„Tinkamą pėdų priežiūros rutiną sudaro penki pagrindiniai punktai – prausimas, negyvos odos pašalinimas, tepimas kremu, teisingas nagų trumpinimas ir tinkamos avalynės nešiojimas“, – teigia M. Žalytė.

Gelbstinti pėdų priežiūros rutina

„Camelia“ vaistininkė sako, kad laikantis esminių tinkamos pėdų priežiūros taisyklių galima ne tik sumažinti diabetinės pėdos atsiradimo tikimybę ar palengvinti šios komplikacijos eigą, bet ir padėti pašalinti dažniausiai žmones kamuojančias pėdų prakaitavimo, niežėjimo ar kulnų skilinėjimo problemas.

„Rekomenduojama pėdas prausti šiltu vandeniu su muilu. Dauguma sergančiųjų diabetu nejaučia vandens temperatūros, todėl ją reikėtų patikrinti termometru. Nuplautas pėdas reikia kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius, kad oda nesutrūkinėtų ar nekiltų infekcijos tikimybė. Taip pat svarbu periodiškai pašalinti ant pėdų susidariusius raginius odos sluoksnius ir nuospaudas. Tokios pėdų odos priežiūrai ir gydymui patariame naudoti maitinančius, drėkinančius ir minkštinančių savybių turinčius kremus“, – sako M. Žalytė.

Minėtų kremų sudėtyje dažnai yra šlapalo, kuris pritraukia drėgmę – tokiu būdu sudrėkinama išsausėjusi oda, kurioje gali atsirasti gilesni įtrūkimai, sukeliantys skausmą ir diskomfortą judant. Šlapalas taip pat turi antibakterinių savybių, todėl skatina atsiradusių žaizdelių gijimą, o didesnės nei 10 proc. šlapalo koncentracijos sudėtyje turinčios priemonės turi keratolitinį poveikį: padeda lengviau pašalinti negyvas pėdos odos ląsteles ir suragėjusius sluoksnius. M. Žalytė sergantiems cukriniu diabetu rekomenduoja patiems negyvos odos nešalinti, nes sutrikus skausmo pojūčiams, tai padaryti tampa ypatingai sunku.

Norint tinkamai rūpintis pėdomis, būtina taisyklingai kirpti nagus – tiesiai, neapvalinti nago kraštų. Nukirpus nagų kampučius ir juos užapvalinus, sudaromos puikios sąlygos nago įaugimui į odą. Įaugimo vietoje gali susidaryti pūlinys ir kilti infekcija. Taip pat prieš kirpimą rekomenduojama nuplauti pėdas, kad nagai suminkštėtų.

Kokia avalynė yra tinkama?

Anot vaistininkės, avalynė turi būti nespaudžianti, netrinanti, pagaminta iš natūralių medžiagų. Tai – būtina tinkamos pėdų priežiūros rutinos sąlyga ir su įprastomis pėdų problemomis kovojantiems žmonėms, ir sergantiems cukriniu diabetu. Yra tik vienas skirtumas – sergantiesiems cukriniu diabetu rekomenduojama dėvėti specialiai jiems pritaikytą ortopedinę avalynę.

„Atkreipdami į tinkamai avalynei keliamus reikalavimus galimai išvengsite tokių problemų, kaip galimos pėdos deformacijos, skausmas, kojų nagų įaugimas ar nuospaudų atsiradimas“, – įspėja M. Žalytė.

Vasaros šiluma – pėdų higienos priešas

Vaistininkė sako, kad vasarą padidėja viso kūno prakaitavimas, tuo pačiu ir pėdų, todėl jų higienai reikėtų skirti daugiau dėmesio.

„Padidėjęs prakaitavimas gali turėti įtakos pėdų grybelio atsiradimui, nes drėgmė ir šiluma yra palanki terpė grybeliui plisti. Su tuo susiduriantiems žmonėms rekomenduojame naudoti specialias priemones, mažinančias prakaitavimą ir turinčias dezinfekcinių savybių“, – pastebi M. Žalytė.

Apie pėdų nagų grybelio pradžią gali įspėti po nago galiuku atsiradusios baltos ar geltonos dėmelės. Infekcijai plintant, nagai patamsėja ir pagelsta, sustorėja, tampa trapūs ir grublėti. Negydoma infekcija pažeidžia tarpupirščius, dėl to oda parausta, pradeda luptis, skilinėti, perštėti, „degti“, formuojasi suragėjimai. Pėdų grybelio profilaktikai svarbu jas plauti 1-2 kartus per dieną, nepamiršti keisti suprakaitavusių kojinių ir batų. Geriausia dėvėti kojines, pagamintas iš medvilnės ar vilnos, o batus – iš natūralios odos. Lankantis pirtyse, baseinuose ar sporto salėse patariama naudoti specialų dezinfekuojantį purškiklį pėdoms ir avėti šlepetes.

Vaistininkės M. Žalytės įvardyti penki tinkamą pėdų priežiūrą užtikrinantys aspektai padės ir palengvinti diabetinės pėdos simptomus, ir išspręsti dažniausiai vasarą užpuolančias pėdų problemas.

Išvaduokite kojas

Šlepetes, kaip ir bet kurį kitą apavą, geriausia pirkti vakare – per dieną nuvargintos kojos iš karto įvertins avalynės patogumą. Jas rinkitės vienu dydžiu didesnes.

