Agropolitikai jau ėmė džiaugtis pasiekimu, traktuodami tai kaip leidimą Lietuvos ūkininkams šiemet neatkurti daugiamečių pievų. Patys ūkininkai mano, kad džiūgauti dar tikrai – ne laikas.

Pievų atkurti nereikėtų

Pakeitimuose siūloma, kad būtų įskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nedeklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje (daugiamečių pievų žemėnaudoje). Patvirtinus šiuos Lietuvos ūkininkams itin aktualius pakeitimus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų.

Kol nebus galutinio Europos Parlamento ir Europos Tarybos sprendimo, negalėsime būti tikri, kad pakeitimai reglamente bus padaryti.

 

Žemės ūkio ministerija jau džiaugiasi, kad EK rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų atkūrimo problemą, kuri mūsų ūkininkams šiuo metu yra aktualiausia, įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą, galintį sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmečio santykio skirtumą nuo referencinio, ir įtraukė jį į deleguotojo akto pakeitimą, kuris pateiktas svarstyti Tarybai. Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Tačiau būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija.

Praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo. Po aktyvių derybų su EK, šie sprendimai, laukiant EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidų sumažinti daugiamečių pievų kasmetį santykio skirtumą nuo referencinio, buvo sustabdyti.

Ribos lieka tos pačios

Vasarį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų įskaitos.

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir EP pateikti deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimai įsigalios atbuline data nuo 2024 m. sausio 1 d., vadinasi, pareiškėjams daugiamečių pievų 2024 m. atkurti nereikės.

Pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia, 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.

Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Tačiau būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija.

 

Tai dar nieko nereiškia

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius ragina iš anksto nesidžiaugti – tai tik nedidelis žingsnelis į priekį.

„Juk visi žinome, kad kol nebus galutinio EP ir Europos Tarybos sprendimo, tol negalėsime būti tikri, kad pakeitimai reglamente bus padaryti. Svarstant, balsuojant, žiūrėk, atsiras kokia viena šalis, kuri nebalsuos už tai, ir viskas, pakeitimai nebus priimti“, – sakė M. Maciulevičius. Jis linkęs gera žinia tikėti tik tada, kai ji bus priimta ir įregistruota oficialiame registre.

Kauno rajono ūkininkų vadovas abejoja, ar gerai šias žinias garsiai ištrimituoti. Paprastai tokie šalių žingsniai daromi tyliai, nesigiriant, nieko nekiršinant. Kyla grėsmė, kad kitos šalys, tai išgirdusios, suabejos, kodėl tik Lietuvai tos išimtys, ir už pakeitimus nebalsuos.

„Tad visa ši situacija labiau primena posakį: briedis lankoje, o mes jau kepsnį kepame“, – juokavo M. Maciulevičius, nors akivaizdu, kad jam visai nejuokinga. Juk jeigu ir būtų priimtos pataisos, vis tiek po metų vėl iškiltų ta pati problema. Reikalavimai niekur nedingsta, jie tik būtų atidėti. Kol kas tai tik nulis.

Kam pievos be gyvulių

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad jeigu ir būtų pritarta Lietuvos agropolitikų siūlomiems pakeitimams, problemos iš esmės neišspręstų.

Darbus sunkina ir darbo jėgos trūkumas – raskite dabar Lietuvoje melžėją. Atvežtinės jėgos dabar taip pat trūkumas. Žodžiu, viskas daroma taip, kad tik neūkininkautume.

 

„Kam tas pievas reikia atkurti? Net aršiausias žaliasis pritartų, kad jeigu yra pieva, reikia, kad gyvulys joje ganytųsi, – aiškino M. Maciulevičius. – Iš kur tų gyvulių bus, jeigu užsidaro pieno ūkiai, karvės išparduodamos, nes valstybės strategija pienininkystės atžvilgiu yra visiškai netinkama, politikai buvo daug ką įsipareigoję šiems ūkiams, tačiau taip ir neįvykdė įsipareigojimų, ūkių nefinansavo tiek, kad jie išgyventų.“

Praėjusių metų pradžioje kilus krizei pieno sektoriuje, situacijai stabilizuoti Žemės ūkio ministerija pieno ūkiams skyrė 8 mln. eurų paramos ketvirčiui, tačiau viskas tuo ir baigėsi, tad situacija ne tik nepasikeitė, bet ir toliau blogėja.

„Todėl dabar galime tik skaičiuoti, kiek nuo to laiko pieno gamyboje sumažėjo karvių. Ogi 11 tūkst., – sakė ūkininkų vadovas. – Vidutiniai ūkiai, kuriuose yra 60–70 karvių, vienas po kito užsidaro. Tai kaip mes galime prašyti ūkininkų, kad jie išlaikytų daugiametes pievas, jeigu jiems neduodame jokių ekonominių paskatų laikyti tas karves. Pievos pačios savaime pridėtinės vertės nesukuria.“

M. Maciulevičius sako, kad ūkininkai vienas po kito veža karves į skerdyklas, eilėse laukia po tris savaites, o karvių supirkimo kaina yra stipriai kritusi.

