„2022 metais krovinių srautai mažėjo dėl Rusijai bei Baltarusijai paskelbtų tarptautinių sankcijų, dalies klientų savarankiškai priimtų sprendimų nebegabenti krovinių iš šių šalių bei „LTG Cargo“ (...) veiksmų, kuriais mažinamos sąsajos su šiomis šalimis“, – rašoma pranešime spaudai. 

„LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė sako, jog Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įmonė turėjo rasti naujų sprendimų ir krovinių – ji pradėjo gabenti krovinius į Duisburgą Vokietijoje (pervežta 66 tūkst. tonų), tarp Lietuvos ir Ukrainos (84 tūkst. tonų grūdų ir 120 tūkst. tonų naftos), perplanavo srautus Lietuvoje. 

„Šiemet (...) telksimės į konkurencingų paslaugų teikimą vietos klientams, vystysime naujas kryptis į Vakarų šalis bei kartu su grupės bendrove „LTG Cargo Polska“ didinsime veiklos apimtis Lenkijoje“, – teigė E. Šimė.

Į Klaipėdos uostą ir iš jo įmonė pernai pervežė beveik 10,7 mln. tonų krovinių (2021 metais – 24,1 mln.). Vietiniais maršrutais gabenta 6,4 mln. tonų (5,8 mln.), o tranzitu į Kaliningradą ir iš jo – apie 8,1 mln. tonų (11,5 mln. t), dar apie  5,8 mln. tonų vežta likusiomis kryptimis (apie 9,6 mln.).  

Pernai „LTG Cargo“ daugiausiai pervežė naftos ir jos produktų – apie 9,6 mln. tonų (2021 metais – 9,3 mln.), statybinių medžiagų – skaldos, cemento ir kitų – apie 5,2 mln. tonų (5,8 mln. t), trąšų – beveik 3,8 mln. tonų (17,9 mln.), žemės ūkio produkcijos – apie 3,7 mln. tonų (3,5 mln.), maisto pramonės produktų – 2,4 mln. tonų (2,3 mln.), akmens anglies – 1,7 mln. tonų (4,2 mln.), kitų prekių – apie 4,7 mln. tonų (beveik 8 mln.). 

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sako, kad krovinių pervežimų kainos kyla dėl kelių priežasčių, o didžiausią įtaką turi pabrangę degalai, kurių kainos kasdien siekia rekordus.

„Pervežimų versle degalų kaina sudaro didžiąją galutinės paslaugos kainos dalį, todėl ji kyla brangstant jos sudedamosioms dalims. Be to, brangsta ir vilkikai, kuriais pristatomos prekės klientams ir kuriuos vis sunkiau įsigyti, nes jų tenka laukti vis ilgiau. Dėl augančios infliacijos kyla ir transporto priemonių detalių, aptarnavimo, draudimo paslaugų kainos. Pervežimų kainos didėjimą lemia ir Mobilumo paketo reikalavimai, nes daliai jų išpildyti reikia įdarbinti daugiau tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų“, – sakė V. Bučinskas.

Jo teigimu, būtent todėl jau liepą pervežimai brangs apie 20 proc., o tai labiausiai pajus žmonės, perkantys prekes, gaminius, užsakantys įvairias paslaugas.

„Dalis vežėjų pervežimus jau pabrangino, kiti ketina tai padaryti netolimoje ateityje. Įvairių prekių pardavėjai ir prekybininkai, mokantys brangiau už krovinių pristatymą, taip pat yra priversti didinti prekių kainas, o tai vis labiau jaučia vartotojai“, – sakė V. Bučinskas.

„Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas sako, kad dėl brangstančių degalų, Mobilumo paketo reikalavimų, įpareigojančių vilkiką kas 8 savaites grąžinti į kilmės šalį, kylančių vairuotojų atlyginimų vežėjams kyla didžiulių ekonominių iššūkių, todėl Vyriausybė ir atsakingos ministerijos turėtų lanksčiau ieškoti priemonių infliacijai suvaldyti, o ne papildomai kurti sunkumus transporto verslui.

„Priemonių suvaldyti augančias paslaugų kainas yra. Pavyzdžiui, panaikinti kvotas trūkstamai tolimųjų reisų vairuotojų profesijai, supaprastinti ilgas procedūras įdarbinant naujus vairuotojus iš trečiųjų šalių. Taip pat mažinti akcizą degalams ir grąžinti vežėjams dalį sumokėto akcizo, kas yra įprasta praktika Vakarų Europos šalyse. Jei valstybė taikytų kompensacinius mechanizmus ir kitas antiinfliacines priemones, tai leistų bent iš dalies amortizuoti augančias išlaidas verslui, o gyventojai parduotuvėse galėtų įsigyti pigesnių prekių“, – teigė A. Telmentas.

