Į teisėsaugos akiratį jis pateko, kai  41 metų moteris pranešė pareigūnams, kad 2021 metų balandžio 19 dieną pietų Londono mieste Kroidone pavežėjas ją išprievartavo.

Tų pačių metų liepos 25 dieną 21 metų dar viena mergina taip pat pranešė susidūrusi su šiuo pavežėju šiaurės Londone, Holovėjaus mieste. Tądien į taksi ji įsėdo kartu su drauge.

Nepristatęs keleivių į reikiamą vietą, pavežėjas pasakė turįs stabtelėti parduotuvėje ir nusipirkti viskio. Tada H. Ahmadi pasiūlė merginoms išgerti nuvykus į jo namus. Šios išsigando ir bandė pasprukti iš automobilio, tačiau vairuotojas, panaudojęs fizinę jėgą, prie jų seksualiai priekabiavo.

Pareigūnai susekė H. Ahmadį pamatę vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis parduotuvėje pirko viskį. Vyras buvo identifikuotas ir susietas su ankstesne išžaginimo byla. Apžiūrėjus jo automobilį rastas purpurinis penalas, pripildytas prezervatyvų ir vaikiško aliejaus. Apklaustas 34 metų pavežėjas visus kaltinimus neigė.

Kovo 16 dieną H. Ahmadi buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme su teise po septynerių metų išeiti iš kalėjimo už gerą elgesį.

Įkūrėjos sutuoktinis pripažintas kaltu dėl mažamečio ir nepilnamečio išžaginimo, mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį.

Jam skirta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, BNS pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Tačiau vyras išteisintas dėl jaunesnio nei šešiolikos metų asmenis tvirkinimo.

Šeimynos įkūrėja pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis, jai skirti devyni mėnesiai laisvės apribojimo, moteris įpareigota per keturis atsiprašyti penkių nukentėjusiųjų.

Globėjų giminaitis pripažintas kaltu dėl nepranešimo apie nusikaltimą, jis nubaustas 1,3 tūkst. eurų bauda.

Vienai nukentėjusiajai priteista 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoms po 500 eurų, po 1–3 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

1 tūkst. eurų neturtinės žalos nukentėjusioms turės atlyginti šeimynos giminaitis, likusius ieškinius turės padengti globėja ir jos sutuoktinis.

Teismas paliko laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistųjų žemės sklypams, kol nebus padengti civiliniai ieškiniai.

Byla išnagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Byla dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytos seksualinės prievartos ir kitų nusikaltimų teismui buvo perduota pernai sausį.

Pasak prokuratūros, nukentėjusiomis šioje byloje yra pripažintos šešios merginos ir moterys, trys iš jų – dar nepilnametės.

Manoma, kad vaikų globėja taip pat žinojo apie vyro daromus nusikaltimus, tačiau dėl nepranešimo apie nusikaltimą ji negalėjo būti teisiama, nes yra jo sutuoktinė.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš mažametes bei nepilnametes globotines šeimynoje galėjo buvo vykdomos 2009–2016 metais. Apie jas pranešė nukentėjusiosios, kai jau nebegyveno šioje šeimynoje.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio policijos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė.

Pernai liepos 7 dieną policija gavo pranešimą apie moters išžaginimą Paviluostos paplūdimyje. Nukentėjusioji nuvežta į medicinos įstaigą, Paviluostos rajone buvo pradėta įtariamojo paieška.

Tyrimo metu buvo gauta žagintojo DNR, paimti Paviluostos stebėjimo kamerų įrašai.

Vasario mėnesį pagal filmuotą medžiagą nustatytas asmuo, vizualiai atitinkantis įtariamąjį – 2004 metais gimęs Lietuvos pilietis, kuris nusikaltimo metu buvo nepilnametis.

Latvijos policija ėmė bendradarbiauti su kolegomis lietuviais, nukentėjusioji atpažino užpuoliką, o jo DNR sutapo su žagintojo. Rugsėjo viduryje įtariamasis buvo sulaikytas.

