas palaikys, – sakė politikas. – O jei nepalaikys, tai svarbiausia, kad išvados būtų tiesiog patvirtintos“.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad būtų apmaudu, jeigu norint patvirtinti komisijos išvadas bus paprasčiausiai ieškoma daugumos.

„Man nesinorėtų, kad tai būtų vien valdančiųjų balsais, kad vos daugiau nei 71 balsas ir triumfuojame. Manau, kad turime kalbėtis ir su opozicinėmis frakcijomis“, – teigė politikas.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, kad jos politinė jėga išvadas palaikys.

Opozicija dvejoja

Opozicija dėl tyrimo išvadų išlieka skeptiška.

Į klausimą, ar frakcija palaikys išvadas, neatsako ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, nors jo partietis V. Bakas vadovavo Seimo komisijai.

„Nestabdėme jo dalyvavimo, bet kaip partija nebuvome aktyvūs proceso dalyviai. Dabar, kai yra išvados, frakcijoje jas svarstysime. Skubotų sprendimų nedarysime“, – BNS teigė S. Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad dar nespėjo susipažinti su komisijos išvadomis. Visgi, anot jos, kadangi „valstiečiai“ nebuvo delegavę savo atstovo į komisiją, tad ir išvadoms veikiausiai nepritars.

„Mes net nematėme prasmės dalyvauti šitos komisijos veikloje, nedelegavome savo atstovo. Rytoj frakcijoje apsitarsime, bet nemanau, kad pritarsime toms išvadoms. Bet čia labiau mano asmeninė nuomonė, nes frakcijoje neturėjome progos apie tai pasišnekėti“, – BNS sakė A. Norkienė.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis BNS sakė, kad išvadų turbūt nepalaikys, nes dalis jų yra išskirtinai politinės, ypač ten, kur prezidentas kaltinamas priesaikos sulaužymu dėl to, jog neatsakė į Seimo komisijos klausimus.

„Manome, kad likus pusantro mėnesio iki prezidento rinkimų tokios šnekos yra rinkimų kampanijos dalis, – teigė politikas. – Mes tuose rinkimuose esame nusprendę dalyvauti renkant parašus, dalyvaujant debatuose ir palaikant savo kandidatą, o ne komisijomis“.

Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad sunku pasakyti, kaip frakcija vertins komisijos išvadas, nes dabar jas temdo prokuratūros skundas dėl komisijos narių veiksmų.

Komisijos narius Generalinė prokuratūra apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Šį raštą trumpai būtų galima pavadinti kaip klausimą dėl interpeliacijos tos tyrimų komisijos nariams. Suformuluoti klausimai yra labai rimti“, – BNS teigė D. Šakalienė.

„Jeigu bus nuspręsta pradėti tyrimą, komisijos išvados negali būti toliau vertinamos ir dėl jų negali būti balsuojama, nes klausimas, ar jos yra teisėtos“, – sakė parlamentarė.

„Nei laisvi, nei sąžiningi“ rinkimai

A. Vyšniausko teigimu, Seimo komisijai pavyko nustatyti tiesą.

„Gan svarbu, kad komisija nustatė, jog tai, kas buvo žiniasklaidoje, kad tai iš tikrųjų yra faktai, ne kažkieno nuomonė, o faktai apie padarytus neteisėtus veiksmus“, – teigė politikas.

Gan svarbu, kad komisija nustatė, jog tai, kas buvo žiniasklaidoje, kad tai iš tikrųjų yra faktai, ne kažkieno nuomonė, o faktai apie padarytus neteisėtus veiksmus.

Anot Seimo komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu, tačiau VSD vadovas nesiėmė įstatymuose numatytų galimybių užkardyti rizikas.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

S. Skvernelis pamatęs išvadas sako darantis prielaidą, kad „2019 metų prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.

