Apie tai, kad bus siūloma keisti leidimo ginklui išdavimo tvarką šią savaitę užsiminė Renatas Požėla, kalbėdamas apie Kaune pagrobtos ir surastos mergaitės istoriją.

„Reaguojant ir tam tikrus įvykius, kuomet, mūsų nuomone, pas keistus asmenis buvo leidimai (laikyti ginklą – ELTA) ir ginklai, mums kyla tam tikrų klausimų, ar nereikia peržiūrėti tam tikrų tvarkų. Tam, kad eliminuotume tokią galimybę, kad savigynai ginklą ar medžioklinį ginklą turėtų asmenys, kurie galimai turi psichologinių ar psichiatrinio pobūdžio problemų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Požėla.

Kaip Eltai pasakojo Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, pagal dabartinę tvarką, leidimą, pavyzdžiui, šaunamajam ginklui norintis gauti asmuo turi būti tinkamos sveikatos būklės, tai yra pateikti policijai atitinkamą pažymą iš gydymo įstaigos. Jei asmuo atitinka visus teisės aktuose numatytus kriterijus ir yra tinkamos sveikatos būklės, jis turi baigti ginklo naudojimosi, laikymo kursus ir leidimas ginklui jam duodamas penkeriems metams.

Vis dėlto, pasak R. Matonio, jei žmogus, gavęs leidimą ginklui, suserga psichine liga (dėl kurios kiltų abejonių ar jis gali turėti ginklą ar dėl kurios jis negalėtų turėti ginklą), apie tai policija nėra informuojama.

„Leidimas ginklui galioja 5 metus ir, jei žmogus per tą laiką suserga psichine liga, policija tokių duomenų negauna“, – tvirtino R. Matonis.

Jo teigimu, policija siūlo ištaisyti šią teisinio reglamentavimo spragą, numatant, kad faktas apie leidimą ginklui turinčiam asmeniui diagnozuotą psichinę ligą iš karto pasiektų ir policijos pareigūnus.

Policija siūlo sukurti mechanizmą, jog gydytojui, nustačius, kad asmuo, turintis leidimą ginklui, serga psichine liga, ir tai suvedus į e.sveikatos sistemą, policija gautų tokią informaciją.

„Policija siūlo sukurti mechanizmą, jog gydytojui, nustačius, kad asmuo, turintis leidimą ginklui, serga psichine liga, ir tai suvedus į e.sveikatos sistemą, policija gautų tokią informaciją. Tai galėtų būti dirbtinis intelektas, kuris kiekvieną dieną patikrintų duomenis, ir esant tokiam faktui, praneštų policijai“, – dėstė R. Matonis.

Anot policijos atstovo, kitą savaitę šį klausimą ketina aptarti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

ELTA primena, kad šią savaitę Kaune suradus dingusią mergaitę, jos pagrobimu įtariamas vyras, kaip nurodė policija, turėjo leidimą ginklui.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamasis pagrobtą mergaitę laikė garaže, ten ji ir buvo sulaikytas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Teisėsauga atliko pirminę įtariamojo apklausą. Policija užsiminė, kad šis vyras anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų. Prokurorai ketina kreiptis į specialistus dėl vyro psichinės būklės įvertinimo.

Savigynai įsigytas ginklas nebūtinai tam ir bus panaudotas. Neseniai šalį šokiravo įvykis, kai legaliai turimu ginklu vyras nušovė žmoną, sužeidė podukrą ir nusišovė pats. Ginklais švaistomasi ir toliau. Vilniuje 86 metų senolis taip pat legaliu revolveriu grasino policijos pareigūnams ir ugniagesiams.

„Policijos pareigūnams bei ugniagesiams patekus į butą, vyras nukreipė ginklą į juos. Pareigūnams teko atsitraukti. Derybų metu pavyko įkalbėti asmenį nuleisti ginklą ir pasiduoti“, – sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyras buvo sulaikytas ir nuvežtas į psichiatrijos ligoninę.

„Teoriškai nei vienas žmogus, kuris turi psichinių sutrikimų, neturėtų turėti leidimo ginklui. Po tokių atvejų policija turi teisę inicijuoti ginklo paėmimą iš tokio asmens ir jo siuntimą pas psichiatrą“, – sakė R. Matonis.

