„Kalba iš principo ir turi konstituciškai atspindėti užsienio ir vidaus aktualijas, manau, tai ir buvo padaryta. Kalbos niuansus nagrinėsite jūs, tai jums ir linkiu sėkmės. Gal tik vieną pastabą norėčiau pasakyti ne kalbai, bet apskritai besiklostančiai situacijai geopolitiniame pasaulyje ir Lietuvoje. Ko negirdžiu nei kalboje, nei Vyriausybės kalbose, nei politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinės-ekonominės situacijos blogėjimą. Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją. Tai galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels dviejų–trijų mėnesių laikotarpyje. Kodėl tai sakau – todėl, kad visi planai apie papildomas lėšas, apie antiinfliacinius paketus jau turi atsižvelgti į geopolitinės ekonomikos lėtėjimą ir tai, kad tokių lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali nebūti. Šito aš negirdžiu kol kas, girdžiu kalbas, kurios ir buvo taikos laikotarpiu, augimo ir klestėjimo laikotarpiu. Deja, šitas laikotarpis baigiasi ir vienkartinės išmokos, vienkartiniai lėšų į ekonomiką įliejimai skatins ir didins infliaciją. Tokia didelė infliacija kartu su ekonomikos sulėtėjimu yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė. Tai šitą reikia visiems turėti galvoje, neturėti iliuzijų, nežadėti, ko negalime realizuoti ir pradėti gyventi realybėje“, – aiškino D. Grybauskaitė.

Anot prezidentės, Vyriausybė turėtų nesišvaistyti lėšomis ir pažadais, o kurti antiinfliacinį planą, padėsiantį išgyventi ateinančią pasaulinę ekonominę krizę.

Mūsų politikų kalbose aš negirdžiu, kad jie supranta į kur smunka viso pasaulio geopolitika, o paskui ją ir Lietuvos ekonomika.

„Aš nenoriu kalbėti apie konkrečius reikalavimus, konkrečius paketus. Daug ką galima ir bus galima daryti, bet atsižvelgti į realijas jau privalome, nes būtent populistinis nepamatuotas ekonomikos skatinimas pandemijos metu, kalbu apie visą pasaulį dabar, buvo mada mėtyti lengvus pinigus, taip vadinamus „sraigtasparnio“. Praktiškai dabar sutariama, kad tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių tokią didžiulę pasaulinę infliaciją. Tai mes inertiškai darome vis tą patį – siūlome tą patį. Politinis elitas iki šiol neatsižvelgia, kad šitas laikotarpis baigėsi, kad lengvi pinigai sukelia hiperinfliaciją ir, kad tai reikia stabdyti. Kol kas mūsų politikų kalbose aš negirdžiu, kad jie supranta į kur smunka viso pasaulio geopolitika, o paskui ją ir Lietuvos ekonomika. Po pusmečio tokių galimybių, lėšų nebus, o mes žadame, žadame ir vis žadame. Tai reikia baigti žadėti, atsižvelgti į realybę, elgtis atsakingai. Negalima daugiau užsukinėti infliacijos, o tai yra visų atsakomybė – nuo Seimo iki Vyriausybės ir prezidento“, – dėstė D. Grybauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdantieji prezidento kalboje įžvelgė paramą jų vykdomai politikai.

„Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kurioms prioritetą teikė ir Seimas, ir Vyriausybė – tai švietimas, atsinaujinanti energetika, savivalda, žemėtvarka ir sportas. Sakyčiau, kad paminėtos tos sritys, kurioms ir yra skiriamas didelis dėmesys dabar. Tame aš matau prezidento pritarimą tai darbotvarkei, kurią turime“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kritiką, anot pirmininkės, prezidentas labiau skyrė buvusiai kadencijai.

