Kaip pranešė Prezidentūra, Vokietijos kanclerė informavo apie savo pokalbių su A. Lukašenka turinį deeskaluojant situaciją ir grąžinant migrantus.

Lietuvos prezidentas akcentavo, kad migrantų repatriacija iš Baltarusijos į kilmės šalis šiuo metu turėtų būti prioritetas, nes būtent tai galėtų padėti išvengti humanitarinės tragedijos ES ir Baltarusijos pasienyje.

Pasak šalies vadovo, spręsti migrantų humanitarines problemas pirmiausia yra Baltarusijos atsakomybė, nes jie yra Baltarusijos teritorijoje. Jis taip pat paragino tęsti sankcijas Baltarusijos režimui ir esant poreikiui jas stiprinti.

G. Nausėdos teigimu, ES ir tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) – įsitraukimas būtinas siekiant išspręsti susidariusią situaciją.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva savo ruožtu teikia visą įmanomą humanitarinę pagalbą Baltarusijos pasienyje įstrigusiems žmonėms: aprūpina maistu, vandeniu, šiltais drabužiais ir apklotais, bendradarbiauja su „Frontex“ ir tarptautinėmis humanitarinės pagalbos organizacijomis.

Pasak pranešimo, G. Nausėda padėkojo Vokietijos kanclerei už jos ilgametį darbą ir atsidavimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus.

Vokietijos kanclerė šią savaitę dukart bendravo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

Jie tarėsi, kaip spręsti migrantų krizę Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija.

Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Tą ji pareiškė trečiadienį po pokalbio telefonu su su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).

„Reikia vieningos ES pozicijos spaudžiant A. Lukašenką, kad šis sustabdytų migracijos srautus ir leistų tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms atlikti savo darbą Baltarusijoje. Pataikavimas diktatoriui tik paskatins nesąžiningą elgesį“, – „Twitter“ rašė ministrė pirmininkė.

Kaip teigiama vėliau išplatintame Vyriausybės pranešime, I. Šimonytė pokalbyje akcentavo būtinybę ir toliau didinti tarptautinės bendruomenės spaudimą Minskui.

Premjerė taip pat išreiškė solidarumą su Lenkija.

Ji taip pat pabrėžė, kad nuolaidžiavimas tik padidina režimo politikos instrumentais verčiamų žmonių skaičių, nesprendžia susidariusios situacijos iš esmės ir atitraukia dėmesį nuo pagrindinio šios humanitarinės krizės kaltininko – A. Lukašenkos.

Kaip nurodo Vyriausybė, šiuo metu labai svarbus yra „ES institucijų darbas kilmės šalyse stabdant naujus skrydžius bei sprendžiant repatriacijos klausimą“.

Premjerė taip pat pažymėjo, kad ES sankcijos atsakingiems Baltarusijos pareigūnams ir fiziniams asmenimis, įskaitant oro vežėjus ir kitus nelegalios migracijos srauto organizatorius, turi būti nustatytos ir taikomos iki situacija pasikeis iš esmės.

I. Šimonytė ir EK vadovė kalbėjosi po to, kai trečiadienį antrąjį pokalbį su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka surengė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Jos atstovas spaudai nurodė, kad krizė Baltarusijos pasienyje su ES gali būti sprendžiama ne tik su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ir Tarptautinės migracijos organizacijos parama, bet ir bendradarbiaujant su Europos Komisija.

Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų prie ES sienų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

Anot kanalo, A. Merkel ir A. Lukašenka aptarė nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija problemą.

„Išsamiau pokalbyje buvo aptarti migracijos problemos sprendimo būdai ir perspektyvos, siekiant užkirsti kelią situacijos eskalavimui pasienyje“, – teigiama žinutėje. Joje priduriama, kad jie detaliai aptarė humanitarinę paramą migrantams.

Pranešime sakoma, kad pokalbis truko apie 50 minučių, o A. Merkel ir A. Lukašenka sutarė palaikyti ryšį sprendžiant situaciją.

Tai buvo pirmas A. Lukašenkos pokalbis telefonu su kurios nors Vakarų šalies lyderiu po brutalaus susidorojimo su opozicija po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju jis pasiskelbė.

Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną. Tačiau praėjusią savaitę įtampa pasienyje smarkiai išaugo, lenkų pasieniečiams atrėmus koordinuotus migrantų bandymus neteisėtai kirsti sieną.

Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

Baltarusija neigia kurstanti šią krizę.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) patvirtino žinią apie pirmadienio pokalbį.

Pasak jo, abu lyderiai „kalbėjosi apie sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“.

„Jie susitarė tęsti dialogą šia tema“, – pridūrė S. Seibertas.

Praeitą savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su A. Lukašenka ir pridūrė, kad A. Merkel pasiruošusi tai padaryti.

Pirmadienį vakare V. Putinas taip pat aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu). Abi pusės sakė, kad priešprieša turi būti mažinama.

ES pirmadienį uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui.

Pastaruoju metu D. Vaitiekūnas pasirodo muzikinėje scenoje Vitalijaus Špokaičio slapyvardžiu, 2019 m. išleido debiutinį albumą „Geras žmogus“. Kaip rašo pats, Vitalijus yra žmogus, kuris savo problemas nusprendė spręsti apie jas kalbėdamasis ir sudėjo jas į šį albumą, virtusį teksto ir elektroninės muzikos mišiniu. Taip pat atlikėjas prisideda prie įvairių socialinių projektų.

Renginys nemokamas, jo įrašą bus galima peržiūrėti Kauno miesto muziejaus „Facebook“ paskyroje. Pokalbį moderuos muziejininkės dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė ir Silvija Burbaitė.

X erdvė – tai 2019 metais Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriuje duris atvėrusi bendros kūrybos erdvė jaunimui, kurioje kas mėnesį vyksta susitikimai su muzikos kūrėjais ir atlikėjais. Nemažo susidomėjimo sulaukusių neformalių pokalbių su muzikos kūrėjais formatas nėra apibrėžtas ar surežisuotas, dėl to kiekvienas susitikimas yra įtraukiantis ir nenuspėjamas.

Paprašyta ji mielai sutinka padainuoti ir "Kauno dienos" skaitytojams, o natos liejasi džiaugsmu ir skausmu, užkrečiamu juoku ir kadaise iškentėtomis tylos pauzėmis.

DO – vana

Be abejo, kaip ir kiekvienas normalus žmogus (net ir tas, kuris sako, kad nemėgsta dovanų), aš jas mėgstu. Tik gal labiau mėgstu dovanoti, daryti staigmenas. Prieš metus surengiau sesei jubiliejaus šventę. Per visą tą pasirengimą buvo tiek džiaugsmo, tiek adrenalino, kad dar kartą įsitikinau, koks džiaugsmas yra dovanoti. Deivydui irgi esu parengusi ne vieną siurprizą. Bet jis nėra iš tų, kurie labai nustemba jų sulaukę. Nudžiunga – taip, bet neklykia iš džiaugsmo, kaip galbūt reaguočiau aš: "Jėėėėė!" Esu jam padariusi 40-mečio staigmeną. Su grupe "Čilinam" mano vyras važiavo į privatų vakarėlį, galvodamas, kad jame turės koncertuoti. Svečiai sėdėjo už stalo, o apšvietimas su dūmais buvo toks, kad nesimatytų pažįstamų veidų, tik siluetai. Kai "Čilinam" pradėjo dainuoti, didžėjus specialiai ėmė strigdyti fonogramą, kad atlikėjai pradėtų nervintis. Aišku, visi viską žinojo, išskyrus Deivydą. Galiausiai muzika nutrūko, o tuomet visi užtraukėme "Ilgiausių metų". Kokia buvo mano vyro reakcija? Jis tepasakė: "O, fainai…" Jo vietoje būčiau verkusi, šokinėjusi iš džiaugsmo, o jis pasakė tik tiek (juokiasi). Bet vieno mūsų pokalbio metu netyčia prisipažino, kad to savo gimtadienio nepamirš niekada. Geriausia dovana man? Kai gimė mūsų vaikai, pajutau tokią gyvenimo pilnatvę! Tas jausmas aukštesnis už bet kokias aukštumas. Iš pradžių atrodė, kad ta dovana bus mano išrinktasis, mano mylimas vyras, bet gimus vaikams atsirado suvokimas, jog mamos meilė yra begalinė. Ji užgožė absoliučiai viską – vyrus, karjerą, turtus, sveikatą. Tą jausmą, kai gimė dvyniai – Donatas ir Kornelija – prilyginčiau skrydžiui aukščiau debesų.

