Kauno rajono savivaldybė taip pat subūrė gausią komandą, jos nariai nuėjo 450 km ir bendroje komandų įskaitoje užėmė antrą vietą.

„Džiaugiamės, kad tiek daug žygiuotojų pavasarį pasitiko Kauno rajone, stebėdami gražiausius Nemuno vingius ir mėgaudamiesi nuostabiais Kačerginės pušynais. Ir tai tik pradžia. Sušilus orams ir prasidėjus turizmo sezonui, gyventojų lauks dar ne vienas žygis gražiausiose pakaunės vietovėse“, – sakė pėsčiųjų žygio dalyvis, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

„Pokario partizanų kovos yra vienas dramatiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, kuomet mūsų maža Tauta organizuotai priešinosi okupacijai. Bet galiausiai laimėjome, atkūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurią šiandien turime saugoti. Puoselėkime savo istoriją, deramai pagerbkime ir įvertinkime didvyrius,“ – kreipdamasis į žygeivius sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Žygio metu aplankytos vietos, kur gyveno, kovojo ir žuvo Šarūno rinktinės štabo nariai Algimantas, Žygimantas ir Daukantas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Deimanto rajono partizanai Audra, Debesis, Dūmas, Jūreivis ir Šerkšnas bei seserys, ryšininkės Emilija ir Ona Mieliauskaitės.

Šalia žygio pradžios taško – Palatavio piliakalnio – anuomet susirinkę partizanai įkūrė LLA Šarūno rinktinę ir vadu išsirinko Antaną Slučką-Šarūną. A. Slučka-Šarūnas Andrioniškio apylinkėse turėjo kelias slėptuves, bet patikimiausia, kurioje ir užgeso jo gyvybė, buvo Jovaišų sodyboje Butkiškio kaime, partizanų dokumentuose vadinta „Voruta“.

Žygio pabaigoje Niūronių kaime, kuriame susikūrė pirmasis visame Anykščių krašte partizanų būrys, vadovaujamas rašytojo J. Biliūno brolio Mykolo sūnaus Jono Biliūno, dalyviai dainavo partizanų dainas ir vaišinosi kareiviškomis vaišėmis.       

Gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas drauge su Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru atidavė pagarbą partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Prie paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos jie padėjo gėlių.

KAM nuotr.

S. Daukanto aikštėje prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros surengta Lietuvos valstybės, istorinės, Europos Sąjungos ir NATO vėliavų keitimo ceremonija.

Gėlės partizanams pagerbti šią dieną taip pat padėtos Lietuvos partizanų memorialuose Minaičiuose, Radviliškio rajone, ir Kryžkalnyje, Raseinių rajone.

„Trasa pasirodė žymiai sudėtingesnė, nei tikėjausi – buvo ir miškingų ruožų, ir užpelkėjusių vietų, kurios tapo tikru iššūkiu tiek man, tiek mane lydintiems palaikymo komandos nariams iš neįgaliųjų bendruomenės“, – įspūdžiais su „Rekordų akademija“ iš karto po finišo dalijosi Ajana. Įveikus suplanuotus 10 km, kaip pati prisipažįsta, ji pajuto, kad atsidūrė ties fizinių galimybių riba, tačiau teko susikaupti, atrasti savyje jėgų ir užbaigti trasą.

Ajana negalią turi nuo pat gimimo. „Pagal visas medikų prognozes turėčiau sėdėti vežimėlyje ir vartoti vaistus nuo raumenų skausmo, tačiau sportuoju tiek daug, kad raumenų skausmas jau išnykęs ir vaistų nereikia, o stiprybės užtenka eiti su ramentais, taigi vežimėlio išvengiau“, – pasakojo ji.

Ajana/Organizatorių nuotr.