„Kritikos būta taip pat. Sakyčiau, kad apžvelgta galbūt net ne vienos kadencijos, o ir ankstesnių kadencijų tam tikros klaidos, ypač kalbant apie sporto politiką. Vertinu kaip prezidento nuomonę“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pozicijai kritikos galėjo būti ir daugiau

Prezidento kalbą analizavo ir politologai.

„Atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, pozicijos ir opozicijos susipriešinimą, prezidento patarėjo praeitą savaitę nuskambėjusį situacijos vertinimą, atrodė, kad pozicijai kritikos galima sulaukti gerokai daugiau. Pranešimo metu ji buvo labai subtili, skambėjo labiau kaip situacijos apibūdinimas, taisytinų vietų išryškinimas labiau negu konkretus priekaištas būtent šiai Vyriausybei, išskyrus konkrečius momentus, kai buvo kalbama apie žemės ūkio ministrą. Dėl to galima iš dalies sutikti ir su Seimo pirmininke, nes iš tikrųjų ta kritika nebuvo labai tiesiogiai nukreipta į Vyriausybę. Kalbant apie D. Grybauskaitės išryškintą ekonominio sunkmečio artėjimą, tai gera atsvara pozityviam kalbos tonui, kuris dėl geopolitinės situacijos turi ir tokį raminamą poveikį. Nepaisant to, kad yra išryškinamos problemos, bendras vaizdas buvo pakankamai pozityvus (tonas, pabrėžta vienybė, bandyta atsisakyti skirstymo „aš-jūs, mes-jie“, labiau bendrumo paieškos) pačioje retorikoje. Nuskambėjęs artėjančio ekonominio sunkmečio ignoravimas iš D. Grybauskaitės lūpų turbūt yra atsvara, kuri piešia tokį pesimistinį scenarijų. Balansavimas tarp šitų dviejų požiūrių būtų reikalingas planuojant tolimesnius darbus“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonaviečienė.

Prezidentas savo kalboje demonstravo pasididžiavimą Lietuvos kaip valstybės veiksmais karo Ukrainoje kontekste.

„Nepaisant to, kad prezidento kertinė atsakomybių sritis yra užsienio politika, ankstesnėse kalbose jis daugiau koncentravosi į vidaus politiką. Tai čia yra aiškus pokytis užsienio politikai. Vėlgi, yra ir gyrimo ir pasigyrimo. Ne tik į savo nuveiktus darbus atkreiptas dėmesys, pastebėti ir tinkami Vyriausybės atlikti veiksmai, ir diplomatinis korpusas, ir žmonių prisidėjimas. Sutelktumo išryškinimas tiek per įvadines kalbas apie šalies pažangą, tiek žvelgiant į Lietuvos reakciją karo Ukrainoje kontekste išties rodė pasididžiavimą būtent šita situacija. Aišku, po to mes pereiname prie energetinės nepriklausomybės ir ten dar yra darbų, kuriuos prezidentas identifikuoja kaip nuveiktinus“, – analizavo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kritika yra pagrįsta ir jos pakankamai mažai buvo išsakyta būtent šios kalbos metu.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – sakė prezidentas metiniame pranešime. Anot pašnekovės, G. Nausėdos išsakyta kritika yra pagrįsta ir keista, kad jos buvo tiek mažai.

„Praeitais metais mes labai daug kalbėjome apie tą stringančią skiepijimo komunikaciją ir tikrai Vyriausybei buvo skirta daug kritikos. Šioje vietoje galima kalbėti, kad ta (prezidento – red. past.) kritika yra pagrįsta ir net šiek tiek stebina, kad jos pakankamai mažai buvo išsakyta būtent šios kalbos metu. Praktiškai nepaliesti liko ir tie patys riaušių momentai arba gilus visuomenės susipriešinimas, kuris įvyko. Aš tai vertinčiau kaip pozityvų šito momento nebeeskalavimą ir tokį telkimo ženklą“, – komentavo VU dėstytoja.

Valdantieji sako, kad pajamos auga labiau nei infliacija, o prezidentas teigia, kad tai vyksta lėčiau, nes kainos auga greičiau.

