Buvęs teisėjas E. Misiūnas BNS sakė penktadienį sulaukęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Prezidentas G. Nausėda spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

„Aš visą laiką nuo dokumentų pateikimo bendravau su prezidento vyriausiuoju patarėju Andriumi (Kabišaičiu – BNS), palaikiau tą ryšį, po tarybos lapkričio 11-osios esu skambinęs: kada procedūros, per kiek laiko jūs pranešite man, reikia mantiją išsilyginti, viską susitvarkyti. Dar gruodžio pradžioje skambinau, kad gruodžio 10 dieną baigiasi dveji metai, ar nebus bėdos, ir jis šiandien man paskambino, (...) ir pranešė, kad yra tokia nuomonė (neskirti praėjus terminui – BNS)“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Jis teigė penktadienį oficialiai kreipęsis raštu į Prezidentūrą, kodėl nebuvo paskirtas teisėju, nors nuo Teisėjų tarybos sprendimo iki termino jam grįžti be konkurso buvo likęs mėnuo.

Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu

„Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu“, – BNS teigė E. Misiūnas.

Su prezidento vyriausiuoju patarėju teisės klausimais A. Kabišaičiu penktadienį telefonu BNS nepavyko. Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad komentarą dėl to Prezidentūra pateiks vėliau, pirmadienį, taip pat kėlė klausimą, kodėl E. Misiūnas apie jo paskyrimą prakalbo tik kovą, nors terminas grįžimui praleistas dar gruodį.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas svarstė, jog Prezidentūrai galėjo nepatikti jo pasisakymas per Teisėjų tarybos posėdį, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvę ne kartą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.

„Mano nuomone, patriotiškumui priklauso ateitis ir turbūt visada taip bus, nes be patriotiškumo nėra ir valstybės“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė anksčiau iš žiniasklaidos sulaukęs tokio klausimo ir susimąstęs, ar patriotiškumas ir ateitis susiję, tačiau dabar teigė tuo neabejojantis.

„Tas klausimas iš pradžių mane nustebino. Vėliau aš susimąsčiau – gal kiek kitaip traktuojame patriotiškumą negu traktavo jį mūsų XIX amžiaus knygnešiai, kariai savanoriai, XX amžiaus pradžioje kūrę ir stiprinę nepriklausomą valstybę. Galbūt patriotiškumo sąvoka išsikreipė dar mano kartos gyventojų metu, kuomet mums buvo skatinamas patriotiškumas tai valstybei, kuriai jokio patriotiškumo nejautėme“, – teigė prezidentas.

Anot šalies vadovo, šiandien kai kuriuos žodžius, tokius kaip pilietiškumas, patriotiškumas ir tautiškumas, vartojame taip dažnai, kad nebesusimąstome apie jų turinį.

Mano nuomone, patriotiškumui priklauso ateitis ir turbūt visada taip bus, nes be patriotiškumo nėra ir valstybės.

„Kas yra pilietiškumas? Ugningas įrašas socialiniuose tinkluose, iškeltas Vytis namo kieme, o galbūt auka Ukrainos kare kovojantiems didvyriams, o galbūt elementarus aplinkos susitvarkymas savo gyvenamoje vietoje?“, – svarstė G. Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, tautiškumo sąvoka taip pat yra viena iš tų, vartojamų vis rečiau arba iki galo neišsiaiškinant jos turinio.

„Mano nuomone, tautos savimonė, tautos identitetas ir supratimas, iš kur yra mano šaknys, leidžia mums tvirtai atsistoti ir remtis į globalų pasaulį. Jaustis globalaus pasaulio dalimi, bet jaustis oriai, jaustis žinant savo vertę ir žinant, kuo aš galiu prisidėti, kad pasaulis būtų turtingesnis, įdomesnis, įvairialypiškesnis“, – teigė prezidentas.

Jis teigė „tautiškumo rezonansą ganėtinai stiprų“ pajutęs perleidus žurnalą „Aušra“, vartydamas šį komplektą gėrėjęsis prakalba, žinutėmis, kurių kai kurios parašytos vokiškai ir lietuvių „senoviška kalba“.