Negalia – ne kliūtis

Nepaisant negalios, Ajana sportuoja, keliauja, studijuoja socialinių mokslų doktorantūroje ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. „Mano herojai yra tokios asmenybės kaip Bruce Lee, kuris „atsistatė“ po siaubingos traumos, Nelson Mandela ar M. Gandhi – abu dirbo dėl savo šalių, atnešė svarbius pokyčius ir padarė tai taikiais, visuomenę telkiančiais būdais. Skaitau jų parašytas knygas ar apie juos ir tai būna savotiškas mūsų pasitarimas, ką ir kaip galėčiau padaryti Lietuvoje vardan mūsų žmonių su negalia“.

Paklausta, kas yra jos stiprybės šaltinis, nesudvejojusi atsako, kad tai ją supantys žmonės, kai kurie iš jų – labai aukšto, pasaulinio, lygio sveikatos meistrai. „Iš jų išmokau, kad mano kūno būsena nėra kažkas, ką reikėtų kažkaip sureikšminti, o vaikščiojimas – pastangų, laiko ir nuoseklumo rezultatas. Verkšlenti man sekasi labai sunkiai. Geriau tyliai išsiverkiu. Dabar dar ir apsikabinu savo šunį, jei jau visai bėda, o tada kitą dieną vėl gerai“,– pasakojo Ajana.

Mūsų nešama žinutė – apie šunų asistentų naudą žmonėms su negalia, siekis surinkti lėšų šių šunų rengimui.

Svajonė – vaikščioti be ramentų

„Oficialiai cerebrinis paralyžius neišgydomas, bet visuomet yra pirmas kartas“, – šypsodamasi pasakoja mergina. Dabar, teigia, ji daug treniruojasi, kad galėtų vaikščiotų tik su vienu ramentu, o dar vėliau – jau tik su savo šunimi asistentu.

Šunų asistentų rengimo kinologų komanda prie šio tikslo siekimo labai prisideda. „Jie galėjo mane išvadinti svajotoja, pasakyti, kad pasirūpinti šunimi yra ne mano jėgoms, bet ne – mes dirbame: šuo mokosi savo dalį, aš – savo. Kartu judame į priekį. Iš čia ir visa stiprybė“, – teigė naujoji rekordininkė.

Ne mato vienetai svarbiausia

Rekordo išvakarėse paklausta, ar jau yra treniruotėse įveikusi panašų atstumą ir kokį didžiausią atstumą yra nužygiavusi su ramentais, mergina buvo atvira: „Nuoširdžiai – net nežinau, nes visada einu lygiai tiek, kiek reikia ir apie atstumus stengiuosi negalvoti“.

Žygis truko daugiau nei 6 val. „Visa rekordo informacija šiuo metu yra tikslinama ir skaičiuojama minučių ir metrų tikslumu, tačiau, siekiant šio Lietuvos rekordo, akivaizdu, kad ne mato vienetai yra svarbiausia“, – teigė „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius.

„Ne pats rekordas svarbiausia. Mūsų nešama žinutė – apie šunų asistentų naudą žmonėms su negalia, siekis surinkti lėšų šių šunų rengimui“, – iššūkio išvakarėse teigė Ajana.

Pėsčiųjų žygiai tampa pastarųjų kelerių metų aktyvaus laisvalaikio tendencija. Rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenimis, apie 113 tūkst. šalies gyventojų, nuo 15 m.,  dalyvauja pėsčiųjų žygiuose.

Populiariausi jie tarp didžiausių miestų gyventojų – 8,3 proc. pastarųjų sako dalyvaujantys pėsčiųjų žygiuose arba įvardija žygius kaip savo laisvalaikio pomėgį Kiek mažesniuose miestuose iki 200 tūkst. gyventojų, tokia veikla domisi apie apie 5,3 proc. 