Pasak jo, dėl palankesnių verslui sąlygų, greitesnių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų, dalis Lietuvos transporto įmonių ir toliau kelia veiklas į Lenkiją, kitas Vakarų Europos valstybes.

„Dalis įmonių jau persikėlė į Lenkiją, kur trečiųjų šalių piliečius galima įdarbinti per savaitę vietoj Lietuvoje įprastų kelių mėnesių. Lenkai supranta, kad tolimųjų reisų vairuotojai – ekonomikos variklis, todėl, priešingai nei Lietuvoje, leidžia įdarbinti ir Baltarusijos piliečius. Kai kurios įmonės jau žvalgosi galimybių Latvijoje. Didesnės įmonės savo filialus jau atidarė Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje“, – pabrėžė A. Telmentas.

Apie tikėtiną kainų šuolį, jei nebus numatyta priemonių, kaip kompensuoti brangstančius degalus, dar šiemet kovą įspėjo Tarptautinė kelių transporto sąjunga (angl. International Road Union, IRU), kurios narė yra asociacija „Linava“. Tuomet IRU kvietė pasaulio vyriausybes mažinti akcizus degalams, siekiant išvengti ekonominės krizės ir staigaus kainų šuolio. „Linava“ tada ragino atsakingas šalies institucijas išgirsti šį IRU kvietimą.

Tvyrant karščiams, VMVT specialistai rekomenduoja ūkinių gyvūnų nevežti ir trumpais atstumais. Jei kelionės išvengti negalima, ji turėtų būti suplanuota anksti ryte, vėlai vakare ar net naktį, kad gyvūnai išvengtų karščio streso. Vežant gyvūnus būtina pasirūpinti vandens atsargomis, prieš kelionę ir po jos gyvūnai turi būti pagirdyti švariu, vėsiu (bet ne šaltu) vandeniu. Kelionę reikia suplanuoti taip, kad gyvūnai kuo mažiau laiko praleistų uždaryti nejudančioje transporto priemonėje.

Pastebėjus, kad ūkiniai gyvūnai tapo neramūs, tankiai kvėpuoja, sutriko jų koordinacija ar gyvūnai tapo mieguisti, galima įtarti perkaitimą. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant suteikti jiems pirmąją pagalbą – sušlapinti gyvūnus vėsiu vandeniu (ypač apatinę kūno dalį – pilvą, vidines šlaunų puses), duoti atsigerti. Jei gyvūnas pats negeria ar jo sąmonė sutrikusi, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Gyventojai, per karščius keliaujantys su gyvūnais augintiniais, taip pat privalo pasirūpinti jų vežimo sąlygomis – dažniau girdyti, nepalikti automobiliuose, nes net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis.

Užėmė reikalingą nišą

Marijampolės, Radviliškio rajonuose ir Kalvarijoje savo veiklą vystančios įmonės "Juodeliai" specializacija – aukštos kokybės medinių Europos standarto padėklų (europadėklų), chemijos pramonės padėklų (CP padėklų) ir nestandartinių padėklų ruošinių gamyba. Neseniai įkurta ir pradėjusi veikti šios kompanijos antrinė įmonė "Žaibo ratai" gabens apvalią medieną, medienos ir kitokius produktus.

Medienos logistika yra svarbi medienos išteklių gavybos ir jos tolesnio kelio į gamybą dalis. Tam reikia turėti specifines transporto priemones ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, gerai išmanančių medienos gavybos ir perdirbimo niuansus.

"Daug metų dirbdami medienos perdirbimo srityje ir turėdami sukaupę didelę patirtį gerai žinome perdirbėjų poreikius,  suprantame žaliavos transportavimo ypatybes", – vardijo naujos bendrovės direktorė Milda Janulienė. Ji anksčiau dirbo įmonės "Juodeliai" pardavimo vadove ir kuravo tarptautinius bei vietinius pervežimus, buvo atsakinga už sandorius su užsakovais, rūpinosi, kad jie būtų abipusiškai naudingi, o juos įgyvendinti neužtruktų.

"Čia nemažą vaidmenį atlieka logistika, kruopštus jos darbo organizavimas, todėl šią sukauptą patirtį "Juodeliuose" įgyvendinsiu naujoje įmonėje",– sakė direktorė.