Įtariamasis savo kaltės nepripažįsta, bet surinkus įrodymus byla buvo perduota prokuratūrai, pradėsiančiai baudžiamąjį persekiojimą.

Įtariamasis, kuris anksčiau nebuvo patekęs į Latvijos policijos akiratį ir nebuvo teistas Lietuvoje, atvežtas į Latviją ir laikomas arešto sąlygomis.

Pagal Latvijos baudžiamąjį kodeksą už išžaginimą skiriama įkalinimo bausmė nuo ketverių iki 10 metų.

Vilniaus arkivyskupiją pasiekė pranešimas, kad Tikėjimo mokymo kongregacija, gavusi Detroito arkivyskupijos atlikto išankstinio tyrimo dėl kunigo A. Volskio medžiagą, patvirtino išvadą, jog įtarimai kunigui nepasitvirtino. Kunigas buvo apkaltintas nepilnamečio išnaudojimu Detroito arkivyskupijoje.

Apie tai pranešta Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui.

Po Mičigano valstijos prokuroro atlikto vertinimo buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl įrodymų trūkumo, rašoma pranešime.

„Kunigas Aloyzas Volskis grįžta į aktyvią kunigišką tarnystę. Kol kas kunigas paskyrimo į konkrečią parapiją neturi“, – skelbia Vilniaus arkivyskupija.

Anot jos, nei Vilniaus arkivyskupija, nei Telšių vyskupija panašaus pobūdžio skundų dėl šio kunigo nebuvo gavusi.

Vilniaus arkivyskupija dėl įtarimų prievartavimu buvo sustabdžiusi kunigo veiklą. Buvo skelbiama, jog Vilniaus kunigas Aloyzas Volskis prieš daugiau kaip dešimtmetį galimai seksualiai išnaudojo nepilnametį JAV. Pranešta, jog galimai nukentėjo aštuonerių metų vaikas.

JAV žiniasklaida tuomet skelbė, kad paauglys iš Mičigano valstijos padavė į teismą Detroito arkivyskupiją ir vieną katalikų mokyklą, teigdamas, jog buvo seksualiai išnaudojamas.

Teismo medžiagoje skelbta, kad kunigas pastebėjęs, jog vaikas peršalo, pasiūlė jam dvi mėlynas tabletes – neva vaistus. Nepilnametis jas suvartojo ir „paniro į pusiau mieguistą būklę“. Nukentėjusysis nurodo negalėjęs judėti, bet suvokęs aplinką, o ieškinyje nurodoma, kad kunigas jį „prievartavo“.

Nurodoma, kad jaunuolis nieko neatskleidė giminaičiams apie galimą incidentą iki pat 2017 metų pabaigos ar 2018 metų pradžios, nes A. Volskis esą grasino pakenkti jo šeimai, jeigu šis prasitars.

Pats kunigas savo kaltę neigė.

Paskutinis A. Volskio paskyrimas Vilniaus arkivyskupijoje baigėsi 2019 metų vasario 14 dieną. Pastaruoju metu kunigui, be oficialaus paskyrimo, buvo leidžiama tarnauti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.

Kaip anksčiau skelbė arkivyskupija, A. Volskis yra tarnavęs lietuvių parapijose JAV Los Andžele, Detroite ir Kanados Monrealyje.

2014 metais jis grįžo į Lietuvą, tarnavo Vilniuje dviejose parapijose, o nuo 2019 metų vasario buvo atleistas iš tarnystės dėl sveikatos problemų ir liko gyventi Vilniuje.

Prieš vadinamąjį „Tik taip reiškia taip“ įstatymą balsavo dešiniosios Liaudies partijos (PP) ir dešiniosios populistinės „Vox“ parlamentarai. Jie argumentavo, kad toks įstatymas kelia pavojų nekaltumo prezumpcijos principui. Dėl įstatymo projekto parlamentas pirmą kartą balsavo gegužę, tačiau Senatas jį grąžino su nedideliais pataisymais.

