„Pasirašyta Verkių gimnazijos projekto sutartis žymi reikšmingą žingsnį švietimo infrastruktūros plėtros kelyje. Mokyklai keliami aukščiausi reikalavimai, siekiama įgyvendinti šiuolaikiško ir įkvepiančio mokymo centro viziją. Tikimės, kad pastato architektūriniai sprendimai atlieps visų bendruomenių poreikius“, – teigia Vilniaus miesto vicemeras Arūnas Šileris.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus vystymo kompanija dėl gimnazijos Vilniuje projektavimo pasirašė sutartį su architektų studija „Architektūros linija“

Sostinė balandį kvietė architektus teikti projektus organizuotame atvirame architektūriniame konkurse naujai švietimo įstaigai – gimnazijai Verkiuose, adresu M. Marcinkevičiaus gatvė 72. Viso buvo gauta 13 pasiūlymų.

Vertinimo komisija daugiausiai balų skyrė Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“ komandos idėjai, pavadintai „Gamtoje“.

Tikimės, kad pastato architektūriniai sprendimai atlieps visų bendruomenių poreikius.

Kaip skelbiama, projekto autoriai mokyklą projektavo kaip gamtos visumos dalį, esančią sostinės sklype, apsuptą gyvenamaisiais namais. Būsimos gimnazijos pastatas suformuotas keturiais skirtingų dydžio korpusais.

Pirmuose pastatų aukštuose numatomos didžiosios patalpos (valgykla, aktų ir sporto salės, biblioteka), turinčios tiesioginį susisiekimą su centrine erdve. Antrame ir trečiame aukštuose suprojektuotos klasės bei laboratorijos. Numatyta, kad mokyklos erdvės bus kintančios, lanksčiai formuojamos, pavyzdžiui, gali būti sujungiamos valgyklos, bibliotekos, aktų salės ir aulos erdvės siekiant patogumo ir efektyvaus naudojimo.

Taip pat planuojama įrengti sporto aikštyną, lauko klases. Tikimasi, kad naujoji ugdymo įstaiga bus patraukli ir vietos bendruomenės kasdieniam naudojimui.

„Mūsų kompanijos prioritetas vystant ugdymo įstaigas yra žmonės. Juk gimnazija – ne tik pastatas, bet ir erdvė, kurioje jaunoji karta praleidžia daug laiko, išgyvena reikšmingą gyvenimo tarpsnį. Taigi mokyklą statome pirmiausia galvodami apie vieningos ir saugios bendruomenės kūrimą bei darome viską, kad užtikrintume aukščiausių kokybės standartų įgyvendinimą“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

Planuojama, kad naująją mokyklą galės lankyti apie 500 gimnazistų. Ją sudarys 16 klasių.  Numatoma gimnazijos projektavimo kaina siekia 807 tūkst. eurų, tuo tarpu preliminari statybų kaina – 20,26 mln. eurų.

Apie darnų vystymąsi ir ką reiškia ši sąvoka kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininke prof. Lina Šeduikyte.

– Kokie pagrindiniai argumentai, pristatantys investicijas į darnumą kaip būtinybę, net jei tai trumpuoju laikotarpiu reiškia didesnes išlaidas?

– Visų pirma, investicijos į darnumą lemia mažesnį poveikį aplinkai. Darnumo ir žiedinės ekonomikos principai skatina naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir sumažinti atliekų kiekį, naudoti perdirbamas ir ekologiškas medžiagas. Taip pat turėtume didinti energinį efektyvumą, mažinti energijos sąnaudas. Nors tam reikia investuoti į naujas technologijas, bet tai gali reikšti mažesnes sąskaitas už energiją, mažesnę priklausomybę nuo neatsinaujinančiųjų energijos šaltinių kainų svyravimų.

Visa tai gali turėti ilgalaikės ekonominės naudos, pasiekiamos per energijos taupymą, išteklių efektyvumą, ilgaamžišką infrastruktūrą ir sumažintą eksploatacijos ir atliekų tvarkymo kainą.

Galiausiai, visuomenė tampa vis sąmoningesnė dėl įmonių daromos įtakos aplinkai ir socialinės atsakomybės. Tvarus verslas visuomenės akyse laikomas socialiai atsakingu verslu, turinčiu konkurencinį pranašumą rinkoje ir gerus santykius su vyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis. Tačiau svarbu, kad įmonės tai darytų nuoširdžiai.