„Kita išvada prašytųsi, kad po 34 metų mes vis dar nesugebami užtikrinti vieno pamatinių mūsų demokratinės valstybės principų – specialiųjų tarnybų nedalyvavimo politikoje ir tinkamos jų kontrolės, kuri yra numatyta įstatymuose, bet realiai neveikia“, – BNS sakė demokratų lyderis.

Parlamentaras sakė, kad jam nesuprantama, kaip 2018 – 2019 metais jokių pareigų valstybės tarnyboje neužimančiam G. Nausėdai pavyko pasitikrinti savo aplinką su žvalgybos pagalba.

„Tai išties sunkiai suvokiamas dalykas, o ir tyrime tai yra vieta, kuri nekelia klausimų. Ji įrodyta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„2019 metais prezidento rinkimuose sudalyvavo vienas švedų komercinis bankas ir ta jo įtaka buvo reikšminga“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje SEB banką, kuriame iki kandidatavimo prezidento rinkimuose dirbo G. Nausėda.

Tuo metu libelas E. Gentvilas teigė, kad tyrimo išvadose jo niekas „neverčia iš koto“.

„Įstatymai nesuteikia prievolės liudyti tik teisybę ir šita prasme komisijos darbas buvo apsunkintas – ji nebūtinai išgirdo visą tiesą“, – sakė vienas Liberalų sąjūdžio lyderių.

„Šita prasme žiūriu į komisijos išvadas kaip į tokias, kurios nepasako nieko naujo. Kas buvo spėliojama, liudytojų parodymais nebuvo patvirtinta, nors pašalinė informacija ir rodo, kad vienokie ar kitokie dalykai vyko“, – kalbėjo politikas.

Abejoja dėl pareigūnų vertimo iš postų

Seimo komisijos išvadose taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Konservatorių atstovas A. Vyšniauskas tvirtino prioritetą teikiantis išvados patvirtinimui Seime, o ne politikų ar pareigūnų asmeninės atsakomybės kėlimui.

Pasak jo, prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepą, o net jeigu jis būtų perrinktas, prisiektų iš naujo, taigi, rengti apkaltos nebepavyktų.

„Manau, kad svarbiausia dabar yra padaryti taip, kad ateityje niekas negalėtų trukdyti Seimo komisijoms atlikti darbo“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, komisija už atsisakymą duoti parodymus ateityje siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, taip pat bus siūloma nustatyti prievolę tokioms komisijoms teikti kriminalinės žvalgybos tyrimų duomenis, jeigu šie yra pasibaigę.

E. Gentvilas irgi teigė, jog svarstant, kokių veiksmų imtis po išvados patvirtinimo, reikėtų koncentruotis į komisijos siūlymus ir rekomendacijas keisti teisės aktus.

„Tai yra konstruktyvi darbo dalis, kad reikia patobulinti kai kuriuos įstatymus, ir tyrimas atskleidžia, dėl ko tai reikia padaryti“, – sakė liberalas.

„Nematau čia revoliucijų ir perversmų. Visada sakiau, kad tos Seimo komisijos niekur neveda, jos yra politiškai angažuotos institucijos, taigi, ir jų išvados yra politinės, kurias kartais diktuoja politinis suinteresuotumas. Kažkada po vienos tokios komisijos išvadose buvo parašyta, kad konservatoriai yra teroristinės organizacijos bruožų turinti partija. Ir kas iš to?“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelis sakė, jog ateityje reikėtų keisti teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnų skyrimo tvarką, kad skyrimuose ateityje daugiau įgaliojimų turėtų Seimas, galbūt ir Vyriausybė.

„Tai tikrai apsaugotų nuo tarnavimo vienam žmogui, ir čia nesvarbu, apie kokią pavardę kalbame ir kas yra prezidentas“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Tiek STT, tiek VSD vadovą šiuo metu skiria prezidentas, jo siūlomam kandidatui turi pritarti Seimas.