Nemažą vaidmenį atlieka logistika, kruopštus jos darbo organizavimas, todėl šią sukauptą patirtį "Juodeliuose" įgyvendinsiu naujoje įmonėje.

Moderni technika

Įmonė "Žaibo ratai" savo veiklą pradeda turėdama solidų transporto priemonių parką. Krovinius po visą šalį vežios aštuoni sunkvežimiai MAN, keturi vilkikai "Scania". Apvaliai medienai vežti skirtos aštuonios "Narko" puspriekabės, keturios "H&W Kaldary" priekabos. Pasirūpinta ir medienos pakrovimu – įsigyti keturi manipuliatoriai "Loglif". Tai bus antras pagal dydį turimas automobilių parkas tarp medienos vežėjų. Bendra investicija į technikos resursus sudaro 2 mln. eurų.

Transporto priemonių parko įkūrimo projektas įgyvendintas drauge su Medicinos banku. "Esame dėkingi bankui už pasitikėjimą, kurį esame užsitarnavę ankstesnėje veikloje, – sakė M.Janulienė. – Manome, kad įmonės pasirinkta strategija investuoti į pervežimus yra perspektyvi, todėl ir sulaukėme banko palaikymo."

Šiuo metu įmonė dėl bendradarbiavimo tariasi su didžiausiais medienos perdirbėjais Lietuvoje – UAB "Stora Enso Lietuva" ir UAB "IKEA Industry Lietuva". Įmonės "Žaibo ratai" vadovė akcentavo, kad jos vadovaujama bendrovė neapsiribos tik stambiomis kompanijomis. "Bendradarbiausime su visais, kam reikalingos transportavimo paslaugos, derinsime maršrutus prie kiekvieno kliento ir būsime lankstūs, kiek leis galimybės", – teigė M.Janulienė.

Kilni veikla

Įmonė "Žaibo ratai" bus dar vienas pastiprinimas pagrindinės bendrovės socialinėje veikloje, kurios netrūksta.

Nuo 2009 m. įmonės "Juodeliai" įkurtas labdaros ir paramos fondas "Juodeliai & Co" remia jaunimo užimtumą ir švietimą. Skiriamas didelis dėmesys tiems, kuriems reikalinga parama ir pagalba sunkioms ligoms gydyti. Fondo veikla siekiama prisidėti prie remiamų organizacijų ir asmenų kasdienio gyvenimo gerinimo. Taigi "Žaibo ratai" taip pat turės galimybes praturtinti šią prasmingą veiklą savo indėliu.

Perims tradicijas

Bendrovė "Žaibo ratai" perims ir pagrindinės įmonės tradicijas siekti aukštų veiklos rezultatų. Bendrovė "Juodeliai" yra sertifikuota trimis FSC standartais: gamybos grandies FSC-STD-40-004 V3, kontroliuojamos medienos FSC-STD-40-005 V3-1 ir prekių ženklų naudojimo FSC-STD-50-001 V2-0.

FSC® yra viena iš populiariausių miško ir medienos pramonės įmonių sertifikavimo programų. Ją įgyvendina tarptautinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nevyriausybinė organizacija "Forest Stewardship Council".

Įmonės vertybės atsispindi ir įdiegtoje bendroje vadybos sistemoje, kuri atitinka pasaulio mastu pripažintų kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos standartų ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001 reikalavimus.

Visi šie bendrovės "Juodeliai" pasiekimai, efektyvaus darbo organizavimo, veiklos patikimumo ir reputacijos puoselėjimo principai diegiami ir naujoje įmonėje "Žaibo ratai". Jos darbuotojai neabejoja, kad verslo partneriai greitai pajaus naujojo vežėjų rinkos žaidėjo naudą.

Viešoje erdvėje vežėjai skundžiasi augančiomis išlaidomis draudimui, o draudikai pastebi, kad transporto priemonių draudimas yra rizikingas ir didėja žalų išmokos. Be to prognozuojama, kad įmokos gali dar labiau didėti. Panagrinėkime vežėjų, draudimo bendrovių ir nepriklausomų ekspertų nuomones šia tema.

UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, draudimo rinkos augimas krizės metu buvo praktiškai dėl komercinio transporto draudimo augimo (komercinio transporto draudimas apima ne tik vežėjus –transporto priemonių (TP) turi beveik visos įmonės – aut. pastaba). Per 2009 – 2012 metus viso (privataus ir komercinio) TP draudimo skirtumas tarp įmokų ir išmokų išaugo 134 mln. Lt suma, iš to skaičiaus 105 mln. Lt (net 78 proc.) teko komercinio transporto draudimui.

