Šiuo metu statybos Baltijos pr. 26A nevyksta. Teritorija aptverta tvora.

Vyras klausė, ar reikalavimas užtikrinti tvarką, kuri atitiktų Miesto tvarkymo ir švaros taisykles, buvo išsiųstas minėtos teritorijos savininkui, kadangi situacija nuo tada, kai jis kreipėsi, nepasikeitė.

„Neprižiūrima teritorija, statybinė tvora užlipusi ant šaligatvio, išsiklaipiusi, su tarpais. Už tvoros – piktžolių miškas, šiukšlės. Vietomis šaligatvis užverstas skalda, žvyru. Negi grožėsimės šia teritorija, kol jos šeimininkai sukrapštys pinigų tolimesniam teritorijos užstatymui? Kaip ir lankoma centrinė miesto dalis“, – piktinosi vyras.

Gal koks vėjas kažką pavartė, kad ten netvarka, nes šiaip problemų neturime, savo objektus prižiūrime. Tad džiaugiamės, kad vienas nuomininkas paskambino, ir kolegos susitarė su įmone, kuri nuvažiuos ir viską sutvarkys.

Tačiau už šį projektą atsakingos įmonės „Galio Group“ nuomos projektų vadovas Simonas Švėgžda teigė, kad skambutį dėl netvarkos buvo gavę prieš kelias savaites ir į jį sureagavo.

„Darbai bus pradėti, iki savaitgalio viskas bus sutvarkyta. Reikės nušienauti žolę, sutvarkyti šaligatvius, bet tvora lyg ir nenukritusi ir ant šaligatvių „neužėjusi“, tačiau vis tiek paprašėme, kad pradėdami darbus darbuotojai mums atsiųstų nuotraukas, kad tinkamai įvertintume“, – teigė pašnekovas.

Įmonė įsikūrusi Vilniuje, tad tvarkyti visų su statybomis susijusių reikalų vietoje negali, tenka samdyti atsakingus asmenis, kurie teritoriją tvarkytų ir prižiūrėtų.

„Gal koks vėjas kažką pavartė, kad ten netvarka, nes šiaip problemų neturime, savo objektus prižiūrime. Tad džiaugiamės, kad vienas nuomininkas paskambino, ir kolegos susitarė su įmone, kuri nuvažiuos ir viską sutvarkys“, – tikino S. Švėgžda.

Pirmasis šių statybų etapas buvo sporto prekių parduotuvė „Decathlon“, antrasis bus prekybos miestelis „Stock-O“, o trečiasis – taip pat „Stock-O“.

Po parką vaikštinėjantys klaipėdiečiai pamena, kaip pavasarį čia buvo suvežta daug augalų, medžių, vyko jų sodinimas.

„Bet, atrodo, susodino ir paliko. Palei tvenkinį buvo susodinti krūmų želdiniai, kurie tiesiog palikti likimo valioje. Šiuo metu, nors ir jau ne pirmą mėnesį, visi plotai, kurie buvo apsodinti krūmeliais, yra apžėlę balandomis, kurios jau greitai sieks pusę metro. Atrodo labai negražiai, neestetiškai. Sunku suprasti, kodėl yra investuojama, perkama šitiek želdinių, sodinama, o po to viskas paliekama savieigai“, – pastabas dėstė miestiečiai.

Toks vaizdas nedžiugina.

Priekaištų gyventojai turi ir dėl medžių priežiūros.

„Aplink juos priaugo piktžolių, ir niekam nerūpi, kad atrodo labai neestetiškai. Tiesiog gaila, nes atrodo, kad parkas yra ne gražinamas, o niokojamas. Iš tiesų, kam sodinti ir palikti? Tikrai, daug gražiau atrodo natūraliai auganti nupjauta žolė, negu žmogaus rankomis kuriamas ir neprižiūrimas toks „grožis“, – pažymėjo klaipėdiečiai.