Pasak S. Skvernelio, prasmės neturėtų ir G. Nausėdos apkalta – parlamentinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes rinkėjai galės įvertinti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Tegu teisėjas būna tauta – jie pasirinks po poros mėnesių ir įvertins visas aplinkybes, o gal daliai tai apskritai nebus svarbu“, – sakė Seimo narys.

Nė vienas parlamentiniame tyrime figūruojantis asmuo sako nedaręs nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į prezidento rinkimus ir atmeta komisijos išvadas kaip netiesą, STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį jis taip pat tvirtino, kad atsistatydinus A. Anušauskui, į jo vietą skirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovą Lauryną Kasčiūną būtų „logiškas veiksmas“. 

„Bendrai, kodėl I. Šimonytė galėtų tenkinti tą atsistatydinimą, tai galėtų būti tai, kad situacija tokia geopolitinė įtempta, kad reikia dinamikos, reikia tempo, turbūt, didesnio šioje srityje, kurie Lietuvai, turbūt, aktualiausia šiuo metu, tai yra Krašto apsaugos ministerija“, – kalbėjo jis.

„Tai galbūt, taip galėčiau spėti, su visa pagarba ministrui, kuris tikrai dirbo atsakingai darbščiai ir jo vadovavimo metu padaryta daug svarbių darbų, tačiau galiu manyti, kad Vyriausybėje gali būti tokia nuomonė, kad galėtų būti ir didesnis tempas“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vicepirmininkas.

P. Saudargas taip pat teigė kol kas negalintis patvirtinti, jog L. Kasčiūnas būtų siūlomas į ministrus, „kol tai nėra faktas“.

„Tačiau aš manyčiau, kad tai būtų logiškas veiksmas“, – kalbėjo politikas.

„Tikrai, NSGK pirmininkas, kuris labai aktyviai dirba gynybos ir saugumo srityje, domisi nuo pat pirmų dienų, dirba – manyčiau, kad tai būtų logiškiausias sprendimas, ypač suprantant gana įtemptą ir sudėtingą situaciją, kad reikalingas labai didelių apsisukimų žmogus, pareigūnas. Tai manyčiau, kad Laurynas Kasčiūnas puikiai tiktų“, – sakė jis.

Savo ruožtu Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako nežinantis situacijos ir paragino premjerę išsklaidyti šią politinę miglą.

„Mano manymu, turėtų būti studijoje premjerė ir paaiškinti. Dabar net Saudargas iš premjerės ir Anušausko partijos samprotauja, kas čia galėjo nutikti. Patikėkite, ir aš nežinau, ir jūs nežinote, ir Lietuvos žmonės nežino (...). Tai lauksime iki pirmadienio“, – sakė E. Gentvilas.

„Komunikacija ne tai kad užstrigusi, bet sužlugusi“, – pridūrė jis.

Tuo metu demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas sako, kad įtampos dėl ministro kėlė prezidento keltos abejonės ir tyrimas, ar šis neatskleidė valstybės paslapties kalbėdamas apie vokiškų tankų pirkimą, taip pat karininkų kritika ministerijai raginant užtikrinti spartesnius krašto apsaugos sistemos pokyčius.

Apie A. Anušausko įteiktą atsistatydinimo pareiškimą penktadienį pranešė Premjerės Ingridos Šimonytės spaudos tarnyba, tačiau platesnius komentarus premjerė žadėjo pirmadienį.

A. Anušauskas šeštadienį susitinka su prezidentu Gitanu Nausėda, abi pusės taip pat kol kas susilaiko nuo platesnių komentarų.

„Reikalinga diskusija, negerai, kad taip ilgai su juo vėluojame ir jeigu jis už racionalius pinigus ir terminus būtų pastatytas ir suteiktų miestiečiams kažkokias saugumo garantijas, būtų priedangos kartu įrengtos infrastruktūroje, gal tai būtų ir išeitis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Politikas pažymėjo, kad dėl įvairių kontekstų aplink Nacionalinio stadiono projektą nėra kaltas Vilniaus meras Valdas Benkunskas, o svarbiausia yra išsiaiškinti „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų lėšų istoriją.