Psichiatrai konstatuoja, kad žmogaus psichika gali keistis laikui bėgant.

„Natūralu, kad, kai 86 metų senolis išsiiminėjo leidimą ginklui, pas jį viskas buvo labai gerai. Tačiau tokiame garbiame amžiuje gali atsirasti vienokie ar kitokie sutrikimai“, – teigė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Policija primena, kad kas penkerius metus žmonėms prasitęsiant leidimus ginklams, juos turi įvertinti ir psichiatrai. Tačiau pažymos neišduodamos vos vienetams.

„Kasmet apie 20 tūkst. asmenų prasitęsia leidimus ginklams. Pagal tikimybių teoriją, tai negali būti vienetiniai atvejai. Mes tikrai matome atvejų, kai žmonės su nestabilia psichika priešinasi pareigūnams, kelia problemas ir kitiems asmenims“, – teigė R. Matonis.

Psichiatrai sako, kad nėra taip paprasta nustatyti psichikos ligą. Psichiatrai kelia klausimą, ar žmogus, norėdamas leidimo ginklui, prisipažins apie savo ligą?

„Reikia suprasti, kad žmonės linkę nuslėpti šią informaciją, kai nori gauti ginklą“, – sakė M. Marcinkevičius.

Kodėl psichikos problemų turintys žmonės turi legalius ginklus, psichiatras vardija ir daugiau priežasčių.

„Mes puikiai žinome, kad nemažai žmonių lankosi privačiose klinikose, eina pas privačius specialistus. Aš labai abejoju, ar visi tikrai teiks visus duomenis“, – sakė M. Marcinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas atrodo nustebęs.

„Reikėtų pasigilinti, reikėtų atkreipti dėmesį į kaltinimus sukčiavimu ir melagystėmis. Iki mūsų nebuvo atėjusi tokia informacija, kad už pinigus būtų padaromi leidimai. Nepastatysime tikrintojo prie kiekvieno dirbančio psichiatro. Kiekvienas psichiatras dirba pagal savo normą ir atsakomybę. Jis atsakingas už priimamus sprendimus“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius.

Tas pavojus labai gražiai pavaizduotas reportaže apie buvusį Lietuvos kariuomenės šauktinį, kuris žada paimti Kalašnikovą ir iššaudyti visą Seimą.

Opozicijos politikai mato problemą valdantiesiems siekiant apginkluoti recidyvistus. Esą, kuo labiau ginkluota visuomenė, tuo panašių tragedijų būna daugiau.

„Tai – didžiulė rizika ir pavojus. Tas pavojus labai gražiai pavaizduotas reportaže apie buvusį Lietuvos kariuomenės šauktinį, kuris žada paimti Kalašnikovą ir iššaudyti visą Seimą. Jam nereikės net Kalašnikovo paimti, nes mano kolegos nori jam duoti vakarietišką automatą“, – sakė buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Leidimus ginklas Lietuvoje turi apie 90 tūkst. asmenų.

Ši laida bus rodoma penktadienį, 19.30 val., ir per ją bus kviečiama aukoti linijos darbui.

„Gal aš tik atrodau sveikas ir vyras pačiame jėgų žydėjime, bet anksčiau aš negalėjau kontroliuoti ligos. Dabar aš jau ją kontroliuoju, medikamentų, gydytojos pagalba. Niekas nuo to nėra apsaugotas, niekas nuo to neapdraustas – nei prezidentas, nei aktorius ar laidų vedėjas – tai gali atsitikti bet kam. Man pačiam buvo šokas, kad aš guliu psichiatrijos ligoninėje. Tačiau kartu dėl ligos aš pažinau save. Šiuo metu aš kontroliuoju ligą ir labai tikiuosi, kad viskas bus normaliai. Manau, esu vienas sėkmingesnių gydytojų darbo vaisių“, – sakė aktorius.

M. Repšys atvirai kalba apie savo ligą tam, kad kuo daugiau žmonių nesigėdytų, jog serga, o imtų kontroliuoti savo ligą ir kad psichinė sveikata nebūtų stigmatizuojama visuomenėje.