„Jeigu visi pėsčiųjų žygių entuziastai susiburtų į vieną vietą – tai jų kiekis viršytų Šiaulių gyventojų skaičių. Iš tyrimo matome, kad žygiai labiausiai traukia didesnių miestų gyventojus ir tai natūralu, kad nutolusiam nuo gamtos žmogui jos labiau norisi – beveik pusę žygių mėgėjų (46,3 proc.) sudaro Kauno ir Vilniaus gyventojai. Dar apie ketvirtadalis (23,4 proc.) yra iš tokio dydžio miestų kaip Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kt. (30–200 tūkst. gyventojų). O iš mažesnių miestų ir miestelių – apie 14–16 proc.“, – sako Justina Dundulytė, „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė.

Pasak jos, analizuojant pagal amžių, žygiai labiausiai traukia brandžius jaunus žmones, t.y. 30–39 m. grupę – jie sudaro apie 43 proc. visų žygeivių. 

„Antras didelis segmentas, kurį domina žygiai pėsčiomis yra 50–59 m. žmonės, beveik kas trečias mėgstantis žygius (30 proc.) nurodė esąs tokio amžiaus. Gana populiarūs pėsčiųjų žygiai ir tarp vyresnių klasių moksleivių, pirmakursių: 15–19 m. žmonėms tarp žygeivių tenka daugiau nei ketvirtadalis (26,1 proc. visų dalyvaujančių žygiuose), dalis jų galimai dalyvauja su šeimomis arba mokyklų, būrelių bendruomenėmis“, – sakė „Kantar TNS“ ekspertė.

Vyrai ir moterys pėsčiųjų žygius renkasi panašiai – atitinkamai 5,5 ir 5 proc. šalies gyventojų nuo 15 metų.

Fiksuoja keliolikos kartų augimą

Žygių populiarėjimą pastebi ir pėsčiųjų žygių organizatoriai. Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovo Vytenio Genio teigimu, kasmet Lietuvoje vyksta apie 20 tradicinių žygių, o bendras jų skaičius gali viršyti 100. „Pėsčiųjų žygiai šalyje jau tapo populiaria aktyvaus laisvalaikio forma. Tai lemia ir gerokai padidėjęs žygių skaičius, išsiplėtusi tematikos ir atstumų įvairovė (nuo kelių kilometrų iki kelių šimtų), skirtingos žygių idėjos. Žmonės dažniausiai eina į žygius ieškodami emocinės sveikatos – juose fiziškai pavargstama, o emociškai pailsima“, – sako Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas.

„Į pirmąjį mūsų masinį žygį „Pėsčiomis pajūriu“ 2015 m. susirinko apie pusė tūkstančio dalyvių, o 2017 m. žygiavo jau beveik 8 tūkst. žmonių – tai yra apie 15 kartų daugiau. Šiuo metu mūsų aktyvių žygeivių bendruomenę sudaro jau daugiau kaip 20 tūkst. narių ir šis skaičius nuolat auga“, – sakė VšĮ „TrenkTuras“  vadovas Deividas Urbonavičius. 

Jo manymu, žygių populiarėjimą skatina vis didėjantis gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai, o žygiavimas pėsčiomis yra nebrangi ir daug kam lengvai prieinama aktyvaus laisvalaikio forma. Postūmį galėjo suteikti ir išskirtinai pėsčiųjų žygių organizavimo specializacijos įmonių atsiradimas.

Žygius populiarina ir pomėgis ilsėtis gamtoje

Pėsčiųjų žygiai paprastai rengiami vaizdingose šalies vietovėse, todėl, pasak J. Dundulytės, prie populiarėjimo galėjo prisidėti ir apskritai lietuviams būdingas pomėgis laisvalaikį leisti gamtoje.

„Maždaug 30 proc. šalies gyventojų renkasi aktyvų poilsį gamtoje, iškylavimą. Iš aktyvaus laisvalaikio tai yra populiariausias jo leidimo būdas, o organizuotos paslaugos, kai suplanuojamas maršrutas, data, laikas ir pagalba tampa gera paskata tokiam pasirinkimui, todėl nestebintų ir tolesnis šio hobio gerbėjų augimas. Tokia tendencija fiksuojama ir pasauliniu mastu“ , – sakė „Kantar TNS“  rinkos tyrimų vadovė J. Dundulytė. Pasak jos, pėsčiųjų žygiai kaip pomėgis Lietuvoje jau pralenkė futbolą (4,3 proc.) ir ima artėti prie bėgimo entuziastų skaičiaus (6,7 proc.).

Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2018 m. vasario-balandžio mėn, apklausti 1599 15-74 m. Lietuvos gyventojai.

Praėjusį šeštadienį į žygį pajūrio takais susirinko apie 270 žmonių. Dalyviai suvažiavo iš visos Lietuvos – Plungės, Telšių, Skuodo, Mažeikių, Alytaus, Kauno, Vilniaus.

"Planavome sulaukti maždaug dviejų šimtų žmonių, tačiau susirinko toks gausus dalyvių būrys, jog teko užsakyti dar daugiau košės. Viskas įvyko sėkmingai. Niekas nepasiklydo. Visi iš miško sugrįžo. To labiausiai bijojome, nes yra buvę atvejų, kai teko ieškoti dalyvių", – juokėsi renginio organizatorė, Klaipėdos fizinio aktyvumo centro vadovė Ina Lukoševičienė.

Šio renginio metu buvo surinkta apie 2 tūkst. eurų. Dalyviai už starto mokestį aukojo lėšas, kurios bus skiriamos Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui remti.

"Kažkiek kainuos mums košė, kuria vaišinome dalyvius. Šiemet negavome nemokamos sriubos", – pasakojo I.Lukoševičienė.

Tai ne pirmus metus vykstantis žygis, tačiau šį kartą organizatoriai susirūpino ir tais, kurie nėra itin fiziškai pasiruošę.

"Norėjome pritraukti daugiau žmonių, todėl pasiūlėme tris trasas. Anksčiau žygiuodavome iki Palangos, tačiau ne visi pajėgūs įveikti tokį atstumą. 4,5 km ilgio trasa buvo skirta šeimoms su vaikų vežimėliais. Jauniausiam dalyviui – vos du mėnesiai. Antroji trasa buvo dešimties km ilgio, o trečioji – apie 20-ies, besitęsianti iki pat Palangos", – aiškino organizatorė.

Pastarasis maršrutas pasirodė ne toks ir lengvas, žygeiviai turėjo pereiti iškirstą miško masyvą, kurio paklotė buvo suarta. Šią trasą įveikė 130 žmonių.

Surinktas aukas žygio organizatoriai žada panaudoti leidiniui "Viltis gydo".

Pirmasis toks žygis įvyko 2011 m. Tuomet jame dalyvavo vos 25 žmonės. Kasmet vis daugiau žmonių susidomi šia iniciatyva, o trečius metus žygeiviai aukoja pinigų.

Kaip BNS sakė vienas iš renginio organizatorių Andrejus Gaidamavičius, renginio metu taip pat bus paskelbtas manifestas, kuriuo reikalaujama nustatyti žalą, kurią kirtimai padarė saugomoms teritorijoms.

„Reikalausime už padarytą žalą saugomoms teritorijoms, kas yra akivaizdu, stabdyti kirtimus visuose regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, kol bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir kiek tie plyni kirtimai yra padarę žalos ir kol nebus valstybės priimti sprendimai dėl gamtinės būklės atstatymo, kad ji būtų tokia kaip įsteigiant šias teritorijas, kad nebūtų vykdoma tose saugomose teritorijose intensyvi ūkinė veikla“, – BNS sakė jis.

Tuo tarpu aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad vykdant kirtimus poveikis aplinkai yra vertinamas ir žala vertingiems miškams nėra daroma.

„Miškai yra suklasifikuojami pagal jų svarbą ir biologinę įvairovę. Ūkiniai kirtimai vykdomi tik trečios (grupės miškuose–BNS) – atsargiai ir ketvirtos – ūkiškai, o kiti apsaugos režimai pakankamai stipriai reglamentuoja, kad nebūtų pažeistas rekreakcinis ir biologinės įvairovės potencialas“, – BNS sakė aplinkos ministras.