Sveikiausiu laikomas toks naminis apavas, kuris leidžia kojoms kvėpuoti – apsaugo nuo prakaitavimo. Tokios šlepetės gaminamos iš natūralių medžiagų. Klasikinis variantas – natūrali ar versta oda. Iš jos dažniausiai siuvamos griežto, santūraus stiliaus vyriškos šlepetės, kartais – elegantiškos moteriškos kurpaitės su kaspinu ar kailio bumbuliuku. Idealu, jei jų vidpadis taip pat bus iš natūralios odos.

Kol naujas, toks apavas retai būna patogus, tačiau turėkite kantrybės – jei natūrali oda kokybiška, nėra labai stora, labai greitai prasitampys, suminkštės ir prisitaikys prie pėdos formos.

Labiausiai pamėgtos

Vienos populiariausių – šlepetės, kurių viršus siuvamas iš tekstilės. Paaiškinimas paprastas: jos ryškiaspalvės, lengvos, patogios, šiltos ir beveik visada puikiai praleidžia orą.

Iš dirbtinės odos siuvamos šlepetės – dailios ir patrauklios. Deja, dirbtinės odos grožis – trumpalaikis žavesys, o higieninės savybės – prastos: ši medžiaga nepraleidžia oro, todėl pėdos dažniau ir gausiau prakaituoja. Ilgainiui ši avalynė pradeda skleisti ne itin malonų kvapą.

Šaltuoju metų sezonu ar tuomet, kai pėdos nuolat šąla, geriausia rinktis natūralią vilną – tai iš avikailio pasiūtos ar veltos vilnos šlepetės. Vilna, kaip ir natūrali oda, leidžia pėdai kvėpuoti, todėl avint tokias šlepetes žiemą pėdoms nešalta, o vasarą – ne per karšta.

Vilnos šlepetes geriausia avėti basomis: šis natūralus pluoštas maloniai masažuoja pėdą, todėl suaktyvėja kraujo cirkuliacija, kojos greičiau atsigauna, atlėgsta jose jaučiamas sunkumas.

Svarbu įvertinti padą

Šlepečių padas turi būti ir patikimas, ir patogus – turi deramai sumažinti kojų raiščių įtampą. Pado gamybai naudojamos įvairios medžiagos: guma, kaučiukas, plastikas, oda, įvairios sintetinės medžiagos. Priklausomai nuo to, padas bus sunkesnis ar lengvesnis, ar nuolat bijosite paslysti, ar jausitės užtikrintai, tvirtai, vaikštant šlepetės kaukšės ar tipensite patyliukais.

Patogūs, gana minkšti ir patikimi padai gaminami iš gumos, kaučiuko, šiuolaikinių sintetinių medžiagų, pavyzdžiui, iš poliureteno – jie lengvi, patogūs, neslysta, greitai nenusidėvi.

Atkreipkite dėmesį į pado formą, pakulnės aukštį. Šį klausimą kiekvienas sprendžia pagal save: vieni nori jausti žemę po kojomis ir avi šlepetes plonu lygiu padu arba neaukštas pilnapades, o aukštakulnius nusispyrusios stilingos moterys net ir namams renkasi avalynę su 5–6 cm pakulne.

Komfortas pėdoms

Ar šlepetės bus patogios, priklauso nuo vidpadžio formos ir medžiagos, iš kurios jis pagamintas. Nieko nėra geresnio už natūralią odą ar vilną. Šiltuoju metų sezonu tiks oda – pėdos mažiau prakaituos, šaltuoju – vilna, avikailis, jie efektyviai sugers drėgmę, patikimai šildys.

Puiku, jei vidpadžiai bus saikingai paminkštinti. Kai kuriuose modeliuose ši apavo detalė paminkštinama naudojant specialius užpildus, kurie jai suteikia ergonominį dizainą: vidpadis idealiai paskirsto kūno svorį, prisitaiko prie pėdos formos ir vaikštant suteikia išskirtinį lengvumo pojūtį.

Alternatyva – vidpadžiai su pastorinimais ties pėdos išlinkimu ar specialiai šiose vietose sumodeliuotomis pagalvėlėmis-skliauteliais. Dažniausiai tai ortopedinė namų avalynė, skirta žmonėms, turintiems problemų dėl pėdų, jaučiantiems skausmą kojose, stuburo srityje – kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į negalavimus gaminamos specialios šlepetės.

Kiekvienam – savos

Pasak higienistų, kiekvienas šeimos narys turi turėti ne vieną, o dvi šlepečių poras – po atskirą skirtingam metų sezonui.

Verta turėti ir vonios kambariui skirtas šlepetes. Jos siuvamos iš minkšto audinio, yra lengvos, patogios įsispirti šlapiomis kojomis po vandens procedūrų, išpurvintas galima skalbti skalbimo mašinoje. Dėl savo praktiškumo šios šlepetės labai populiarios: neretai jas avi namų šeimininkai, patogu įsimesti į lagaminą kelionių metu, bent kelios poros tokio apavo turėtų laukti namus aplankančių svečių.

Deja, avėti šias plonapades tekstilės šlepetes reikia labai atsargiai – padas slidus, pėdos jose nėra stabilios, todėl iškyla reali traumų tikimybė, ypač jei žmogus judrus, aktyvus, o namuose – slidžios medinės ar keraminės grindys.

Neamžinos

Klaidingas požiūris, kad šlepetes galima nerūpestingai avėti iki jos nusibaigs – kaip ir kas rytą valote batus, taip ir šį apavą reikia prižiūrėti, ypač, jei mėgstate į jas įsispirti basomis – kojos prakaituoja, kaupiasi dulkės, įvairūs nešvarumai, mikrobai.