Naujajame įstatyme nelieka skirtumo tarp prievartos ir agresijos. Nuo šiol seksualiniai veiksmai bus laikomi išprievartavimu – nesvarbu, ar auka priešinosi, ar santykiavo iš baimės. Už išprievartavimą ir seksualinį smurtą grės iki 15 metų kalėjimo. Be to, bus baudžiama už „gąsdinančius“ komplimentus ir sekso įrašų platinimą.

Lyčių lygybės ministrė Irene Montero įstatymą pavadino „svarbiu žingsniu keičiant seksualinę kultūrą“ šalyje. „Prievartavimo kultūrai“ ir „seksualiniam terorui“ esą bus padėtas taškas. „Feministinis judėjimas Ispanijoje kuria istoriją“, – dar gegužę džiaugėsi ministrė.

Savo iniciatyva kairioji vyriausybė reagavo į virtinę didelio atgarsio sulaukusių grupinio išprievartavimo atvejų, kai nusikaltėliai pastaraisiais metais atsipirkdavo švelniomis bausmėmis.

Didelį pasipiktinimą visų pirma sukėlė 2016 metų atvejis. Penkių jaunų vyrų grupė tada per San Fermino festivalį Pamplonoje į laiptinę įsitempė jauną moterį. Jie kelis kartus išprievartavo auką ir viską filmavo. Teismas tuo tarpu, 2018-aisiais skelbdamas nuosprendį, išžaginimo požymių neįžvelgė, nes nebuvo „nei smūgių, nei grasinimų“, o auka liko pasyvi. Nuosprendis sukėlė protestus visoje šalyje.

Atitinkami raginimai Rusijai buvo išsakyti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje. „Rusija savo pajėgų gretose turi sustabdyti prievartavimus, smurtą ir žiaurumus. Rusija turi nutraukti šį neteisingą, neišprovokuotą karą prieš Ukrainos žmones“, – teigė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos vykdomus žiaurumus pasmerkė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Už šiuos nusikaltimus bus baudžiama. Tam, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn, mums reikia įrodymų, tačiau šiuo metu mes padedame juos rinkti“, – teigė Ch. Michelis. Jis pridūrė, kad tik Maskvai tenka atsakomybė dėl šiuo metu kylančios pasaulinės maisto krizės.

Metus šiuos kaltinimus, Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia paliko posėdžių salę. Kiek anksčiau jis paneigė, kad Rusijos kariai Ukrainoje pasitelkia seksualinį smurtą. Pasak jo, atitinkami kaltinimai jau kartojasi, tačiau jiems pagrįsti iki šiol esą nepateikta jokių įrodymų.

Rusų kairiai buvo jauni, jaunesni nei gyventojos Vikos sūnūs. Jie beveik neturėjo plaukų ant smakro, tačiau jų vado žodžiai buvo šiurpinantys.

„Mano vyrai turi degtinės. Dabar jiems trūksta tik pramogų“, – sakė jis.

Vika ėmė drebėti. Ji staiga suvokė, kodėl kariai anksčiau buvo atvykę į jos namus, konfiskavo telefonus ir liepė jai ant tvoros užrišti baltą medžiagą.

Vienas rusas, kurį jie vadino Olegu, ėmė liesti jai klubus. Vika galėjo užuosti nuo jo sklindantį alkoholio dvoką.

„Šalin rankas“, – perspėjo ji kareivį.

„Tylėk!“ – užriko jis ir ėmė tempti ją į gatvę, nors ji, būdama 42 metų, buvo dvigubai už jį vyresnė.

Vika su savo vyru trylika metų gyveno Džerelnos gatvėje mažame ramiame kaimelyje, kuris buvo už valandos kelio nuo Kyjivo. Kovo pradžioje rusų kariai čia įžengė ir nuo tada kaimelis virto tikru pragaru.

Aš jų labai nekenčiu ir linkiu jiems visiems mirties. Ir V. Putinui.

Vienas vyras buvo žiauriai nužudytas tarpduryje, o kitas žuvo važiuodamas dviračiu. Trys namai visiškai sugriauti.