Yra ir daugiau problemų, kurios verčia ūkininkus trauktis iš pieninės gyvulininkystės. Ūkininkas už 1 l pieno gauna vidutiniškai 30 centų, o parduotuvėje vartotojas moka 1,40–1,60 euro, tad akivaizdu, kaip stipriai yra nesureguliuota maisto tiekimo grandinė. Sureguliuoti gali tik valstybės įsikišimas, tai įrodo kitų šalių, pavyzdžiui, Ispanijos pavyzdžiai.

Pūliuojanti problema

Iš tiesų, ar verta ūkininkui laikyti karves, kai pieną atiduoda pusvelčiui, o gamybos sąnaudos nuolat auga – ir energija, ir brangstantys pašarai, ir vis nauji, griežtesni gamtosaugos reikalavimai, kuriuos įgyvendinti taip pat daug kainuoja. Kur dar nuolatinės patikros dėl mėšlo laikymo, srutų, grasinimai baudomis?

„Darbus sunkina ir darbo jėgos trūkumas – raskite dabar Lietuvoje melžėją, – stebėjosi M. Maciulevičius. – Atvežtinės jėgos dabar taip pat trūkumas. Žodžiu, viskas daroma taip, kad tik neūkininkautume, bet, būkite malonūs, išlaikykite pievas. Kam jas laikyti, jeigu jos bus tuščios? Štai čia ir yra kertinė problema, kurią išsprendus, išsispręstų ir pievų išlaikymo klausimas, būtų sustabdytas tas užburtas ratas.“

Pasak pašnekovo, jeigu neišspręsime šios pūliuojančios problemos, kasmet grįšime prie to paties klausimo. Arba ilgainiui gyvuliai bus išparduoti ir ūkiai užsidarys, arba pievos bus suartos ir pasėti javai, nes kiek galima dirbti nuostolingai. Jeigu pienininkystė būtų pelninga, ūkininkai peštųsi dėl tų pievų, tikino pašnekovas.

Dabar, kai šaliai taip trūksta pinigų, kodėl nesistengiame didinti gamybos, kurkime tą pridėtinę vertę ir turėsime pinigų viskam, ypač dabar taip reikalingai gynybai.

„Juk vien PVM kiek netenkame sulig kiekvienos fermos užsidarymu. Dar suskaičiuokime: kiekviena karvė kasdien duoda vidutiniškai po 20 l pieno, padauginkime iš 11 tūkst. Matysime, kokius skaičius gautume pavertus litrus eurais“, – skaičiavo M.Maciulevičius.

„Nelabai tikime, kad išvengsime pievų atstatymo, greičiausiai vis tiek reikės atstatinėti, bet žymiai mažesniu procentu“, – LRT radijui teigė viceministras.

Anot jo, tikimasi, kad Europos Komisija priims sprendimus, kurie leistų sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

„Negali niekas atsipalaiduoti, kad tų pievų nereiks atstatinėti, tačiau svarbu yra, kad prieš savaitę įvyko susitikimai darbuotojų lygiu ir ministras susitiko su komisaru, Žemės ūkio direktorato vadovu. Mums buvo pasakyta, kad galėsime keisti deleguotą reglamentą, reiškia, galėsime šiek tiek pakeisti referencinius plotus“, – sakė E. Giedraitis.

Žemdirbiams reikalaujant panaikinti įpareigojimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pirmadienį laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

„Dėl daugiamečių pievų ir ganyklų vakar gana intensyviai tarėmės su Europos Komisija ir gavome pažadą padėti spręsti (šį klausimą – BNS). Tikimės rezultato artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas.

Jis antradienį Briuselyje susitiko su Bendrijos žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Vojčekovskiu).

Vėliau atėjęs susitikti su prie Vyriausybės rūmų protestuojančiais ūkininkais K. Navickas žadėjo, kad sprendimas dėl daugiamečių pievų atkūrimo ir lankstesnių sąlygų bus rastas.

„Vakar buvau susitikęs su eurokomisaru, kitą savaitę gausime įvertinimus, manau, kad sprendimas bus. Aš puikiai suprantu ir nenoriu niekam nieko įteigti, kad kažkieno sprendimas, ūkininkai ar biurokratai padarė klaidas. Man atrodo, svarbu rasti sprendimus, tai nėra vienasmenis sprendimas, būtų paprasčiau, jei galėčiau tą padaryti, bet per jūsų palaikymą, kuris yra ir šiandien, per teisės akto keitimą, manau, kad sprendimas bus“, – nuo scenos ūkininkams sakė ministras.