Nors darbai Malūno parke dar nėra baigti, tačiau jau įrengtos erdvės miestiečių akis turėtų džiuginti.

„Labai gaila, kad taip atsiliekame nuo kitų miestų parkų. O potencialo tikrai yra“, – apgailestaujama miestiečių laiške.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė pripažino, kad žino apie pastabas ir žada susisiekti su rangovais.

„Pati buvau, kai vyko medžių ir augalų sodinimas. Kalbėsime su rangovu, nes priežiūrą reikia vykdyti. Miestą prižiūrinčios tarnybos šienavo parką. Bet didžioji statybvietės dalis, kuri ir buvo apsodinta augalais, dar yra neperduota, ja turi rūpinti rangovas“, – tikino I. Kubilienė.

Darbus parke atlieka įmonė „VVARFF“.

„Praktiškai viskas jau susodinta, lieka nušienauti. Tačiau toks vaizdas nedžiugina. Prieš darbų pridavimą toks vaizdas, koks yra dabar, tikrai netenkina. Na, žolė nesudygs, toks metas, ir visame mieste žolė prastai atrodo“, – patikino I. Kubilienė.

Mulčiavimas – nauda paprastume

Jei paklaustumėte patyrusio sodininko, koks svarbiausias sveiko sodo veiksnys, galite sulaukti skirtingų atsakymų. Tačiau tarp populiariausių atsakymų, būdingų šiuolaikiškiems sodo prižiūrėtojams, tikrai bus mulčias. Tai – kasmetinis dirvožemio keitimas ir jo papildymas naudingomis medžiagomis.

Ekologiški mulčiai yra lapai, kompostas, šienas, netgi grikių lukštai ir kitos priemonės – jų apstu specializuotose parduotuvėse. Mulčias išlaiko dirvos drėgmę ir vėsą, o juose besiveisiantys vabalai, suryjantys tūkstančius piktžolių sėklų, prisideda prie sodo kenkėjų prevencijos.

Augalai, nusiteikę kovoti

Paradoksalu, bet piktžolių naikinami augalai gali taip pat tapti priemone stabdyti kenkėjišką veiklą. Tam reikia tik didesnio būrio sąjungininkų arba kitaip – gausesnės augalų paklotės. Tankesnis sodo kultūrų sluoksnis didina konkurenciją dėl maistinių medžiagų ir vandens, bei sumažina tiesioginių saulės spindulių ant dirvos. Dėl to žoliniai kenkėjai turi mažiau šansų išgyventi.

Misija „išrauk pats“

Geros žinios ir mėgstantiems tiesioginę kovą. Leistis į lysvę, pasitelkiant rankų mostus, pažįstama daugeliui. Nors ši metodika reikalauja laiko ir kantrybės, akivaizdūs rezultatai džiugina iškart. Visgi, sėkmės užtvirtinimui būtina piktžoles pašalinti iki pat šaknų, o ne nuskinti žemės lygyje. 

Ravėjimo darbams reikėtų rinktis ramią ir sausą dieną, antraip daigai vėl gali įsišaknyti.

Universali pagalba – karštas vanduo

Užvirinkite vandenį ir užpilkite juo visas piktžoles. Skamba paprastai? Bet tai veikia. Ši technika ypač veiksminga šaligatvio plyšiuose ir sodo takuose augančioms piktžolėms šalinti. Jei kyla klausimas, kaip apsaugoti greta esančius augalus – nesijaudinkite, nubėgdamas vanduo atvėsta, todėl likusiai augalijos daliai nėra pavojingas.

Trijų ingredientų kombinacija

Viena tokių yra acto, druskos ir muilo derinys, apibūdinamas kaip piktžolių naikintuvas, kuris išdžiovina audinius ir suardo augalo ląsteles. Muilas šiame mišinyje padeda skysčiui prilipti prie augalo. Tam, kad tirpalas visapusiškai pasiskirstytų, siūlome rinktis purškiamą talpą.