„Šiandien niekas nesikėsina nei į mūsų kalbą, nei į mūsų tradicijas, bet išorine prasme. Ar iki galo suprantame, kokį perlą turime, ar dedame pastangas, kad jis žibėtų? Manau, tikrai ir šiandien turime girdėti, kas yra lietuvių kalba, tai nedaugelis tų bruožų, kuriais galime būti įdomūs“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, tuo metu, kai pasaulis domisi Lietuvos krepšiniu, lazeriais, kultūra taip pat visuomet išlieka įdomi.

„Prie ko ilgiausiai stovėjo (Prancūzijos prezidentas – BNS) Emanuelis Macronas Lietuvoje? Žemėlapio, kur buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vos ne sprindžiais lygino su Prancūzija, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didesnė“, – pasakojo prezidentas. – Galima sakyt, kad nesvarbu, buvo labai seniai, bet tai įdomu, atkreipia dėmesį. Branginkime, puoselėkime tai“.

Diskusijoje apie pilietiškumą pakviesti dalyvauti mokiniai, mokytojai ir žinomi visuomenininkai – signatarė Irena Andrukaitienė,  Antakalnio gimnazijos mokinys Vytautas Chadzevičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai Vilius Vaivada ir Mantas Kairys, iš emigracijos į Lietuvą sugrįžęs Renatas Žyla, režisierė Giedrė Žickytė, pilietiškumo mokytojas Laurynas Kudijanovas.

Renginyje pristatoma prezidento iniciatyva sukurta visiems atvira virtuali mokymosi svetainė „Pilietiškumo mokykla“, skirta pilietiniam ugdymui, siekiant suteikti žinių apie valstybę, ugdyti pilietiškumą ir pilietinę savimonę. Platforma naudotis kviečiami mokytojai, mokiniai ir visi Lietuvos piliečiai. Svetainės išbandyme jau dalyvavo kelios mokyklos.

Kaip BNS informavo Nacionalinė švietimo agentūra, svetainė pradėta kurti 2021 metais.

„Svetainės turinio pagrindą sudaro Valstybės pažinimo centro ekspozicijos, ekspertų pritaikytos skaitmeninei erdvei. Svetainę papildo įtraukiantys interaktyvūs žaidimai, jų šablonai, kuriuos svetainės vartotojai gali užpildyti ir jais dalintis. Turinys išdėstytas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo pilietiškumo pagrindų bendrąsias programas“, – informavo agentūra.

Prie projekto kūrimo prisidėjo Valstybės pažinimo centras, Prezidento kanceliarija, Nacionalinė švietimo agentūra, Europos Wergeland Centras (Norvegija), Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Latvija).

„Vyriausioji rinkimų komisija turi veikti taip, kad būtų užtikrintas rinkimų proceso teisingumo, sąžiningumo ir skaidrumo principų laikymasis, sąžininga kandidatų konkurencija. Taip pat būtina veiksmingai užtikrinti, kad nebūtų iškreipta rinkėjų valia“, – BNS trečiadienį sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Tomas Beržinskas.

Taip Prezidentūra reagavo į situaciją, kai iš pradžių neleidusi dėl korupcijos teistiems kandidatams į Anykščių merus Kęstučiui Tubiui ir Visagino meres Daliai Štraupaitei dalyvauti rinkimuose antrajame ture, po teismų išaiškinimų VRK buvo priversta pakeisti sprendimą.

Demokratinėje teisinėje valstybėje netoleruojamos tokios situacijos, kurios keltų abejonių dėl rinkimų legitimumo ir teisėtumo.

„Demokratinėje teisinėje valstybėje netoleruojamos tokios situacijos, kurios keltų abejonių dėl rinkimų legitimumo ir teisėtumo“, – teigė T. Beržinskas.

„Rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais yra „ultima ratio“ priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad nebūtų iškreipta rinkėjų valia“, – sakė patarėjas.

