Pasak M. Kozineco, pirmoji sutartis su Australijos klientais buvo sudaryta dar praėjusiais metais.

„Viskas prasidėjo nuo nuotolinių susitikimų 2022-aisiais, vėliau sekė gyvi vizitai, o jau praėjusį rugsėjį į Australiją išplaukė pirmieji konteineriai. Mūsų pardavimo komanda toliau tęsia derybas su kitais potencialiais klientais šiame regione, taigi neilgai trukus tikimės sudaryti daugiau kontraktų, o ilgainiui – atverti ir N. Zelandijos rinką“, – pranešime sakė M. Kozinecas.

Anot jo, vien šiais metais įmonė Australijai planuoja parduoti apie 2 mln. metrų dvitėjinių sijų (I-joist) ir apie 30 tūkst. kub. metrų sluoksninės lukšto medienos sijų (LVL). Ilguoju laikotarpiu į Australiją eksportuojamos LVL produkcijos kiekį „VMG Lignum construction“ ketina padidinti daugiau nei 60 proc.

M. Kozineco teigimu, potencialo didinti eksporto mastą į Australiją netrūksta, nes ji yra viena didžiausių inžinerinės medienos gaminių naudotojų pasaulyje.

Nors beveik ir nereikia konkuruoti su vietiniais gamintojais, tai tenka daryti su pasauliniais – į tokią patrauklią rinką kaip Australija eksportuoja JAV, Kinija ir Europos šalys.

 

„Australijos rinka mažiau nukentėjo dėl palūkanų normų kilimo Europoje bei JAV, be to, į žemyną gyventi atvykstančių imigrantų kiekis toliau auga, todėl aktyvėja ir gyvenamųjų būstų statyba. Skaičiuojama, kad metinis inžinerinės medienos poreikis šioje rinkoje yra apie 250–300 tūkst. kub. metrų, o vietoje veikia tik vienas tokios produkcijos gamintojas“, – sakė M. Kozinecas.

Anot jo, vidaus pramonei negalint atliepti viso žemyno paklausos, didelė dalis produkcijos yra importuojama.

„Nors beveik ir nereikia konkuruoti su vietiniais gamintojais, tai tenka daryti su pasauliniais – į tokią patrauklią rinką kaip Australija eksportuoja JAV, Kinija ir Europos šalys. Tiesa, pradėjusi karą Ukrainoje, to daryti daugiau nebegali Rusija“, – pastebėjo M. Kozinecas.

Jis pabrėžė, kad šiam žemynui tiekiama inžinerinės medienos produkcija turi atitikti išskirtinius reikalavimus.

„Australijos rinkai neretai reikalingi gaminiai, skirti daugiaaukščių namų statybai, taigi galintys atlaikyti didesnes apkrovas. Be to, šiam regionui skirta mediena turi būti specialiai apsaugota nuo termitų poveikio“, – sakė M. Kozinecas.

M. Kozinecas pasakojo, kad naujai atverta užjūrio rinka pareikalavo papildomų investicijų.

„Produkciją gabename jūriniais konteineriais. Tam, kad krovos darbai neužtruktų, reikėjo įsigyti modernią konteinerių pakrovimo rampą“, – dalijosi M. Kozinecas.

Jo teigimu, transportavimas jūra į Australiją trunka 8–10 savaičių ir visą šį laiką krovinius veikia temperatūrų bei drėgmės pokyčiai.

„Toks gabenimo būdas mūsų produkcijai yra tinkamas, LVL mediena yra ypač atspari, todėl pas klientą atplaukia nepakitusios kokybės. Mažiau užtikrintumo yra kalbant apie transportavimo jūra kainą, ji nuolat svyruoja ir yra priklausoma nuo politinių bei ekonominių pokyčių“, – pabrėžė M. Kozinecas.

Anot jo, nors šiuo metu transportavimo jūra kainos yra palankios, tačiau jas bet kada gali paveikti neramumai Raudonojoje jūroje.

Per mėnesį sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba – 42,5 proc., mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas – 38 proc., kita gamyba – 13,8 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba – 13,5 proc., naftos produktų gamyba – 11,6 proc.