Tvarus verslas visuomenės akyse laikomas socialiai atsakingu verslu, turinčiu konkurencinį pranašumą rinkoje ir gerus santykius su vyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis.

– Ar tiesa, kad, laikantis darnumo principų, dar tik projektuojant pastatą galvojama apie jo eksploatacijos pabaigą?

– Projektuojant pastatus svarbu galvoti ne tik apie statybinių medžiagų pasirinkimą ir naudojimą statybos proceso metu, bet ir jų panaudojimą po pastato eksploatacijos laikotarpio arba jį nugriovus. Tai yra dalis darnaus vystymosi koncepcijos, kuri siekia sumažinti statybinių medžiagų atliekų kiekį ir jų neigiamą poveikį aplinkai.

Jau nuo projektavimo pradžios galime įvertinti pastato tvarumą. Taikydami gyvavimo ciklo analizę (angl. Life Cycle Assessment (LCA) galime parinkti mažiausiai taršias medžiagų alternatyvas ankstyvosiose pastato projektavimo stadijose ir analizuoti pastatą viso jo gyvavimo ciklo metu. Turėdami pastato skaitmeninį modelį ir analizuodami jį specialiomis programomis galime identifikuoti, kurie konstrukciniai elementai yra taršiausi ir ieškoti geresnių alternatyvų.

Kai kalbame apie statybinių medžiagų ar elementų panaudojimą pasibaigus pastato eksploatacijai, turime mintyse žiedinės ekonomikos principų taikymą statyboje. Jau projektuodami turėtume galvoti apie statybinių medžiagų, įvairių pastato elementų antrinį panaudojimą, nes taip taupomi medžiagų ir energijos ištekliai.

Šiuo metu pasauliniu mastu tik apie 40 proc. statybos ir griovimo atliekų yra pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos, o likusios 60 proc. gabenamos į sąvartynus. Taikydami žiedinės ekonomikos principus galime užtikrinti tvarumą ir ekonominę naudą. Remiantis pasaulinio ekonomikos forumo duomenimis, statybos sektoriuje priėmus žiedinės ekonomikos principus, dėl geresnio našumo per metus būtų galima sutaupyti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių.

Pastatus svarbu projektuoti remiantis bent viena iš žiedinės ekonomikos strategijų, tokių kaip projektavimas su galimybe išmontuoti, modulinis projektavimas, pakartotinai panaudojamų ir perdirbamų medžiagų identifikavimas ir projektavimas su galimybe atlikti pakartotinę gamybą.

– Kokių specialių žinių reikia statybos inžinieriams ar užsakovams, kad statomi pastatai būtų darnūs?

– Labai svarbu visiems kalbėti viena kalba. Pirmiausia, reikia išmanyti darnaus vystymosi principus, tikslus ir suvokti, kad lygiavertis dėmesys turi būti skiriamas aplinkosaugos, ekonominiams ir socialiniams aspektams. Tik tuomet bus darnumas.

Praktikoje svarbu suprasti tvaraus projektavimo ir procesų valdymo aspektus: taikyti gyvavimo ciklo analizės metodus viso pastato gyvavimo ciklo metu, pasirinkti statybines medžiagas atsižvelgiant į aplinkosaugines produktų deklaracijas. Ne mažiau svarbu žinoti apie žaliųjų pastatų vertinimo metodikas, tokias kaip BREEAM, LEED, ir rinktis savo gyvenimui ar veiklai pastatus, turinčius aukščiausius įvertinimus. Taip pat suprasti energinio efektyvumo principus ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo galimybes.

Kalbant apie nekilnojamojo turto vystytojus ir jų naudotojus, reikia suprasti, kad geras patalpų mikroklimatas didina darbuotojų darbingumą ir mažina išlaidas dėl nedidelio nedarbingumo pažymėjimų skaičiaus, nepatiriama ligoto pastato sindromo simptomų.

Nors darniems pastatams gali prireikti didesnių pirminių investicijų dėl naudojamų naujų technologijų ir medžiagų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokie pastatai turės ir didesnę nekilnojamojo turto vertę.

Iškilo trukdžių

„Esame gerokai pajudėję į priekį, bet problemos slypi detalėse. Praeitą mėnesį buvo atvykę projektuotojai, atvyko ir savivaldybės darbuotojų komanda, dirbanti su šiuo projektu, nes „išlindo“ detaliojo plano korekcijų klausimai, kurie, anot projektuotojų, gali stabdyti tolesnius bažnyčios bokšto atstatymo veiksmus“, – kalbėjo Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė.