Tiesa, nenustebkite, kai kurioms ištvermingoms piktžolėms gali prireikti daugiau nei vienos procedūros, tad po pirmo nesėkmingo bandymo nepasiduokite. Be to, minėtą techniką ir veiksmingumą galima koreguoti skirtingais rūgštiniais ingredientais, didinant koncentracijos stiprumą. Tik nepamirškite, kad sudėtinės dalys turi būti kuo natūralesnės.

Garšvos, kiaulpienės, dilgėlės Lietuvoje auga kone visur: pievose, sodų pakraščiuose, pamiškėse. Pavasarį jos kartina gyvenimą tiems, kurie puoselėja savo sodus ar užsiima daržininkyste, tačiau su šiomis piktžolėmis verta ir susidraugauti – jos gali apdovanoti vitaminais ir kitomis organizmui naudingomis medžiagomis.

Garšvos – vienos naudingiausių maistinių augalų, turinčių daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Taip pat turi reumatą, artritą gydančių, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančių, šlapimą varančių bei kraujospūdį mažinančių savybių. Jauni garšvų lapeliai tinka žaliesiems kokteiliams plakti, dėti į salotas, žaliai sriubai.

Kiaulpienės dar vadinamos didžiosiomis organizmo valytojomis. Jų lapuose yra nemažai vitaminų A ir C, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, vitamino E, folio rūgšties, B grupės vitaminų, daug kalio, kalcio, fosforo. Pienių lapuose aptinkama ir retų mineralų – vario, molibdeno, svarbių organizmo medžiagų apykaitai. Kiaulpienių lapelių kartumas aktyvina skrandžio veiklą ir gerina virškinimą, medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina kepenis ir kasą.

Jauni pavasariniai, malonaus aromato dilgėlių lapai labai tinka maistui. Mitybinė lapų kokybė prilygsta ankštiniams augalams. Dilgėlių lapeliai tinkami sriuboms virti, salotoms, taip pat žaliesiems kokteiliams. Šių augalų lapuose yra riebalų, baltymų, celiuliozės, skruzdžių acto, sviesto rūgščių, taip pat kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro, askorbino rūgšties, vitaminų B, K, karotino ir chlorofilo. Tad dilgėlių neišsigąskite – jos labai vertingos piktžolės.

Tiesa, nepamirškite, kad bet kokias žoleles maistui reikia rinkti kuo toliau nuo kelių, gatvių ar kitokių užterštų vietų.

Dilgėlių sriuba

Reikės:

1–2 bulvių,

1 morkos,

1 svogūno galvutės,

200 g šviežių dilgėlių lapelių,

pagal skonį rūkyto kumpio,

druskos,

maltų pipirų,

kelių laurų lapų,

šviežių krapų,

1 žalio kiaušinio,

mėgstamo sultinio,

vandens.

Gaminimas. Dilgėles užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite iki 5 min. Į verdantį vandenį sudėkite kubeliais supjaustytą rūkytą kumpį ir virkite. Vėliau sudėkite kubeliais supjaustytas bulves, svogūną, ir sutarkuotą morką. Pagardinkite sultinio kubeliu arba iš anksto išvirtu sultiniu. Galiausiai sudėkite nuplikytus dilgėlių lapelius ir dar šiek tiek pavirkite. Atskirame inde išplakite žalią kiaušinį. Į plakinį maža srovele pilkite šiek tiek sriubos ir išmaišykite. Šią masę maišydami supilkite į sriubą. Paskaninkite druska, pipirais, laurų lapais ir šviežiais smulkintais krapais. Skanaus!

Kiaulpienių salotos

Vienai porcijai reikės:

150 g jaunų kiaulpienių lapų,

50 g svogūnų laiškų,

10 g šviežių krapų lapelių,

10 g šviežių petražolių lapelių,

5 g šalto spaudimo aliejaus,

5 g citrinų sulčių,

0,5 g druskos.