Priežiūra priklauso nuo to, iš ko ir kaip jos pagamintos: tekstilines galima skalbti, tačiau jei padas priklijuotas, geriau nerizikuokite – gali atšokti. Tokias šlepetes, kaip ir odines, verstos odos, tekstilines, pagražintas įvairiomis detalėmis, geriau valyti ir dezinfekuoti specialiais higieniniais purškikliais. Jie purškiami į šlepečių vidų ir apsaugo nuo grybelio, bakterijų, kartu pašalina blogą kvapą. Jei kojos gausiai prakaituoja, priklausomai nuo dėvėjimo intensyvumo, šlepetes rekomenduojama kas 3–4 mėnesius keisti naujomis.

Margas šlepečių pasaulis

3D efektas. Įvairūs padarėliai, žvėreliai, nuotaikingi animacinių filmų bei žaidimų personažai... Linksmų šlepečių idėja gimė 1990 m. Didžiojoje Britanijoje. Konservatyviame namų avalynės pasaulyje tuomet jos prilygo bombos sprogimui. Iš pradžių jos buvo skirtos vaikams, bet greitai užkariavo ir suaugusiųjų širdis. Prieš 10–15 metų šis namų apavas buvo pats populiariausias, o šiandien – labiau išskirtinė dovana pokštus mėgstantiems žmonėms.

Didžiausios. Tokios gigantiškos šlepetės pasaulyje yra tik dvi: viena priklauso amerikiečių inžinieriui Gregui Solbergui, kita – jo žmonai, kuri, beje, ir pasiūlė genialiam vyrui idėją sukonstruotą elektromobilį "įpakuoti" į meilaus, ilgaausio kiškio formos šlepetes. Gregas senai domisi elektromobiliais, bet toks originalus šios transporto priemonės dizainas – šedevras jo praktikoje. Elektromobilio greitis ne didesnis nei 20 km/val. – kiškis skuodžia kur kas greičiau. Inžinieriaus tai nesuglumino: kad nuvyktų į Nevadoje vykstantį garsųjį festivalį "Burning Man" ("Degantis žmogus") įsilipę į šias šlepetes sutuoktiniai perskrodė dykumą.

Prieš stresą. Didžiosios Britanijos greitojo maisto kompanija "Krispy Kreme" sukūrė šlepetes iš žolės. Kompanijos darbuotojai skundėsi nuovargiu, nes daug laiko praleidžia karštoje virtuvėje ir neturi kada pailsėti. Siekdama sumažinti darbuotojų įtampą vadovybė užsakė pagaminti avalynę, kurios viduje gyva žolė. Tinkamai prižiūrint ir laistant žolę šlepetes galima avėti 4 mėnesius.

Priemonė lieknėti. Šlepetės neprimena tradicinio namų apavo: treniruoklis pritvirtinamas pėdos priekyje, o vidurinė jos dalis ir kulnas lieka nukarę. Avint tokias šlepetes tenka mokytis laikyti pusiausvyrą ir priprasti prie papildomo krūvio kojoms, o remtis kulnu galima tik tuomet, kai jaučiamas nuovargis. Avint tokias šlepetes dirba kojų, pilvo ir nugaros raumenys, pastebimai gražėja figūra, gerėja nuotaika.

Be pado. Konceptualiausio dizaino šlepetes sunku pavadinti avalyne: tai anatominės, iš specialios ilgaamžės minkštos gumos pagamintos uždedamos detalės, kurios prisilipina prie pado tiesiog stipriai prispaudus. Autoriai įsitikinę, kad tai pati tobuliausia naminė avalynė nemėgstantiems tradicinių šlepečių.

Valo ir šviečia. Tekstilines šlepetes-grindų šluostes jau išbandė praktiškos šeimininkės: prie pado pritvirtintas mikropluošto audinys leidžia valyti ir šveisti grindis vaikštant. Šluostes nuo padų galima nuimti, išplauti ir vėl naudoti. Klasikinio dizaino šlepetės su lemputėmis skirtos tiems, kuriems naktimis tenka dažnai keltis. Į jų padus įmontuoti šviestuvėliai sujungti su specialiais jutikliais. Vieni jų reaguoja į svorį – šviesa užsižiebia tik atsistojus ant pado ir išsijungia nusiavus apavą, kiti reaguoja į patalpos apšvietimą. Dieną šlepetės nešviečia.

Praktiškas sprendimas. Prancūzų tekstilininkė Lise El Sayed sukūrė labai neįprastą kilimą: iš pažiūros tai tradicinis kilimas iš neaukštų minkštų kutų, kurio šonuose – dekoratyvios auselės. Tereikia paimti už šių auselių ir jūsų rankose – šlepetės "tapistongs". Apavas harmoningai dera kambario interjere, patenkinti ir svečiai – avėdami tokias pat šlepetes visi jaučiasi vienodai pagerbti, o jiems išėjus nereikia sukti galvos, kur sukišti šūsnį šlepečių.

Estetine pėdų būkle taip pat svarbu rūpintis ne tik artėjant pavasariui, ilgesnį laiką nekreipdami dėmesio į kojų išvaizdą, galime praleisti pirmuosius ligų atsiradimo požymius.

„Paprastai žmonės nėra linkę sureikšminti pėdų skausmo, dažniausiai nemalonius pojūčius siejame su per dideliu fiziniu aktyvumu ir rūpinamės tik estetine pėdų būkle: bandome vengti kulnų odos suragėjimo, nuospaudų. Žiemą dar aktualus ir odos sausėjimas, padidėjęs prakaitavimas bei kartu su juo atsirandantis nemalonus kvapas, odos ar nagų grybelis,“, – pagrindines pėdų problemas vardija „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, estetinės problemos dažniausiai yra lengvai sutvarkomos kremais ar šveitikliais, o štai atsiradęs pėdų skausmas, patinimas ar deginimo jausmas gali pranešti ir apie vidaus organų sutrikimus, tad ignoruoti nemalonių pojūčių nereikėtų.