Gimus vaikams atsirado suvokimas, kad mamos meilė yra begalinė. Ji užgožė absoliučiai viską – vyrus, karjerą, turtus, sveikatą.

RE – voliucija

Kada įvyko ta vidinė revoliucija, kai mergaitė iš kaimo virto žinoma popmuzikos atlikėja? Iš tiesų nepajutau esminio lūžio, kad būtų toks vau – eini gatve ir tave visi atpažįsta! Aš – žvaigždė! Tokio jausmo niekada nebuvo. Gal tik glaudžiai susipynę džiugesys ir nerimas. Mano kelias į vadinamąją šlovę nebuvo rožėmis klotas. Jame buvo visko: ir žiedų, ir spyglių. Pastaruosius priėmiau kaip šlovės kainą. O nueiti tą kelią visada norėjau. Norėjau dainuoti platesnei auditorijai – ne vien tik savo bendruomenei. Norėjau koncertuoti ne tik bažnyčioje, festivaliuose, vakarėliuose. Troškau išplaukti į platesnius vandenis. Kai pagaliau sulaukiau šlovės, man buvo gerokai virš 30-ies. Į savo pripažinimą įplaukiau ramiai tarsi laivas į ilgai ieškotą ir pagaliau surastą uostą. Bet aš nebuvau ta, kuri vakar dar buvo kaimietė, o šįryt staiga atsibudo žvaigžde. Tai buvo nuoseklus siekimas savo svajonės, nuolatinis darbas. Juk iš pradžių visus dominau ne kaip atlikėja, bet labiau kaip Deivydo moteris. Mane tai trikdė. Kita vertus, nepraradau vilties, kad kada nors būsiu pastebėta ir dėl savo gabumų, charizmos. Revoliucija įvyko 2012-aisiais. LNK televizijos projektas "Kviečiu šokti. Pažadinta aistra" iš tiesų padarė perversmą mano karjeroje. Visi tie televizijos reportažai, interviu spaudoje davė šansą supažindinti su savimi žiūrovus, laimėti jų simpatijas. Ir tai įvyko! Prodiuseriai man nuolat kartojo, kad kalbinti gatvėje žmonės palaiko būtent mūsų porą (projekte šokau su Dainiumi Dimša). Mes laimėjome superfinalą ir tuomet aš iš tiesų pajutau, ką reiškia tas perversmas. Ne ta prasme, kad pagaliau tapau žvaigžde. Labiau mane džiugino faktas, kad žmonės pagaliau mane išgirdo, suprato ir pastebėjo. Kad aš esu tokia pati, kaip jie. Kad mano tautybė ir išvaizda nieko nekeičia.

MI – rtis

Ar krytis nuo 2 m aukščio scenos neprivertė susimąstyti? Aišku, kad privertė. Tą pačią akimirką mintyse pasakiau: "Ačiū, Dieve!" Ir darsyk pakartojau. Tikiu, kad ne šiaip sau viskas įvyko. Be abejonės, tai buvo ženklas. Man daug kas sakė, kad lėtinčiau gyvenimo tempą, bet iki minėto įvykio į tokias kalbas nekreipiau dėmesio. Kaip matote, Dievas suorganizavo taip, kad priverstinai nusileidau ant žemės, nutupiau ant užpakalio (kvatojasi). Teko truputį pailsėti. Nes kol galėjau paeiti, tol plėšiausi. Žinote, aš kaip feniksas, vis pakylantis iš pelenų. Ir per tą koncertą Ukmergėje buvo tas pats. Po kryčio atsistojau, akyse – žvaigždutės, keliai – kruvini, silpna, bet pasakiau sau: dar galiu, dar dainuosiu! Tokia jau esu – maksimalistė. O mirties mano dainose beveik nėra, nors repertuaras platus. Kaip sako mano vyras, aš esu labiau žmonių linksmintoja. Dėl to mano koncertai – pozityvūs, linksmi, lydimi nuoširdaus bendravimo su žiūrovais. Bet turiu ir skausmingų dainų, kuriomis atveriu žiūrovams sielą per solinius koncertus. Ir ašarą nubraukiu… Ačiū Dievui, niekada nebuvo tragiškų įvykių, kurie mane taip supurtytų, jog po jų iš esmės pakeisčiau savo gyvenimą. Dievas mane saugo ir siunčia ne vieną angelą sargą.