„Svarstant, ar pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, turi būti itin atsakingai vertinama žala, kuri galėtų būti padaryta rinkėjų lūkesčiams ir savivaldos sistemos stabilumui“, – pridūrė jis.

K. Tubiui į rinkimus grįžti leista jau po pirmosios išankstinio balsavimo antrajame ture dienos, todėl VRK teko anuliuoti jau atiduotus balsus ir paraginti rinkėjus atvykti balsuoti dar kartą.

„Prezidentas turi kelis kandidatus į šį postą“, – BNS penktadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Šiuo metu tarnybai vadovauja Žydrūnas Bartkus. Jis penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2018 metų kovo 30 dieną, tad iki naujo vadovo paskyrimo liko apie trys savaitės.

Remdamasis anoniminiais šaltiniais, naujienų portalas delfi.lt penktadienį paskelbė, kad vadovauti STT gali būti siūlomas buvęs policijos generalinis komisaras, dabar Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.

STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Aš per mėnesį sunaudoju nedaug elektros, mažiau nei 150 kWh. Tik iki 100 kWh elektros prisuku. Mes dviese gyvename, visą dieną darbe, grįžtame tik vakare, tad nedaug tos elektrso ir deginame“, – sakė gatvėje užkalbinta moteris.

„Krizės išmoko taupyti, taip, tačiau dėl elektros tai mūsų poreikiai nepasikeitė, viskas kaip anksčiau“, – porino kita pašnekovė.

„Jeigu atvirai, aš nelabai tą krizę jaučiu. Mano gyvenimo kokybė dėl to tikrai kol kas nenukentėjo. Nežinau, kaip bus vėliau, – sakė garbaus amžiaus vyras.

„Nieko nekontroliuoju, kiek sukasi elektros skaitliukas, tiek. Nieko neatsisakau, nemažinu“, – teigė  moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ką konkrečiai prezidentūra siūlo keisti?

– Šiuo metu elektros kainos yra kritusios. Tikėtina, kad ateinantį pusmetį kompensacijų gali nereikėti. Tačiau, jeigu jų reikėtų, klausimas, ar likti prie dabartinės kompensacijų sistemos, kuri dabar yra horizontali – visiems, ar pasirinkti labiau tikslinę sistemą. Tarkime, jei mes įvestume tam tikrą kvotą, ar tai būtų 150 kWh, ar kita reikšmė, tai galėtų padėti pirmiausiai sutaupyti biudžeto pinigus. Taip pat ta parama pasiektų labiau nepasiturinčius asmenis, kadangi statistiškai labiau nepasiturintys suvartoja mažiau elektros. Be to, tai būtų papildoma paskata visiems taupyti elektros energiją. Mažiau išeikvoji, mažesnės sąskaitos už elektrą.

Dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

 

– Ar šis pasiūlymas – tik diskusijų lygmenyje, ar pateiktas jau svarstyti ministerijoms?

– Šiuos siūlymus jau teikėme prieš metus. Tai nėra naujas klausimas. Jis buvo pakankamai pozityviai sutiktas ir ekspertų, tačiau galime prisiminti, kad praėjusiais metais elektros kainų šokas mus užklupo gana netikėtai ir dideliu mastu. Priemonių reikėjo čia ir dabar, todėl buvo pasirinkta tokia horizontali priemonė. Tačiau dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

– Kadangi – ne toks naujas šis pasiūlymas, natūralu, kad prezidentūra yra atlikusi tam tikrus namų darbus, skaičiavimus, kiek tai kainuotų valstybei. Kokie galėtų būti skaičiai, jei imtume, tarkim, 150 kWh?

– Norėčiau priminti, kad šiems metams biudžete buvo numatyta apie 800–700 mln. eurų kompensacijoms už elektrą ir dujas. Jeigu mes sumažintume kompensacijos apimtį elektrai, tai suma būtų gerokai mažesnė. Tikslaus skaičiaus neįmanoma pasakyti, nes tai lemia, kokia kaina formuojasi biržoje, kokias kainas siūlo tiekėjai planuose. Būtent nuo to priklauso kompensacijos dydis.