Šios ligos yra dvi fazės – maniakinė, pakilimo fazė, kuomet žmogus kuria planus, eina, kalba, visur dalyvauja, ir yra depresinė fazė, kurios metu žmogus gali ir nusižudyti.

„Sveiki, aš – Heraklis. Ir aš esu bipolikas. Mano gyvenimas panašus į greitąjį traukinį. Viena jo stotelė – dangus, kita – bedugnė. Viena mano diena kupina euforijos pergalių ir didelių siekių. Kitą atsliūkina liūdesys, pabėga svajonės, norisi slėptis nuo visų tamsiame kambary ar užsikloti galvą antklode. Nepasitikėjimas savimi apsigyvena kiekvienoje kūno ląstelėje, o galvoje gimsta siaubingos mintys apie tai, kad geriau išvis nebūti“, –  taip rašoma M. Repšio knygoje „Heraklis Nr. 4“.

„Tikiuosi, kad ta knyga padėjo kitiems žmonėms susitaikyti su liga. Mes mokomės chemiją, fiziką, istoriją, bet nesimokome dvasinio švietimo, elementarių psichologinių dalykų, kurie galėtų padėti gyvenime. Sirgti psichine liga – dar ne nuosprendis. Yra daug būtų, kaip iš to išlipti“, – sako Marius.

Momentinę emocinę paramą teikia ir „Jaunimo linija“, kurios savanoriai budi 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę 365 dienas per metus. Viena iš dažniausių pokalbių temų „Jaunimo linijoje“ yra psichinės ligos ir kaip su jomis gyventi.

Psichologė Valija Šap sako, kad skambinančiajam į liniją dažniausiai pagerėja vien nuo pokalbio.

„Kai daliniesi, kas tau svarbu ir kas skauda, visuomet palengvėja. Tačiau tai yra tik momentinė tos dienos pagalba, jei sunkumai yra ilgalaikiai ar savižudybės procesas, reikia kreiptis profesionalios pagalbos. „Jaunimo linija“ ir jos savanoriai atlieka vartininkų rolę, tačiau jie rekomenduoja kreiptis toliau, kad nebeturėtų minčių apie savižudybę, kad žinotų, kur kreiptis“, – sako psichologė.

Apie „Jaunimo linijos“ savanorių darbo prasmę kalba ir M. Repšys: „Žmonės aukojasi ir aukoja savo laiką, savo brangų laiką, kad padėtų kitam žmogui, ne vienas ir ne du yra išgelbėję ne vieną gyvybę. Jie praeina rimtus mokymus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir tik tada gali kelti ragelį. Tai daug svarbiau nei vaidinti arba dainuoti, atsiprašau visų čia esančių“, – laidos  filmavimo metu sakė aktorius.

„Jie tai daro neatlygintinai ir sėdi naktimis. Aš lenkiu prieš juos galvą ir spaudžiu dešinę“, – sakė M. Repšys.

Emocinę paramą teikianti organizacija „Jaunimo linija“ girdi ir išklauso pagalbos ieškančius žmones jau 30 metų, visą parą, nenutrūkstamai. Organizacija išgyvena iš privačių ir verslo aukojamų lėšų, jau dabar galima aukoti trumpaisiais numeriais 1402 (3 eurai) 1485 (5 eurai), o didesnę sumą – aukok.lt.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį paskelbė atnaujintą 55 tūkst. ligų, traumų ir mirčių priežasčių katalogą, kuriame ji priskyrė transseksualumą naujai kategorijai.

Kataloge, kurį dar turi patvirtinti JT valstybės narės, „lyties nesuderinamumas“ dabar įtrauktas į „būsenų, susijusių su seksualine sveikata“ sąrašą, o ne į „psichinės sveikatos, elgsenos ir nervų sistemos vystymosi sutrikimų“ grupę.

„Tikimės, kad (suteikus naują kategoriją) sumažės (transseksualų) stigmatizavimas“, – naujienų agentūrai AFP antradienį nurodė PSO reprodukcinės sveikatos ir tyrimų skyriaus koordinatorė Lale Say (Leil Sei).