Atpažinti ligą

Farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad deginimo pojūtis pėdose ar jų tinimas gali būti stipraus nuovargio pasekmė, bet jei intensyviai nesportavote, pakitusi pėdų išvaizda ar nemalonūs pojūčiai dažniausiai signalizuoja apie kraujotakos sutrikimus.

„Jeigu karštis pėdose pereina į dilgčiojimą, skausmą ar nejautrą pėdų srityje, tai gali pranešti apie venų varikozę. O pėdų tinimui pasireiškiant kartu su skausmu pečių srityje, kvėpavimo sunkumu, ar galvos svaigimu, nedelsiant reiktų kreiptis į gydytojus, nes tai gali reikšti, jog formuojasi pavojingi krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles“, – įspėja vaistininkė.

Ji pataria atkreipti dėmesį ir į vartojamus vaistus – tinimas gali būti ir vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ar diabeto šalutinis poveikis.

Vaistininkė pataria atidžiai stebėti ir kojų nagų būklę. Nors pageltę nagai dažniausiai yra susiję su grybeline infekcija, pakitusi jų spalva, padidėjęs minkštumas ir nuolatinis lūžinėjimas gali pranešti ir apie kepenų, inkstų, plaučių veiklos sutrikimus ar net širdies nepakankamumą.

Asmeninė higiena ir mankšta

Norint išvengti pėdų problemų, pradėti rūpintis kojomis svarbu nuo tinkamos avalynės parinkimo. Ji turėtų būti pritaikyta pagal kojos dydį, formą ir nereikėtų galvoti, kad batai „prasinešios“. Nors kai kurios medžiagos ilgainiui tempiasi, pasak R. Molotkovos, kojas spaudžianti avalynė gali pakenkti audiniams ir kaulams, kyla pėdos deformacijos grėsmė. Ne ką mažiau svarbu – kruopšti higiena.

„Svarbu kiekvieną dieną kojas plauti šiltu vandeniu, o po to kruopščiai nušluostyti, ypač tarpupirščius, nes būtent juose pradeda veistis grybelinės infekcijos. Atsiradusioms nuospaudoms ir suragėjusiai odai šalinti naudokite pemzą arba kremus su pieno rūgštimi ir šlapalu, kurie drėkina ir šveičia odą“, – pažymi „Eurovaistinės“ specialistė ir primena kojų nagus kirpti tiesiai, jų neapvalinti, antraip gresia įaugimai.

Kojų skausmo ir tinimo gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Jeigu kamuoja lengvas kojų tinimas, svarbu gerinti kraujotaką, tam gali padėti paprasti pratimai. Bent tris kartus per dieną skirkite 5 min., kurių metu pajudinkite kojų pirštus, pramankštinkite kulkšnis kilnojant jas į viršų ir apačią. Pagerinti kraujotaką galite ir tada, jei sėdėdami nekryžiuosite kojų, taip pat laiką leisite aktyviai – daugiau vaikščiosite, bėgiosite, važinėsitės dviračiu ar plaukiosite baseine.

Į Pietų Ameriką Lietuvos jaunimo olimpinė rinktinė pajudės antradienį – su persėdimais atletų laukia 18 valandų kelionė lėktuvu. Olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas neabejoja, kad jaunieji sportininkai tiek lėktuve, tiek nusileidę ant žemės susidurs su daugybe iššūkių bei negaili patarimų, kurie gali būti naudingi ir tiesiog išsiruošusiems atostogų.

Pėdos padidėja iki 1,5 dydžio

Pasak gydytojo, skrendant dideliame aukštyje atsiranda radiacinis fonas. Žmogaus kūnui tenka apšvita, lygi 1-2 plaučių rentgenogramoms, todėl kelionės pabaigoje daugelis jaučia didesnį nei įprasta nuovargį.

Jei su radiacija nepakovosi, tai tinstančių kojų tikrai galima išvengti. Dėl mažo judrumo lėktuve patartina apsimauti kompresines kojines ir turėti patogią avalynę ar netgi šlepetes.

„Po 14 valandų transatlantinio skrydžio iš lėktuvo išlipsite su „paaugusia“ pėda (gali padidėti 1 ar net 1,5  dydžio), dėl kraujotakos sutrikimų padidėja pėdos apimtis ir įsisprausti į savo avalynę gali tapti rimtu iššūkiu. Tad nebijokite sau suteikti šiek tiek komforto, pasivaikščioti, pasimankštinti. Tokiose situacijose labai padeda kompresinės kojinės, – pasakoja D. Barkauskas. – Taip pat nereikėtų pamiršti, kad lėktuve – uždara kondicionavimo sistema. Visuomet yra kosėjančių ir čiaudinčių žmonių, tad nesunku užsikrėsti kokiu nors virusu. Veikiant kondicionavimo sistemai oras išsausėja ir atvėsta, todėl kartais rekomenduotina miegant užsidengti galvą apklotu. Kitu atveju turintys jautresnius viršutinius kvėpavimo takus gali pabusti peršalę“,- pasakoja sporto gydytojas.

Laiko juostai kompensuoti - diena

Patarimų D. Barkauskas turi ir kertantiems kelias laiko juostas. Šios taip pat turi įtakos bendrai savijautai, kūno fiziniam stoviui.