L. Griciaus nuotr.

FA – lafeliai

Žinau, kad tai tradicinis arabiškas patiekalas, patiekiamas su rytietiška duona. Kuo jie čia dėti? Deivydas kažkada man yra pasakęs, kad dėl jo aš išvis galiu negaminti. Bet pridėjo vieną "bet": kai turėsime vaikų, tuomet niekur nedingsiu. Taip ir buvo. Kas keisčiausia, paragavę mano patiekalų, visi gyrė. Sakė, kad maivausi, jog nemoku, o iš tiesų gaminu geriau už daugelį virtuvės virtuozų. Jei jau visai atvirai, aš moku, bet nemėgstu gaminti. Man gaila to laiko, kurį praryja maisto ruoša. Iš pradžių apsiperki, paskui pjaustai, kepi, verdi, plauni indus – ir pusdienio kaip nebūta. Bet kartais gal būna tokios mėnulio fazės, kai norisi išbandyti kažką gardaus. Tarkim, per karantiną kepiau pyragus, įdarytas antis. Mano giminė negalėjo atsistebėti. Ką labiausiai mėgsta vaikai? Aišku, kad saldumynus. Bet naminius vaflius su milteliniu cukrumi ir uogytėmis kepu tik sekmadieniais, kai nėra koncertų. Dar jiems patinka žuvies, vištienos kotletukai, virtinukai, varškėtukai – toks paprastas vaikiškas maistas. Pamenu, buvo laikas, kai vienas vaikas norėdavo to, o kitas – ano. Šeimos gydytoja liepė nenuolaidžiauti, bet… Kaip ir kiekviena mama, pildydavau jų norus, jei tik turėdavau laiko. Man nebūdavo dzin, kad vaikas sėdės pusę dienos nevalgęs. Jausmas būti gera mama mane nuolat nugalėdavo (juokiasi). Deivydas yra žuvies patiekalų mėgėjas ir iki šiol dievina sumuštinius su vadinamąja šlapianke. Aš pati? Kadangi man stiprus refliuksas, tai nuo streso (kai serga vaikai ar užklumpa kažkokios kitos problemos) jis paaštrėja. Tuomet mano meniu sudaro kūdikio maistelis – visokios košytės ir troškinti patiekalai. Jei skrandis nestreikuoja – galiu valgyti viską, tikrai nesu išranki. Nors spauda akcentuoja mano lenkišką kilmę, lenkiškų patiekalų negaminu. Žinau, kad lenkai per Kalėdas valgo bigosą – tokį troškinį, kurį gamina iš mėsos ir kopūstų. Mano vaikystės namuose vyravo lietuviška virtuvė – cepelinai, bulviniai blynai su vadinamąja veraščaka. Kas tai? Blynų padažas. Kadangi mūsų kaimas buvo netoli Baltarusijos sienos, tai kalbėdami dažnai įterpdavome įvairių lenkiškų, baltarusiškų žodžių.

