Sekmadienio pavakare į daugumos Lietuvos gyventojų mobiliuosius telefonus atėjo apie pavojų įspėjantys pranešimai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėjo dėl stiprėjančio vėjo ir ragino gyventojus pasisaugoti. „Šiandien ir rytoj sustiprės vėjo gūsiai. Pasirūpinkite savo ir turto saugumu, perspėkite kitus“, – teigiama  išsiųstame pranešime.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad vėjo gūsiai daug kur pasieks 20 m/s, o pajūryje – iki 23 m/s.

„Šiandien Lietuvoje daug kur palis, ku kur perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, pajūryje iki 23 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15, vakariniame pakraštyje 7–9 laipsniai šilumos“, – skelbiama feisbuko grupėje „Meteo.lt“.

Anot PAGD, 10.50 val. gautas policijos pranešimas, kad Vilkaviškio rajone, Jono Basanavičiaus gatvėje, įvestas planas „Skydas“, nes galimai rastas sprogmuo. Išminuotojai ugniagesių buvo palydėti iki karjero, kur rasti 152 mm artilerijos sviedinys ir 32 vienetai 7,62 mm šovinių buvo sunaikinti.

Panašiu metu, 10.51 val., gautas pranešimas, kad Šiaulių rajone, Naisių kaime, rastas sprogmuo, įvestas planas ,,Skydas“. Atvykę Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono specialistai rastą Antrojo pasaulinio karo laikų 30 cm ilgio sviedinį sunaikino vietoje.

PAGD duomenimis, 11.31 val. pranešta, kad Vilkaviškio rajone, Lakštučių kaime, Vembrės gatvėje, galimai rastas sprogmuo, įvestas planas „Skydas“. Ugniagesiai pabudėjo įvykio vietoje, kol išminuotojai rankinę granatą „F1“ sunaikino vietoje.

Po pietų, 14.52 val., gautas policijos pranešimas, kad Tauragės rajone, Ganyklų gatvėje, rastas sprogmuo, įvestas planas ,,Skydas“. Sprogmuo rastas, vykdant gatvės rekonstrukcijos darbus. Atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai 75 mm artilerijos sviedinį išsivežė.

Anot PAGD, 16.25 val. pranešta apie sprogmenį Kelmės rajone. Nurodyta, kad Kušleikių kaime, Pievų gatvėje įvestas planas ,,Skydas“. Atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai rastą Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinį (122 mm) sunaikino karjere.

„Atsižvelgdami į didėjantį gaisrų ir juose žūstančių žmonių skaičių, norime įspėti gyventojus, kad laikytųsi priešgaisrinės saugos reikalavimų ir atkreiptų dėmesį į tinkamą kietojo kuro krosnių, dūmtraukių įrengimą ir naudojimą, elektros instaliaciją ir kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras, – sakė departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas. – Kiekvienas iš mūsų privalome rūpintis savo ir artimųjų sveikata, gyvybe ir turtu. Pats paprasčiausias ir veiksmingiausiais būdas – namuose įsirengti dūmų detektorių. Būtent dūmų detektorius perspėja žmogų apie kilusį gaisrą ir gali apsaugoti nuo gresiančios nelaimės. Juo labiau kad gaisrai dažniausiai kyla naktį, kai jų tikimasi mažiausiai.“

Pats paprasčiausias ir veiksmingiausiais būdas – namuose įsirengti dūmų detektorių. Būtent dūmų detektorius perspėja žmogų apie kilusį gaisrą ir gali apsaugoti nuo gresiančios nelaimės.

Šiemet miestuose žuvo trys žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – septyni: kaimiškosiose vietovėse gaisruose žuvo du kartus daugiau žmonių nei miestuose.

Pagrindinės šiais metais kilusių gaisrų priežastys – krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, dūmtraukių gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir kt.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kasmet rengia gaisrų prevencijos akcijas, per jas lanko gyventojus, aiškina autonominių dūmų detektorių įsirengimo būtinybę, saugaus elgesio buityje taisykles, skatina reguliariai prižiūrėti šildymo įrenginius, krosnis, valyti dūmtraukius. Gaisrų prevencijos akcijos bus vykdomos ir šiemet.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2018 metais per gaisrus šalyje žuvo 86 žmonės, 2019 metais – 70 gyventojų, 2020-aisiais ugnyje užregistruotos 95 mirtys, 2021-aisiais – 94, 2022-aisiais – 72.

„Praėjusiais metais gaisruose žuvo 100 žmonių ir šis skaičius 16 proc. viršija praėjusiųjų penkerių metų vidurkį“, – BNS teigė PAGD atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Nors žūčių ugnyje buvo daugiau, nuosekliai mažėja kilusių gaisrų skaičius.