„BaltCap“ išvaistyti milijonai, kur, kaip suprantu, jų galimai auga iki 40 mln. eurų, o gal ir daugiau. Visi imasi už galvų, skėsčioja rankomis ir kraipo galvomis, čia man keisčiausia, kad kontroliuojančios institucijos ir patys „BaltCap“ atstovai nesupranta kas atsitiko“, – kalbėjo konservatorius.

„Nesu finansų specialistas, nesuprantu, kaip taip įmanoma. (...) Manau tai bus dešimtmečio precedentas ir linkiu mūsų teisėsaugos tarnyboms kuo greičiau tai išnarplioti, nes minčių kyla įvairių“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perima nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali tiek kultūros, tiek sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. didinamas vietų skaičius, iki 18 tūkst.

Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero V. Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc. Tačiau savivaldybė ruošiasi prisiimti tik dalį šio pabrangimo.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. Pasak mero, statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėjo naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

ELTA primena, kad „BaltCap“ yra susidūrusi su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Š. Stepukonis kazino galėjo pralošti daugiau nei 30 mln. eurų.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas ketina baigti 2026 m.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

„Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama. Seimas ir pats skiria tam dėmesį, o šita akcija taip pat parodė silpnas vietas šitos tvarkos. Rezultate, manau, mes keisime, tobulinsime šitą atsiskaitymo tvarką“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė P. Saudargas.

P. Saudargo nuomone, akcija „Skaidrinam“ prisideda prie „visos sistemos korekcijų“.

„Finansinės atskaitomybės korekcijų tiek savivaldoje, tiek Seime. Seimo narių parlamentinių išlaidų tvarka griežta, reglamentuota, yra atskaitomybė, yra priežiūra, (...) bet pasitaiko kuriozų, pasitaiko precedentų ar klaidų“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis pažymėjo, kad parlamentinių lėšų skyrimo tvarka nuolat keičiasi ir kiekvieną kadenciją ją Seimo valdyba atnaujina ne po vieną kartą.

Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis suabejota, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.

Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.

Seimo pirmininkė: parlamentinių išlaidų tvarka ydinga

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga ir ją reikės keisti, tačiau ši užduotis, anot jos, teks jau kitos kadencijos parlamento nariams.

„Keisti galima būtų, manau, atsisakant reprezentacinių išlaidų. Tam yra tam tikros teisinės kliūtys, bet reikia galvoti apie tai. Tai jau galėtų būti, matyt, kitos kadencijos dalykai. Manau, turėsime diskusiją, neišvengiamai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė pirmininkė.

Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo visuomenininkui A. Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

Anot jos, parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga, ketinama inicijuoti diskusijas šiuo klausimu.

„Iš visų frakcijų tikriausiai bus pasiūlymų. Šiuo metu neturiu kažkokio projekto po ranka, manau, kad diskutuosime“, – sakė ji.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros, nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Vis dėlto, anot V. Čmilytės-Nielsen, Seime šiuo metu išlaidų kontrolė veikia „kur kas geriau nei savivaldoje“, ir labai didelių pažeidimų, kokių aptikta savivaldybių tarybų nariams naudojant lėšas, nenustatyta.

„Kontrolė veikia, Etikos komisija žiūri. Matome, kad čia labiau moraliniai priekaištai negu teisiniai, bet moraliniai priekaištai irgi reikšmingi“, – sakė ji.

Pati Seimo pirmininkė teigė esanti rami dėl savo išlaidų, neturinti pagrindo abejoti ir savo partijos kolegomis.

„Čia yra tokia įdomi tendencija. Kas Rusijai yra svarbu? Istorinė atmintis. Kova už istorinę atmintį, tai jų propagandinėse doktrinose yra aišku. Jų susigalvotos sankcijos parodo, kur jiems skauda, kad jie labiausiai nori keršyti būtent už istorinę atmintį“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė P. Saudargas.