SOL – enizantas

Pernai man sukako 40 metų, ir tuomet aš visiems pasakiau, kad gyvenimas nuo 40-ies tik prasideda. Kai man buvo 30, atrodė, kad gyvenimas kažkuria prasme sustojo. Žinojau, kad esu labai veikli, daug energijos turinti asmenybė ir kad visada surasiu sau veiklos, net jei jos nebus. Bet tuo laiku man nerimą kėlė kas kita. Būdama 30-ies, aš neturėjau nei draugo, nei šeimos, nei vaikų, nei meilės. Grubiai tariant, neturėjau to, apie ką turbūt labiausiai svajojau. Ir tai varė mane iš proto! Visos mano draugės jau turėjo po antrą pusę – aš dar ne; jos ėmė gimdyti vaikus – aš dar ne… Ir kai man sukako 30, muzikine prasme aš jau buvau nemažai nuveikusi – išleidusi du albumus, galinti surinkti pilnas tuometės Ūkio banko arenos sales, nors daugelis garsių atlikėjų negalėjo tuo pasigirti. Tuo laiku aš jau turėjau savo muzikinę auditoriją, bet man trūko tos išsvajotos asmeninio gyvenimo pusės. Juk gyvename ne dėl pripažinimo. Mano vertybės, įskiepytos tėvų, visada buvo kur kas gilesnės. Visada norėjau tikros, pilnos šeimos. Ir po 30-ies mane staiga apėmė jausmas, kad... turiu viską, bet kartu ir nieko. Užtai sulaukusią 40-ies Dievas mane apdovanojo. Pagaliau aš turiu absoliučiai viską. Kaip mėgstu pajuokauti: ką pasėjau, tą ir nupjoviau. Beliko džiaugtis, puoselėti tuos savo vaikelius kaip gležnas gėlytes. Auginti juos ir branginti. Kol dvyniai buvo maži, nebuvo lengva (gruodžio 1-ąją jiems sueis penkeri). Gimdžiau būdama 36-erių – taigi, ne jauniklė. Ir kai Deivydas parašė tą gražią dainą, aš verkiau, kaip gerai ji atspindėjo mūsų tuometį gyvenimą: "Buvo ir juoda, ir balta, bet niekada nebuvo nuobodu. Aš klydau daugybę jau kartų, bet viską išmokau tik iš klaidų." Tokia buvo anų laikų tiesa, bet sulig ketvirta dešimtimi mano gyvenime tarsi persijungė kita pavara. Turiu viską – mylimą vyrą, vaikus, namus, gerbėjus, draugus.

LA – gaminas

Šią vasarą abu su Deivydu praleidome ant koncertinių lagaminų. Abiem ši vasara buvo itin darbinga. Bet tam ir ruošėmės – žinote, kai devynis mėnesius sėdi be darbo, paskui nebesinori atostogauti. Ačiū Dievui, mums grąžino sceną, žmones. Tad puolėme visa galva į savo mėgstamas veiklas. Vaikai visą vasarą lankė darželį, o kai negelbėjo darželis – padėjo mano sesė, mama, draugės. Taip ir dalijomės su Deivydu: kai vienas koncertuoja, kitas su vaikais būna, ir atvirkščiai. Ilsėtis neplanuojame nei rudenį, nei žiemą. Jau tiek išsiilsėjome, kad norisi tik dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti! Vasarą koncertavau tiek, kiek tik galėjau. O šaltuoju sezonu gal išvažiuosime kur savaitgaliui su šeima į sanatoriją ar miško sodybą, kad atsigautume nuo miesto šurmulio, pakeistume aplinką, ir tiek. Juolab kad dabar turbūt kvaila planuoti kažkokias ilgesnes keliones, kai pandemijos grėsmė vis dar išlieka. Tegul šie metai jau būna tokie, o kitąmet žiūrėsime.

Mano kelias į vadinamąją šlovę nebuvo rožėmis klotas. Jame buvo visko: ir žiedų, ir spyglių. Pastaruosius priėmiau kaip šlovės kainą.