2023 metais šalyje kilo 7 tūkst. 908 gaisrai, tai yra 12 proc. mažiau negu praėjusiųjų penkerių vidurkis.

„Tai yra mažiausias gaisrų skaičius Lietuvoje per paskutiniuosius 20 metų. Mažėjantis gaisrų skaičius lemia mažesnius nuostolius gyventojams ir ūkio subjektams bei rodo gerėjančią bendrą gaisrų prevencijos situaciją šalyje“, – teigė A. Gudžiauskas.

Tačiau pernai išaugo žuvusiųjų skaičius miestuose – 44 žuvusieji. Kaimo vietovėse žuvo 56 žmonės ir šis skaičius yra kiek mažesnis negu penkerių metų vidurkis. Daugelį metų buvo stebimas didesnis gaisrų skaičius kaimo vietovėse.

Vienas iš daugiausiai aukų nusinešusių gaisrų pernai vasarą kilo Šiaulių mieste esančiame daugiabučiame name – per gaisrą žuvo mergina ir du vyrai.

Praėjusiais metais gaisruose žuvo 100 žmonių ir šis skaičius 16 proc. viršija praėjusiųjų penkerių metų vidurkį.

Pasak A. Gudžiausko, 2021 metais patvirtinus gaisrų prevencijos veiksmų planą ir prevencinę veiklą pradėjus vykdyti šia kryptimi, situacija kasmet gerėja. Pradėta bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis organizacijomis. Sudaryti gyventojų, kuriems reikalinga pagalba sąrašai, kasmet lankomi sąrašuose esančių asmenų būstai, stebima jų būklė gaisrinės saugos aspektu.

„Šiuo metu situacija pasikeitė – daugiau žmonių žūsta miestuose. Todėl matome didesnį poreikį dirbti šia kryptimi. Planuojama patikslinti prevencijos veiksmų planą ir įgyvendinti prevencinę akciją, nukreiptą  į miestų daugiabučių gaisrinę saugą. Mūsų pagrindinis siekis, kad kiekviename būste būtų veikiantis dūmų detektorius“, – teigė PAGD atstovas.

Pagrindinės gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys yra neatsargus rūkymas (žuvo 42, arba 51 proc. daugiau negu penkerių metų vidurkis), neatsargus žmogaus elgesys (žuvo 24, arba 42 proc. daugiau negu vidurkis), elektros instaliacijos ir įrenginių gedimai (žuvo devyni, arba 13 proc. mažiau negu vidurkis), krosnių ir dūmtraukių gedimai ir eksploatavimo pažeidimai (žuvo septyni, arba 55 proc. mažiau negu vidurkis).

„Šių gaisrų priežasčių analizė rodo, kad sumažėjo žuvusiųjų dėl vadinamųjų techninių priežasčių (elektros instaliacijos, krosnių ar dūmtraukių gedimų), tačiau gerokai išaugo žuvusiųjų skaičius dėl pačių gyventojų neatsargaus ir neatsakingo elgesio“, – pastebi A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, net 86 proc. žuvusiųjų gaisruose buvo apibūdinami kaip turintys žalingų įpročių (girtaujantys, rūkantys) asmenys. Be to, beveik visuose (95 proc.) būstuose, kurių gaisruose žuvo žmonės, nebuvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai.

Šių metų pradžioje jau užregistruotos dvi tragiškos mirtys ugnyje – Vilniuje, Viršuliškių rajone, nugriaudėjus sprogimui daugiabučiame name, žuvo, kaip manoma, suaugęs asmuo ir vaikas.

Šiemet šalyje jau užgesinta per 200 gaisrų, juose septyni žmonės apdegė ar apsinuodijo dūmais.

„Įrengus sirenas ir įdiegus valdymo įrangą bus sudarytos sąlygos perspėti ne mažiau kaip 75 proc. gyventojų, gyvenančių vietovėse, patenkančiose į Baltarusijos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą –  iki 100 kilometrų poveikio zoną“, – teigiama trečiadienį išplatintame PAGD pranešime.

Moderni perspėjimo sirenomis sistema diegiama 17 savivaldybių.

Sirenų ir jų valdymo įrangos montavimo darbai vyks 2023–2024 metais.

Įgyvendinant projektą įsigyjamos sirenos, kuriomis iš dalies bus modernizuota Lietuvos gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai bei integracijai su kitomis sistemomis.

Anot PAGD, kartu bus išplėstas esamas sirenų tinklas ir iš esmės padidintas perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičius, sudarytos galimybės centralizuotai valdyti dalį perspėjimo sirenomis sistemos.

Pernai su tiekėjais pasirašyta sutartis dėl 197 sirenų įrengimo.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, antradienio rytą, apie 9.30 val., policijos prašymu buvo ieškoma skenduolio Vilniuje, Balsio ežere ties Gulbinų gatve.