Išryškėjo keli nauji niuansai. Pirmiausia, teritorija bažnyčiai reikalinga kiek platesnė (užimtų dalį Turgaus gatvės šaligatvio), nei numatyta detaliajame plane.

Antra, kinta bokšto aukštingumas – su kryžiumi jis turėtų būti 80 m (planuotas aukštis – 70 m).

Konservavo pamatus

Senosios bažnyčios pamatai šiuo metu užkasti, nes jų esą negalima palikti atvirų, kad nesuirtų.

Klaipėdos liuteronų evangelikų parapija tam išleido beveik 15 tūkst. eurų.

„Vežėme, užpylėme pamatus smėliu, o viršutinę dalį – žemėmis. Kol bus rengiamas projektas, tai truks maždaug pusantrų metų, negalėjome jų taip palikti. Kitų metų rudenį, jei viskas bus sėkmingai, turėtume baigti projektavimą ir galėtume pradėti statybas“, – patikslino L. Petraitienė.

Kitų metų rudenį, jei viskas bus sėkmingai, turėtume baigti projektavimą ir galėtume pradėti statybas.

Jau yra atlikti geologiniai tyrimai, nustatytas pamatų vertingumas, patikrintas grunto tvirtumas, kiek galima kasti gilyn.

Artimiausiu metu laukiama atvykstant kultūros ministro.

Bažnyčios atstatymo iniciatyvinė darbo grupė bandys su juo susitikti, kad padėtų išspręsti iškilusius formalumus.

Darbo grupė labai norėtų suspėti atlikti darbus pagal grafiką, mąstydami ir apie neišvengiamą infliaciją.

Tiesa, pagal sutartį su projektuotojais, iki rudens kainų peržiūrėti negalima.

Reikės didelės sumos

Šv. Jono bažnyčios projektavimas vyks keturiais etapais: pradžioje bus projektuojamas bažnyčios bokštas, paskui – pati bažnyčia, tada – jos interjeras ir galiausiai – aplinka.

Bažnyčią atkurti bus siekiama pagal senus autentiškus šios šventyklos autoriaus Friedricho Augusto Stülerio brėžinius, tokią, kokia šventykla buvo iki sunaikinimo.

Prieš kelerius metus bažnyčia Vyriausybės buvo pripažinta nacionalinės svarbos objektu, taip buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.

Bažnyčios bokšto projektavimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų, jo atstatymas atsieitų apie 3 mln., o likusi bažnyčios dalis – apie 15 mln. eurų.

Pinigų tam bus ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.

Svarbi miesto dominantė

Senoji Šv. Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m.

Tuomečio pastato bokštas siekė 39 m. 1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia.

Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.

Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo.

Ilgus metus jos vietą žymėjo gyvatvorė.

2012 m., švenčiant 760-ąjį uostamiesčio gimtadienį, buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija.

„Noriu paneigti viešumoje pasirodžiusią Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Remigijaus Lipkevičiaus nuomonę, kad tilto rekonstrukcija užtruko dėl bendrovės ESO kaltės“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Kelių direkcijos generalinis direktorius R. Lipkevičius ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė, kad Vilainių  tilto rekonstrukcijos darbai pernai esą strigo dėl ESO delsimo sutvarkyti kabelį.  

„Balandį (2022 metų – BNS) paaiškėjo, kad yra ESO kabeliai, prašyta ESO tuos kabelius pašalinti, nes mūsų rangovas neturi teisės lįsti prie to turto. ESO savo procedūras vykdo tris mėnesius, sugaištas laikas iki liepos, kai buvo galima vykdyti darbus“, – aiškino R. Lipkevičius.   

Šią atsakomybę turėjo LAKD pasirinktas rangovas. ESO visus savo veiksmus atliko per 7 darbo dienas.

Pasak P. Kalmanto, tiek projektuotojas, tiek rangovas buvo pasirinktas Kelių direkcijos, todėl ESO niekaip negalėjo turėti įtakos projektavimo bei rangos darbams.

„Šią atsakomybę turėjo LAKD pasirinktas rangovas. ESO visus savo veiksmus atliko per 7 darbo dienas“, - teigia ESO.