P. Peleckio / BNS nuotr.

K. Navickas aiškino, kad daugelį dalykų ir problemų paveldėjo iš ankstesnių laikotarpių, arba jos atėjo su Europos Sąjungos politikos pokyčiu.

Ministras priminė, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais Europos Sąjungai vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Man atrodo, svarbu rasti sprendimus, tai nėra vienasmenis sprendimas, būtų paprasčiau, jei galėčiau tą padaryti, bet per jūsų palaikymą, kuris yra ir šiandien, per teisės akto keitimą, manau, kad sprendimas bus.

„Tai, kad kai kurias situacijas paveldėjome ir turime, didžiausias jūsų skausmas ir mano tuo pačiu, kalbant apie daugiametes pievas ir gamyklas. Tai procesas nuo 2014 metų, pasikeitė eilė ministrų, ir klausimas, kodėl šios dienos gelbėtojai, pavardes jūs žinote, 2017-2018 metais nepamatė, kad šita bėda bus“, – mitinge kalbėjo K. Navickas.

Ministras kartojo, kad savavališkai negali pakeisti reikalavimų dėl pievų atstatymo, nes tuomet būtų pažeista europinė teisė.

„Sprendimai nepriimami šitose formose, nei ministras, nei Žemės ūkio ministerija daugiamečių pievų ir ganyklų nedeklaravo, tai yra faktas, ministras, stovintis prieš jus, sprendžia bendrą problemą, ne asmeninę, ir sakyti, kad man dabar pažeisti europinę teisę, tai nėra sąžininga taip pat“, – teigė jis.

Po ministro pasisakymo žemdirbiai ėmė skanduoti „Gėda! Gėda!“.

Ministras sulaukė klausimo, kada pasitrauks iš užimamų pareigų. „Baigsiu darbus ir išeisiu“, – nuo protesto scenos kalbėjo K. Navickas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

K. Navicko teigimu, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas susijęs su išmokų administravimu, o už šią problemą atsakomybę turi prisiimti ir 2017–2018 metais dirbę žemės ūkio ministrai.

„Mes kalbame apie pievas, kurios kažkada buvo deklaruotos ir už jas taip pat buvo gauta žalinimo išmoka. Tai yra ne gamtinis, ne fizinis, gal nelabai ir teisinis, o labiau per išmokų administravimo prizmę (susijęs – BNS) instrumentas“, – žurnalistams kiek anksčiau teigė K. Navickas.

„Mes matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais, kad 2017–2018 metais tų pievų referenciniai dydžiai išaugo. Vadinasi, priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. (...) Klausimas esminis – kur yra 2017–2018 metų ministrai, kurie arba kurių politinės partijos šiandien turi daug patarimų, nes atsukti laiką atgal yra gerokai sunkiau ir sudėtingiau negu tą buvo galima padaryti iš karto“, – kalbėjo ministras. 

Ūkininkai Lietuvoje piktinasi reikalavimu kai kuriose ariamose žemėse pasėti pievas ir jų nebenaudoti kitiems ūkiniams tikslams. Jų teigimu, šis klausimas yra itin aktualus ir kelia daug iššūkių, nes greitai prasidės sėja.

Problema dėl pievų atkūrimo susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Kad klausimas opus rodo ir sausį vykęs sausio 8-osios ir šios savaitės protesto akcijų organizatorių – Lietuvos žemės ūkio tarybos – vizitas Briuselyje, pas už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį. Antradienį su eurokomisaru susitiko ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Iki šiol Lietuvoje vis pavykdavo rasti laisvų plotų, kad atstatyti daugiametes pievas nereiktų reikalauti ūkininkų. Vis tik, nuo šių metų ES reikalavimai tapo nepalankesni. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, jog pievų Lietuvoje mažėja, „todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti“.

Ūkininkai nerimauja, jog atsirandanti prievolė lems finansinius nuostolius, daug sunkumų sukels nuomojamoje žemėje besiverčiantiems žemdirbiams. Jų atstovai pabrėžia, kad daugiamečių pievų plotai Lietuvoje padidėjo tik „popieriuje“, 2015 m.

Ministerija savo ruožtu tikina, kad apie reikalavimą atkurti daugiametes pievas norint gauti tiesiogines išmokas žinojo, esą 2015–2022 m. tai buvo vienas iš trijų žalinimo reikalavimų, už kuriuos mokama ES parama.

Ūkininkų atstovas: daugiametės pievos ūkiams neduoda naudos

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimų apie būtinas atkurti pievas maždaug 26 ūkininkai sulaukė gruodžio viduryje.

Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. ŽŪM teigimu, šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, o nuo tada – mažėja.

„2018 m. (...) yra itin nepalanku Lietuvai, kadangi buvo fiksuojamas vienas didžiausių per visą laikotarpį deklaruotų daugiamečių pievų plotas. Atnaujintais duomenimis, (...) 694,5 tūkst. ha“, – praeitą savaitę pranešime teigė ŽŪM.