Įgyvendino praktišką sumanymą

Istoriniai šaltiniai teigia, kad XX a. pradžioje, 1905 m., Obelių dvaro žemes įsigijo grafo titulą turėjęs verslininkas Jonas Pšezdeckis iš Vakarų Europos. Jo sprendimas buvo itin praktiškas. Ieškodamas naujų pajamų ir įvertinęs Obelių apylinkėms gamtos suteiktas vertybes – Obelių ežero vandenį, dirvožemio tinkamumą rugiams auginti ir gerą geografinę padėtį susisiekti – nusprendė pastatyti spirito varyklą, tais laikais vadintą bravoru.

Bravoro statybos darbams vadovavo iš užsienio atvykę inžinieriai. Tai objektas, kuris mena beveik visų miestelio gyventojų prisilietimą, mat apie 300 Obelių apylinkių žmonių bendru sutarimu kibo į darbus, nes suvokė būsimos spirito varyklos reikšmę ir naudą. Jie rinko akmenis, juos atgabendavo arkliais. Visi darbai buvo atliekami rankomis, todėl akmenis ant pečių tekdavo užtempti net į 20 m aukštį.

Statybos darbai buvo baigti 1907 m. Spirito varyklos statiniai pasižymėjo architektūros grožiu. Sumontavus užsienyje pirktus vienus moderniausių tiems laikams įrenginius, varykloje darbavosi septyni žmonės. Gautą produkciją tiekdavo tuomet paplitusioms karčemoms, kurios davė dvarininkams ir pirkliams nemažą pelną. Kokybiški, paklausūs gaminiai buvo importuojami ir į Latvijos Daugpilio miestą, ir į kitus kaimyninius kraštus.

Varyklos paskirtis išsaugota

Obelių spirito varyklos gyvavimo aukso amžius apsiblausė Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvą okupavo vokiečiai. Tuomet jie dalį įrenginių išvežė į Vokietiją, susprogdino cisternas. Tik 1932 m. bravoro statytojo sūnus Aleksandras Estijoje nusamdė specialistus, kurie 1938 m. vėl atstatė gamyklą ir atkūrė spirito gamybą. Tada per parą jau buvo pagaminama po 400 l spirito. Tačiau, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, gamyba vėl sustojo.

Tikrasis augimas prasidėjo vokiečiams palikus mūsų šalį. 1946–1948 m. per parą buvo pagaminama po 700 l spirito, o įrengus naujus fermentavimo kubilus produkcijos apyvarta išaugo dvigubai.

1975–1977 m. suprojektuoti ir pastatyti nauji katilinės, vandens valymo įrenginių pastatai ir įranga, leidusi iki minimumo sumažinti oro ir vandens taršą.

Daugiau nei prieš 100 metų statyti pastatai – spirito sandėlis ir spirito gamybos cechas – puikiai išsilaikė iki šių dienų ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir grafų laikais. Po dalimi gamybos cecho yra išlikęs vandens kanalas, sumūrytas iš molinių plytų, kuriuo ir dabar teka vanduo. Šių pastatų kompleksas, turintis istorinę ir architektūrinę vertę, yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių apsaugos registrą.

Istorija: Obelių spirito varykloje prieš beveik šimtmetį – jos įkūrėjo J. Pšezdeckio sūnaus Aleksandro žmona grafienė Katerina Komaraitė Pšezdeckienė, kuriai skirtas pagrindinis „Vilniaus degtinės“ prekės ženklas. („Vilniaus degtinės“ archyvo nuotr.)

Kokybiškai, mažais kaštais, tvariai

Itin teigiamai Obelių spirito varyklos veiklą paveikė privatizacija. Jos nauji šeimininkai – UAB „Vilniaus degtinė“ – sugebėjo išsaugoti ir vertingus pastatus, ir vienintelės maistinio spirito gamintojos Lietuvoje pozicijas iki šių dienų.