Pasak ESO, tilto rekonstrukcijos rangovė HISK dėl elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo sąlygų į ESO kreipėsi 2021 metų pabaigoje, o 2022-ųjų sausio pradžioje ESO išdavė technines sąlygas, pagal kurias galutinį projektą HISK projektuotoja „InerPro“ pateikė gegužę ir ESO jį iš karto suderino.

Tačiau tik po dviejų mėnesių – liepos 14-ąją LAKD kreipėsi dėl trišalės sutarties tarp HISK, elektros montavimo įmonės „Indastrus“ bei ESO pasirašymo – ji buvo pasirašyta tą pačią dieną.

Vienas iš trijų Kėdainiuose esančių tiltų per Nevėžį – pernai pradėtas rekonstruoti J. Basanavičiaus gatvėje esantis Vilainių tiltas –  R. Lipkevičiaus teigimu, turėtų būti sutvarkytas iki birželio ar dar anksčiau.

Labai prastos būklės tilto per Nevėžį kapitalinė rekonstrukcija pradėta 2022 metų pavasarį. HISK tuomet įsipareigojo tiltą atnaujinti už 2,12 mln. eurų.

Į Kėdainius iki šiol buvo galima patekti trimis tiltais: Vilainių, praėjusią savaitę įgriuvusiu tiltu Tilto gatvėje, kelyje Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai, todėl eismas dabar vyksta tiltu, esančiu kelyje Jonava–Šeduva. 

Lengvaatlečiams skirto sporto komplekso projektas perduotas ekspertizei, tikimasi vasarą  gauti statybos leidimą, o pats statinys galėtų iškilti 2026 m.

„Lengvosios atletikos maniežas turi potencialo tapti viena svarbiausių miesto sporto bazių tiek dėl savo modernaus išdėstymo, tiek dėl patogios ir vaizdingos vietos mieste. Jo integravimui į aplinką buvo skirtas ypatingas dėmesys – pastatas ne tik atliks svarbią funkciją, bet ir veiks sąveikoje su dviračių takais, upės krantine, jį supančia gamta“, – pažymi Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Projektuojant būsimą maniežą ir dėliojant jo funkcines zonas projekto valdytoja „Vilniaus vystymo kompanija“ ir projekto autoriai iš architektų studijos „IMPLMNT architects“ konsultavosi su atletais ir Lengvosios atletikos federacija, kad būsimasis kompleksas atlieptų aukštos kvalifikacijos sportininkų poreikius bei lūkesčius.  

„Lengvosios atletikos maniežas taps sporto meistrų namais ir varžybų arena, pritrauksiančia pasaulio dėmesį. Vystydama projektą komanda susipažino su tokio tipo kompleksų statybos ypatumais užsienyje, kad Vilnius galėtų didžiuotis aukščiausius standartus atitinkančiu maniežu,“ – sako „Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovas Saulius Barauskas. 

Lengvosios atletikos maniežas bus statomas Žirmūnuose, 1,3 ha ploto teritorijoje šalia Tuskulėnų dvaro ir Sovietų okupacinio režimo aukų memorialo komplekso. Projektuotojams teko užduotis įlieti stambų pastatą į jautrų rajono ir dvaro kaimynystės kontekstą. Sporto pastatas skaidomas skirtingo mastelio tūriais, kad vizualiai derėtų su aplinkui esančiomis gamtos ir architektūros vertybėmis.

Lengvosios atletikos maniežas turi potencialo tapti viena svarbiausių miesto sporto bazių tiek dėl savo modernaus išdėstymo, tiek dėl patogios ir vaizdingos vietos mieste.

Projekto autoriai pasakoja, kad sklypą supa labai įvairus kontekstas gamtine, urbanistine ir paveldo prasme. Pagrindinė architektūrinė mintis buvo išdėstyti pastato tūrius taip, kad suskaidytume pakankamai masyvų pastato mastelį iki deramų dydžių santykyje su aplinka, atverti pėsčiųjų takus upės link, todėl pastatas yra tarytum perpjautas perpus – taip sukuriamas ryšys tarp Žirmūnų ir Neries kranto. Išnaudotas sklype esantis išraiškingas reljefas – pastatas atvertas į Neries pusėje esančią žaliąją erdvę, kurioje yra viena aktyviausių pėsčiųjų ir dviratininkų arterijų Vilniuje.