Atkurti daugiametes pievas privaloma žemdirbiams, kurie, 2020–2022 m. išarė bent 0,5 ha pievų. Atkurtos pievos turės būti pažymėtos pasėlių deklaracijose.

Tokią tvarką gruodį sukritikavo Seimo Kaimo reikalų komitetas šiuo klausimu vykdęs parlamentinę kontrolę. Parlamentarai laikėsi pozicijos, esą ŽŪM nepadarė visko, kad atstatymo sąlygos būtų patobulintos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad ūkininkai turės atstatyti apie 70–80 tūkst. ha pievų, o vieno atkurto hektaro nuostolis siekia maždaug 600 eurų. Per visą 2023–2027 m. žemės ūkio strateginio plano laikotarpį, skaičiuoja jis, bendras nuostolis galėtų siekti 30 mln. eurų.

„Daugiametės pievos žemės ūkiui neįdomios, neaktualios, iš jų negalima gauti ekonominės naudos, automatiškai kaip turtas jis tampa bevertis. Tokių sklypų savininkai patiria labai reikšmingą nuostolį“, – Eltai sakė R. Juknevičius.

Daugiametės pievos žemės ūkiui neįdomios, neaktualios, iš jų negalima gauti ekonominės naudos, automatiškai kaip turtas jis tampa bevertis. Tokių sklypų savininkai patiria labai reikšmingą nuostolį.

Daug sunkumų tikėtina prievolė sukeltų nuomojamoje žemėje ūkininkaujantiems asmenims, teigia LŪS vadovas. Pasak jo, nuomos sutartyje tokie žemdirbiai įsipareigoja ūkininkauti taip, kad nesumažėtų nuomojamos žemės vertė. O būtent daugiametės pievos esą tą vertę mažina.

„Tik ariamoji žemė yra patraukli, pievos žemės ūkiui nepatrauklios. Ir dabar yra konfliktas – tie žmonės, kurie nuomojasi žemę, įsipareigoja nesumažinti sklypo vertės.

O jei pasirašo tokias ekologines schemas, kurios paskui tampa daugiametėmis pievomis, tuomet yra garantuotas konfliktas ir klausimas, ar toliau liksi žemės nuomininku, padaręs tokius veiksmus“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Neteisinga pakeista pievų apibrėžtis

Kaip aiškina ŽŪM, daugiamečių pievų apsaugos politika ES galioja jau seniai, tačiau tik nuo 2015 m. ji susieta su ūkininkams mokamomis tiesioginėmis išmokomis. Būtent tada pradėta reikalauti, jog šalyse daugiamečių pievų plotų nemažėtų labiau nei 5 proc., lyginant su tam tikrais metais.

Šiemet daugiamečių pievų plotas Lietuvoje negali būti daugiau nei 5 proc. mažesnis, nei jis buvo 2018 m., t. y., 694 tūkst. ha.

Ministerijos teigimu, pirmąkart prievolės atstatyti pievas grėsmė ūkininkams atsirado 2021 m., tačiau iki šiol visuomet pavykdavo surasti papildomų plotų, deklaravimo klaidų.

„Dabar pirmas atvejis, kai šita taisyklė tampa aktuali“, – sakė R. Juknevičius.

Ūkininkų atstovas aiškina, kad 2015 m. – dėl, jo teigimu, ES biurokratinio sprendimo – daugiamečių pievų plotai padidėjo beveik dvigubai.

„Kalbame apie laikotarpį iki 2014 m. ir laikotarpį po 2014 m.“, – sakė jis.

Anot LŪS vadovo, nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje daugiamečių pievų stabiliai būdavo apie 400 tūkst. ha. Kitaip tariant, jo teigimu, „pievų plotų per labai trumpą laiką padvigubėjo teoriškai, o ne praktiškai“.

„Ir staiga, 2015 m. tiesiog aiškiai matome, kad daugiamečių pievų atsirado kone dvigubai daugiau, apie 700 tūkst. ha“, – pabrėžia jis.

„Kiekis pasikeitė, nes tos pievos, kurios buvo nedaugiametės – trumpesnio laikotarpio pievos – buvo perkrikštytos daugiametėmis, pakeitus apibrėžtį“, – teigė R. Juknevičius, dar tikinęs, jog protestuojantys ūkininkai reikalauja „tiesiog grįžti“ prie iki 2014 m. galiojusios pievų apibrėžties.

ŽŪM savo ruožtu aiškina, kad ploto padidėjimą lėmė tai, jog nuo 2015 m. ilgiau nei 5 metus deklaruojama pieva privalėjo tapti daugiamete pieva, ką numato 2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

Tariasi su Europos Komisija

Tiek ūkininkai, tiek ŽŪM dėl daugiamečių pievų atkūrimo tvarkos Lietuvoje kalbasi su Europos Komisija.