Anot PSO, lyties nesuderinamumas pasireiškia „pastebimu ir nuolatiniu nesuderinamumu tarp asmens patiriamos lyties ir paskirtos lyties“.

Pirmąkart nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio atnaujintoje PSO Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) atsirado keletas naujų skyrių, įskaitant tą, kuris skirtas seksualinei sveikatai.

„Manome, kad tai sumažins stigmatizaciją, taigi, tai gali prisidėti prie didesnio šių asmenų priimtinumo visuomenėje“, – nurodė L. Say.

Pasak jos, kadangi gydytojai ir draudikai nustato draudimo sumas vadovaudamiesi PSO katalogu, transseuksualumo išbraukimas iš psichinių ligų sąrašo gali „net pagerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis“.

Dokumentas, kurį JT valstybės narės bus paprašyti priimti per kitą gegužę Ženevoje vyksiantį Pasaulinės sveikatos asamblėjos posėdį, įsigalios nuo 2022-ųjų sausio 1-osios, jeigu naujajai klasifikacijai bus pritarta.

Keletas valstybių, tokios kaip Prancūzija ir Danija, jau pačios ėmėsi veiksmų, siekdamos išbraukti transseksualumą iš psichinių sutrikimų sąrašo.

L. Say mano, kad katalogas, sudarytas po kelerius metus trukusių ekspertų diskusijų, sulauks didelio JT šalių pritarimo, nors daugelyje pasaulio valstybių transseksualumas tebėra laikomas nepriimtinu.

Naujajame kataloge taip pat klasifikuojama liaudies medicina, kuri nebuvo minima ankstesniuose leidiniuose, nors ja naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje.

Dokumente taip pat pripažįstama, kad vaizdo žaidimai tam tikrais atvejais gali sukelti tokią pat priklausomybę kaip kokainas.

Dabar suprato ligonius

Dvi savaites Vilniaus dailės akademijoje stovėjęs ir greitai į Australiją iškeliausiantis „Psichozės labirintas“ – interaktyvus Nyderlandų menininkės Jennifer Kanary kūrinys. Ši olandės sukurta instaliacija – jos daktaro disertacijos darbas – padeda pajusti sunkiomis psichikos ligomis sergančiųjų išgyvenimus.

„Šiame labirinte vilkint baltais mediko chalatais siūloma keliauti po minčių kambarius – psichoze sergančios mergaitės Janie smegenis. Ir ne klausomės jos pasakojimo, bet patiriame, ką ji išgyvena. Taip galime priartėti prie supratimo, kaip pasikeičia sergančiojo realybė, ką jis jaučia, kaip sutrinka orientacija, aplinka ir pojūčiai, – kalbėjo šio projekto koordinatorė, VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė, psichiatrė Nijolė Goštautaitė Midttun. – Visų mūsų aplinkoje yra psichikos ligomis sergančių žmonių – ar savo demencijos labirintais klaidžiojanti močiutė, ar kaimynas, mėtantis daiktus ir šaukiantis, kad jį kažkas persekioja, ar gatvėje keistai besielgiantis praeivis. Suprasti psichozę patiriantį žmogų svarbu ir specialistams, ir jo artimiesiems. Tada galime geriau padėti. Ši instaliacija padeda pajusti psichozei būdingus išgyvenimus, nors jos ir nesukelia.“

„Psichozės labirinte“ ne vienas žmogus neslėpė, kad dabar supranta, kaip jaučiasi ligoniai. Šią ligos patyrimo simuliaciją išbandė ne tik eiliniai smalsuoliai, bet ir medikai iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Jonavos psichikos sveikatos dienos stacionaro ir centro, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir kitų įstaigų.

Nežiūrėti po kojomis

J. Kanary šį labirintą sukūrė po skaudžios patirties – kai nusižudė šizofrenija sirgusi jos brolio žmona, o pati menininkė suvokė, kad labai nedaug žinojo apie jos išgyvenimus. Ji pradėjo domėtis psichoze, susitiko su daugeliu šia liga sirgusių žmonių ir unikaliame kūrinyje perteikė tai, ką jie išgyvena.