„Jeigu mes linkę to sovietinio raugo atsikratyti, gerbti savo istoriją, tai jiems tai skauda“, – pridūrė jis.

Kremliaus paskelbtą Lietuvos politikų paiešką jis siejo ir su pastarosiomis savaitėmis šalyje išniekinamomis partizanų, Holokausto aukų atminimo vietomis.

„Tas pats Adolfo Ramanausko-Vanago (paminklo – BNS) pakartotinis apipylimas dažais, mes matome, kad ir Holokausto aukų atminimo kapai ar paminklai taip pat periodiškai yra atakuojami. Tai rodo tam tikrus naratyvus, čia tikrai yra specialūs užsakymai, nes jei žmogus eina į filmuojamą teritoriją, užsidengia veidą, palieka miesto prieigose automobilį, kad jį būtų sunkiau susekti. Čia tikrai nėra kažkoks vietinis išgėręs chuliganas, čia aiškiai Rusijos užsakymu vykdoma veikla“, – kalbėjo P. Saudargas.

Čia yra tokia įdomi tendencija. Kas Rusijai yra svarbu? Istorinė atmintis.

Rusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką, antradienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.

Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis – beveik 100 tūkstančių kortelių.

Portalo duomenimis, iš viso ieškomi 25 Lietuvos pareigūnai, įskaitant S. Kairį, A. Vaitkų, savivaldybių tarybų narius, du istorikus, pasisakiusius už sovietinių paminklų nugriovimą Lietuvoje.

Šiame sąraše taip pat yra buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, buvę tarybos nariai Žilvinas Šilgalis, Vytautas Kašėta, Mantas Stulgaitis.

„Man čia atrodo kažkoks apskritai kuriozas, kalambūras šitos EŽTT bylos ir jo išvados“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

„Konstatuokime faktus, kas yra įvykę. Yra įvykęs tyrimas dar 2009 metais, (...) tyrimas buvo atliktas, konstatuota tik tai, kad sąlygos laikyti taip, buvo, patalpos tokios yra, jas galima pačiupinėti realiai, bet jokių įrodymų, kad ten buvo kas nors konkrečiai laikoma, kad veikė koks nors kalėjimas, nėra“, – tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, įrodymus, jog Valstybės saugumo departamentui (VSD) priklausiusiose patalpose šalia Vilniaus kalinti įtariamieji terorizmu, gali pateikti tik JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), bet vargiai tai padarys.

„Ir jeigu taip buvo, pagal tą legendą turėtume suprasti, analizuoti, kad buvo toks žvalgybų susitarimas, sąjungininkams buvo duota tam tikra diskrecija. Prie ko čia tada ta Lietuva, ką ji gali žinoti, ką ten amerikiečiai kalino, kur išsivežė ir taip toliau“, – teigė P. Saudargas.

Prie ko čia tada ta Lietuva, ką ji gali žinoti, ką ten amerikiečiai kalino, kur išsivežė ir taip toliau.

„Sprendime yra toks sakinys, kad „Lietuvos institucijos turėjo numanyti“, gal numanė, gal nenumanė. Dabar priteisti asmeniui, kuris iki šiol yra teisiamas, yra kaltinamas terorizmo byloje ir, kaip suprantu, kali Gvantanamo kalėjime, na, atrodo gana kurioziškai pats tas sprendimas“, – kalbėjo jis.

Politiko teigimu, net jeigu slaptame kalėjime Lietuvoje ir laikyti kaliniai, Lietuvos atsakomybė už tai yra abejotina.

„Kuo čia dėta Lietuva, man iki galo nėra aišku, jeigu amerikiečiai laiko tuos žmones kaltais ir yra bylos dėl Rugsėjo 11-osios išpuolio“, – sakė parlamento vicepirmininkas.