SI – renos

Žinau, kas jos buvo. Savo dainomis viliodavo jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavo. Kol šalia nebuvo Deivydo, ar ir aš buvau tokia pati? Na, ne. Daug metų aš apskritai nebuvau populiari tarp vyriškos lyties atstovų (kvatojasi). Gal dėl to net išsivystė tam tikrų savivertės kompleksųi. Kita vertus, gal tų gerbėjų ir buvo, bet aš pati buvau tiek užsidariusi savyje dėl savo išvaizdos, iškalbos ar kitų dalykų, kad jų tiesiog nepastebėdavau. Nežinau, iš kur prisirinkau tiek kompleksų? Gal iš tų per didelių reikalavimų, kuriuos nuolat kėliau pati sau. Paauglystėje, būdavo, visas drauges per šokius kviečia, o aš stypsau kur nors kamputyje. Anksti užsigrūdinau ir pradėjau iš savęs dar daugiau reikalauti. O tada atradau savo išsigelbėjimą – muziką. Kai dainuodavau, niekas iš manęs nereikalavo nei kažkokios išvaizdos, nei tam tikros šukuosenos ar eisenos. Manęs žmonės klausėsi, man plojo, mane girdėjo ir gyrė už tai, ką darau. Kai muzika padėjo pelnyti žmonių dėmesį ir meilę, tų bernų ilgainiui ir nebereikėjo. Kai žvalgausi atgal, matau, kad būdavo ir jų... Tik jie visi kažkodėl buvo tokie neryškūs, kad kartais net apimdavo neviltis. Jei koks šleivas, kreivas – aišku, kad eis prie manęs. Buvau populiari tarp edzikų ir tadzikų (kvatojasi). Naktimis svarstydavau, už ką? Nors kai buvo klasės susitikimas po 20 metų, draugės užginčijo, kad iš tiesų nebuvo taip jau blogai. Nežinau. Užtai kai pradėjau dainuoti – tiesiog sužydėjau. Nors, dabartinėmis akimis žiūrint, to meto sceninė apranga, grimas buvo tragiški, bet vis tiek buvau visų dėmesio centre. Ir dabar jaučiuosi smagiai, kai kažkas bando su manimi paflirtuoti ar užkalbinti. Nors mano vyras nepavydus, bet kartais ir jam sukirba kažin koks pavydo kirminėlis. Nepasakyčiau, kad man tai nemalonu.

DO – rybė

Įvardinti vieną savo charakterio dorybę? Gal sąžiningiau būtų, jei mane vertintų kiti žmonės? Jaunystėje apie save galvodavau labai kritiškai. Bet po 40-ies supratau, kad iš esmės esu geras žmogus. Nepiktybinė, nekerštinga ir neklastinga. Turbūt lengviau būtų pasakyti, kokia nesu. O esu? Esu žmogus, kuris turi savo nuodėmių, kuris klysta ir mokosi iš savo klaidų. Nemėgstu savęs girti. Vienu sunkiu gyvenimo etapu, kai vaikščiojau pas kunigą ir psichoterapeutą, jie manęs irgi klausė to paties – iš kur jumyse, Katažina, yra toks gilus kaltės jausmas? Kodėl ir už ką save taip plakate? Kodėl nenorite už kažką savęs pagirti? Taigi palengva mokausi save pamilti ir pagirti. O dar – esu be galo tikintis žmogus. Tikėjimas moko mane būti geresnę ir rodyti pavyzdį savo vaikams. Aš noriu, kad per mano koncertus žmonės ne tik pasilinksmintų, bet ir pasisemtų gerų minčių, geros energijos. Kad suprastų, jog aš esu toks pats žmogus, kaip ir jie, turiu tokių pačių rūpesčių, ligų, džiaugsmų, liūdesių. Gal ir vaikiškai nuskambės, bet gerumo mokausi iš savo vaikų. Kai darželio pabaigtuvių proga gavome iš auklėtojos sumontuotą filmuką, paskutinis kadras mane sugraudino iki ašarų. "Mokykimės iš vaikų gerumo ir gyvenimo džiugesio!" – sakė ji. Man tie žodžiai labai įstrigo į širdį. Juk kol patys nepasidarysime geresni, kaipgi dalysime tą gerumą kitiems?

„Be abejonės, Jungtinės Valstijos ir asmeniškai prezidentas J. Bidenas palaiko Ukrainą, o prezidentas V. Zelenskis visos Ukrainos tautos vardu vertina šią paramą. Tuo pat metu tai buvo labai atviras pokalbis be jokių reveransų, ir tose srityse, kur mums kyla klausimų Jungtinėms Valstijoms, mes tuos klausimus labai aiškiai uždavėme, o ten, kur kyla klausimų Jungtinėms Valstijoms, jie taip pat juos labai aiškiai uždavė. Ir esu tuo labai patenkintas – kad prezidentai pasikalbėjo atvirai, netgi, sakyčiau, be diplomatijos, o kaip du dviejų stiprių valstybių lyderiai“, – sakė D. Kuleba ketvirtadienį per tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, idėjos, kurias aptarė prezidentai, pradedamos įgyvendinti.

„Tai idėjos, kurios stums pirmyn Ukrainos ir Amerikos santykius ir stiprins Ukrainos bei visos Europos saugumą“, – kalbėjo jis.