Psichozės apimtas žmogus klaidžioja iškreiptos realybės labirinte. Sutrikęs, sunkiai atpažįstantis aplinką ir save, kitaip reaguojantis į aplinkos dirgiklius, pojūčius ir siūlomą pagalbą, neretai nejaučiantis, kur tikrovė, o kur – realybė? Tai gali būti vienišumo, išskyrimo iš bendruomenės patirtis.

„Labirinte apsilankę psichoze sirgę žmonės neslėpė, kad jiems kildavo nemalonių prisiminimų, – teigė N. Goštautaitė Midttun. – Šia liga sergančių žmonių artimieji dėkojo dabar labiau suprantantys ligonius.“

Norėjosi ištrūkti, jausmas – tarsi kažkas eina iš paskos, kažkas liečia, garsai galvoje, tamsos baimė, įdomumas, smagumas, žaidimas, jaučiau, tarsi kažkas lauks už kampo, orientacijos praradimas, pojūtis, kad kažkas filmuoja, prarasta laiko nuovoka, kai aplinkinis pasaulis atrodo mažiau svarbus ir aktualus, kai visą realybę užpildo pasinėrimas į savo pojūčius kvapai, garsai, nurodymai. Tai – tik dalis labirinte apsilankiusių sveikųjų įspūdžių. Į klausimą, kodėl užsidėjo ausines, daugelis atsakė – nes balsas liepė, ir ėmė juoktis supratę, ką pasakė.

Ne visi pastebėjo tą patį, ne visi pamatė užrašus „help“ (padėkit), „bitch“ (kalė), „error“ (klaida), ginklus, JAV vėliavą, akis, sąvaržėles, skaičius ar kitus užrašus bei piešinius. Kai kurie labirintą įveikė per 15 minučių, kiti – dvigubai ilgiau, kai kurie neiškentė, pakėlė užuolaidų kraštą ir išlindo pro apačią.

Norint stipresnio pojūčio, rekomenduojama nežiūrėti po kojomis, kur pažymėtas kelias, o eiti tiesiai ir ieškoti, braukiant rankomis tamsiomis ar šviesiomis, sunkiomis ar lengvomis užuolaidomis, aplink mirksint lemputėms ar kažką girdint tamsoje.

Reaguoja į komandas ir praranda orientaciją

„Įspūdis – didžiulis. Vaikščiodamas bandžiau įsivaizduoti žmogų, gyvenantį tokiame pasaulyje. Kai išties girdi nesamus garsus ir balsus, komandas, kurių klausai, kurioms paklūsti, matai keistą informaciją, kuri įdomi ir nesuvokiama, jautiesi kitaip. Vaizdai chaotiški, nelogiški, nesusiję. Uždara erdvė, tamsu. Ir kažkoks jausmas, stumiantis pirmyn, noras eiti toliau. Kitoks pasaulis, – dalijosi įspūdžiais iš labirinto išėjęs ekspertinės ir mokymų vedimo srities praktikas, konsultantas, lektorius Audrius Gruodis. – Ieškai kažko daugiau. Domino visos detalės. Nebesuvoki realybės, nes realybė jau kitokia ir čia. Praėjus paskutinį kambarį ir einant atgal, apėmė keistas jausmas, kad visgi nesinori palikti to, kas čia yra, nes tai – įdomu“.

Visi išgyvenimai labirinte žmogiški ir skirtingi. „Tik juos leidžiame sau pajusti arba ne. Vieni išsigąsta sutikę labirinte kitą žmogų, kitus baimina specialiai įelektrintos ir prie kūno priglundančios užuolaidos, treti kelis kartus iš eilės klausosi balso vėl užsidėti ausines, nors jose – tyla, ir reaguoja į paliepimus, dar kiti nepažįsta savęs veidrodėlyje ar nemato vaizdų, užrašų ir skaičių“, – pasakojo N. Goštautaitė Midttun.

