-
Psichiatras: daugėja pokovidinį sindromą jaučiančių žmonių, ruošiamės jų antplūdžiui
Apie pokovidinį sindromą psichiatrai kalba jau senokai, išties nuo pat pandemijos pradžios, o tokių pacientų daugėja ir Lietuvoje.
Info TV – pokalbis su gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
„Pokovidiniu sindromu dabar vadinama ta žmogaus būklė, kuri pasireiškia praėjus ūmiai fazei. Vertinama ne anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Trims - šešiems mėnesiams po persirgtos COVID-19 infekcijos. Buvo pastebėta, kad daugeliui žmonių pasireiškia įvairūs liekamieji reiškiniai. Pradžioje buvo labiau akcentuojami reiškiniai, susiję su kvėpavimo funkcijos sutrikimais. Nors žmonės galvojo, kad jau visiškai pasveiko, bet jiems išliko dusulys, stiprus kosulys, yra sunku kvėpuoti. Dabar pasirodo vis daugiau duomenų ir apie neuropsichiatrinius simptomus – pats dažniausias yra silpnumas. Tačiau dabar pasirodė net keletas tyrimų, kad greta to labai dažnai yra pažintinių funkcijų sutrikimas, t.y., žmogui sunku susikaupti, sunku dirbti. Labai būdingi atminties sutrikimai, dažnai sutrinka miegas, kamuoja atkakli nemiga“, – pasakojo medikas. Žmonėms diagnozuojama ir depresija.
Anot jo, pagal dabartinius duomenis, po bendrojo silpnumo (maždaug po šešių mėnesių), šie neuropsichiatriniai simptomai užima antrąją vietą. Tai, anot psichiatro, yra biologiniai pažeidimai. „Tai atsiranda po galvos smegenų pažeidimų“, – sakė specialistas.
Dabar yra akcentuoja, kad plaučius ši infekcija dažniausiai pažeidžia ne per plaučių audinį, o per kraujagysles. Natūralu, kad kraujagyslės yra pažeidžiamos ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose. Anot mediko, smegenys – pats jautriausias žmogaus organas.
„Dabar kalbama, kad smegenys yra pažeidžiamos tiek dėl kraujagyslių pažeidimų, dėl uždegiminių procesų. Beje, smegenys yra itin jautrios deguonies stygiui, net ir trumpalaikiam“, – anot M. Marcinkevičiaus dažniau pokovidinis sindromas vystosi asmenims, kurie persirgo sunkia ligos forma.
Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės.
Ar COVID-19 persirgę lietuviai vis dažniau kreipiasi į psichiatrus ar kitus psichinės sveikatos srities specialistus? „Taip. Mes, lyginant su kitomis šalimis, dar labai didelio srauto neturime. Tarkim, Didžioji Britanija jau turi specializuotas pokovidines klinikas. Mes dar nejaučiame masinio srauto, tačiau pavienių pacientų jau tikrai turime. Jie iki susirgimo COVID-19 neturėjo jokių nusiskundimų dėl psichinės sveikatos, tačiau persirgę šia liga jie po kelių mėnesių patenka pas mus, nes nebegali gyventi savo įprasto gyvenimo. Kaip minėjau, dėl to, kad nebegali dirbti, dėl pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimų ir labai dažnai dėl depresijos“, – aiškino medikas.
„Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės“, – sakė M. Marcinkevičius.
Portalas jau skelbė, kad COVID-19 išbalansuoja organizmą, sukelia neurologinius sutrikimus. Mokslininkai šią infekciją prilygino Trojos arkliui.
Daugiau informacijos – vaizdo įraše:
-
Psichiatrė: jausti nerimą – normalu, bet raskite, kuo pasidžiaugti 2
„Jau girdėjote, kad reikia vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis ir dažnai plauti rankas, tačiau be viso to yra be galo svarbu pasirūpinti ir savo emocine gerove. Pandemijos patyrimas ne tik gali, bet ir turės reikšmingos įtakos mūsų visų psichikos sveikatai“, – teigė gydytoja.
Jos manymu, pandemija kaip reali grėsmė paliečia kiekvieną iš mūsų. „Jausti nerimą šiomis dienomis yra visiškai normalu. Psichoterapeutas docentas Eugenijus Laurinaitis dažnai kartoja: negalime kontroliuoti savo emocijų, tačiau galime valdyti jų išraišką. Pavyzdžiui, savo nerimą neigti arba jį pripažint“, – kalbėjo E. Žilinskienė.
Evaldo Šemioto nuotr.
Neigiant nerimą, vardijo medikė, jo išraiška mūsų kūne niekur nedingsta. „Gali atsirasti nerimas, sutrikti apetitas, prasidėti įvairūs skausmai, padidėti kraujospūdis, kilti nesaugumo jausmas, imama ieškoti kaltųjų, greičiau susierzinama, dažniau vartojamas alkoholis, tabakas, gali pasireikšti panikos atakos, kiti psichikos sutrikimai“, – pasakojo E. Žilinskienė.
Jeigu nerimas labai stiprus ir sunku su juo susitvarkyti patiems, nedelskite ir kreipkitės į specialistus.
Pažinus savo emocijas, galima sąmoningai imtis priemonių elgesiui suvaldyti ir jį nukreipti tinkamesne linkme.
Pateikdama patarimus, ką daryti jaučiant nerimą, E. Žilinskienė remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.
„Nenustokite bendrauti su artimaisiais nuotoliniu būdu. Ne tik aptarinėkite naujausius susirgimus, bet ir paklauskite, kaip jūsų artimieji jaučiasi, papasakokite apie savo savijautą, būtinai raskite kuo pasidžiaugti“, – vardijo gydytoja.
Ji taip pat patarė užsiimti jums patinkančia veikla. Šis keistas karantino laikas puiki proga sugrįžti prie senų pomėgių. Malonūs užsiėmimai ne tik padės atitrūkti nuo slegiančios aplinkos, bet taip pat leis patenkinti vidinį poreikį kažką daryti.
„Kasdien skirkite laiko nusiraminimui. Užsiimkite patinkančia veikla, medituokite, atlikite kvėpavimo pratimus. Netikrinkite naujienų apie virusą visą dieną be pertraukos. Nuolatinis domėjimasis susirgimais, mirtimis, krizinėmis situacijomis, tik dar labiau didina įtampą“, – kalbėjo E. Žilinskienė, patarusi naujienomis domėtis tik patikimuose informacijos šaltiniuose.
Dar vienas patarimas – rūpintis savo kūne: sveikai maitinkitės, mankštinkitės, gerai išsimiegokite ir išlaikykite kuo pastovesnį dienos režimą. Venkite nerimą malšinti alkoholiu ir tabaku ar narkotinėmis medžiagomis.
Evaldo Šemioto nuotr.
„Jeigu nerimas labai stiprus ir sunku su juo susitvarkyti patiems, nedelskite ir kreipkitės į specialistus: psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Tą galite padaryti nemokamomis pagalbos linijomis arba paskambinę į savo polikliniką“, – sakė E. Žilinskienė.