Obelių spirito varyklos vadovas Kasparas Falkas pasakoja, kad pirmaisiais metais, kai spirito varykla tik pradėjo veikti, joje buvo išvaroma apie 200 l, dabar – 30 tūkst. l absoliutaus etilo alkoholio per parą.

Pradėjus spirito gamybą, kaip pasakoja varyklos vadovas, buvo perdirbamos bulvės, o šiuo metu perdirbamos javų kultūros – kvietrugiai, rugiai, kukurūzai, kviečiai.

Klientų sąrašuose daugiau nei 200 Lietuvos įmonių – spiritas naudojamas farmacijoje, laboratorijose, dezinfekcinio skysčio, buitinės chemijos, acto gamybai ir kt.

Per dieną į spirito gamyklą atvežama iki 100 t grūdų. Grūdai smulkinami, maišomi su vandeniu, dedama specialių fermentų, padedančių grūduose esantį krakmolą paversti į smulkesnius cukrus.

Tada į sucukrintą masę dedama mielių ir ji per 72 valandas virsta 10–12 proc. stiprumo raugu. Tolesnis procesas – distiliavimas, kurio metu nuo žlaugtų atskiriamas distiliatas. Jis toliau rektifikuojamas – taip pašalinamos priemaišos, gaunamas techninis spiritas ir galiausiai – ypač aukštos kokybės etilo alkoholis.

Pasak K. Falko, iš gamybos procese liekančių šalutinių produktų, juos pūdant, gaminamos biodujos. Jos deginamos kogeneracinėse elektrinėse, taip gaminant žalią elektros energiją ir šilumą. Tokiu būdu varykla apsirūpina elektros energija, o jos perteklių parduoda. Papildomai yra išgaunama ir 20 proc. gamybai reikalingo garo. Po biodujų gamybos proceso lieka vadinamas degistatas, kuriuo spirito daryklos partneriai – Lašų ŽŪB – sėkmingai tręšia laukus ir juose vėl augina grūdus. Tad nuo 2012 m. spirito varyklos veikloje taikomi žiedinės (tvarios) ekonomikos principai, susidaro uždaras ekologinis ratas.

„Degindama dujas spirito varykla per dieną sugeba pagaminti tiek elektros energijos, kiek įprastam namų ūkiui užtektų dešimčiai metų. Čia pat generuojama ir šiluma – iš to spirito varykla gauna dar 20 proc. gamybai reikalingos šilumos, – sako spirito varyklos vadovas. – Siekiame kokybės ir tvarumo.“

„Vilniaus degtinės“ archyvo nuotr.

Obelių spirto varykla šiuo metu – vienintelė maistinėms reikmėms spiritą gaminanti įmonė Lietuvoje. Pasak K. Falko, per 100 metų ne tik padidėjo pagaminamo spirito kiekis, bet ir žymiai pasikeitė jo kokybė. Pagrindinė pagamintos žaliavos – grūdinio spirito – dalis keliauja išskirtinai jos pagrindinės įmonės „Vilniaus degtinė“ produkcijos gamybai. Kokybiškas lietuviškas spiritas leidžia išlaikyti nekintamą gėrimų skonį ir kokybę.

Tačiau spirito varyklos klientų sąrašuose yra ir daugiau nei 200 įmonių visoje Lietuvoje – spiritas naudojamas farmacijoje, laboratorijose, dezinfekcinio skysčio, buitinės chemijos, acto gamybai ir kt. Dalis produkcijos eksportuojama į kitas šalis.

Vien kovą visos pramonės produkcijos vertė siekė 3,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei vasarį (nepašalinus –15,1 proc.), bet 16,6 proc. mažiau nei pernai kovą (15,3 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per mėnesį padidėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcija – 37,6 proc. (nepašalinus – 29,5 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 26 proc. (33,6 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos – 16,2 proc. (24,3 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų – 11,3 proc. (13,8 proc.), elektros įrangos – 10,3 proc. (27,9 proc.).

Apie tokią ekonominę situaciją pasisakė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Šiandien paskelbti pramonės duomenys patvirtina tai, ką buvo galima įtarti – Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje.