„Infliacija turbūt pasijuto kiekvienam per paslaugas, prekes ir jų kainas. Čia jau turbūt yra ekonominės politikos klausimai, koks būtų teisingiausias strateginis žingsnis. Ar tai būtų papildomi antiinfliaciniai paketai, ką ir opozicija, ir prezidentas lyg ir į šitą pusę juda. Iš kitos pusės – valdančiųjų argumentacija, kad reikėtų šiek tiek palaukti. (...) Klausimas, ką Lietuva pasirinks ir ar tai bus pats teisingiausias variantas ilguoju laikotarpiu“, – svarstė I. Petronytė-Urbonavičienė.

G. Nausėda kalboje pažėrė kritikos visiems ministrams, tačiau labiausiai sukritikavo žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

„Prezidentas tiesiai šviesiai sako, kad visiems ministrams turi priekaištų, bet tiesiogiai sukritikuoja būtent žemės ūkio ministro darbą. Beje, ten retoriškai labai gražiai apžaista, nes pasakyta, kad mes sutarėme, bet ministras nevykdė savo įsipareigojimų, tai čia prezidentas truputėlį „nusiplauna rankas“, – šypsojosi I. Petronytė-Urbonavičienė.

Didžiąją pranešimo dalį prezidentas žiūrėjo ir pranešimą skaitė atsisukęs į valdančiųjų pusę

„Galbūt natūralu, nes salėje jie sėdi priešais. Iš kitos pusės, aiškių indikacijų retorikoje trūksta, kad tai Vyriausybės kaltė, o būtent tas žvilgsnis subtiliai pasako, kad tai vis dėlto išsakoma jums“, – analizavo I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Prezidentas pažymėjo, kad valdantieji, priiminėdami sprendimus, demonstruoja neužtikrintumą ir blaškosi, nesugeba planuoti žingsnių į ateitį, kalbėjo apie bevaises rietenas ir neįsiklausymą. Tai – pagrįsta kritika valdantiesiems, visa tai matome ir šiandien. Žmonėmis reikia pasitikėti labiau, o politiniam elitui – užsiimti žmonių skaudulių sprendimu, o ne kiršinti visuomenę vardan siaurų politinių išskaičiavimų“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratų lyderės teigimu, į daugelį problemų savo metiniame pranešime prezidentas žvelgia iš kairiųjų pozicijų.

Krizė apnuogino problemas ir atskleidė gerovės valstybės svarbą.

„O tai reiškia jautrų požiūrį į žmonių gyvenimus ir matymą, kaip skaudžiai pandemija kirto daugeliui piliečių. Krizė apnuogino problemas ir atskleidė gerovės valstybės svarbą. Matome, kad vieni skaičiuoja per krizę išaugusius pelnus, džiaugiasi naujais ferariais ir jachtom, tuo tarpu didžioji dalis žmonių vos suduria galą su galu. Tai aiški žinutė valdantiesiems, kad reikia baigti žaisti galios žaidimus, rūšiuoti žmones į „savus“ ir „svetimus“. Nustoti dangstytis pandemija ir pagaliau realiai imtis daugeliui žmonių aktualių problemų sprendimu“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Ji taip pat viliasi, kad valdantieji atsižvelgs į daugelio Lietuvos gyventojų nuomonę ir prezidento siūlymą kuo greičiau Konstitucijoje įteisinti tiesioginius mero rinkimus.