„Pastato eksterjere norėjome išlaikyti nuosaikumą, išreikšti tūrius, numatėme dvi pagrindines medžiagas – šviesų betoną ir aliuminį. Pastato interjere, siekiant išvengti įprasto ryškiaspalvio sportinio įvaizdžio, naudojame atvirą betoną, medį“, – pasakoja Aurimas Syrusas, studijos „IMPLMNT architects“ architektas.

Pastatas liks dviejų aukštų. Cokoliniame aukšte įsikurs apšilimo erdvė, kur numatyta įrengti tolimojo metimo (ieties, disko) sektorius, rutulio stūmimo sektorius ir 60 m ilgio sprinto trasa su 4 bėgimo takeliais. Čia taip pat bus įrengtos atskiros sporto salės, viena jų – išskirtinai aukšto meistriškumo atletams treniruotis. Cokolyje taip pat atsiras dopingo kontrolės posto patalpos ir persirengimo kambariai. 

Šioje pastato dalyje veiks ir kavinė, į kurią bus galima patekti ne tik iš vidaus, tačiau ir nuo pėsčiųjų ir dviračių tako, vingiuojančio palei Neries upę. 

Didžiojoje maniežo erdvėje pirmame aukšte projektuojami visi reikalingi sporto sektoriai: 200 m ilgio 6 takelių bėgimo takas, 60 m ilgio 8 takelių sprinto takas, šuolių į aukštį sektorius, šuolių į tolį ir trišuolio sektorius, šuolių su kartimi sektorius bei rutulio stūmimo sektorius. Šalia numatytas inventoriaus sandėlis ir erdvė, kur sportininkai galės susikaupti prieš varžybas.

Kaip BNS informavo Klaipėdos savivaldybė, naujas statinys planuojamas Baltijos prospekte, šalia Baltijos gimnazijos.

Su bendrove „SRP Projektas“ pasirašyta sutartis dėl projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

Pagal ją, projektas turi būti parengtas per dešimt mėnesių, o kitų metų antroje pusėje ketinama organizuoti rangos darbų viešųjų pirkimų procedūras, pranešė savivaldybė.

Projektavimo užduotyje numatyta, kad manieže turi būti suprojektuota ne mažesnė kaip 105 m ilgio ir 68 m pločio sporto aikštė su dirbtine danga, persirengimo patalpos, darbuotojų, pagalbinės patalpos, 1500 sėdimų vietų žiūrovams. Tikslus pastato plotas paaiškės atlikus projektavimo darbus.

„Aikštė bus skirta Klaipėdos miesto futbolo klubams, dalyvaujantiems profesionaliose lygose, oficialiuose Lietuvos čempionatuose ir kituose Lietuvos futbolo federacijos organizuojamuose sporto renginiuose bei kitiems futbolo mėgėjams“, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Anot jo, tikėtina, kad dengto maniežo paslaugomis norės naudotis ir aplinkinių rajonų futbolo komandos, mėgėjai bei bus poreikis organizuoti stovyklas įvairaus amžiaus futbolo rinktinių treniruotėms bei rungtynėms.

Kitoms sporto šakoms ši aikštė negalės būti naudojama dėl dangos specifiškumo, tačiau, anot savivaldybės, gali būti naudojama bendrojo ugdymo mokyklų fizinio lavinimo pamokoms vykdyti.

Planuojama, kad pastatyto dengto futbolo maniežo valdymas būtų perduotas Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centrui, jo veiklos tikslas – užtikrinti geras sporto renginių ir treniruočių proceso aptarnavimo paslaugas administruojamose sporto bazėse.

Projektas bus finansuojamas savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.

Anot savivaldybės, taip pat parengti techniniai projektai naujos sporto salės statybai šiaurinėje Klaipėdos dalyje esančioje Šviesos gatvėje bei Klaipėdos sunkiosios atletikos centro statybai Paryžiaus Komunos gatvėje.

2024 metais numatoma pradėti rengti Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos maniežo renovacijos projektą.

Taip pat savivaldybės taryba yra pritarusi sporto ir laisvalaikio komplekso statybai koncesijos būdu Paryžiaus Komunos gatvėje, šiuo metu vyksta derybos dėl koncesijos sutarties pasirašymo.