Stebina išmokų sumos

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sako, kad 2012 metais komercinių transporto priemonių draudimas sudarė 33 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų. Ženklią dalį tų įmokų sudarė vežėjų transporto draudimas. „Transporto draudimo rinka turėtų augti šiais metais. Sausumos transportas išlieka viena iš nedaugelio investuojančių ūkio šakų. Transporto įmonių savininkai įsigydami vilkikus ir puspriekabes priima sunkius investicinius sprendimus“, – sako jis.

Lietuvos transporto įmonių savininkai stebisi augančiomis įmokomis, be to daugėja skundų dėl nenoro mokėti draudiminių išmokų. UAB „Berita“ vadovas Algis Žvirblys sako, kad vežėjai jam primena neorganizuotą jėgą, kuri negina savo teisių. „Mes kalbame apie draudimo taisykles, kurios nesikeitė per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tokios taisyklės leidžia draudimo bendrovėms lengviau nemokėti išmokų. Per 20 metų, nieko nereglamentuota, nesureguliuota“, – kalba jis.

Įmonės „Rimansta“ vadovą Algimantą Grabliauską stebina didelės draudimo bendrovių išmokų sumos. Jis pasakoja, kad po eismo įvykio Lenkijoje, jo vairuotojui už avarijos likvidavimo darbus padavė 22 tūkst. zlotų sąskaitą. „Automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies, tai jį nutempė. Kai pažvelgiau į kainininką, pamačiau, kad kardaninio veleno nuėmimas kainavo 2,5 tūkst. zlotų. Pradėjau derėtis, o man pasakė, kad vis tiek ne aš už tai mokėsiu, o draudimo kompanija. Turiu ir daugiau panašių pavyzdžių. Aš nesuprantu iš kur tokios sumos? Vyko teismas, draudimo bendrovė priskaičiavo 113 tūkst. Lt nuostolių. Nors nuostolio suma buvo 113 tūkst. Lt, tereikėjo vienos paros, kad vilkikas po avarijos grįžtų į Lietuvą. Už tūkstantį litų pakeičiau žibintą vilkikui… Draudikai žaidžia tais skaičiais, o vežėjams dėl to kyla įmokos“, – dėsto jis.

Kodėl auga įmokos?

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas pastebi, kad paskutiniais metais auga žalos užsienyje. Didėja krovininio transporto įvykių užsienyje dažnis – 2011 m. įvykių daugėjo 27,8 proc., 2012 m. – 30,3 proc.“ Manome, kad žalos užsienyje augs apie 15 proc., taigi kainos gali būti peržiūrimos remiantis mūsų portfelio TPVCA rezultatais“, – pažymi pašnekovas .

R. Trumpa sako, kad atsigaunant transporto sektoriui, ėmė augti ir draudimo rinka. Komercinio transporto draudimo įmokos 2012 m., lyginant su 2009 m. išaugo 35 proc. ir pasiekė 324 mln. Lt (155 mln. Lt privalomojo TP civilinio draudimo ir 170 mln. Lt – KASKO draudimo). Draudimo išmokų už komercinio transporto žalas suma 2008 – 2012 metais kasmet mažėjo – per šiuos metus išmokų suma sumažėjo nuo 283 iki 209 mln. Lt. Per 2009- 2012 skirtumas tarp draudimo įmokų ir išmokų draudžiant komercines TP padidėjo 11,5 karto: privalomasis civilinės atsakomybės draudimas iš nuostolingo tapo pelningu, o KASKO draudimo „bendrasis pelnas“ augo 1,77 karto. Tačiau šis rezultatas kol kas 11 proc. prastesnis nei 2011 metais.

Anot „Lietuvos draudimo“ Verslo draudimo rizikos vadovo Arūno Raziūno, kalbant apie pastarųjų (2011 – 2012 ) metų rinkos augimą, svarbu prisiminti, kad 2009 – 2010 metais buvo išgyventas didžiulis rinkos nuosmukis, kurio metu KASKO draudimo įmokos krito daugiau kaip dvigubai. Tačiau apdraustų transporto priemonių ir su jomis susijusių žalų lygis sumažėjo nežymiai, todėl ši draudimo rūšis tapo draudikams nuostolinga. Draudikai sumažino veiklos sąnaudas, dalį nuostolių kompensavo kitos draudimo rūšys, kita dalis nuostolingo portfelio padengiama iš įmokų. „Beje, draudimo įmokos už 2012 metus šioje rūšyje vis dar buvo trečdaliu mažesnės nei prieš krizę”,– pabrėžia jis.