„Būtų labai neišmintinga, jeigu dėl to politinėms jėgoms susitarti nepavyktų. Žmonės yra už tiesioginius mero rinkimus. Jiems svarbiausia, kad žinotų, ką renka. Laiko įteisinti tiesiogiai renkamus merus Konstitucijoje liko labai mažai, iki kitų metų vidurio turime turėti sprendimą dėl Konstitucijos keitimo. Mes, socialdemokratai, esame pateikę konkrečius siūlymus“, – priduria V. Blinkevičiūtė.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė antrąjį savo metinį pranešimą. Kaip numato šalies Konstitucija, metiniuose pranešimuose prezidentas aptaria padėtį šalyje bei Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Entuziazmas dėl referendumų suprantamas, bet būtina matyti ir rizikas

Seimo socialdemokratų frakcija sako, kad referendumas – svarbus demokratijos instrumentas; tačiau idėja visus esminius klausimus spręsti referendumais yra itin kontroversiška. Taip socialdemkratai reagavo į antradienį parlamente skaitytame metiniame pranešime prezidento Gitano Nausėdis išreiškštą palankų požiūrį į siūlymus palengvinti referendumo inicijavimo sąlygas, kad būtų galima šiuo būdu, t. y. visuotiniu balsavimu, spręsti, prezidento žodžiais, „esminius valstybės gyvenimo klausimus“.

„Kyla klausimas, kas vadinama „esminiais valstybės gyvenimo klausimais“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. „Štai siekiame iki 2,5 proc. BVP didinti gynybos finansavimą. Ką prezidentas manytų dėl referendumo šiuo klausimu?“

Štai siekiame iki 2,5 proc. BVP didinti gynybos finansavimą. Ką prezidentas manytų dėl referendumo šiuo klausimu?

Referendumas neturėtų tapti dingstimi valdžios institucijoms nusimesti atsakomybės naštą dėl vadinamųjų nepopuliarių sprendimų, įspėja socialdemokratai. „Ne vienas teisės teoretikas yra sakęs, kad referendumas ir panašios plebiscito formos nėra tinkamas būdas spręsti, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimus“, – pažymi A. Sysas.

Anot socialdemokratų, ypač tokiais klausimais, kuriais visuomenė yra susipriešinusi, įskaitant mažumų teisių ir pažeidžiamų visuomenės grupių, taip pat prieglobsčio prašančių asmenų problemas, referendumas ne tik neišspręstų, bet ir gali dramatiškai pabloginti situaciją.

Ar tai – tik baimės ir drąsos klausimas, kaip įtaigauja rezidentas? Vadinamųjų nepopuliarių klausimų sprendimas taip pat reikalauja drąsos, – pažymi socialdemokratai.

Kreipdamasis į Seimą prezidentas ragino neskirstyti Lietuvos žmonių „į „savus“ ir „svetimus“. Socialdemokratų įsitikinimu, šis raginimas taikytinas ir jautriausiems žmogaus teisių klausimams, tokiems kaip socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir mažumų teisės.

Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius viliasi, kad prezidentas pasiūlys konstruktyvias priemones, kaip toliau diskutuoti ir ieškoti konsensuso visuomenę skaldančiomis temomis. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas tikisi, kad prezidentas pasiūlys ekonominės politikos priemones, kurios padėtų mažinti nelygybę, bei pateiks savo viziją užsienio politikos su Baltarusija atžvilgiu.

Kitos opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis norėtų, kad prezidentas paprotintų valdančiuosius dėl jų iškeltų prioritetų politinėje darbotvarkėje, o didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė mano, kad pats prezidento metinio pranešimo žanras įpareigoja daugiausiai dėmesio skirti būtent esminėms politinėms aktualijoms, todėl G. Nausėda, pasak jo, greičiausiai nemažai dėmesio skirs kovai COVID-19 pandemija.

„Pati žanro klasika matyt reikalauja kalbėjimo, pritaikyto įvairiems politiniams skoniams, kad kuo labiau teigiamai būtų priimtos ir įvertintos paties prezidento politinės nuostatos. Vis tiek turime žiūrėti į metų specifiką, pagrindinius politinius įvykius. Pats prezidentas stengiasi dalyvauti koronaviruso valdymo situacijoje, tiek bandant išlikti aktyviu ir dalinantis atsakomybe tiek su buvusia, tiek su naujai suformuota Vyriausybe. Dažnai vartojamas žodis „mes“. Tai ir šitie valdymo vaisiai yra ir jo atsakomybės klausimas“, – Eltai savo įžvalgomis dalinosi M. Lingė.