– Kada tai galėtų būti įgyvendinta?

– Jeigu būtų pritarta šiai idėjai, svarbu tinkamai pasiruošti tokiai sistemos peržiūrai. Įprastai kainos yra perskaičiuojamos du kartus per metus, t. y. metų pradžioje ir viduryje. Tad anksčiausias terminas galėtų būti nuo liepos pradžios. Bet kadangi elektros kainos yra gerokai sumažėjusios, tai klausimas, ar iš viso reikės kompensacijų ateinančiam pusmečiui.

Elektrinė, kurios numatoma galia siekia 1 tūkst. kilovatų, bus statoma Parovėjos kaime, ja bus galima naudotis nuo 2024-ųjų kovo, teigiama Prezidentūros pranešime.

Anot jo, „Evecon“ laimėjo pirkimo konkursą elektrinei įsigyti.

Didžioji dalis elektrinės kainos – 794 tūkst. eurų – kompensuota panaudojus Europos Sąjungos projekto lėšas.

Skaičiuojama, kad ši investicija Prezidentūrai atsipirks per mažiau nei dvejus metus ir padės sutaupyti apie 200 tūkst. eurų per metus.

Vasarį išleistoje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje, skirtoje apžvelgti G. Nausėdos atėjimą į valdžią ir vadovavimą šaliai pirmąją kadenciją, remiamasi Prezidentūros darbuotojų liudijimais.

Biudžetas – D. Nausėdienės suknelėms

Jie teigė, kad nuo pirmųjų dienų D. Nausėdienė siekė užimti svarbų vaidmenį kasdieniniuose rūmų klausimuose, tačiau kilo problemų dėl teisinio statuso ir veiklos biudžeto.

Pagal įstatymus prezidento sutuoktiniui kas mėnesį skiriama tūkstantis eurų reprezentacinėms išlaidoms.

„Bet tokios sumos neužteko pirmosios ponios suknelėms“, – pasakojo liudininkas.

Kaip teigiama, Prezidentūros Teisės grupei pavesta rasti būdą, kaip padidinti reprezentacinį biudžetą.

„Pasiūlymas buvo gana aiškus: keisti įstatymus“, – sakė liudininkas.

Anot jo, tokio siūlymo atsisakyta supratus, kad Seime idėja nebūtų sutikta palankiai. Nuspręsta ieškoti dizainerių, kurie sutiktų drabužius siūti nemokamai arba su nuolaida.

„Aiškintasi net dėl puodelių. Prezidentūros darbuotojai savo svečius gali vaišinti kava iš specialių puodelių, ant kurių vaizduojamas prezidento herbas: Vytis su grifu ir vienaragiu iš šonų. Tačiau pirmoji ponia teisiškai nėra rūmų darbuotoja, todėl prezidentinių puodelių naudoti negalėjo. Susiginčijus su protokolo ekspertais, išaiškinimo kreiptasi net į heraldikos žinovus“, – rašoma knygoje.

Bet tokios sumos neužteko pirmosios ponios suknelėms.

Kabinetui siūlytos ekspozicijos erdvės

Pirmoji ponia neturėjo ir atskiro kabineto – likę laisvi atrodė netinkami, o ją įkurdinti prezidento kabinete buvo neįmanoma.

Kaip knygos autoriams teigė šaltiniai Prezidentūroje, nuskambėjo noras iškraustyti Prezidento kanceliarijai priklausantį Valstybės pažinimo centrą ir ten įkurdinti pirmąją ponią, „tačiau pabijota visuomenės reakcijos, mat ši muziejų primenanti edukacinė erdvė buvo gausiai lankoma žmonių“.

Šaltiniai pasakojo, kad Prezidentūros koridoriuose taip pat svarstyta, kad G. Nausėdos nenoras palaikyti Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kritika Partnerystės įstatymui gali būti susiję su „didelę įtaką prezidento sprendimams turinčia pirmąja ponia“.