Anot „If“ Rinkodaros departamento vadovės Orijanos Mašalės 2009 metai pasižymėjo ypač staigiu transporto draudimo rinkos susitraukimu: tais metais, lyginant su 2008 metais, draudimo įmokų sumažėjo beveik 50 proc., kai tuo tarpu draudimo kompensacijų išmokėta tik 20 proc. mažiau. Vadinasi, ne visi draudikai tinkamai įvertino prisiimamas rizikas ir patyrė didžiulius nuostolius iš šios draudimo rūšies. Be to, draudimo įmokoms įtakos turi ir transporto sektoriaus atsigavimas. Suintensyvėję transporto srautai lemia ir dažniau nutinkančius eismo įvykius, o tai turi įtakos draudimo rizikoms.

Prognozės

Anot A. Raziūno kainos priklauso nuo individualaus drausmingumo, todėl drausmingai važinėjančios įmonės tikrai nepatirs didesnių draudimo kaštų. „Tačiau vertinant tai, kad transporto draudimas išlieka nuostolingiausia rūšimi draudikams, kyla remonto bei detalių kainos, tai neatmetame prielaidos, kad bendras kainų lygis gali koreguotis didėjimo linkme. Tam tikriems segmentams, turintiems ilgesnę draudimo mūsų bendrovėje istoriją arba geresnį drausmingumo lygį, kainos stabilizavosi, o kitiems – vidutiniškai augo. Be to, klientų būrys nuolat kinta ir nėra pastovus, nes klientai blaškosi tarp draudikų ieškodami žemesnės kainos, todėl objektyviai įvertinti kainų pokyčius nėra galimybės, mat kiekvienais metais susiformuoja skirtingas klientų paveikslas. Vertinant bendrai, įmokos padidėjo, nes šios abi rūšys draudikams išlieka nuostolingos”, – sako jis.

O. Mašalė papildo, kad tolesnis bendras įmokų pokytis priklausys nuo ekonomikos vystymosi tendencijų – eksporto plėtros, infliacijos lygio ir kt. Tačiau kiekvienos įmonės rizika ir toliau bus vertinama individualiai ir draudimo įmokos priklausys nuo daugybės minėtų faktorių.

Pokyčiai draudimo žalų statistikoje

Anot A. Raziūno, tendencijos išlieka nepakitusios jau ne vienerius metus iš eilės: kasmet registruojama tam tikra dalis smulkių ir vidutinių žalų, bei keliasdešimt itin didelio masto, taip vadinamų totalinių įvykių, kurių dažnis priklauso nuo vežėjų ekonominio aktyvumo. Rinkodaros departamento vadovė O. Mašalė priduria, kad esminis pokytis – pasikeitusi Vokietijos teisinė bazė, dėl kurios draudikai privalėjo pradėti kitaip registruoti vilkikų priekabų žalas. Tai lėmė, kad draudikai turėjo padidinti finansinius rezervus ankstesniais metais įvykusioms priekabų žaloms. 2012 m. buvo mažiau įvykių dėl švelnesnių žiemos orų, tačiau 2013 m. įvykių dažnis išaugo, užregistruota daugiau itin didelių žalų.

Nuo kuo priklauso kainos?

Apskaičiuojant draudimo įmoką atsižvelgiama į daugelį faktorių – pradedant automobilių parko priežiūra ir baigiant geografija šalių, kuriose vežėjas vykdo veiklą. Įmoka priklauso ir nuo transporto priemonių amžiaus ir vertės.

Anot draudimo bendrovių atstovų, kainų lygiui labai svarbu tai, kaip įmonės užtikrina ir vykdo transporto priemonių parko valdymo ir kontrolės kokybę. Pasak A. Raziūno, labai svarbi yra rizikos prevencija: tinkamas vairuotojo instruktažas, vairuotojo patirtis, tvarkinga darbo laiko kontrolė, maršrutų pasirinkimas, techniškai tvarkingas TP parkas ir, ypač, savalaikė jo priežiūra. „Aišku, esminis faktorius yra kliento žalų istorija – drausmingas klientas visada mokės mažiau“,– sako pašnekovas .

Anot O. Mašalės, draudimo įmoka nustatoma atsižvelgiant į draudėjo žalų istoriją, transporto priemonių amžių, naudojimo teritorijas, draudėjo patirtį. Didelę įtaką draudimo įmokai turi tai, ar draudėjas įgyvendina įvairias prevencines programas galimiems įvykiams išvengti. Natūralu, kad draudimo įmoka būna mažesnė toms įmonėms, kurios rūpinasi savo saugumu.