Ministras pabrėžė, kad J. Bidenas ir V. Zelenskis, be kita ko, „labai dalykiškai aptarė dujotiekio „Nord Stream 2“ temą ir grėsmes, kurias kelia mūsų partnerių ryžtingumo ir griežtumo Rusijos atžvilgiu nebuvimas“.

D. Kuleba sakė, kad Amerika nėra tik Ukrainos strateginė partnerė, bet svarbiausia jos partnerė saugumo srityje.

„Būtent dėl to saugumo tema buvo esminė per prezidentų susitikimą. Pagal grafiką susitikimas turėjo tęstis valandą, įskaitant diskusiją akis į akį. Diskusija akis į akį užsitęsė, todėl labai užsitęsė ir visas susitikimas. Prezidentai kalbėjosi 2 val. 10 min., ir tai buvo labai konkretus pokalbis apie Ukrainos saugumą“, – sakė ministras.

Jis nurodė, kad J. Bidenas ir V. Zelenskis aptarė NATO, saugumo Juodojoje jūroje, Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimo, dujotiekio „Nord Stream 2“ temas.

Pasak D. Kulebos, jo nuomone, pirmą kartą per tris dešimtmečius JAV ir Ukrainos prezidentų pokalbio tonacija buvo draugiška.

Pasak Prezidentūros, vadovų pokalbis vyko Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių 30-mečio proga.

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva vertina draugystę su Islandija ir prisimena, kad tai buvo pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.

Taip pat G. Nausėda atkreipė kolegos dėmesį į įtemptą nelegalios migracijos situaciją pasienyje su Baltarusija ir šios šalies vykdomą hibridinę ataką prieš Lietuvą ir visą ES. Šalies vadovas teigė, kad Lietuva planuoja kelti migracijos politiką reglamentuojančių teisės aktų keitimo klausimą spalio mėnesį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

„Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas regione yra svarbu išlaikyti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą ir toliau jį stiprinti, ypač saugumo ir atsparumo hibridinėms grėsmėms bei propagandai srityse“, – sakė prezidentas.

Lietuvos ir Islandijos prezidentai skyrė laiko aptarti praėjusią savaitę Kijeve vykusį Krymo platformos susitikimą, Krymo aneksijos nepripažinimo klausimą ir santykius su Rusija šiame kontekste.

Šalių vadovai taip pat aptarė COVID-19 pandemijos valdymą ir vakcinaciją, Lietuvos ir Islandijos bendradarbiavimą energetikos, aplinkosaugos, sveikatos ir kovos su pandemija srityse.

„JAV prezidentas buvo susitikęs rimtų derybų su Vladimiru Putinu, kurios, kaip man susidaro įspūdis, nebuvo atlygis Rusijos prezidentui“, -  A. Merkel sakė per spaudos konferenciją po derybų Briuselyje.

„Suvereni ES, mano nuomone, taip pat turėtų galėti atstovauti ES interesams panašiame pokalbyje“, – kalbėjo ji.

Vokietija ir Prancūzija nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikusios pasiūlymą apsvarstyti galimybę atnaujinti derybas tarp Maskvos ir Briuselio, įstrigusias po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.

Tokia idėja sulaukė pasipriešinimo iš virtinės ES šalių narių, ypač įsikūrusių Vidurio ir Rytų Europoje, kurios išlieka ypač atsargios dėl dialogo su Maskva atkūrimo, Kremliui taip ir nepakeičiant kurso.

Po ilgų ginčų, užtrukusių iki vėlyvos nakties, lyderiai Briuselyje šį pasiūlymą atmetė. Jo kritikai tvirtino, kad tai galėtų pasiųsti klaidingą žinutę V. Putinui, nesiliaujant Maskvos agresijai.

„Manome, kad tai yra gerokai per anksti ir kad dabar tai būtų savotiškas atlygis Rusijos prezidentui už jo politiką – deja, agresyvią politiką, provokuojančią kaimynes, įvairius išpuolius“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

ES vadovų ir V. Putino susitikimo idėją palaikęs Italijos Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) pripažino, kad šis pasiūlymas buvo „truputį netikėtas“ ir nuliūdino valstybes, kurios labiausiai nerimauja dėl Maskvos.

Pasak jo, Bendrija „šią idėją iš esmės atidėjo, bent jau šiuo metu“.