Vyriausiasis savivaldybės inžinierius Antonas Nikitinas tvirtino, kad vadovaujantis šiais principais, jau vykdomi tiek suplanuoti darbai, taip pat tikrinami visi nauji projektai. Anot jo, dokumentas rengtas metus, bet „vis dar nėra tobulas“, tad bus nuolat tobulinamas.

„Dvylika principų yra tokie, mes juos jau pradedame taikyti, mes juos jau taikome darydami savo darbus mieste. Nebūtinai visi turi atitikti – jei atsitinka taip ,kad kuris nors punktas neatitinka, pasižymime raudonai (...), jei nepavyksta, turime išdiskutuoti ir pasižymėti, kodėl nepavyko ir kaip padaryti, kad kitą kartą pavyktų“, – ketvirtadienį naujovėms pristatyti skirtame renginyje sakė A. Nikitinas.

Anot jo, projektuojant gatves dėmesys skiriamas medžiams, jų išsaugojimui ir sodinimui, taip pat tam, kad medžiai ir krūmai atsirastų tarp automobilių ir pėsčiųjų taip sukuriant apsaugą nuo vandens, triukšmo.

„Trečiasis principas – važiuojamosios dalis be perteklinio asfalto. Šis principas kelia daug diskusijų jau ir šiandien, tuo metu, kai mes siauriname eismo juostų plotį. Nepainiokime, kad siauriname gatves, nes gatve mes laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų“, – kalbėjo A. Nikintinas.

Specialisto teigimu, šiuo metu projektuojant ir tvarkant sostinės gatves, važiuojamoji dalis tranzitinėse gatvėse siaurinama iki minimalaus 3 metrų pločio lengviesiems automobiliams, viešajam transportui paliekamos šiek tiek platesnės juostos.

„Sutaupome erdvės, ir ją galime skirti kitiems dalyviams – pėstiesiems, dviratininkams, galų gale, labai svarbu, – galime skirti vietos parkavimo vietoms“, – teigė A. Nikitinas.

Dar vienas principas  – mažinamos sankryžos, sukimo spinduliai iki minimalių reikalavimų.

Dvylika principų yra tokie, mes juos jau pradedame taikyti, mes juos jau taikome darydami savo darbus mieste.

„Tai tiesiogiai susiję su eismo saugumu. Sankryžos yra viena iš esminių vietų, kur įvyksta eismo įvykiai, turime suvokti, kad jose greitis turi būti toks, kad būtų visiems saugu. Visas pasaulis nuo Amerikos iki Britanijos, nuo Olandijos iki netgi Maksvos supranta, kad per didelės sankryžos, per dideli spinduliai daro neigiamą įtaką eismo saugumui. Mes turime skirti tik tiek, kiek būtina ten važiuojančiam transportui“, – paaiškino jis.

Pasak savivaldybės atstovo, pėsčiųjų perėjimai, vadovaujantis naujomis taisyklėmis, įrengiami tankiau, perėjose siekiama užtikrinti pėsčiųjų pirmumą, parenkamas šilto šviesos spektro apšvietimas, jis įrengiamas taip, kad jis apšviestų pėsčiųjų takus, perėjas.

Savivaldybė taip pat skelbia siekianti, jog visi gatvės elementai, t.y. apšvietimo ir kelio ženklų stulpai, turės būti juodi, esami stulpai perdažomi, kai jie trukdo pėsčiųjų ar dviračių eismui, jų išvis atsisakoma. Pasak jo, šis principas įvestas įvertinus Vakarų Europos praktiką infrastruktūrą dažyti tamsia žalia ar juoda spalva.

„Kitas svarbus dalykas – juoda spalva suteikia architektūriškumo, ritmo, labai gerai parodo, kur stulpai stovi ne vietoje, jie tampa pastebimesni. Tai tampa mums priekaištu prieš pakeičiant stulpo spalvą pagalvoti, ar jis yra būtinas“,  – kalbėjo savivaldybės atstovas.

A. Nikitinas teigia, kad vadovaujantis techniniais reglamentais, įvažiavimai į lėtesnio eismo gatves, gyvenamąsias zonas, turi būti „pakelti“ iki pėsčiųjų lygio, ties įvažiavimais bus įrengiama tokia pat danga, kaip ir pėsčiųjų ar dviračių takų, pavyzdžiui, trinkelės. Čia bus teikiamas prioritetas pėsčiųjų ir dviračių eismui.