EŽTT antradienį konstatavo, kad M. al Hawsawis buvo Lietuvos jurisdikcijoje ir kad šalis buvo atsakinga už jo teisių pažeidimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

Tai antroji Lietuvos pralaimėta byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽA kalėjimo netoli Vilniaus.

M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.

EŽTT ir 2018 metais konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

2009-aisiais Seimo NSGK atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

2014 metais JAV paskelbta Senato ataskaita apie slaptus amerikiečių kalėjimus. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.

Teisingumo ministerija: Lietuva neatmeta galimybės skųsti EŽTT sprendimą

Lietuva neatmeta galimybės skųsti EŽTT sprendimo, kuriuo pripažinta, jog kalinant Saudo Arabijos pilietį, kaip įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje, buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.

„Teismas priėmė sprendimą ankstesnės bylos pagrindu – tada Lietuva prašė pakartotinai įvertinti prašymą ir jis buvo atmestas – gal ir šį kartą lauktų panašus scenarijus. Bet tai nereiškia, kad Lietuva negali jo skųsti“, – Eltai trečiadienį teigė teisingumo ministrės atstovas žiniasklaidai Paulius Žeimys.

Pasak jo, sprendimas dėl skundo teikimo bus priimtas sutarus visoms, teismo sprendime atsakingomis įvardintoms institucijoms – Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijoms bei Generalinei prokuratūrai.

„Kol kas analizuojami argumentai, kurie įtikino teismą, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija“, – pridūrė P. Žeimys.

„Reikia apjungti pajėgumus ir gaminti fronte galinčias veikti sistemas. Ir tada Lietuva bus pasiruošusi atremti bet kokius iššūkius. (...) Mes judame ta kryptimi. Vyriausybė ir verslas tą supranta. Bet reikia dar greitesnių pastangų sukurti veikiantį daiktą. Lietuva yra įgali pagaminti susisprogdinančius ar sprogmenis metančius dronus ir tai reikia daryti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

„Lietuva neturi sunkiosios pramonės. Mes negaminame tankų, negaminame haubicų, negaminame lėktuvų ir nepanašu, kad artimiausiais metais pradėsime. Bet mes galime gaminti mažus dronus“, – pabrėžė jis.

Parlamentaro nuomone, karas Ukrainoje parodė tiek augančią dronų svarbą kariniuose konfliktuose, tiek artėjančią karo automatizaciją vietoje dalies karių naudojant robotus.

„Ukrainos fronte dronai vaidina vis didesnį vaidmenį. Ir pastarosiomis savaitėmis arti 50 proc. sunkiosios technikos taikinių yra pamušama dronų pagalba. Tai yra visiškai kiti skaičiai, nei ką mes turėjome karo pradžioje ir per 2 metus technologijos išsivystė“, – sakė jis.

„Ir galime spėti, kad ateityje kovai bus naudojami robotai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Taip pat 2022 m. pabaigoje Lietuva įsigijo „Switchblade 600“ dronus, kurių gamintojas „AeroVironment“ patikino, kad įranga Lietuvą pasieks jau 2024 metais.

„Switchblade 600“ yra itin tikslios optikos ilgojo nuotolio koviniai dronai, gali išlikti ore iki 40 minučių bei turi prieštankinę kovinę galvutę, leidžiančią sunaikinti sunkiasvores šarvuotas transporto priemones, įskaitant tankus. Taip pat, šis dronas „kamikadzė“ gali sunaikinti taikinius ataka „iš viršaus“.

„Rinkimai dar ne taip jau ir greitai, tik kitą rudenį. Iki jų dar tikrai yra laiko pasižiūrėti kaip šita valdžia juda su šitais (krašto apsaugos – BNS) projektais. Aš tai esu už tai, kad būtų pasirašytas atnaujintas nacionalinis susitarimas, bet tam reikalinga turbūt visų partijų valia, vadovybė galėtų susirinkti ir aš naujais metais turbūt to ir palinkėčiau tartis tarpusavy“, – Žinių radijui trečiadienį sakė P. Saudargas.