Lietuvos Žemės ūkio tarybos delegacija Briuselyje pas J. Wojciechowskį viešėjo po pirmosios protestų bangos antrąją sausio savaitę. Ūkininkai būtent ir prašė pakoreguoti ES reglamentą, kad Lietuvoje nereiktų atkurti tiek daug daugiamečių pievų.

Savo ruožtu K. Navickas eurokomisarui siūlė leisti ilgiau nei 5 metus deklaruojamas pievas įtraukti į sėjomainą.

Antradienį, po susitikimo su J. Wojciechowskiu, ministras feisbuke tikino sulaukęs pažado išgirsti EK atsakymą artimiausiu metu. K. Navickas taip pat pasidžiaugė sulaukęs pritarimo.

„Priminiau, kad labai laukiame atsakymo dėl sėjomainos apibrėžimo privalomumo taikymo kartu su daugiamečių pievų apibrėžimu. Sulaukiau pažado, kad atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu. Taip pat aptarėme ministerijos parengtus naujus siūlymus, kuriems jau yra būtinas deleguotojo reglamento keitimas“, – socialiniame tinkle rašė K. Navickas.

„Gera žinia, kad komisaras pritarė šiam keliui, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas sutiko padėti parengti ir suderinti atitinkamus reglamento pakeitimus. Viliuosi, kad tai reikšmingai spręstų pievų atkūrimo problemą“, – teigė ministras.

Kartu jis žada tęsti „intensyvų darbą“ su EK, o kompromisą dėl daugiamečių pievų pasiekti iki naujo pasėlių deklaravimo pradžios pavasarį.

Už neatstatytas pievas ūkininkams bus taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą. Vis tik ŽŪM tikina, kad už pažeidimus numatė „pačias mažiausias sankcijas“ – pirmaisiais metais 90 proc. prievolę turinčių ūkininkų išmokos būtų mažinamos 1 proc., antraisiais – 2 proc. (jei neatstatyta iki 10 ha daugiamečių pievų).

Daugiametes pievos yra vienas iš klausimų, kuriuos išspręsti reikalauja šią savaitę į Vilnių atvykę protestuojantys Lietuvos ūkininkai. Be kita ko, jie taip pat prašo sumažinti šiemet padidintą akcizą suskystintoms naftos dujoms (SND), taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.

Ministerijos duomenimis, šiemet deklaruota 560 tūkst. hektarų daugiamečių pievų, kai 2018 metais šis skaičius siekė 746 tūkst. hektarų.

„Dėl žemėnaudos pokyčių, kuriais siekiama didesnės žemės ūkio produkcijos ir pajamų, šiuo metu Lietuvoje natūralios pievos ir ganyklos užima tik apie 5,5 proc. šalies ploto“, – pastebima pranešime.

Ministerijos teigimu, į šią tendenciją dėmesį atkreipė ir Europos Komisija, ji pažymėjo, kad, labai svarbu užtikrinti daugiamečių pievų apsaugą nuo suarimo ir būtina sukurti sistemą, kuri neleistų pievų plotams sumažėti daugiau nei iki 5 procentų nuo šalies ploto.

Dėl to šiemet Lietuvos ūkininkams gali tekti atkurti daugiau nei 100 tūkst. hektarų daugiamečių pievų, nurodo ministerija.

Iš devynių Lietuvoje esamų europinės svarbos pievų buveinių tipų visų būklė yra nepalanki – netinkama arba bloga.

„Nuolat mažėja ir įprastų kaimo paukščių populiacijų indeksas, visoje Europos Sąjungoje vieningai naudojamas kaip indikatorius vertinant agrarinio kraštovaizdžio pokyčius. Tai su pievomis glaudžiai susijusios paukščių rūšys. Lietuvoje per pastaruosius 20 metų šis indeksas sumažėjo daugiau kaip dvigubai“, – teigiama pranešime.

Kaip penktadienį informavo savivaldybė, šie pakeitimai daromi įsiklausius į vilniečių pastabas.

„Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrėta trumpa veja. Natūralios pievos bus paliktos tik intensyvaus eismo gatvių, kaip Vakarinio aplinkkelio, Geležinio Vilko gatvės šlaituose, taip pat Neries krantinių šlaituose, neužstatytuose sklypuose. Visa tai sudaro maždaug 12 proc. visų želdynų teritorijos“, – teigiama savivaldybės pranešime.

„Absoliučiai visi elementai, esantys gatvių struktūrose, tai yra skiriamos juostos, žiedai, visi kiti elementai, kurie yra šiuo atveju apželdinti, jie bus visą sezoną intensyviai šienaujami ir taip, kaip pernai, nebus palikti net po metrą nuo krašto. Iš esmės ta praktika yra pabaigta“, – penktadienį žurnalistams sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Anot mero, pagrindinis motyvas tokiam pokyčiui – saugumas.