Jis taip pat pažymėjo, kad visose gatvėse, kuriose greitis ribojamas iki 30 km/h ir 50 km/h, taip pat gyvenamosiose zonose su 20 km/h greičiu galėtų atsirasti lygiagrečiai gatvei įrengtos automobilių stovėjimo vietos, jas grupuojant po dvi-tris ir atskiriant žaliosiomis salelėmis.

Numatyta, jog gali būti įrengiamos skirtingos gatvių dangos, atspindint „charakterį ir judėjimo pobūdį“, t.y. visoje gatvėje jos ne būtinai turi būti vienodos, bet galėtų išryškinti, pavyzdžiui, vietas prie lauko kavinių, tačiau kartu neturėtų ir itin išsiskirti iš bendro konteksto.

„Kitas svarbus punktas – vizualinė švara, laisvė nuo perteklinių elementų. Tai reiškia, kad kiekvienoje gatvėje kiekvieną kartą turime patikrinti, ar elementai nedubliuoja vieni kitų, ar mes galime ko nors atsisakyti (...), techninių šaligatvių atsisakome ten, kur jų nereikia“, – kalbėjo A. Nikitinas.

Savivaldybė taip pat keičia įprastines metalines tvoreles krūmais. Principu „gatvės metras šeimininkams“ pastatų savininkai skatinami rūpintis ir puošti viešąsias erdves prie pastatų fasadų, padėti gėles su vazonais, suoliukus ar panašiai – principuose detalizuojama, kokie tai gali būti elementai.

Savivaldybė žada teikti konsultacijas projektuotojams, rengti mokymus, kad nustatytas standartas būtų suprantamas vienodai, taip pat žada inicijuoti reikiamus teisės aktų pakeitimus.

Darbas su projektavimo programine įranga architektui ar konstruktoriui suteikia konkurencinį pranašumą – taip jie gali atlikti tikslius skaičiavimus ir pasiūlyti statytojui kelis statinio projekto variantus, pavyzdžiui, ekonomiškai patrauklesnį statinio projektą su mažesne pradine sąmata, tačiau didesniu energetinių sąnaudų poreikiu ateityje, arba ekologišką sprendimą, tausojantį šilumos energijos išteklius.

Aplinkos ministro š. m. liepos 25 d. įsakymu patikslintas Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“. Jis papildytas nuostata, kad statinio projektui rengti privalu naudoti licencijuotą projektavimo programinę įrangą. Be to, statinio projektuotojas statinio projekto bendrojoje dalyje privalės pateikti statinio projektui parengti naudotos licencijuotos  projektavimo programinės įrangos sąrašą pagal statinio techninio projekto sudedamąsias dalis.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvoje naudojamos projektavimo programinės įrangos yra nelegali. Dėl to nukenčia kiti statinių projektuotojai ir iškreipiamos sąžiningo verslo sąlygos.

Vilniaus Lazdynų baseiną projektuos Lietuvos vandens ir nuotekų valymo bei projektavimo bendrovė „Infes“ su partneriais, kuri laimėjo Vilniaus savivaldybės skelbtą projekto idėjos konkursą.

„Planuojama, kad projektavimas užtruks apie metus, po to iš karto numatyti senojo baseino griovimo ir naujojo statybos darbai, o daugiafunkcinis centras pradės veikti iki 2018 metų“, - pranešime spaudai sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Lazdynų sveikatingumo centrą „Infes“ projektuos kartu su Olandijos architektūros kompanija „Slangen+Koenis International“, architektūros įmone „Cloud architektai“ bei inžinerijos ir konsultacijų įmone „Sweco Lietuva“. Konsorciumas panašų centrą jau yra suprojektavęs Olandijoje, Danekampo mieste.

„Slangen+Koenis International“ kartu su „Cloud architektai“ bei kita Olandijos projektavimo bendrove „MP Ijsselstein, Netherlands“ už 521,3 tūkst. eurų jau projektuoja Klaipėdos baseiną.

Preliminari projekto vertė - 18,9 mln. eurų, iš kurių 16,1 mln. eurų būtų ES fondų parama, 2,02 mln. eurų - valstybės investicija, dar 0,79 mln. eurų - savivaldybės lėšos. Premjeras Algirdas Butkevičius vasarį minėjo, jog baseino vertė gali siekti apie 15 mln. eurų.

Praėjusių metų birželį centro statybą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jame būtų įrengti modernūs 25 ir 50 metrų plaukimo baseinai su pakeliamu dugnu.