Pasak A. Gaidamavičiaus, visuomenė Lietuvoje pakankamai subrendo, kad visuomeniniai ir aplinkosauginiai poreikiai būtų aukščiau už medienos pramonės poreikių.

„Mūsų žygis nukreiptas ne į tą draustinį, kuriame mes eisime, ir ne į Labanoro parką, o apskritai tai yra žygis už visos Lietuvos miškus“, – pabrėžė jis.

Jo žiniomis, renginyje užsiregistravo dalyvauti apie 700 žmonių, tačiau šis skaičius gali keistis.

Renginys organizuojamas artėjant pabaigai vieno mėnesio termino, kai Labanoro miškuose sustabdyti visi kirtimai.

Pasak A. Navicko, darbo grupė, sudaryta įvertinti situacijai per šį laikotarpį, savo išvada skelbs ateinančią savaitę bei žada, kad pateikti pasiūlymai „atlieps visuomenės nerimą“.

Pasak A. Gaidamavičiaus, šis mėnesis jau buvo postūmis į priekį, tačiau teigia, jog mėnesio laikotarpis yra gerokai per trumpas įvertinti realią situaciją.

„Kirtimai sustabdyti, bet valdžia kol kas nepriėmė jokių sprendimų ir per tokį trumpą laiką neįmanoma pakeisti visus teisės aktus, miškotvarkos plotus“, – pastebėjo jis.

Į žygį jo dalyviai ruošiasi pasiimti vėliavų, transparantų, muzikos instrumentų. Kartu su žygeiviais renginyje dalyvaus baikeriai, kurie aplink visą Labanoro girią apvažiuos „Vilties ratą“.

Vėliau šeštadienį taip pat rengiamas palaikymo koncertas ir paskaita-diskusija „O jei nekirstume Labanoro girios visai?“ bei filmo „Sengirė“ peržiūra.

Žygio organizatoriai nurodo siekiantys užtikrinti deramą Saugomų Teritorijų ir senųjų miškų apsaugą - atsisakyti plynųjų kirtimų bei intensyvaus ūkininkavimo pačiose gražiausiose Lietuvos vietose, išsaugojant vientisą kraštovaizdį.

Kirtimai Labanoro girioje sustabdyti rugsėjo 19 dieną, kilus visuomenės pasipiktinimui. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad pertrauka būtina siekiant iš naujo peržiūrėti miško kirtimų planus, įvertinti, ar ūkinė veikla Labanoro girioje ligi šiol nebuvo neteisėta.

Ministras yra sakęs, kad Labanoro regioniniame parke šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta.

Ministras: kirtimų sustabdymas greičiausiai nebus pratęstas

Baigiantis mėnesio terminui, kai Labanoro miškuose buvo sustabdyti kirtimai, šis terminas pratęsiamas greičiausiai nebus, tačiau jų apsaugai žadama skirti daugiau dėmesio.

„Galutinį sprendimą lems išvados, bet intencija yra, kad nebus pratęstas tas terminas, tik bus kitaip kertama jau likusį laikotarpį“, – BNS šeštadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Valstybinė miškų urėdija per šį mėnesį turėjo peržiūrėti kirtimų planavimo procedūras. Valstybinei miškų tarnybai buvo pavesta patikrinti, kaip laikomasi miško kirtimo taisyklių.

K. Navickas sakė kol kas neturintis duomenų apie tai, ar Valstybinė miškų urėdija nustatė kokių nors pažeidimų, o Valstybinių miškų tarnyba išvadas paskelbs mėnesio pabaigoje.

Tačiau kitą savaitę savo išvadas ir pasiūlymus turėtų pateikti darbo grupė, kuri vertino kirtimo taisyklių pakeitimus.

Pasak K. Navicko, dalis siūlymų yra susiję su kirtimų kultūros gerinimu, o tai reglamentuoja ministro tvirtinamos miško kirtimo taisyklės, todėl jas pakeisti pavyks gana greitai, tuo tarpu pakeitimai, kuriems reikės keisti įstatymus, gali užtrukti.