Kovo 8 d. vakare trys kariai atvyko į Vikos namus jos pasiimti – vadas, 21 metų Olegas ir vos devyniolikmetis Dania. Nusitempęs ją prie kaimyno namo, Olegas ten ieškojo antros moters. Duris atidarė vyras, jį Olegas bandė nušauti, tačiau nepataikė. Atbėgęs Dania išvilko išlindusį vyrą į gatvę, pridėjo pistoletą prie galvos ir sumušė. Jį palikęs, atėjo prie Vikos ir ėmė ją glamonėti.

Gelbėti moterų atvyko kaimynas Saša. Jis maldavo, kad rusų kariai kankintų jį, o ne moteris, tačiau buvo nušautas tiesiai į pakaušį.

Rusų kariai tuomet čiupo Sašos žmoną ir nusitempė ją kartu su Vika gatve. Olegas su Dania ėmė jas abi prievartauti.

„Jis liepė man daryti daugybę dalykų“, – pasakojo Vika purtydama galvą.

Po kraupių įvykių Vika mėnesį slėpėsi 71 metų kaimyno namuose. Vika buvo tokia išsigandusi, kad kaskart, kai sulodavo šuo ar pravažiuodavo automobilis, ji bėgdavo į vištidę, kur, jos manymu, rusai jos neieškotų. Vienintelį kartą jie išdrįso išeiti į lauką kovo 20 d. naktį, kai buvo intensyviai apšaudomos rusų artilerijos pozicijos netoliese esančiame miške ir ukrainiečių pajėgos kitame kaime. Vika su kaimynu slėpėsi netoliese esančio namo rūsyje.

Galiausiai kovo pabaigoje rusų kariai buvo išvaryti, o išvažiuodami vogė motociklus, dviračius ir įrankius, išdaužė gyvenamųjų namų duris ir langus, viską apvertė aukštyn kojomis, gyventojų drabužius išmėtė kieme, pavogė  bulves ir marinuotas daržoves.

Vika įsitikinusi, kad rusai sugrįš.

„Aš jų labai nekenčiu ir linkiu jiems visiems mirties, – sakė ji. – Ir V. Putinui“.

Apie dėl įvykio pradėtą tyrimą plačiau pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Tikriausiai tų konkrečių žinių turime nedaug. Žinome, kad grupė galimai nukentėjusių kreipėsi į teisėsaugą su žinia apie tai, kad jie buvo pakankamai ilgą laiką seksualiai išnaudojami Raudonojo kryžiaus psichologo. Vėliau tas žmogus iš Raudonojo kryžiaus perėjo į pasienio tarnybą“, – pasakojo K. Mišinienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ji negalėjo atsakyti, kodėl nusikaltimo nematė kiti valstybės pareigūnai.

„Čia yra klausimai, kurių mes visi savęs klausiame. Jei turėtume atsakymus, mums visiems būtų lengviau. Dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, manau, mes nesileisime į kažkokias spekuliacijas. Mūsų žiniomis, tai vyko pakankamai ilgą laiką. Seksualinė prievarta, net ir trumpai trunkanti, yra labai žlugdantis momentas. Ikiteisminis tyrimas, mūsų žiniomis, pradėtas balandžio pradžioje. Kalbame apie šiais metais vykusius įvykius“, – sakė pašnekovė.

Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime.

K. Mišinienė tikino, kad anksčiau signalų apie seksualinę prievartą nelegalių migrantų stovyklose nebuvo gauta.

„Žinoma, paklausus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ar to paties Raudonojo kryžiaus, jie aiškina, kad nežinojo, nematė, negirdėjo ir tas žmogus nebedirba. Aš pati, 22 metus dirbanti pagalbos teikimo lauke, nesu girdėjusi, kad psichologas, kuris be jokios užkardos prieina prie pažeidžiamųjų grupių, būtų kaltinamas tokiu išnaudojimu. Manau, tai yra labai rimtas signalas visiems pergalvoti, kas vyksta uždarose institucijose. Mums atrodo, kad situacija gerėja, mes tik gauname žinutes, kad migrantų centruose gyvenimas gerėja, kad jų mažėja, ir staiga – ikiteisminis tyrimas su tokiais baisiais kaltinimais. Manau, čia mums yra postūmis pagalvoti, kokiais būdais asmenys, kurie dėl įvairiausių priežasčių atsiduria uždarose institucijose, galėtų paprašyti pagalvos ar pasitraukti iš jiems grėsmingos situacijos. Manau, tai yra svarbu“, – teigė K. Mišinienė.