Gaminimas. Kiaulpienių lapelius 30 min. pamerkite į šaltą vandenį. Tada išgriebkite, nuvarvinkite ir supjaustykite. Petražolių lapelius ir svogūnų laiškus susmulkinkite ir sumaišykite su kiaulpienių lapais. Supilkite citrinų sultis, įberkite druskos, išmaišykite. Apšlakstykite aliejumi, užberkite smulkintų krapų.

Kokteilis su ridikėlių ir dilgėlių lapais

Reikės:

1 kriaušės,

1 saujos ridikėlių lapų,

dilgėlių lapelių,

stiklinės kefyro arba pasukų.

Gaminimas. Į trintuvę sudėkite visus ingredientus ir gerai sutrinkite. Supilkite į stiklinę ir – skanaus!

Draugystės kokteilis

Reikės:

1 banano,

1 obuolio,

saujos vynuogių,

saujos garšvų ir (arba) kiaulpienių lapelių.

Gaminimas. Į plakiklį sudėkite visus ingredientus ir gerai sutrinkite. Patartina pirmiausia sudėti žalėsius, o ant viršaus – uogas ir vaisius. Jeigu norite, kokteilį galima pagardinti medumi, mirkytomis datulėmis ar razinomis. Iš pradžių įpilkite nedaug vandens, kad plakiklis galėtų suplakti viską kuo smulkiau, o paskui pilkite vandens iki norimos konsistencijos. Supilkite į stiklinę ir skanaukite!

Kaip pranešė Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), jos sukurtoje programėlėje galima nustatyti tikslias fotografuojamo objekto koordinates, todėl atsiųsta informacija leisi efektyviau ištirti augalų paplitimą gamtoje.

Aplinkos ministerija numatė ištirti 100 invazinių ir svetimžemių rūšių – tarp jų ir Sosnovskio barščio – paplitimą gamtoje. Surinkus detalią medžiagą apie šių augalų paplitimą bus sudaromi žemėlapiai, numatomi kovos su veiksmų planai.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Mobilią programėlę „NMA Agro“ galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“ parduotuvių. Programėlė veikia „Android“ ir IOS operacinėse sistemose. Trumpa naudojimosi instrukcija pateikta programėlėje.

„Pavargau priminti. Aš tai matau kaip miesto savivaldybės akibrokštą“, – BNS sakė pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Buvusio Seimo fontano vietoje įrengtame gėlyne iki šiol žaliuoja piktžolės. Vilniaus miesto savivaldybė žada, kad kitą savaitę ten pradės sodinti gėles.

„Man gėda, nes čia atvyksta mūsų Lietuvos žmonės į ekskursijas, čia vyksta didžiulės konferencijos ir jie praeina pro tą kažkada buvusį labai unikalų fontaną. Tebesaugau pernai darytą nuotrauką, kai pasodintos gėlės buvo paskendusios žolėse. Tą teritoriją turi tvarkyti miesto savivaldybė, nežinau, kodėl jos toks požiūris į viešųjų erdvių sutvarkymą. Čia ne tik Seimas, šalia Nacionalinė biblioteka, daug vilniečių ir svečių čia būna. Susirūpinimas turėtų būti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.

„Normalus miesto šeimininkas taip nesielgtų. Ar jis to nežino? Žino. Buvo kreiptasi ir praėjusiais metais, ir šiais metais“, – piktinosi ji.

Normalus miesto šeimininkas taip nesielgtų. Ar jis to nežino? Žino.

R. Baškienės teigimu, Seimas norėtų pats tvarkyti tą teritoriją, bet ji priklauso miesto savivaldybei.

„Gaila, kad Seimas šitos teritorijos neturi kaip nuosavos. Tada tikrai galėtume ir talką padaryti, tas gėlytes nuravėti ir pasirūpinti, kad būtų gražu“, – BNS kalbėjo parlamento vicepirmininkė.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis BNS sakė, kad jau imtasi žingsnių Seimui perduoti buvusį fontaną.