Kai kurie labirinto lankytojai sutrinka, elgiasi keistai, kai kuriems labai sunku orientuotis, apsilankę vakare, įprastai eina dvigubai ilgiau. „Pabuvus labirinte matyti, kaip žmonėmis galima manipuliuoti, kaip sunku lanksčiai reaguoti į aplinką, keisti savo elgesį ir jausmus. Tai labai tiksliai padeda pajusti, kad sunkia psichikos liga sergančiam žmogui patarimas „susiimk“ yra visai neprasmingas. Jis ir taip deda daug pastangų bandydamas prisitaikyti aplinkoje. Įsivaizduokite, kad ligoniai gyvenime tarsi nuolat eina tuo labirintu. vis abejodami, kur tikroji realybė. Mūsų pojūčiai – galingas ginklas", – tęsė psichiatrė.

Įdomu tai, kad daugelis „Psichozės labirinte“ stengiasi išsilaikyti siaurame takelyje, eidami net pasisuka šonu, nors gali plačiau praskleisti užuolaidas ir eiti netrukdomai – labirintu važiavo ir žmogus, sėdintis neįgaliųjų vežimėlyje.

„Labai susikaustęs ar tamsos bijantis žmogus gali tarsi užblokuoti garsus, – pasakojo Nijolė ir prisiminė vieną labirinto lankytoją. – Jis džiaugėsi, kad galėjo pailsėti ir eiti tyloje. Po to pasitikslino, kodėl mes išjungėme garsus, nors viskas puikiai veikė. Įdomu tai, kad garsus jis girdėjo tik ausinėse, kur spengia tyla.“

Laikas nuo Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos iki Pasaulinės psichikos sveikatos dienos skiriamas psichikos ligų stigmai mažinti, tad specialistai rengia ne tik anonimines konsultacijas, atvirų durų dienas, bet ir atvirus pokalbius apie ligas, daugeliui sužlugdančias gyvenimą, jei laiku nesikreipiama pagalbos.

Apie tai, kodėl svarbu laiku kreiptis pagalbos, pasakojo II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėja, laikinai einanti direktorės pareigas, R. Ališauskienė.

Atviros psichiatrijos mėnuo skirtas stigmai psichiatrijoje mažinti. Laikas suprasti, kad psichikos ligomis sergama kaip ir bet kokio kito organo ligomis. Reikia suvokti, kad žmogui yra būdinga sirgti psichikos ligomis, o susirgus reikia gydytis. Žmonės dažnai klaidingai supranta, kad dėl psichikos ligų jie bus gydomi priverstinai,  kad gali būti apribota jų kasdieninė veikla.

Psichikos sutrikimai vystosi palaipsniui. Psichikos sutrikimai atsiranda gyvenimo eigoje – palaipsniui. Jeigu psichikos ligas lyginsime su kažkokiu širdies veiklos sutrikimu, tai pastebėsime, jog dauguma jų daugėja su amžiumi. Dėl neteisingo gyvenimo būdo, blogos mitybos, judėjimo stokos daugėja širdies ir kraujagyslių susirgimų. Kai žmogus suvokia, kad šlubuoja širdis, eina pas šeimos gydytoją, kur jam diagnozuojama ir gydoma liga. Dauguma psichikos sutrikimų  taip pat atsiranda su amžiumi, su gyvenime patiriamais stresais. Dėl stresinių situacijų atsiranda nerimas, nemiga, įtampa, nuotaikos sutrikimai. Labai svarbu, kad šiuos sutrikimus žmogus suvoktų, įvardintų pirmiausia pats sau ir pradėtų ieškoti pagalbos.

„Kai pasireiškia psichikos ar psichologinės problemos, žmogui kažkodėl atrodo, jog gali patys sau padėti. Vieni pradeda klausytis patarimų susiimti, pailsėti, važiuoti atostogauti. Prisimenu tarybinius laikus, kai visi sakydavo, kad „Nervus dėk į konservus“. Deja, konservai turi galiojimo laiką, jie pasensta ir pradeda sproginėti. Taip ir su žmogaus psichikos sveikata: kai nervai pradeda „sproginėti“, tada jau aišku, jog susiformavo psichikos sutrikimas, kurį reikia gydyti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą“, – akcentavo R. Ališauskienė.