„Norėčiau kartu pakviesti ir humanitarines organizacijas, teikiančias pagalbą pažeidžiamoms grupėms, pagalvoti apie saugiklius, kokius mes galėtume įsukti, kad išvengtume tokių situacijų. Nejaugi niekas netikrina psichologų darbo turinio? Gal palikti vieni jie laisvai juda po teritoriją? Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime“, – tęsė  Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė.

Prievarta esą buvo naudojama ilgą laiką, ji buvo taikoma tiek psichologo kabinete, tiek ir nelegalių migrantų gyvenamose patalpose. Migrantai kreiptis pagalbos bijojo, mat manė, kad nuo psichologo priklauso jų likimas.

„Mes kalbame apie uždarą instituciją. Dažnam mūsų sunku suvokti uždaros institucijos gyvenimą, kai kažkas, turintis galią, tvarko tavo gyvenimą, riboja tavo judėjimą, bet kokį tavo kontaktą su išoriniu pasauliu. Jie nežino savo ateities, ypač migrantai, kurie beveik metus uždaryti tokiuose centruose. Jie nežino, kas jų laukia. Dažniausias jų pirmas klausimas: kas bus su manimi?“ – kalbėjo K. Mišinienė.

Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, ikiteisminis tyrimas pradėtas birželio 29 dieną, gavus pareiškimą iš 1981 metais gimusios nukentėjusiosios. Birželį Vilniaus rajone gyvenamajame name nepažįstami asmenys prieš nukentėjusiąją panaudojo smurtą, atėmė galimybę priešintis, ją seksualiai prievartavo, žagino bei apiplėšė.

Vilniaus apskrities kriminalistai greitai sulaikė vieną iš įtariamųjų, gimusį 1969 metais. Netrukus kriminalistai nustatė visų užpuolikų asmenybes ir sulaikė dar du šiuo nusikaltimu įtariamus Vilniaus rajono gyventojus, gimusius 1981 ir 1986 metais. Visi jie suimti.

Jie bus teisiami dėl išžaginimo veikiant bendrininkų grupėje, seksualinio prievartavimo veikiant bendrininkų grupėje bei plėšimo veikiant bendrininkų grupėje.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai.

Pirmajame teismo posėdyje apklausta viena liudytoja ir perskaitytas kaltinamasis aktas, byla nagrinėjama neviešai.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, kitame posėdyje planuojama apklausti dar vieną liudytoją ir turėtų būti pradėtos sakyti baigiamosios kalbos.

Ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas šių metų kovo 14 dieną, sulaukus pranešimo, kad po pietų iš namų Vilniuje išėjo ir negrįžo 2005 metais gimusi nepilnametė.

Kovo 15-osios vakarą nepilnametės kūnas su smurto žymėmis rastas sostinės Sudervės kapinėse.

Ikiteisminis tyrimas dėl paieškos tuomet buvo perkvalifikuotas į nužudymą ir tos pačios dienos vakarą kriminalistai nustatė ir sulaikė labai sunkiu nusikaltimu įtariamą 2003 metais gimusį jaunuolį.

Šiuo metu jau septyniolikos sulaukusio vaikino namuose tuomet buvo atliktos kratos ir rasti daiktai, turintys įrodomosios reikšmės, bei nusikaltimo padarymo įkalčiai.

Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė anksčiau BNS yra sakiusi, kad vaikinas nužudytą paauglę pažinojo apie pusę metų ir apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Kitas posėdis byloje numatytas spalio 26 dieną.