„Norime perduoti patį daiktą, buvusį fontaną, kad Seimas jį galėtų tvarkyti, o teritorija liktų savivaldybei, nes tai viešoji erdvė. Kad ten nebūtų sugalvota padaryti automobilių stovėjimo aikštelės, esame girdėję ir tokių pasvarstymų“, – tvirtino M. Pakalnis.

Anot jo, prieš 5–6 metus padarytas Seimo fontano atstatymo projektas, tuomet paaiškėjo, kad tai būtų brangus, apie 2 mln. eurų kainuosiantis, ir sudėtingas darbas.

„Ten konstrukcija labai sudėtinga, jis įrengtas ant tunelio, dėl vibracijų fontano konstrukcijos pažeistos, praktiškai jį reikia daryti iš naujo. Tada nuspręsta, kad tokių pinigų nėra, reikėjo kažką greitai padaryti ir buvo fontano vonioje įrengtas gėlynas“, – aiškino M. Pakalnis.

Anot jo, fontanas jau įregistruotas kaip savivaldybės nuosavybė, anksčiau tai buvo šeimininko neturintis turtas.

„Mes jį įsiregistravome ir dabar turėtų būti padaryta perdavimo procedūra iš vienos institucijos kitai“, – BNS sakė vyriausiasis architektas.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia kasmet Seimo fontanui užsodinti ir prižiūrėti skirianti apie 25 tūkst. eurų.

„Vasarinėmis gėlėmis – ramunėlėmis, smilgomis, miskantais ir kitomis – fontanas užsodinamos pavasario pabaigoje, kai nebelieka šalnų grėsmės. Kasmet pasodinama apie 17 tūkst. gėlių sodinukų, kurios dekoratyvios išlieka iki spalio pabaigos“, – BNS nurodė sostinės savivaldybė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos Zinos Stankienės, Lėbartų kapines reikia šienauti jau antrą kartą. Nuo pirmojo nepraėjo dar nė mėnuo.

„Pavasaris buvo vėsus, tai ir žolė pradėjo dygti vėliau, tačiau užaugo labai greitai. Pirmą kartą kapines šienavome gegužės pabaigoje, prieš Tėvo dieną. Praėjo trys savaitės ir vėl reikia. Lietus, šiluma ir žolė dygsta kaip ant mielių. Jau ir patiems gėda buvo žiūrėti, ir žmonės piktinosi“, – kalbėjo vedėja.

Yra numatyta, kad kapinės per sezoną turi būti šienaujamos keturis kartus. Tačiau, anot Z.Stankienės, panašu, kad šiemet tokio dažnumo neužteks.

„Būdavo, kad žolę pjaudavome gegužės viduryje, o vėliau liepos pradžioje. Šiemet tą reikėjo daryti greičiau. Tai natūralus procesas. Reikės galvoti, ką daryti toliau. Tikrai nepaliksime kapinių, apaugusių žole“, – pabrėžė vedėja.

Tam pritarė ir miesto viešosiomis erdvėmis besirūpinančios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.

Anot G.Valašino, šienaujamos ir miesto aikštės, gatvių skiriamosios juostos, kiemai, skverai, parkai. Pastarosiomis dienomis darbai vyko Poilsio parke.

Miestiečiams užkliuvo aparatas, kuriuo čia šienaujama. Jis valdomas distanciniu būdu.

G.Valašinas teigė, kad šis įrenginys skirtas šlaitų šienavimui, tačiau panaudojamas ir parke. Aparatas labai manevringas ir puikiai laviruoja tarp medžių.

„Išnaudojame įrenginį siauresnėse vietose, kur daugiau medžių, nors jo paskirtis ir ne tokia“, – pažymėjo vadovas.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorija palei Veiverių gatvę bado akis pro šalį važiuojantiems ir einantiems kauniečiams – čia veši žmogaus dydžio piktžolės. Jos juosia ir aviatoriams skirtą memorialą šalia aerodromo.