Spėja, kad prezidentas nebus itin griežtas naujosios Vyriausybės atžvilgiu

Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju dirbęs M. Lingė spėja, kad prezidentas taip pat turėtų neatitolti nuo to, ką akcentavo ir savo pirmajame pranešime.

„Kalbos rengėjai negali būti nutolę nuo to, ką kalbėjo per pirmąjį metinį pranešimą, apie susitarimą, visuomenės susikalbėjimą, visų atsakomybę. Man atrodo, panaši retorika turėtų atsikartoti ir šiame metiniame pranešime“, – svarstė konservatorius.

TS-LKD frakcijos narys kartu akcentavo, kad G. Nausėda daug dėmesio skirdavo visuomenę vienijančio šalies vadovo įvaizdžio kūrimui, todėl jis turėtų atkreipti dėmesį ir į visuomenę priešinančius jautrius klausimus.

„Labai svarbus vaidmuo, kaip politikui yra prisiimant atsakomybę už esamą politinę temperatūrą visuomenėje ir už sveiką visuomenės būklės palaikymą. Nes jis yra tautos išrinktas ir turi aukštą pasitikėjimo kreditą turintis politikas, kuris per rinkimus kėlė visuomenės vienijimo, telkimo mintį. Tai vargu ar dabartinė situacija rodo, kad tų tikslų sėkmingai sekasi siekti“, – mano politikas.

Konservatorius taip pat samprotauja, kad šalies vadovas savo antrajame pranešime greičiausiai neužims labai griežtos, kritiškos pozicijos pusę metų dirbančios dešiniųjų Vyriausybės atžvilgiu, kadangi nepaisant tam tikrų konfliktų, programinės prezidento ir Ministrų kabineto nuostatos šiuo metu esą per daug nesiskiria.

„Vertinant politinę realybę, prasidėjo naujas politinis ciklas, todėl esminiams apibendrinimams matyt dar per mažai praėję, kad daryti toli siekiančias išvadas. Labai didelės takoskyros dėl programinių dalykų tikrai nėra išsiskyrusios“, – teigė M. Lingė.

R. Karbauskis viliasi, kad prezidentas paragins valdančiuosius pasirinkti kitus politinės darbotvarkės prioritetus

Visiškai kitokius lūkesčius prezidento metiniam pranešimui išsakė R. Karbauskis. „Valstiečių“ pirmininkas tikisi, kad prezidentas paragins valdančiuosius atsižvelgti į visuomenės lūkesčius ir kelti tik tuos klausimus, kurių pirmiausiai esą tikisi didžioji visuomenės dalis.

„Valdantieji visą laiką kaip kokie išprotėję žmonės siekia padaryti tai, ko niekas nenori, nebent tos labai mažos grupės rėmėjai, rinkėjai. Prezidentas turėtų akcentuoti, kad pagaliau nustokite žaisti tuos žaidimus, galvodami apie kažkokią siaurą veikėjų grupę, o pagalvoti apie tai, kokius lūkesčius turi visuomenė“, – tikino LVŽS pirmininkas.

R. Karbauskis taip pat tikisi, kad G. Nausėda akcentuos, jog šis Ministrų kabinetas esą yra išskirtinai silpnas ir praradęs visuomenės pasitikėjimą, neįsiklausantis į gyventojų nuomonę.

„Tikiuosi, kad bus šnekama apie tai, jog yra labai silpna Vyriausybė ir kad atitinkamai mes dėl to turėsime vis daugiau problemų. Dabar dar valdžia šiek tiek dengiasi kovidu, bet vėliau akcentai pradės krypti į kitą pusę, o iš ministrų pusės negirdima jokio šnekėjimo apie sprendimus, kurie būtų naudingi Lietuvos ekonomikai. Dienotvarkėje yra narkotikai, partnerystė, alkoholio kontrolė“, – samprotavo „valstiečių“ pirmininkas.