„Tarp Vilniaus ir Buenos Airių yra 6 valandų skirtumas, adaptacijai reikėtų taikyti formulę „viena valanda – viena diena“. Perskridus per šešias laiko juostas, kūnas normaliai ims funkcionuoti tik po šešių dienų. Tačiau keisis ne tik laiko juosta, bet ir metų laikas. Iš rudens Lietuvoje pateksime į pavasarį Argentinoje. Jei atletai turi alergijų, dėl žydinčių augalų jos gali paūmėti. Reikia būti pasiruošus ir nenusakomiems orams, buvo metų, kuomet tokiu metu Argentinoje ištisai dvi savaites lijo,“, – toliau jaunimo olimpinių žaidynių vietos ypatumus aiškina D. Barkauskas.

Galiausiai gydytojas įspėjo delegaciją apie galimus miego sutrikimus, kurių atsiradimą gali inicijuoti ir priešstartinis jaudulys.

„Tai itin svarbu sportininkams, kuriems aktualus starto reakcijos greitis“, – teigia jis ir primena, kad tokiuose renginiuose dėl organizmo sutrikimų pirmą savaitę paprastai laukia „lengvas košmaras“ ir reikia būti tam pasiruošus.

Apie jaunimo olimpines žaidynes

Iš viso Argentinoje varžysis 200 valstybių atletai, kurių amžius nuo 15 iki 18 metų. 32 sporto šakų atstovai kovos 36 rungtyse, žaidynėse bus išdalintas 241 medalių komplektas. Pirmą kartą olimpiniame renginyje dalyvaus po lygiai vaikinų (1999) ir merginų (1999).

Kaip ir įprastos olimpinės žaidynės, jaunimo olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus. Spalio 6-18 dienomis vyksiantis renginys bus jau trečias. Pirmos dvejos vyko Singapūre ir Nandzinge, jose Lietuva iškovojo 13 medalių.

Pavyzdžiui, priduria ji, jei po vandens procedūrų naudosite kremus ir kartais pasilepinsite specialiais kompresais, odą ilgiau išsaugosite gražią.

Kodėl sausėja alkūnių ir kelių oda

Alkūnių ir kelių oda rūpintis reikia ypač kruopščiai, nes ji greičiau išsausėja, ima raukšlėtis, sukietėja, sako „Gatineau“ medikė-kosmetologė N. Vanagaitytė-Kiela. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Viena – įtakos turi staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, kai žiemą važiuojama atostogauti į šiltus kraštus, galima ir didesnė pigmentacija ir šerpetojimas“, – aiškina N. Vanagaitytė-Kiela.

Be jokios abejonės, priduria ji, patamsėjimus ir sausumą skatina amžiaus pokyčiai (kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jo oda glemba ir kietėja). Taip pat negalima pamiršti, kad odai būtini A, E ir D vitaminai.

„Dar viena priežastis – egzema. Ši odos liga kartais atsiranda ne dėl pokyčių organizme, o dėl to, kad dėvime daug sintetinių audinių. Oda, nuolat trindamasi į juos, ima sausėti“, – teigia kosmetologė.

Žinoma, didelę įtaką odai daro chloruotas baseino vanduo – dėl jo oda ypač linkusi sausėti ir skeldėti, primena N. Vanagaitytė-Kiela. Be to, sako ji, mėgstantys dažnai maudytis karštose voniose turėtų praustis kuo natūralesnėmis priemonėmis.

„Biuruose dirbantys žmonės turi įprotį nuolat į stalą remtis alkūnėmis. Dėl to oda patiria nuolatinę traumą ir kietėja, taigi reikėtų kontroliuoti save ir atsikratyti šio įpročio“, – pataria N. Vanagaitytė-Kiela.

Procedūras rinkitės pagal galimybes

Alkūnių ir kelių oda ypač susirūpinama atšilus orams, kai jos nebeslepia drabužiai. Būdų ją pagražinti yra ne vienas – tai galima daryti ir namuose patiems, ir kreiptis į specialistus.

Taip pat galima rinktis ir mechaninį šveitimą. Jei oda nėra labai stipriai išsausėjusi, užtenka 3–4 procedūrų.

„Grožio salonuose ar klinikose atliekamas efektyvus cheminis šveitimas. Oda tepama specialiu preparatu, kurio pagrindą sudaro vaisių rūgštys arba keratolitikai, šalinantys negyvas suragėjusias ląsteles. Taip pat galima rinktis ir mechaninį šveitimą. Jei oda nėra labai stipriai išsausėjusi, užtenka 3–4 procedūrų“, – sako N. Vanagatytė-Kiela.

Efektyviausias būdas, galintis pagelbėti labai suglebusiai odai, kosmetologės teigimu, – frakcinis atjauninimas lazeriu: „Tai jau invazyvesnė procedūra, o rezultatas matomas po 7–14 dienų, kai viskas sugyja. Bet poveikis išlieka kelerius metus, be to, pašalinama pigmentacija.“

Kaip odą pagražinti namuose

Šias sritis galima gražinti ir naminiais būdais, tik, pabrėžia N. Vanagaitytė-Kiela, alkūnių ar kelių turi neskaudėti, turi nebūti jokių įtrūkimų, įbrėžimų, paraudimų, kitaip būklę dar labiau pabloginsite.

Specialistės patarimu, galima išbandyti įprastą citrinų sulčių kompresą: kelis citrinų sultimis suvilgytus vatos lapelius užsidėkite ant alkūnių ar kelių, apvyniokite plėvele ir pabūkite 20 min. Tokį patį kompresą galima pasidaryti ir iš 3 šaukštų obuolių acto, sumaišyto su 2 šaukštais drungo vandens.