Pasak jo, atnaujintame susitarime turėtų būti įvardinti su gynybos finansavimu, šauktinių reformos įgyvendinimu bei vokiečių brigados priėmimu susiję tikslai, taip pat aiškiai įvardyta Rusijos grėsmė ilgiau užsitęsus jos sukeltam karui Ukrainoje.

„Jeigu visuomenės lūkestis yra, kad turime atliepti grėsmes, o man atrodo, kad yra visuomenėje tikrai yra baimės dėl galimų grėsmių ir į jas reikia reaguoti (...). Man atrodo prie stalo galėtų susėsti visos partijos ir sakyti: taip, mums visiems vienodai rūpi, mes remiame šituos projektus ir jei ateisime į valdžią su jais judėsime į priekį“, – teigė P. Saudargas.

Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022-ųjų vasarą, tačiau šį rudenį dėl Vidaus reikalų ministerijos vykdomos Viešojo saugumo tarnybos reformos iš jo pasitraukė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Dalis politikų sako, kad susitarimą reikia peržiūrėti ir atnaujinti.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

„Greičiausiai pavasario sesija yra tas kontekstas, kai galime kažką naujo sutarti, nes dabar, kai tik ką priimtas biudžetas, išeina į kalėdinį laikotarpį politinė sistema, gal ir ne nepavyks, bet faktas, kad pavasario sesija būtų tinkamas metas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Jis teigė, jog pats pritartų bet kokiam gynybos mokesčio modeliui, nes gynyba yra „raktinis apskritai ateities klausimas“, gyvenant Rusijos ir Baltarusijos kaimynystėje, tačiau pažymėjo, kad svarstant naują mokestį svarbu ir nusistatyti tikslus, ko norima pasiekti.

„Mes pirmiausia turime išsikelti tikslą, ko mes siekiame – ar tai būtų 3  proc. nuo BVP, ar tai būtų papildoma infrastruktūra. Tada skaičiuoji, kiek tau pinigų trūksta ir iš kokio mokesčio galėtum padidinti, gal PVM, gal GPM, gal per visą mokesčių bazę uždėti kokį 0,1 proc., gal vieną kažkur mokestį didinti, tai yra atviras klausimas“, – pabrėžė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas taip pat teigė, kad kartu su gynybos mokesčiu būtų galima svarstyti ir visuotinio šaukimo idėją, pats siūlo modelį daryti kuo lankstesnį, kartu ir panaikinant paskatas vengti kariuomenės, pvz., prisidengus ligomis.

Aš pritarčiau visuotiniam šaukimui, bet esu nekart išsakęs ir idėją, kas po tuo slypi – aš esu už kuo lankstesnę sistemą.

„Aš pritarčiau visuotiniam šaukimui, bet esu nekart išsakęs ir idėją, kas po tuo slypi – aš esu už kuo lankstesnę sistemą. Jei mes sukurtume sistemą, kad kiekvienas šaukiamo amžiaus jaunuolis randa joje sau vietą, nebūtinai eidamas tuos devynis ar šešis mėnesius į kareivines, bet, tarkime, lankydamas būrio vadų kursą, kaip studentas. Reiktų sistemą kreipti į tai, kad nebūtų paskatų vengti“, – kalbėjo konservatorius.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių politikas minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Krašto apsaugos ministerija šiemet vasarą pasiūlė pertvarkyti šaukimą, sudarant lankstesnes tarnybos sąlygas ir didinant karo prievolininkų skaičių per metus iki maždaug 5 tūkstančių. Reforma dar turėtų būti svarstoma Vyriausybėje ir teikiama Seimui, bet joje nėra numatyta visuotinio šaukimo.

Dalis valdančiųjų konservatorių, įskaitant premjerę Ingridą Šimonytę ir partijos lyderį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, taip pat prezidentas Gitanas Nausėda ragina atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, tačiau ši idėja nesulaukia plataus palaikymo.