Vos vasarai prasidėjus S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas dalijosi džiugia žinia apie atnaujintą kilimo ir tūpimo taką, kuris nebuvo rimčiau remontuotas beveik tris dešimtmečius. Kodėl atsinaujinęs infrastruktūrą aerodromas, siekiantis tapti patrauklus aviacijos turistams, nepasirūpino, kad vaizdo nedarkytų didžiulės nenušienautos piktžolės?

Pasak S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktoriaus Vyto Skučo, aplinką stengiamasi tvarkyti pagal galimybes. "Mūsų aerodromas užima beveik 200 ha. Tai nėra mažai. Žinoma, viso ploto iš karto negalime sutvarkyti, bet sakyti, kad visai nesitvarkome, būtų neteisinga", – aiškino V.Skučas.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė informavo, kad prie pat Veiverių gatvės aviatoriams skirtą memorialą juosiančios piktžolės auga privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Savivaldybės atstovė pažadėjo, kad jos bus nušienautos artimiausiu metu. Aerodromo pakraštys palei Veiverių gatvę taip pat turėtų sulaukti šienpjovių.

„Dalis piktžolių atkeliavo labai seniai iš mūsų natūralios gamtos. Kai kurios jau ir išnyko mūsų pievose, miškuose, o laukuose jos liko. Kitas kelias – su įvairiais kultūriniais augalais. Dar žmonėms nerašant istorinių knygų jau buvo mainomasi augalais – jie keliavo iš tautos į tautą. Tarkim, jei pradėjo auginti rugius, tai ir rugių piktžolės – rugiagėlės – atkeliavo iš tautų, kuriose jos buvo paplitusios“, – sako A. Kulbis.

Pasak pašnekovo, piktžolės, kurios atkeliavo labai seniai vadinamo archeofitais. Istoriniais laikais atkeliavusios piktžolės įveikdavo net vandenynus.

„Pavyzdžiui, bulvėse auga piktžolė galinzoga. Žmonės ją liaudiškai vadina „bulvinuke“ ar „amerikonka“, nes ji atkeliavo iš Amerikos“, – sako  A. Kulbis.

Specialisto teigimu, piktžolės sugeba gerai prisitaikyti ir yra labai gajos, todėl jas išnaikinti yra tikras vargas.

Nors dilgėles, kiaulpienes ir varnalėšas daugelis negailestingai keiksnodami rauna, jos turi didžiulę gydomąją galią, LRT RADIJUI sako provizorė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė Ona Ragažinskienė. Anot jos, dilgėlės valo organizmą ir gerina kraują, varnalėšose yra insulino, o kiaulpienės aktyvina kepenų ir tulžies veiklą.

– Ar žmonės daug žino apie varnalėšas, dilgėles ir kiaulpienes?

– Šiuos augalus daugelis negailestingai keiksnodami rauna, šalina iš išpuoselėtų sodybų. Bet tai daro be reikalo, nes šie augalai turi didžiulę gydomąją galią. Didžioji dilgėlė pietiniuose Europos rajonuose jau veši. Šis augalas gali padėti sugrąžinti per žiemą prarastas gyvybines jėgas, atlikti pavasarinę organizmo detoksikaciją. Ypač dilgėles patartina vartoti persirgus kvėpavimo takų ligomis ar gripu.

– Tikriausiai ne šiaip vaistažolių žinovai dilgėlę vadina „jos didenybe“?

– Dilgėlė – tai įvairiausių biologiškai veiklių medžiagų rinkinys. Liaudyje sakoma, kad ankstyvą pavasarį reikia išvalyti organizmą, detoksikuoti jį, gerinti kraują. Dilgėlėje yra daug chlorofilo, kurio cheminė sudėtis analogiška žmogaus hemoglobino sudėčiai, dėl to veikliąsias medžiagas žmogus lengviau įsisavina. Skirtumas tik tas, kad chlorofile yra magnis, o hemoglobine – geležis.