„Dar vienas būdas – šviežių bulvių tyrės kompresas: ant norimų vietų užsidėkite sutarkuotų žalių bulvių, apvyniokite plėvele, apvyniokite, kad laikytųsi, elastiniu bintu ir palaikykite per naktį. Tokia tyrė odą labai pašviesina“, – teigia kosmetologė.

O jei oda labai grubi, N. Vanagaitytė-Kiela pataria ją šiek tiek pašveisti soda ir tada būtinai patepti maitinamuoju kremu.

Be abejo, pabrėžia specialistė, odai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl po dušo ją būtina patepti drėkinamuoju kremu, kartą per savaitę nušveisti ir pasitepti riebesniu kremu.

„Mėgstantys natūralias priemones gali naudoti linų sėmenų, alyvuogių, avokadų, vynuogių kauliukų aliejus. Tik, prieš darant kompresą, jį būtina pašildyti, o palaikyti geriausia per naktį“, – priduria N. Vanagaitytė-Kiela.

Nepamirškite pėdų

Ne mažiau svarbu prižiūrėti ir pėdų odą, teigia N. Vanagaitytė-Kiela. Ir ne tik tam, kad galėtume avėti atvirą avalynę, bet ir tam, kad pėdos išliktų sveikos.

Dažniausios problemos, pasak specialistės, – suragėję kulnai ir įaugę nagai, ypač didžiojo piršto. „Jei nagas įaugęs nedaug, nėra stipraus paraudimo, pūliavimo, žaizdelės, padėti gali pedikiūro meistrė. Pavyzdžiui, yra specialios ant nago klijuojamos sąsagos, kurios nagą priverčia išlįsti iš odos.

Bet jei nagas paraudęs, skauda, prasideda uždegimas, atsiranda patinimas, iškart reikia kreiptis į gydytojus. Jo pagalba būtina ir tada, jei kulnai stipriai skeldėja, atsiranda žaizdų“, – pabrėžia N. Vanagaitytė-Kiela.

Jos teigimu, pėdas prižiūrėti nėra sudėtinga – svarbu po dušo patepti drėkinamuoju kremu, kartą per savaitę nušveisti pemza ar elektriniu šveitikliu.

O jei kulnų oda labai suragėjusi, pedikiūro specialistas suragėjusį sluoksnį gali pašalinti cheminiu šveitikliu arba specialiu aparatu. „Kulnų oda šiais laikais ypač retai apipjaustoma peiliukais – dauguma salonų turi aparatūrą, kuria suragėjusi oda pašalinama tolygiau“, – teigia N. Vanagaitytė-Kiela.

Nors kartais manoma, kad nagų lakas nagus silpnina, pasak specialistės, vaistinėse įsigyti nagų stiprikliai pažeistus, silpnus, plonus nagus kaip tik apsaugos: „Be to, kartais silpną nagą gerai padengti geliu. Tada jis bus mažiau traumuojamas ir pamažu atsigaus.“

Saugo nuo traumų

Europos vyrų krepšinio čempionatas šį kartą Lietuvos rinktinei jau pasibaigė, tačiau sportininkai pėdomis rūpinasi toliau.

Šalies krepšininkai kaunietį A. Černeckį pažįsta puikiai, nes jo rankomis pagaminti įdėklai į batus saugo nuo traumų. Pacientų skambučių ortopedas sulaukia kasdien, sportininkams nuolat reikia skubios pagalbos. Dažnai atėję pas specialistą iš karto pasiima net kelias poras padukų, naujam sezonui pasiruošia. Kai kurie krepšininkai, nors karjerą tęsia užsienio sporto klubuose, tačiau kauniečio ortopedo paslaugomis naudojasi iki šiol.

A. Černeckis pasakojo, kad per 22-ejus darbo metus jis turėjo įvairiausių klientų, prie kurių pėdų teko gerokai paplušėti. Padukus pagaminti užtrunka apie kelias dienas, ortopedinius batus – šiek tiek ilgiau, tačiau laikas vertas galutinio tikslo – žinai, kad gali padėti žmonėms. Laikydamas įvairių formų kurpalius, kurie atitinka tikslias žmogaus pėdos formas, specialistas pasakojo apie įvairias pėdos deformacijas.

Štai visai neseniai jam teko gaminti batus 70-metei moteriai, kurios patologija iki galo neišaiškinta: viena koja ne tik trumpesnė, bet ir gerokai storesnė. Gaminant batų porą reikėjo labai gerai įsiklausyti į moters lūkesčius. Pas ortopedą apsilanko ir tie, kurie turi vadinamąsias arklio pėdas, kai į žemę remiasi tik priekine pėdos dalimi.

A. Černeckis su užsidegimu pasakojo, kad kruopštumo reikalaujantis darbas tikrai nėra nuobodus. Nuolat besišypsantis vyras tikino, kad apie savo darbo subtilybes galėtų pasakoti kiaurą parą, nes nuolat pildo savo žinių bagažą, o ir kiekvienas atvejis priverčia į viską pasižiūrėti vis kitaip.

Vyras sutiko su dienraščio "Kauno diena" skaitytojais pasidalyti ortopedo darbo ypatumais. Pokalbį pradėjome mažame, maždaug 15 kv. m ortopedo darbo kambarėlyje, šalia išrikiuotų šlifavimo ir kompresinių staklių, elektrinės orkaitės bei gipsinių klientų pėdų pavyzdžių.

Atskleidžia paslaptis

– Kaip gyvenimo kelias nuvedė iki ortopedijos?