Visgi jis nesitiki, kad prezidentui net ir išsakius itin griežtą poziciją valdančiųjų atžvilgiu, tai jų vykdomos politikos vis vien nepakeistų.

„Šnekėjimas apie tai, kad jie yra beviltiški, nieko nekeičia. Jie yra beviltiški, bet klausimas, o ką tai pakeičia“, – įsitikinęs jis.

Todėl R. Karbauskis daug atlaidžiau linkęs vertinti galimas paties šalies vadovo klaidas, kadangi su tokia Vyriausybe, LVŽS pirmininko nuomone, didelių darbų nuveikti vis tiek neįmanoma.

„Galbūt prezidentas kažko ir nepadarė, ką galėjo padaryti, bet su šita valdžia nelabai ką gali padaryti, nes jie atitinkamai su visais kariauja. Jie su mumis kariavo, kai buvo opozicija, dabar su prezidentu kariauja ir tas karas yra visiškai beprasmiškas“, – kalbėjo „valstietis“, turėdamas mintyje prezidento ir valdančiųjų konfliktą dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).

G. Paluckas iš prezidento tikisi konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti ekonomines, užsienio politikos problemas

Tuo tarpu kitos opozicinės partijos – LSDP narys G. Paluckas taip pat mano, kad prezidentas turėtų išsakyti tam tikrą kritiką Vyriausybei.

„Aš neabejoju, kad bus apžvelgtas pandeminis laikotarpis. Tikiuosi, kad pirmiausiai bus akcentuota faktinė būklė tiek ekonominė, tiek visuomenėje. Nes per šį laikotarpį visuomenė emociškai buvo išdraskyta tiek dėl natūralių priežasčių, viruso sklidimo, tiek dėl Vyriausybės priimtų sprendimų, kurie ne visi buvo teisingi ir šalį skaldė įvairiais kampais“, – kalbėjo socialdemokratas, kartu pabrėždamas, kad šalies vadovas turi pareigą išsakyti pastabas Ministrų kabinetui.

„Nepaisant įvairiausių aplinkybių, žinau, kad yra įtampos tarp konservatorių ir valstybės vadovo dėl vykimo į EVT, manau, kad prezidentas turi ne tik teises, bet taip pat ir pareigą, jeigu jis mato, kad visuomenėje kai kurie procesai vyksta ne taip, buvo padaryta klaidų, tai jis privalo konstatuoti“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Visgi jis pabrėžė, kad labiau tikisi išgirsti ne esamos situacijos analizę, bet konkrečius siūlymus ekonominės nelygybės mažinimo, regioninės politikos srityse. Taip pat jis akcentavo būtinybę prezidentui skirti dėmesio užsienio politikos sričiai.

„Ką siūlo prezidentas santykiuose su kaimynais. Ar jis siūlo tęsti tokią pačią užsienio politikos liniją. Tačiau tuomet taip pat reikia suprasti, kad Baltarusijos atveju mes vieną iš strateginių savo tikslų aukojame: Baltarusija ir toliau slenka Rusijos sudėties link. Mes čia taip pat turime gręsiančią humanitarinę krizę, kai režimas savo piliečius ir toliau spaus ir į Lietuvą gali plūstelėti baltarusiai“, – teigė G. Paluckas.

Parlamentaras taip pat iš valstybės vadovo teigė besitikintis išgirsti, kaip G. Nausėda siūlo judėti į priekį, bei ieškoti sutarimo visuomenę skaldančiais klausimais. LSDP frakcijos narys išreiškė lūkestį, kad prezidentas tvirtai ir aiškiai akcentuos valstybės problemas bei pasiųs aiškią žinutę, kokias politines jėgas ir dėl ko kritikuoja.