Tuo pačiu metu matome nemažai ekonominės šizofrenijos arba, geriausiu atveju, grubios dichotomijos ženklų – mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5 proc. bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5 proc. (reali, atsižvelgus į infliaciją). Gali būti, kad kai kurie žmonės parduotuvėse perka mažiau maisto produktų, nes dažniau valgo skrudintas šukutes užgerdami mimozomis ne namie, o restoranuose. Bet realybė turbūt mažiau glamūrinė“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė N. Mačiulis.

Per mėnesį pramonės produkcijos vertė palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,5 proc. (nepašalinus – 7,3 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per mėnesį mažėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 35,2 proc. (nepašalinus – 41,7 proc.), gėrimų gamybos – 16,2 proc. (nepašalinus – 43,6 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 15,4 proc. (nepašalinus – 11,9 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 14,4 proc.(nepašalinus – 23,3 proc.), baldų gamybos produkcija – 13,4 proc. (nepašalinus – 11 proc.).

„Pirmojo tyrimo metu kokybinė neatitiktis Ukrainoje nubuvo nustatyta. Tačiau po Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimo, bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos tarnyboms, buvo atliktas papildomas produktų kokybės tyrimas, kuris taip pat parodė, jog krovinys neturi kokybės neatitikimų ir yra tinkamas tolesniam produkto realizavimui“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigia bendrovė.

„Manome, jog kadmio kokybės normų neatitikimas buvo apmaudi klaida ir turime tą pagrindžiančius dokumentus“, – teigia „Vičiūnų grupė“.

Įmonės atstovė Romualda Stonkutė BNS patikslino, jog Ukrainos tarnybos vertinimu, „Vičiūnų grupė“ neviršijo Europos Sąjungoje nustatytų kadmio normų.

Tuo metu Lietuvos maisto ir veterinarijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas nekomentavo Ukrainos tarnybos rezultatų.

„Ukraina yra trečioji šalis, ji turi savo metodologiją ir tyrimus daro. Mes vadovaujamės Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat ir rezultatais atliktais. Vadovaujamės tuo, ką mes nustatome. (...) Tie rezultatai gauti sertifikuotoje laboratorijoje ir vadovaujamės tais rezultatais, o kitos šalies mes nekomentuojame“, – BNS sakė R. Gorbačiovas.

Įmonė taip pat pabrėžia, kad krovinys nėra „Vičiūnų grupės“ produkcija, o iš Kinijos partnerių perkamas jūros kokteilis.

Manome, jog kadmio kokybės normų neatitikimas buvo apmaudi klaida ir turime tą pagrindžiančius dokumentus.

Apie grupės bendrovės „Plungės kooperatinės tarnyba“ eksportuotą produkciją, viršijančią leistiną kadmio kiekį, pirmadienį  pranešė Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, sausio 8-ąją įmonė į Ukrainą iš Lietuvos eksportavo 22 tonas Kinijos gamintojos „Zejiang Zhoufu food Co.“ jūros gėrybių mišinių. Tarnybos specialistai iš šios siuntos paėmė mėginius sunkiųjų metalų nustatymui.

Anot tarnybos, dalis siuntos – 7,9 tonos – jau išvežta į Ukrainos įmonę „Viciunai-Ukraina“, todėl tyrimų rezultatais tarnyba pasidalinta su Ukrainos kolegomis.

Nurodoma, kad leidžiama kadmio norma viršijo 0,4–2,65 mikrogramo kilograme.

VMVT teigimu, likusi dalis siuntos šiuo metu laikoma sandėliuose Lietuvoje, jos tiekimas į rinką ribojamas. Nesaugi siunta gali būti grąžinta į kilmės šalį, sunaikinta arba išvežta į kitą šalį, kurios reikalavimus atitinka, tačiau tik gavus jos institucijų sutikimą.

Anot VMVT, sausio 8-ąją grupės bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“ į Ukrainą iš Lietuvos eksportavo 22 tonas Kinijos gamintojo „Zejiang Zhoufu food Co.“ jūros gėrybių mišinių. Tarnybos specialistai iš šios siuntos paėmė mėginius sunkiųjų metalų nustatymui.

„Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad siuntoje kadmio kiekis produkte viršija leistinas normas nustatytas Europos Komisijos reglamente“, – teigiama VMVT komentare BNS.

Anot jo, dalis siuntos – 7,9 tonos – jau išvežta į Ukrainos įmonę „Viciunai-Ukraina“, todėl tyrimų rezultatais tarnyba  pasidalijo su Ukrainos valstybinės maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnyba, apie tai informuota ir Komisija.

Kaip nurodo Ukrainos tarnyba, platintojai raginami išimti šiuos produktus iš apyvartos, apie tai įspėti vartotojai.

Nurodoma, kad leidžiama kadmio norma viršijama 0,4–2,65 mikrogramo kilograme.

VMVT teigimu, likusi dalis siuntos šiuo metu laikoma sandėliuose Lietuvoje, jos tiekimas į rinką ribojamas. Nesaugi siunta gali būti grąžinta į kilmės šalį, sunaikinta arba išvežta į kitą šalį, kurios reikalavimus atitinka, tačiau tik gavus jos institucijų sutikimą.

Pirmasis apie tai pranešė portalas vz.lt.

„Vičiūnų grupė“:  į Ukrainą siųstos užterštos prekės nebuvo realizuotos

„Vičiūnų grupė“ teigia, kad į Ukrainą jos bendrovės siųstomis kadmio normą viršijančiomis jūros gėrybėmis dar nebuvo prekiaujama, o produkciją gamino ne grupės įmonės.

„Šiuo metu, bet kokia veikla susijusi su kroviniu yra sustabdyta. Rinkoje produktas nebuvo realizuotas“, – teigiama grupės pirmadienį išplatintame pranešime.

Anot grupės, į Ukrainą eksportuotas krovinys buvo ne su „Vičiūnų grupės“ fabrikuose gaminama produkcija, o Kinijoje esančio gamintojo prekėmis, skirtomis Ukrainos rinkai.

„Vičiūnų grupės“ teigimu, Lietuvos teritoriją krovinys paliko teisėtai ir iki jo išsiuntimo darbuotojai nebuvo informuoti apie produkto kokybines neatitiktis.

Grupė nurodė, kad šiuo metu krovinyje esantys produktai yra papildomai tikrinami Ukrainos Veterinarinės tarnybos.

„Jeigu tyrimų rezultatai rodys kokybines neatitiktis, krovinys bus iškart utilizuotas“, – rašoma pranešime.

„Praėjusieji metai buvo istoriniai mūsų grupei, tiek turbūt sektoriui – ir perdirbimui, ir visai grandinei, turiu momeny ūkininkai, pieno tiekėjai. Jie buvo istoriškai geri“, – penktadienį BNS sakė G. Bertašius.

Tačiau sumažėjus paklausai eksporto rinkose, į kurias keliauja didžioji dalis grupės produkcijos,  dabartinę situaciją jis vadina „liūdnoka“.

„Šiuo metu ką bendrai matome, tai liūdnoka situacija, nes „Vilvi Group“ eksportuoja 90 procentų produkcijos į visą pasaulį, vidaus rinkoje beveik nedirbame, priklausome nuo eksporto rinkų, o jos dabar yra žemumose. Gal kažkokie pragiedruliai ir matosi“, – teigė G. Bertašius.

Šiandien pasakyti, kokia bus ateitis, aš nesiryžtu. Bet tikrai nebus lengva – tai sakau drąsiai

Grupė pranešė sausį gavusi 20 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 21,7 proc. daugiau nei pernai sausį. Pernai ji gavo 234,1 mln. eurų pajamų – 50 proc. daugiau nei 2021 metais, o per tris praėjusių metų ketvirčius uždirbo 12,33 mln. eurų grynojo pelno.

Grupės vadovas sako, kad situacija rinkose į bet kurią pusę gali keistis labai greitai, todėl nesiryžo prognozuoti šių metų veiklos rezultatų, tačiau tvirtino, kad lengva nebus.