– Viskas prasidėjo nuo "Ortopedijos technikos", kurpalių gaminimo cecho. Buvo geri mokytojai. O kiekvieno mokinio tikslas – aplenkti savo mokytoją. Man pasitaikė proga ir ją išnaudojau maksimaliai. Įkvėpė tai, kad kiekviena pėda, kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas. Gal iš viršaus tik kurpalius atrodo vienodas, tačiau daugiau nėra vienodų dalykų. Pėdos kaip ir pirštų atspaudai – nėra vienodų. Jei visų pėdos būtų standartinės, aš tikrai nedirbčiau, man paprasčiausiai būtų neįdomu. Aš tada geriau turguje prekiaučiau, nes man ten taip pat įdomu. Turguje bendrauti reikia ir kiekvieną dieną vaizdas keičiasi, išgirsti naują istoriją.

Nėra vienodų pėdų, tačiau yra vienas bendras tikslas – reikia padaryti taip, kad pėda nebūtų apkrauta.

– Kaip vyksta visas padukų ar batų gamybos procesas?

– Pirmiausia pabendrauju. Sužinau visokių žmonių pomėgių, kokia yra situacija, ar klientas aktyviai leidžia laiką. Dažniausiai patys pasipasakoja, kaip yra, tad mano kabinetas būna kaip klausykla. Reikia atkreipti dėmesį ir į ligas. Pavyzdžiui, diabetu sergančių žmonių pėdos yra jautrios, reikia būti itin atsargiam, nes pėdos gali būti žaizdotos ir jos praktiškai niekada negyja.

Išgirdus visus norus, pereiname prie matavimo. Į specialią dėžutę paimu pėdos įspaudus, tada jau pagal tai gaminu plokšteles. Kai jos išdžiūva, ant jų formuoju padukus. Pats ir batus darau nuo pradžios iki pabaigos.

– Ką galima pamatyti iš pėdos atspaudo?

– Pėdų skirtumus, iš tiesų jis labai daug ką išduoda, paslapčių tikrai yra. Būna, kad žmogus pamiršta, kad kažkada turėjo traumą, buvo kryptelėjusi koja, tai iš atspaudo galima apie tai pasakyti. Būna, pamatai, kad viena pėda trumpesnė, kokie yra išlinkimai, kaip žmogus vaikšto. Kartais rekomenduoju apsilankyti pas gydytoją dėl klubų, nes tai irgi turi įtakos eisenai. Įspauduose matyti net susidariusios nuospaudos, tad reikia sumažinti jų apkrovą ir taip jas panaikinti. Tai yra tarsi žmogaus pasas.

Ne tik krepšininkams

– Krepšininkai yra jūsų pagrindiniai klientai. Kurių komandų žaidėjai naudojasi jūsų pagamintais padukais?

– Tai ir Lietuvos rinktinė, ir Kauno "Žalgiris". Šiaip visos lietuvių komandos. Ateina ir legionieriai, ir tie, kurie jau užsienyje žaidžia. Jau gal apie dešimt metų krepšininkams padukus gaminu. Paprastai jų pagrindinis noras būna, kad padukai tilptų į sportbačius.

– Ar garbė dirbti su žymiausiais šalies krepšininkais?

– Pas mane gal apie pusę ateinančių klientų yra krepšininkai, dar apie penktadalis – emigrantų, tačiau man visi žmonės vienodi. Mano darbas man labai patinka. Aš labai greitai prie jo pripratau, dažnai internete ieškau naujienų. Daugumai žmonių reikia viską staigiai, čia ir dabar padaryti. Būna, kad kai kurie žmonės grįžta iš užsienio ir reikia per kelias dienas pagaminti, kiti dar nepasiekę Lietuvos jau skambina, kad jiems padėčiau. Maždaug 90 proc. visų savo klientų pėdų pavyzdžius saugau, tad galiu padaryti ir jiems tiesiog išsiųsti.

– Gal yra krepšininkas, kurio pėdos labai išsiskyrė iš kitų?

– Nėra vienodų pėdų, tačiau yra vienas bendras tikslas – reikia padaryti taip, kad pėda nebūtų apkrauta. Jei pėdoje krūviai pasiskirsto tolygiai, sumažėja traumų tikimybė. Norisi, kad visi būtų laimingi – ir žiūrovai, ir sportininkai, ir gydytojai, kurie su jais dirba. Smagu, kai gali padėti žmogui ir jis gali laisvai sportuoti. Žinoma, džiaugiuosi, kai krepšininkai ir gerus rezultatus pademonstruoja, tada jaučiuosi ir aš prisidėjęs.

– Kelių padukų porų per sezoną reikia krepšininkams?

– Dviejų trijų. Įvairiai būna, priklauso ir nuo to, kiek porų sportbačių per sezoną pakeičia.

Tinka ir aukštakulniams

– Ar parduotuvėje įsigyti ortopediniai padukai yra naudingi?

– Gerai, kad parduotuvės parduoda standartinius padukus, tačiau žmogus turi nepatingėti ir pasižiūrėti, ar jis tinka pagal jo pėdos išlenkimą. Pardavėjai pasako, kad tai yra ortopedinis padukas, tačiau jis gali netikti pagal koją. Jei padukas yra geras ir tinkantis kojai, jis turi visas vienodai išsinešioti, nes kitu atveju kur nors pėda neliečia, todėl krūvis tolygiai nepasiskirsto ir ant paduko matyti visai nenunešiotos vietos.

– Ar aukštakulnius avėti sveika?

– Viskas yra sveika ir gerai, svarbu, kad jie tiktų. Iš tikrųjų visi batai yra geri, jei žmogui patogu. Yra tik netinkamas pasirinkimas. Į aukštakulnius taip pat galima dėti ortopedinius padukus, tik retai tokius darau, nes jie reikalauja kitokių metodų, nei kasdienai, su žemesniu pakulniu. Kuo jis aukštesnis, tuo didesnis išlenkimas, todėl atitinkamai keičiasi ir padukas.