Alytaus policija pranešė, kad žygio „Nemuno kilpomis 2017“ metu Birštono savivaldybėje mirė 56-erių metų kaunietė S.G.

Pasak LRT radijo, manoma, kad moteriai pablogėjo širdies veikla.

Vienas renginio organizatorių Vytautas Bartulis sako, kad visi dalyviai privalo susipažinti su žygio taisyklėmis ir žinoti savo sveikatos būklę.

„Registruodamasis dalyvis patvirtina, kad supranta, jog dalyvavimas žygyje yra susijęs su dideliu žmogaus fizinių galimybių išbandymu. Čia ypač kalba apie ilgesnius maršrutus. Ir taip pat patvirtina, kad yra pasitikrinę sveikatą ir žino jos būklę“, – LRT radijui sakė V.Bartulis.

„Visuose maršrutuose – ar tai būtų ilgesni, ar trumpesni, kas kelis kilometrus yra pagalbos stotelė, kur dalyviai gali kiek tiktai nori pailsėti, jie gali gauti maistą, vandenį, gali būtiniausias medicinines priemones gauti, sušilti, jeigu yra šalta. Ir taip pat gali nutraukti žygį, ir mes įsipareigojame negalinčius eiti toliau dalyvius parvežti atgal į startą“, – pasakojo jis.

Sportinio ėjimo treneris Kastytis Pavilionis mano, kad pramoginiai renginiai turėtų būti atkirti nuo sportininkams skirtų renginių, kuriuose reikalingas stipresnis pasirengimas. Jo teigimu, didelių atstumų ėjimui reikia ruoštis iš anksto.

„15-25 kilometrams turi bent jau kelis mėnesius įveikti mažesnius atstumus (...). Norint eiti 25 kilometrus kilometrus turi pusę metų bent jau porą kartų į savaitę daryti pratybas“, – aiškino treneris.

Patarimais su mumis sutiko pasidalinti keliautojas ir laisvalaikio bei turistine apranga bei įrankiais prekiaujančio prekės ženklo „Hiatus.lt“ atstovas Ignas Valeika.

– „Neringos žygyje“ dalyviai galės įveikti 10, 25, 50 ar 75 kilometrų maršrutus.  Kaip tinkamai išsirinkti sau geriausią distanciją?

– 10 km žygis nėra didelis iššūkis. Šį atstumą lengvu žingsniu gali nueiti ir mažamečiai vaikai. Esame organizavę žygį, kuriame 4 metų vaikas be problemų įveikė 12 kilometrų atstumą. Visgi, jau į ilgesnius žygius mažamečių vaikų nerekomenduočiau vestis. Jiems tai gali pasirodyti per sudėtinga, o ir tempas bus lėtas. 

Dėl suaugusių dalyvių pasiruošimo 10 km irgi yra nereikli. Vidutinis žmogaus ėjimo greitis yra apie 5 km per valandą, tad niekur neskubant 10 km įveiksite per 2 valandas, o 25 kilometrams teks paskirti apie 5 valandas, tad čia verta pasvarstyti apie savo jėgas. Visgi tikiu, kad 25 kilometrai yra optimali atkarpa miesto žmonės, kurie nori sau iššūkio, bet po šio žygio dar nori kažką nuveikti daugiau.

Į ilgąsias distancijas – 50 ar 75 kilometrus rekomenduočiau eiti žmonėms, kurie jau yra žygiavę ir yra pratę prie didesnių atstumų ėjimo pėsčiomis ar bent aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms. Visgi šiose distancijose teks užtrukti kur kas ilgiau, o palaikant didelį tempą ir neturint patirties ar tinkamos aprangos – galima susidurti su traumomis ir raumenų skausmais. Neringos Slibiną nugalėti ne kiekvieno galioms.