„Ezopo kalba viena vertus išlaisvina nuo atsakomybės teisintis, tikslinti, argumentuoti savo žodžius. Tačiau tiesus kalbėjimas yra vertingas, nes jis neleidžia pabėgti nuo problemos, išsiginti, kad čia ne apie mus, čia apie anuos. Tai aš tikrai pagarbaus, kultūringo, argumentuoto, bet tiesaus ir tvirto kalbėjimo tikiuosi, jeigu kažkas buvo padaryta negerai, su kai kuriais iššūkiais nesusitvarkoma“, – sakė G. Paluckas.

T. V. Raskevičius tikisi dėmesio žmogaus teisių klausimams

Pasiūlymus, kaip mažinti susipriešinimą visuomenėje tam tikrais jautriais klausimais, iš prezidento tikisi išgirsti ir valdančiajai Laisvės frakcijai priklausantis T. V. Raskevičius.

„Mano lūkestis būtų, kad prezidentas savo pranešime tikrai palies žmogaus teisių temas, vykusias karštas diskusijas mūsų visuomenėje tam tikromis jautriomis temomis ir galbūt pasiūlys tam tikrus sprendimus, kaip mes galėtumėme toliau judėti šioje diskusijoje ir koks turėtų būti veikimo būdas ieškant konsensuso ir sutarimo įsisąmoninant, kad nespręsti žmogaus teisių klausimų nėra išeitis ar strategija“, – sakė politikas.

„Laisvietis“ tvirtino nesitikintis iš šalies vadovo išgirsti nei savikritikos jo paties vykdomos politikos atžvilgiu, nei Vyriausybės atžvilgiu, tačiau labiau laukiantis konkrečių pasiūlymų, kaip rasti sutarimą svarbiais žmogaus teisių klausimais.

„Manau, kad reikėtų ne kritika užsiiminėti, nesvarbu ar savo ar kitų atžvilgiu, bet galbūt pateikti konstruktyvius pasiūlymus ir gaires, kaip mes visuomenėje turėtumėme toliau tartis ir diskutuoti šiais klausimais, nes valstybės vadovas yra unikalioje pozicijoje tokią kryptį pasiūlyti“, – mano T. V. Raskevičius, kartu pažymėdamas, jog iš G. Nausėdos laukia visuomenę vienijančios kalbos.

„Labai tikiuosi, kad prezidento metinis pranešimas bus telkianti, vienijantis, o ne skaldantis“, – teigė Laisvės frakcijos narys.

ELTA primena, kad pirmąjį metinį pranešimą šalies vadovas perskaitė dar „valstiečių“ dominuojamame Seime 2020 m. birželio viduryje. Nors tarp prezidento ir tuometės „valstiečių“ dominuotos daugumos trinčių netrūko, G. Nausėda ganėtinai abstrakčiai savo metiniame pranešime palietė bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Apie tai, ko gero, buvo užsiminta tik keliais sakiniais ir labai aptakiai.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – tuomet metiniame pranešime sakė G. Nausėda, ko gero, galvoje turėdamas tai, kad valdančiosios daugumos lyderiai uoliai gynė jo pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.

Tiek tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, tiek R. Karbauskis ne tik užstojo prezidento pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą, tačiau ir ganėtinai aštria retorika nevengdavo „kontratakuoti“ G. Nausėdai. Be to, Seimo kadencijai einant į pabaigą, valdančiųjų santykius su prezidentu dar labiau paaštrino prezidento atmesta S. Skvernelio teikta Luko Savicko kandidatūra į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.

Dėl to ne vienas apžvalgininkas kėlė klausimus, kodėl prezidentas kritikos strėlę paleido aiškiai nenurodydamas, į ką konkrečiai nori „pataikyti“. Galiausiai R. Karbauskis ir S. Skvernelis, kurie viešojoje erdvėje buvo minėti kaip galimi šios kritikos „taikiniai“, tvirtino, jog net pagalvoti negalį, kad ši replika galėtų būti skirta būtent jiems.