„(...) gatvės bet kokiu atveju yra judėjimo priemonė, kuri yra padidinto pavojaus zonos dėl matomumo tiek pėsčiųjų, tiek keliaujančių transporto priemonėmis“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šįmet nuspręsta neiti į kompromisus dėl estetikos ir žaliosios politikos.

Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrėta trumpa veja.

Kitose teritorijose žadama palikti trumpą veją, tačiau gyventojams ketinama palikti galimybę šalia savo namų puoselėti natūralios pievos plotą.

Savivaldybė pažymi, kad gyventojai gali kreiptis į savo seniūniją ir siūlyti, kur norėtų išsaugoti natūralią pievą, taip pat bus sudaryta galimybė dėl tokių pievų apsispręsti patiems – tuomet reikės susitarti su kaimynais, atsispausdinti sutartinį ženklą ir pažymėti juo plotą, kuriame norima palikti nešienaujamą žolę.

„Šienautojai įspėti, kad tokių plotų neliestų. Tiesa, reikės palikti vieno metro pradalgę, palei pėsčiųjų takus, prie aikštelių“, – teigia savivaldybė.

Miesto pievas šienauja penkios įmonės – „Ekonovus“, „Stebulė“, „Šilėja“, „VSA Vilnius“ ir „Ecoservice“. Jos sostinėje prižiūri 29 mln. kvadratinių metrų pievų.

Šienautojai pievų žolę privalės sugrėbti per 1–2 savaites – per šį laiką laukiama, kol išbyrės augalų sėklos. Nuo kietųjų dangų žolė turi būti surinkta tą pačią dieną. Nupjauta trumpos vejos žolė nerenkama.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Vilnius turi panašėti į bet kurį Vokietijos miestą su savo precizika ir tvarka, tai ta žinia yra pasiųsta mūsų rangovams, kad reikalavimai bus tikrai griežtesni. Jeigu nebus girdima, ko prašo užsakovas, bus taikomos sankcijos, kas yra numatyta sutartyje“, – kalbėjo V. Benkunskas.

„Bendra taisyklė, kad mes šienaujame žolę ne žemesnę nei 10 centimetrų ir tas lygis turi būti visąlaik palaikomas, kur yra nuspręsta šienauti viso sezono metu“, – pridūrė jis.

Mes su keliom nešienautom gatvėm ir pievom tikrai klimato kaitos nesustabdysim ir nepakeisim.

Pasak mero, kas kiek laiko tam tikros teritorijos bus šienaujamos, bus sprendžiama individualiai.

Dabartiniais skaičiavimais šienavimas visą sezoną Vilniaus savivaldybei gali atsieiti 4 mln. eurų. Tuo tarpu pernai buvo išleista apie 3 mln. eurų.

Iki šiol sostinėje vykdytas tvarus šienavimas siekiant gausesne žaluma sumažinti klimato kaitos padarinius miestui – neįprastus karščius, gausias liūtis.

„Mes su keliom nešienautom gatvėm ir pievom tikrai klimato kaitos nesustabdysim ir nepakeisim. Toks tikslas yra, bet yra priemonės, kurias miestas turi padaryti visai kitose srityse“, – sakė meras.

„Tie keli kvadratiniai metrai esminės įtakos, reikia pripažinti, tikrai nedaro“, – pridūrė jis.

Invaziniai augalai bus naikinami visur ir visą sezoną. Invazinių augalų sąvašynai bus nušienauti kol nespėjo subrandinti sėklų, ir iškart išvežami sunaikinti.

Praėjusios kadencijos savivaldybės inicijuota „tvaraus šienavimo politika“ paliekant daug natūralių pievų sulaukė tiek palaikymo, tiek visuomenės, kai kurių politikų kritikos. Idėjos oponentai kėlė klausimus dėl miesto estetikos, eismo saugumo.

Pavasarinis žolės deginimas – kasmet iškylanti problema, su kuria kovoja šalies miškininkai bei ugniagesiai. Kovo-balandžio mėnesiais trunkanti prevencinė akcija skirta informuoti visuomenę apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Prevencinio pobūdžio reidai vyks visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.

„Kasmet susiduriame su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais, kai vieni galvoja, kad žolę pavasarį deginti „sveika“, kiti žolę ir net mišką padega iš piktų paskatų, tačiau visuomet stengiamės pirmiausia žmones informuoti, paaiškinti apie žolės deginimo riziką, neigiamą poveikį gyvajai gamtai“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Kasmet susiduriame su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais.

Lyginant žolės deginimo atvejų skaičių ir padarytą žalą gamtai, daugiausia įtakos nevaldomiems gaisrams kilti ir plisti turi oro sąlygos. Vyraujant lietingam pavasariui, nesant vėjuotiems orams, kylantys gaisrai stipriai neišplinta arba yra greitai lokalizuojami.