Kalbant apie psichikos ligų profilaktiką, reikia žinoti, kad iki to laiko, kol susiformuoja psichikos sutrikimai, yra pagalba, apie kurią žmonės užmiršta arba nežino. R. Ališauskienė dažnai savo pacientams sako, kad reikia eiti į psichikos sveikatos centrus, kurie Šiauliuose dirba puikiai. Juose yra psichologai, pas kuriuos besilankantis žmogus nebus įrašytas į psichikos ligų registrą, bet gaus reikiamą konsultaciją. Dažnai dar visuomenė bijo ir nelabai diferencijuoja šiuo specialistus: psichologas, psichoterapeutas, psichiatras, tad visoje Lietuvoje organizuojami renginiai padės diferencijuoti, kada reikia kreiptis į vieną ar kitą specialistą.

„Vakarų Europoje jau yra lygis turėti savo psichoterapeutą ar psichologą. Žmonės nebijo pasisakyti, kad turi psichologinių problemų, kad išgyvena stresą, kurio nemoka įveikti ir kreipiasi į savo psichologą, psichoterapeutą, su kuriuo kalba, bendrauja, ir tai jiems padeda išspręsti stresines situacijas. Pas mus žmonės to dar bijo, nes dar ne visi suvokia skirtumą psichologo konsultacijos, psichoterapeuto pagalbos, ar psichiatro skiriamo gydymo. Dažnai įsivaizduoja, jog jei prasitars, kad turi psichikos problemų, liks žymė visam gyvenimui. Todėl žmonės slapstosi, dangstosi, geriau vartoja raminančių tablečių, manydami, kad lengviau užmigs, nerimas sumažės. Deja, šeimos gydytojo skiriamos tabletės padeda tik tam kartui, o problemų neišsprendžia“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Atviros psichiatrijos mėnuo – tai psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimais, paskatinti žmones laiku kreiptis tinkamos pagalbos. Prie jos prisijungę psichikos sveikatos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos atvers savo duris, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis pakvies domėtis psichiatrija ir psichikos sveikata. Visoje Lietuvoje vykstantys renginiai – tai galimybė pažvelgti į šiuolaikinę psichiatriją, daugiau sužinoti apie psichiatrijoje taikomų metodų įvairovę: vyks paskaitos, atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, spaudos konferencijos ir diskusijos.

„Psichozės labirinto“ atidarymas numatytas rugsėjo 9 d. 10 val. Vilniaus Dailės akademijoje (Malūnų g. 5.)

„Psichozės labirintas“ – interaktyvus Nyderlandų menininkės Jennifer Kanary kūrinys, padedantis pajusti sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių išgyvenimus. Tai simbolinis pasivaikščiojimas po psichoze sergančios mergaitės Jamie smegenis. „Eidami labirintu galite patys tai patirti, rinktis, kur nukreipti dėmesį, kaip patirti, kiek leisti vaizduotei jus užvaldyti“, – sako kūrinio autorė.

„Psichozės labirintas“ apkeliavo daugumą Europos šalių, o juo praėjo beveik 7000 žmonių.

Šiuo renginiu atidaromas Atviros psichiatrijos mėnuo. Tai laikotarpis tarp dviejų psichikos sveikatai svarbių tarptautinių dienų – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos (rugsėjo 10 d.) ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos (spalio 10 d.), kuri Lietuvoje minima jau antrąjį dešimtmetį.

Tai antroji psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva, pristatanti šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimus, skatinanti laiku kreiptis tinkamos pagalbos. Visoje Lietuvoje vykstantys renginiai suteikia galimybę pažvelgti į šiuolaikinę psichiatriją, daugiau sužinoti apie psichiatrijoje taikomų metodų įvairovę. Atviros psichiatrijos mėnesio metu vyks paskaitos, atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, konsultacijos spaudos konferencijos ir diskusijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį paskyrė priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje vilniečiui, kuris balandį grasino sprogimu prie Prezidentūros.

Vyrui buvo pateikti įtarimai dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą. Vilnietis teismo procese nedalyvavo, kadangi medikai nustatė, jog jis serga psichikos liga ir negali suvokti savo veiksmų.