Apie šeši metrai nuo kranto ir apie šešių metrų gylyje rastas vyriškos lyties skenduolis, jis ištrauktas į krantą.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 09.49 val. gautas pranešimas, jog Dzūkų gatvėje automobilis „Toyota Auris“ pavojingai pakibęs virš atsiradusios įgriuvos.

Atvykę ugniagesiai automobilį rado priekine dalimi įkritusį į smegduobę ir teritoriją aptvėrė „stop“ juosta. Nurodoma, jog tolesnius darbus vykdys policijos pareigūnai.

Žmonės per įvykį nenukentėjo.

Ugniagesių statistikos duomenimis, pernai per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ištraukti 48 skenduoliai, šiemet – 6,3 proc. mažiau.

Skelbiama, kad daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno (septyni gyventojai), Vilniaus (šeši) ir Alytaus (šeši) apskrityse.

Pastebima, kad vyrų iš vandens telkinių ištraukiama net 4,5 karto daugiau negu moterų – iš vandens telkinių ištraukti 36 vyrai, o nuskendusiųjų amžiaus vidurkis siekia 50 metų.

Remiantis 2018–2022 m. darbų vandenyje duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 62 skenduolius, šiemet jų ištraukta 27,4 proc. mažiau.

Prasidėjus liepai ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė keturis skenduolius, pernai liepą ištraukti net 24 skenduoliai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų, pasirinkti paplūdimį, kuriame maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Taip pat primenama nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

„Klaipėdos paplūdimių“ atstovai taip pat kasdien įspėja apie pavojus jūroje – atgalines sroves, duobes, apie tai primena ir paplūdimiuose kabanti raudona vėliava. Tačiau į gelbėtojų įspėjimus reaguoja ne visi.

„Iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama, yra labai stiprios povandeninės srovės, nes vėjas tai susilpnėja, tai sustiprėja. Ir ketvirtadienį buvo tokių, kurie lindo į jūrą. Vanduo šiltas, visur lenda, nori maudytis, kai saulė šviečia“, – pastebėjo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

„Lietuva pasiūlė pagalbą Graikijai, bet nėra gautas iš Graikijos pusės atsakymas, kad priima tokią pagalbą. Ugniagesiai pasiruošę išvykti, bet laukiama priimančiosios šalies atsakymo“, – BNS pirmadienį sakė PAGD atstovė Edita Zdanevičienė.

Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos teikimui siųsti į Graikiją pagalbos teikimo komandą iš ne mažiau kaip 25 ugniagesių gelbėtojų ir kitų PAGD darbuotojų.

Tokį sprendimą Ministrų kabinetas priėmė atsižvelgdamas į Graikijos tarptautinės pagalbos prašymą, paskelbtą Bendroje ekstremalių situacijų ryšių ir informavimo sistemoje (angl. Common Emergency Communication and Information System, CECIS).

Pagal nutarimą, ugniagesių komanda išvyktų Lietuvai sulaukus Graikijos sutikimo priimti pasiūlytą pagalbą.

Graikijai kovojant su gamtiniais gaisrais Rodo ir Korfu salose jau evakuoti tūkstančiai žmonių. Užsienio reikalų ministerija savaitgalį pasiūlė atostogas Rodo saloje suplanavusiems Lietuvos gyventojams įvertinti būtinybę ten keliauti.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė BNS tuomet patvirtino, kad į Rodą su su kelionių organizatoriais išvykusiems lietuviams suteikti viešbučiai saugioje zonoje.

Departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas BNS teigė, kad PAGD pareigūnai ne tik gesina gaisrus, bet ir atlieka įvairius gelbėjimo darbus, taip pat teikia pagalbą šaltuoju metų laiku esantiems ant ledo.

„Gelbėjimo rogės yra skirtos vykdyti gelbėjimo darbus ant ledo, kad ugniagesys gelbėtojas saugiai galėtų pasiekti vandenyje ar ant ledo esantį žmogų, taip pat nukentėjusiųjų transportavimui nuo ledo“, – BNS informavo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.

Direktoriaus pavaduotojo teigimu, gelbėjimo rogės yra perkamos, nes ugniagesių darbui naudojamas inventorius ir priemonės susidėvi, genda ar sulūžta.

Pasak G. Sakalinsko, kada PAGD gaus rogutes bus aišku įvykdžius viešojo pirkimo procedūras preliminariai sutarčiai pasirašyti.

Kartu su rogėmis perkamos saugos virvės su rite ir trikoju, teleskopiniai gelbėjimo strypai su kabliu, gelbėjimo ratai ir kitos priemonės.

Kaip nurodoma viešajame pirkime, rogių keliamoji galia turi būti ne mažiau 300 kilogramų, svoris – ne didesnis nei 30 kilogramų, ilgis – ne mažesnis nei 3,35 metro.