2019 m., vyraujant ypač šiltiems orams kovo-balandžio mėnesiais, kilo net 132 miško gaisrai, kurių metu apdegė arba sudegė 163,39 ha miško. Beveik pusę šių gaisrų kilo dėl šalimai degusių pievų išplitimo į miškus. Pernai kilo 24 miško gaisrai, kurių metu išdegė 33,49 ha miško, 10-tyje gaisrų atvejų nustatyta priežastis – išplitusi ugnis iš šalimai degusių pievų.

„Miško gaisrai yra neišvengiami, tačiau skiriame ypač didelį dėmesį užkardant žolės bei miško padegimo atvejus – nuolat šviečiame ir informuojame visuomenę apie neigiamą gaisrų poveikį gamtai. Taip pat investuojame į modernias technologijas – dronus, vaizdo stebėjimo detektorius, vaizdo apdorojimo programinę įrangą, nuolat atnaujiname priešgaisrinių automobilių parką bei gaisrų gesinimo įrangą“, – teigė VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Siekiant sumažinti pernykštės žolės deginimo atvejų skaičių, išaiškinti žolės padegėjus ir tinkamai informuoti gyventojus apie tokių gaisrų pavojų nuo kovo 20 iki balandžio vidurio organizuojami VMU ir PAGD prevencinio pobūdžio reidai, vykdomi visoje Lietuvoje, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę. Reidai nevykdomi esant nepalankioms oro sąlygoms (lietus, krituliai ir pan.) žolės gaisrams kilti.

Kaip elgtis pamačius gaisrą?

Žmonės raginami užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu.

Visgi, jei matoma, kad ugnies įveikti nepavyks, raginama nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – jokiais būdais nebėkti pavėjui.

Vilnius apsivalo nuo aukštų pievų. Dalies sostinės vietų jau pjaunama ir žolė, kuri iki šiol nebuvo judinama. Gyventojai tokį sprendimą sveikina.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose Vilniaus valdžios sprendimas nepjauti žolės buvo ne tik kritikuojamas, bet pašiepiamas ir šmaikščiais vaizdo siužetais. Tiesa, sostinės vadovai tikina, kad vis daugiau pievų šienaujama ne dėl kritikos, o dėl to, kad taip buvo numatyta pagal planą.

„Tvaraus šienavimo tikslas buvo leisti subręsti žolinių augalų sėkloms. Kadangi laikas atėjo, botanikai rekomenduoja pievas šienauti“, – teigė Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Pjaunamos žolės džiugina ir vairuotojus, kuriems dalyje Vilniaus vietų aukštai išaugusi pieva trukdydavo vairuoti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Visgi kai kuriose sostinės vietose paliktos nešienautos pievos.

„Konsultuojantis su specialistais ir bendruomenėmis sudaromas šienavimo žemėlapis. Kur yra poreikis, kad būtų veja, o ne žolynas, viskas bus nušienauta“, – pabrėžė T. Gulbinas.

Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas nešienaujamas žoles laiko dabartinės valdžios apsileidimu.

„Tai kaip pradėti girtis, kad nesivalau dantų ir tai nauja mada. Ar taip turi atrodyti Vilniaus miesto centrinės gatvės? Yra vietų, kur galima nešienauti, gali būti pievos, bet tai – apsileidimas“, – neigiamą požiūrį išsakė A. Zuokas.

Anot jo, Vilniaus vadovai nesilaiko reikalavimų, pagal kuriuos miesto erdvėje tokių nepjautų pievų net negali būti.

„Pagal sutartis, kurios egzistuoja Vilniaus mieste, žiūrėkime į teisinę reikalavimų pusę: įmonė, kuri prižiūri šią teritoriją, turėtų gauti baudą. Įmonėms, kurios laimėjo konkurse pjauti žolę, yra labai griežti reikalavimai“, – akcentavo A. Zuokas.

Dėl nešienaujamų pievų sostinėje jau yra kreiptasi net ir į prokuratūrą, kai vienas vairuotojų, nutrenkęs į gatvę išlėkusį briedį, aiškino jo nematęs dėl aukštos žolės.

„Su kolegomis atidžiai peržiūrėjome Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo sutartis su želdynų priežiūros tiekėjais ir nustatėme, kad žolės šienavimo paslaugą teikiančios įmonės turi labai griežtus reikalavimus ir įsipareigojimus, kaip šienauti, pavyzdžiui, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 centimetrų aukštį. Gatvių skiriamosios juostos taip pat turi būti šienaujamos visu plotu, kurios siauresnės nei 10 metrų.

Pasirodo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai žodiniu nurodymu ir ranka pieštomis rekomendacijomis pakeitė reikalavimus šienauti žolę pagal sutartis. Taigi savivaldybė mažina žolės šienavimo apimtis, nors viešojo pirkimo sutartyse to aiškiai nebuvo numatyta. Dar daugiau, tokiu atveju lieka neaišku, kaip apmokama už tokius darbus.