Dilgėlėse taip pat gausu mineralų, polifenolinių darinių, sinerginiu poveikiu pasižyminčių vitaminų, tad geriau išgerti dilgėlių arbatos negu be reikalo leisti pinigus ir pirkti karoteną.

Taip pat norėčiau priminti, kad dilgėlės stiprina plaukus, tad sultimis patariame trinkti galvos odą –sultys ją dezinfekuos ir stimuliuos. Sergant reumatu, galima plaktis dilgėlėmis, tačiau po tokios procedūros jokiais būdais negali maudytis šaltame vandenyje.

Dilgėlių negalima vartoti, jei žmogui padidėjęs kraujo užkrečiamumas, jis turi skrandžio, žarnyno problemų ar serga alerginėmis ligomis. Tokiais atvejais net salotos gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

– Žinome, kad jauni dilgėlių lapeliai nekanda, ar tada ir geriausia jas rinkti?

– Dilgėlės vaistinei žaliavai ruošiamos visą jų vegetacijos laikotarpį. Maistui jų lapus geriausia rinkti iki žydėjimo. Kad apsisaugotume nuo dilginamojo poveikio, perpilkime dilgėles verdančiu vandeniu. Vėliau jas galima dėti į salotas, sriubas, omletus.

Dilgėlės turėtų būti renkamos švarioje aplinkoje. Nė vieno vaistinio augalo žaliava negali būti renkama nei pakelėse, nei prie gyvulininkystės kompleksų ar šiukšlynų. Užterštose vietose dilgėlės kaupia ir blogąsias medžiagas, sunkiuosius metalus.

– Kaip reikėtų ruošti dilgėlių arbatą?

– Dilgėlių lapai džiovinami, o iš išdžiovintos žaliavos ruošiama arbata. Per dieną galima suvartoti iki 6 g vaistinės žaliavos. Į 250–300 ml dedami keli dilgėlių lapeliai.

Sultys yra biologiškai veiklių medžiagų koncentratas, tad dilgėlių sulčių galima suvartoti ne daugiau kaip valgomąjį šaukštą.

– O kokios yra varnalėšos gydomosios savybės?

– Dažniausiai naudojama požeminė varnalėšų dalis – šaknys, kuriose gausu polisacharidų ir fruktozės. Ypač svarbus inulinas. Pastaruoju metu atliekama nemažai mokslinių tyrimų, bet reikia nepamiršti, kad šis augalas nėra farmakopėjinis, jis vis dar tiriamas. Dažniausiai jis vartojamas išoriškai, kosmetologijos tikslams.

– Kodėl kiaulpienės kartais pavadinamos gyvybės eliksyru?

– Kiaulpienė ir žiemą tęsia vegetaciją, vos nutirpus sniegui matome lendančius jaunus daigelius, todėl ji ir pavadinama gyvybės eleksyru. Kiaulpienė turi biologiškai veiklių medžiagų, vitaminų ir kartumynų. Nuo senų laikų kartumynai vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.

Beje, sakoma, kad augalai, kurie žydi geltonais žiedais, aktyvina kepenų ir tulžies veiklas.

– Kaip geriausia džiovinti ar kitaip konservuoti dilgėles, varnalėšas ir kiaulpienes?

– Dilgėlių antžeminė dalis – lapai, juos patariama džiovinti. Kiaulpienių antžeminę dalį geriausia vartoti šviežią, o šaknis – džiovinti. Vėliau iš sudžiovintų šaknų galima ruošti kavą ir įvairiausius nuovirus. Lygiai taip pat su varnalėšomis.

Šių trijų augalų šaknys ruošiamos arba ankstyvą pavasarį (būtent dabar, kol neprasidėjusi augalo vegetacija), arba vėlyvą rudenį, kai baigiasi augalo vegetacija. Tada visos biologiškai veiklios medžiagos susikaupia augalo šaknyse.