Skirtingų sričių patarėjai pasakojo susidarę įspūdį, kad D. Nausėdienė yra itin konservatyvi, linkusi tikėti nepagrįstomis teorijomis.

Knygoje rašoma, kad per vieną viešą apsižodžiavimą užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui suabejojus, ar G. Nausėdienė yra pasiskiepijusi nuo koronaviruso, Prezidentūroje tai skambėjo kaip galimas informacijos nutekėjimas.

„Manau, kad ji turėjo abejonių dėl koronaviruso“, – pasakojo vienas patarėjas.

Gynybinė reakcija į žmonos kritiką

Prezidentūros darbuotojai pasakojo ir apie ūmią G. Nausėdos reakciją į kritiką sutuoktinei po jos improvizuoto pasisakymo forume „Lietuvos Davosas“, kur pirmoji ponia kalbėjo apie moterų vaidmenį švietimo sistemoje.

Tada ji sakė, kad vyrauja dažnas stereotipas, kad padidinus moterų skaičių kažkurioje srityje, jos rodikliai automatiškai pagerės.

„Švietimo sistemoje dirba septyniasdešimt devyni procentai moterų, bet, jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. O tie, kurie turėtų smukti, nuolat auga aukštyn“, – pareiškė D. Nausėdienė.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose šie žodžiai buvo suprasti kaip seksistinė prielaida, kad moterys mokytojos nusmukdė švietimo sistemą.

Tuomet G. Nausėda į susitikimą su patarėjais atnešė savo parengtą sutuoktinę ginantį tekstą, kurį nurodė įdėti į jo feisbuko paskyrą, nors patarėjai ragino to nedaryti, kad nebūtų sulaukta dar didesnės kritikos lavinos.

„Tačiau prezidentas neperkalbamai reikalavo, kad įrašas būtų publikuojamas“, – teigiama knygoje.

G. Nausėda tuomet užsipuolė komentatorius paskelbęs, jog diskusijos tema buvo „sumaniai „išplauta“ pakišant sumanipuliuotą lygių teisių problemą.

Svarstė ginti garbę teismuose

„Turbūt ir šeštoko ar net trečioko teksto suvokimo įgūdžių pakaktų suvokti pasakytą mintį, tačiau naratyvų medžiotojai išvertė ją į antiteiginį apie nepagarbą moters darbui. Suprask, sistema neveikia, nes joje dirba per daug moterų! Taip visa savo esybe už moterų įgalinimą pasisakanti Diana tapo priešininke (...). Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja“, – rašė G. Nausėda.

Kilus dar didesnei audrai socialiniuose tinkluose, pasak šaltinių, D. Nausėdienė Teisės grupės teiravosi dėl to, ar Prezidentūra galėtų parengti skundą ginant jos garbę ir orumą.

„Teisės grupė užėmė griežtą poziciją, kadangi įstatymas to nenumato, mes nieko daryti negalime, – pasakojo liudininkas. – Ir apskritai, Prezidento kanceliarija aptarnauja prezidentą, o ne pirmąją ponią. Dianai atrodė kitaip.“

Knygai G. Nausėdos patarėjai pasakojo, kad jis visuomet jautriai reaguodavo į žmonai skirtą viešą kritiką.

„Diana yra jo raudonas mygtukas, – pasakojo vienas patarėjas. – Jeigu kas nors paliečia žmoną, Nausėda iškart praranda prezidentinę laikyseną (...). Nausėdos požiūriu, Dianos visi privalo klausyti“.

„Kartais atrodydavo, kad jis ne prezidentas, o tiesiog Dianos vaikinas“, – pridūrė jis.

Šaltiniai Prezidentūroje taip pat teigė, kad jos teisininkų buvo teiraujamasi ir dėl galimybės padengti prezidento namų Pavilnių regioniniame parke komunalines išlaidas, tačiau šie atsakė, kad tai prasilenktų su teise, o jei prezidentas nenori mokėti komunalinių mokesčių, turėti išsikelti iš savo namo į rezidenciją Turniškėse.