Teisme paaiškėjo, kad balandžio 15-sios pavakare, kai prie Prezidentūros pasirodė įtartinas asmuo su lagaminu, iš jo kyšančiais laidais, Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai evakavo prezidentę Dalią Grybauskaitę.

VAD darbuotojai teisme pasakojo. kad prie vartų, kur atvyksta prezidentė, stovėjo įtartinas asmuo su lagaminu rankose, laidas kyšojo. Jis pasakė, kad nesiartintų nes susprogdins.

Vėlau peržiūrėję vaizdo kameras VAD pareigūnai pamatė, kad lagaminas lengvas. Paaiškėjo, kad lagamine jis turėjo apie 50 tuščių plastikinių butelių ir dešimt buteliu su kažkokiu skysčiu.

Kaltinamojo motina teismui pasakojo, kad sūnaus sveikata pablogėjo po skyrybų, jam nesisekė su darbais, darbdaviai kartais apgaudavo ir nesumokėdavo algos. Sūnus buvo gavęs daug administracinių baudą už važiavimą be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimus - turėjo vairuotojo pažymėjimą, kurį laiką dirbo taksi vairuotoju. Pasak moters, sūnų slėgė dėl baudų susidariusi apie 100 tūkst. litų (apie 28 tūkst. 962 eurų) skola.

Kaltinamojo advokatas Janas Kučinskis stebėjosi, kad teismai, policija šiam asmeniui skyrė baudas už įvairius pažeidimus, nesiėmė prevencijos, o valstybė nesuteikė pagalbos.

Kalbėdamas apie savo kliento elgesį prie Prezidentūros, advokatas sakė, kad vyro ketinimai buvo nerimti, jis tiesiog norėjo, kad į jį dėmesį atkreiptų valdžios atstovai.

Balandį vedamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo salę vyras žurnalistams teigė, kad taip elgtis prie Prezidentūros jį vertė banditai. Jis tada sutiko su prokuroro jam siūloma kardomąja priemone ir suėmimui neprieštaravo.

Teismas nagrinėja dar vieną bylą, kurioje vilnietis kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką prie Seimo.

Antradienį Seime bendra sutikimu pritarta Vadovybės apsaugos departamento įstatymo pataisoms, kuriomis norima suteikti teisę veikti nederinant savo veiksmų su saugomų objektų administracijomis, o tik informuojant jas apie įvedamą specialų režimą, taip pat siūloma peržiūrėti saugomų objektų apsaugos zonas bei jose galimas veiklas.

Pagal projektą, Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatams, prezidento, premjero rezidencijų pastatams su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais būtų nustatomos apsaugos zonos, kurių ribas tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Beveik pusė - 41 proc. - Lietuvos moksleivių turi elgesio ir emocijų sutrikimų, sako žinomas vaikų psichiatras Dainius Pūras ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Anot profesoriaus, tokie Vilniaus universiteto mokslininkų prieš penkerius metus atlikto tyrimo rezultatai nereiškia, kad šių vaikų psichika sutrikusi.

"41 proc. moksleivių turi problemų, susijusių su psichikos sveikata, o 13 proc. turi tų sutrikimų, kuriuos galima jau diagnozuoti. (...) Nenorime pasakyti, kad pusės vaikų sutrikusi psichika, bet beveik pusė vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų", - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė D.Pūras.

Jo teigimu, tokia situacija - panaši kaip ir kitose valstybėse, tačiau į šią problemą visur reaguojama skirtingai.

Tarptautinės psichikos sveikatos dienos išvakarėse D.Pūras ir R.Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio vaikų psichikos sveikatai, kuri yra problematiška.

Anot jų, trūksta kvalifikuotų specialistų - vaikų psichologų ir psichiatrų, ypač vaikų globos namuose, kur gyvena nemažai psichikos sutrikimų turinčių vaikų, taip pat specialių pedagogų, kurie padėtų integruotis tokiems vaikams mokyklose.

Be to, nekompensuojami itin hiperaktyviems vaikams skirti vaistai, niekaip nepriimamas Praktinės psichologų veiklos įstatymas, mažai dėmesio skiriama psichikos sutrikimų prevencijai - dažniau bandoma spręsti jų pasekmes.