„Paprastai keičiasi į vieną arba kitą pusę, į aukštėjimą ar žemėjimą labai greitai. Šiandien tokioje nestabilioje situacijose – ir pieno rinkose, ir apskritai dėl ekonomikos Europoje, visame pasaulyje, tai turbūt prognozuoti, kas bus metų pabaigoje ar bent antroje pusėje, yra be galo sudėtinga. (...) Šiandien pasakyti, kokia bus ateitis, aš nesiryžtu. Bet tikrai nebus lengva – tai sakau drąsiai“, – kalbėjo G. Bertašius.

Jo teigimu, grupė turi planų, kaip suvaldyti situaciją ir ją suvaldys, tik klausimas – ar per mėnesį, ar per penkis.

„Bendrom frazėm kalbant, turime planus, tai tikrai suvaldysime situaciją. Aš manau, kad čia ne dugnas yra, kad antro dugno nebus, o po dugno yra atsitiesimas, tik klausimas – kiek greitai, ar čia reikės mėnesio, ar penkių mėnesių. Tam tikrų įžvalgų turime, turbūt, pragiedrulių visgi matome“, – sakė G. Bertašius.

„Nežiūrint į viską mes esame tik tarpininkai, kurie perdirba pieną ir bando prisitaikyti prie situacijos: prie energetinių didesnių išlaidų, kurios dabar jau, aišku pinga, prie eksporto rinkose sumažėjusių gatavų produktų kainų“, – pridūrė jis.

Lietuvoje smarkiai kritusiomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę ūkininkai šią savaitę pradėjo protesto akcijas, prie pagrindinių perdirbėjų ir prekybininkų administracijos pastatų pirmadienį jie statė žalius kryžius, gyventojams dalijo pieną nemokamai, jį išpylė.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą.

„Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Grupės akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumenko 4 proc. (nepašalinus – 3,7 proc.), pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Per mėnesį sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4 proc. (32,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3 proc. (10,2 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos – 8,4 proc. (26,3 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 6,6 proc. (17 proc.), maisto produktų gamybos – 4,7 proc. (6,5 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 4,5 proc. (1,5 proc.).

Per visus praėjusius metus pramonės produkcija siekė 38,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2021 metais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 9,4 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 9,5 proc.).

„Jeigu lapkričio–gruodžio mėnesiai pakartos spalio rezultatus, tai per rekordinius 2022 metus šio sektoriaus įmonės bus pagaminusios produkcijos už 6,77 mlrd. eurų (be PVM ir akcizų) – 21,9 proc. daugiau nei 2021 metais“, – pranešime sakė LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Per dešimt šių metų mėnesių ši pramonė pagamino produkcijos už 5,57 mlrd. eurų.

Pasak T. Prūso, nepaisant gerų rezultatų, inžinerijos ir technologijų pramonę šiemet galima būtų apibūdinti „vėluojame“, „tiekimas“, „lankstumas“.

„Pilnai ir laiku įvykdytų užsakymu dalis nuosekliai mažėja visus šiuos metus. Šiandien galima džiaugtis, jeigu bent du užsakymai iš trijų įvykdomi laiku. Tokia situacija kelia didžiules įtampas tiek pirkimų, tiek pardavimų srityse, tačiau visiems tampa aišku, jog tai naujoji realybė, su kuria tenka susitaikyti“, – pabrėžė T. Prūsas.

LINPRA vadovo teigimu, lyginant asociacijos narių duomenis su europinės asociacijos „Orgalim“ duomenimis pastebima, kad Europos lygiu buvo neigiamas rezultatas – bendri metiniai pardavimai krito 0,7 proc.

„Dviženklis Lietuvos įmonių augimas, tikėtina, didele dalimi sietinas su infliacija, o ne produkcijos apimties augimu, todėl tai gali būti signalas, kad prarandamas konkurencingumas, kai kaštų prasme sparčiai artėjama Vakarų valstybių link“, – sakė asociacijos vadovas.

LINPRA vienija 118 robotikos, elektronikos, optikos, lazerių ir kitų technologijų gamybos ir prekybos įmones.