– Kaip turi skirtis kuprinės turinys ir apranga išvardytoms distancijoms?

– Manau visoms distancijoms kuprinės turinys turėtų būti panašus, tik skirtis kiekiai. Pagrindiniai dalykai, ką reikia turėti su savimi:

Vanduo – judant prakaituojame ir būtinai turime sugrąžinti skysčių balansą, nepamirškime, kad vaikams (nors jie ir mažesni), bet vandens reikia ne ką mažiau. Kuo didesnė distancija tuo daugiau vandens reikia. Atsižvelgti reikia ir į oro temperatūrą, jeigu prognozuojamas šiltas ir saulėtas oras vadinasi reikia pasiimti daugiau vandens.

Kojinės – einant kojos prakaituoja ir drėksta. Jos gali susigarankščiuoti ir pradėti trinti, todėl turėti papildomą porą kojinių ir jas pasikeisti žygio metu yra labai naudinga. Kuo daugiau einant tuo siūlyčiau daugiau turėti kojinių pasikeisti. Patarčiau dėvėti sintetines arba merino vilnos kojines, o ne medvilnines. Pastarosios kaupia drėgmę ir ją sunkiai garina.

Neperšlampanti apranga, bet su kvėpavimo funkcija – kuprinėje neperšlampanti striukė yra tikras išsigelbėjimas jei žygio metu užklups lietus. Siūlyčiau turėti striukę su kvėpavimo funkcija, nes nenorime, kad einant mūsų prakaitas kauptųsi prie kūno. Kitas neperšlampančių striukių pliusas – apsauga nuo vėjo. Suprakaitavus yra didelė tikimybė, kad gali perpūsti, o su kokybiška apranga turėsite apsaugą ir vėjas bus nebaisus. Visgi nemaža dali ilgesnių distancijų numatoma pajūriu, atviroje vietoje, kur vėjo gali netrūkti.

Kažką saldaus – tai gali būti cukraus gabaliukas, šokoladas. Judant naudojame energiją, o kaip greičiausiai grąžinti organizmui energiją, kad įveikti paskutinius kilometrus? Tai cukrus, jį organizmas skaido į gliukozę ir taip greitai gaunate daug momentinės energijos.

Pirmoji pagalbos vaistinėlė – kiekvienas turėtų atsižvelgti į savo sveikatą, jei esate kam alergiškas, turite vartoti medikamentus, nepamirškite jų. Nepamaišys ir turėti su savimi pleistrų, bintų, vaistų nuo skausmo.  

– Trasa numatoma labai įvairi, nuo ėjimo smėliu iki asfalto dangos. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, kad būtum pasiruošęs eiti šiomis dangomis?

– Šiuo klausimu svarbiausia išsirinkti tinkamus batus. Einantiems trumpus atstumus juos gali tikėtis be problemų įveikti ir su savo sportiniai bateliais. Visgi, pasiryžusiems žygiuoti ilgesnius atstumus batus reiktų rinktis atsargiau, kad išvengti nemalonių pūslių.  Pirmiausia batus siūlome rinktis skirtus žygiams, o ne naudoti paprastus pasivaikščiojimo batus ar basutes. Optimalus variantas yra neperšlampantys batai su kvėpavimo funkcija, nes tokie batai tinka įvairioms oro sąlygoms. Nepamiršti reikia, kad judant pėdos šyla ir plečiasi, tai batai turi būti komfortiškai laisvi. Apsispręsti kokie batai patogesni su aulu ar be jo. Nes aulas saugo čiurną ir yra praktiškesnis einant kalnuotomis vietovėmis, bet gali trinti ar varžyti koją ir būti nepatogūs ganėtinai lygioje „Neringos žygio“ trasoje.

– Kaip pasirūpinti maistu? Kiek kurios distancijos dalyviui jo reikėtų turėti su savimi (50 ir 75 km dalyviams numatomas maitinimas trasoje)?