– Kaip tinkamai išsirinkti batus?

– Nėra vienos taisyklės dėl to, kad, kaip ir sakiau, pėdos yra skirtingos. Vienų pėda ilga ir plati, kitų – trumpa, keltis maža. Tad nėra universalaus pasirinkimo. Svarbu, kad žmogui būtų patogu.

– Matome, kad pas jus yra skirtingų spalvų ortopedinių batų. Ar žmogus gali pats pasirinkti batų spalvą?

– Žinoma, galima rinktis kokią tik nori. Populiariausios – ruda, pilka ir juoda. Bet tikrai esu gaminęs ir baltus, mėlynus, nes tokių norėjo užsakovai. Tik spalvotus batus reikia lderinti ir prie aprangos.

– Ar yra kokios nors ortopedinių batų mados? Ar žmonės pageidauja kokių nors pagražinimų?

– Būna, kad nupiešiu kokią detalę ar padarau dekoratyvinę siūlę, tačiau žmogus pamato tik galutinį bato variantą. Kai pamato batus, dažnas nustemba, tačiau ne dėl bato modelio, bet dėl svorio. Paima tą batą ir sako, kad čia kojinė, nes nuo senų laikų įpratę, kad ortopediniai batai turi daug sverti. Tačiau technologijos pasikeitė, tad ir svorio nebeliko.

Pasitelkite pėdų kamuoliukus

Pasirinkite laiką, kai ilgiau sėdite (pvz., kai žiūrite televizorių), ir pasiimkite mažų akmenukų ir dubenėlį. Išpilkite juos ant grindų, po vieną surinkite pėdų pirštais ir sudėkite į dubenį. Iš pradžių viena, o vėliau – kita.

Glamžykite rankšluostį

Dar vienas geras pratimas, padėsiantis sustiprinti pėdų raumenis. Patieskite ant grindų ploną rankšluostį ir pėdas nuleiskite palei rankšluosčio šonus (siūles). Pasikartojančiais pėdų ir kojų judesiais glamžykite rankšluostį ir stumkite po padais, kol visas jis bus pakištas po pėdomis.

Kojų pirštų plėtimas

Kai leidžia aplinkybės, sėdėdami nusimaukite batus (geriausia – ir kojines) ir bandykite kiek įmanoma plačiau išskėsti pirštus. Laikykite juos išskėtę apie penkias sekundes, tada atsipalaiduokite ir pakartokite. Tai sustiprins mažuosius pėdų raumenis ir pirštai nestumdys vienas kito.

Pirštų tempimas

Nusiaukite batus ir kojines, o tada basomis ištempkite kojų pirštus lyg būtumėte baleto šokėja. Po to bandykite sulenkti tik nykštį, o kitų pirštų stenkitės nejudinti.

Pėdų masažas

Reguliariai atliekamas pėdų masažas gali padėti išjudinti surakintus sąnarius, atpalaiduoti raiščius. Nebūtinai jį turi atlikti pėdų priežiūros specialistas. Namuose tam į pagalbą galite pasitelkti, pavyzdžiui, golfo kamuoliukus – ridenkite jį pėdomis ant grindų. Tai padeda sumažinti pėdų stresą ir įtampą. Galima naudoti ir kitokias pagalbines priemones.

Patarimai sveikoms pėdoms

Vaikščiokite basomis (ypač gerai – smėliu). Dauguma problemų prasideda kojas įspraudus į batelius. Jie spaudžia pėdas, sutrikdo pėdų sąnarių veiklą ir teisingą pėdos padėtį.

Pirkite batus, kuriuose kojų pirštai gulėtų laisvai, ir juos varstykite šiek tiek laisviau. Avint nekokybiškus batus, paprastai pasikeičia kojos pirštų padėtis, galima nykščio deformacija. Kai batai yra per siauri arba raišteliai per daug tvirti, pėdos kaulai spaudžiami, kartu suspaudžiami ir tarp jų esantys nervai. Dėl to gali išsivystyti neuroma (gerybinis nervinio audinio darinys).

Kasdien ištampykite kojų pirštus ir reguliariai darykite stiprinančius pratimus.

Nelaukite, kol kojos taps negražios ir pradės varginti skausmai.

Policijai apie abu radinius pranešta valandos intervalu.

10.40 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad prie šiaurinio molo žmogui reikia pagalbos. Kai atskubėjo policininkai, paaiškėjo, kad poilsiautojas pajūryje aptiko žmogaus kojos dalį, o tiksliau – jos pėdą.

11.50 val. Melnragės centrinės gelbėjimo stoties gelbėtojai pakrantėje pastebėjo kitą pėdą. Abi jos vandenyje buvo ne vieną dieną.

Kol kas nepranešama, ar tai vyro pėdos ir ar abi jos gali priklausyti vienam asmeniui.

Į įvykio vietą išskubėjo Klaipėdos miesto policijos komisariato operatyvinė pareigūnų grupė. Apžiūrimi ne tik radiniai, bet ir jų radimo vieta. Tikėtina, kad bangos artimiausiu metu atiduos ir visą kūną.

Pajūryje jau porą savaičių artimieji žvalgosi, kada jūra atiduos, kaip įtariama, nuo molo nušokusio 20-mečio klaipėdiečio kūno.

Ar rastosios pėdos gali būti šio vaikino, turėtų nustatyti specialistai, labiausiai tikėtina, kad bus atlikta DNR ekspertizė.