Nustatėme, kad žolės šienavimo paslaugą teikiančios įmonės turi labai griežtus reikalavimus ir įsipareigojimus, kaip šienauti, pavyzdžiui, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 centimetrų aukštį.

Paslaugų tiekėjai sutarčių sudarymo metu planuodami savo įsipareigojimus įsigijo reikiamą pjovimo techniką, įdarbino darbuotojus, tačiau dėl tokių žodinių pavedimų iš esmės priversti mažinti darbų apimtis, tačiau jų teisė gauti atlygi yra aiškiai numatyti sutartyse. Toks elgesys nesąžiningas ne tik vilniečiams ir tokias paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau realiai gali pažeisti viešųjų pirkimų reikalavimus dėl reikalavimo suteikti visas paslaugas, nes šienavimo darbai sutartyse numatyti kaip pastoviai teikiami darbai su aiškiomis paslaugų apimtimis“, – sako A. Zuokas.

Kreipimesi į Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus yra prašoma įvertinti tokius vienašališkus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, nes pastarieji įvykiai parodė, kad toks improvizuotas šienavimas kelia didelę žalą. Jau yra įvykęs eismo įvykis, taip pat, pasak pačios savivaldybės įmonės „Grindos“, nuotekų šuliniai liūčių metu užkemšami nupjautų žolių aukštais stagarais. Vienašališkas viešojo pirkimo sutarčių vykdymo pakeitimai yra neteisėti, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos skubiai prašoma įvertinti tokius savivaldybės veiksmus dėl pasirinktos „ekologinio šienavimo“ strategijos.

„Norėčiau pagirti Vilniaus savivaldybę, nes ką tik, per Pasaulinę aplinkos dieną, sudarėme savivaldybių reitingą ir Vilniaus savivaldybė geriausiai tvarkosi su aplinkosauga. Kartu vertinome ir gerąją tvariąją bioįvairovės praktiką, kai miesto pievos šienaujamos ne žydėjimo laikotarpiu, o po žydėjimo“, – Vyriausybės valandos metu Seime teigė S. Gentvilas, atsakęs į konservatoriaus Vytauto Juozapaičio svarstymus, kad Vilniuje nešienaujant žolės, joje atsirado labai daug erkių.

„Ar tai yra tikrai tai, ko mes siekiame, ar tai yra žaliosios ekonomikos ar kurso pasekmė“, – klausė V. Juozapaitis.

S. Gentvilas taip pat patikino, kad „iš Vilniaus praktikos galima pasimokyti“.

„Mieste, kur asfaltas vis daugiau užima vietos, Vilniaus šienavimo praktika yra pavyzdinė. Tikrai tą vertiname gerai“, – akcentavo ministras.

„O dėl erkių – raginu pasiskiepyti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šį pavasarį Vilniaus miesto savivaldybė pritaikė naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai, šienavimo atsisakyta ten, kur jis nėra būtinas. Savivaldybės teigimu, „daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau“. Panašią politiką esą taiko daug kitų Europos miestų.

Žemaūgė, nuolat šienaujama veja bus išlaikoma tik ten, kur ji yra būtina: yra daugiabučių aplinkoje, aikščių, skverų, parkų pagrindinėse ir aktyviai naudojamose viešosiose erdvėse.

Laisvai želti pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai galės aplinkkelių šlaituose, daugumos gatvių skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose. Šie ir panašūs plotai bus šienaujami, prireikus, kelis kartus per metus arba išvis nešienaujami. Natūraliai gamtai paliktuose miesto plotuose bus šalinami tik invaziniai augalai, galintys užgožti mums įprastą augmeniją.

Naujos vejų priežiūros taisyklės numato, kad visame mieste bus šienaujama palei pėsčiųjų takus, gatvių pakraščius bei tose vietose, kurios gali trukdyti vairuotojų matomumui. Greta važiuojamosios dalies bus paliekamos 1,5–2 m. pločio pradalgės. Jos bus šienaujamos tam, kad aukštesnė žolė nevirstų į gatvę, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams. Likę plotai bus palikti natūraliai gamtai.

Prie greitkelių, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, pėsčiųjų ar dviračių takų bus šienaujama tik iš krašto. Aktyviai naudojamose viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, prie Baltojo tilto, Misionierių soduose, numatoma šienauti, kuomet žolė bus aukštesnė nei 10 centimetrų. Barbakano kalnas, įvertinus teigiamą praėjusių metų patirtį, ir šiemet nebus šienaujamas.

Naujosios pievų priežiūros taisyklės numato, kad dalis pievų, gatvių ir Neries šlaitai, priklausomai nuo oro sąlygų ir žolės augimo greičio, gali būti nušienauti jau po birželio 24 d.

Dviejų praėjusių metų stebėjimai rodo, kad birželis dažnai būna ypač karštas ir sausas, todėl, tikėtina, pirmą kartą pievos bus šienaujamos tik po rugpjūčio 15 d.