Kremlius pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl ES sprendimo nepritarti deryboms ir patikino, kad V. Putinas „lieka suinteresuotas užmegzti darbo santykius tarp Maskvos ir Briuselio“.

B. Johnsonas pasveikino J. Bideną su inauguracija, abu lyderiai sakė norintys „stiprinti glaudų aljansą“ tarp jų šalių, sakoma Dauningo gatvės pranešime.

Britų laikraščiai pranešė, kad B. Johnsonas yra pirmasis Europos lyderis, kuriam paskambino naujasis JAV prezidentas, anksčiau pasikalbėjęs su Kanados ir Meksikos vadovais.

Dešiniojo sparno laikraštis „The Sunday Telegraph“ pranešė, kad B. Johnsonas yra pirmasis lyderis už Šiaurės Amerikos ribų, pasikalbėjęs su J. Bidenu, nes „jo numatytas skambutis buvo paankstintas dviem dienomis“.

„Tai bus vertinama kaip didelis paskatinimas ypatingiems JK ir JAV santykiams“, – rašė laikraštis.

Pasak Baltųjų rūmų, J. Bidenas nurodė ketinantis „stiprinti ypatingus mūsų šalių santykius“ ir akcentavo „bendradarbiavimo dėl bendrų iššūkių, taip pat ir per daugiašales organizacijas, būtinybę“.

B. Johnsonas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje yra matomas kalbantis telefonu ir besijuokiantis. „Nuostabu šįvakar pasikalbėti su prezidentu @JoeBiden“, – parašė jis.

Pokalbiu tikriausiai siekta gerinti santykius. J. Bidenas 2019 metais pavadino B. Johnsoną savo pirmtako JAV prezidento poste Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) „fiziniu ir emociniu klonu“.

Be to, J. Bidenas kritiškai vertino B. Johnsono „Brexito“ politiką, bet Dauningo gatvė nurodė, kad lyderiai „aptarė galimo laisvosios prekybos susitarimo tarp abiejų šalių naudą“. B. Johnsonas sakė ketinantis „kuo greičiau“ išspręsti prekybos klausimus.

Airiškų šaknų turintis J. Bidenas prieš rinkimus yra perspėjęs, kad jei „Brexitas“ pakenks 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimui, nutraukusiam 30 metų trukusį smurtą Šiaurės Airijoje, jis nesutiks su prekybos susitarimu.

B. Johnsonas gyrė J. Bideną, kad šis greit atšaukė savo pirmtako politinius sprendimus ir sugrąžino JAV į Paryžiaus klimato susitarimą bei Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), taip pat sveikino jo įsipareigojimą iki 2050 metų pasiekti neutralumą išmetamo anglies dvideginio atžvilgiu.

Bendri iššūkiai

Lyderiai sakė, jog tikisi netrukus susitikti ir drauge dirbti dėl Jungtinių Tautų pasaulinio susitikimo klimato kaitos klausimu, kuris lapkritį turi įvykti Škotijoje.

Baltieji rūmai nurodė, kad tarp bendrų iššūkių bus „kova su klimato kaita, COVID-19 suvaldymas ir pasaulinio sveikatos saugumo užtikrinimas“, ir sakė, kad J. Bidenas ketina „atgaivinti transatlantinius ryšius, akcentuodamas itin svarbų NATO vaidmenį dėl mūsų kolektyvinės gynybos ir bendrų vertybių“.

D. Trumpas labai kritiškai vertino transatlantinį aljansą.

Lyderiai taip pat minėjo „reikšmingus iššūkius, su kuriais susiduria pasaulis pandemijos metu“, bet vis dėlto nurodė, kad pandemija sukūrė „neprilygstamas galimybes“ drauge siekti geresnės ir „žalesnės“ ateities.

B. Johnsonas taip pat gyrė J. Bideną prisidėjus prie iniciatyvos COVAX – tarptautinės programos, skirtos vakcinoms nuo COVID-19 platinti joje dalyvaujančiose pasaulio šalyse.

Papildomai lyderiai „aptarė būtinybę koordinuoti veiksmus dėl bendrų užsienio politikos prioritetų“, įskaitant prioritetus, susijusius su Kinija, Iranu ir Rusija, nurodė Baltieji rūmai.