B. Davidonytės ir D. Pancerovo knygoje, remiantis aukštas pareigas Valstybės saugumo departamente (VSD) ėjusio pareigūno liudijimu, taip pat kalbama apie galimą G. Nausėdos ar jo aplinkos pavedimą žvalgybai patikrinti jo rinkimų komandą ir galimų rėmėjų sąrašą.

G. Nausėda šią savaitę tai dar kartą paneigė, sakydamas, kad nei jis pats, nei kas nors kitas jo įpareigojimu nesikreipė į VSD, tačiau sakė neatmetantis, kad pats VSD tikrino kandidatus į prezidentus ir jų komandas. Šaltinis knygoje tvirtino, kad tikrinta tik G. Nausėdos komanda.

Taip pat knygoje rašoma apie prezidento konfliktus su buvusiais ministrais, vidines kovas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės dėl Lietuvos pozicijų taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Kaip pranešė Prezidentūra, trečiadienį vykęs pokalbis buvo skirtas pasirengti kitą savaitę Varšuvoje vyksiančiam Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimui su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Nuotoliniame pokalbyje Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos prezidentai aptarė regiono saugumo klausimus, Rusijos karą Ukrainoje ir paramą prieš agresorių kovojančiai šaliai, taip pat – pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė proga priimti sprendimus, pastiprinsiančius tiek mūsų regiono, tiek viso Aljanso saugumą.

Pasak Lietuvos vadovo, JAV vaidmuo yra esminis užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Prezidentas pabrėžė, kad situacija regione dar ilgai išliks įtempta, todėl Aljanso išlaidos gynybai turi didėti, o karinė pramonė dirbti visu pajėgumu. Šalies vadovas pokalbio metu akcentavo ir pasirengimą Vilniaus viršūnių susitikimui.

„NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė proga priimti sprendimus, pastiprinsiančius tiek mūsų regiono, tiek viso Aljanso saugumą. Svarbu ne tik įgyvendinti Madride priimtus sprendimus, bet ir judėti toliau: sutarti dėl atnaujintų regioninių gynybos planų, stiprinti oro gynybą, didinti išlaidas gynybai. Drauge turime siekti, kad išlaikytume Aljanso vienybę ir ryžtą“, – sakė prezidentas.

Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos vadovai taip pat aptarė paramos Ukrainai klausimus. Prezidentas pabrėžė, kad karui įžengus į lemiamą fazę yra svarbu užtikrinti nepertraukiamą karinę pagalbą ir atliepti ukrainiečių poreikius mūšio lauke.

„Yra ministerija ir ministras, kuris atėjo su tam tikra vizija, su tam tikrais pažadais ir, pasirodo, neužtenka cituoti filosofų, nuvažiuoti į konferenciją. Reikia pasiraitoti rankoves ir konkrečiai dirbti su problemomis. Žurnalistai labai konkrečiai parodė, kad galima pasiektų tų rezultatų, tik turėtų tą darbą taip pat dirbti tie, kurie gauna atlyginimus už tai“, – Žinių radijui antradienį teigė J. Neverovičius.

Naujienų portalas 15min.lt praėjusią savaitę paskelbė tyrimą dėl nelegalaus atliekų verslo – jis atskleidė nelegalius sąvartynus Vilniaus rajone, Marijampolio miške bei sostinės Kazbėjų gatvėje.

Anot J. Neverovičiaus, šie faktai įrodo, kad žadėti pokyčiai aplinkosaugos srityje nevyksta, apie tai turėtų susimąstyti ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  

„Laikas susimąstyti toms institucijoms, ministerijai, kas vyksta šioje srityje – iš principo niekas nevyksta, nors buvo žadėta kitaip. (...) Iš tikrųjų ministras turėtų susimąstyti, kokie yra rezultatai jo kadencijos pusiaukelėje“, – kalbėjo J. Neverovičius.