– Maistas turi būti lengvas ir turintis daug angliavandenių, tokie kaip duona, vaisiai. Jie greitai virškinami ir išskiria daugiau energijos negu sunkus ir kupinas riebalų maistas. Nuo tokio kūnas jaučiasi „apsunkęs“, tad siūlau turėti batonėlių ar kitų negendančių produktų.

– Kaip žygiui ruoštis iš anksto, kad jis nekeltų streso?

– Iki „Neringos žygio“ dar liko keletas savaičių. Per jas siūlyčiau batus išbandyti iš anksto ir įsitikinti, kad jie netrina pėdos, nes su naujais batais gali būti nemalonių staigmenų. Jei ruošiamasi eiti ilgas trasas (50 ar 70 km) tai prieš tai reikėtų treniruotis ir ruoštis joms fiziškai. Į žygį rekomenduojama eiti papusryčiavus ir pailsėjus. Svarbu iš anksto nuspręsti koks žygio tikslas ir pasirinkti pagal tai kompaniją su kuria eisit. Kad ir kaip banaliai skamba, bet eiti su gera nuotaika bei gera apranga ir avalyne, nes nėra blogo oro, o tik bloga apranga.

„Neringos žygis“ vyks rugsėjo 16 d. ir kvies užbaigti šiltojo sezono pramogas. Dalyviai iš Nidos miestelio galės žygiuoti 4 distancijomis: 10, 25, 50 bei 75 km. Finišas taip pat Nidos miestelyje. Visi dalyviai bus apdovanoti atminimo medaliais, diplomais. Ilgųjų distancijų dalyvių laukia visi patogumai trasoje.

Žygio „Pėsčiomis pajūriu“ dalyviai rinkosi ir startavo Smiltynėje. Juos išlydėjo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Uostamiesčio vadovas džiaugėsi iniciatyva, kuri į uostamiestį priviliojo tiek daug gerai nusiteikusių, sporto ir judėjimo gamtoje nevengiančių žmonių.

Į žygį leidosi ir miestiečiai, ir gausus būrys svečių iš visos Lietuvos.

„Tikiu, kad Klaipėdoje gimė dar vienas puikus renginys. Linkiu jam tapti tradiciniu“, – tvirtino meras.

Prie žygeivių prisijungė ir savo jėgas išbandė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Neringos meras Darius Jasaitis.

Žygio „Pėsčiomis pajūriu“ dalyviai ėjo nuo Smiltynės iki Nidos. Jie aplankė visas pakrantėje esančias gyvenvietes. Žygio trasos driekėsi palei jūros krantą, mišku, dviračių takais. Žygeiviai galėjo susipažinti su neatrastais Kuršių nerijos gamtos kampeliais.

Trasas dalyviai galėjo rinktis pagal savo jėgas. Organizatoriai – viešoji įstaiga „TrenkTuras“ pasiūlė penkis maršrutus. Pabrėžta, kad trasos subalansuotos visiems – nuo mažų vaikų, senjorų iki iššūkių nebijančių aktyvaus laisvalaikio mėgėjų.

Trumpiausioji trasa siekė 12,5 kilometrų. Pasak organizatorių, šį maršrutą galima įveikti vienu ypu. Per pusdienį dalyviai turėjo įveikti 25 kilometrų ilgio trasą, dieną – 50 kilometrų.

Ištvermingiausiems buvo siūloma 50 kilometrų ir 100 kilometrų trasos. Numatyta, kad pirmąją įveikti galima per naktį, o antrąją – per parą.

Pirmieji trasą įveikę žygio dalyviai džiaugėsi gražiu oru ir kvapą gniaužiančiais Kuršių nerijos vaizdais. Jiems buvo įteikti medaliai ir diplomai, liudijantys apie įveiktą maršrutą.

Žygis „Pėsčiomis pajūriu“ surengtas trečią kartą. Praėjusiais metais į jį leidosi apie 2 tūkst. žmonių. Organizatoriai iš anksto prognozavo, kad šiųmetinis žygis bus įspūdingesnis ir didesnis.