Prezidentas praėjusių metų pranešime savo kalboje kritiškai atsiliepė apie tai, kad valstybei itin svarbiose institucijose nepavyko paskirti vadovų. G. Nausėdai tuomet skaitant pranešimą dėl Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktų dar nebuvo pavykę susitarti skiriant naują ekonomikos ir inovacijų ministrą, o ir Konstitucinio Teismo sudėtis dar nebuvo iki galo atsinaujinusi.

Praėjusį mėnesį iš Kubos kalėjimo paleistas JAV Valstybės departamento kontraktininkas Alanas Grossas (Alanas Grosas) bus vienas iš 23 pirmosios ponios Michele Obamos (Mišelės Obamos) svečių, pakviestų klausytis prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kasmetinės kalbos Kongrese, pranešė Baltieji rūmai.

Tarp pakviestųjų antradienį pasiklausyti prezidento pranešimo pirmosios ponios ložėje taip pat yra amerikiečių astronautas, 13-metis berniukas iš Čikagos Sautsaido rajono ir vienas kariuomenės veteranas, netekęs kojų Afganistane.

Tradiciškai Baltieji rūmai kviečia ypatingus svečius, kuriuos prezidentas mini savo kalbose kurie suteikia veidą jo politikai.

Netikėto B.Obamos sprendimo pradėti JAV ir Kubos santykių normalizavimą po 50 izoliacijos metų įrodymas susirinkusiesiems bus A.Grossas ir jo žmona Judy (Džiudi).
Gruodžio 17 dieną išlaisvintas A.Grossas penkerius metus praleido Kubos kalėjimuose už tai, kad atgabeno nešiojamųjų kompiuterių ir komunikacijų įrangos nedidelei Kubos žydų bendruomenei kaip JAV tarptautinės plėtros agentūros subkontraktininkas.

„Penkerius metus už tūkstančių mylių Judy kiekvieną dieną kovojo už Alano paleidimą ir niekada neprarado vilties“, – nurodoma Baltųjų rūmų pranešime.

Pakviestųjų sąraše taip pat yra eiliniai amerikiečiai, iliustruojantys įvairias B.Obamos administracijos programos sritis – bendruomenės koledžo studentas, automobilius taisantis darbininkas, statybininkės kvalifikaciją gavusi moteris, nedidelės verslo įmonės savininkas arba koledžo studentė, kurią į Jungtines Valstijas atvežė dokumentų neturintys jos tėvai.

Daugelį jų Baltieji rūmai pasirinko dėl jų B.Obamai rašytų laišku, tačiau 13-metis Malikas Bryantas (Malikas Brajantas) iš Čikagos sąraše atsidūrė dėl jo laiško Kalėdų Seneliui. „Viskas, ko prašau, yra saugumas. Aš tiesiog noriu būti saugus“, – rašė berniukas. Viena nevyriausybinė organizacija šį laišką persiuntė į Baltuosius rūmus.

Jasonas Gibsonas (Džeisonas Gibsonas) susitiko su B.Obama, kai gydėsi kovų žaizdas Walterio Reedo (Valterio Rido) karinėje ligoninėje Vašingtone, kur jam buvo atlikta 21 operacija.

„Nors neteko abiejų kojų ir negali naudotis protezais, jis užsiima banglenčių sportu ir slidinėjimu, yra dalyvavęs daugybėje maratonų rankomis valdomu dviračiu ir net gavo piloto licenciją“, – informavo Baltieji rūmai.

Svečių sąraše taip pat yra astronautas Scottas Kelly (Skotas Kelis), šį kovą skrisiantis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir tapsiantis pirmuoju amerikiečių astronautu, kuris ištisus metus praleis dirbamas ir gyvendamas  orbitiniame objekte kosmose.